Algiz

Šįmet „Google“ lietuviai labiausiai domėjosi „Eurovizija“, „Vinted“ pritraukta investicija, lietuvišku filmu „Redirected“ ir Ukrainos įvykiais, rodo „Google Zeitgeist 2014“ populiariausių mūsų šalyje ieškotų žodžių duomenys. Juos pirmadienį LRT laidoje „Labas Rytas, Lietuva“ pristatė „Google“ rinkodaros vadovas Lietuvai Regimantas Urbanas. Visas populiariausių žodžių sąrašas oficialiai bus paskelbtas antradienį.
 
Populiariausias lietuvių paieškos žodis šįmet buvo „Eurovizija 2014“, iš viršūnės išstūmęs pernai labiausiai ieškotą frazę „Eurobasket 2013“.
 
Pasak R.Urbano, didelio susidomėjimo sulaukė ir „Vinted“ projektas, Lietuvoje veikiantis vardu „manodrabuziai.lt“. Įmonė šįmet pritraukė 70 mln. litų investiciją.
 
Lietuviai aktyviai ieškojo informacijos ir apie Ukrainos įvykius bei šįmet rodytą Emilio Vėlyvio filmą „Redirected“.
 
„Google“ vartotojų užklausas skirsto ir pagal tam tikras sritis. G.Urbanas pateikė keletą populiariausių paieškų dešimtukų.
 
„Kadangi Lietuvoje yra populiariausi prezidento rinkimai, keturi iš dešimties dažniausiai ieškotų politikų buvo kandidatai į prezidentus. Pirmoje vietoje – Naglis Puteikis, toliau – Vladas Lašas, Bronis Ropė ir Zigmantas Balčytis“, – pasakojo R.Urbanas.
 
Iš jaunos kartos politikų lietuviai ieškojo informacijos apie Gabrielių Landsbergį – jis pagal padidėjusių paieškų kiekį buvo antras. Paskutinėje politikų dešimtuko vietoje atsidūrė naujasis energetikos ministras Rokas Masiulis.
 
Įžymybių dešimtuke dominavo šokių ir dainų projektų dalyviai.
 
„Monikos Šalčiūtės fenomenas tęsėsi ir šįmet. Antrojoje vietoje – per šokių projektą pagarsėjusi Jolanta Leonavičiūtė, trečiojoje – Raulis“, – kalbėjo R.Urbanas.
 
Iš muzikos paieškų dažnos užklausos buvo apie festivalius – daugiausiai užklausų sulaukęs festivalis buvo „Karklė“, taip pat „Granatos“.
 
„Dešimtuke buvo ir žvaigždžių, kurios koncertavo Lietuvoje – tai „Aerosmith“, „One Republic“, Eurovizijos laimėtoja „Konchita“, „Naktinės Personos“, lietuviška grupė „Electronic I“, – sakė R.Urbanas.
 
Šįmet „Google“ pirmą kartą pristatė ir žiūrimiausių Lietuvoje „Youtube“ vaizdo įrašų dešimtuką. Lietuvoje žiūrimiausi klipai buvo Katy Peery – „Dark Horse“ , Kiesza – „ Hideaway“. Sąraše yra ir lietuvių Leono Somovo ir Jazzu daina „Ką tu su manimi darai?“.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/google-ivardino-populiariausius-simet-lietuviu-internete-ieskotus-zodzius-646-473178?cf=df

Vartotojams šiuo metu prieinama eilė sprendimų, kurie leidžia blokuoti įkyrią reklamą internetiniuose puslapiuose. Vienas iš tokių yra „Adblock Plus“, tačiau panašu, kad prieš šios programos kūrėjus nusitaikė online reklamos gigantai, rašo AFP.
 
Prancūzų kompanija „Eyeo“ nusprendė paduoti į teismą „Adblock Plus“ kūrėjus, o prie ieškinio nutarė prisidėti ir tokie technologijų milžinai, kaip „Google“ ir „Microsoft“.
 
Minėta prancūzų kompanija, kuri valdo populiarų laikraštį „Le Figaro“, tikina, kad neteko milžiniškų pinigų sumų dėl didžiulio „Adblock Plus“ populiarumo (šiuo reklamų blokavimo įrankiu vien Prancūzijoje naudojasi apie 5 mln. vartotojų).
 
Ekspertų teigimu, toks ieškinys iš dalies suprantamas, kadangi daugybė leidinių šiandien gyvena iš interneto reklamos, atnešančios didžiąją dalį pajamų.
 
Iš kitos pusės, ne visai aišku, kaip bus formuluojamos pretenzijos „Adblock Plus“ kūrėjams – naudotis šiuo reklamų blokavimo filtru ar ne, sprendžia kiekvienas vartotojas individualiai. Be to, už atskirą mokestį kompanijos gali pašalinti savo reklamą iš blokuojamų sąrašo.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/microsoft-ir-google-pradejo-puolima-pries-adblock-plus-kurejus-646-473329?cf=df

Vartotojams šiuo metu prieinama eilė sprendimų, kurie leidžia blokuoti įkyrią reklamą internetiniuose puslapiuose. Vienas iš tokių yra „Adblock Plus“, tačiau panašu, kad prieš šios programos kūrėjus nusitaikė online reklamos gigantai, rašo AFP.
 
Prancūzų kompanija „Eyeo“ nusprendė paduoti į teismą „Adblock Plus“ kūrėjus, o prie ieškinio nutarė prisidėti ir tokie technologijų milžinai, kaip „Google“ ir „Microsoft“.
 
Minėta prancūzų kompanija, kuri valdo populiarų laikraštį „Le Figaro“, tikina, kad neteko milžiniškų pinigų sumų dėl didžiulio „Adblock Plus“ populiarumo (šiuo reklamų blokavimo įrankiu vien Prancūzijoje naudojasi apie 5 mln. vartotojų).
 
Ekspertų teigimu, toks ieškinys iš dalies suprantamas, kadangi daugybė leidinių šiandien gyvena iš interneto reklamos, atnešančios didžiąją dalį pajamų.
 
