Zygyaz

Dėl naujo facebook timeline tik apie 15-20% tavo fanų mato tavo postus.

Pasirodo jam uždarbio neužteko iš ppd tai nusprendė dar žmogų iš uždarbis.lt apgaut, apgailėtinas....

Nederėtų su IT specu lygint tai tikrai taip, kadangi tai yra visiškai skirtingos specialybės kitose srityse. Tačiau nė viena nėra prastesnė, tiesiog pritaikomi skirtingi gabumai.
 
Kalbu apie gerą statybininką, o ne apie prasigėrelius kurių pilna.

Dedikuoju šį straipsnį verslininkams, kurie nori greitai praturtėti
 
Vėlyvais 1960-aisiais, Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Valteris Misčelas (Walter Mischel) pradėjo labai įdomių eksperimentų seriją, kurių dėka buvo siekiama nustatyti žmogaus galimybes ugdyti savikontrolę ir atsispirti “momentiniam pasitenkinimui”. Vieno iš eksperimentų metu (jų buvo nemažai), 4 metų vaikas atvedamas į tuščią kambarį, kuriame būdavo koks nors skanėstas – zefyras, saldainis, sausainis ir panašiai. Tada, vaikui pasakoma, kad jis bus paliktas kambaryje vienas, o jį atvedęs asmuo išeis 15-kai minučių. Ir jeigu vaikas per tas 15 minučių, kol nebus šalia suaugusiojo, nesuvalgys to skanėsto – grįžęs suaugęs atsineš dar vieną skanėstą ir vaikas galės suvalgyti jau du skanėstus. Žinoma, jeigu vaikas nesulauks grįžtančio suaugusiojo – tuomet antrojo skanėsto jam niekas neduos.
 
Atlikus šį eksperimentą su daugiau kaip šešiais šimtais keturmečių vaikų, Stanfordo mokslininkai nustatė, kad mažiau nei trečdalis vaikų galėjo atsispirti pagundai nepaimti skanėsto, esančio priešais juos, per tas pirmąsias 15-ka minučių. Tai reiškia, kad apie 66% vaikų tą skanėstą visgi paimdavo.
 
Tačiau, įdomiausia dalis yra ne čia. Įdomiausia, kad tyrime dalyvaujantys vaikai buvo surasti po beveik 20-ties metų ir buvo pasidomėta jų gyvenimais. Ir štai čia, mielieji, tyrimo nauda atsiskleidė visu gražumu: pasirodo, kad tie vaikai, kurie atsispyrė pagundai paimti skanėstą prieš 20 metų, išaugo į daugiau gyvenime pasiekusius individus, nei tie, kurie skanėstus paėmė. Tokios išvados buvo prieita įvertinus vaikų mokslo pasiekimus, egzaminų rezultatus ir net kūno masės indeksus (KMI). Tyrimas buvo paskelbtas 1989 m. žurnale “Science”.
 
Zefyrų testu (kaip jis vėliau buvo pavadintas) dabar vadinamas žmogaus sugebėjimas atsispirti “greitam pasitenkinimui”, kas rodo jo emocinę brandą, kadangi tokio noro suvaldymas reikalauja mokėti puikiai kontroliuoti savo impulsus ir valdyti troškimus. Beje, žemiau galite pamatyti vaizdo įrašą, kuriame “zefyrų testas” atliekamas šiomis dienomis su tokiais pačiais 4-mečiais vaikais:
 

http://www.youtube.com/watch?v=QX_oy9614HQ

 
Kaip tai susiję su verslu
 
Labai. Netgi labai labai ir tiesiogiai. Dauguma šiandien veikiančio verslo šiame eksperimente papultų į tuos 66%, kurie čiumpa skanėstą. Tokie verslininkai laikosi požiūrio, kad reikia čiupti klientą iš karto ir išmelžti jį iki paskutinio cento, rašyti jam sąskaitas už kiekvieną judesį, atsikosėjimą ir pirstelėjimą. Sugaišai 3 minutes atsakydamas į esamo kliento klausimą elektroniniu paštu – rašyk sąskaitą.
 
Ir tik likę 33 procentai verslo laikosi požiūrio, kad negalima (ir nereikia) to daryti: klientas, su kuriuo yra demonstruojama kantrybė ir paslaugumas, džiaugsis tokiu aptarnavimu ir visada sugrįš.
 
Taip, aš leidžiu sau sulyginti Jūsų verslą su keturmečio vaiko mentalitetu. Nes kai puolate klientą ir lendate į jo kišenę (kai tikrai galima apsieiti be to) – Jūsų mąstymas yra lygus 66 procentams keturmečių.
 
