PriceOn bankrotas

Lietuvos garsiuju verslininku (vadovu) mentalitetas. Pasinaudok ir permesk.

Aisku jei siame straipsnyje yra didele dalis teisybes.

Рейдерство po Litovske :)

http://www.youtube.com/watch?v=mCgIb5C39zc

http://www.youtube.com/watch?v=iMdES9L6Sa4

Būtų labai subjektyvu kalbėti apie šią istoriją, kai joje pasisakė tik viena pusė. Istorija gali būti kiek kitokia, galimas ir kitas scenarijus. Kiek teko susidurti su "startuoliais" - daugumos iš jų savininkai/įkūrėjai įsivaizduoja, kad jų mintis yra unikali, nepakartojama ir verta belekiek pinigų. Kad taip nėra - jau senokai šiame forume išsiaiškinome. Kas praleido - galite atlikti paiešką ir paskaitinėti atitinkamas temas.

Taigi... Labai galimas variantas, kad šio startuolio savininkas (beje - idėja tikrai ne unikali, užsienyje tokia idėja jau labai senai įgyvendinta, PriceOn net nekvepėjo tada), gavęs investiciją, staigiai pasidarė savo atlyginimą apie 8,000 LTL per mėn. (labai dažnas atvejis susireikšminusių tarpe), ko pasekoje direktorių taryba jį nušalino. Šis ėjimas gal buvo kiek skubotas ir niekas nesipeckiojo su savininku, kad jam paaiškinti, jog taip nesidaro ir panašiai...

Tada jis sugrįžo. Žinoma - iškėlė savo sąlygas, o investuotojai, nenorėdami, kad visas projektas visiškai žlugtų, su tomis sąlygomis sutiko. Bet... Vėl žmogaus apetitas pradėjo augti ir... Investuotojai nusprendė žengti tokį žingsnį.

Aukščiau pateiktas scenarijus yra išgalvotas, tačiau visiškai realus. Atsižvelgiant į tai, kad kai investuotojai mato, jog jų skirti pinigai ne investuojami į verslą, o taškomi nepagrįstiems atlyginimams - investicijos stabdomos, tuomet viskas gali būti suprantama. Dar ir žinant, kad už projekto stovėjo ne tik Karosas, bet ir Zabulis.

Įdomi istorija, stebėsim, kaip bus toliau.

IdėjoVerslui, teisingas pastebėjimas ypač paskaitant jų blogą: https://medium.com/priceon-insider

O va ir atsakymas.

Kaip ir sakiau - investuotojai matė, kad yra kenkiama įmonei.

Mano komentaras būtų toks:

Ilja Laurs, savo "Verslas naujai" knygoje rekomendavo investuotojui duoti mažiau valdybos teisių nei jie gauna % akcijų. O čia buvo padaryta priešingai - atiduoda net 50% valdybos teisių, bet matyt tik 15% akcijų. Gaila "PriceON"o, bet taip ir nutinka. Kaip ir nesąmonė yra taikyti "Steve Jobs" modelį, t.y. atleidinėti įmonės vadovą, kuriam iš esmės tai yra jo vaikas. Čia panašiai kaip atimti iš vaiko, jo mylimiausia žaislą. Na ir trečia pamoka matyt yra 'greitieji kreditai' - jiems pinigų reikėjo labai greitai, tad paėmė tuos, kurie pasiūlė greičiausiai. Tai yra labai rizikinga.

Kovoti Lietuvoje gali būti sunku - čia vieni kitus pažįsta, ir neturint daug pinigų, iš tiesų nelabai ką ir padarysi. Ekonomiškai naudingiau yra tiesiog išvykti į kitą šalį kurti verslo (UK, JAV, Australija, Kanada, Ispanija) ir grįžti čia finansiškai sustiprėjus. Geras to pavyzdys yra "YPlan". Jie į Lietuvos rinką dar net neįžengė.

Na ir galiausiai - labai smagu, kad Jurij Laneckij pagaliau pilnai parašė kaip viskas yra iš tiesų. Nes tokia informacija padeda susivokti rinkoje kitiems.