Iš kitos pusės, ne visai aišku, kaip bus formuluojamos pretenzijos „Adblock Plus“ kūrėjams – naudotis šiuo reklamų blokavimo filtru ar ne, sprendžia kiekvienas vartotojas individualiai. Be to, už atskirą mokestį kompanijos gali pašalinti savo reklamą iš blokuojamų sąrašo.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/microsoft-ir-google-pradejo-puolima-pries-adblock-plus-kurejus-646-473329?cf=df

Vartotojams šiuo metu prieinama eilė sprendimų, kurie leidžia blokuoti įkyrią reklamą internetiniuose puslapiuose. Vienas iš tokių yra „Adblock Plus“, tačiau panašu, kad prieš šios programos kūrėjus nusitaikė online reklamos gigantai, rašo AFP.
 
Prancūzų kompanija „Eyeo“ nusprendė paduoti į teismą „Adblock Plus“ kūrėjus, o prie ieškinio nutarė prisidėti ir tokie technologijų milžinai, kaip „Google“ ir „Microsoft“.
 
Minėta prancūzų kompanija, kuri valdo populiarų laikraštį „Le Figaro“, tikina, kad neteko milžiniškų pinigų sumų dėl didžiulio „Adblock Plus“ populiarumo (šiuo reklamų blokavimo įrankiu vien Prancūzijoje naudojasi apie 5 mln. vartotojų).
 
Ekspertų teigimu, toks ieškinys iš dalies suprantamas, kadangi daugybė leidinių šiandien gyvena iš interneto reklamos, atnešančios didžiąją dalį pajamų.
 
Iš kitos pusės, ne visai aišku, kaip bus formuluojamos pretenzijos „Adblock Plus“ kūrėjams – naudotis šiuo reklamų blokavimo filtru ar ne, sprendžia kiekvienas vartotojas individualiai. Be to, už atskirą mokestį kompanijos gali pašalinti savo reklamą iš blokuojamų sąrašo.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/microsoft-ir-google-pradejo-puolima-pries-adblock-plus-kurejus-646-473329?cf=df

Šįmet „Google“ lietuviai labiausiai domėjosi „Eurovizija“, „Vinted“ pritraukta investicija, lietuvišku filmu „Redirected“ ir Ukrainos įvykiais, rodo „Google Zeitgeist 2014“ populiariausių mūsų šalyje ieškotų žodžių duomenys. Juos pirmadienį LRT laidoje „Labas Rytas, Lietuva“ pristatė „Google“ rinkodaros vadovas Lietuvai Regimantas Urbanas. Visas populiariausių žodžių sąrašas oficialiai bus paskelbtas antradienį.
 
Populiariausias lietuvių paieškos žodis šįmet buvo „Eurovizija 2014“, iš viršūnės išstūmęs pernai labiausiai ieškotą frazę „Eurobasket 2013“.
 
Pasak R.Urbano, didelio susidomėjimo sulaukė ir „Vinted“ projektas, Lietuvoje veikiantis vardu „manodrabuziai.lt“. Įmonė šįmet pritraukė 70 mln. litų investiciją.
 
Lietuviai aktyviai ieškojo informacijos ir apie Ukrainos įvykius bei šįmet rodytą Emilio Vėlyvio filmą „Redirected“.
 
„Google“ vartotojų užklausas skirsto ir pagal tam tikras sritis. G.Urbanas pateikė keletą populiariausių paieškų dešimtukų.
 
„Kadangi Lietuvoje yra populiariausi prezidento rinkimai, keturi iš dešimties dažniausiai ieškotų politikų buvo kandidatai į prezidentus. Pirmoje vietoje – Naglis Puteikis, toliau – Vladas Lašas, Bronis Ropė ir Zigmantas Balčytis“, – pasakojo R.Urbanas.
 
Iš jaunos kartos politikų lietuviai ieškojo informacijos apie Gabrielių Landsbergį – jis pagal padidėjusių paieškų kiekį buvo antras. Paskutinėje politikų dešimtuko vietoje atsidūrė naujasis energetikos ministras Rokas Masiulis.
 
Įžymybių dešimtuke dominavo šokių ir dainų projektų dalyviai.
 
„Monikos Šalčiūtės fenomenas tęsėsi ir šįmet. Antrojoje vietoje – per šokių projektą pagarsėjusi Jolanta Leonavičiūtė, trečiojoje – Raulis“, – kalbėjo R.Urbanas.
 
Iš muzikos paieškų dažnos užklausos buvo apie festivalius – daugiausiai užklausų sulaukęs festivalis buvo „Karklė“, taip pat „Granatos“.
 
„Dešimtuke buvo ir žvaigždžių, kurios koncertavo Lietuvoje – tai „Aerosmith“, „One Republic“, Eurovizijos laimėtoja „Konchita“, „Naktinės Personos“, lietuviška grupė „Electronic I“, – sakė R.Urbanas.
 
Šįmet „Google“ pirmą kartą pristatė ir žiūrimiausių Lietuvoje „Youtube“ vaizdo įrašų dešimtuką. Lietuvoje žiūrimiausi klipai buvo Katy Peery – „Dark Horse“ , Kiesza – „ Hideaway“. Sąraše yra ir lietuvių Leono Somovo ir Jazzu daina „Ką tu su manimi darai?“.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/google-ivardino-populiariausius-simet-lietuviu-internete-ieskotus-zodzius-646-473178?cf=df

Šįmet „Google“ lietuviai labiausiai domėjosi „Eurovizija“, „Vinted“ pritraukta investicija, lietuvišku filmu „Redirected“ ir Ukrainos įvykiais, rodo „Google Zeitgeist 2014“ populiariausių mūsų šalyje ieškotų žodžių duomenys. Juos pirmadienį LRT laidoje „Labas Rytas, Lietuva“ pristatė „Google“ rinkodaros vadovas Lietuvai Regimantas Urbanas. Visas populiariausių žodžių sąrašas oficialiai bus paskelbtas antradienį.
 
Populiariausias lietuvių paieškos žodis šįmet buvo „Eurovizija 2014“, iš viršūnės išstūmęs pernai labiausiai ieškotą frazę „Eurobasket 2013“.
 
Pasak R.Urbano, didelio susidomėjimo sulaukė ir „Vinted“ projektas, Lietuvoje veikiantis vardu „manodrabuziai.lt“. Įmonė šįmet pritraukė 70 mln. litų investiciją.
 
Lietuviai aktyviai ieškojo informacijos ir apie Ukrainos įvykius bei šįmet rodytą Emilio Vėlyvio filmą „Redirected“.
 
„Google“ vartotojų užklausas skirsto ir pagal tam tikras sritis. G.Urbanas pateikė keletą populiariausių paieškų dešimtukų.
 
