Tema tai juokinga biski :D Ai va man 20 metu noriu iskart but direktorium nuo niekuo nepriklausomu, keltis kada noriu ir keliaut kur tik noriu ir, kad pinigai is dangaus byretu...
Tu bent isivaizduoji kiek reikia dirbt, kad pasiekt sita lygi ?
Noredamas pasiekt toki lygi tu turesi pamirst toki dalyka kaip miegas aplamai nes sitam malonumui paprasciausiai nebus laiko, as jau nebekalbu apie mokymasi + praktika 24/7 pradzia bus sunki.
Darbas Uk fabrikuose yra lengviausias kelias kuriuo gali eit, galesi ir pakeliaut, direktorium nebusi, nepriklausomu taip pat, bet nesuksi galvos gyvensi paprasta ir ramu gyvenima koki ir gyvenai iki siol.
Noras but kazkuom turi but iauges i krauja tu to turi taip noret, kad tau ner skirtumo kiek tau reikes mokslu pabaigt ir kaip juos pabaigt tu padarysi viska ka reikes, kad pasiektum tai.
Topinė tema :) Jeigu patinka pinigai - įsidarbink kasininku Maximoje, geriausia Vilniaus akropolyje. Nemaži pinigų srautai pereis kas dieną per tavo rankas. O tam, kad būtum pats sau direktoriumi nebūtina specialybę sieti su kompiuteriais (programavimas, dizainas ir t.t) Gali pvz keliauti po įdomius kraštus ir rašyti straipsnius, gali fotografuoti ir t.t. Tačiau jeigu nei vienas dalykas tau ne mielas, nieko tu ir nepasieksi. Išpradžių apsispręsk ką nori veikti, o tada mokykis to dalyko.
Jei tavo jaunimo programa, tai per mėnesį gali nusiimti su bankomato kortele iki 1000 Lt (už viršytą limitą mokama bauda), per el. bankininkyste lyg ir 4000LT išsiųsti per dieną. O gauti, tai galbūt nėra limitų. Tik jei gausi vienu metu virš 10 000lt pervedimą, gali reikti pasiaiškinimą bankui rašyti (pagrįsti pajamas).
Watch your thoughts, for they become words. Watch your words, for they become actions. Watch your actions, for they become habits. Watch your habits, for they become character. Watch your character, for it becomes your destiny. ~ Lao-Tze
Circumstances do not determine a man, they reveal him. ~ James Allen
O kur tu cia matai verte? :) Projekto jokio, mano manymu, nei reg fee nevertas. Tas pats, kas paklausciau, kiek vertas asblogas.lt, asmelagis.lt, asnegrazus.lt , asgreitas.lt...
Vat del sito kaip tik jiems problemu nebuna. O kad jie dar sugeba lauke buteli degtines susiverst o man po to lauke juos tenka gaivint tai cia jau kita meet'o problema :)))
Sveiki. Aš esu Aleksandras. Kaip suprantate esu "naujokas" :) . Sudujoju verslo vadyba, 1 kursas :) Pardėjau studijuoti šią specialybę todėl, kad noriu sukurti savo verslą. Mano pagrindinis tikslas manau kaip ir visu, tapti finansiškai nepriklausomu. Noriu bendrauti su versliais žmonėmis, semtis patirties, idėjų. Gal būt sutikti verslo partneri. Manau kad šioje bendrovėje (uzdarbis.lt) įgausiu daug žinių ir galėsiu jas praktiškai panaudoti. Tai tiek, manau kolektyvas draugiškas ir rasime bendrą kalbą. :)
VISKAS KA RASAU YRA TIK MANO ASMENINE NUOMONE, NESISTENGIU NIEKO IZEISTI AR APSHMEIZTI
Ok, trumpai ir as papasakosiu savo panasia beda, tik su laiminga pabaiga.
