VinylRecords

O prie ko ta odos spalva?

Siūlau temos autoriui pačiam nebijot išsitept baltų rankyčių, ir padirbėti bent vieną dieną fizinį, sekinantį darbą, gal tada pradės gerbt tuos žmones, dėl kurių gyvenam ne palapinėse, o namuose, dėl kurių važinėjam ne žvyrkeliais, o asfaltu...

Na, nežinau kaip jūs, bet aš nesu matęs, kad žmogus iš karto pradėtų dirbti direktoriumi, ar iš karto turėtų savo firmą, verslą ir t.t. (Neskaitant, jeigu tėveliai prisideda gerokai) Nuo kažko visi pradeda ir tai yra normalu. Studentai vasarą dirba, nes nori užsidirbti, nenori arba negali gyventi tėvų sąskaitą. Vasarą dirba, rudenį mokosi. Viskas kaip ir normalu. "Straipsnyje" arba visokiausio š... krūvojo tu neparašei nieko prasmingo ir naudingo. Pusė pasaulio žmonių yra juodadarbiai, dirba darbus kurių jie nemėgsta, bet su tuo susitaiko ir gyvena toliau. Kiekvienas darbas, ar tai būtų juodas ar baltas, patinkantis ar ne, puikus ar nelabai, jį reikia gerbti. Jeigu dirbdamas juodą darbą tu sugebi išlaikyti savo šeimą, vaikus aprengti, pamaitinti, išleisti į mokyklą, tad tokį darbą reikia gerbti. Na, o po to, po truputį ir kyli (jeigu yra galimybių ir noro) vadinamaisiais "karjeros laiptais". Kaip ir minėjau, visi turi nuo kažko pradėti. Retai būna, kad atsisėdi prie stalo tada, kada būna patiekti juodieji ikrai ir dar su labai dideliu šaukštu.

Nežinau nuo kurio galo šitą straipsnį pradėt net komentuot, tai apsiribosiu tik vienu sakiniu: didesnės nesąmonės seniai neskaičiau.

o aš manau, kad geriausių programuotojų/hakerių mes niekada nesužinosim :)

arba ideti koki laiko counter'i ir tema automatiskai uzsiraskina po pasibaigusio laiko:)

Žiūrėjau WWE, kai man buvo ~12 metų...

Vaikigalis Slavikas siaucia:
 
PM Acelouff
 
Šiandien, 01:11
Už žodžius visi atsako.
 
 
SKYPE
 
[01:18:58] k: Sveiki www.geimeris.lt, norėčiau pridėti jus į kontaktų sąrašą. k
[04:44:51] *** www.geimeris.lt has shared contact details with k. ***
[13:17:45] www.geimeris.lt: Sveiki
[15:36:37] k: ?
[15:36:51] www.geimeris.lt: Pridejot vakar kontaktus.
[15:37:45 | Removed 15:37:54] k: Sužlugdysiu tavo verslą, sek forumus. (This message has been removed.)
[15:38:07] www.geimeris.lt: Sekmes :)
[15:38:48] k: Esi labai raštingas, kaip pats teigi. Nuo kada sėkmės rašoma be taškų?
[15:39:06] www.geimeris.lt: Ir?
[15:39:37] www.geimeris.lt: Jeigu nori pasikalgeti skambink i paguodos linija.
[15:39:57] k: Taisai kitų kalbą, kritikuoji, bet pats darai klaidas.
[15:40:04] k: pasikalgeti?
[15:40:04] www.geimeris.lt: Ir?
[15:40:18] k: Taisyk klaidas
[15:40:24] www.geimeris.lt: Nevadovauk
[15:41:14] www.geimeris.lt: Dar kazko noresit ar jau galiu uzdaryti sita langa?
[15:41:15] k: Prastą įvaizdį sudarai potencialiem klientam rašydamas su daug klaidų.
[15:42:15] www.geimeris.lt: Dar patarimu bus?
[15:44:49] k: Ką tu bandai pasiekti neigdamas visus mano pranešimus uždarbis.lt?
[15:45:40] k: Paprastas subynės laižymas ar tiesiog neapykanta dėl liūdno gyvenimo?
[15:45:59] www.geimeris.lt: subYnės :D
[15:46:16] www.geimeris.lt: ir dar cia postringauji...
[15:46:27] www.geimeris.lt: slavikas
[15:46:37] www.geimeris.lt: paziurek ka apie tavo postus kiti mano
[15:47:41] k: Man nesvarbi kitų nuomonė
[15:47:43] k: :)
[15:47:58] www.geimeris.lt: tai ko cia rasineji ir klausineji jei nuomone nesvarbi?
[15:48:05] k: Dėl įdomumo
[15:48:06] k: :)
[15:51:04] k: Jeigu taip myli europos sąjunga, galėsi žigiuoti prie upės
 