Mano komentaras būtų toks:

 

Ilja Laurs, savo "Verslas naujai" knygoje rekomendavo investuotojui duoti mažiau valdybos teisių nei jie gauna % akcijų. O čia buvo padaryta priešingai - atiduoda net 50% valdybos teisių, bet matyt tik 15% akcijų. Gaila "PriceON"o, bet taip ir nutinka. Kaip ir nesąmonė yra taikyti "Steve Jobs" modelį, t.y. atleidinėti įmonės vadovą, kuriam iš esmės tai yra jo vaikas. Čia panašiai kaip atimti iš vaiko, jo mylimiausia žaislą. Na ir trečia pamoka matyt yra 'greitieji kreditai' - jiems pinigų reikėjo labai greitai, tad paėmė tuos, kurie pasiūlė greičiausiai. Tai yra labai rizikinga.

Kovoti Lietuvoje gali būti sunku - čia vieni kitus pažįsta, ir neturint daug pinigų, iš tiesų nelabai ką ir padarysi. Ekonomiškai naudingiau yra tiesiog išvykti į kitą šalį kurti verslo (UK, JAV, Australija, Kanada, Ispanija) ir grįžti čia finansiškai sustiprėjus. Geras to pavyzdys yra "YPlan". Jie į Lietuvos rinką dar net neįžengė.

Na ir galiausiai - labai smagu, kad Jurij Laneckij pagaliau pilnai parašė kaip viskas yra iš tiesų. Nes tokia informacija padeda susivokti rinkoje kitiems.

Palyginimas su Yplan tikrai nekoks. Kam eiti i Lietuva ir ko, kai jie bando dominuoti didziausiose pasaulio rinkose.

Mano komentaras būtų toks:

 

Ilja Laurs, savo "Verslas naujai" knygoje rekomendavo investuotojui duoti mažiau valdybos teisių nei jie gauna % akcijų. O čia buvo padaryta priešingai - atiduoda net 50% valdybos teisių, bet matyt tik 15% akcijų. Gaila "PriceON"o, bet taip ir nutinka. Kaip ir nesąmonė yra taikyti "Steve Jobs" modelį, t.y. atleidinėti įmonės vadovą, kuriam iš esmės tai yra jo vaikas. Čia panašiai kaip atimti iš vaiko, jo mylimiausia žaislą. Na ir trečia pamoka matyt yra 'greitieji kreditai' - jiems pinigų reikėjo labai greitai, tad paėmė tuos, kurie pasiūlė greičiausiai. Tai yra labai rizikinga.

Kovoti Lietuvoje gali būti sunku - čia vieni kitus pažįsta, ir neturint daug pinigų, iš tiesų nelabai ką ir padarysi. Ekonomiškai naudingiau yra tiesiog išvykti į kitą šalį kurti verslo (UK, JAV, Australija, Kanada, Ispanija) ir grįžti čia finansiškai sustiprėjus. Geras to pavyzdys yra "YPlan". Jie į Lietuvos rinką dar net neįžengė.

Na ir galiausiai - labai smagu, kad Jurij Laneckij pagaliau pilnai parašė kaip viskas yra iš tiesų. Nes tokia informacija padeda susivokti rinkoje kitiems.

yPlan čia visiškai netikinkamas pavyzdys. Jų verslo modelis tiesiog paremtas ant to, kad reikia labai didelės žmonių koncentracijos vienoje vietoje. Todėl ir pradėjo nuo Londono, po to Niujorko.

Pasakymas, kad "neturint pinigų labiau apsimoka išvykti kurti verslo į kitą šalį" irgi man atrodo prasilenkia šiek tiek su logika. Jeigu kuriamas globalus verslas/startup'as, tai Lietuvoje pradėti jį kurti, ar patikrinti jo potencialą yra nepalyginamai pigiau nei UK ar JAV. Ir jei vis dėl to, pavyko pakurti sėkmingai funkcionuojantį verslą, tuomet vėlesnėse stadijose gali atsirasti poreikis atsidaryti atsovybes tose rinkose, tam kad galėtum būti arčiau vartotojo.

Su internetiniu verslu eksperimentuoti Lietuvoje prieš žengiant į globalų pasaulį kaštu prasme - taip apsimoka, bet nepamirškim kad dažnais atvejais lietuviai internete atsilieka gerais 3 - 5 metais. Todėl kas pasiteisina Lietuvoje nebūtinai pasiteisins užsienyje, kas užsienyje būtų ant bangos - Lietuvoje niekam neįdomu...Po 5 metų susidomės lietuviai.