„Kadangi Lietuvoje yra populiariausi prezidento rinkimai, keturi iš dešimties dažniausiai ieškotų politikų buvo kandidatai į prezidentus. Pirmoje vietoje – Naglis Puteikis, toliau – Vladas Lašas, Bronis Ropė ir Zigmantas Balčytis“, – pasakojo R.Urbanas.
 
Iš jaunos kartos politikų lietuviai ieškojo informacijos apie Gabrielių Landsbergį – jis pagal padidėjusių paieškų kiekį buvo antras. Paskutinėje politikų dešimtuko vietoje atsidūrė naujasis energetikos ministras Rokas Masiulis.
 
Įžymybių dešimtuke dominavo šokių ir dainų projektų dalyviai.
 
„Monikos Šalčiūtės fenomenas tęsėsi ir šįmet. Antrojoje vietoje – per šokių projektą pagarsėjusi Jolanta Leonavičiūtė, trečiojoje – Raulis“, – kalbėjo R.Urbanas.
 
Iš muzikos paieškų dažnos užklausos buvo apie festivalius – daugiausiai užklausų sulaukęs festivalis buvo „Karklė“, taip pat „Granatos“.
 
„Dešimtuke buvo ir žvaigždžių, kurios koncertavo Lietuvoje – tai „Aerosmith“, „One Republic“, Eurovizijos laimėtoja „Konchita“, „Naktinės Personos“, lietuviška grupė „Electronic I“, – sakė R.Urbanas.
 
Šįmet „Google“ pirmą kartą pristatė ir žiūrimiausių Lietuvoje „Youtube“ vaizdo įrašų dešimtuką. Lietuvoje žiūrimiausi klipai buvo Katy Peery – „Dark Horse“ , Kiesza – „ Hideaway“. Sąraše yra ir lietuvių Leono Somovo ir Jazzu daina „Ką tu su manimi darai?“.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/google-ivardino-populiariausius-simet-lietuviu-internete-ieskotus-zodzius-646-473178?cf=df

Šįmet „Google“ lietuviai labiausiai domėjosi „Eurovizija“, „Vinted“ pritraukta investicija, lietuvišku filmu „Redirected“ ir Ukrainos įvykiais, rodo „Google Zeitgeist 2014“ populiariausių mūsų šalyje ieškotų žodžių duomenys. Juos pirmadienį LRT laidoje „Labas Rytas, Lietuva“ pristatė „Google“ rinkodaros vadovas Lietuvai Regimantas Urbanas. Visas populiariausių žodžių sąrašas oficialiai bus paskelbtas antradienį.
 
Populiariausias lietuvių paieškos žodis šįmet buvo „Eurovizija 2014“, iš viršūnės išstūmęs pernai labiausiai ieškotą frazę „Eurobasket 2013“.
 
Pasak R.Urbano, didelio susidomėjimo sulaukė ir „Vinted“ projektas, Lietuvoje veikiantis vardu „manodrabuziai.lt“. Įmonė šįmet pritraukė 70 mln. litų investiciją.
 
Lietuviai aktyviai ieškojo informacijos ir apie Ukrainos įvykius bei šįmet rodytą Emilio Vėlyvio filmą „Redirected“.
 
„Google“ vartotojų užklausas skirsto ir pagal tam tikras sritis. G.Urbanas pateikė keletą populiariausių paieškų dešimtukų.
 
„Kadangi Lietuvoje yra populiariausi prezidento rinkimai, keturi iš dešimties dažniausiai ieškotų politikų buvo kandidatai į prezidentus. Pirmoje vietoje – Naglis Puteikis, toliau – Vladas Lašas, Bronis Ropė ir Zigmantas Balčytis“, – pasakojo R.Urbanas.
 
Iš jaunos kartos politikų lietuviai ieškojo informacijos apie Gabrielių Landsbergį – jis pagal padidėjusių paieškų kiekį buvo antras. Paskutinėje politikų dešimtuko vietoje atsidūrė naujasis energetikos ministras Rokas Masiulis.
 
Įžymybių dešimtuke dominavo šokių ir dainų projektų dalyviai.
 
„Monikos Šalčiūtės fenomenas tęsėsi ir šįmet. Antrojoje vietoje – per šokių projektą pagarsėjusi Jolanta Leonavičiūtė, trečiojoje – Raulis“, – kalbėjo R.Urbanas.
 
Iš muzikos paieškų dažnos užklausos buvo apie festivalius – daugiausiai užklausų sulaukęs festivalis buvo „Karklė“, taip pat „Granatos“.
 
„Dešimtuke buvo ir žvaigždžių, kurios koncertavo Lietuvoje – tai „Aerosmith“, „One Republic“, Eurovizijos laimėtoja „Konchita“, „Naktinės Personos“, lietuviška grupė „Electronic I“, – sakė R.Urbanas.
 
Šįmet „Google“ pirmą kartą pristatė ir žiūrimiausių Lietuvoje „Youtube“ vaizdo įrašų dešimtuką. Lietuvoje žiūrimiausi klipai buvo Katy Peery – „Dark Horse“ , Kiesza – „ Hideaway“. Sąraše yra ir lietuvių Leono Somovo ir Jazzu daina „Ką tu su manimi darai?“.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/google-ivardino-populiariausius-simet-lietuviu-internete-ieskotus-zodzius-646-473178?cf=df

Seimas antradienį priėmė Kibernetinio saugumo įstatymą, kuriame numatoma, kad jau po trijų savaičių Lietuvoje galės pradėti veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Nors Seimo nariai ilgai diskutavo ir net perrašė visą įstatymo straipsnį prieš pat jo priėmimą, jame vis tiek liko nuostata, kad policija, įtardama nusikaltimą kibernetinėje erdvėje, turės teisę be teismo sankcijos vartotojui dviem paroms išjungti interneto ryšį.
 
Iš įstatymo buvo išbrauktos tik nuostatos, kurios būtų leidusios pareigūnams be teismo sankcijos rinkti informaciją apie nusikalsti linkstančius vartotojus.
 
Taip pat įstatymo priėmimo dieną pritarta pataisoms, aiškiau apibrėžiančioms, kokią saugumo įrangą turės savo lėšomis įdiegti svarbiomis įvardintos struktūros, o kokią paramą turės teikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.
 
Už tai, kad Kibernetinio saugumo įstatymas būtų priimtas, ketvirtadienį balsavo 78 Seimo nariai, dešimt parlamentarų susilaikė.
 
