Gabriuxz

Esu Justas, man 19 metų. Trumpai papasakosiu savo požiūrį į gyvenimą, kuris man padėjo pasiekti tikrai daug, nepaisant mano amžiaus ir kitų galimybių. Noriu tiesiog pasidalinti tuo su jumis. Galbūt kažkam tai suteiks didelės motyvacijos. Tikiuosi... Visi pesimistai, tikintys, kad judėjimas prieš visuomenės standartus yra blogis, verskite kitą puslapį.
 
 
ĮVADAS
Mano sritis yra kompiuteriai. Galbūt galėčiau tai vadinti ir IT, tačiau nesispecializuoju labai plačiai. Kompiuteriais pradėjau domėtis 11 metų. Pirmieji žingsniai buvo žaidimai. Esu laimingas, kad tai truko neilgai. Pažaidęs gerą pusmetį ir sulaukęs 12 metų išgirdau šią frazę: "užaugęs galėtum dirbti kompiuterių administratoriumi" (tuo metu padėjau sutvarkyti kažkokią problemą). Nuo to laiko ši frazė mane užkabino ir lig šiol ji gyvena mano širdyje. Būdamas 13 metų pradėjau rimtai žvelgti į kompiuteris ir skyriau jiems daug praktikos. Pirmosios svetainės, pirmieji programavimo darbai, pirmieji remonto darbai. 15 metų jau orientavausi šioje srityje, sekiau pasaulio naujienas, pradėjau teikti NEMOKAMAS svetainių kūrimo/administravimo paslaugas (kurios man tikrai padėjo tobulėti), taip pat pradėjau teikti kompiuterių remonto paslaugas pažįstamiems žmonėms (nelegaliai, nes tai man tada nebuvo svarbiausia). 17 metų padėjau tašką vaikiškose istorijose ir su giminaičio pagalba įkūrėme bendrovę (tai buvo 18-ojo gimtadienio dovana). Pagrindinė specializacija: kompiuterių remontas mūsų mieste. Praėjus pusantrų metų mes stipriai išsiplėtėme ir savo paslaugas teikiame Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose, o dukterinius partnerius, kurie plėtoja mūsų projektus, turime 18 pasaulio šalių. Taip pat papildėme savo teikiamų paslaugų asortimentą programavimo paslaugomis, verslo konsultacijomis, tekstų vertimu ir kita.
 
 
PRINCIPAI, APLINKOS DĖSNIŲ NEPAISYMAS BEI NEAPSAKOMAS UŽSISPYRIMAS IR MOTYVACIJA
Tai, ką aprašiau įvade, tėra paprastas ir nedetalus "history".
Kompiuterius aš myliu. Tai gali nuskambėti klaikiai, tačiau taip nėra. Ateitį su kompiuteriais pasirinkau todėl, kad aš su jais užaugau ir jie man "įėjo" į kraują. Domėjimasis, bandymas atrasti kažką naujo, problemų sprendimas - šie dalykai neleidžia stovėti vietoje ir verčia nuolat tobulėti.
Iki kokių 16 metų visada sulaukdavau priekaištų, kad neva per daug laiko praleidžiu prie kompiuterio. Sulaukdavau pasiūlymų išeiti į lauką, išgerti alaus, kažkur išvykti. Esu laimingas, nes to atsisakiau. Lauke būdavau tik vasaros vakarais, kuomet jusdavau labai gryną orą ir pasisemdavau ramybės bei įkvėpimo. Išvykų taip pat vengdavau, nes kelionės man nebuvo prie širdies. Pasilepindavau tik išvykomis prie jūros keletą kartų per metus. Apie "draugus", kurie būtų padarę daugiau žalos nei naudos, net nekalbu. Net bjauru klausytis iš 15-18mečių tokius žodžius: "einam gerti", "statai" ir pan. Nors draugų rate ne visi buvo tokie. Tiesiog vengdavau plataus komunikavimo, nes tai saldžių vaisių neduodavo. Neužkibau už alkoholio, cigarečių, narkotikų lyno ir tuo džiaugiuosi. Kad ir koks savanaudis atrodyčiau, tačiau dabar džiaugiuosi, kad esu vienu laipteliu aukščiau už tuos, kurie pasirinko kelią su sidro buteliu rankoje. Na, o tų žmonių, kurie eina pagal "visuomenės standartus" nesuprantu ir negerbiu.
Savo kelyje atradau daug principų. Daugelis žmonių mano, kad principai yra blogai. Paprieštarausiu. Mano asmeniniai principai ir nusistatymas, kategoriškumas, pasikėlimas bei užsispyrimas leido man išlaikyti pusiausvyrą sunkiausiais periodais. Pateiksiu vieną pavyzdį. Turiu įgimtą nusistatymą prieš kaip sakoma "tūsus". Mano aplinkoje dauguma "tūsinasi", į savo verpetą bandė įtraukti ir mane. Iškėlęs galvą rodžiau, jog man tai yra tiesiogine prasme nusispjauti. Suprantu, kad reti "tūsai" nėra blogai, bet kalbu apie "tūsus" keletą kartų per savaitę. Gaila man tokių žmonių - tai amplitudė žemyn. Turiu savotišką relakso būdą: tai gaivus oras, pasivaikščiojimai, džiazo koncertai, operos teatrai, restoranai, meditacinė joga. Galų gale - taurelė vyno rankoje vasaros naktį stovint lauke ir žvelgiant į žvaigždėtą dangų.
Atsiribojęs nuo visuomenės ir pasinėręs į darbus prie kompiuterio jausdavau ne tik malonumą, bet ir neapsakomą norą tapti kažkuo "tuo", į "ką" žmonės galėtų žiūrėti ne kaip į eilinį tipą, o kaip į garbingą žmogų. Dabar aš toks esu. Pastebimas gatvėje, žinomas (nors supratau, kad man nepriimtina savybė), ir svarbiausia - gerbiamas. Nieko nėra malonesnio negu išgirsti šiuos žodžius parduotuvėje: "ponas, gal rašom sąskaitą su nuolaidėle? :)" arba turėti savų žmonių ratą, kurie pagalbos kreipiasi į mane, nes žino, kad aš tai galiu. O galiu todėl, nes aš tai įrodžiau nesišvaistydamas gatvėje, o dirbdamas ir mokydamasis.
 
 
MYLĖK SAVO SRITĮ IR JI MYLĖS TAVE
Dauguma žmonių pasirenka profesiją tokią, kad ji suteiktų jiems daug pinigų. Šiame punkte žmonės "susimėto". Rinktis profesiją pagal išskaičiavimą arba pagal: "Petras, Jonas, Antanas ir dar 40 žmonių pasirinko buhalterio darbą, tiks ir man" yra tiesiog KVAILA. Esu be galo dėkingas savo giminaičiui Tadui D., kuris padovanojo man kompiuterį, ir tik to žmogaus dėka dabar esu tuo, kuo esu.
Grįžtant prie temos, šioje dalyje norėjau pasakyti, kad svarbu yra IEŠKOTI savo srities, o ne SPĖLIOTI. Kadangi pats užkibau ties kompiuteriais būdamas būdamas paaugliu, tai suprantu, kad tas laikotarpis man padėjo "prisitaikyti" prie kompiuterių ir juos pamilti. Svarbu yra gerbti ir mylėti savo sritį. Tik tokiu atveju visada būsi skaidrios nuotaikos, nebus vidury darbo jokių "WTF, kas čia per š..." ir svarbiausia, būsi tikras savo srities specialistas - ne tu ieškosi žmonių, o jie ieškos tavęs.
 
 
SAVI NIUANSAI
Visada buvau tokios nuomonės, kad turiu pažinti savo sritį taip gerai, kaip pažįstu savo penkis pirštus (nors tiesą sakant jų pavadinimų nežinau). To pasekoje "dėjau" ant švietimo sistemos, mokykloje pradėjau mokytis minimaliai. Visą save atidaviau savo sričiai. Kas mėnesį pirkdavau naujų knygų, jas skaitydavau, konspektuodavau, analizuodavau. Net nepastebėjau, kaip į mano galvą be jokių mokymosi atmintinai įaugo keli šimtai sąvokų (nuo kas yra kompiuteris iki kas yra 2x AES). Prie mokymosi medžiagos sėdėdavau net laisvesnių pamokų metu. Tuo esu laimingas - prizinės vietos įvairiuose konkursuose, laimėtas microsoft konkursas (atvėręs daug galimybių įsidarbinti kompiuterių srityje), bendradarbiavimas su apple mokymosi tikslais. Mokydamasis mokykloje pagal standartinę švietimo sistemą to tikrai nebūčiau pasiekęs, TIKRAI.
Dabar esu dvyliktokas, besiruošiantis egzaminams (pagrinde tik matematikos ir lietuvių k.), nes informatikai ruoštis nereikia (tiesiog suprantu šį dalyką labai gerai). Kokia paseka to, kad nesimokiau anksčiau? Jokia. Prastesni pažymiai - ne kelio pabaiga. Ruošiuosi egzaminams su tam tikrų žmonių pagalba turbūt dar geriau, negu kad būčiau kažką išmokęs seniau, o dabar viską atkartojęs. Sutaupiau ir laiko ir nervų.
Tiesa, mokykloje vis tik problemų turiu. Keista yra tai, kad jos susijusios ne su mokslu, o labiau su elgesiu. Kadangi turiu įmonę, tuo pačiu turiu begalę svarbių reikalų. Per pamoką vidutiniškai sulaukiu 5 skambučių į kiekvieną telefoną (jų yra 3), į dalį tenka atsiliepti. Kreivi mokytojų žvilgsniai - tikrai erzina. Na bet jau pripratę visi, nes supranta, kad tai kuo užsiimu nėra kažkokios paistalynės ir kai kurie netgi rodo pagarbą tam - leidžia nelankyti pamokų ir pan.
 
 
IŠ DABARTIES
Gyvenimo ramstis - rimtumas ir susikaupimas. Susidariau naują įvaizdį - solidų ir išdidų. Dabartis nepalyginama su praeitimi. Dabar tenka daug keliauti, o prie kompiuterio sėdėti - minimaliai. Tiesa, mokymąsi (iš knygų) palaikau ir dabar. Kodėl nepalaikyti, jeigu man tai patinka? Per mėnesį tenka sudalyvauti ~5 konferencijose. Vasarą praktiškai vienos kelionės po užsienį. Esu vidutinės klasės fizinio pasirengimo žmogus. Nesportuoju štanginėse (nors seniau tai dariau, kol pasikeitė norai), neužsiiminėju komandiniu sportu (nepatinka). Retu metu kartas nuo karto palakstau su krepšinio kamuoliu - susirenkame nevykėliai, nemokantys žaisti krepšinio ir bandome kažką "išplėšti".
Savotiškas mano sportas yra meditacija. Tai vidinės ramybės ir stiprumo palaikymas. Meditacija yra gyvybiškai svarbi, be jos nebūčiau toks aktyvus ir neturėčiau tiek daug fizinių ir protinių jėgų. Į meditaciją integruoju vakarinius pasivaikščiojimus lauke (deja, bet ne kiekvieną vakarą pavyksta tą padaryti). Na, o finišas yra mityba. Jau antrą mėnesį vartoju lengvą maistą (pagrinde salotos su tunu, retkarčiais jautiena, vištiena). Kaip gėrimą impregnuoju arbatą bei mineralinį vandenį. Ramunėlių arba melisos arbatos puodelis prieš miegą yra NUOSTABU. Kam tokia mityba? Tai vėlgi mano principas. Toks maistas yra labai sveikas, jame gausu vitaminų, kurie labai padeda tokiu įtemptu gyvenimo ritmu. Beje, arbata didina darbingumą.
 
 
SAVI ATRADIMAI
Norint kažko pasiekti reikia pilnai pažinti save. Darbo efektyvumui atradau savo laiką. Daugiausia jėgų turiu bei didžiausią kiekį darbų galiu atlikti nuo ~12h dienos iki ~19h vakaro.
Nepaminėjau, esu ankstyvas paukštis. 5h ryto - jau būnu atsikėlęs. Jeigu tai įprasta diena, iki mokyklos 3h laiko - atlieku daug darbų, tačiau gaila, bet ne visu pajėgumu. Miegoti tenka eiti anksti - dažniausiai 23h jau miegu. Toks kasdieninis balansas yra gerai, o jeigu išsibalansuoju kokį kartą - pasekmės būna: mieguistumas ir ne nuotaika visą dieną. Taigi, pakartosiu, kad geras gyvenimo būdas - yra NUOSTABU.
Dar vienas atradimas - savęs išnaudojimo galimybės. Čia norėčiau įterpti citatą: "Vieninteliai apribojimai yra tie, kuriuos nusistatome sau patys - Robin Sharma". Plėčiau savo žinių profilį savarankiškai. Užsienio kalbų pagrindus išmokau mokykloje, tęsiau - savarankiškai. Dalį dalykų, kurių neišmokau mokykloje išmokau savarankiškai. Bendravimo etiketą bei viską, kas man tikrai pravertė išmokau savarankiškai, nes to mokykloje niekada nemokė ir vargu ar kada mokys. Didžiąją dalį dalykų savų gyvenime atlieku savarankiškai. Nuo to jaučiuosi tik geriau. Savarankiškumas išugdė mane tokį, koks esu. Galbūt vieniems atrodau kvailas, o kitiems keistas, tretiems protingas, o ketvirtiems įdomus, tačiau svarbiausia yra pasitikėjimas savimi.
 
 
TIKRASIS VEIDAS
Iš perskaityto teksto galėjote suprasti, kad esu pasikėlęs. Taip, aš toks esu. Pasikėlimas man suteikia jėgų ir stiprybės, ištvermės. Tačiau skirtingai nei daugelis kitų išdidžių žmonių, visada padedu žmonėms kurie turi bėdų. Tuo pačiu šiek tiek pasireklamuosiu. Jeigu kas nors turite asmeninių problemų (psichologinės problemos, pinigų trūkumas ar kitos bėdos), rašykite. Tiems, kam tikrai sunki situacija, galiu įdarbinti lengvam darbui. Tiems kam trūksta pinigų, galiu paskolinti jų (xxxLT) be jokių procentų. Na, o jei yra psichologinių problemų, drąsiai galite kreiptis. Psichologiją išmanau, nes mano gyvenimas šiek tiek susijęs su psichologinėmis problemomis ir padėsiu kiek galėsiu.
 
 
 
 
Taigi, kiekvienas iš mūsų gali pasiekti tiek, kiek pats to nori. Nekreipkite dėmesio į visuomenės standartus, stereotipus. Kurkite juos patys! Neklausykite aplinkinių žmonių, kurie nori jus matyti tokiais ar anokiais - tik jūs patys žinote, kuo norite būti. Ribų nėra. Visas ribas užsibrėžiame patys. Nors yra sakoma: "mokytis ar kažką daryti niekada nevėlu", aš pakoreguosiu ir pataisysiu: "mokytis niekada nevėlu, tačiau kuo anksčiau pradėsi ir atrasi savyje tai, ko tau reikia, tuo bus geriau". Laužykime standartus, nebūkime vientisa masė.
 