Kaip suaugti
 
Žinoma, yra verslų, kurie yra laikomi “išimtimis”:
 


 
Pabandykite Amazon.com platformoje įsigyti tą pačią knygą, kokią jau esate pas juos pirkę. Žinote, kas nutiks? Gausite iš Amazon įspėjimą! Amazon vadovai, pasirodo, žino, jog jų ilgalaikis interesas yra nesuryti to zefyro, kurį jiems ką tik pasiūlėte.
Prieš eilę metų, kompanijos Apple klientų aptarnavimo skyrių darbuotojai konsultavo skambinančius ir norinčius įsigyti MacBook kompiuterius bei iPod’us, kad “nereikia skubėti pirkti dabar, nes tuojau pasirodys naujesni ir galingesni modeliai“. Ar Apple iš to pralošė? Kaip galite matyti ekonomistų pasisakymuose – ne.

 
Įvardinčiau čia ir lietuviškų verslų, tačiau tokių, kurie veikia tokiu principu – tiesiog dar nesutikau. Žinoma, stengiuosi po savęs (t.y. po konsultacijų) palikti tokių įmonių žymę Lietuvoje ir nuoširdžiai tikiuosi, kad ne aš vienas taip darau ir manau.
 
Deja, viena iš didžiausių verslo problemų yra trumparegystė. Arba godumas. O gal – keturmečio intelektas?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Aš agency manageris on site.. Prižiūriu darbuotojus agentūrinius sandėlį, pats dirbau irgi pikeriu. Ir pats iki kalėdų sėdėsiu čia. Dieve nebūtų lietuviai, kažką siūlai, o dar ieško prikabų :) Juk nesiūlau pirkti, neimu mokesčių, kas norės atsilygins, jei ne tai ne, tiesiog noriu padėti saviem (lietuviams), geriau nei babajai eitų dirbti, o dabar žmonių labai trūksta. Ir beje naktimis alga geresnė, aš irgi žmogus ir irgi noriu užsidirbti, taip, kad nereikia kažkokių čia išvedžiojimų.

Naują pasakojimą apie savo potyrius svečioje šalyje rašau su šypsena veide. Tai jau nebe pirmas kartas. Kažkada teko dirbti ir gyventi Didžioje Britanijoje. Prisimenu tą gyvenimo tarpsnį, kaip slogų sapną. Net straipsnį apie tai parašiau! Sulaukiau daug skaitytojų, kuriems ši tema buvo įdomi. Gal kai kurie iš Jūsų tame rado kažką bendro? Deja, nenorėjau ir toliau taip gyventi, todėl grįžau į Lietuvą. Tais pačiais metais mečiau mokslus, nes nemačiau juose prasmės (studijavau teisę). Su didžiuliu entuziazmu išėjau tarnauti į Lietuvos kariuomenę, bet ir ten vietos neradau. Blaškiausi per gyvenimą, kol vieną dieną supratau, kad reikia susikaupti ir pagaliau atrasti save. Ir štai man 24 metai, o aš ir vėl studentas! Likimo duotas antras šansas. Pasirinkta specialybė IT Networks. Jaučiuosi laimingas. Noriu pasidalinti savo istorija. Papasakosiu, kaip man pavyko įstoti, kaip gyvenu Danijoje.



Danija: kaip viskas prasidėjo?



Mokytis Danijoje mane paskatino geras draugas. Viskas prasidėjo šių metų sausį. Tuo metu buvau laikinas bedarbis, todėl pokalbiams, alternatyvioms idėjoms galėjau skirti daugiau laiko. Vieną vakarą jis man papasakojo apie gyvenimą, studijas ir darbą Danijoje. Pripažinsiu, susidomėjau. Pasirodo, kad mokslas ten visiškai nemokamas. Laisvu nuo mokslo metu gali dirbti, taip pretenduodamas į papildomą studento stipendiją, kurios vertė net 770 eurų, neatskaičius mokesčių. Ją gauna tie, kurie per savaitę pradirba bent 10 valandų. Be to, sutiksi ir bendrausi su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio kampelių, taip plėsdamas savo akiratį. O ir danų kalbą galėsi mokytis nemokamai. Vyriausybė apmokės visas išlaidas. Ar būtumėte atsisakę tokios galimybės?