Problema tame, kad startup'ų (jei madinga taip) ar šiaip įmonių savininkai mano, jog "jų idėja unikali" ir investuotojas ateina, kad pasidžiaugti buvimu tokiame reikale. Susidaro įspūdis, kad daugelis yra arba kvaili arba tokiais apsimeta. Investicija iš esmės yra paskola, kurios grąžinimą garantuoja akcijų skaičius (dalis).

Žinoma, kad labai neretai investavimas tėra dengiamas "reidinimas" - t.y. kažkas investuoja, tampa akcininkais, vėliau vertė nuiimama ir kūrėjo dalis "sumažėja" iki to, jog jis sprendimų nebegali priimti.

O kalbant apie PriceOn - panašu, kad Jurijus tiesiog susipainiojo. Norėjo litų ir važinėti po Azijas ir Ispanijas ir jokios atskaitomybės neturėti. Programinti ir žaisti svetimais litais. Visgi investuotojai nori gauti grąžos ir jei vadovas per tam tikrą laiką nepriima sprendimų kurie vestų į monetizaciją ar pelningumą - ganėtinai logiška, jog jis turi pasitraukti (arba grąžinti investiciją).

O va ir atsakymas.

 

Kaip ir sakiau - investuotojai matė, kad yra kenkiama įmonei.

na tai kodėl Laneckij žodžiu turime netikėti, o Zabulio žodžiu turim tikėti jokiu įrodymų nei iš vienos pusės nei iš kitos tad ligybė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) surikiuotas 2012 m. didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašas atskleidė, kad pernai viešojo maitinimo segmente didžiausia mokesčių mokėtoja buvo devynis „McDonald's“ restoranus valdanti UAB „Premier restaurants“. Ji pernai valstybei atseikėjo 9,6 mln. Lt mokesčių. Antra didžiausia mokėtoja – UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, trečioje vietoje – UAB „Delano“ (picerijos „Can Can Pizza“, „Caif Cafe“), ketvirta – „Čili pica“.

 

Sprendžiant iš VMI duomenų, sumokėtų mokesčių suma ne visada priklauso nuo to, kiek restoranų turi įmonė. Štai „Vičiūnų restoranų grupė“ skelbia valdanti 39 restoranus visoje Lietuvoje (picerijos „Charlie pizza“, restoranai „Katpėdėlė“, „Carskoje selo“, blyninės „La Crepe“). Tačiau pernai mokesčių ji sumokėjo mažiau nei „McDonald's“, tik 6 mln. Lt. Lietuvoje 28 picerijas valdančios UAB „Čili pica“ indėlis į biudžetą dar kuklesnis – 4,996 mln.

 

Plačiau: http://vz.lt/article/2013/1/31/lietuviai-pleciasi-moka-mcdonald-s#ixzz3KLr6SCvG

ir visas lietuviškas verslininkų sąžiningumas

Su internetiniu verslu eksperimentuoti Lietuvoje prieš žengiant į globalų pasaulį kaštu prasme - taip apsimoka, bet nepamirškim kad dažnais atvejais lietuviai internete atsilieka gerais 3 - 5 metais. Todėl kas pasiteisina Lietuvoje nebūtinai pasiteisins užsienyje, kas užsienyje būtų ant bangos - Lietuvoje niekam neįdomu...Po 5 metų susidomės lietuviai.

Labai abstraktus svarstymas, su kuriuo tik iš dalies galiu sutikti. Vėlgi, sakyčiau viskas priklauso nuo nišos į kurią yra bandoma eiti. Yra tokių modelių, kur Lietuvoje gali suveikti labai puikiai, o užsienyje patirti visišką fiasko - ir atvirkščiai. Taip, kad kuriant kažkokį startup'ą reikėtų būtent ir pradėti nuo tos rinkos žmonių įpročių analizės. Labai dažnai netgi būna taip, jog tas pats produktas yra pritaikomas pagal esamus žmonių pirkimo įpročius, o ne laukiama, kol jie toje rinkoje pasikeis.

Problema tame, kad startup'ų (jei madinga taip) ar šiaip įmonių savininkai mano, jog "jų idėja unikali" ir investuotojas ateina, kad pasidžiaugti buvimu tokiame reikale. Susidaro įspūdis, kad daugelis yra arba kvaili arba tokiais apsimeta. Investicija iš esmės yra paskola, kurios grąžinimą garantuoja akcijų skaičius (dalis).