Abejoja dėl teisės į privatumą
 
Dėl įstatymo ketvirtadienį Seime pasisakę parlamentarai tvirtino, kad galutinis jo variantas yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
 
Be to pažymėta, kad į kibernetinę erdvę persikelia vis daugiau nusikaltimų ir Lietuva labai vėluoja tinkamai jiems pasirengti.
 
Tačiau parlamentaras Linas Balsys tvirtino negalintis balsuoti už tokį įstatymą, kuriame lieka galimybė pažeisti žmogaus teises. Jis atkreipė dėmesį, kad ES struktūros šiuo metu rengia direktyvą dėl kibernetinio saugumo, tačiau joje numato ne būdus pažeisti žmonių teisę į privatumą, o kuo geresnę infrastruktūros apsaugą.
 
L.Balsiui atsikirsti ryžosi Seimo narys Algirdas Patackas. Parlamentaras tvirtino, kad ateities karas neabejotinai bus kompiuterių karas.
 
„Kinijos armijoje jau dabar apie milijonas kariškių dirba su kompiuteriais. Todėl nuogąstaujantiems dėl privatumo siūlau nelįsti į kompiuterį be reikalo. Jei esate „Facebook“, esate visas peršviečiamas“, – pareiškė jis.
 
Vadovo dar nerado
 
Ketvirtadienį priimtu įstatymu įsteigtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras jau pradėtas įrenginėti Vilniuje, Antakalnyje. Kitais metais jo veiklai iš valstybės biudžeto planuojama skirti 3,3 mln. litų. Planuojama, kad didžioji šių lėšų dalis bus panaudota kibernetinio saugumo programinei ir kompiuterinei įrangai įsigyti.
 
Centras analizuos kibernetinio saugumo aplinką, rengs reikalavimus viešojo sektoriaus informacinių išteklių ir ypatingos svarbos infrastruktūros kibernetiniam saugumui užtikrinti, rengs kibernetinės gynybos bei grėsmių valdymo planus, koordinuos ir prižiūrės, kaip institucijų valdytojai įgyvendina kibernetinės apsaugos priemones, taip pat tirs ir reaguos į kibernetinius incidentus.
 
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras bus suformuotas pertvarkius Ryšių ir informacinių sistemų tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos (RIST). Naujo centro branduolį sudarys RIST Kibernetinio saugumo skyriaus specialistai. Vėliau centro veiklą planuojama palaipsniui plėsti.
 
Kol kas neaišku, kas taps Kibernetinio saugumo centro vadovu.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/kibernetinio-saugumo-istatymas-priimtas-dviem-paroms-atjungti-interneta-bus-galima-be-teismo-646-472556?cf=df

Seime svarstomas Kibernetinio saugumo įstatymas paskutinę minutę pataisytas taip, kad jame neliktų nuostatų dėl interneto vartotojų duomenų rinkimo be teismo sankcijos ir galimybės policjai vos nujaučiant, kad žmogus gali užsiimti kažkuo netinkamu, dviems paroms palikti jį be interneto ryšio.
 
Tokių pataisų paskutinę dieną prieš įstatymo priėmimą trečiadienį ėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
 
Anksčiau tas pats komitetas buvo linkęs patikėti Policijos departamento pareiškimais, kad pareigūnai nesiims persekioti bet ko, kas internete žiūri pornografiją, nelegaliai siunčiasi muziką ar filmus, nors ir turės teisę tai daryti nė nepaklausę teismo leidimo.
Taip pat komitetą anksčiau įtikino pareigūnų įtikinėjimai, kodėl svarbu turėti galimybę galimą kibernetinį nusikaltėlį atkirsti nuo interneto ryšio be jokių oficialių įtarimų ir teismo sankcijos.
 
Tačiau trečiadienį komitete buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, kad policijai suteikdamas galias sekti ir palikti vartotoją be interneto ryšio teismo nė neatsiklausus, Seimas pamintų Konstituciją.
 
„Manome, kad minėtos nuostatos nesiderina su konstituciniais teisinės valstybės bei privataus gyvenimo apsaugos principais“, – savo išvadose rašo Teisės departamentas.
 
Be to, buvo apsvarstytos ir liberalo Remigijaus Šimašiaus pataisos, pagal kurias policijos galias taip pat siūlyta siaurinti.
 
Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį suskubo atsižvelgti į šias pastabas ir pataisė Kibernetinio saugumo įstatymą taip, kad sekimui ir interneto atjungimui teismo sankcija būtų privaloma.
 
„Šis straipsnis buvo iš esmės perrašytas ir sukoncentruotas dėmesys į kibernetinius incidentus ir informaciją apie juos, o ne apskritai apie viską turi būti teikiama ir tik su teismo sankcija. Teismas juk gali ir jos neduoti“, - teigė komiteto narys Arvydas Anušauskas.
 
Anot jo, komitete prieštaraujančių nuostatų taisymui trečiadienį nebeatsirado.
 
A.Anušauskas pripažino, kad, jei šie pakeitimai nebūtų patvritinti komitete, Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimą būtų buvę prašoma atidėti ar prašyti pertraukos.
 
Dabar Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimas numatomas ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje.
 
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/paskutines-minutes-pataisomis-seimas-ryzosi-del-kibernetinio-saugumo-neaukoti-laisves-56-470814#ixzz3KrC8iqe3

Seime svarstomas Kibernetinio saugumo įstatymas paskutinę minutę pataisytas taip, kad jame neliktų nuostatų dėl interneto vartotojų duomenų rinkimo be teismo sankcijos ir galimybės policjai vos nujaučiant, kad žmogus gali užsiimti kažkuo netinkamu, dviems paroms palikti jį be interneto ryšio.
 
Tokių pataisų paskutinę dieną prieš įstatymo priėmimą trečiadienį ėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
 
Anksčiau tas pats komitetas buvo linkęs patikėti Policijos departamento pareiškimais, kad pareigūnai nesiims persekioti bet ko, kas internete žiūri pornografiją, nelegaliai siunčiasi muziką ar filmus, nors ir turės teisę tai daryti nė nepaklausę teismo leidimo.
Taip pat komitetą anksčiau įtikino pareigūnų įtikinėjimai, kodėl svarbu turėti galimybę galimą kibernetinį nusikaltėlį atkirsti nuo interneto ryšio be jokių oficialių įtarimų ir teismo sankcijos.
 