Nusprendžiau tokios progos nepraleisti, todėl nieko nelaukęs užsiregistravau Kastu International interneto svetainėje. Ši organizacija padeda studentams stoti į aukštąsias užsienio mokyklas. Užpildžiau reikiamą formą, parašiau motyvacinį laišką, prie kurio praleidau keletą naktų, gavau gerą darbdavio rekomendaciją. Viską išsiunčiau, o tada beliko tik laukti ir tikėtis, kad mane priims.



Galutinio aukštosios mokyklos atsakymo dar reikėjo palaukti bei sėkmingai praeiti keletą papildomų stojimo etapų. Kovo mėnesį laikiau Kastu organizuota anglų kalbos testą, už kurį sumokėjau tik 80 litų. IELTS ir TOEFL testų nesirinkau todėl, kad man jie pasirodė per brangūs.



Gegužės mėnesį lankiausi Vilniuje, kuriame vyko interviu. Kartu su dar keturiais jaunuoliais susitikome su aukštosios mokyklos (Business Academy Aarhus) atstovais. Pokalbis vyko erdvioje salėje ir truko apie valandą. Turėjome papasakoti apie save, savo pomėgius, ateities planus. Ne visiems tą dieną pasisekė. Vieną kolegą pavedė prastos anglų kalbos žinios.



Ir štai vieną dieną gavau atsakymą iš savo aukštosios mokyklos. Mane priėmė! Studijuosiu IT Networks specialybę. Mokslai truks du metus (AP Degree). Tai tokia studijų rūšis, kai praktika kombinuojama su teorija. Kažkas panašaus į profesinę mokyklą. Gera žinia ta, kad po to, kai baigi studijas, tu gali jas tęsti (mokaisi dar pusantrų metų), taip gaudamas pilną bakalauro diplomą. Beveik keturi metai naujų patirčių, įspūdžių ir pasiekimų...



Pirma diena Danijoje



Danija mane pasitiko sutvarkytais kiemais ir gražiai įrengtais dviračių takais. Kelias tvarkingai padalintas visiems eismo dalyviams. Šalia automobilio važiuoja dviratis, o šaligatviu eina žmogus. Visi turi tik jiems skirta taką, kuriuo keliauja į darbą ar mokyklą. Žiūrėjau į tą danišką kelio harmoniją ir įsivaizdavau, kad ateis diena, kai mūsų Lietuvos gatvės bus sutvarkytos ir pilnai paruoštos visiems eismo dalyviams. Nereikės kažkokių kvailų liemenių...



Atvažiavęs į bendrabutį, aš labai nustebau. Jame nebuvo jokių baldų, nors reklaminiame buklete buvo nurodyta kitaip. Už mažą minimalistinį kambariuką kiekvieną mėnesį moku apie 1155~ litus. Jame nėra nereikalingų detalių, tik baltos sienos, du langai, erdvi spinta, dušas ir tualetas. Baldus susirinkau iš bendrabučio rūsio. Prieš tai gyvenę studentai palieka naudingų daiktų. Pavyzdžiui, mažas stiklinis staliukas ir čiužinys buvo tą dieną partemptas iš rūsio. Darbo stalą ir kėdę atidavė geraširdis lietuvis. Nors skelbime buvo nurodyta, kad jie parduodami, tačiau paskutinę minutę jis persigalvojo. Pasiėmiau už dyką!



Pats bendrabutis sudarytas iš trijų aukštų. Kiekviename aukšte po 16 kambariukų. Studentai turi bendrai naudojamą virtuvę, kuri labai erdvi, todėl nereikia grūstis prie puodų. Šiuo metu studentų čia labai mažai, todėl negirdėti nuolatinio šurmulio. Šiuo metu bendrauju su vienu lietuviu, iš gretimo pastato. Netoliese įrengta krepšinio aikštelė, todėl vakarus leidžiame su krepšinio kamuoliu. Dar pažįstų keletą danų, kurie it vaiduokliai tai pasirodo, tai pradingsta. Ko gero glaudžiasi pas tėvus, kai pabosta bendrabutyje...



Pabaiga



Tai tokie mano trumpi pastebėjimai. Nenorėjau per daug išsiplėsti, todėl aprašiau svarbiausius dalykus. Aplankę mano tinklaraštį pamatysite kaip atrodo mano bendrabučio kambariukas. Prisegiau keletą nuotraukų. Mokslai prasidės jau rugpjūčio 22 dieną, todėl tikiuosi parašyti įdomių straipsnių. Darbą jau turiu, bet reikia palaukti, kol susitvarkysiu visus popierius. Darbo, gyvenimo leidus ir t.t. Jei kils klausimų - rašykite asmeninę žinutę. Temą galima plėsti.