Anyway nusprendziau parduoti savo Xbox360. Imeciau skelbima. Po poros valandu skambina, sako jei viskas ok, atvaziuoju paimu. Atleke iki manes, su masina. Normaliai (kaip zulikui) apsirenges (treningai, pidarastke, kedukai, ceburekas ant galvos). Kaina buvo 700lt. Nuderejo dar 30lt. Sako turiu tik 500lt grynais, gal eurais paimsi? Kazkaip net i galva neatejo... ok. Dar ir grazos 30lt davaiau... Taip ir ishsiskyrem. Tik vat nueinant kazkokia mintis negera del tu euru atsirado, tad paziurejau i masinos nr ir isiminiau, o grizes uzsirasiau ant laikrascio kampo ir kazkur nusviedziau. Visus itarimus panaikino pasigooglinimas kaip atpazinti netikrus eurus: vandens zenklai - check, juosteles - check, sviecia po neonke - check. Isimeciau i stalciu tuos eurus ir pamirsau. Praejo 2-3 men, vaziavau i banka reikalu tvarkytis, prisiminiau eurus, galvoju kartu ishsikeisiu. Vienzo paduodu, ji pachekina po neonine lempa, nusinese prie tokio aparato kur ratu apvaziuoja pinigai... - Jus neishsigaskit, bet turim itarimu kad Jusu eurai netikri, tokia procedura.... Ir paspaudzia tyliojo aliarmo mygtuka. Na zinoma akropolyje swed skyriuje zmoniu pilna, uzsidaro automatiskai durys, visi spokso i mane... atlekia apsauga (nors nustebau kad atbego po ~4 minuciu, pagal filmu scenarijus seniai viskas butu jau isneshta... ir dar pradzioje prabego pro swed banka ir i kita skyriu nubego, bet neesme). Taigi finale rasau kruva pasiiaiskinimu, visus isvaro is banko, salia manes du apsauginiai, atvaziuoja mentai, mane veda per akropoli uz parankes dviesia (aciu dievui be antrankiu). Nuveza i ekonomine policija... o ten pradeda tardyti. nzn gal tokia tvarka kad bando ibauginti, reikalauja prisipazinimo, sako pasirasyk kad atsispausdinai, parodyk kur iranga ir viskas greitai baigsis. Vienzo liepiu nekresti pokstu ir sakau kad gal dar turiu to veikejo masinos nr. Skambinu zmonai, sakau brangioji rausk siuksline o tai teks lankyti uz grotu :) aciu dievu atsiranda tas laikrastis su uzrasytu nr (beje imestas i tokia siuksliu deze, kuria kas pora savaiciu isverciu i konteineri). Padeda tai kad buvau isirashes to zuliko tel nr i telefono atminti. Taigi mane paleidzia, prasideda tyrimas. Pradzioje dirba du dedes tyrejai. tokie su dideliais usais, rimti vyrai atrodo. Paskui kazkodel tyrimas perduodamas kazkokiai veplai, o vat cia ir prasideda visas idomumas. Trumpai sakant ji man aiskina kad tas bicas nezinojo kad pinigai netikri. Tipo jis tau tuos 700 grazina ir viska nutraukiam. Sakau nifiga, tokius zulikus reik bent jau iki teismo nuvilkti, kad pasimokytu. Ji suokia kad bicas geras, nezinojo, vat dirba mokosi, is tvarkingos seimos... as nesutinku. Ji tada jau kelia balsa ir sako "tai tu atsisakai zalos atlyginimo? Tai pasirasyk kad nenori jog atlygintu zala. As sakau nieko nenoriu atsisakyti, bet taip tyrimo nutraukti susitaikymo budu nenoriu. Ji ima grasinti kad kolege va paliudys kad nenori pinigu ir apskritai nieko neatgausi. As skambinu advokatui, jus liepia jas siusti ###### (toks jo stilius :) ) Prasau perkelti sita klausima i kita diena, ji atsisako ir pareiskia kad jos kolege girdejo kaip as atsisakiau zalos atlyginimo. Vienzo trenkiu durim tyliai pasiuntes, ir primenu kad geruoju sitas reikalas nesibaigs. Kadangi tyreja suprato kad jos ##### svyla (manau visiems aisku kodel) pradejo mokyti ir advokata, ir mane. Keli skambuciai reikiamiems asmenims ir viskas pasibaigia bylos uzdarymu ir atidavimu teismui. Teisme jau viskas pagal istatymus: reikalauju zulika nuteisti, priteisti turtine zala 700lt, neturtine zala 2000lt ir advokato islaidas. Teismas pasiulo zulikui taikytis jei jis nenori teistumo ir sumoketi reikiamas sumas. Zulikas sutinka. Taip viskas ir pasibaigia mazdaug po ~11 menesiu nuo mano apsilankymo banke.