Apie save, kaip teksto autorių, nelabai noriu šnekėti, nes tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, todėl nelabai noriu identifikuotis.
 
Ačiū už skaitymą, labai viliuosi, kad ką nors iš jūsų šis tekstas bent maža dalele motyvuos. Nepykite už stiliaus klaidas, kurių šiame tekste daug - tekstą rašiau dvi valandas ir labai nebeturiu noro šiuo metu jį koreguoti. Su laiku jį ištaisysiu. Na ir galiausiai būčiau dėkingas, kad kritikos būtų kuo mažiau. Tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, už kurį esu atsakingas aš pats. Kiekvienas mes esame savo likimo kalvis.
 
Baisiausias netikėjimas yra netikėjimas savimi - T. Karlailis

Sveiki,
Iki vasario mėnesio galima registruotis online studijoms Stanford Universitete:
http://www.hci-class.org/
 
Apačioje yra visi dalykai, kuriuos galima studijuoti.
Pats užsiregistravau į du dalykus, galėsiu palyginti Lietuvos universiteto studijas su vieno geriausio Universiteto :)

Aštuoneri. Tiek metų praėjo nuo 2004-tųjų sausio 5-tosios nakties, kai gimė tai, ką šiandien vadiname Uždarbis.lt.
 
Tuomet mažai kas būtų patikėjęs, kad jaunų žmonių, besidominčių IT ir verslu, bendruomenė savo lankomumu kada nors beveik nekuo nenusileis didžiausiems verslo ir technologijų portalams Lietuvoje. Šiandien – tai realybė.
 

 
Jei ankstesniais metais jau buvo galima pasigirti, kad esame trečia pagal dydį interneto bendruomenė Lietuvoje (po SuperMama.lt ir BitePlius.lt), tai šiemet galima pridurti patekimą tarp 50 daugiausiai praverčiamų lietuviškų tinklalapių (pagal Audience.lt) ir garbingą 21-ąją vietą Alexa reitinge: "The top 500 sites in Lithuania".
 
Kaip skaičiais pasikeitė Uždarbis.lt per aštuntuosius savo gyvavimo metus?
 
Šiemet mus papildė perpildyta Siemens arena – 12 000 – naujų narių (1 000 daugiau nei pernai) ir dabar mūsų jau čia 48 300 – beveik pusė šimto tūkstančių. Lygiai prieš metus peržengėme pusantro milijono parašytų pranešimų ribą, šiandien jų jau – 1 833 100. Uždarbis.lt duomenų bazė šiandien sveria 4.2 GB gryno teksto (prieš metus – 3.3 GB). Šiuo metu mus aplanko po vidutiniškai 16 500 žmonių kasdien.
 
Kas naujo?
 
"Metų forumietis 2011" rinkimus, šiemet organizuotus Kofemano, laimėjo epsaitas - interviu su metų forumiečiu.
Narys lasickui įgyvendino savo paties pasiūlytą idėją – pirmąsyk rinkome "Metų komentarą": protingiausiu 2011 metų komentaru išrinktas TekstuVertejo pasisakymas temoje "Lietuvos ateitis – kokia ji?".
 
Jeigu reikėtų rinkti metų temą, pagal gautus reputacijos taškus ir sukeltas prieštaringas diskusijas, ja neabejotinai taptų "DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti" – šiandien tai yra daugiausia pripažinimo sulaukusi tema Uždarbis.lt istorijoje, po pusantrų metų lyderystės 293:292 (reputacijos taškais) nukarunavusi kelių sakinių tekstuką lakonišku pavadinimu: "Vaikai, nevokit.".
 
Naujovės
Per paskutiniuosius metus pristatėme Pagalbos centrą, Karštas temas ir (nelabai kol kas sklandžiai veikiančius) Realaus laiko pokalbius.
 
Nors visi atnaujinimai buvo svarbūs, ypač norėtųsi išskirti Karštas temas. Tai funkcija, kurią buvau sukūręs dar prieš pusantrų metų, bet iki pat šio rudens nedrįsau paleisti viešai todėl, jog tikrai Karštų temų beveik nebūdavo, – tokiomis per kelias dienas galėdavai pavadinti 3 ar 4. Tuomet, kai galiausiai padariau Karštų temų blokelį viešu, viskas staiga pasikeitė – dešimtukas pasidarė beveik visada pilnas įdomybių. Atrodo, kad tai ne tik padeda greitai pastebėti / atrasti vertas dėmesio temas, bet ir skatina tokias kurti.
 
Komanda
 
Uždarbis.lt moderatorių komandą šiemet papildė Arius, techno, litas, suvalgysiu ir L33T. Šiandien jau sunku įsivaizduoti, kaip forumas dabar atrodytų be jų, – ypač žinant, kad vien penki naujieji moderatoriai kartu sudėjus per metus atliko daugiau nei 18 000 (!) moderavimo veiksmų. Jau nekalbant apie pagalbą išaiškinant daugybę sukčių ir tobulinant forumo taisykles.
 
Keli mitai apie forumo valdymą, kuriuos reikia paneigti:
 

"Uždarbis.lt taisyklių papildymus sugalvoja ir tą pačią minutę priima vienas žmogus". Netiesa. Nesvarbu, kam kyla mintis dėl taisyklių keitimo, kiekvienas punktas prieš tai būna aptariamas tarp visų administratorių ir moderatorių, siekiant rasti geriausią sprendimą. Kaip kiekvienai valstybei reikia parlamento įstatymų leidybai, taip forumui reikia savojo: yra per daug niuansų vieno žmogaus galvai suvokti. "Uždarbis.lt moderatoriai ant manęs užsisėdę". Galbūt kada nors taip galėjo būti, bet stengiamės, kad tokių žmonių, kurie nesugeba išlikti objektyvūs, moderatorių komandoje neliktų, – nes vienas blogas įvykis užtraukia gėdą visai komandai. Apskritai, kaip jau esu rašęs, jei gavote įspėjimą, tai reiškia, kad mažiausiai du žmonės manė, kad esate jo vertas: tas, kuris paspaudė mygtuką "Pažeidimas? Pranešk!", ir moderatorius.
Galiausiai turiu paminėti vieną žmogų, kuris ne kartą aukojo savo bemieges naktis ir suplanuotas dienas tuomet, kai forumas būdavo nuolatos atakuojamas, ir be jo pagalbos niekaip nebūtų galėjęs veikti toliau, – tai Uždarbis.lt serverių žmogus Augustinas. Jis yra prasitaręs, kad tokių gerai organizuotų DDoS atakų, kokių praėjusiais metais sulaukėme mes, vargu ar kada nors yra patyrę dauguma didžiųjų šalies portalų su žymiai didesniais IT resursais.
Pranešimai
Įdomu tai, jog nors bendruomenė augo, šiemet pranešimų buvo parašyta mažiau nei praėjusiais metais – bet turbūt vargu, ar kas pasakytų, jog nuo to nukentėjo diskusijų kokybė. Atvirkščiai naujųjų moderatorių ypač griežtas požiūris į beprasmius pranešimus ir neetišką bendravimą per kelis paskutinius mėnesius gerokai pakėlė diskusijų lygį. Pasikeitusį požiūrį į forumą pastaruoju metu rodo ir padidėjęs senesnių narių noras prisistatyti ir papasakoti apie save (kiekvienas įdomus prisistatymas akimirksniu tampa karšta tema).
 
Etiketas: vienas narys gavo įspėjimą (ir tuo pačiu atitinkamą draudimą rašyti kelioms dienoms) už tokį viešą pranešimą kitam: "Išlipk iš ateivių laivo ir sugrįžk į normalų gyvenimą". Daugumai galbūt tai pasirodys nieko neįžeidžiantis sakinys, kokių anksčiau forume buvo pilna. Esmė tai: tu tokius dalykus gali sakyti savo draugui ar žmogui, kurį gerai pažįsti, bet ne viešai kitam nariui, kurio gyvenime nesi matęs. Tai vadinasi pagarba ir apie tai kalbama pirmojoje forumo taisyklėje – deja, turbūt dažniausiai pažeidžiamoje iš visų.
 
Dovana jums
 
Uždarbis.lt 8-tojo gimtadienio proga kilo mintis padovanoti mūsų firminius juodus marškinėlius su išsiuvinėtu baltu Uždarbis.lt logotipu 50 daugiausiai įdomių pranešimų parašiusių narių praėjusiais metais. Iki šiol nė vienas norintis jų negalėjo tiesiog įsigyti ir bent jau artimiausiu metu negalės – tai dovana žmonėms, labiausiai prisedantiems prie įdomių diskusijų šiame forume.
 
Ieškojau geriausio būdo išaiškinti labiausiai nusipelniusius narius ir galiausiai apsistojau ties vienu kriterijumi: kiek "Mėgstamų" (su žvaigždute viršutiniame dešiniajame pranešimo kampe) pranešimų narys per metus parašė. "Mėgstamu" pranešimu vadinamas tas, kuris sulaukė 10 ir daugiau reputacijos taškų. Dauguma tokių – arba puikūs straipsniai, arba įdomūs komentarai – tad manau, kad objektyvesnį kriterijų rasti būtų sunku.
 
Džiugu, jog iš viso net 464 nariai parašė bent po vieną mėgstamą pranešimą – pusė tūkstančio! Ar galime kitais metais šioje žymoje turėti keturženklį skaičių? Pilnas sąrašas (save galite rasti su CTRL + F).
 
2011 metų Top50 sudaro visi nariai, per metus parašę bent penkis "pamėgtus" komentarus.
 
Taigi Uždarbis.lt marškinėliai priklauso:
 

Arius (22) twea (17) lasickui (17) dageris_ (15) Kofemanas (14) GotMilk? (12) !karolis (12) dziu-mAn-dzy (12) Dedica (11) INDEXA (10) mikas1982 (10) klientas (10) Leader (10) suvalgysiu (10) litas (9) akagintaras (9) KasparasV (8) ZJA (8) Feedback (8) DjiXas (8) pushkis (8) Daruz (7) Nesako (7) dealeris (7) ESC (7) Jurijus14 (6) Creatium (6) MartynasJ (6) TekstuVertejas (6) dzodzo (6) CP3 (6) LeLeSiuSn (6) xanna (6) epsaitas (6) iPodas (6) AlgirdaZ (6) Taduliauskas (6) Frankenstein (5) -LeXas- (5) E-Mindis (5) frix (5) Pirmokas (5) dskpajurys (5) Tautvydas (5) titasas (5) megamix (5) Karolis (5) hartex (5) LDSJ (5) KingPin (5)
Tiesa, yra kelios sąlygos aukščiau paminėtiesiems marškinėlius gauti:
 

Tai turi būti jūsų pirmieji marškinėliai (dalis narių juos jau yra gavę) Turite vis dar būti šio forumo nariais (keli už įvairius taisyklių pažeidimus mūsų bendruomenei jau nebe priklauso – ko iš tikrųjų gaila) Turite turėti pašto adresą Lietuvoje, į kurį marškinėlius galėtume nusiųsti
Beje, žinau, kad yra narių iš praėjusių konkursų, kuriems mes marškinėlius išsiuntėme, bet jie jų rankų kažkodėl nepasiekė (galbūt paštininkas ar kaimynas nusprendė pasimatuoti, netilpus dideliam vokui į pašto dėžutę). Tuomet prašau su manimi susisiekti, net jei jūsų aukščiau esančiame sąraše nėra.
 
Taigi, norėdami atrasti marškinėlius savo pašto dėžutėje, paminėti nariai turėtų parašyti man AŽ tema "MARŠKINĖLIAI" (būtinai taip, didžiosiomis, kad nepasimestų tarp kitų žinučių) iki sausio 9 dienos su:
 

Savo dydžiu (S, M, L, XL...) Adresu Lietuvoje (įskaitant pašto indeksą, kurį galite sužinoti post.lt)
Jei jokių nesklandumų nekils, marškinėliai bus pasiūti specialiai pagal jūsų nurodytus dydžius ir išsiųsti tiesiai jums iki vasario 15 dienos.
 
Tai nėra vienakartinė akcija ir galbūt dar bus ne sykį pakartota šiais metais – tad norėtųsi ateityje šiame sąraše išvysti kuo daugiau naujų narių (kam tuomet reiks siųsti marškinėlius, jei visi jau bus juos gavę?).
 
Pabaigai
 
Tradičiškai, šiek tiek istorijos akimirkų – tiems, kurie buvo kartu, ir tiems, kurie dar bus.
 

2004 02 09 2004 07 30 2005 02 04 2005 12 21 2006 07 18 2007 03 07 2007 09 23 2008 01 05

Warrior 2011
 
http://www.youtube.com/watch?v=bwgG6OfW7Yo

Pilnai Tau pritariu. Netgi buvo neseniai atliktas tyrimas, kuris parodė, kad gyvename palyginus neprastai, tačiau savo gyvenimo sąlygas lietuviai vertina netgi prasčiau nei kai kurios Afrikos valstybės. Blogybė ta, kad lietuviams yra labai giliai įskiepytas mąstymas "man viską turi paduoti ant lėkštutės valdžia", tačiau kai Lietuva atgavo nepriklausomybę čia atsirado problema, nes laisvoje rinkoje viskas tapo atvirkščiai - čia kiekvienas žmogus turi viską pasiimti pats.
 
Aš asmeniškai matau nemažai perspektyvų dabartinėje kartoje. Aišku, gaila, kad kažkuri dalis tos kartos išvyksta į užsienį, tačiau tuos, kurie liks čia, dar po 50-ies metų bus galima pagrįstai vadinti Lietuvos kūrėjais. Ta dalis jaunimo, kuriai rūpi ne tik pagerti kiekvieną penktadienį, sukurs šią šalį savo jėgomis. Ne seimas, ne vyriausybė, ne prezidentas, tačiau tie žmonės, kuriems dabar beskaitant šį pranešimą galbūt nėra net 18 metų. Ir viso šito reikalo grožis tame, kad kiekvienas iš Jūsų gali būti vienu iš tų "Lietuvos kūrėjų".
 