Teko pabandyt abudu. 6plus per didelis mano poreikiam. 6 pasiimsiu kai galesiu kontrakta atsinaujint butinai.
 
Kas liecia visokias diskusijas, tai truputi is savo asmenines patirties. Nesu joks apple fanas ir t.t, tiesiog dirbu tokius darbus kur man labai reikia greiciu, visada but ant rysio/online ir t.t.
Naudojau seniau visokius samsung galaxy, htc daug telefonu ir t.t. Viskas atrode gerai, su android striginejimu galima ir susitaikyt, kameros pusetinos, emailas yra, internetas kad ir letokai, bet veikia ir t.t. Visada buvau tas durnelis kuris ziuri i specifikacijas.. Tada galvoju pasidarysiu svente ir nusipirksiu madinga iphone 5. Ziurejau specifikacijas, viskas prasciau nuo procesoriu, ram iki kameru negu konkurentu ir del to dar dvejojau. Nuejau pasibandziau, ir nedvejodamas nusipirkau. du metai beveik kaip naudoju, nesu turejes jokiu problemu kaip kad uzstrigimas ar letai veikia, strigineja ir t.t kaip visi kiti tais metais isleisti telefonai. (tada galaxy s3 dar buvo ale naujas, kuri gan ilgai naudojau), kamera geresne ir t.t...
 
Lygiai taip pat su macbook. Mano darbo kompas hp elitebook 840. Plonas fainas hp laptopas, emeilui, internetui pats tas. Imoneje sumokejo apie 1000 svaru (ale verslo klases, parduotuvese nepardavineja tik su verlso klientais dirba, bent jau cia uK).
Taciau kai ateina metas dirbti su rimtu software (garso taku, video apdorojimas ir t.t) sitas grazuolis hp nelabai paveza deja..
Kitas mano laptopas - mackbook air. Kaina irgi panasi buvo. Tai kai butent ateina metas dirbti su daug resursu reikalaujanciais projektais - apple zinau kad susitvarkys. Nors ir specifikacijos prastesnis.
Kadangi teko studijuot inzinerija (pritaikyta prie mano specialybes), tai mus visada moke rinktis komponentus, ju suderinamuma tarpusavyje ir t.t. Pvz bloga wifi plokste/antena laptope turi itakos latency pagal dpc checkeri. Blogas power blokas - velgi didina mano latency ir t.t, pradedant laidais kompe, baigiant cd romu. Kai studijavau teko testuot tuo metu esancius laptopus is ivairiu kainu kategoriju kurie tiktu dideles apimties vaizdo ir garso takelui apdorojimui. Asus, acer, toshiba, sony ir t.t parode vienus blogiausiu rezultatu. TU metu HP buvo isvis tragedija. Dell vos vos praejo testus ir ale tinkamas naudot, apple nei vienas neturejo jokiu problemu, ir parode daug geresnius testu rezultatus even though specifikacijos buvo prastesnes.. Tokia ir buvo to modulio esme :) Ne viskas gali susakyt skaiciais :)
Jei atkreipsit demesi, ten kur reikia greicio ir stabilaus veikimo - stovi apple. Nueikit i garsiausias London/new york irasu studijas :) Tas pats su filmu produkcija. Apple geris - labai teisingai/protingai suderinti komponentai ir ju turimas software idealiai suderintas su paciui kompu. Ko jokie kiti pc/laptopai neturi... Lygiai tas pats su telefonais. :)
Tai kodel naudoju apple?
1. nes turiu pinigu ji nusipirkti ir nekliedziu kad per brangu ar dar kazkas, geras daiktas kainuoja visada.
2. Nes mano ipadas ir iphones nepalyginai greiciau veikia su susiktu ee internetu :))) kai reikia kasdiena po 15 skirtingu spreadsheetu atidaryt, perziuret pakeist ir t.t... tai skirtumas jauciasi didziulis. (turiu beje ir galaxy tableta, tai pasakymai ne is pirsto lauzti). Mano samsungas mano poreikiu netenkina visiskai, yra tiesiog letas meslo gabalas. IR man nesvarbu kad ten geresnis procesorius, man jokio skirtumo, nes kad ir geresnis procas ir ram daugiau, jis vistiek lagina ir vistiek yra per letas man.
3. nes kai reikia apdoroti 40 taku dainele, mano apple labai greitai viska sukompresuoja be trikdziu renderinant, kai mano hp ir dellas net nelabai pavelka tiek (naudojant ta pati software). NOrs moketa uz visus po beveik lygiai. Nors ir dellas ir hp daug geresni jei ziuri tik i specifikacijas :))))
 
4. visi apple produktai kuriuos turiu visiskai patenkina mano darbo/laisvalaikio poreikius ir siuo metu rinkoje is visu kitu isbandytu produktu nera nei vieno kito kuris mano itempta gyvenimo buda palengvintu geriau nei apple.
 