VISKAS KA RASAU YRA TIK MANO ASMENINE NUOMONE, NESISTENGIU NIEKO IZEISTI AR APSHMEIZTI
Aš toks, kaip tu, tikrai niekada nenorėčiau būt :) Tu - darbaholikas, nors esi dar jaunas. Jo, okey, tu plauki prieš srovę, bet mano nuomonę tu tai darai per drąsiai. Aš neįsivaizduoju ant kiek nuobodi būtų buvus mano paauglystė, jeigu aš nebūčiau tiek laiko leidęs su bendraklasiais, draugais. Jeigu mokydamasis mokykloje aš dirbčiau pilnu tempu (dvyliktoje klasėje dirbau 0,25 etato:))) , kokie būtų sušikti paskutiniai metai mokykloje. Kaip tai įtakotų mano prisiminimus apie mokyklą. O tie atsiminimai yra neįkainojamas turtas. Dar didesnis minusas yra tai, jog nesilankai tūsuose. Tūsai skirti nebūtinai prisigert :) Aišku, dažniausiai taip ir būna, who cares, bet tūsuose atsiranda pažintys. Apskritai tu bendrauji su draugais, būna juk, kad ir su pirmą kartą matomais žmonėmis. Bet kokiu atveju tu gali pažinti kiekvieną žmogų atskirai dar labiau, ir taip atsirinkti su kuriais tęsi bendravimą, su kuriais ne.
Ir tikrai tavo vietoje sumažinčiau apsukas, stočiau į universitetą, iš jo pasiimčiau maksimumą: ne vien žinias, tačiau ir reikia nepamiršti tokio dalyko kaip studentavimo. Niekas nesako, kad studentauk visą bakalauro studijų laikotarpį, bet pabandyk. Matau, jog esi protingas bičas, tai tikrai dar patarčiau ir išbandyti studentų atstovybę, nes ten tobulėsi kaip asmenybę. Nes greitai tavo pažintys bus tik darbinės.
Esu Justas, man 19 metų. Trumpai papasakosiu savo požiūrį į gyvenimą, kuris man padėjo pasiekti tikrai daug, nepaisant mano amžiaus ir kitų galimybių. Noriu tiesiog pasidalinti tuo su jumis. Galbūt kažkam tai suteiks didelės motyvacijos. Tikiuosi... Visi pesimistai, tikintys, kad judėjimas prieš visuomenės standartus yra blogis, verskite kitą puslapį.
ĮVADAS Mano sritis yra kompiuteriai. Galbūt galėčiau tai vadinti ir IT, tačiau nesispecializuoju labai plačiai. Kompiuteriais pradėjau domėtis 11 metų. Pirmieji žingsniai buvo žaidimai. Esu laimingas, kad tai truko neilgai. Pažaidęs gerą pusmetį ir sulaukęs 12 metų išgirdau šią frazę: "užaugęs galėtum dirbti kompiuterių administratoriumi" (tuo metu padėjau sutvarkyti kažkokią problemą). Nuo to laiko ši frazė mane užkabino ir lig šiol ji gyvena mano širdyje. Būdamas 13 metų pradėjau rimtai žvelgti į kompiuteris ir skyriau jiems daug praktikos. Pirmosios svetainės, pirmieji programavimo darbai, pirmieji remonto darbai. 15 metų jau orientavausi šioje srityje, sekiau pasaulio naujienas, pradėjau teikti NEMOKAMAS svetainių kūrimo/administravimo paslaugas (kurios man tikrai padėjo tobulėti), taip pat pradėjau teikti kompiuterių remonto paslaugas pažįstamiems žmonėms (nelegaliai, nes tai man tada nebuvo svarbiausia). 17 metų padėjau tašką vaikiškose istorijose ir su giminaičio pagalba įkūrėme bendrovę (tai buvo 18-ojo gimtadienio dovana). Pagrindinė specializacija: kompiuterių remontas mūsų mieste. Praėjus pusantrų metų mes stipriai išsiplėtėme ir savo paslaugas teikiame Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose, o dukterinius partnerius, kurie plėtoja mūsų projektus, turime 18 pasaulio šalių. Taip pat papildėme savo teikiamų paslaugų asortimentą programavimo paslaugomis, verslo konsultacijomis, tekstų vertimu ir kita.