Aišku, turbūt atsiras ir čia tokių, kurie bandys teigti, kaip čia viskas yra blogai, kokie maži atlyginimai, kaip sunku pragyventi, tačiau pažvelkite į save ir į kitus: didžioji dalis šeimų Lietuvoje turi automobilius, dažnai turi net ne po vieną, o po du automobilius, kiekvieną dieną važiuoja varganą kilometrą iki darbo (nes tingi eit) ir moka po 4.50 Lt/l už kurą, taip pat labai dažnai perka visokias namų apyvokos prekes, taip pat dažnas leidžia sau per dieną surūkyt bent po pakelį cigarečių (dalį jų pirkdamas legaliai) ir tikrai ne kokių pigių Saint George, galiausiai netgi užtenka kiekvieną penktadienį nueit į barą ir išlenkt vieną kitą bokalą alaus, tačiau vis tiek galiausiai skundžiasi, kaip Lietuvoje dabar yra blogai ir kaip nėra už ką net nusipirkti pavalgyti. Aišku, sudėjus šias išlaidas galbūt ir gaunasi tokia situacija, kad galiausiai maistui nelabai lieka.
 
Žinoma, skųstis visad yra lengviau negu imtis realių veiksmų situacijai pakeisti, tačiau tikiu, kad bent mažytė dalis šios kartos vietoje to, kad skųstųsi mažais atlyginimais, bursis į profsąjungas (kurios kol kas Lietuvoje yra demokratijos parodija tiesiogine prasme) ir tarsis dėl didesnių atlyginimų, taip pat vietoje mitingavimo prie seimo dėl didelio nedarbo (o juk seimas jo tiesiogiai padidinti netgi negali), nepabijos imtis savo verslo ir sukurs bent kelias darbo vietas.
 
Jeigu visuomenė pagaliau atsikratytų to "kaip čia viskas blogai" ir "man nieko nesigaus", gyvenimas Lietuvoje turbūt tą pačią dieną pagerėtų kelis kartus, ne vien ekonomine (kas dabar yra turbūt number one priority), tačiau ir kultūrine prasme.

Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau kai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.
Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… - ramiu balsu pradėjau pokalbį.
Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“
Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.
Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.
Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa.
Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.
Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.
Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną.
Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų... Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.
Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, - su neslepiama panieka balse pasakė ji.
Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų - nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.
Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.
Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.
Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.
Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti.
Ir staiga man toptelėjo galvon.... ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.
Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.
Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“.
Nuvažiavau į darbą... skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.
Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”.
Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.
Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.
Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.
Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra... Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį…
 
Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…
_______________
 
Mažos smulkmenos mūsų gyvenimuose ir daro mus laimingus. Mes išeikvojame daug laiko siekdami didelių namų, gražių automobilių ir didelės sąskaitos banke. Šie dalykai sukuria sąlygas būti laimingiems, bet patys savaime neatneša mums laimės. Todėl raskime laiko būti savo sutuoktinio draugu, ir darykime tuos mažus malonius dalykus, kurie daro mus artimais vienas kitam. Būkit laimingi santuokoje!
 
Jeigu su niekuo nepasidalinsite šios istorijos, jums tikrai nieko nenutiks.
Tačiau jei pasidalinsit, galbūt kažkam išgelbėsit santuoką.
 
 
Taigi brangieji.. :) Didziausios gyvenimo krizes nutinka tiem zmonem, kurie pasiduoda, nesuprasdami, kaip arti sekmes jie buvo. Tegul si istorija mums primena, kad reikia vertinti tai ka turime, kol to nepraradome. Laimingos jums santuokos, melieji.

Katik pažiūrėjęs Tado Vidmanto filmuką: "
". Nusprendžia parašyti. 
Mano asmenine nuomonę, kad verta. Dabar jau pradedu tai suprasti, bet bandysiu paaiškinti.
 
Studijos
 
Studijos ir jų kokybė tikrai nėra stebuklinga mūsų koledžuose ir universitetuose. Tačiau ji ir nėra tokia bloga. Pagalvokime iš kitos pusės. Pasaulyje yra milijonai žmonių kurie norėtu turėti, tai ką mes turime. Jie norėtų galimybė mokytis, įgauti žinių, praktikos ir t.t. Tiesiog mes to nesuprantam. Mes mokam keiktis, keikti, koneveikti ir dar visą kitą daryti, o ne susikoncentruoti ties tuo, kas Mus gyvenime yra svarbu. Juk iš universiteto ar kolegijų galime pasiimti kur kas daugiau negu profesija arba diplomą.
 
Užkulisiai
 
Vienas pagrindinis aukštųjų mokyklų dalykas yra bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Būdamas mokykloje to nesuprasdavau. Ar Jūs įsivaizduojat ką gali duoti Studentų Atstovybės ir/ar visokios akademijos. Pamenu kai mokiausi mokykloje ir vienas pažįstamas sakė man, kad jis priklauso studentų atstovybėj, pagalvojau: "Na ir nenormalus jis, švaistyti laiką veltui..". Man tai atrodė kaip kokia kančia. Kažką galvoti, kažką spręsti. Juk galima grįžti namo ankščiau iškart po paskaitų. Bet tuomet ką veiksim namuose? Sėsim prie kompiuterio, įsijungsim kokį nors kompiuterinį žaidimą, ar koki nors serialą ir iššvaistysim tuos savo 3 ar 4 metus greičiau negu galime suvokti. Studentų atstovybės, padeda žmogui tobulėti. Nes tu bendrauji su daugybę gudrių žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti ir jie nebijo išreikšti savo nuomonės (bent jau didžioji dalis). Dar didelį dalyką prideda visokios akademijos. Jų irgi būna, jeigu priklausau studentų atstovybėj. Pavyzdžiui, komandos formavimo, seniūnų(jeigu esi grupės seniūnas) ir t.t.
 
Gali leisti laiką vertingai
 
Mūsų mažoje Lietuvoje, apie 60%-70% žmonių gyvena ne didmiesčiuose. Mažuose miesteliuose, kaimeliuose, miestuose kuriuose yra >20 000 gyventojų ir t.t. Tad jeigu tu įstoji į universitetą ar kolegija dideliame mieste, gali pasiimti daug gyvenimiškų dalykų ir miesto teikiamųjų. Kaip antai Vilniuje neseniai praūžusi TedxVilnius paroda. Taip pat, nemažai kitokių renginių vyksta ir Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tad atvykęs iš mažo miestelio, tikrai neprivalai sėdėti namuose prie kompiuterio, gali semtis visokiariopos naudos ir visokiausių žinių iš aplinkos.
 
Žinoma, galime visą tai padaryti ir dirbant tame mieste. Ir bus kur kas patogiau, nes turėsi lėšų beveik viskam. Tačiau ar tikrai norėsite ir eisite į visokias parodas po 8 fizinio darbo valandų, kai nebegalvosite apie nieką kitą tik kaip palysti po dušu, užsisakyti picą į namus ar prigriebti kebabą grįžtant iš darbo ir kristi į lovą?
 
Pabaigai
 
Viską reziumuojant. Jeigu esate neapsisprende ar stoti mokytis į aukštąja mokyklą ar nestoti. Tai geriau nestokite... Šiai metais. Bet nepamirškite, fizinis darbas visada "bukina" žmogų. Jeigu norite pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai susiplanuokite savo laiką. Šiais metais nestokite, padirbkite kokius 2-3 mėnesius, išvykite tranzu pakeliauti po Europą, grįžę vėl eikite padirbti, pasiruoškite mokslams(galbūt norėsite perlaikyti egzaminus ar dar ką?), vėl pakeliaukite ir stokite mokytis. Nes į Tado Vidmanto klausimą "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" galiu atsakyti vienareikšmiškai. VERTA.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Viena vakarą žiūrėjau laidą „Valanda su Rūta“.
Kaip įprasta, susirinko keli politikai kurie diskutavo apie Lietuvos problemas, tai yra Lietuvos biudžetą, mokesčius ir t.t. Diskusijos pradžioje kaip įprasta visi tyliai ramiai sėdi, po to kai diskusija pradeda kaisti, viena politiku pusė aprėkia kitą politikų pusią ir po to seka visiškas nusišnekėjimas apie ratus ir batus, o kai laida eina į pabaiga politikai pradeda diskutuoti rimtai, bet deja eterio laikas baigiasi ir reziumuojant viską, laidos vedėja sako tikėkimės, kad Lietuvoje gyvenimas pagerės.
 
Tada aš susimasčiau, o kaip būtų puiku sukurti savo politinę partiją kuri gal būt patektu į Lietuvos Respublikos Seimą ir pradėtų kažką keisti. Aišku tada tai buvo graži fantazija kol pradėjau galvoti, juk aš vienas ir tuo tikrai negaliu padaryti. Tada į galvą toptelėjo mintis, juk aš esu uždarbis.lt forume kuriame renkasi protingi žmonės kurie mėgsta diskutuoti ir randa bendra kalbą apie į vairius dalykus, aišku kartais mūsų visų nuomonės nesutampa ir mes vienas kita užsipuolame ar išspaudžiame koki riebų žodi, bet tai mums nesutrukdo toliau diskutuoti.
 
Deja tuo straipsnio nerašiau tada kada jį norėjau parašyti, nes maniau, kad uždarbio.lt bendruomenė nesupras manęs ir mano tokių pamastymų. Bet kai „DjiXas“ parašė savo įrašą, o jį dar pakomentavo ir „FLSHS“ , tada supratau jog tokia temą seniai turėjau sukurti ir man nereikėjo tempti gumos iki paskutinės minutės.
 
Man jau nusibodo žiūrėti į tai kaip yra mulkinami žmonės per televizija, nes kiekvieną diena yra kalbama apie politiką nuo kurios jau darosi bloga. Kai tu supranti jog sėdėdamas anapus ekrano nieko negali padaryti, tada tu turi apsispręsti išjungti televizorių ar klausytis politikų pliurpalų kurie mums plauna smegenys ir šaiposi iš visos Lietuvos žmonių arba imti veikti, kažką daryti, kad tai pasikeistu.
 
Mano pasirinkimas buvo išjungti televizorių ir pradėti veikti.
Aš manau, jog mūsų uždarbio.lt bendruomenė yra pakankamai subrendusi ir didelė jog mes galėtume įsteigti politinę partiją, o ne vien diskutuoti forume ir pyktis tarpusavyje nieko nekeisdami tik tuščiai rašydami. Sukurdamas šitą temą aš žengiau pirmą žingsnį, dabar viskas priklausys nuo uždarbio.lt bendruomenės.
Aš žinau, kad bus tokių žmonių kurie norėtų tokią mintį įgyvendinti, tai pat žinau, kad bus tokių žmonių kurie sakys jog tai neduos jokios naudos ir t.t. Bet juk mes patys kuriame Lietuva.
 
P.S. Mūsų privalumas yra tai jog mes esame jauni, o liaudžiai reikia jaunų žmonių, ne senių kurie yra gimę 1956 metais, bet jaunų energingų žmonių kurie turi užsispyrimą, aistrą ir norą kažką pakeisti.

Skaitant straipsnį susidarė įspūdis, kad kolegijos ruošia viso labo paprastus darbininkus, nesugebančius nieko pasiekti (apart pakankamai gero darbo). Su tuo visiškai nesutikčiau. Kolegiją baigę žmonės turi lygiai tokias pačias galimybes tapti mokslininkais, profesoriais ar itin aukšto lygio savo srities specialistais.
 
Pagrindinis kolegijų ir universitetų skirtumas yra tas, kad universitetuose pagrindinis dalykas yra teorija. Niekas to, manau, nebandys užginčyt čia. Kolegijose tuo tarpu viskas atvirkščiai, svarbiausia - praktika, momentinis gautos teorijos pritaikymas. Tad klausimas lieka jums, kas svarbiau: gerai teoriją išmanantis, tačiau jos nemokantis pritaikyti specialistas ar ir teoriją gerai išmanantis ir praktikos turintis specialistas? Aišku, jeigu kokią teorinę fiziką studijuosit, tai gal praktika ir nereikalinga :)
 
O kalbant apie studijų kokybę, tai čia labai slidus dalykas. Viskas be galo priklauso nuo pačios mokymo įstaigos požiūrio ir dėstytojų. Tačiau imant pagrinde, tai manau skirtumo praktiškai nėra (vienu labai gerai išdėsto teoriją, kitur labai gerai išdėsto teoriją ir duoda daug praktikos). Tad, manau, renkantis kur stoti visų pirma reikia gerai išsinagrinėti kokie yra tos mokymo įstaigos pasiekimai, kiek studentų iškart įsidarbina, kiek įsidarbina pagal specialybę, kiek jų tampa aukšto lygio specialistais. Ir mano pasiūlymas būtų, jeigu tenka rinktis tarp univero ir geresnės studijų kokybės kolegijoje, nesirinkite univero vien dėl to, kad tai univeras. Kas iš to, kad universitetas, jeigu po 4 metų būsit ne itin gerai iškeptas bakalauras, tačiau su univero diplomu? Niekas tokio "specialisto" neims. Mieliau pasirinks tą, kuris jau turi nemažai patirties, gerai išmano darbą.
 
Na, o lyginant trukmę studijų ir tolesnes galimybes, tai viskas beveik vienodai. Ar turi mokysiesi 3 metus kolegijoje + vienerius metu išlyginamųjų studijų univere ir gausi bakalaurą, ar mokysiesi 4 metus univere ir gausi bakalaurą. Abiem atvejais yra visos galimybės siekti didesnių mokslo aukštumų: magistro, galbūt docento ar daktaro laipsnių. Jokių trukdžių tam nėra. Priklausys viskas nuo jūsų pačių.
Čia galime aptarti ir teiginį, kad kolegijas baigę studentai toliau nesiekia nieko ir tampa paprastais darbininkais (jokiu būdu nesakau, kad tai blogai, gal kažkam to ir užtenka gyvenime :)). Gal tiesiog jie baigę nebemato tikslo daugiau siekti, nes gauna gerą darbą su geru atlyginimu? Čia viskas priklauso nuo asmeninio požiūrio ir noro toliau tobulėti, o ne nuo studijų kokybės ar paruošimo lygio.
 
Tad tiek mano komentaro :)
 
P.S. O teiginys, kad univerai ruošia platesnio pasaulėžiūros mąstymo ir suvokimo specialistus, tai išvis juokingas man pasirodė :) Gal ir klystu....

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti
 
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
 
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
 
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
 
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
 
Internete pradėjau dirbti būdamas 15-16 metų...
 
------------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------------
 
Kadangi jau patraukiau jūsų dėmesį...
 
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
 
O viskas buvo taip...
 
Pradžia.
 
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-)
Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-)
Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
 
From: Smile! It increases your face value.
Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
 
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu.
Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t.
E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
 
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt
Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo.
Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo:
MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert
Google radau:
http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
 
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
 
Pirmasis bandymas.
 
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
 
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
 
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
 
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
 
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
 
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
 
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
 
Lūžis. Nuopolis.
 
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
 
Seni draugai neišduoda.
 
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
 
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
 
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
 
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
 
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
 
Šviežios mintys, naujos idėjos.
 
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
 
Pabaiga.
 