O jeigu samsungas ar htc ar bet kokia kita firma kada isleis tableta/telefona/laptopa/kompa kuris mano darbus atliks greiciau nei dabartiniai apple - as butinai tuos devicus isigysiu parduodamas apple ebejuje...
 
Paprasta ir tiek.. As irgi buvau apple heiteris, sakydamas kad cia gaidys, nes ta pati gali nusipirkti daug pigiau ir t.t, kol va paciam neatejo juoda diena kai reikia greicio, prieinamumo, stabilumo ir t.t... Paklauskit bet kurio DJ klube, kodel pas ji apple kompas stovi grojant... Atsakys - nes nestringa :) Paklauskit kodel neperka samsungo/asus/anus/sony ir t.t kuris butu pigesnis ir geresnis specifikacijos.. Atsakys - neperku, nes stringa.. :))
Tai manau pirma reikia pagalvoti ko reikia. Jei darai pora nuotrauku, selfie, naudoji facebook ir prisijungi du kartus per diena prie interneto - tai samsung galaxy bus pats geriausias telefonas ir nereiks verkt kad iphone toks brangus :)) zmogus renkasi ko jam reikia ir kiek gali leisti tam dalykui.. Paprasta...
KAs apie marketinga.. PAts geriausias marketingas - word of mouth. Isleido iphone - populiariausia tema uzdarbyje :))))
As kadangi tokiom naujienom nelabai domiuosiu tai as net nezinojau kad samsunga s5 isleido ir akda isleido ir kas ten per telefonas :))))))))
O kad ipone 6 isleido - zinau, nes visi sneka, visur pilna.. Ne del to kad apple kisa reklamas, o del to kad zmones tiesiog kalba.. :)))

Na ir mano istorija. Aš INFJ. Kad geriau suprastumėte koks tai tipas, kelios citatos iš tipo aprašymo, kurios mane apibūdina 100 proc:
 
Pastarasis punktas man labiausiai patinka, visai kaip sraigė. Ir taip, tikrai taip elgiuosi, nors dabar gal turėčiau sakyti ‚ “elgiausi“. Įsivaizduokite žmogų, kuris ištrina savo skype, fb ir pan. kontaktus, pasiunčia ###### draugus, tėvus, darbdavį ir užsidaro nedideliame kambaryje užtrauktomis užuolaidomis, tyliai pasileidžia muziką ir atsigula ant lovos. Užmerkia akis ir guli visą dieną. Manote tokio žmogaus vieta kambaryje minkštomis sienomis? Aš tai manau.
 
O tas žmogus, kuris nori viską ištrinti ir nebeegzistuoti buvau aš, kaip sraigė nuo visko norinti pasislėpti savo kiaute ir išlįsti kitą pavasarį, kuomet visas gyvenimas vėl prasidės iš naujo.
 
Gyvenime turi būti itin stiprus sukrėtimas, kad atsigręžtum į save. Aš pasiekiau savo dugną prieš beveik 2 metus. Tada vis dažniau kilo klausimai: Kas man negerai? Kodėl aš tokia? Kodėl reaguoju taip? Kodėl aš negaliu elgtis va taip taip kiti? Bandymas sugrįžti į tą patį plaukimą pasroviui vis nepavykdavo. Klausimai jau buvo suvešėję galvoje. Pokalbiai su draugais, naujais pažįstamais ir net nepažįstamais vis duodavo naujų apmastymų, skaičiau knygas, straipsnius, sprendžiau asmenybės testus, išbandžiau neurolingvistinį progmamavimą, skaičiau popsinius straipsnius kaip tapti sėkmingu.
 
Taip atėjau iki aukščiau paminėto asmenybės tipo atradimo. Išsprendžiau kelis testus, išsprendžiau testą anglų kalba. Išprendžiau po poros mėnesių. Tiesiog pasitikrinimui ar gaunu tą patį rezultatą. Jis nekito. Tuomet pradėjau analizuoti kodėl į klausimą kaip gyvenu kaskart norisi atsakyti „suknistai“.
 