 

Žinoma, kad labai neretai investavimas tėra dengiamas "reidinimas" - t.y. kažkas investuoja, tampa akcininkais, vėliau vertė nuiimama ir kūrėjo dalis "sumažėja" iki to, jog jis sprendimų nebegali priimti.

 

O kalbant apie PriceOn - panašu, kad Jurijus tiesiog susipainiojo. Norėjo litų ir važinėti po Azijas ir Ispanijas ir jokios atskaitomybės neturėti. Programinti ir žaisti svetimais litais. Visgi investuotojai nori gauti grąžos ir jei vadovas per tam tikrą laiką nepriima sprendimų kurie vestų į monetizaciją ar pelningumą - ganėtinai logiška, jog jis turi pasitraukti (arba grąžinti investiciją).

Nesuprantu, kodėl daugeliui Lietuvių atrodo, kad didžiulis startup'o kūrėjo tikėjimas savo idėjos sėkme įgauna tokį neigiamą atspalvį. Esu jau šiam forume davęs pavyzdį, kad jei kas, prieš keletą metų, pas mane būtų atėjęs su Angry Birds idėja, būčiau pasakęs, kad tai totali nesąmonė. Bet kažkas tikėjo ir padarė. Ir neįsivaizduoju, kaip būtų galima padaryti verslą sėkmingu, netikint jo sėkme.

Taip, labai dažnai pasitaiko, kad kartais atrodo, jog kartais kai startup'ų kūrėjai skrajoja debesyse, bet aš jokiais būdais jų nelaikau dėl to nevykėliais. Pas mūsų įprasta yra juoktis iš nesėkmių ir laikyti tokius žmones nevykėliais, kai tuo tarpu vakarų šalyse verslininkams yra diegiama idealogoija, kad sėkmingu verslininku patapsi tik tada, kai sugebėsi išmokti klysti ir tas klaidas priimsi kaip pamokas.

Angry Birds kūrėjams (jei neklįstu su skaičiumi) irgi tik iš 56 karto pavyko to pasiekti.

Taip, kad nesijuokit iš klystančių ir besąlygiškai tikinčių savo idėjomis - jie vis tiek yra visa galva pranašesni už tuos, kurie nieko išvis nedaro.

Labai abstraktus svarstymas, su kuriuo tik iš dalies galiu sutikti. Vėlgi, sakyčiau viskas priklauso nuo nišos į kurią yra bandoma eiti. Yra tokių modelių, kur Lietuvoje gali suveikti labai puikiai, o užsienyje patirti visišką fiasko - ir atvirkščiai. Taip, kad kuriant kažkokį startup'ą reikėtų būtent ir pradėti nuo tos rinkos žmonių įpročių analizės. Labai dažnai netgi būna taip, jog tas pats produktas yra pritaikomas pagal esamus žmonių pirkimo įpročius, o ne laukiama, kol jie toje rinkoje pasikeis.

 

 

 

Nesuprantu, kodėl daugeliui Lietuvių atrodo, kad didžiulis startup'o kūrėjo tikėjimas savo idėjos sėkme įgauna tokį neigiamą atspalvį. Esu jau šiam forume davęs pavyzdį, kad jei kas, prieš keletą metų, pas mane būtų atėjęs su Angry Birds idėja, būčiau pasakęs, kad tai totali nesąmonė. Bet kažkas tikėjo ir padarė. Ir neįsivaizduoju, kaip būtų galima padaryti verslą sėkmingu, netikint jo sėkme.

 

Taip, labai dažnai pasitaiko, kad kartais atrodo, jog kartais kai startup'ų kūrėjai skrajoja debesyse, bet aš jokiais būdais jų nelaikau dėl to nevykėliais. Pas mūsų įprasta yra juoktis iš nesėkmių ir laikyti tokius žmones nevykėliais, kai tuo tarpu vakarų šalyse verslininkams yra diegiama idealogoija, kad sėkmingu verslininku patapsi tik tada, kai sugebėsi išmokti klysti ir tas klaidas priimsi kaip pamokas.

 

Angry Birds kūrėjams, jei neklįstu su skaičiumi, irgi tik iš 56 karto pavyko to pasiekti.