PRINCIPAI, APLINKOS DĖSNIŲ NEPAISYMAS BEI NEAPSAKOMAS UŽSISPYRIMAS IR MOTYVACIJA Tai, ką aprašiau įvade, tėra paprastas ir nedetalus "history". Kompiuterius aš myliu. Tai gali nuskambėti klaikiai, tačiau taip nėra. Ateitį su kompiuteriais pasirinkau todėl, kad aš su jais užaugau ir jie man "įėjo" į kraują. Domėjimasis, bandymas atrasti kažką naujo, problemų sprendimas - šie dalykai neleidžia stovėti vietoje ir verčia nuolat tobulėti. Iki kokių 16 metų visada sulaukdavau priekaištų, kad neva per daug laiko praleidžiu prie kompiuterio. Sulaukdavau pasiūlymų išeiti į lauką, išgerti alaus, kažkur išvykti. Esu laimingas, nes to atsisakiau. Lauke būdavau tik vasaros vakarais, kuomet jusdavau labai gryną orą ir pasisemdavau ramybės bei įkvėpimo. Išvykų taip pat vengdavau, nes kelionės man nebuvo prie širdies. Pasilepindavau tik išvykomis prie jūros keletą kartų per metus. Apie "draugus", kurie būtų padarę daugiau žalos nei naudos, net nekalbu. Net bjauru klausytis iš 15-18mečių tokius žodžius: "einam gerti", "statai" ir pan. Nors draugų rate ne visi buvo tokie. Tiesiog vengdavau plataus komunikavimo, nes tai saldžių vaisių neduodavo. Neužkibau už alkoholio, cigarečių, narkotikų lyno ir tuo džiaugiuosi. Kad ir koks savanaudis atrodyčiau, tačiau dabar džiaugiuosi, kad esu vienu laipteliu aukščiau už tuos, kurie pasirinko kelią su sidro buteliu rankoje. Na, o tų žmonių, kurie eina pagal "visuomenės standartus" nesuprantu ir negerbiu. Savo kelyje atradau daug principų. Daugelis žmonių mano, kad principai yra blogai. Paprieštarausiu. Mano asmeniniai principai ir nusistatymas, kategoriškumas, pasikėlimas bei užsispyrimas leido man išlaikyti pusiausvyrą sunkiausiais periodais. Pateiksiu vieną pavyzdį. Turiu įgimtą nusistatymą prieš kaip sakoma "tūsus". Mano aplinkoje dauguma "tūsinasi", į savo verpetą bandė įtraukti ir mane. Iškėlęs galvą rodžiau, jog man tai yra tiesiogine prasme nusispjauti. Suprantu, kad reti "tūsai" nėra blogai, bet kalbu apie "tūsus" keletą kartų per savaitę. Gaila man tokių žmonių - tai amplitudė žemyn. Turiu savotišką relakso būdą: tai gaivus oras, pasivaikščiojimai, džiazo koncertai, operos teatrai, restoranai, meditacinė joga. Galų gale - taurelė vyno rankoje vasaros naktį stovint lauke ir žvelgiant į žvaigždėtą dangų. Atsiribojęs nuo visuomenės ir pasinėręs į darbus prie kompiuterio jausdavau ne tik malonumą, bet ir neapsakomą norą tapti kažkuo "tuo", į "ką" žmonės galėtų žiūrėti ne kaip į eilinį tipą, o kaip į garbingą žmogų. Dabar aš toks esu. Pastebimas gatvėje, žinomas (nors supratau, kad man nepriimtina savybė), ir svarbiausia - gerbiamas. Nieko nėra malonesnio negu išgirsti šiuos žodžius parduotuvėje: "ponas, gal rašom sąskaitą su nuolaidėle? :)" arba turėti savų žmonių ratą, kurie pagalbos kreipiasi į mane, nes žino, kad aš tai galiu. O galiu todėl, nes aš tai įrodžiau nesišvaistydamas gatvėje, o dirbdamas ir mokydamasis.
MYLĖK SAVO SRITĮ IR JI MYLĖS TAVE Dauguma žmonių pasirenka profesiją tokią, kad ji suteiktų jiems daug pinigų. Šiame punkte žmonės "susimėto". Rinktis profesiją pagal išskaičiavimą arba pagal: "Petras, Jonas, Antanas ir dar 40 žmonių pasirinko buhalterio darbą, tiks ir man" yra tiesiog KVAILA. Esu be galo dėkingas savo giminaičiui Tadui D., kuris padovanojo man kompiuterį, ir tik to žmogaus dėka dabar esu tuo, kuo esu. Grįžtant prie temos, šioje dalyje norėjau pasakyti, kad svarbu yra IEŠKOTI savo srities, o ne SPĖLIOTI. Kadangi pats užkibau ties kompiuteriais būdamas būdamas paaugliu, tai suprantu, kad tas laikotarpis man padėjo "prisitaikyti" prie kompiuterių ir juos pamilti. Svarbu yra gerbti ir mylėti savo sritį. Tik tokiu atveju visada būsi skaidrios nuotaikos, nebus vidury darbo jokių "WTF, kas čia per š..." ir svarbiausia, būsi tikras savo srities specialistas - ne tu ieškosi žmonių, o jie ieškos tavęs.