Tyli, rami, drovi – taip galima apibūdinti mane kuomet esu žmonių masėje. Nebuvau atstumtoji nei mokykloje, nei universitete, kadangi čia mane gelbėjo kitos savybės – praktiškumas ir atsakomybės jausmas. Visi žinojo, jog gali manimi pasikliauti. Kol mokykloje ekstravertai rėkdami svarstydavo „o kas dabar bus ir ką daryti“ aš eidavau į mokyklų kambarį išsiaiškinti situacijos, buvau klasės seniūnė, mokyklos parlamento narė. Nesvarbu, jog pavaduotojai už mane dvigubai-trigubai vyresni, aš su jais rasdavau bendrą kalbą, nes kalbėdavome akis į akį. Tuo tarpu atsistoti prieš klasę deklamuoti eilėraštį – mirtis.
 
Universitete į vakarėlius nėjau, ypatinguose projektuose nedalyvavau, buvau ta, kuri po visko norėdavo dingti į savo ramų kampą. Mane vargindavo grupiniai projektai, kuriuos namo universitete visi tiesiog dievino. Būdavo momentų, jog visose paskaitose būdavo koks kelių savaičių ar semestro ilgio projektas, kur kaskart su vis naujais žmonėmis reikėjo kažką nuveikti ir nuo to dar priklausydavo semestro pažymys. Tad po paskaitų dar reikėdavo eiti į grupių susitikimus. Būdavau išsunkta iki paskutinio lašo, skaudėdavo galvą, norėjosi miego, tad apie jokius vakarėlius galvoti negalėjau. Geriausiu atveju sugebėdavau vakare su bendrabučio kambariokėmis išgerti arbatos.
 
Dabar suprantu, jog kaip intravertė buvau energetiškai išsiurbiama nuolatinės žmonių apsupties. Paskaitoje, kurios dažniausiai vykdavo diskusijų principu būdavo sunku susikaupti, užduočių paskaitoje pasidaryti nespėdavau, parsinešdavau jas daryti namo, o kur dar namų darbai, grupiniai projektai... Tuo metu maniau, jog esu tiesiog silpna, nemokša, kvaila, kad man vis trūksta smegenų griovelių suprasti ir išmokti visą informaciją kurią mes gauname dirbdami grupiniuose projektuose. Graužiau save. O buvau tiesiog sekinama buvimo tarp žmonių.
 
Po universiteto sekė darbas. Ir vėl žmonės. Kubikai rubikai, dideli ofisai, daug vadovų, daug kolegų, daug klientų. Džiaugiausi, jog dirbu ofise, o ne kokioje maximos kasoje, kur dar didesni žmonių srautai, tačiau tai nekeitė fakto, jog būdavau išsunkta kaip kempinė. Darbas sekėsi gerai, kilau karjeros laiptais, keičiau darbus (nesigirsiu, bet į visus buvau headhunt‘inta), atrodo viskas sekėsi puikiai, bet... po darbo užmigdavau vakarieniaudama, galvos skausmas ir pan. Tad apie kažkokius klubus, vakarėlius nė kalbos būti negalėjo (žinoma, meluočiau, jei sakyčiau, jog nesu buvusi klube ar bare, bet tai tikrai nebuvo dažniau nei kartą per pusmetį).
 
Atrodo prirašiau per daug. Bet jei dar skaitote, dar noriu trumpai parašyti kas pasikeitė, kai supratau esanti stipri intravertė ir kodėl dabar džiaugiuosi gyvenimu.
 
Pasiekiau dugną, kuomet tiek mano asmeninis gyvenimas (skyrybos su vaikinu), tiek profesinis (kaip minėjau kolegos pradėjo darbinius reikalus spręsti bare) buvo absoliučiai nepakeliami. Užsidariau sraigės kiaute. Tuomet sekė ilgas kelias į tvirtą suvokimą, jog aš bandžiau gyventi ekstravertų pasaulyje ignoruodama save pačią ir lyg kokias mazochistė kankinausi tarp žmonių. Padėjau tašką. Mečiau darbą. Išsikrausčiau iš šurmulingos sostinės į gimtuosius Šiaulius. Pradėjau savo verslą. Nelindau į žmones gal 8 mėnesius. Pasirodydavau periodiškai draugams, kad esu gyva ir viskas. Ir aš pasikroviau energijos tiek, kad net atsirado noras bendrauti. Dabar ne aš laukiu kvietimo išgerti kavos, o pati skambteliu draugams.
 