 

Taip, kad nesijuokit iš klystančių ir besąlygiškai tikinčių savo idėjomis - jie vis tiek yra visa galva pranašesni už tuos, kurie nieko išvis nedaro.

neklysta tik tie, kurie nieko nedaro

Yra toks dalykas kaip verslo rizika.

Ne visi investuotojai ar verslininkai nori susitaikyti su tuo, kad yra rizika ir gali prarasti visus investuototus pinigus.

O jei praranda pinigus - tada pradeda ieškoti kaltų :) Kaip šiame pavyzdyje, užsiundo teisėsaugininkus, neva direktoriai ar darbuotojai sukčiavo ir pan.

Yra toks dalykas kaip verslo rizika.

Ne visi investuotojai ar verslininkai nori susitaikyti su tuo, kad yra rizika ir gali prarasti visus investuototus pinigus.

O jei praranda pinigus - tada pradeda ieškoti kaltų :) Kaip šiame pavyzdyje, užsiundo teisėsaugininkus, neva direktoriai ar darbuotojai sukčiavo ir pan.

Nejaugi Tu rimtai manai, kad vienas žmogus, kuris valdo belekokio dydžio įmonių tinklą (Karosas) ir kitas, kuris daug metų buvo Omnitel vadovu, susitarė, kad neturi ką veikti ir "davai, perimam PriceOn"? :lol: Tu rimtai tuo tiki? Nejaugi nesupranti, kaip veikia investuotojai? Nejaugi manai, kad be rimtų paaiškinimų - tas pats Ilja Laurs nebūtų atsisakęs investicijos? Jeigu aš, būdamas investuotoju, matyčiau, kad idėjos autorius (ir įgyvendintojas) piktnaudžiauja investicijos pinigais - aš turėčiau su juo labai rimtą pokalbį. Neabejoju, kad tokių pokalbių PriceOn'e buvo. Vėliau - sekė atleidimas. Tačiau tam, kad toks projektas vystytųsi toliau - jam buvo reikalingas idėjos autorius (kas dar kartą įrodo, kad pati idėja yra nieko verta, o svarbiausia - kas ir kaip ją įgyvendina), kuris buvo sugrąžintas į įmonę. Tačiau jo elgesys nesikeitė ir sekė tolimesnė žala įmonei. Ir investuotojai nusprendė baigti žaidimus. Toks sprendimas tikrai negimė per naktį.

Nesuprantu, kodėl tiek daug kainavo įmonės išlaikymas - daugiau nei 100 000 LTL į mėnesį. Gal tai ir nedaug, bet norėtųsi pamatyti finansinę ataskaitą. Būtų pamokoma, manau... ar ne per daug buvo išsiplėsta iš pradžių? Deja, tokios istorijos smukdo investuotojų pasitikėjimą startuoliais - o gal jiems įspūdį padarė neseniai nuskambėjusi startupo Ispanijoje byla - tada paaiškėjo, kad startuolis rodė fiktyvius savo veiklos rodiklius...

Nesuprantu, kodėl tiek daug kainavo įmonės išlaikymas - daugiau nei 100 000 LTL į mėnesį. Gal tai ir nedaug, bet norėtųsi pamatyti finansinę ataskaitą. Būtų pamokoma, manau... ar ne per daug buvo išsiplėsta iš pradžių? Deja, tokios istorijos smukdo investuotojų pasitikėjimą startuoliais - o gal jiems įspūdį padarė neseniai nuskambėjusi startupo Ispanijoje byla - tada paaiškėjo, kad startuolis rodė fiktyvius savo veiklos rodiklius...

Labai abejoju, kad ši istorija nusmukdys investuotojų pasitikėjimą startuoliais. Jau kas, kas, bet jie tai tikrai puikiai žino, kur deda pinigus ir kokia čia yra rizika :) Ne pirmas ir ne paskutinis čia žlugęs startuolis. Tai yra visiškai normalu, kad ne visiems startuoliams pasiseka :)

Jo, suprantu, kad nenusmukdys, bet pavardės ir įmonės, kurios figūruoja šioje byloje... jau į juos bus žiūrima atsargiau.

Deja, tokios istorijos smukdo investuotojų pasitikėjimą startuoliais...

Kažkodėl man atrodo, kad tokios istorijos smukdo startuolių pasitikėjimą investuotojais, o ne atvirkščiai.