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema.
Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
 
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
 
Papildyta:
 
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
 
http://www.djixas.com/story/p4.png
 
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
 
http://www.djixas.com/story/visiblemails.png
 
http://www.djixas.com/story/diamondmails.png
 
http://www.djixas.com/story/p2.png
 
http://www.djixas.com/story/p3.png
 
---------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------
 
Antra dalis, 2006-2011
 
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
 
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
 
http://www.djixas.com/story/m.jpg
 
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
 
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
 
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
 
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
 
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
 
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
 
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
 
WebMasterio Košmaras
 
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
 
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
 
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
 
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
 
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
 
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
 
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
 
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
 
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
 
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
 
Aukso amžiaus pabaiga
 
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
 
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos
- Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
 
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
 
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
 
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
 
Naujų uždarbio būdų beieškant
 
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
 
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
 
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
 
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
 
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
 
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
 
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
 
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
 
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
 
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
 
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
 
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
 
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
 
Prasideda
 
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
 
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
 
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
 
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
 
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
 
Smūgis žemiau juostos
 
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
 
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
 
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
 
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
 
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
 
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
 
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
 
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
 
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
 
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
 
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
 
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
 
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
 
Meilė iš pirmo žvilgsnio
 
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
 
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
 
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
 
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
 
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
 
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
 
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau
- „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs.
- Sporto klubas
- Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo)
- Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Prekiavimas Forex
- Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support
- Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
 
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
 
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
 
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
 
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
 
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
 
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
 
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
 
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
 
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
 
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
 
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
 
 
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
 
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
 
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
 
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
 
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
 
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
 
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
 

 
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
 
2011
 
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
 
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
 
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas.
Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
 
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
 
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
 
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
 
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
 
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
 
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
 
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
 
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
 
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
 
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
 
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
 
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
 
Sezono finalas
 
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
 
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
 
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
 
Pabaigai
 
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
 
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
 
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
 
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
 
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
 
Tokie žodžiai man reiškia daug...
 
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
 
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
 
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
 
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
 
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
 
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
 
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
 
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
 
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
 
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have
successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
 
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
 
- Turime naują žvaigždę
- Nesveiki krūviai
- Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
 
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
 
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
 
When your mind changes, your body will change.
 
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
 
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
 
Dėjau ant likimo.

Dėkoju :)
 
Taigi, nusiteikite rimtam darbui, nes bus sunku iki skausmo ir ašarų, bet rezultatas vainikuos viską :)
 
Kas žiūrėjo daug filmų, jokių būdų nebandykite padaryti špagatą su kito žmogaus pagalba (spaudžiant per jėgą), turite naudoti tik savo pačio jėgas, kitaip galite patirti rimtų traumų, po kurių ne tik nebenorėsite špagato, bet ir vaikščioti bus sunku.
Žmonėms iki 20 metų, rekomenduoju visą sistemą atlikinėti 2x krūviu, nes Jūsų kaulai ir kremzlės dar nėra taip stipriai suaugę..
 
Pabandysiu, kiek galiu aiškiau aprašyti:
 
Nuo šiol 30 dienų, kiekvieną dieną, skirkite bent 1 valandą tampymosi pratimams. Iškart perspėju, jokių tampymųsi po svorio kilojimo pratimų, rizikuojate patirti rimtas traumas. Taip pat, prieš kiekvieną tampymąsi BŪTINAS 15 minučių apšilimas, visų grupės raumenų, šiuo atveju - kojų. Tikiuosi, nesupyksite, kad apšilimo pratimų neaprašinėju, jų pilnas internetas..
 
1. Tikriausiai visi atsimenate mokykloje darytą pratimą, kai reikia nesulenkus kelių pirštų galais pasiekti žemę..
Nuo jo ir turite pradėti, jis ištempia kojų sausgysles, kurias Jums pirmiausia reikia paruošti..
Priklausomai nuo Jūsų skill'o, nesulenkus kelių liečiam žemę pirštų galais arba delnais, dar labiau patyrę - alkūnėmis.
Serijos: 20 kartų po 3 pakartojimus, tarp pakartojimų 1 minutės pertrauka. Ketvirtu kartu ištiesiate rankas ir liečiate žemę lygiai 1 minutę, jokių būdu nesulenkite kelių, nors ir drebėsite kaip pušies lapas..
Pirmas 5 dienas paskutinį ketvirtą priėjimą lieskite žemę rankomis 1 minutę, tada kas dieną didinkite laiko tarpą pridėdami 30 sekundžių.
 
2. Atsisėksite ant grindų, kojas laikykite prieš save. Išsižerkite kojas, kad sudarytų V formą. Išskėskite kojas tiek, kad būtų sėdėti patogu, bet tuo pačiu jaustumėte nedidelį tempimą kojose. Prie kiekvienos kojos iš vidinės pusės padėkite ranką, kad kojos pačios nesusiglaustų, bet nugara turi išlikti tiesi. Taip sėdime 1 minutę. Praėjus minutei, atsikeliam, pavaikštom (neilgiau nei 1 min) ir vėl sėdam. Šį kart vėl sėdam į V formą, tik kojas išskėčiam dar daugiau, turi jaustis tempimas, bet ne skausmas. Dedam rankas iš vidinės pusės, nugara tiesi, kvėpuojam ramiai ir tolygiai, koncentruojamės ne į skausmo šaltinį, o į saulėtą dieną prie jūros ar miško ošimą.. Taip sėdime 3 minutes. Tada atsikeliam ir prasivaikštom, pasukiojam pakeltas kojas, palankstom. Naujokai šitoj vietoj pasiduoda ir viską nukelia į sekančią dieną :) Tiems, kas ir toliau siekia tikslo, vėl sėdam į V formą ir bandom išskėsti kojas MAKSIMALIAI. Tokioj pozicijoj sėdime (pirmą dieną) 1 minutę. Visas kitas dienas didinam laiko tarpą po 30 sekundžių.
 
3. Susirandame kur galite užkelti koją :) Aš šiuo atveju naudoju koridorių, įremiu vieną koją į sienos viršų, o nuo priešingos sienos stumūsiuoi rankomis ir taip tarp dviejų sienų padarau špagatą, bet Jūs tai naudosite vėliau.
Užkeliam koją ant stalo, šalia pasistatom kėdę į kurią remsitės, kad nenugriūtumėte.. Keliam koją ant stalo (šonu), nugara tiesi, kita koja pilnai ištiesa ir padu liečiate žemę. Stovim tokioj pozicijoj minutę (turi jaustis tempimas, jei ne, pasirinkote kavos stalą ) :) Po minutės, nukeliam koją, apsisukam ir kartojam su kita koja. Prasivaikštom, susiranam kokį didesnį daiktą, pvz. dėžę (dedam ant stalo), kurios dėka galėsite užkelti koją dar aukščiau.. Vėl keliam koją, laikom 3 minutes. Kartojam tą patį su kita koja. Prasivaikštom minutę laiko. Susidedam tiek daiktų ant stalo, kad koją vos vos užkeltumėte, pasodinam ant kėdės ką nors sunkaus, kad neapverstumėte ir stovim 5 minutes, tiek viena, tiek kita koja. Labai svarbu, kad nuleista koja būtų nesulenkta, bei nugara tiesi. Neužmirškite kvėpuoti tolygiai, neužlaikykite kvėpavimo, pasistenkite būti ramūs, nejudėkite be reikalo.. Kas dieną didinkite stovėjimo laiką 20 sekundžių.
 
4. Jeigu dar galite paeiti, įsikimbam į kėdę ir šonu lėtai lėtai keliam koją nuo žemės iki pat viršaus, kiek kyla koja. Darom šį pratimą 20 kartų po 4 priėjimus pirmomis 5 dienomis, kitomis dienomis keliam minimum 30 kartų. Atminkite, koją turite kelti lėtai, turi praeiti ne mažiau kaip 5 sekundes kol koja pakyla ir ne mažiau 5 sekundės kol koją nuleidžiate žemyn. Taip su abiem kojomis!
 
5. Toks pat pratimas, tik šį kart koją keliam nuo žemės iki pat viršaus labai staigiai, praktiškai taip, kaip norėdami spirti.
Kiekvienu kartu koja turite bandyti iškelti kuo aukščiau! Keliam 20 kartų tiek viena tiek kita koja, darom 4 priėjimus, su 1 min pertrauka tarp jų.
 
6. Paskutinis: atsisėdam kojom į priekiu. Išskėčiam kojas į V formą, iki pat maksimumo (po visų pratimų kojos išsiskės daugiau, nei darant šį pratimą prieš tai), sėdim tokioj pozicijoj 10 minučių pirmas 5 dienas, kitom dienom pridedam po 45 sekundes.
 
Po tampymosi pratimų geriausia išeiti į gryną orą pasivaiksčioti, jokiu būdų nesėskite prie kompiuterio ar televizoriaus, nes galite nebeatsistoti :)
 
Kiekvienas neturėtų peržengti savo ribų, nepersitempkite, bet ir netinginiaukite ir per 30 dienų padarysite špagatą.
 
Nuo šiol, kai sugebėsite padaryti špagatą, kiekvieną vakarą prieš miegą privalėsite pratampyti kojas bent po 2 minutes.
Pvz. aš, padarau špagatą, įsijungiu kokį nors filmą ir žiūriu :) Kai pasieksite tokią stadiją, padaryti špagatą Jums bus tiek pat sunku, kiek atsisėsti ant sofos :)
Jeigu kas nebandėte, siūlau naudoti meditaciją, jos pagalba tikslą pasieksite dar greičiau :)
 
Klauskite, jei kas nors neaišku, sunku viską aprašyti, daug lengviau parodyti.. Būtų malonu žinoti, kas bandys.. Padėčiau asmeniškai.

Jėgos treniruotė
 
Nusprendžiau parašyti gidą norintiems sportuoti namuose, bet nesurandantiems motyvacijos, ar manantiems, kad naudojant vien savo kūną nieko doro neįmanoma pasiekti:). Nesu treneris, nesu olimpinis čempionas, nestudijuoju LKKA, neturiu jokių sertifikatų, tiesiog mėgstu sportuoti. Prieš tris metus pradėjau domėtis kovos menais, išėjau iš gym'o ir nuo tada, neskaitant kovos menų treniruočių, sportuoju namie/lauke. Kadangi turiu skersinį, tai mano treniruotės šiek tiek skiriasi nuo žemiau parašytų, bet laikydamasis idėjos, aprašysiu tik pratimus, kurie nereikalauja visiškai jokios įrangos. Vienintelis reikalavimas - ~1-2 m2 ir siena:). Taip pat, naudosiu daug angliškų terminų, kadangi ir jums bus lengviau vėliau susirast platesnės informacijos.
 
Jėgą galima suskirstyti į tris grupes - maksimalią (max strength), ištvermės (endurance strength) ir sprogstamąją (explosive strength). Šitoj programoj susikoncentruosiu į maksimalią ir šiek tiek paliesiu jėgos ištvermę:). Sprogstamoji jėga reikalauja šiek tiek kitokio požiūrio į treniruotes, tad jeigu bus noro ir pageidavimų, galėsiu parašyt ir savo nuomonę apie sprogstamosios jėgos treniruotes namų sąlygomis.
 
Žemiau parašyta programa yra suskirstyta į tris dalis - statinės jėgos treniruotės (static strength), dinaminės jėgos (dynamic strength) ir skill'ų progresija. Sudariau viską taip, kad net ir žmogus, kuris gyvenime nėra sportavęs, galėtų pradėt nuo pradžių ir nesijaustų virš savo galvos. Ar apsimoka pažengusiems pradėt nuo vidurio? Neapsimoka, bet galima. Realybė yra tokia, kad visi paruošiamieji pratimai yra skirti ir sustiprinti sausgysles, raiščius bei sąnarius. Praleidus dalį pratimų ar progresijų tampa ne tik sunkiau pasiekti tam tikrą skill'ą, bet ir žymiai padidėja traumų rizika.
 
Kaip surikiuoti treniruotes? Viskas priklauso nuo turimo laiko. Vienas iš paprasčiausių būdų - 3 kartai į savaitę ir siekti nurodytų tikslų. Jeigu turi pakankamai laiko, galima sportuot 6 kartus į savaitę, skiriant tris treniruotes statinėms pozicijoms ir tris dinaminiams pratimams. Viskas yra labai paprasta - kuo daugiau sportuosi, tuo greičiau ateis rezultatai. Bet kuriuo atveju, norint pereiti prie skill'ų, reiktų sugebėt tiek išlaikyti statines pozicijas, tiek padaryt nustatyta dinaminių pratimų pakartojimų skaičių. Tad perėjus prie dinaminių pratimų, reiktų treniruotės pradžioj pasikartot ir statines pozicijas:).
 
Static Strength
 
Tiek gimnastikoje, tiek daugumoje kovos menų statinės pozicijos yra jėgos pagrindas. Gera žinia ta, kad ir namų sąlygom tai yra geriausias būdas pradėt sportuot, paruošt savo kūną sunkesniems pratimams ir pripratint sausgyles ir sąnarius prie didesnių krūvių.
 
Penkios fundamentalios pozicijos:

Handstand - 5 min / 2 min
Bridge - 5 min / 2 min
Plank - 5 min / 2 min
Side Plank - 5 min / 2 min X2
Horse Stance (Ma Bu) - 15 min / 10 min

 
Visos yra įgyvendinamos net ir visiškam naujokui:). Problemų gali tik sukelt stovėjimas ant rankų, bet išmokt stovėt prie sienos ant rankų tikrai neužtruks ilgiau nei 2 dienas. Tereikia vieną kart persilaužt per save ir atsiremt į sieną.
 
Ką dabar daryt su šitom pozicijom? Pirmas skaičius nurodo kiek minučių bendrai sudėjus treniruotės metu reiktų praleist toj pozicijoj. Tai yra, stovint ant rankų, gali stovėti 30*10 sekundžių, arba 2 min+2 min+1 min. Svarbu, kad bendrai sudėjus būtų pasiektos 5 minutės bendro pozicijos laikymo. Surašiau tik orientacinius skaičius, tad jeigu 5 min yra per daug, galima pradžioj susimažint ir pasidaryt pagal save. Poilsį tarp set'ų reikia reguliuot pačiam ir stengtis kuo labiau save stumti ir kuo mažiau ilsėtis - tik taip bus pasiektas maksimalus rezultatas. Beje, darant side plank iš viso 10 min, po penkias minutes abiem pusėm. Antras skaičius parodo, kiek minučių be pertraukos išlaikęs "pereini į kitą levelį". Kai visas pozicijas gali išlaikyti nurodytą laiką, turi susikūręs/-usi tvirtą jėgos pagrindą ir gali judėt toliau.
 