Kaip tu gali važinėti VIENA? Klausė draugė nuo vaikystės, kai pasakiau, jog trankausi po Lietuvą ieškodama ir fotografuodama gražias vietas. O man tai labai gera. Pasiimu fotoaparatą, termosą kavos ir varau ant kokio Medvėgalio atsigerti kavos :) Nedarau to, kas mane sekina, neprievartauju savęs, mėgaujuosi vienuma, tačiau neužsidarau tarp keturių sienų, keliauju, bendrauju, mokausi(pasirodo man patinka mokytis!), skaitau knygas ir kitaip mėgaujuosi gyvenimu.
 
Neskirstau žmonių į gerus ar blogus, intravertus ar ekstravertus, tačiau stengiuosi suprasti save ir kitus, kad visiems būtų lengviau rasti bendrą kalbą ir nevargintume vieni kitų.

Neatstovauju nei vienai ar kitai pusei, bet 6 puslapiai beprasmiškų pokalbių apie kiekvieno idealogijas, kodėl jie už ar prieš apple kompaniją yra absurdas. Kai tuo tarpu tema buvo sukurta padiskutuoti apie naują apple prietaisą. Tai kas pasiruošę skaityt visą šią temą manau daug labai nesužinosit apie patį produktą :D

Neatstovauju nei vienai ar kitai pusei, bet 6 puslapiai beprasmiškų pokalbių apie kiekvieno idealogijas, kodėl jie už ar prieš apple kompaniją yra absurdas. Kai tuo tarpu tema buvo sukurta padiskutuoti apie naują apple prietaisą. Tai kas pasiruošę skaityt visą šią temą manau daug labai nesužinosit apie patį produktą :D

Neatstovauju nei vienai ar kitai pusei, bet 6 puslapiai beprasmiškų pokalbių apie kiekvieno idealogijas, kodėl jie už ar prieš apple kompaniją yra absurdas. Kai tuo tarpu tema buvo sukurta padiskutuoti apie naują apple prietaisą. Tai kas pasiruošę skaityt visą šią temą manau daug labai nesužinosit apie patį produktą :D

Heh, dabar atkreipiau dėmesį, kad galinė nugarėlė praktiškai identiška maniškiam One M8
 
Galim baigti diskusiją labai paprastai. Ar Jūs (čia į visus kreipiuosi) sutinkate, kad Apple iPhone 6 yra neišbaigtas/nekokybiškas modelis (būtent apie lankstymąsi kalbu). Jeigu atsakot, kad taip - valio, Jūs dar sugebate savo galva mąstyti ir atskirti juodą nuo balto. Jei pradėsit teisintis, kad iPhone tik pederaskėj galima nešiotis ar dar blogiau, tuoj iOS atnaujinimas išeis ir sutvarkys šitą „bug'ą" - eikit Jūs žinot kur. Bet abejoju ar padės
 
O jau kas ką turi/turėjo/pirks - bent man asmeniškai dalampački. Peace!
 
 
Prieš miegą pasikelti nuotaikai: http://www.delfi.lt/...a.d?id=65950650
Heineken turbūt juodžiausias

Žinot kas juokingiausia? Turiu telefoną pigesnį nei iPhone, kuris turi brangesnę geležį (savaime suprantama ji ir galingesnė, tačiau ne tame esmė), geresnę surinkimo kokybę ir visas norimas funkcijas. Atrodo solidžiai (unibody metalas). Akumas laiko 2-3 dienas su normaliu naudojimu (pokalbiai/sms/3 mail client'ai ir trumpi užėjimai į internetą). Nereikėjo net eilėje stovėti perkant jį. Na ir svarbiausia, aš galiu jį laikyti ir priekinėje kelnių kišenėje, ir galinėje. Galiu net atsisėsti ant jo Ir man nereik jaudintis, kad jis paims ir sulūš
 
Reziume: pirkdamas Apple tu moki daugiau už ######ną kokybę ir ribotą soft'ą, kuris savo pirminį žavesį jau seniai prarado. Atidirbtos funkcijos? Tai kaip man persiųsti draugui konspektą pdf formatu naudojant Bluetooth? Kaip man per email'ą išsiųsti .rar archyvą? Arba dar blogiau - nepalaikomą iOS failą? Jau apie saugumą aš iš vis nekalbu, nes jo realiai iOS'e nėra.
 
Vienintelis pliusas šiuo metu Apple, tai yra jų garantinis aptarnavimas. Bet sorry, pirkdamas Apple tu sumoki už 2-4 įrenginių savikainą. Kam Apple vargintis remontuojant, jei jau sumokėjai už kelis įrenginius? :D
 
 
 

"Kavos kavinė" kam tas "kavos..." jei žodis kavinė ir yra padarytas nuo to pačio žodžio kava :D Kažkaip nelogiškai skamba tas išsireiškimas.