Tačiau trečiadienį komitete buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, kad policijai suteikdamas galias sekti ir palikti vartotoją be interneto ryšio teismo nė neatsiklausus, Seimas pamintų Konstituciją.
 
„Manome, kad minėtos nuostatos nesiderina su konstituciniais teisinės valstybės bei privataus gyvenimo apsaugos principais“, – savo išvadose rašo Teisės departamentas.
 
Be to, buvo apsvarstytos ir liberalo Remigijaus Šimašiaus pataisos, pagal kurias policijos galias taip pat siūlyta siaurinti.
 
Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį suskubo atsižvelgti į šias pastabas ir pataisė Kibernetinio saugumo įstatymą taip, kad sekimui ir interneto atjungimui teismo sankcija būtų privaloma.
 
„Šis straipsnis buvo iš esmės perrašytas ir sukoncentruotas dėmesys į kibernetinius incidentus ir informaciją apie juos, o ne apskritai apie viską turi būti teikiama ir tik su teismo sankcija. Teismas juk gali ir jos neduoti“, - teigė komiteto narys Arvydas Anušauskas.
 
Anot jo, komitete prieštaraujančių nuostatų taisymui trečiadienį nebeatsirado.
 
A.Anušauskas pripažino, kad, jei šie pakeitimai nebūtų patvritinti komitete, Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimą būtų buvę prašoma atidėti ar prašyti pertraukos.
 
Dabar Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimas numatomas ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje.
 
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/paskutines-minutes-pataisomis-seimas-ryzosi-del-kibernetinio-saugumo-neaukoti-laisves-56-470814#ixzz3KrC8iqe3

Seime svarstomas Kibernetinio saugumo įstatymas paskutinę minutę pataisytas taip, kad jame neliktų nuostatų dėl interneto vartotojų duomenų rinkimo be teismo sankcijos ir galimybės policjai vos nujaučiant, kad žmogus gali užsiimti kažkuo netinkamu, dviems paroms palikti jį be interneto ryšio.
 
Tokių pataisų paskutinę dieną prieš įstatymo priėmimą trečiadienį ėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
 
Anksčiau tas pats komitetas buvo linkęs patikėti Policijos departamento pareiškimais, kad pareigūnai nesiims persekioti bet ko, kas internete žiūri pornografiją, nelegaliai siunčiasi muziką ar filmus, nors ir turės teisę tai daryti nė nepaklausę teismo leidimo.
Taip pat komitetą anksčiau įtikino pareigūnų įtikinėjimai, kodėl svarbu turėti galimybę galimą kibernetinį nusikaltėlį atkirsti nuo interneto ryšio be jokių oficialių įtarimų ir teismo sankcijos.
 
Tačiau trečiadienį komitete buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, kad policijai suteikdamas galias sekti ir palikti vartotoją be interneto ryšio teismo nė neatsiklausus, Seimas pamintų Konstituciją.
 
„Manome, kad minėtos nuostatos nesiderina su konstituciniais teisinės valstybės bei privataus gyvenimo apsaugos principais“, – savo išvadose rašo Teisės departamentas.
 
Be to, buvo apsvarstytos ir liberalo Remigijaus Šimašiaus pataisos, pagal kurias policijos galias taip pat siūlyta siaurinti.
 
Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį suskubo atsižvelgti į šias pastabas ir pataisė Kibernetinio saugumo įstatymą taip, kad sekimui ir interneto atjungimui teismo sankcija būtų privaloma.
 
„Šis straipsnis buvo iš esmės perrašytas ir sukoncentruotas dėmesys į kibernetinius incidentus ir informaciją apie juos, o ne apskritai apie viską turi būti teikiama ir tik su teismo sankcija. Teismas juk gali ir jos neduoti“, - teigė komiteto narys Arvydas Anušauskas.
 
Anot jo, komitete prieštaraujančių nuostatų taisymui trečiadienį nebeatsirado.
 
A.Anušauskas pripažino, kad, jei šie pakeitimai nebūtų patvritinti komitete, Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimą būtų buvę prašoma atidėti ar prašyti pertraukos.
 
Dabar Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimas numatomas ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje.
 
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/paskutines-minutes-pataisomis-seimas-ryzosi-del-kibernetinio-saugumo-neaukoti-laisves-56-470814#ixzz3KrC8iqe3

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriomis siūloma sugriežtinti atsakomybę už kai kuriuos nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui.
 
 
 
„Šios pataisos leis efektyviau kovoti su nusikaltimais elektroninėje erdvėje. Tai ypač aktualu šiandien, kai programišių įsilaužimai į informacinius tinklus tampa vis dažnesni“, – ministerijos pranešime cituojamas teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
 
Šiomis pataisomis siekiama į nacionalinę teisę perkelti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atakų prieš informacines sistemas bei suderinti šios direktyvos ir mūsų šalies Baudžiamojo kodekso nuostatas.
 
Įstatymo projektu siūloma sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims ir neteisėtą poveikį informacinei sistemai, kai tokia veika padaroma dešimties ar daugiau informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba ja padaroma didelės žalos. Griežčiau siūloma bausti ir tais atvejais, kai šie nusikaltimai padaromi neteisėtai pasinaudojant svetimais asmens duomenimis.
 
Taip pat siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos dalies (šiuo metu numatyta atsakomybė tik už neteisėtą prisijungimą prie visos informacinės sistemos) bei tobulinti neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis nusikaltimo sudėtį.
 
Įstatymo projektu siūloma griežtinti atsakomybę ir už jūros teršimą iš laivų. Šiuo metu Baudžiamajame kodekse atsakomybė už tokius veiksmus siejama su aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimais, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba galėjo būti padaryta didelės žalos aplinkai. Pataisomis siūloma kodeksą papildyti atskiru straipsniu, kuriuo būtų sukonkretinta, kad fizinis ar juridinis asmuo baudžiamas, jeigu jis pažeisdamas Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) nustatytus reikalavimus teršė iš laivų jūrą ir dėl to pablogėjo vandens kokybė. Už šį nusikaltimą projekte siūloma skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų. Atsakomybė už šį nusikaltimą kiltų tiek jį padarius tyčia, tiek dėl neatsargumo.
 
Su Teisingumo ministerijos parengtais projektais galima susipažinti internete, sakoma Teisingumo ministerijos pranešime.
 