Dynamic Strength
 
Baziniai pratimai:
 

- 100 / 50
- 100 / 50
- 50 / 20
- 100 / 50
- 50 / 20
- 50 / 20 X2
Squats - 100 / 50

 
Kaip ir statinėse pozicijose, pirmas skaičius nurodo kiek iš viso pakartojimų (reps) reikia padaryti per vieną treniruotę, tačiau per kiek kartų (sets) tai padarysi - tavo reikalas:). Gali daryt 70+30, 20+20+20+20+20, 5+4+3+2+1+1... Antras skaičius vėlgi nurodo tikslą, kurį pasiekęs "pakeli levelį" ir iš esmės esi pilnai pasiruošęs pereit prie skill'ų.
 
Kai kurie pratimai gali sukelti problemų, kaip pavyzdžiui diamond push-ups. Sutinku, kad reikalavimai dideli, bet nepasiruošus tinkamai tricepso, bus vėliau praktiškai neįmanoma atlikti kai kuriuos pratimus. Svarbiausia yra nepastatyt per toli rankų, kadangi tada tokie atsispaudimai tampa n kartų sunkesni. Nykščiai turėtų gulėti iškart žemiau krutinės.
 
Kai gali išlaikyt statines pozicijas nurodytą laiką + padaryt visus dinaminius pratimus nurodytą pakartojimų skaičių, laikas pereit prie skill'ų ;).
 
Skill'ai
 
Tai yra iš gimnastikos, kalistenikos ir ekvilibristikos meno paimti skill'ai, kurie perkelia kūno kontrolę, jėgą į visai kitą lygmenį ir atspindi daugumos sportuojančių siekiamybę.
 

 
Atsispaudimai ant rankų, vienas iš lengviausių skill'ų ir vienas iš produktyviausių. Pats geriausias pratimas pradžiai yra negative hspu - tai yra, tiesiog nusileist žemyn, su kontrole, ir vėl pradėt nuo viršaus.
 
Progresija:




 

 
Vienas iš įspūdingiausių ir sunkiausių gimnastikos skill'ų - milijonai aplink pasaulį išsikelia tikslą padaryt planche, bet vos vienetai turi užsidegimo, motyvacijos ir noro. Ko gero sunkiausia yra pereiti iš advanced frogstand į tucked planche - tarp šių dviejų pozicijų yra didelis būtinos jėgos skirtumas, tad norint pasiekt planche tiesiog būtina treniruotis L-Sit, apie kurį parašysiu šiek tiek toliau:). Ir dar, privaloma daryt daug planche lean. Atrodo nesunkiai iš šono, bet pirmą kart pabandžius plojaus veidu:).
 
Progresija:

Planche Lean
Frogstand
Advanced Frogstand
Tuck Planche
Straddle Planche

 

 
Tiesiai iš Rocky filmo:). Vat šitoj vietoj sugebėjimas padaryti krūvą diamond pushups labai padeda.
 
Progresija:

Negative One Arm Pushup
Assisted One Arm Pushup

 
L-Sit
 
Viena iš trijų fundamentalių gimnastikos pozicijų. Vėlgi, paprastam mirtingajam pakankamai sunki, kadangi mūsų kūnai yra visiškai nepratę prie tokios pozicijos. Bet sugebant išlaikyti L-sit minutę ir ilgiau, presas bus ne tik geležinis, bet ir leis atlikt sudėtingesnius skill'us, kaip planche.
 
Progresija:
 

Tuck L-Sit

 

 
Atrodo gerai, bet nėra ypatingai sunku. :) Progresija yra labai paprasta - Headstand press. Paprasčiausiai stenkis kiekvieną kartą kuo mažiau naudoti inerciją ir įdėti daugiau preso ir apatinės nugaros dalies darbo.
 
Back Walkover
 
Nereikalauja tiek daug vietos kiek atrodo, nes galima daryti prie sienos (rankos prie sienos) ir tiesiog pereiti į stovėjimą ant rankų. Progresija taip pat paprasta, tereikia daryti prie sienos (kojos prie sienos) ir padėti sau kojom. Su kiekvienu kartu vis mažiau atsispirt kojom, kol sugebėsi visiškai be sienos pagalbos.
 

 
Pritūpimai ant vienos kojos, vienas iš paprasčiausių ir geriausių pratimų kojoms stiprint. Pateiktame video yra ir labai gera progresija, kurią galima naudot, arba mano apačioj parašytą, kuri yra trumpesnė.
 
Progresija:
 

Negative Pistol Squats
Assisted Pistol Squats (vienas delnas ant sienos)

 
Na va, tiek apie treniruotes namų sąlygom:). Manau nieks nesiginčys, kad ir neturint visiškai jokios įrangos galima atlikti pilną kūno treniruotę, kuri dauguma aspektų netgi pranašesnė už treniruotę gym'e.
 
Pabaigai, šiek tiek motyvacijos:
 
http://www.youtube.com/watch?v=pfsTKfUT-RQ
 
Ir norintiems dar papildomai pasiskaityt:
 

http://www.alkavadlo.com/
http://beastskills.com/
http://bar-barians.forumotions.com/

 
Tempimo Pratimai
 
Noriu pabrėžti, kad pasidalinu grynai savo tempimo programa, kuri yra skirta kovos menams. Per mėnesį į špagatą neatsisėsit (jeigu iš vis atsisėsit), bet spirsit aukštai bei bus visas kūnas lankstus ir mobilus:).
 
Paskutiniu metu tarp bandančių prasitampyti atsirado dvi stovyklos. Viena pasisako už passive stretching (tempimas su atsipalaidavimu ir giliu kvėpavimu), o kiti už active stretching (pripratinti raumenį prie judėjimo). Aš nei už tuos nei už tuos. Buvo mėnesių, kai darydavau vien passive stretching, ir per tą laiką jautėsi, kaip visas kūnas atsipalaiduoja. Bet realybė tokia, kad kovos menuose faktas, kad gali atsisėst į virvutę nieko neduoda (nebent ruošiesi smūgiuoti į jautrias vietas), o naudojant passive stretching smūgio aukštis iš esmės nepakito. Vėliau perėjau prie active stretching. Kadangi tuo pačiu metu ir kovos menus lankiau, tad natūraliai atėjo toksai laikas, kai galėjau kojas aukštai iškelt, o stovėdamas su rankom žemės nepasiekdavau (beje, ir dabar dar vos su delnais pasiekiu). Toks jausmas, lyg visas kūnas būtų sustabarėjęs, kas irgi nepadėjo.
 
Galiausiai, pradėjau maišyt active ir passive stretching:). Šiuo metu tampausi 6 kartus per savaitę, tris kartus passive, tris kartus active stretching.
 
Active Stretching
 
Mano rutina turi nemažai dalių, tad pabandysiu viską kuo aiškiau išdėstyt. Vėlgi, nereikia priminti, kad būtinas apšilimas prieš kiekvieną treniruotę.
 
Viršutinė kūno dalis


Bicepsui, nugarai ir krūtinei
Kojos į šoną
Shoulder Dislocation

 
"Trifecta"
Knygoje CC2 aprašyti trys tempimo pratimai:
 

Bridge
L-Sit
Twist Hold

 
Visų pratimų darau 3x30 sec.
 
Squating
 
Iš esmės, darau visus čia nurodytus pratimus:

 
Smūgiavimas
 
Iš pradžiu kojų apšilimas. Kadangi niekur nerandu video, nuotraukos ir aprašymai yra šitame puslapyje, prie dynamic stretches:
 
http://www.trickstutorials.com/content/flx3
 

Front Lift Stretch
Back Lift Stretch
Side Lift Stretcg
Inside crescent kick /
Outside crescent kick

 
Šitie pratimai ne tik gerai apšildo kojas, bet ir pratampo:). Priklauso nuo noro ir sveikatos, bet dažniausiai darau po 20 pakėlimų/smūgių kiekvienai kojai.
 
Toliau, yra trys smūgiai (atsiprašau, kad naudoju braziliškus terminus, bet nežinau kaip kitaip vadinas):
 





 
Kiekvieną smūgį atlieku 10 kartų maksimaliam aukštyje ir tada 30 sek. laikau, taip pat maksimaliam aukšty. Iš pradžių maksimalus aukštis bus po 20 cm nuo žemės, nes nepratus yra labai sunku išlaikyti koją aukštai. Na ir kartoju kol yra sveikatos ir noro ;).
 
Pabaigai, pratempiu su Lunge Stretch ir Side Lunge Stretch
 
Passive stretching
 
Čia viskas yra žymiai paprasčiau, turiu keletą tempimo pratimų, kuriuos laikau 60 įkvėpimų. Šie pratimai reikalauja inimalaus įsitempimo, tad įmanoma visą kūną atpalaiduot. Dažnai užsistatau tai chi muziką, stengiuos medituot ir kuo labiau prasitempt. Svarbiausia yra atsipalaiduot ir giliai kvėpuot.
 

Pike stretch
Butterfly stretch
Pigeon stretch
Lying hamstring stretch
Bent knees sidesplit
Quad stretch
Spread Eagle
Cobra stretch

 
Skiriant kiekvienam pratimui po 3-4 minutes, sumoj susidaro apie 30-40 minučių, per kurias kojos gerai atsipalaiduos ir pasiruoš sekančiai active stretching treniruotei:).

Uždarbis.lt forumas yra vieta, kur susirenkama diskutuoti apie verslą, investicijas, uždarbį tiek internetinėje, tiek realioje erdvėje. Natūralu, kad forumas apie galimybes uždirbti ne tik investuojant dideles sumas, tačiau tiesiog sėdint patogiai įsitaisius namuose, susilaukė didelio populiarumo. Iš vienos pusės tai nuostabu: daug žmonių reiškia daug nuomonių, verda diskusijos - forumas gyvas. Tačiau kartu tai neša ir savus minusus - dauguma nuomonių yra nepagrįstos, bevertės, diskutuojama į lankas, forumo temos neatitinka jose randamo turinio - forume betvarkė. To pasekoje kenčia forumo įvaizdis, jis atrodo vaikiškai. Tai kenkia Mūsų bendruomenės tikslui: diskusijoms apie verslą, investicijas.
 
„Offtopic" – bevertės diskusijos, šiukšlės.
 
Kaip vienas iš forumą prižiūrinčių moderatorių, iškviečiamų spręsti apie forumo taisykles pažeidžiančius pranešimus, matantis šiuos pranešimus ir po to, kai jie paslepiami nuo bendros forumo publikos, susidariau šiokią tokią nuomonę apie tai, kaip diskusijos, iš rimtų ir informatyvių, tampa vaikiškomis ir bevertėmis. Šis procesas man priminė vieną socialinį efektą, nuo kurio priklauso kaimynysčių, forumų, vietovių ir kitų bendruomenių aplinka ir žmonių elgesys joje.
 
Išdaužytų langų teorija
 
Įsivaizduokime, kad važiuojame autobusu, rankose laikydami tuščią sulčių pakelį. Išlipame, apsidarome, suprantame atsidurę nelabai jaukiame rajone, einant purvina gatve po kojomis mėtosi daug šiukšlių – tikriausiai sąžinė negrauš, jeigu savo tuščią sulčių pakelį numesime kur nors į jau susidariusią šiukšlių kruvą? Juk tai nieko nepakeis (?). Kitavertus, jeigu būtume gražiame, tvarkingame ir išpuoselėtame rajone - ieškotume šiukšlių dėžės, nes nenorėtume šios aplinkos sudergti.
Tai ir yra „išdaužytų langų teorija", kuri kilo iš teiginio, jog apleistame, antisocialiame, išdaužytais laiptinių langais daugiabutyje įvyks daug daugiau viešosios tvarkos pažeidimų, negu tvarkingoje aplinkoje, kur nusižengimas taisyklėms jau būtų „nukrypimas nuo normos".
Lygiai taip pat, forumo įvaizdis nulems čia rašomus pranešimus: jeigu ginti savo nuomonę pašiepiant, įžeidžiant bei rašyti pranešimus nepagrįstai, visiškai neatsižvelgiant į diskusijos temą taps norma, toki pranešimai atsiras vienas po kito. Tačiau jeigu didžioji forumo narių diskutuos laikydamiesi taisyklių, gerbs vieni kitus, nenukryps nuo temos, tuomet sulauksime ir atitinkamų atsakymų.
 
„Offtopic" scenarijus
 
Pastebėjau tendenciją, kad diskusijos forume rutuliojasi panašiu scenarijumi:
 

sukuriama tema sulaukiama kelių skirtingų atsakymų atsakymus parašę nariai ima diskutuoti tarpusavyje ir ginti savo nuomonę sulaukiame pašaliečių, kurie savo nuomonę išreiškia arba pritardami jau parašytam atsakymui, arba sukritikuodami „klaidingą" (dažniausiai tiesiog skirtingą) nuomonę ši kritika dažnai būna pašiepianti arba įžeidžianti, tad sukritikuotas narys bando apsiginti tomis pačiomis priemonėmis, kokiomis buvo užsipultas pasibaigus argumentams pereinama prie asmeniškumų, forumas tampa chat'u diskusija paskęsta beverčių pranešimų gausoje.
 
Tolerancija
 
Taigi paskatinčiau visus forumo narius būti tolerantiškais, savo nuomonę reikšti pagrįstai, nepulti į beprasmius ginčus su asmeniu, apie kurį greičiausiai net nieko nežinote. Atsiminkite, kad puolimas verčia gintis, tad nepulkime kitų narių. Negatyvumas skatina negatyvumą, o pozityvumas – pozityvumą, tad stenkimės į viską žiūrėti teigiamai, praleiskime temas, kurios verčia mus jaustis negatyviai ir neteikia jokios naudos. Diskutuokime, dalinkimės patirtimi su tais, kurie tai vertina. Tuomet forumas taps gražesne, malonesne erdve ir čia galėsime rasti daug daugiau naudingų pranešimų.
 
Ačiū.

Sveiki.
 
Žemiau esančius tekstus parašiau vos per savaitę, nes buvo ganėtinai lengva rašyti apie tai, kas patirta.
 
Apžvelgiu temas:
 
2 būdai gyventi
2 mokinių grupės
Patyčių šaknys- Mokslas prieš materialistiškumą
Patyčios kitaip - bobų pliotkai
Tai kaip pasiekti to, ko nori
 
Mano rašliava padės tiems paaugliams, kurie save laiko nenormaliais ir nelabai gali pritapti visuomenėje.
 
Dar pridedu šią puikią dainą, kuri atitinka mano rašomą turinį.
 

 
 
2 būdai gyventi
 
Gyvenimas yra tai, ką mes darome ir kaip darome. Jis yra matuojamas laiko atkarpomis. Tiek paauglio tiek suaugusiojo žmogaus gyvenime, vyrauja 2 gyvenimo būdai: socialinis ir asmeninis.
 
Socialinis gyvenimas tai mūsų laikas, praleidžiamas viešumoje. Mažam vaikui - darželis, paaugliui - mokykla ar draugų būrys, suaugusiam žmogui - darbas. Socialiniame gyvenime vyrauja tam tikros normos, kurios žmones vienija arba apriboja. Iš vienos pusės, gal ir gerai, nes jeigu ne socialinės normos, tai neturėtumėme net elementaraus etiketo. Iš kitos pusės, socialinės normos kai yra taikomos per daug stipriai, suvaržo mus pačius ir sunaikina mūsų individualumą, bei daro mus bukesniais.
 