Cha, brandos egzaminai - rodiklis, žmogaus "protingumui", nustatyti? Vat taip manyti - tai tikrai labai naivu :D

Laiko gaišimas

1. https://www.origin.com/en-ie/store/free-games/on-the-house - Wing Commander 3™: Heart of the Tiger (galioja iki rugsėjo 2d.)
2. http://store.steampowered.com/app/315260/ - Space Hack (galioja iki rugpjūčio 6d.)
4. http://store.steampowered.com/app/312990/ - The Expendabros (nemokamas iki gruodžio 31d.)
4. https://www.indiegala.com/giveaways - FROZEN HEARTH

Tau praktiniai patarimai, kaip galėtum tapti turtingesniu:
 
Parduok teliką, sutaupysi elektros ir gausi papildomų pinigų, tapsi turtingesnis.
Nepirk teleloto bilieto, sutaupysi, t.y. tapsi turtingesnis.
Dirbk viršvalandžius, daugiau uždirbsi, tapsi turtingesnis.
Valgyk tik salotas, sutaupysi pinigų, kuriuos skirtum mėsai, o tai reiškia, kad tapsi turtingesnis.
Valykis dantis kasdien, sutaupysi pinigų jų gydymui. Bet tik vieną kartą, nes pasta irgi kainuoja, ant jos irgi galima sutaupyti. Taip tapsi dar turtingesnis.
 
Laikykis šių patarimų, ir tapsi vis turtingesnis kiekvieną dieną!

Temos pavadinimas turėtų būti dabar: Kaip as neuzkaliau 1k euru
Sorry už truputėli sarkazmo negalėjau nesusilaikyt. Anyway sėkmės ateityje :)

Temos pavadinimas turėtų būti dabar: Kaip as neuzkaliau 1k euru
Sorry už truputėli sarkazmo negalėjau nesusilaikyt. Anyway sėkmės ateityje :)

Sveiki,
 
Rudenį lankiausi Versli Lietuva renginyje Verslas veža ir jo metu labai patiko Deivydas Praspapliausas pasakojimas. Šiandien aptikau jį Versli Lietuva youtube kanale ir nusprendžiau juo pasidalinti su jumis. Manau tai viena geresnių ištorijų apie verslo pradžią kurią esu girdėjas iš Lietuvio lūpu. Tikuosi ji jus motyvuos nenustoti dirbti ir igyvendinti savo svajones :)
 
https://www.youtube.com/watch?v=C671H53SJgM
Daugiau gerų Versli lietuva renginių įrašų galite rasti jų kanale >>>ČIA<<<

Temos pavadinimas turėtų būti dabar: Kaip as neuzkaliau 1k euru
Sorry už truputėli sarkazmo negalėjau nesusilaikyt. Anyway sėkmės ateityje :)

Temos pavadinimas turėtų būti dabar: Kaip as neuzkaliau 1k euru
Sorry už truputėli sarkazmo negalėjau nesusilaikyt. Anyway sėkmės ateityje :)

Pažiūrėk į to "jaunimo" tekstus, kad ir šioje temoje ir parodyk man kur "kas antras žodis" yra angliškas. Mėgsti persūdyti - mėgsti :)
 
Dabar apie kalbą. Keičiantis laikams, kalba taip pat turi tendenciją šiek tiek kisti. Ir tai irgi yra visai natūralu. Jeigu tau tektų su tikraisiais lietuviais pakalbėti, kurie gyveno prieš 500 metų, tikriausiai sunkiai sėktųsi, nes jų kalba gana stipriai skirtųsi.
 
Va prašau, pats seniausias žinomas lietuviškas tekstas - http://lietuvos.istorija.net/lituanistica/tevemusu1503.htm. Kiek stipriai tuometinė kalba panaši į mūsų dabartinę?
 
O šiaip tavo kalbos apie baltijos kolonijas ir Stalino garbinimą labai aiškiai imponuoja, kad šiame forume irgi turime 5 kolonos statytinių.

Sveiki,
ne visi itin sumanūs, bet yra gerų minčių :)

Žiūrėti dokumentiką Codeacademy TED Wikipedia 99u Ignite Bartleby YouTube A Google A Day Livemocha - mokytis 35 kalbų HowStuffWorks Viskas detaliau čia>>