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-44552/straipsnis/Lietuvoje-grieztinamos-bausmes-kompiuteriniams-isilauzeliams?l=2&p=1

Seime svarstomas Kibernetinio saugumo įstatymas paskutinę minutę pataisytas taip, kad jame neliktų nuostatų dėl interneto vartotojų duomenų rinkimo be teismo sankcijos ir galimybės policjai vos nujaučiant, kad žmogus gali užsiimti kažkuo netinkamu, dviems paroms palikti jį be interneto ryšio.
 
Tokių pataisų paskutinę dieną prieš įstatymo priėmimą trečiadienį ėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
 
Anksčiau tas pats komitetas buvo linkęs patikėti Policijos departamento pareiškimais, kad pareigūnai nesiims persekioti bet ko, kas internete žiūri pornografiją, nelegaliai siunčiasi muziką ar filmus, nors ir turės teisę tai daryti nė nepaklausę teismo leidimo.
Taip pat komitetą anksčiau įtikino pareigūnų įtikinėjimai, kodėl svarbu turėti galimybę galimą kibernetinį nusikaltėlį atkirsti nuo interneto ryšio be jokių oficialių įtarimų ir teismo sankcijos.
 
Tačiau trečiadienį komitete buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, kad policijai suteikdamas galias sekti ir palikti vartotoją be interneto ryšio teismo nė neatsiklausus, Seimas pamintų Konstituciją.
 
„Manome, kad minėtos nuostatos nesiderina su konstituciniais teisinės valstybės bei privataus gyvenimo apsaugos principais“, – savo išvadose rašo Teisės departamentas.
 
Be to, buvo apsvarstytos ir liberalo Remigijaus Šimašiaus pataisos, pagal kurias policijos galias taip pat siūlyta siaurinti.
 
Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį suskubo atsižvelgti į šias pastabas ir pataisė Kibernetinio saugumo įstatymą taip, kad sekimui ir interneto atjungimui teismo sankcija būtų privaloma.
 
„Šis straipsnis buvo iš esmės perrašytas ir sukoncentruotas dėmesys į kibernetinius incidentus ir informaciją apie juos, o ne apskritai apie viską turi būti teikiama ir tik su teismo sankcija. Teismas juk gali ir jos neduoti“, - teigė komiteto narys Arvydas Anušauskas.
 
Anot jo, komitete prieštaraujančių nuostatų taisymui trečiadienį nebeatsirado.
 
A.Anušauskas pripažino, kad, jei šie pakeitimai nebūtų patvritinti komitete, Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimą būtų buvę prašoma atidėti ar prašyti pertraukos.
 
Dabar Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimas numatomas ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje.
 
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/paskutines-minutes-pataisomis-seimas-ryzosi-del-kibernetinio-saugumo-neaukoti-laisves-56-470814#ixzz3KrC8iqe3

Seime svarstomas Kibernetinio saugumo įstatymas paskutinę minutę pataisytas taip, kad jame neliktų nuostatų dėl interneto vartotojų duomenų rinkimo be teismo sankcijos ir galimybės policjai vos nujaučiant, kad žmogus gali užsiimti kažkuo netinkamu, dviems paroms palikti jį be interneto ryšio.
 
Tokių pataisų paskutinę dieną prieš įstatymo priėmimą trečiadienį ėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
 
Anksčiau tas pats komitetas buvo linkęs patikėti Policijos departamento pareiškimais, kad pareigūnai nesiims persekioti bet ko, kas internete žiūri pornografiją, nelegaliai siunčiasi muziką ar filmus, nors ir turės teisę tai daryti nė nepaklausę teismo leidimo.
Taip pat komitetą anksčiau įtikino pareigūnų įtikinėjimai, kodėl svarbu turėti galimybę galimą kibernetinį nusikaltėlį atkirsti nuo interneto ryšio be jokių oficialių įtarimų ir teismo sankcijos.
 
Tačiau trečiadienį komitete buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, kad policijai suteikdamas galias sekti ir palikti vartotoją be interneto ryšio teismo nė neatsiklausus, Seimas pamintų Konstituciją.
 
„Manome, kad minėtos nuostatos nesiderina su konstituciniais teisinės valstybės bei privataus gyvenimo apsaugos principais“, – savo išvadose rašo Teisės departamentas.
 
Be to, buvo apsvarstytos ir liberalo Remigijaus Šimašiaus pataisos, pagal kurias policijos galias taip pat siūlyta siaurinti.
 
Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį suskubo atsižvelgti į šias pastabas ir pataisė Kibernetinio saugumo įstatymą taip, kad sekimui ir interneto atjungimui teismo sankcija būtų privaloma.
 
„Šis straipsnis buvo iš esmės perrašytas ir sukoncentruotas dėmesys į kibernetinius incidentus ir informaciją apie juos, o ne apskritai apie viską turi būti teikiama ir tik su teismo sankcija. Teismas juk gali ir jos neduoti“, - teigė komiteto narys Arvydas Anušauskas.
 
Anot jo, komitete prieštaraujančių nuostatų taisymui trečiadienį nebeatsirado.
 
A.Anušauskas pripažino, kad, jei šie pakeitimai nebūtų patvritinti komitete, Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimą būtų buvę prašoma atidėti ar prašyti pertraukos.
 
Dabar Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimas numatomas ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje.
 
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/paskutines-minutes-pataisomis-seimas-ryzosi-del-kibernetinio-saugumo-neaukoti-laisves-56-470814#ixzz3KrC8iqe3

Seime svarstomas Kibernetinio saugumo įstatymas paskutinę minutę pataisytas taip, kad jame neliktų nuostatų dėl interneto vartotojų duomenų rinkimo be teismo sankcijos ir galimybės policjai vos nujaučiant, kad žmogus gali užsiimti kažkuo netinkamu, dviems paroms palikti jį be interneto ryšio.
 
Tokių pataisų paskutinę dieną prieš įstatymo priėmimą trečiadienį ėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
 
Anksčiau tas pats komitetas buvo linkęs patikėti Policijos departamento pareiškimais, kad pareigūnai nesiims persekioti bet ko, kas internete žiūri pornografiją, nelegaliai siunčiasi muziką ar filmus, nors ir turės teisę tai daryti nė nepaklausę teismo leidimo.
Taip pat komitetą anksčiau įtikino pareigūnų įtikinėjimai, kodėl svarbu turėti galimybę galimą kibernetinį nusikaltėlį atkirsti nuo interneto ryšio be jokių oficialių įtarimų ir teismo sankcijos.
 