SAVI NIUANSAI Visada buvau tokios nuomonės, kad turiu pažinti savo sritį taip gerai, kaip pažįstu savo penkis pirštus (nors tiesą sakant jų pavadinimų nežinau). To pasekoje "dėjau" ant švietimo sistemos, mokykloje pradėjau mokytis minimaliai. Visą save atidaviau savo sričiai. Kas mėnesį pirkdavau naujų knygų, jas skaitydavau, konspektuodavau, analizuodavau. Net nepastebėjau, kaip į mano galvą be jokių mokymosi atmintinai įaugo keli šimtai sąvokų (nuo kas yra kompiuteris iki kas yra 2x AES). Prie mokymosi medžiagos sėdėdavau net laisvesnių pamokų metu. Tuo esu laimingas - prizinės vietos įvairiuose konkursuose, laimėtas microsoft konkursas (atvėręs daug galimybių įsidarbinti kompiuterių srityje), bendradarbiavimas su apple mokymosi tikslais. Mokydamasis mokykloje pagal standartinę švietimo sistemą to tikrai nebūčiau pasiekęs, TIKRAI. Dabar esu dvyliktokas, besiruošiantis egzaminams (pagrinde tik matematikos ir lietuvių k.), nes informatikai ruoštis nereikia (tiesiog suprantu šį dalyką labai gerai). Kokia paseka to, kad nesimokiau anksčiau? Jokia. Prastesni pažymiai - ne kelio pabaiga. Ruošiuosi egzaminams su tam tikrų žmonių pagalba turbūt dar geriau, negu kad būčiau kažką išmokęs seniau, o dabar viską atkartojęs. Sutaupiau ir laiko ir nervų. Tiesa, mokykloje vis tik problemų turiu. Keista yra tai, kad jos susijusios ne su mokslu, o labiau su elgesiu. Kadangi turiu įmonę, tuo pačiu turiu begalę svarbių reikalų. Per pamoką vidutiniškai sulaukiu 5 skambučių į kiekvieną telefoną (jų yra 3), į dalį tenka atsiliepti. Kreivi mokytojų žvilgsniai - tikrai erzina. Na bet jau pripratę visi, nes supranta, kad tai kuo užsiimu nėra kažkokios paistalynės ir kai kurie netgi rodo pagarbą tam - leidžia nelankyti pamokų ir pan.
IŠ DABARTIES Gyvenimo ramstis - rimtumas ir susikaupimas. Susidariau naują įvaizdį - solidų ir išdidų. Dabartis nepalyginama su praeitimi. Dabar tenka daug keliauti, o prie kompiuterio sėdėti - minimaliai. Tiesa, mokymąsi (iš knygų) palaikau ir dabar. Kodėl nepalaikyti, jeigu man tai patinka? Per mėnesį tenka sudalyvauti ~5 konferencijose. Vasarą praktiškai vienos kelionės po užsienį. Esu vidutinės klasės fizinio pasirengimo žmogus. Nesportuoju štanginėse (nors seniau tai dariau, kol pasikeitė norai), neužsiiminėju komandiniu sportu (nepatinka). Retu metu kartas nuo karto palakstau su krepšinio kamuoliu - susirenkame nevykėliai, nemokantys žaisti krepšinio ir bandome kažką "išplėšti". Savotiškas mano sportas yra meditacija. Tai vidinės ramybės ir stiprumo palaikymas. Meditacija yra gyvybiškai svarbi, be jos nebūčiau toks aktyvus ir neturėčiau tiek daug fizinių ir protinių jėgų. Į meditaciją integruoju vakarinius pasivaikščiojimus lauke (deja, bet ne kiekvieną vakarą pavyksta tą padaryti). Na, o finišas yra mityba. Jau antrą mėnesį vartoju lengvą maistą (pagrinde salotos su tunu, retkarčiais jautiena, vištiena). Kaip gėrimą impregnuoju arbatą bei mineralinį vandenį. Ramunėlių arba melisos arbatos puodelis prieš miegą yra NUOSTABU. Kam tokia mityba? Tai vėlgi mano principas. Toks maistas yra labai sveikas, jame gausu vitaminų, kurie labai padeda tokiu įtemptu gyvenimo ritmu. Beje, arbata didina darbingumą.