Nesuprantu, kodėl tiek daug kainavo įmonės išlaikymas - daugiau nei 100 000 LTL į mėnesį. Gal tai ir nedaug, bet norėtųsi pamatyti finansinę ataskaitą. Būtų pamokoma, manau... ar ne per daug buvo išsiplėsta iš pradžių? Deja, tokios istorijos smukdo investuotojų pasitikėjimą startuoliais - o gal jiems įspūdį padarė neseniai nuskambėjusi startupo Ispanijoje byla - tada paaiškėjo, kad startuolis rodė fiktyvius savo veiklos rodiklius...

Reikėjo darbuotojų kurie nuolat sektų kainas parduotuvėse ir jas fiksuotų, o jiems manau algas reikėjo mokėt :)

Nė vienas investuotojas neinvestuoja pinigų nepasvėręs galimos rizikos, ir nė vienas "investuotojas" nepraleis galimybės perrimti perspektyvų verslą, jeigu tik tokia galimybė atsiras.

Kodėl man, būnant investuotoju, ar dalininku, investuoti 11 mln litų pagal išankstinę sutartį į projektą, kuris yra ne mano, jeigu aš galiu sumokėti 1 mln teisinkams, ar panašiai, ir perrimti projektą, ir investuoti likusius 10 mln į savo projektą.

Kas per įsivaizdavimas kai kurių mūsų forumo narių, kas Zabulis negali asmeniškai pakalbėti su Ilja, ir paprašyti, nekišti pagalių į ratus?

PS. algą paskiria direktoriui akcininų valdyba, o ne pats direktorius sau, taip, kad viskas labai paprasta, jeigu valdyba sutinka mokėti milijoną direktoriui direktorius ir gaus milijoną algos.

Nu ar nematote, kad atvirai sakoma, kad buvo vykdomas įmonės perėmimas iš įkūrėjo:

įmonės akcininkai priėmė sprendimą pasinaudoti investavimo sutartyje sutartomis sąlygomis – išpirkti iš J.Laneckij kontroliuojamos „Agro Energy“ jos turėtas įmonės „PriceOn“ akcijas

na tai kodėl Laneckij žodžiu turime netikėti, o Zabulio žodžiu turim tikėti jokiu įrodymų nei iš vienos pusės nei iš kitos tad ligybė.

 

 

 

ir visas lietuviškas verslininkų sąžiningumas

Cia apie kuria puse? Ikurejo, kuris bure investuotojams ir seke pasakas is tu pasaku sau gerbuvi kurdamas, ar investuotojų, kuriems pagaliau nusibodo po 100 k per menesi i perspektyvu neturinti projekta kisti?

Mano kvaila galva, vis sita istorija paprastai iki begalybes. Vienas berniukas nusiziurejo kazkur ideja, padare jos pradzia, tada nuejo pas investuotojus, kurie niekada nebuvo dirbe su rimtais IT projektais. Visi draugiskai tikejosi, kad "papiarins" projektuka, tipo pakurs tarptautine versija ir, ikise kelis milijonus LT, toliau stums kokiam fonduliui uz keliasdesimt milijonu USD.

Tik beda, kad rinka pasikeite. Startapai, kurie tik valgo pinigus ir realaus bei greito atsipirkimo nezada, dabar niekam nebeidomus ir fondulio, kuris galetu desimti milijonu ant stalo pakloti neatsirado. O sukti startuoli kaip versla ekonomines prasmes nebuvo.

Tuo reikalas ir baiesi.

P.S. Darau tokias isvadas, nes kiek ziurejau, visur radau tik pasaka apie investicijas i Priceone, bet niekur neradau net kiek jie per menesi ir is ko uzdirbdavo. :)

 

 

ir visas lietuviškas verslininkų sąžiningumas

McDonald's importuoja žaliavas, o kiti nurodyti mokesčių mokėtojai, kurie turi gerokai daugiau restoranų, bet mokesčių sumoka mažiau, perka žaliavas iš vietinių gamintojų, taip ir susidaro McDonaldui daugiau mokesčių. Tikriausiai yra ir daugiau veiksnių, nuo kurių priklauso sumokami mokesčiai, juolab, kad net ne visur tarifai vienodi. Skaičiukai straipsny parašyti, bet niekas nepaaiškinta. :)