Tačiau trečiadienį komitete buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, kad policijai suteikdamas galias sekti ir palikti vartotoją be interneto ryšio teismo nė neatsiklausus, Seimas pamintų Konstituciją.
 
„Manome, kad minėtos nuostatos nesiderina su konstituciniais teisinės valstybės bei privataus gyvenimo apsaugos principais“, – savo išvadose rašo Teisės departamentas.
 
Be to, buvo apsvarstytos ir liberalo Remigijaus Šimašiaus pataisos, pagal kurias policijos galias taip pat siūlyta siaurinti.
 
Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį suskubo atsižvelgti į šias pastabas ir pataisė Kibernetinio saugumo įstatymą taip, kad sekimui ir interneto atjungimui teismo sankcija būtų privaloma.
 
„Šis straipsnis buvo iš esmės perrašytas ir sukoncentruotas dėmesys į kibernetinius incidentus ir informaciją apie juos, o ne apskritai apie viską turi būti teikiama ir tik su teismo sankcija. Teismas juk gali ir jos neduoti“, - teigė komiteto narys Arvydas Anušauskas.
 
Anot jo, komitete prieštaraujančių nuostatų taisymui trečiadienį nebeatsirado.
 
A.Anušauskas pripažino, kad, jei šie pakeitimai nebūtų patvritinti komitete, Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimą būtų buvę prašoma atidėti ar prašyti pertraukos.
 
Dabar Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimas numatomas ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje.
 
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/paskutines-minutes-pataisomis-seimas-ryzosi-del-kibernetinio-saugumo-neaukoti-laisves-56-470814#ixzz3KrC8iqe3

neklysta tik tie, kurie nieko nedaro

google analytics

JAV įmonės IBM sistemų saugumo padalinys, išnagrinėjęs pasaulinę padėtį botnetų ir infekuotų kompiuterių srityje, konstatavo: Lietuva pagal botnetų valdymo tarnybinių stočių tankį – pirma pasaulyje, o antroje vietoje esančią Baltarusiją mūsų šalis lenkia vos ne dvigubai. Maža to, Lietuva – viena iš dviejų IBM ataskaitoje vertintų valstybių, kuriose padėtis šiuo atžvilgiu per metus suprastėjo. Visose kitose valstybėse judama „apsivalymo“ keliu.
 
Ataskaitoje nurodoma, jog vertinant absoliučiais skaičiais JAV neabejotinai dominuoja pasaulyje – joje yra apie 29 proc. viso pasaulio botnetų valdymo centrų. Antroje vietoje – Rusija, kuriai tenka kiek mažiau nei 10 proc. valdymo centrų.
 
Bet perskaičiavus botnetų valdymo centrų kiekį milijonui sistemų (t. y., skaičiuojant ne botnetų valdymo centrų kiekį, o jų tankį), JAV krenta iki 28 vietos, o Rusija atsiduria trečioje vietoje. Ir aiškaus lyderio poziciją šioje srityje užima mūsų šalis: Lietuvoje daugiau nei 10 sistemų iš milijono yra botnetų valdymo centrai, antroje vietoje esančioje Baltarusijoje šis rodiklis nesiekia 6, o Rusijoje jis yra apie 5.
 
JAV įmonės IBM sistemų saugumo padalinys, išnagrinėjęs pasaulinę padėtį botnetų ir infekuotų kompiuterių srityje, konstatavo: Lietuva pagal botnetų valdymo tarnybinių stočių tankį – pirma pasaulyje, o antroje vietoje esančią Baltarusiją mūsų šalis lenkia vos ne dvigubai. Maža to, Lietuva – viena iš dviejų IBM ataskaitoje vertintų valstybių, kuriose padėtis šiuo atžvilgiu per metus suprastėjo. Visose kitose valstybėse judama „apsivalymo“ keliu.
 
Ataskaitoje nurodoma, jog vertinant absoliučiais skaičiais JAV neabejotinai dominuoja pasaulyje – joje yra apie 29 proc. viso pasaulio botnetų valdymo centrų. Antroje vietoje – Rusija, kuriai tenka kiek mažiau nei 10 proc. valdymo centrų.
 
Bet perskaičiavus botnetų valdymo centrų kiekį milijonui sistemų (t. y., skaičiuojant ne botnetų valdymo centrų kiekį, o jų tankį), JAV krenta iki 28 vietos, o Rusija atsiduria trečioje vietoje. Ir aiškaus lyderio poziciją šioje srityje užima mūsų šalis: Lietuvoje daugiau nei 10 sistemų iš milijono yra botnetų valdymo centrai, antroje vietoje esančioje Baltarusijoje šis rodiklis nesiekia 6, o Rusijoje jis yra apie 5.
 
Be to, palyginus naujausius duomenis su surinktais prieš 14 mėnesių, IBM konstatavo: vienintelės valstybės, kuriose botnetų valdymo centrų daugėjo – tai Lietuva ir Indonezija.
 
Botnetai - nuotoliniu būdu valdomų specifiniais piktavališkais programiniais elementais infekuotų kompiuterių tinklai, kuriuos galima naudoti, pavyzdžiui, brukalų siuntinėjimui ar DDoS atakoms, galinčioms paralyžiuoti net ir galingiausių tarnybinių stočių darbą.
 
IBM taip pat vertino iš interneto prieinamas sistemas, kuriose išnaudojant kompiuterių saugumo spragas (tokias, kaip „Heartbleed“ ar „Shellshock“) patalpinta nuorodų, užkrečiančių kompiuterius piktavališkais programinės įrangos fragmentais. Taip pat buvo skaičiuojamos svetainės, programišių sukurtos specialiai apsilankančių kompiuterių infekavimui. Infekuoti kompiuteriai paprastai tampa kurio nors botneto dalimi, arba kompiuteriu-zombiu.
 
Ir šiame sąraše Lietuva „blizga“: nors mūsų šalis pagal bendrą kibernetines infekcijas platinančių sistemų kiekį yra toli nuo lyderių (43 proc. visų infekuotų sistemų yra JAV, kiek daugiau nei 10 proc. Kinijoje, apie 7 proc. Vokietijoje, kitose šalyse – ne daugiau 5 procentų, o Lietuva į pirmą dvidešimtuką nepatenka), negalima pamiršti, kad šiame sąraše iš esmės pirmauja tos pačios šalys, kuriose yra daugiausiai kompiuterių sistemų apskritai.
 