 
Temos autorius "protingesnis" uz penktoka. Ir dar jie nori lengvesniu egzaminu...

O tai kam tada rusiskus video dedi, Slavikai?

man atrodo zmones jus nesivarginkit per daug, vis tiek nedaeis

Sveiki. Pristatau HD filmų online tinklapį. Viskas pateikta minimalistiniu stiliumi. Filmai lietuvių ,anglų ir rusų įgarsinimais. Rodomi video yra aukštos kokybės (nebent naujausi filmai laikinai gali būti TS ar CAMRip). Taip pat keliami serialai sezonais, bei televizija internetu. Filmų žiūrėjimas yra nemokamas ir nereikalauja jokios registracijos. Reikia parsisiųsti tik TS Grotuvą, kurį rasite tinklapyje. Užsiregistravę nariai turi galimybę susidaryti savo asmeninį grojaraštį, bei prašyti filmų prašymų skiltyje. Gero žiūrėjimo :)

Eiliniai vaikų atsakymai.
 
Nėra jokių ribų. Jeigu vykdai tęstinę veiklą siekdamas ekonominės naudos - privalai mokėti mokesčius. Tavo mokesčių niekas neseka. Bet visada tam yra konkurentai (ir nepradėkit pasakų sekt, kad niekam neįdomu).
 
Išiimk individualios veiklos pažymėjimą arba kiekvienam pardavimui autorines sutartis pildyk. Problem solved.

Mesk Tu tą verslą :D nu nesutvertas Tu tam. Kiek matau forume: neturi pastovumo, kantrybės, nuoseklumo ir net logikos.

Neverta. Muzikos industrijoj, nereikia popieriaus, svarbu tavo gebėjimai.
 
pmp rockers.lt
midiaudio.com forumas
Gearslutz forumas suteiks siek tiek ziniu, jei elektronikoj esi visiskai zalias, tik va, reiktu jau pasirinkti, ar tu nori prodiuseris buti, ar indzinierius, ar dar kas, o pagal tai ir mokytis.

is kokio dalyko skola gavai?

Sveiki, as esu Tomas. Noriu pasidalinti savo patirtimi. Baigiau pirma kursa Skotijoje, Stirling universitete ir nusprendziau sios vasaros neissvaistyti geriant alkoholio ir dejuojant kaip nuobodu ir nera ka veikti. Taip ir gime ideja sia vasara padirbeti Anglijoje. Kodel ne Skotijoje, kur gyvenau ir mokiausi jau vienerius metus? Turbut del dvieju priezasciu: norejau pakeliauti, pamatyti Anglija, joje verdanti gyvenima ir uzsidirbti siek tiek pinigu, kad galeciau pradeti igyvendinti savo verlso ideja Skotijoje.
 
Taigi geguzes pabaigoje grizau i Lietuva atsvesti savo gimtadienio ir siek tiek praleisti laiko Lietuvoje (2sav). Susikroviau savo rankini bagaza, i kuri iejo:

Drabuziai (Striuke, keli megztiniai, maikutes, trejos kelnes, apatiniai)
Vaistai (Mezym, ibuprom, ibuprofen, paracetamolis)
Dokumentai (50 CV, IELTS pazymejimas, Barclays banko israsas)
Laptopas
100g. sukamo tabako
Lagamino svarstykles (niekada neisimu is pacio lagamino, labai pravercia

Be to, pasiemiau is tevu 2000Lt, kas mano paskaiciavimais turi uztekti trims savaitems pragyvenimui, maistui, butiniausiems dalykams. Nepatariu veztis daugybes rubu, tokiu kaip marskineliai, treningines kelnes, marskinai ir t.t., kadangi nueje i parduotuve kaip Primark viska nebranigiai galesite isigyti. Be to, nepatariu veztis ir tokiu dalyku kaip duso zele, sampunas ranksluosciai del anksciau minetos priezasties.
 
Taigi nuvaziaves ten atvykau pas drauga (rytu londonas), pas kuri, pagal plana, turejau apsistoti keletai dienu, kol susirasiu sau issinuomuoti kambari. Ivyko taip, kad kambario sau issinuomuoti uz prieinama kaina neradau (visur praso daugiau nei 90svaru per savaite uz kambari), tad su draugo seiminikais suitarem taip, kad abu su draugu mokesime po 60ssvaru per savaite ir gyvensime jo vienvieciame kambaryje. Is pradziu buvo gan sudetinga, del vietos stygiaus, taciau nusipirkau sau pripuciama ciuzini uz 15 svaru ir bent turiu kur laikinai issimiegoti. Padariau isvada, kad sitaip pagyventi pora menesiu nesukels dideliu problemu.
 
Mano CV. Kadangi tikros darbo patirties as kaip ir niekad neturejau, teko suktis su tuo, kad praeita vasara keleteta menesiu siek tiek dirbau pas tevus kepykloje. Sia vienintele darbo patirti ir irasiau. Be pagrindines informacijos ir darbo patirties, paminejau, kad studijuoju UK universitete, koks as fainas ir kokiu puikiu savybiu turiu, bei, kad galiu dirbti kompiuteriu (competitive with most of Microsoft office programs).
 
Prasideda darbo paieskos. Atvykes penktadienio nakti, sestadieni nuo ryto jau pradejau applyinti internete i darbo skelbimus. Nusprendziau, kad darbas fabrike ne man ir tokius darbus pasiliksiu paskutineje vietoje. Nenorejau applyinti per agenturas, kadangi atlyginimas gaunasi zymiai mazesnis. Pradejau applyinti i ivairius restoranus, kavines, viesbucius, kazino, fast food restaurants. Ta pacia diena gavau laiiska is Mcdonalds, kad esu laukiamas pirmadieni ju interviu. Pamastes supratau, kad tai nera pats puikiausias darbas ir jei atsitiks taip, kad niekur daugiau nepriims, teks dirbti McDonalds. Nuejes pirmadieni i interviu, manageris pranese, kad esu priimtas i darba ir del mano gan neblogos anglu kalbos ir iskalbos apskritai, galesiu dirbti uz kasos. Be to, pasake ir tai, kad sekmadieni vyks trainingas. Valio, turiu dar visa savaite rasti kita darba. Taigi eidamas per miesta ir grozedamasis Londono gatvemis, isnesiojau savo visus CV. Apmaudu, taciau is visu manageriu gavau atsakyma, jog darbo vietu nera, arba jiems reikia zmoniu su patirtimi. Turbut visiems girdeta dainele, ar ne?
 
Dabartis. Kadangi jokio kito darbo gauti kaip ir nepavyko, siuo metu dirbu McDonalde. Pries pradedant dirbti maniau, kad cia bus juokas, o ne darbas - stovesiu uz kasos ir spaudysiu mygtukus. Taciau viskas ne taip. Nuilatinis skubejimas, ikyrus ir nemandagus klientai, sau po nosimi burbantys seniai, kuriu neina suprasti. Taciau, kaip bebutu, darbas yra darbas, del jo as atvaziavau ir toliau siekiu savo tikslo.
 
Reziume. Niekam ten jusu nereikia. I Londona atvyksta simtai tukstanciu emigrantu, kurie pasiryze darba padaryti veltui. Jauno zmogaus reikalaujama darbo patirtis, kuria nezinia is kur istraukti. Pragyvenimas gana brangus, taciau taupant galima uzsidirbti. Taciau, kaip bebutu, man sis gyvenimas patinka. Londonas yra tas miestas, kurie tiesiog viskas verda. Kas dien i London 1 zona metro vazineja 2mln. zmoniu. Man patinka ta ivairove, britu perdetas mandagumas ir ju sypsenos sukandus dantis. Stai toks yra Londonas mano akimis.
 
Laukiu jusu klausimu, nuomoniu, visada esu pasirenges padeti!
 
Atnaujinimas:

Pamirsau pamineti, kad norint dirbti daugumoje vietu reikalauja asmeninio National insurance number (NIN). Ji nurodant tavo vardu bus mokami mokesciai ir gaunamos soc. garantijos. Norint ji gauti reikai paskambinti nurodytu Job Centre numeriu ir uzsiregistruoti i interviu. Nueje i interviu, konsultantas supildys visas formas ir gausite savaji numeri pastu keliu savaiciu begyje. Savaji jau gavau gyvendamas Skotijoje.
Stirling Universitete mokausi Business studies and marketing. Taciau, pasimokius vienerius metus supratau, kad vadyba yra ne man ir pries savaite pakeiciau savaji degree (lietuviskai specialybe?). Kalbant apie keitima, kas man pasirode idomu ir visiskai logiska yra tai, kad daugiau nei 50% studentu pakeicia savuosius degree. Universitetas tai leidzia padaryti be jokiu problemu. Zmogus pasimoko viena ar kita dalyka ir tik tada supranta, jog tai gal yra ne jo pasaukimas, kaip ir man atsitiko su vadyba, nors visad galvojau, kad su tuo siesiu savo ateiti. Pasimokes metus accounting & finance, supratau, kad tai yra man daug idomiau ir siek tiek daugiau nei pries savaite pasikeciiau savaji degree i Finance.
McDonalde siuo metu gaunu 5 svarus per valanda. Kodel mazai? Kadangi McDonaldas atlyginima moka pagal amziu. Man yra 20m., todel gaunu 5svarus/valanda, taciau jei butu 21 - gauciau berods 6.19/valanda. Be valandinio atlyginimo, dar yra bonusai. McDonaldas samdo isorine kompanija, kuri vertina kiekviena restorana ir jei ivertinimas yra aukstas (o girdejau, kad daznai taip ir buna), visi darbuotojai papildomai gauna 0.5 svaro uz kiekviena pradirbta ta savaite valanda.

ne velnio. Is manes yra pavoge magnetola automobilyje, ir neesu pirkes ne vienos magnetolos be aiskios istorijos, siuo atveju zmogus puikiai zino, kad daiktas vogtas, o jusu skatinimas aiskiai parodo mentaliteta. Kol pirksit ir naudosit vogtus daiktus, tol bus ju paklausa. Pradekite nuo saves, ir tik tada pasaulis pasikeis. Nepagalvojot , kad sio telefono istorija gali buti kruvina, gal seimininkas buvo suspardytas iki komos ir t.t. tai dalis atsakomybes bus ir jusu.

o aš manau, kad geriausių programuotojų/hakerių mes niekada nesužinosim :)

Jau metus laiko gyvenu Anglijoje (mokausi). Turiu keletą draugų anglų. Nevengiu, o kaip tik kuo daugiau stengiuosi bendrauti su anglais, tai nei karto per tuos metus neesu išgirdęs kažko diskriminuojančio. Kažkada pastebėjau, kad jeigu su kažkuo einu ir kalbuosi lietuviškai, tai kai kurie šiek tiek kreivai pasižiūri. Žinoma, tai akių nebado ir visiškai nežemina, bet visgi man buvo įdomu sužinoti kodėl taip yra. Paklausiau vieno iš anglų draugų, o atsakymas buvo, kad kai kurie tokioje situacijoje kreivai pažiūri, nes jie pamano, jog apie juos negerai šneka. Pripažinkim, jeigu bet kokie užsieniečiai, kurių kalbos nesuprantam, žiūrėtų į mus ir kažką kalbėtų, tikrai pajustume šiokį tokį diskomfortą.
Beje, anglai nemėgsta tokių emigrantų, kurie nemoka anglų kalbos, valkatauja, vagia, niokoja, vartoja alkoholį viešose vietose ir panašiai. Jeigu emigrantas yra normalus žmogus, gebantis užmegzti pokalbį su bet kokiu vietiniu gyventoju, tai jo niekas nelaikys š*do gabalu. Čia žiūrima į žmogų, o ne į jo tautybę ar rasę. Žinoma, egzistuoja toks dalykas kaip diskriminacija ir rasizmas, bet savo rate tokių dalykų nepastebiu. Matyt daug kas priklauso nuo aplinkos ir žmonių rato, kuriame esi. Jeigu esi labai problematiškas žmogus mėgstantis veltis į konfliktus ir išsidirbinėti, tai tiek savo, tiek svetimoje šalyje būsi nepripažintas. Vienintelis skirtumas bus tik tas, kad svetimoje šalyje tai vadinsis diskriminacija.

Manau, kad noro čia negana. Reikia kažką apie elektroniką ir pačius telefonus išmanyti.

Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
 
Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
 
Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
 
Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
 
Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
 
Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
 
Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
 
Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
 
Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
 
Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
 
Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
 
Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
 
Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
 
Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
 
Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
 
Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
 
Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
 
Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
 
Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
 
Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
 
Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
 
Pasiūlymas forume buvo priimtas.
 
Galiausiai, svetainės ir SEO.
 
Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
 
Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
 
Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
 
Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
 
Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
 
Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
 


 
Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
 
Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
  
Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
 
Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
 
Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
 
Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
 
Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
 
Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
 

 
Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
 
"Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
 
Ačiū už dėmesį. Grįžkit prie darbų.

Tamsta kogero pats Lietuvoj darbo biržoj ant pašalpėlės sėdit poniškai? Ar norvegijoj penkiese Renault Espace miegat ir konservas su išlankstomu šaukštu kapojat ir vaidinat kad šaibų prilaikot :D
 
Jei susigalvojai - tai ir daryk, nes čia bet ką parašyk - betkokia idėja visiem š***s, o jos autorius ###### :)

Kiek man tenka susidurti tai ne lytis o asmeniniai būdo bruožai lemia vadovavimo sėkmę. Todėl niekada neskirstau darbuose vyras ar moteris, svarbiausia rezultatas. Todėl man atrodo, kad tokios diskusijos yra nereikalingos. Dirbant o ne diskutuojant įrodoma savo vertė.

o aš manau, kad geriausių programuotojų/hakerių mes niekada nesužinosim :)

Amigosai
 
Tu esi tikras Lietuvis,o gal lietuvis? is mazosios raides?
Jeje jie neiko nedaro,kai mane apvoge,vagi zinau,visus jo duomenys turiu,irgi nieko naujo...
BET. Bet kodel jus ant ju stumiat?? kas nors atsitinka tai einat pas tuos pacius ''mentus'' ir prasot pagalbos,kai jos nesulaukiat,saukiat kad jie du*ai... Tai kaip gali atsirasti noras dirbti? kai stumia ant taves kad dirbk tu ten netingek,negerk kavos,o sedek ir dirbk.
Jeigu tu dirbantis,manau ir pegeri kavos,ir pachaliavini liauskai tariant...
Nesu as mentas,ar ju megejas,anaiptol man irgi jie kaikada nepatinka,bet nevarau ant ju tai kaip dauguma cia... Siulyciau ir tau nevaryti.