Socialinių normų pavyzdžiai:
 
Tikras vyras turi išgerti kuo daugiau alkoholio.
Tokios šventės kaip Naujieji Metai, Šv. Kalėdos būtinai turi būti švenčiamos su alkoholiu.
Alkoholis nepaisant savo blogybių, „ramina“, padeda atsipalaiduoti..
Rūkymas padeda susikaupti bei malšina stresą.
Tikras lietuvis privalo žiūrėti krepšinį ir jis jam turi būtinai patikti. Ką jau kalbėti apie krepšinio žaidimą.
Kiekvienas lietuvis (kalbama apie vaikinus) turi domėtis sportu ir žinoti dabartinius rezultatus sporto šakose. Na, bent jau futbolo ar krepšinio.
Darbas neturi teikti malonumo, priešingai, jis turi būti katorga.
Užsienyje žymiai geresnės galimybės gyventi ir dirbti nei Lietuvoje.
Kubilius yra gai**s, ož*s (Visai neseniai pusė Lietuvos tai skandavo. Nesvarbu, kad pusė jų, t.y. vaikai bei paaugliai, nežino, net kokias pareigas jis užima).
 
Prisiminkite savo situacijas, kai, pavyzdžiui, bijodavote būdami kompanijoje pasakyti ką nors netinkamo ir būti išjuokti - patylėdavote. Atsiminkite tuos laikus, kai mokykloje mokytojas paklausdavo visos klasės, ar jie suprato pamoką, o pastarieji linkčiodavo galvas. O atėjus žinių patikrinimui, vos keletas mokinių galėdavo pasigirti aukštesniais nei teigiamais įvertinimais. Visus juos vienija ne tik etiketas, elementarus mandagumas, tačiau ir baimė. Baimė pasirodyti kitokiam negu kiti. Mokiniai bijo net paklausti mokytojų to, ko jie nežino ir viskas dėl pernelyg didelio socialinio gyvenimo sureikšminimo. Visiška priešingybė socialiniam gyvenimui - asmeninis gyvenimas.
 
Grįžus namo po įtemptos darbo dienos atsidūstama - prasideda asmeninis gyvenimas. Čia, savoje aplinkoje, galime elgtis kaip norime, nesilaikydami jokių normų (nebent savo pačių normų). Mūsų pačių reikalas, kokiais žmonėmis apsupsime save asmeniniame gyvenime. Kodėl asmeninis gyvenimas svarbesnis už socialinį gyvenimą? Todėl, jog visas vertybes atsinešame iš asmeninio gyvenimo, t.y. iš savo tėvų, brolių, seserų ar kitų giminaičių. Būtent šios vertybės mus pamoko, kaip atskirti juodą nuo balto, gėrį nuo blogio ir leidžia pasikliauti savo galva, o ne būti pilkąja mase kaip elgiasi daugelis paauglių.
 
Paauglio gyvenime vyrauja chaosas, nes socialinis gyvenimas susipina su asmeniniu gyvenimu. Jaunas žmogus nebežino ką rinktis. Pavyzdžiui, iš vienos pusės, nuėjęs užsirūkyti su draugų būriu jis jaučiasi priklausantis kompanijai. Nes tas bendrai daromas užsiėmimas juos visus vienija. Kita vertus, grįžus namo tenka klausyti tėvų moralą dėl netinkamo elgesio. O kitas vaikinas ar mergina, kurie klauso savo tėvų, būna palaikomas balta varna kai kompanijoje atsisako užsirūkyti. Esant tokiam chaosui, nelabai lieka laiko ir mokytis. O turėtų.
 
Vienintelis kelias, kuris padės išsigelbėti iš šių dviejų gyvenimų maišalynės yra patirtis. Ji ateina darant klaidas ir iš jų besimokant. Todėl padarykite eksperimentą: savaitę laiko klausykite savo tėvų ir skirkite kas dieną bent keletą valandų mokslams ir savo pomėgiams. Kaip sakoma, gyvenkite asmeninį gyvenimą. Taupykite pinigus. Apsiribokite nuo savo draugų, bendraudami tik su artimiausiais iš jų. Tai padaryti nebus labai sunku, nes žinosite, jog jūsų laukianti sekanti savaitė bus visiškai priešinga dabartinei. Antrą savaitę, gyvenkite tik socialinį gyvenimą, grįžkite namo labai vėlai, arba apskritai, kitą dieną. Pamirškite namų darbus. Darykite tai, ko dar nesate darę. Žinoma, proto ribose, juk gyventi visi dar norime ir kuo ilgiau. Po dviejų savaičių suprasite, kokį gyvenimą jums gyventi yra maloniau. Kitas dalykas - suprasite savo vertę.
 
Socialinis gyvenimas yra skirtas dalintis informacija, t.y. susisiekti, tobulėti. Tačiau šiais laikais mokyklose, jis atlieka neigiamą vaidmenį. Visai neseniai ne kur kitur, o mūsų Lietuvoje, mergaitė pasirinko užbaigti savo gyvenimą, palįsdama po traukiniu. Viskas dėl to, jog ją niekino jos klasiokai. Ką blogai padarė mergaitė? Atsakymas paprastas: sureikšmino socialinį gyvenimą ir save, t.y. savo padėtį mokykloje. Kaip kitaip būtų galima paaiškinti tai, jog ji nusižudė vien dėl to, jog neįtiko trisdešimčiai, gal penkiasdešimčiai paauglių, kurie patys dar nežino, ką daro? Ką ji turėjo daryti? O kaip dabar elgiasi dabar visų „mėgiamas“ Justinas Bieberis, kurio nemėgsta šimtai tūkstančių žmonių? Jis apsiriboja, ieško išeities. Bendrauja su tais žmonėmis, kurie jį myli, palaiko, supranta. Jis neišeina pasivaikščioti į didelį miestą, nes žino, jog visiems neįtiks ir bus užgauliojamas. Todėl reikėtų pradėti kovoti už save paprastais, konstruktyviais būdais, o ne destruktyviais - save sunaikinant.
 
Dabar šiek tiek banalios beletristikos jums, pabaigai.
 
Visi esame skirtingi, tačiau lygūs. Atsiminkite tai, kai kitą kartą save žeminsite, nes kaimyno Petro nuomone, esate protiškai atsilikę, kadangi vakar nežiūrėjote krepšinio čempionato. Nesvarbu, jog Petras mokosi vos vos teigiamai, juk mokslai - ne rodiklis. Atsiminkite ir tai, jog iš prigimties blogų žmonių nėra, yra tik blogi veiksmai. Kuo daugiau stengsitės ieškoti informacijos, bei išeičių iš savo padėties, tuo daugiau turėsite patirties ir savimi labiau pasitikėsite. Bėdos, problemos yra paskutinės bailės, nes puola mus tik tada, kai esame vieni. Todėl pasistenkime susirasti žmonių, kurie mus suprastų ir padėtų pažvelgti į savo situaciją gyvenime kitu kampu.
 
2 mokinių grupės
 
Visus moksleivius galėtume suskirstyti pagrinde į dvi grupes: darbštieji ir talentingieji.
 
Darbštuoliai tai žmonės, kurie daro visa, ką paliepia mokytojai. Jie išmoksta eilėraščius, perskaito visas reikiamas knygas (net jeigu tai neteikia malonumo ir iš to nėra naudos). Darbštieji visada ruošia namų darbus ir mokosi teoriją, todėl gauna gerus pažymius. Jie dar kitaip vadinami vidutiniokais. Tuo tarpu talentams kiek lengviau. Bent jau pradinėse klasėse.
 
Talentingieji moksleiviai neturi laiko skaityti knygų. Tačiau jie visada turės laiko paplepėti su geru draugu ir jo užklausti bent jau apie knygos, kurią reikėjo perskaityti pradžią, vidurį, pabaigą bei pačios knygos esmę. Talentingieji neruošia namų darbų: jeigu yra namų darbų kontrolė, jie pasiruošia jog namų darbai būtų vietoje(juos nusirašo). Šita žmonių grupė ruošia namų darbus nebent tada, kai namuose dingsta elektra o už lango pliaupia lietus, bei paros laikas dar nėra tinkamas miegoti. Dar ir kitu atveju - tada, kai dalykas, kurį reikia mokytis domina patį talentingąjį.
 
Visais laikais vyravo tendencija, jog pradinėse klasėse darbštingieji nuo talentingųjų praktiškai nesiskiria. Vyresnėse klasėse labiau įtakos pažymiams turi įdirbis, t.y. kiek pats moksleivis stengiasi dėl to, kad gautų didesnį pažymį. Todėl iškyla problema: talentingieji nepaisant to, jog gerai gaudosi moksluose, nežino detalių, kurios atsiskleidžia tik sunkiai dirbant. Atsiveria praraja tarp talentingų mokinių ir darbštuolių, kurie gal ir praleidžia dvi valandas studijuodami teoriją, kurią talentingieji suprastų per pusvalandį, tačiau yra pranašesni už tingius talentinguosius, nes šie nedaro iš viso nieko. Galima drąsiai sakyti, jog talentingųjų moksleivių traukinys po truputį nuvažiuoja.
 
Šitie tinginiai primena per daug savimi pasitikinčius žmones, tačiau kiekvieną dieną pasitikėjimas savimi juk teorinių žinių neatneš. Todėl po keleto metų, praleistų vien nusirašinėjant bei praleidinėjant pamokas, gali tekti praleisti nemažai laiko užpildant spragas, susidariusias dėl tingėjimo. Šioje vietoje tiktų puikus posakis: nepaisant to, kokį gerą protą žmogus turi, jeigu jis jį nukreipia netinkama linkme, iš to jokios naudos. Taip ir su sugebėjimais orientuotis bei apdoroti informaciją: jeigu juos naudosite tam, kad nusirašinėti, praleidinėti pamokas vardan neišmoktų kontrolinių bei to slėpimui nuo tėvų, nieko gero neišeis.
 
Nepaisant to, visada buvote darbštuolis ar talentas, mokslai yra tokie, jog į juos gali gilintis visi. Kartais tenka visą dieną „zubrinti“ sąvokas ir gaudyti esmę, kartais viską suprantate iš karto. Bet kokiu atveju, valstybiniai egzaminai yra sukurti taip, jog juos išlaikyti galėtų dabrštuoliai. Todėl anksčiau ar vėliau turėsite pradėti dėl savo tikslo - aukštesnių vbe įvertinimų pradėti uoliai dirbti. Kuo anksčiau - tuo geriau.
 
Patyčių šaknys- Mokslas prieš materialistiškumą
 
Mokslas kovoja prieš materialistiškumą jau nuo seniausių laikų. Visi žinome posakį: „ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“ arba kitą, šiomis dienomis ypač žmonių pamėgtą pasakymą „visokie sinusai einant į parduotuvę pirkti dešros nereikalingi.“
 
Pirmas posakis - „ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“ atskleidžia tai, jog svarbiausia yra žinios. Pagalvokite apie žmogų, kuris yra nemažai išsilavinęs ir turi pasiekimų įvairiausiose srityse. Pavyzdžiui, Leonardo da Vinčis. Atimkite iš jo viską - tačiau jo žinios liks ir jos yra neįkainojamos. Sakysite jog jis viską užmirš? Nieko tokio, mokslas šiais laikais jau spėjo įrodyti, jog žmogus dalykus, kuriuos buvo anksčiau mokėjęs, iš naujo išmoksta kelis kartus greičiau. Tuo tarpu antras posakis: „visokie sinusai einant į parduotuvę pirkti dešros nereikalingi“ akcentuoja paprastą gyvenimą. Paauglio gyvenime ši kova tik prasideda.
 
Dar atrodo visai neseniai, vaikystėje, kai visi buvome maži, daugiau ar mažiau visi buvome lygūs. Staiga atėjo paauglystė. Keli klasiokai pradeda nešioti tik „Nike“ firmos drabužius. Šie skarmalai jiems suteikia pasitikėjimo savimi - taip veikia materialistiškumas. Tačiau jis turi ir vieną neigiamą savybę. Dirbtinas džiaugsmas trunka vos porą dienų ir kuo toliau tuo reikia arba gerinti savo padėtį, arba žeminti kitus, kas irgi, tikrai neblogina savo esamos padėties. Ta padėtis gali būti išreiškiama kaip garbė prieš kitus. Čia slypi visų patyčių pradžia, nes „Nike“ ženkliuko neturėjimas tave „silpnina“. Pamažu atsiveria šiokia tokia praraja, tarp vaikų, kuriuos tėvai vos išgali aprengti ir tų vaikų, kurių tėvai jiems gali viską leisti. Išeitis iš tokios padėties paprasta: tik jūs galite kažką pakeisti. Anksčiau ar vėliau. Geriau būkite tie pirmieji.
 
Vieni žmonės tą gėdos jausmą, kai esi nelabai turtingas, sugebėjo puikiai išnaudoti. Pavyzdžiui, visai neseniai vienas turtingiausių verslininkų pripažino, jog vaikystėje į mokyklą eidavo su violetinėmis kelnėmis, nes kitų neturėjo. Įsivaizduokite jo klasiokų minas, ir kiek pravardžių mūsų biznierius spėjo vaikystėje įgyti. Tačiau jam tas padėjo, nes vieną dieną jis atsibudo pagautas įtūžio ir nusprendė visiems parodyti, jog jis gali pats užsidirbti pinigų ir nešioti tokius drabužius, kokius jis nori. Dabar juokdamasis jis sako, jog nuveikė šį tą daugiau negu kad atsikratė violetinių kelnių. Tačiau čia yra tik materialistiškumas - nebūkite jo valdomi.
 
Esmė yra dvasinėse vertybėse bei darbštume. Yra žinomas puikus E. Hemingvėjaus posakis - „Tas, kuris suvaldo savo dvasią, yra stipresnis už tą kuris užkariauja miestus.“ Nes pavyzdžiui, tas užkariautojas tuos miestus gali labai paprastai prarasti, jeigu užsimanys daugiau miestų, nepasiruoš tinkamai nes skubės ir bekovodamas juos pralaimės. Ne? O kaip nutiko vienam žemo ūgio istorijos veikėjui? Taip taip. Kitas svarbus dalykas - darbas. Kaip jūs manote, kodėl net turtingiausi žmonės toliau dirba, jeigu jiems jau nėra skirtumo kiek jie uždirbs? Atsakymas paprastas - nes jiems jų darbas patinka. Taigi, kodėl nepradėjus dirbti tokio darbo, kuris irgi patiktų? Yra sakoma, jog žmogus po trisdešimties metų užmiršta viską, ką yra išmokęs per prievartą. Atsimena tik tai, ką mokėsi su malonumu.
 