SAVI ATRADIMAI Norint kažko pasiekti reikia pilnai pažinti save. Darbo efektyvumui atradau savo laiką. Daugiausia jėgų turiu bei didžiausią kiekį darbų galiu atlikti nuo ~12h dienos iki ~19h vakaro. Nepaminėjau, esu ankstyvas paukštis. 5h ryto - jau būnu atsikėlęs. Jeigu tai įprasta diena, iki mokyklos 3h laiko - atlieku daug darbų, tačiau gaila, bet ne visu pajėgumu. Miegoti tenka eiti anksti - dažniausiai 23h jau miegu. Toks kasdieninis balansas yra gerai, o jeigu išsibalansuoju kokį kartą - pasekmės būna: mieguistumas ir ne nuotaika visą dieną. Taigi, pakartosiu, kad geras gyvenimo būdas - yra NUOSTABU. Dar vienas atradimas - savęs išnaudojimo galimybės. Čia norėčiau įterpti citatą: "Vieninteliai apribojimai yra tie, kuriuos nusistatome sau patys - Robin Sharma". Plėčiau savo žinių profilį savarankiškai. Užsienio kalbų pagrindus išmokau mokykloje, tęsiau - savarankiškai. Dalį dalykų, kurių neišmokau mokykloje išmokau savarankiškai. Bendravimo etiketą bei viską, kas man tikrai pravertė išmokau savarankiškai, nes to mokykloje niekada nemokė ir vargu ar kada mokys. Didžiąją dalį dalykų savų gyvenime atlieku savarankiškai. Nuo to jaučiuosi tik geriau. Savarankiškumas išugdė mane tokį, koks esu. Galbūt vieniems atrodau kvailas, o kitiems keistas, tretiems protingas, o ketvirtiems įdomus, tačiau svarbiausia yra pasitikėjimas savimi.
TIKRASIS VEIDAS Iš perskaityto teksto galėjote suprasti, kad esu pasikėlęs. Taip, aš toks esu. Pasikėlimas man suteikia jėgų ir stiprybės, ištvermės. Tačiau skirtingai nei daugelis kitų išdidžių žmonių, visada padedu žmonėms kurie turi bėdų. Tuo pačiu šiek tiek pasireklamuosiu. Jeigu kas nors turite asmeninių problemų (psichologinės problemos, pinigų trūkumas ar kitos bėdos), rašykite. Tiems, kam tikrai sunki situacija, galiu įdarbinti lengvam darbui. Tiems kam trūksta pinigų, galiu paskolinti jų (xxxLT) be jokių procentų. Na, o jei yra psichologinių problemų, drąsiai galite kreiptis. Psichologiją išmanau, nes mano gyvenimas šiek tiek susijęs su psichologinėmis problemomis ir padėsiu kiek galėsiu.
Taigi, kiekvienas iš mūsų gali pasiekti tiek, kiek pats to nori. Nekreipkite dėmesio į visuomenės standartus, stereotipus. Kurkite juos patys! Neklausykite aplinkinių žmonių, kurie nori jus matyti tokiais ar anokiais - tik jūs patys žinote, kuo norite būti. Ribų nėra. Visas ribas užsibrėžiame patys. Nors yra sakoma: "mokytis ar kažką daryti niekada nevėlu", aš pakoreguosiu ir pataisysiu: "mokytis niekada nevėlu, tačiau kuo anksčiau pradėsi ir atrasi savyje tai, ko tau reikia, tuo bus geriau". Laužykime standartus, nebūkime vientisa masė.
Apie save, kaip teksto autorių, nelabai noriu šnekėti, nes tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, todėl nelabai noriu identifikuotis.
Ačiū už skaitymą, labai viliuosi, kad ką nors iš jūsų šis tekstas bent maža dalele motyvuos. Nepykite už stiliaus klaidas, kurių šiame tekste daug - tekstą rašiau dvi valandas ir labai nebeturiu noro šiuo metu jį koreguoti. Su laiku jį ištaisysiu. Na ir galiausiai būčiau dėkingas, kad kritikos būtų kuo mažiau. Tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, už kurį esu atsakingas aš pats. Kiekvienas mes esame savo likimo kalvis.
Baisiausias netikėjimas yra netikėjimas savimi - T. Karlailis
Tavo išvardinti samsung modeliai yra biudžetinės klasės, t.y low end'ai. Todėl normalu, jog jiems nebus update'o iki android 4.0. Kai tuo tarpu visi tavo išvardinti SE telefonai turi bent 1ghz procesorių ir 512ram'ų :) Beje Samsung nexus S update iki 4.0 jau gavo :)