Tuo tarpu vertinant svetainių, kuriose lankytis pavojinga, tankį, Lietuva šauna į antrą vietą ir beveik neatsilieka nuo Honkongo (Lietuvoje infekuota apie 10 sistemų iš milijono, Honkonge – 11). Amerikiečiai iš lyderių pagal absoliutų infekuotų sistemų kiekį krenta iki 25 pozicijos.
 
Ataskaitą galite perskaityti čia.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/lietuva-pasauline-lydere-sarase-kuris-visai-nedziugina.d?id=66519442#ixzz3KMxpDcBt

neklysta tik tie, kurie nieko nedaro

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kibernetinio Saugumo įstatymo projektui, kuriame numatoma, kad nuo kitų metų sausio mėnesio Lietuvoje turėtų pradėti veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Seimo nariai dar turės balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
 
Seime kalbėjęs Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, kad vien praėjusiais metais Ryšių reguliavimo tarnybos CERT padalinys užfiksavo virš 20 tūkst. kibernetinių incidentų, šįmet šis skaičius dar didesnis.
 
Įstatymas dar gali būti pakoreguotas.
 
Svarstymo metu taip pat buvo pritarta ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektams.
 
Kibernetinio Saugumo centras rengtų ir teiktų siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų valstybės informaciniams ištekliams, ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, stebėtų, ar valstybės informaciniai ištekliai atitinka techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, analizuotų nacionalinę kibernetinio saugumo situaciją, rengtų ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinės gynybos planus, valdytų kibernetinio saugumo informacinį tinklą ir kt.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/seimas-po-svarstymo-pritare-kibernetinio-saugumo-istatymo-projektui-646-469079#ixzz3K6HIflP5

Solidžiam MTT pasiruošimui iš literatūros pusės rekomenduočiau šitas:
 
*Harrington on holdem - bendrajai teorijai
*Secrets of tournament poker by J. Little - (Geriau nei Harringtonas paaiškina žaidimą su tam tikro dydžio stackais, nei kad Harrington M)
*Kill everyone
*Winning poker tournaments hand at a time
 
Iš video pusės vis pažiūriu Gripsed youtube channel, rimtesniais video kursais kol kas dar neužsijamu.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kibernetinio Saugumo įstatymo projektui, kuriame numatoma, kad nuo kitų metų sausio mėnesio Lietuvoje turėtų pradėti veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Seimo nariai dar turės balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
 
Seime kalbėjęs Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, kad vien praėjusiais metais Ryšių reguliavimo tarnybos CERT padalinys užfiksavo virš 20 tūkst. kibernetinių incidentų, šįmet šis skaičius dar didesnis.
 
Įstatymas dar gali būti pakoreguotas.
 
Svarstymo metu taip pat buvo pritarta ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektams.
 
Kibernetinio Saugumo centras rengtų ir teiktų siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų valstybės informaciniams ištekliams, ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, stebėtų, ar valstybės informaciniai ištekliai atitinka techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, analizuotų nacionalinę kibernetinio saugumo situaciją, rengtų ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinės gynybos planus, valdytų kibernetinio saugumo informacinį tinklą ir kt.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/seimas-po-svarstymo-pritare-kibernetinio-saugumo-istatymo-projektui-646-469079#ixzz3K6HIflP5

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kibernetinio Saugumo įstatymo projektui, kuriame numatoma, kad nuo kitų metų sausio mėnesio Lietuvoje turėtų pradėti veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Seimo nariai dar turės balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
 
Seime kalbėjęs Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, kad vien praėjusiais metais Ryšių reguliavimo tarnybos CERT padalinys užfiksavo virš 20 tūkst. kibernetinių incidentų, šįmet šis skaičius dar didesnis.
 
Įstatymas dar gali būti pakoreguotas.
 
Svarstymo metu taip pat buvo pritarta ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektams.
 
Kibernetinio Saugumo centras rengtų ir teiktų siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų valstybės informaciniams ištekliams, ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, stebėtų, ar valstybės informaciniai ištekliai atitinka techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, analizuotų nacionalinę kibernetinio saugumo situaciją, rengtų ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinės gynybos planus, valdytų kibernetinio saugumo informacinį tinklą ir kt.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/seimas-po-svarstymo-pritare-kibernetinio-saugumo-istatymo-projektui-646-469079#ixzz3K6HIflP5

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kibernetinio Saugumo įstatymo projektui, kuriame numatoma, kad nuo kitų metų sausio mėnesio Lietuvoje turėtų pradėti veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Seimo nariai dar turės balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
 
Seime kalbėjęs Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, kad vien praėjusiais metais Ryšių reguliavimo tarnybos CERT padalinys užfiksavo virš 20 tūkst. kibernetinių incidentų, šįmet šis skaičius dar didesnis.
 
Įstatymas dar gali būti pakoreguotas.
 
Svarstymo metu taip pat buvo pritarta ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektams.
 
Kibernetinio Saugumo centras rengtų ir teiktų siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų valstybės informaciniams ištekliams, ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, stebėtų, ar valstybės informaciniai ištekliai atitinka techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, analizuotų nacionalinę kibernetinio saugumo situaciją, rengtų ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinės gynybos planus, valdytų kibernetinio saugumo informacinį tinklą ir kt.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/seimas-po-svarstymo-pritare-kibernetinio-saugumo-istatymo-projektui-646-469079#ixzz3K6HIflP5

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kibernetinio Saugumo įstatymo projektui, kuriame numatoma, kad nuo kitų metų sausio mėnesio Lietuvoje turėtų pradėti veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Seimo nariai dar turės balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
 
Seime kalbėjęs Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, kad vien praėjusiais metais Ryšių reguliavimo tarnybos CERT padalinys užfiksavo virš 20 tūkst. kibernetinių incidentų, šįmet šis skaičius dar didesnis.
 
Įstatymas dar gali būti pakoreguotas.
 
Svarstymo metu taip pat buvo pritarta ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektams.
 
Kibernetinio Saugumo centras rengtų ir teiktų siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų valstybės informaciniams ištekliams, ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, stebėtų, ar valstybės informaciniai ištekliai atitinka techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, analizuotų nacionalinę kibernetinio saugumo situaciją, rengtų ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinės gynybos planus, valdytų kibernetinio saugumo informacinį tinklą ir kt.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/seimas-po-svarstymo-pritare-kibernetinio-saugumo-istatymo-projektui-646-469079#ixzz3K6HIflP5