Patyčios kitaip - bobų pliotkai
 
Šiais laikais daugelis paauglių kenčia nuo vadinamųjų patyčių. To priežastis nėra tame, jog paaugliai tarpusavyje yra nenormalūs ir nekenčia kitų vaikų. Labiau galima įžvelgti vadinamųjų „aukų“ mąstymą bei nesugebėjimą priešintis. Žinoma, kai kurie paaugliai niekada nesubręs, todėl nesusilaiko „nenuvėmę“ vieno ar kito pasakymo. Tokie žmonės, kurie save nuvertina ir labai įsižeidžia išgirdę kitų žeidžiančias replikas dažnai sustingsta ir nebežino apie ką daugiau galvoti. Kartais užtenka pagalvoti kaip viskas atrodo iš šono, kaip būtų vertinama pasaulyje ir suprasite savo vertę.
 
Pavyzdžiui, klasioko replikos mokykloje gali įžeisti. Bet juk palaukite - šunys irgi loja, ar jie ką nors įžeidžia? Nebent kates, bet šios.. Nebent išsigąsta. Bet juk yra posakis - šunys loja, karavanas eina. Tai kodėl klausytis to klasioko lojimo? Galiausiai tie žmonės, kurie pritars tokiam lojimui ir kartu los - tikrai jums nebus draugai ir tik parodo, jog jums nejaučia jokios pagarbos. Pažinkite save. Tas jausmas, kai užplūsta adrenalinas kai esate apšnekamas visai normalus. Panaudokite tą baimę, panieką ar pykti pozityviems dalykams. Kitas dalykas - nemokėjimas atskirti bobų pletkų, t.y. juokų nuo rimtų įžeidimų.
 
Neretai žmonės mėgsta pajuokauti, tačiau jų juokai yra pernelyg sureikšminami. Reikia mokėti pasijuokti ir iš savęs. Labai svarbu tuo metu, kai jūs manymu iš jūsų yra tyčiojamasi, mąstyti apie esamą situaciją šaltu protu (Na, tiesa, iš pradžių tas nepavyks, bet su laiku tobulėsite. Svarbu apkritai apie tai mąstyti). Pateiksiu visiškas dviejų žmonių pažiūras.
 
Besidarbuojant sodyboje, Tomas neša malkas ir netyčia jas visas išmeta. Jos nukrinta jo tėvui ant kojų. Kadangi tėvas iš prigimties mėgsta keiktis, jis išplūsta savo sūnų niekam tikusiu kvailiu. Tomas save tokiu palaiko, apsiverkia ir išvis nieko nebedaro. Tėvas užsirūko cigaretę, nes nemoka išreikšti jausmų (bei pats pripratęs prie vyriško auklėjimo) ir pradeda kapsėti laikas, kol jo sūnus atsigaus po šoko. Gan bloga situacija, taip?
 
Kitas požiūris. Tomas nešdamas malkas netyčia išmeta tėvui ant kojų ir yra išplūstamas kvailiu bei niekam tikusiu. Tomas nepradeda apie save galvoti jog jis protiškai atsilikęs ir serga dauno sindromu, jis pamąsto apie tai, jog tėvo žodžiai „niekam tikęs kvailys“ reiškia jog jis kažką daro ne taip, neteisingai. Tada Tomas paprašo tėvo, jog jam parodytų, kaip susidėti malkas patogiau (o gal pasiimti visą karutį, kad jas vežti), jog nereikėtų daugiau apsijuokti nešant tas malkas. Tėvas nustemba, bet jam viską paaiškina - baigtas kriukis.
 
Kitas dalykas - savęs nesusireikšminti. Nesame mes visi tarpusavyje vienodi. Todėl skirtingus žodžius vartojame iš pažiūros tiems patiems jausmams išreikšti. Jeigu mane kas pavadina kvailiu, aš pagalvoju, ką ne taip darau ir jeigu nerandu jokio logiško paaiškinimo (net pasiklausęs to žmogaus, kodėl jis taip mano), tokią nuomonę atmetu. Viskas. Kitas dalykas - yra svarbesnių dalykų.
 
Gyvename trumpai. Paauglys gyvena savo mažame ar dideliame mieste. Mokosi mokykloje. Jį supa kieme gyvenantis draugai (jeigu jis gyvena daugiabutyje), klasės draugai (30 mokinių), dar bendraamžiai besimokantys kitose klasėse (dar koks 150 mokinių). Iš viso paauglį dažnai „plūsta“ arba iš jo „šaiposi“ vos 10-20 žmonių. Tai gal vertėtų susimąstyti, ar verta sau kvaršinti galvą dėl saujos žmonių? Mokėkite pasijuokti ir iš savęs. Mūsų gyvenimas galiausiai per trumpas tam, kad jaudintis dėl tokių dalykų, kaip kitų žmonių nuomonė apie mus. Taip pat atsiminkite, jog mokykla yra tik tarpinė stotelė nuo jūsų vaikystės iki suaugusiųjų gyvenime. Šeimos bėdos kur kas svarbiau, negu tai ką apie jus mano kažkoks snarglius kuris sugeba tik maukti alų ir rūkyti už kampo. Apskritai, tie žmonės, kurie „važiuoja“ ant kitų žmonių, dažniausiai neturi normalių šeimų, tai bando atsigriebti socialiniame gyvenime prieš kitus. Užjauskime ir juos..
 
Kad ir kaip bebūtų, palūžta net stipriausi. Todėl susiraskite būdų, kaip išsilieti. Vieni žmonės atsiriboja nuo kitų - groja gitara. Kiti rašo savo mintis į dienoraštį (labai atpalaiduojantis dalykas. Jo esmė yra ta, jog užrašote savo blogus atsiminimus, kurių niekaip negalite pamiršti, ir jų nebeprisimenate). Kiti pradeda kelti savo savigarbą: lanko sporto klubus, pradeda gerai mokytis jog užsitikrintų gerą ateitį ir jiems niekas negalėtų nė žodelio prikaišioti.
 
Negalvok, ką kitas galvoja apie tave, nes jis per daug užsiėmęs, begalvodamas, ką apie jį galvoji tu.
 
Tai kaip pasiekti to, ko nori?
 
Atsakymas paprastas: darbu. Sunkiu darbu. Žinoma, jeigu dirbsite dalyką, kuris jums patinka ir jaučiate jam aistrą, darbas pasidarys dešimteriopai lengvesnis.
 
Kaip Leonardas da Vinčis visko pasiekė? Darbu. Žymus vienas jo pasakymas: valgymas nesimėgaujant maistu yra tik tušti mityba. Mokymasis be aistros yra tik bereikalingas smegenų apkrovimas... Nepamirškime ir kito jo patarimo, jog patirtis ateina iš daugelio klaidų.
 
Kiek bandymų T. Edisonas savo paties rankomis darė, kol išrado lemputę? Apie keletą tūkstančių.. Be to, jis miegodavo vos po 20-30 minučių kas 2 valandas ir jo nuomone, miegas yra nereikalingas.
 
Užteks svajoti apie praturtėjimo būdus, kurie per mėnesį jus padarys milijonieriais. Geriau pradėti tobulinti save srityse, kuriose sekasi labiausiai, negalvojant vien apie materialistiškumą... Svarbiausia gyvenimo kelyje atrasti save, o šiais laikais tai padės padaryti tiek internetas, knygos, tiek televizija, tiek jus supanti aplinka. Viskas priklauso nuo jūsų pačių. Atminkite, jog gyvenate ne amžinai.

Antrus metus iš eilės rugsėjis tampa Uždarbis.lt atnaujinimų mėnesiu. Tiesa, pasikeitimai šiemet nėra tokie milžiniški kaip praėjusiais metais, bet dalykų apie kuriuos noriu pranešti yra tikrai nemažai.
 
Naujos funkcijos ir ištaisytos klaidos
 
Realaus laiko pokalbiai: čia ir dabar
 
Daugiau jokių Skype – jums nebereikia palikti Uždarbis.lt norint greitai ir paprastai atlikti sandorį ar su kuo nors susisiekti – viskas šiame forume, realiu laiku.
 
Jau dabar visi patvirtinti nariai naršyklės lango dešiniajame kamputyje turėtų matyti Facebook tipo pokalbių juostą.
 

 
Pokalbių papildomos funkcijos leidžia ne tik vėliau peržiūrėti savo susirašinėjimų istoriją, bet ir vienu mygtuko paspaudimu atsisiųsti visą pokalbio išklotinę "txt" formatu ar iš savo kompiuterio nusiųsti bylą tiesiog susirašinėjimo metu.
 
Realaus laiko pokalbiai turėtų sutaupyti ne tik jūsų laiką, bet ir pinigus: daugiau jokių apgavysčių per Skype, kai sandoriai vyksta su apsimetėliais kitais nariais ar žmonėmis, kurių slapyvardžio forume apskritai nežinote. Bendraudami per Uždarbis.lt ne tik būsite tikri, jog narys yra patvirtinęs savo tapatybę, bet ir galėsite peržiūrėti jo turimus atsiliepimus, o kilus problemoms sulaukę jūsų prašymo administratoriai galės patikrinti IP adresus ir pokalbių istoriją.
 
Realaus laiko pokalbiai nėra prieinami nepatvirtintiems nariams dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, galimybė bendrauti realiu laiku vos susikūrus paskyrą Uždarbis.lt taptų rojus vagims ir sukčiams, kuriems užtektų kelių minučių išsiuntinėti žinutes šimtams tuo metu prisijungusių narių ir greitai išvilioti pinigus iš užkibusiųjų. Antra, realaus laiko pokalbių palaikymas visiems nariams be išimties reikštų didžiulį serverio apkrovimą. Trečia, šios funkcijos pagrindinė paskirtis yra palengvinti sandorių atlikimą, o sandorius, pagal forumo taisykles, gali atlikti tik patvirtinti nariai.
 
Belieka pridurti, kad tiek pats pokalbių sistemos įsigijimas, tiek jos palaikymas nebūtų buvęs įmanomas be už tapatybės patvirtinimą surinktų lėšų, tad tai – kartu ir grąža jums.
 
Pagalba, kai jos reikia
 
Uždarbis.lt turi beveik 30 moderatorių ir administratorių. Kaip nuspręsti, kuriam iš jų rašyti iškilus problemai? O jeigu tas, kuriam parašysite, yra išvykęs, užimtas ar tiesiog negalės ar nenorės jums padėti?
 
Nuo šiol to nebereikia spręsti – Uždarbis.lt atidaro savo Pagalbos centrą.
 
Moderavimo veiksmai, techniniai nesklandumai, konfliktai tarp narių, tapatybės patvirtinimas, slapyvardžio keitimas, grįžimas į forumą – visi klausimai ir prašymai turi būti pateikiami vienoje vietoje, sukuriant naują pagalbos bilietą.
 
Tai leis greičiau ir paprasčiau sulaukti pagalbos, nes užklausa pasieks būtent tą žmogų, kuris jums gali ir turi laiko padėti.
 
Daugiau jokių tiesioginių kreipimųsi asmeninėmis žinutėmis į moderatorius ir administratorius bei temų kūrimo forume dėl asmeninių užklausų. Moderatoriai ir administratoriai nuo šiol turi teisę neatsakinėti į bet kokius jiems tiesiogiai adresuojamus klausimus ir prašymus. Jų pagrindinis darbas – susikoncentruoti ties diskusijų moderavimu ir pranešimais apie taisyklių pažeidimus. Taigi visos asmeninės užklausos turi būti adresuojamos Pagalbos centrui.
 
Be to, Uždarbis.lt el. paštas ([email protected]) nuo šiol bus reguliariai skaitomas ir pagalbos juo taip pat galima tikėtis sulaukti.
 
Pagerinta forumo paieška
 
Nemažai priežasčių turėjo įtakos prastai paieškos (į kurią įeina ir "Rodyti nario X sukurtas temas ir pranešimus") kokybei.
 
Pirmiausia, dėl optimizavimo paieška ilgą laiką buvo ribojama iki paskutinių 12 mėnesių turinio (senesni pranešimai nebuvo rodomi); taip pat paieška nebuvo vykdoma tose skiltyse, kurios įtraukos į "Naujo turinio" blokavimą (skelbimai, pokeris, lažybos). Abi šios kliūtys šiandien jau yra panaikintos ir paieška vyksta visoje duomenų bazėje ir visose skiltyse – tarp beveik 2 milijonų pranešimų, jūsų parašytų nuo 2004 metų.
 
Tiesa, yra dar kai kas, ką tikriausiai ne visi pastebi: dešinėje paieškos laukelio pusėje jūsų prašoma pasirinkti, kur paiešką norite atlikti. Jei skaitote temą, paieškos laukelis pagal nutylėjimą siūlys ieškoti tik tarp toje temoje parašytų pranešimų ("Ši tema"), jei esate atsidarę konkretų subforumą, paiešką taip pat bus siūloma atlikti tik jame ("Šis forumas"). Tuomet, kai norite ieškoti visame forume, įsitikinkite, jog laukelio dešinėje nurodyta paieškos vieta yra tiesiog "Forumas".
 
Vis dėlto, kartais net ir tai nepadeda rasti tai, ko tikitės. Dažniausiai tai tampa kalbos problema – forumo varikliukas nėra toks protingas, kad suprastų, jog žodžiai "svetainė" ir "svetainės" ieškant mums yra tas pats, ir įvedus vieną neieško kito. Google tuo tarpu yra. Taigi nuo šiol Uždarbis.lt yra integruota Google paieška tiems atvejams, kai vidinė forumo paieška nuvilia, – viskas paprasta ir patogu:
 

 
Forumo skelbimuose – nurodomi veiksmai
 
Kaip jau turbūt pastebėjote, nuo šiol kurdami naują skelbimą galite pasirinkti veiksmą, kurį atliekate. Tai leis ne tik jūsų temai būti lengviau pastebėtai, bet padės tapti geriau randamai per Google.
 

 
Viena iš malonių funkcijų peržiūrint temų sąrašą leidžia paspaudus ant veiksmo matyti atrinktas temas tik to veiksmo temas: pavyzdžiui, parduodamos elektronikos prekės.
 
Dėl įspėjimų pašalinimo – į Pagalbos centrą
 
Kaip ir dėl visų kitų asmeninių klausimų (neliečiančių kitų forumo narių), dėl įspėjimų nuėmimo kreipkitės į Pagalbos centrą.
 
Sklandus naršymas po narių sąrašą
 
Ilgą laiką turėjome problemų su puslapiavimu peržiūrint narių sąrašą. Dabar jos išspręstos ir galite lengvai rasti ieškomą narį, sužinoti, kiek yra patvirtintų narių, pamatyti daugiausiai pranešimų parašiusius ir kita.
 
Neveikiantys temos pasirinkimai (BBcode)... Dabar turi veikti
 
Įsisenėjusi forumo varikliuko klaida, kai dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių kai kuriems nariams nustodavo veikti pranešimų formatavimas, su varikliuko atnaujinimo turėjo būti išspręsta.
 
Jei kas nors vis dar patiria tokių nesklandumų: pabandykite pravalyti Uždarbis.lt cookies (slapukus / sausainiukus) ir cache (talpyklą / podėlį) – jei Chrome, tai: Shift + Ctrl + Delete.
 
Mini pranešimai
 
Po forumo varikliuko atnaujinimo šiek tiek nusimušė mini pranešimų nustatymai. Jei negaunate jų tuomet, kai tikitės (pavyzdžiui, kai jus pacituoja) arba gaunate tada, kai jų nenorite (pavyzdžiui, kartu su nauja AŽ), pakoreguokite savo Pranešinėjimų nustatymus.
 
Taisyklių papildymai
 
Paskolų prašymas ir teikimas nuo šiol yra draudžiamas
 
Klausimą dėl paskolų forume buvau iškėlęs dar prieš 9 mėnesius, kai pastebėjau, kad temos "Narys X - vagis, sukčius, niekšas, apgavikas... Negrąžino pinigų, kuriuos jam daviau" sudaro beveik 40% visų forume per mėnesį paskelbiamų nusiskundimų.
 
Tai nusikaltimai, kuriems aplinkybes savo noru (dalydami pinigus) sukuria patys "nukentėjusieji" – o forumas ir jo įvaizdis vėliau yra išnaudojamas skoloms išmušinėti. Uždarbis.lt ilgainiui tapo kone "Lietuvos smulkių apgavikų duomenų baze" – bent jau taip gali pagalvoti pažiūrėjęs į rezultatus Google.
 
Negana to, dėl nusiskundimų temų, kuriose minimos pavardės, kenčia nekalti žmonės. Tokių laiškų mes sulaukiame nuolatos:
 
 
Mes negalime uždrausti rašyti nusiskundimų, bet kaip galima siekiame jų skaičių sumažinti. Tapatybės patvirtinimas nusiskundimų skaičių sumažino per pus – dabar atėjo laikas realaus laiko pokalbiams vietoje Skype ir paskolų uždraudimui.
 
Kaip neseniai siūlydamas uždrausti paskolas pastebėjo Kofemanas (pats kurį laiką sėkmingai jas teikęs), Uždarbis.lt paskolos labiausiai traukia tuos, kurie arba yra nepilnamečiai, arba turi didelę nemokumo riziką, nes greitųjų kreditų kompanijos paskolas neretai teikia greičiau ir žymiai geresnėmis sąlygomis.
 
Vienoje vietoje negali vykti viskas. Kaip niekas apie verslo kūrimą nebūtų diskutavęs forume, kurio pagrindinė tema - HYIP, PTR ir buxai, taip nelabai rimtą ir turintį ką pasakyti žmogų sudomins bendruomenė, kurioje kasdien pasirodo temos su antraštėmis: "Vagis, sukčius, apgavikas" ir prisegtomis keturiolikmečių nuotraukomis iš one.lt - ar tada čia gali rinktis subrendę ir kažko gyvenime pasiekę žmonės, iš kurių kiekvienas galėtų ko nors išmokti?
 
Taigi nuo šiol paskolos forume yra draudžiamos ir Uždarbis.lt daugiau nebebus siejamas su lengvai gaunamais pinigais. Apie tai skelbianti taisyklė atrodo taip:
 
 
Suprantama, kad nemažam skaičiui žmonių, paskolų teikimas yra verslas ir šis draudimas – jų verslo žlugdymas. Aš negaliu pasiūlyti nieko daugiau, kaip kam nors išnaudoti atsiradusią nišą – akivaizdžią paklausą ir pasiūlą – ir sukurti atskirą paskolų forumą.
 
Tai neturi nukristi kaip iš dangaus, todėl yra taikomas pereinamasis laikotarpis. Paskolų forumas užrakinamas šiandien, bet jo temos ir visi pranešimai išliks matomi dar mėnesį. Taip pat nusiskundimai bei atsiliepimai dėl paskolų forume gali būti rašomi iki spalio 1 dienos.
 
Prašymai "prabalsuoti" turi baigtis
 
Paskutiniu metu forumas tapo užverstas jokios ilgalaikės naudos forumo nariams neteikiančiu turiniu - prašymais teigiamai įvertinti nuotrauką ar straipsnį kitoje svetainėje. Negana to, kad tai teršia forumą, tokie prašymai iškreipia pačius konkursus, kuriuose prašantys nariai (ar jų artimieji) dalyvauja: juk renkamas geriausias arba gražiausias darbas, o ne tas, kurio autorius daugiausia žmonių paprašė pabalsuoti. Nuo šiol tokios temos bus trinamos, o nariai įspėjami.
 
 
Sandoriai - tik forumo ribose
 
 
Tai reiškia, kad rašydami nusiskundimą privalote pateikti pokalbių išklotines iš šio forumo – privačių žinučių arba šiandien atsirandančių realaus laiko pokalbių. Mes ne tik galėsime būti tikri, jog viskas buvo taip, kaip teigiate, bet ir kad tikrai bendravote su tuo forumo nariu, kuriuo galvojate (už Skype ar el. pašto gali slypėti bet kas, o IP adresų dažniausiai neturima).
 
Pasibaigus skelbimo galiojimo laikui apie tai privalote pranešti
 
Kiek kartų veltui gaišote laiką skaitydami skelbimus, kurie jau nebegalioja, ir rašydami žmogui, kurio jūsų pasiūlymas jau nebedomina? Tai turi baigtis. Taupykime savo ir kitų laiką.
 
Jums tereikia paskirti kelias sekundes ir atsidarius pilną temos redagavimą pakeisti jos veiksmą iš "Ieškau", "Siūlau" ar kito į "Baigta".
 
Tai tampa taisykle su mėnesio pereinamuoju laikotarpiu. Vėliau to nepadarymas bus laikomas taisyklių pažeidimu.
 
 
Aukcionai: draudžiama atsiimti statymus
 
Aukcionai turi vykti atsakingai, tad prieš juose dalyvaudami gerai pagalvokite.
 
 
Visos forumo taisyklės
 
 
Kas toliau?
 
Kaip ir po kiekvieno atnaujinimo, neabejoju, pirmomis dienomis gali pasitaikyti technininių nesklandumų. Praneškite man apie juos asmeniškai arba šioje temoje. Realaus laiko pokalbiai gali kelias sekundes vėluoti, priklausomai nuo apkrovimo.
 
Nedidelių pakeitimų (susijųsių su reklama ir viena / kita papildoma funkcija) dar bus artimiausiomis dienomis, o jūsų pasiūlymai ir pastebėjimai (kurių nemaža dalis buvo įgyvendinta šio atnaujinimo metu) visada laukiami tam skirtoje skiltyje.
 
Visi atlikti darbai ir priimti sprendimai skirti Uždarbis.lt tobulėti – o tobulėti turi ne tik technologijos, bet ir visa bendruomenė.
 
Tai tiek šį kartą :)

Per google.. prie pavadinimo dainos prirašau "zippy" ir išmeta su pasiūlymais http://zippyshare.com (ar .net nepamenu). Patogus siuntimasis, nereikia laukt ar dar ko, prieš atsisiunčiant, galima paklausyt ką siuntiesi ir greitis siunčiant padorus..
 
Tačiau minusas, nevisuomet ieškoma daina būna patalpinta zippyje, todėl kartais reikia vaikščiot per kitus psl..

Sveiki,
 
daugybe zmoniu netampa sekmingais vien delto
kad nesugeba sau pasakyti tvirtai:
 
"As tai padarysiu ir nesvarbu man tai kiek kainuos".
 
Jie daznai sako:
"As pameginsiu, galbut pasiseks"
 
Sakant sau kad tu toks busi ir kad tai turesi
uzprogramuoja. Zodziai sau yra begalo svarbu -
monologu galima daug atrasti galios savyje siekiant
tikslu isugdyti pasitikejima ir isreiksti
savo stirpybes.
 
Niekad nenusimink jei pasijuoke kas nors is tavo svajoniu
ir siekiu.
 
Rask saltiniu is kuriu galetum semtis stiprybes ir ikvepimo
periodiskai - tai priklauso nuo zmogaus, vieni skaito
biblija kiti domisi menu, semesi stiprybes is sekmingu
zmoniu.
 
 
Visada suprask kad nesekmes yra tikros sekmes
sudedamosios dalys, tik ar sugebi pakankamai
pasimokinti is nesekmiu - nesekmes turi buti
kaip laiptai i sekme.
 
Visada ismok dziaugtis ka siandien turi, kad
kiek mazai ar daug tai butu, nes nebusi laimingas
pasiekes ir daugiau ir greiciausiai tapsi godus!
 
Nesistenk visiems patikti, stengis visada laimeti:
man juokinga ziuret kai tos visos pop ir kitos zvaigzdes
stengiasi visada ir visur buti megstamais ir visiems
patikti :D
 
Tadas

http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash2/hs336.ash2/61686_154196644604651_100000429492648_346404_3792200_n.jpg
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs676.snc4/61686_154196647937984_100000429492648_346405_2537400_n.jpg
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs656.snc4/61686_154196654604650_100000429492648_346407_5138469_n.jpg
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs676.snc4/61686_154196657937983_100000429492648_346408_2880658_n.jpg
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs676.snc4/61686_154196674604648_100000429492648_346413_3610221_n.jpg
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs641.snc4/60144_154830337874615_100000429492648_349828_5867005_n.jpg
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash2/hs336.ash2/61686_154196661271316_100000429492648_346409_534036_n.jpg
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs640.snc4/60037_155790864445229_100000429492648_355911_8020657_n.jpg
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs007.snc4/33734_156099617747687_100000429492648_358114_1988932_n.jpg
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash2/hs489.ash2/76232_168667949824187_100000429492648_428130_2222323_n.jpg
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash2/hs575.ash2/149760_168668109824171_100000429492648_428131_8197070_n.jpg
http://img51.imageshack.us/img51/397/endcopy.jpg
http://img710.imageshack.us/img710/3995/underwaterwp.jpg
http://img573.imageshack.us/img573/2184/16940572.jpg
http://img203.imageshack.us/img203/5945/37443326.jpg
 
Seip jie seni, bet....

Mano sukaupta knygų kolekcija, gal kas ras ką nors naudingo.
 
e-knygų krūva
 
P.S. laukiu pasiūlymų.

Rytmetinis seksas daznai pakelia nuotaika visai dienai ;)

Blemba rasiau visa istorija kokias 30min ir netycia isjungiau :D nu nesvarbu dabar viska labai sutrumpintai parasysiu.
 
Pradzia: 193cm 69kg
programa:
apsilimas 5min
stangos spaudimas 3x8
hanteliu spaudimas 3x8
bicepsas 3x8
bicepsui lyno traukimas 3x8
hanteliu spaudimas peciam 3x8
hanteliu kelimas i virsu peciam 3x8
lyno tiesimas tricepsui 3x8
lygiagretes 3xmax
stangos tiesimas dilbiui 3x max
lyno traukima prie pilvo nugarai 3x8
lyno traukimas uz nugaros 3x8
koju tiesimas sedint 3x8
koju lenkimas gulint 3x8
 
kitu pratimu kojom daryt negaliu del kojos traumos, jum siulyciau pasidaryt dar blauzda ir pritupimus(tik su trenerio prieziura). Svoris su kuriuo dirbama mazdaug 80% savo galimybiu ribos, kad paskutinis pakartojimas butu ziauriai sunkus, taip skatinsit augt raumeni :) Programa "fullbody" tiks visiem pradedantiesiem, po keliu menesiu galesit prie splitu pereit
 
mityba:
 
1. 4kiausiniai + 4 juodos duonos riekes su sviestu, omega zuvu taukai
2. Koseles, neskaiciuoju kiek, issiverdu puoda ir valgau kol privalgau :)
3. BSN True mass kokteilis + bananai pries treniruote
4. BSN True mass kokteilis iskart po treniruotes
5. 30-40min po kokteilio pietus, Vistienos krutinele, lasisa, ar siaip kokie kepsniai + daaaug ryziu, daaaug darzoviu + omega3,6
6. Kas lieka is pietu :D
7. Tuno skardine + labai daug ryziu ir darzoves
8. pries miega 1-2 pakeliai liesos varskes
 
cia mityba treniruociu dienom, paprastom dienom 1 kokteili pakeiciu kokiu nors patiekalu
jei kasnors domina dar klauskit :)
 
nepykit del klaidu nes rasiau labai skubedamas.
 
kaip atlikt pratimus galite rasti cia: http://www.kulturizmas.net/category/pratimai/

Na tokios programos tikrai nekenkia, bet visgi nereiktų vien žiūrėt į kiekį, svarbiau taisyklingas atlikimas ir didesnis krūvis (apkrova). Aišku nesportavus ir pradedant nuo nulio galima pasirinkti kažkokią programą, bet tikrai nereikia persistengti, kad paskui net nepasibaigus visam programus tvarkaraščiui, baigtųsi ir visas sportas...
 
Sutvirtėjus, na sakykim padarant 20-30 taisyklingų pilnų atsispaudimų, geriausia būtų didinti krūvį, o ne kiekį. Pvz, pirmas etapas galėtų būti atsispaudimai ant krumplių (kumščių), galima kažką pasidėti, kad nebūtų kieta. Toks atlikimas ne tik truputi padidins krūvį, bet ir sumažins apkrovą riešams, nes darant atsispaudimus įprastai galima pažeisti riešus, taip pat neretai atsiranda skausmas riešų srityje. Paskui galima pereiti prie atsispaudimų kojas padėjus ant suoliuko ar kito daikto, esmė, kad kojos būtų aukščiau žemės. Vėliau galima atsispaudimus daryti ant kėdžių. Čia gali reikti 3 kėdžių arba dviejų ilgesnių suoliukų, svarbu, kad būtų vienodo aukščio. Paskutinis etapas - atsispaudimai ant lygiagrečio tai tikrai puikus pratimas su savo svoriu, vėliau ir papildomą svorį pasikabint.
 
Ir mano galva nereiktų apsiriboti vien tik atsispaudimais. Pridėjus prisitraukimus, pratimą pilvo presui, pagrindinius tempimo pratimus ir neretai pamirštamą rytinę mankštą - gausite pilnavertį kūno sveikatingumo lavinimą. O kur dar tokios pramogos kaip futbolas, krepšinis, plaukimas, dviratis ir t.t... Tiesiog pasirinkimų begalė ir nereikia ties kažkuo užsiciklint. Nėra kažkokios vienos programos kuri būtų panacėja visiems, kiekvienas atranda tai kas jam geriausiai tinka. Svarbiausia gera nuotaika. (-: