IgnasA

Lietuvis – mes pakėlėm PVM iki 21%;
Anglas mes sumažinom PVM iki 13%.
 
Lietuvis – mes pakelsim namu savikainą ir išgelbėsim kelis statybininkus draugus priversdami gyventojus renovuoti namus ir kristi amžiams į skolas bankams.
Anglas – mes sumažinom namų savikainą ir palūkanų dydį penktadaliu, kad gyventojai nekristų į skolas krizės laikotarpiu.
 
Lietuvis – mes mažinam pensijas ir socialines išmokas bei bedarbių išmokas iki 650 Lt, nes jie nebeieško darbo iš gero gyvenimo.
Anglas – baikit, jie gi pas mus numirtų iš sielvarto..
 
Lietuvis – mes studentams skyrėme dviem mokslo metams krepšelius bei pažadėjome iš bankų gauti 3% paskolas mokslui, o padarėme 11% paskolas, o krepšelius panaikiname, atiduodami perskirstyti mokslo įstaigoms.
Anglas – Mes remiame studentus, skiriame mokslui pilnas paskolas su 1,5% palūkanomis, negrąžinamas pašalpas knygoms, bendrabučiui, jei studentas neturi pakankamo pragyvenimo šaltinio, t.y. tėvai per metus uždirba mažiau nei 15000 svarų, o jei vargšas studentas pasirinko blogą specialybę bei 15 metų kasmet te uždirbs tik iki 15000 svarų, jam paskolos ir palūkanų grąžinti iš viso nebereikės.
 
Lietuvis – taip, žiemos šiemet šaltos, kelių nebespėjam valyti, kadangi per brangu, jų ir nebevalom, laukiam geresnio oro, bet va vairuotojai visai nebemoka važiuoti, arba patys užsimuša, arba kitus užmuša.
Anglas – taip, pas mus buvo net šeši laipsniai šalčio, uždarėme mokyklas, universitetus, daugelis parduotuvių neveikė, darbovietės nedirbo, nes gyventojai negalėjo pasiekti darbo vietų, nes kiemų nesugebėjome nuvalyti, technika kelius valė. Jei iš kiemo negali išvažiuoti, tai kaip į darbą gali atvykti. Ne, mes taip apsunkinti savo žmonių negalime….
 
Lietuvis – virusas kiaulių apstojo, gyventojai po 120-150 Lt visus vaistus nuo šio gripo išpirko, valstybės rezervas nukentėjo.
Anglas – jo, baisi liga, mes ligos gydymąsi ir biuletenius pasirašyti palikome patiems gyventojams, į gydymo įstaigas be reikalo nerekomendavome eiti, kad vieni nuo kitų neužsikrėstų, o paskambinus vaistus nuo kiaulių gripo vaistinės veltui gyventojams dalijo.
 
http://www.stasys.igs.lt/lietuva-ar-anglija-ka-rinktis/
 
O šiaip, manau, ir taip aišku ką rinktis.. Na, jeibent esi milžiniškas patriotas (kaip aš) ir tau čia tikrai gera, nepaisant visko B-)

Sveiki. Neseniai gavau PayPal limitą, buvo nemalonu, bet nario Elijotas dėka viskas baigėsi laimingai.
Radau naudingą straipsnį viename forume, pasistengsiu pasidalinti juo su Jumis. Pradėkim. :)
 
Kaip veikia limitavimo sistema?
 
Kad geriau suprasti, kodėl atsiranda tiek daug limitų, reiktų iš dalies išsiaiškinti kaip veikia PayPal saugumo sistema.
Pirmiausia, limitą gausite, jei PayPal'ui atrodote panašūs į sukčius. Apgautiems pirkėjams PayPal yra įsipareigojęs grąžinti pinigus, tad logiška, jog daroma viskas, kad tų pinigų nereikėtų grąžinti savo sąskaita.
Štai kur esmė - jūsų account'us stebi gerai išdresuoti kompiuteriai (robotai). Kadangi PayPal sistemoje yra registruota milijonai account'ų ir atliekama tūkstančiai pervedimų kiekvieną minutę, keista būtų manyti, jog PayPal turi didelį kambarį su šimtais žmonių prie kompiuterių, kurie detaliai išanalizuoja kiekvieną pervedimą.
 
Limitavimo forumulė:
 
Atliktas įtartinas veiksmas --> Robotas tai pastebi, spragteli raudoną limitavimo mygtuką --> PayPal vartotojo prašo daugiau informacijos --> Gyvas PayPal darbuotojas peržiūri atsiųstą informaciją ir nusprendžia, atlimituoti account'ą, ar visam laikui užšaldyti.
Už ką limituoja?

1. Per staigiai panaudojant pinigus

Viena iš dažniausių priežasčių limitui - per greitas gautų pinigų panaudojimas. Tarkim, gavote 500 dolerių. Po 5 minučių norite 50 dolerių kažkam išsiųsti, ar apsipirkti kokioje parduotuvėje. Bum - gaunate raudoną limitacijos lentelę. PayPal akimis, per greitas pinigų panaudojimas kvepia piktais kėslais, tad jie ir užblokuos Jūsų panaudojimą jais.
 
Galioja:
Gaunu pinigus --> Išsiunčiu pinigus
Gaunu pinigus --> Persivedu į banko sąskaitą
Sprendimas: kai gaunate pinigus į PayPal sąskaitą, leiskite jiems ten pabūti 2-3 dienas prieš išleidžiant, išsiunčiant ar šiaip bet ką su jais darant.

2. Gaunant per daug pinigų
 
Antroji pagal dažnumą priežastis - gaunant per dideles sumas pinigų vienu siuntimu. Pažiūrėkime iš PayPal pusės: žmogus, neturintis jokios didelių sumų istorijos staiga pradeda gauti šimtus dolerių vienu metu, atrodo gan įtartinai. Nebūkite tas, kuris gauna per daug pinigų iš vieno karto, arba tai baigsis limitu ir asmeninių detalių siuntimu.
 
 
Sprendimas: koks kiekis pinigų yra per daug? Naujesniame account'e venkite gauti didesnes nei 100 dolerių sumas, ir neleiskite bendram balansui viršyti 500 dolerių. Jei jau pasiekiate 500 dolerių sumą, palaukite porą dienų ir "withdrawinkite" į savo banko sąskaitą arba išsiųskite kitam vartotojui. Su laiku sumas galima didinti.
 
3. Išleidžiant / atsiimant konkretų kiekį pinigų / nepaliekant nieko balanse
Sakykime, PayPal balanse turite 600 dolerių. Jei imsite ir bandysite atsisiųsti į banko sąskaitą visus 600, būsite limituotas. Kai nuolat atsiiminėjate visus pinigus, PayPal pradės Jus uostinėti, o jei pradės, išuostinės visą.
 
Sprendimas: Visada palikite šiek tiek pinigų PayPal balanse (bent 10%). Pavyzdžiui, norite į banką persivesti (withdraw'inti) 600 dolerių, tai bent būkit žmonės ir palikite 60-70 dolerių PayPale, visko nepasiimkite. Nustebtumėte, kiek daug žmonių gauna limitą dėl šios priežasties.
 
4. Bandant siųsti pinigus, sako: "Add funds in your PayPal before sending money", nors pinigų balanse turite pakankamai
 
Kai mėginate naujame account'e esančius pinigus panaudoti per greitai, PayPal turi filtrą, neleidžianti išsiųsti / išleisti tų pinigų. Tai reiškia, kad šiuo metu PayPal šiek tiek apžiūrinėja Jūsų account'ą. Jei nedarysite nieko įtaraus per tą laiką, po poros dienų turėtumėte galėti leisti savo pinigus.
Sprendimas: Jei gaunate šį error'ą, nesistenkite siųsti pinigų dar kartą, ir dar kartą. Tiesiog palikite savo sąskaitą ramybėje porai dienų, tuomet pamėginkite išsiųsti pinigus dar kartą. Tai gali tęstis iki 21 dienos, bet dažniausiai sąskaita atrakinama per 2 dienas.
5. Jokių nešvarumų

Net nemėginkite keitinėti savo IP adreso, žaisti su proxy, ar panašiais dalykais, nes tokiais atvejais niekas neatsako už Jūsų pinigų likimą. Tokie dalykai visur draudžiami, ir jokiu būdu nepatariu jais naudotis. Čia pat irgi galiu paminėti ir dažną slaptažodžių, adresų, kitos informacijos keitimą, ar prisijunginėjimą iš skirtingų vietų.
Jei naudojatės eBay ir dažnai gaunate / siunčiate pinigų grąžinimus, taip pat galite tikėtis limito. eBay pardavėjams būtų galima parašyti visą atskirą straipsnį apie galimus PayPal limitus.
 
Atminkite, jei esate nepatvirtintas (nesiuntėte dokumentų į PayPal), ir aktyviai naudojatės PayPal balansu (jei PayPalu tik perkate, ir jam naudojate kreditinę kortelę, galite būti ramus) yra šimtaprocentinė tikimybė, kad anksčiau ar vėliau turėsite save pasitvirtinti. Tad geriau neturėti bėdų, kai jos bus mirtinos, ir pasitvirtinti save kuo anksčiau.
 
 
Tikiuosi, bent naujiems PayPal vartotojams straipsnis padės. :)
 
Sėkmės!
 
Šaltinis: http://www.#########.com/blackhat-seo/ebay/475602-how-never-get-suspended-again-paypal-ebay-again-must-read.html

Redaguota: šis straipsnis buvo ne kartą papildytas ir redaguotas. Naujausia jo versija: http://kernius.net/k...inams-vbe-gidas

Kaip mane nervina tie pasisakymai "niekas nepasikeis" , "peticijos bereikšmės" ir t.t.
 
Mielieji kasdienybės iščiulpti vargdieniai,
kartais net ir maži dalykai gali labai daug ką pakeisti. Jau daug metų Lietuvos gyventojai sėdi ir nieko nedaro, ramiai priimdami visas nesąmones, kurias mum sugrūda valdžia. Vergų mentalitetas, ne kitaip. Kovoti reikia. Manau, net peticijos yra jau gana didelis žingsnis vardan mūsų visų gerovės. Gal jos neįtakos švietimo ministerijos šiknų, bet bent jau padės atkreipti miegančios visuomėnės dėmesį į šiuo metu vykstančius dalykus, prasilenkiančius su sveiku mąstymu.
 
Peticija pasirašyta.

Ponai tik dvare :D Aš ponas Almantai gyvenu Lietuvoje, čia man gerai ir nieko netrūksta. Oriantacija pas mane į Vokietiją kur nusigavimo būdų visas neaprėpiamas vandenynas. Pradedant RyanAir , wizzair, ecccolainais ir simple ekspresais, ir baigiant mikriukias kurie visi varo į UK per Vokietiją, čia jau biudžetinis variantas. Užtenka pasiekti Berlyna ,o iš ten jau visos kryptys su komfortu tikrai puikių vokiškų traukinių pagalba. Nueini prie automato, išsirenki kryptį ir gauni bilietuką ,minkštai atsisedi ir net nepastebi kaip atsirandi vietoje. Kita vertus, jei žmogus jau senjoro amžiaus ( uzdarbį tokių nepastebėjau) tada gal tikrai kebliau. Čia " uzdarbiečiai" norėjo į Londoną su dviračiais važiuoti, taip pat būdas nusigauti į išskridimo tašką ,tik kokioje oro uosto aikštelėje reikės dviratį palikti... :) Kitas variantas skraidyti su taip vadinamu " paketu" padedant kelionių operatoriams iš LT, bet tokiu būdu sumokėjus ponams iš agetūros, Vietname net ryžių nenuspirksi.
Dar galėčiau nuo saves pridėti, kad jaunas žmogus taip savarankiškai pakeliaves, niekada nebežiurės į kelionių agentūrų pusę. Tema patikrinta. Mes esame su draugais pusę Indijos su traukiniais pravažiavę visiškai savarankiškai Nepasakysiu, kad labai patiko, bet imant domėn, kad gyvenimas,tai įvykis, be įvykio nėra ir gyvenimo, tai galiu pasakyti tada tikrai pagyvenome ir gavome adrenalino už 5 metus, nors antrą kartą į tokią avantiurą nesileisčiau. :D

Dar norėčiau priminti, kad į Rio De Janeiro vizų mums nereikia, jei turi atliekamų europietiškų pinigų, varai į Hamburgą ir skrendi. Gaila ,kad karnavalo kokio nėra, bet ir be karnavalo ten yra į ką akis paganyti. Jėzaus skulptūra apglėbusi miestą , bei Copacabanos papalūdymys neatskiriama Rio dalis.

Šiemet baigiau universitetą. Grupiokai jau trečiame, ketvirtame kursuose dirbo - o aš visdar ir baigęs mokslus, nesiruošiu niekur eiti dirbti. Niekad nesupratau žmonių, kuriems svarbu dirbti oficialų darbą. O ir jei dar PUSANTROS ŠTUKĖS gauna, tai jau ohoho. Nekalbu net, jei daugiau :lol: 2,5k duok į rankas, ir visą gyvenimą dirbs, nors ir keturiom prašliaužiot teks.
 
EDIT: papasakosiu pats truputį, kas pakeitė mano požiūrį į darbą.
 
Tai vat, buvau studentas, kadangi nuo senų laikų freelancinu, tai didelio poreikio darbui ir nemačiau. Nes vistiek gaudavau šiokių tokių pajamų. Bet sugalvojau įsidarbinti, for fun. Realiai, nesiuntinėjau CV belekur ir belekam, o būtent ėjau ten, kur reikėjo tokio žmogaus kaip aš, su tam tikrais specifiniais įgūdžiais. Visur kur ėjau, gavau darbo pasiūlymus. Visų atsisakiau. Pavyzdys, sėdi prieš mane darbdavys ir pasakoja man, prie kokių didelių, įdomių projektų dirbsiu, ekomercija ir panašiai, tipo vos ne nori priversti mane pagalvoti, kad aš čia būsiu ohoho, kokia didelė viso mechanizmo dalis. Na, galvoju ir mokės atitinkamai.. Cha. 1,3k.. Apsisukau, išėjau, ir niekad po to laiko nebėjau darbintis. Gerai, kad išvis dar nepaprašė, manęs primokėt jiems, kad leis būti didelių ir įdomių projektų dalimi.

Žinai, tam straipsniui tinka šis puikus anekdotas, kurį katik prisiminiau:
Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jei dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Sveiki,šiame forume esu užsiregistravęs jau beveik mėnesį,bet niekaip neprisiruošdavau prisitatyti. Bet pagalvojau - kam čia slapstytis,juk prisistato beveik kiekvienas,ir nusprendžiau ta padaryti ;)
Vardo skelbti nesu linkęs,juk ar jis būtinas? Amžius mano yra 19 metų,nesugebėjau tinkamai,kaip pridera pabaigti 12kl,todėl šiais metais dar nestudijuosiu,tikriausiai kitais :)
Prieš kokius 6 metus pradėjau domėtis programavimu,žinoma pradžioj buvo tik paprasčiausi HTML kodai,wap svetainės WML stiliumi,na ir panašiai. Ar programuoju iki šiol? - Ne. Visa tai mečiau visai neseniai,dar šią vasarą,nes supratau,kad duonos iš šio versliuko nevalgysiu. Šeip viskas ėjosi labai gerai,būdamas 16m jau pajutau ką reiškia savarankiškai per trumpą laiką,dirbant tau labai patinkantį darbą,užsidirbti triženkles sumas. Bet va apsiimdamas paskutinius darbus supratau,kad viską reikia mesti... Būdavo tokios situacijos,kad siūlydavo labai dideles sumas už darbus,kurių aš neatsisakydavau ir apsiimdavau padaryti. Žinoma prisiėmiau per daug ir įklimpau į didelį š.... Pinigus gražinau be jokių išsisukinėjimų,vardą susigadinau ir nusprendžiau,kad nuo tokios ligos niekur nepabėgsiu..
Šeip esu labai patiklus vaikinas,buvau ne kartą ir ne du apgautas,vien tik dėl to,kad pasitikėjau žmogumi,kurio nepažystu.. Žinoma kai viskas baigdavosi,o ne visada geruoju,sakydavau sau,kad va jau daugiau taip tikrai nebus! Ir vėl tas pats. Nežinau kodėl taip yra,bet taip jau visą gyvenimą,arba atpirkimo ožys,arba auka. Aišku čia per aštriai pasakyta,bet iš dalies būtent taip ir yra. Bet kaip sakoma nėra to,kas neišeitų į gera. Pasimokiau tikrai atsakingai vertinti žmones,bei rinkti draugus. Gal visas pasakojimas primins labiau liūdną istoriją apie niekam tikusį prašalaitį,bet tikrai nenorėjau rašyti taip,kad atrodytų būtent taip :D
Dar šis bei tas. Labai mėgstu sekti naujienas,lietuvos kažkaip neįdomu,viskas tik blogiau ir blogiau - tai kam išvis skaityti,o poto mastyti? Labai domiuosi užsieniu,galvoju apie gyvenimą kanadoje arba JAV,žinoma tai tik mintys,bet tikrai žinau,kad lietuvoj nesėdėsiu. Sekdamas politines naujienas užsieny,bandau ieškoti alternatyvų,kaip jie tai sprendžia ir payginti su lietuviškų bėdų sprendimu. Mano nuomonė apie lietuvą: dar 10 metų ir šalį valdys kokia nors turkų kilmės televizijos žvaigždė.
Pomėgiai: dabar tik užsienio kalbų lavinimas ir naujienų sekimas. Retkarčiais krepšinis,nors anksčiau tai būdavo neatsiejama dalis mano dienotvarkėje. Nežinau kuo užbaigti :D alkoholio beveik nevartoju,narkotikai tikrai netraukia,su moterimis pastaruoju metu sekasi labai sunkiai :D komentuokit,kritikuokit ir jei norit juokitės,man nuo to nei blogiau nei geriau,kritiką priimu kaip kažkokius pasiūlymus kažką keisti :D

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Sveiki gyvi, uždarbiečiai!
 
Paskaitęs kitų narių prisistatymus, nusprendžiau nebeslėti savo privalumų ir išdėstysiu juos jums!
Labiausiai patiko ElvinasNET prisistatymas, tad nepyk, Elvinai, pasinaudosiu tavo "šablonu" :)
 
O štai šiek tiek informacijos apie mane!
 
Kaip matote iš nick'o, mano vardas yra Deividas. Esu beveik iš Šiaulių :D . Vis dar esu moksleivis, bet galvoje sukasi tokios idėjos, apie kurias mano bendraamžiai turbūt dar ilgai, arba niekada negalvos.
 
Pereikime prie pomėgių!
Taigi, priėjome prie svarbiausios šio prisistatymo dalies, tai pomėgių.
LABAI mėgstu mokytis kalbų, tad savarankiškai vystau kitas užsienio kalbas, kurių neišmoksi mokykloje. Šiuos privalumus panaudoju tekstų vertime.
Taip pat labai mėgstu krepšinį, seku įvairių lygų rezultatus ir turėdamas laisvo laiko pažiūriu istorinius rungtynių įrašus.
Programavimo srityje nesu asas, bet įsisavinta didesnis informacijos kiekis nei pradmenys.
Jau 7-erius metus groju gitara, tad įgūdžių tikrai netrūksta ir labai puikiai gaudausi muzikinėje erdvėje. Neapleidžiu ir kitų instrumentų, bet jiems skiriu mažiau dėmesio. Po gitaros eina klavišiniai, su kuriais taip pat "artimai" draugauju. :)
Taip pat teko parašyti kelis referatus/atsiskaitomuosius darbus, tad atrinkti informaciją taip pat pavyksta sėkmingai ir kas svarbiausia, toks darbas man patinka.
 
Reziumė būtų toks:
 
* Galiu atlikti įvairių tekstų, filmų vertimą. Įkainiai derinami asmeniškai. Mokslinio turinio straipsnių vertimu neužsiimu.
 
* Kadangi nesu susipykęs su lietuvių kalba, galiu padėti su klaidų taisymu.
 
* Galiu atlikti nedidelius programavimo darbus (PHP/HTML/CSS).
 
* Naujokams, norintiems išmokti groti gitara, galiu padėti siekti aukštesnio lygio (rengti pamokas, konsultuoti įvairiais klausimais).
 
* Galiu parengti įvairaus turinio straipsnius, arba mokymosi sferoje reikalingus darbus (referatai, atsiskaitomieji darbai).
 
Ir manau, kad parašiau dar ne viską, tad nelaužydamas makaulės, siūlau esant įvairioms problemoms tiesiog parašyti man AŽ, galbūt galėsiu padėti :)
 
Ačiū visiems, kas skaitėte mano "rašliavą" ir manau, jog būsiu šiltai sutiktas bendruomenės narių. Sėkmės :)
 
Dar pamiršau pridurti, jog http://s010.radikal.ru/i311/1208/7d/2b548d675051.jpg yra dar du "privalumai" :rolleyes:

Sveiki,
Pagaliau susiruošiau prisistatyti šiam forume. Tiesiog gulėjau lovoje ir šovė mintis, kad reikia prisistatyti, tad šokau ir atsidaręs naršyklę pradėjau rašyti savo prisistatymą. Taigi, aš čia jau nuo 2010-ųjų vasaros, bet čia lankytis labiau pradėjau tik šią vasarą, todėl ir labai daug dar čia nediskutuoju. Šita bendruomenė man labai patinka, nes esant problemai neatsisako padėti ją iš spręsti, dažnai su sarkazmu, bet tai man labai patinka. Manau, kad greitai iš Uždarbio nedingsiu. :)
 
O dabar kiek daugiau apie save!
 
Aš esu šešiolikmetis Elvinas (turbūt tai pastebėjot iš slapyvardžio) iš Vilniaus. Čia gimiau, čia augau ir kažkiek laiko čia dar pabūsiu. Mokausi gimnazijoje, Vilniaus centre. Baigiau muzikos mokyklą, kelis metus lankiau ir programavimo mokyklą, bet supratau, kad esant norui savarankiškai galima daug daugiau išmokti, taigi nustojau.
 
 
Pomėgiai..
 
Kam rūpi, kam nelabai, bet vistiek surašysiu savo pomėgius, būsiu uždarbio "mainstreameris"
Mėgstu užduotis, kuriose reikia protinės veiklos (mėgstu turbūt dėl to, nes neblogai sekasi ). Dažnai piešiu dizainus internetinėms svetainėms (tai dabartinis mano pagrindinis uždarbis). Kartais paprogramuoju kažką, juk negalima užmiršti savo įgūdžių, kad ir kokie jie bebūtų! Na, galima suprasti, jog mėgstu muziką.. Groju gitara (taip žinau, kas dabar ja negroja..), bet aš ja groju lyg ir profesionaliai, ir manau, jog šiemet dalyvausiu gitaristų konkurse! Pamėgau sportą šią vasarą, tai kas antrą dieną žygiuoju į sporto salę ir išliejęs prakaitą šoku į baseiną Mielai leidžiu laiką su artimais žmonėmis. Mėgstu bendrauti, bet negaliu pakęsti žmonių kurie tuščiažodžiauja, meluoja. Jei sakai ir nedarai, kam sakyt!
 
 
 
Ateities planai!
Baigęs mokyklą noriu važiuoti studijuoti į užsienį. Norėčiau studijuoti Jungtinėje Karalystėje. Tik neapsisprendžiu ką studijuoti, renkuosi tarp IT ir finansų. Ankščiau buvau užtikrintas, kad noriu būti informatikas, bet pradėjęs skaityti knygas apie investicijas, tai mane taip sužavėjo, jog tikriausiai investicijos bus mano gyvenimo būdas. Po studijų noriu turėti įmonę, sukurti kažką unikalaus (aha, žinau, visi taip nori), turiu jau kelias idėjas, kurių dėl savaime suprantamų priežaščių nesakysiu jums. Taigi Jūs būsit mano liūdininkai, kad užsibrėžiau sau tokį tikslą!
 
Pabaigai..
Manau, kad atsibodo skaityti mano šią rašliavą, nes man jau atsibodo rašyti (LOL )
Pabaigai įdėsiu dainą, kurios klausydamas barškinau klaviatūrą
http://www.youtube.com/watch?v=27H07L01bnA
 
 
Tai tiek, chebryte, sekmės jums ir sekmės man
Iki susirašymo!

http://www.gyvenimasdanijoje.com/wp-content/uploads/2012/08/huj1.jpgwww.gyvenimasdanijoje.com




Sveiki, mes esame jauna pora, ką tik mokyklą baigę jauni žmonės. Gerda ir Vilius. Jau senai planavome išvykti kiek tolėliau nuo namų. Tikslas: pamatyti pasaulio ir užsidirbti pinigų. Kaip ir dauguma Lietuvos jaunimo, pasirinkome užsienį. Tiek mano, tiek Gerdos nuomone, Lietuvoje jauniems žmonėms yra sunkiau pasistatyti pamatą po kojomis. Nuo 2012 metų liepos 12 dienos gyvename Danijoje. Visą įgytą patirtį stengsimės pasidalinti šiame blog'e, ir tikėsimės, kad mūsų suteikta informacija Jums bus naudinga. Bloge skirsis rašymo stiliai, kadangi aš ir Gerda rašome labai skirtingai :) Gerda labiau mėgsta rašyti asmeninius postus, aš rašau rečiau, bet stengiuosi suteikti informacijos apie šalį.
 
Neteiskit, kad daug klaidų, neesam lituanistai, tik stengiamės kažkuo pasidalint :)
 
GyvenimasDanijoje.com

Sveiki. Nerašysiu jokių mistinių minčių. Turbūt daugeliui iš jūsų nepasakysiu ir nieko naujo. Bet gal kai kam tai bus ir naujiena. Nežinau ar tokia tema jau buvo. Tiesiog tai keletas mano pastebėjimų, kurie yra, manau, esminiai, kad gyvenimas mūsų šalyje pagerėtų. Aišku, tai ne disertacija ar kas, tiesiog keletas minčių, kaip jau prieš tai minėjau. Taigi, prie reikalo.
 
Lietuva nėra prasta šalis. Tikrai ne. Bet kol kas joje yra keletas esminių trūkumų.
Manau, kad nereikia bandyti išrasti kažko naujo mūsų šaliai, o geriau žvelgti į tuos pasiteisinusius dalykus, kurie yra pritaikyti užsienyje.
 
Pvz. Vokietija. Didžiulė šalis. Vienas iš pagrindinių ES ekonomikos variklių.
Vokietijoje pajamų mokestis (duomenys iš Wikipedia) yra nuo 0 iki 45%. Kas uždirba mažiausiai, tas nemoka šio mokesčio. Kas daugiau, tas moka ir nemažai. Tai progresiniai mokesčiai, brangieji. Ir tai pats pirmas paprasčiausias dalykas pagerinti silpniausios grandies (kuri uždirba minimumą) gyvenimą. O būtent silpnoji grandis dažniausiai ir emigruoja. Kaip esu sakęs universitete vienoje ekonomikos paskaitoje, kurioje pristačiau savo pristatymą: jei gyveni kaip karalius, tai ir mokėk kaip jis. Tai socialinis teisingumas. O tokios institucijos kaip medikai, policija, gaisrinė turėtų gauti kelis kartus didesnį nei vidutinis atlyginimas. Tada nebūtų ir kišininkavimo problemų.
 
Beje, net ir tokia laisva rinka kaip JAV turi tam tikrus progresivumus mokesčiuose.
 
Antra. Paprasti darbai nėra žeminantis dalykas. Reikia teisininkų ar daktarų, bet reikia ir valytojų, padavėjų, ... . Ir nėra gėda jais būti. Kitaip jei visi būtų daktarais ar kostiumuotais žmonėmis, tai jie su kostiumais ar gydytojų chalatais viską ir šluotų patys. Būtent todėl, kad paprastas darbas nėra gėda, tai ir silpniausia grandis turi tai pat gyventi oriai. Kad užtektų pavalgyti, susimokėti mokesčius, truputis pramogų ir dar vienas ar du šimtai liktų santaupoms.
 
Esu buvęs Vokietijoje ir savo akimis mačiau, kad parduotuvėse kai kuris maistas gerokai pigesnis nei čia. Tačiau jei nori pavalgyti kavinėje, tai mokėsi tiek, kiek mes mokame čia litais. T.y. 12-15 eurų už kepsnį. Mintis? Kad jei žmogus nori kažko prabangesnio tai ir moka daugiau. O betkokiam žmogui pragyventi normaliai, neišlaidaujant, susitaupant, nusiperkant kažką turi užtekti ir minimumo. Kad nereikėtų bristi į skolas ar "išrasti" kažkokius gyvenimo ant ribos principus ar sukti galvą, kaip vaiką išleisti į mokyklą.
 
Mielieji. Noriu pasakyti, kad nesame tokia šalis, kurioje viskas blogai. Tikrai ne. Tačiau, žmonės nėra laimingi. Ir tai faktas su kuriuo reikia susitaikyti ir žvelgti, mūsų politikams, kaip jį pakeisti. Nes negalime kartoti, kad mūsų paprasti tautiečiai gyvena gerai. Susitaikykime. Dauguma gyvena labai nekaip.
Kaip visi negali būti daktarais, taip visi negali būti ir šlavėjais. Nes vieni su kitais esame susiję. Vienų kitiems reikia. Todėl ir žmogus, net ir be ypatingų sugebėjimų yra neprastesnis žmogus. Jis taip pat nori galėti gyventi oriai ir ramiai. Juk vis vien, visi esame tas pats kraujas ir ta pati širdis.
 
 
Nuotraukoje - Vokietijos pajamų mokesčio tarifas 2010 metų. Nuotrauka paimta iš Wikipedia.

Iš avataro matom :D

rusai greiciausiai, lietuviai ne tiek pazenge.

Ar kada nors atkreipėte dėmesį į tai, kiek daug žmonių mūsų forume (o ir apskritai Lietuvoje) nesugeba rašyti taisyklinga Lietuvių kalba? Aš nekalbu apie sklandų minčių dėstymą ar LT raidžių nenaudojimą, kas yra labiau techninis dalykas. Kalbu apie paprastą mokyklinę gramatiką. Ką tik praverčiau nario MedVed temą nusiskundimuose - man prireikė nemažai laiko iššifruoti, ką jis ten rašo vien dėl gramatinių klaidų. Nemanau, kad žmogus specialiai taip rašytų, tikriausiai kitaip ir nemoka.
 
 
Visiems gali pasitaikyti klaidų, visiems ir pasitaiko - Lietuvių kalba yra pakankamai sunki, bet vien pirmose eilutėse ponas MedVed padaro tiek skyrybos ir gramatikos klaidų, kiek dauguma nesugebėtų padaryti visame ilgame tekste. Negana to, lietuviškų raidžių nenaudojimas čia tampa kurkas labiau pastebimas.
 


 
Kokia jūsų nuomonė apie beraščius žmones ir kokį įspūdį susidarote apie juos?
Kaip būtų galima kovoti su tokiomis temomis ir tokiais rašytojais? Ar nebūtų verta duoti įspėjimus už ypatingai dažnus ir šiurkščius gramatikos pažeidimus?

Keistai kaip visada darosi, bet bent jau krypstam prie europiskumo..
 
 
 
 
Taip.. cia geras pastebejimas, visada apsimetam, kad kovojam uz save, kai jau saukstai po pietu..

Mūsų forumo dalyvis, mano klasiokas Vaclovas aka KingPin sumainė aukso žiedus su savo gyvenimo drauge Sandra :blush:
 
http://a4.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/s720x720/200801_505351122824332_1187266423_n.jpg
 
Ta proga linkiu jiems gražių metų kartu.. :)

Jei esate programuotojas ir norite gauti darbą didelėje kompanijoje, nesimokykite daugybės skirtingų programavimo kalbų, o verčiau tapkite vienos kalbos ekspertu, pataria buvęs „Google“ darbuotojas Leo Polovetsas.
 
Pavyzdžiui, jei norite įsidarbinti „Google“, dauguma jos produktų parašyti „Java“ kalba, todėl geriausia būtų puikiai išmokti šią programavimo kalbą, praneša Businessinsider.com.
 
„Žinoma, būti kelių programavimo kalbų ekspertu – dar geriau, tačiau niekas iš jūsų to nereikalaus, jei dar tik baiginėjate studijas, – teigia L.Polovetsas. – Pavyzdžiui, pagalvokite, kaip renkami žaidėjai aukščiausio lygio krepšinio komandai. Ar norėtumėte turėti penkis žaidėjus, kurie gerai žaidžia visose pozicijose, ar verčiau rinksitės idealų gynėją, puikų centro puolėją ir nuostabų snaiperį? Pirmu atveju komanda būtų stipri, bet antroji būtų nepakartojama.“
 
Jis taip pat pataria turėti bent vieną ar kelis skirtingus sugebėjimus: įsigilinti į algoritmus, programų dizainą ir architektūrą, vartotojo sąsajos, duomenų bazių kūrimą ir pan. Tokiu atveju būsite dar patrauklesnis potencialiam darbdaviui.
 
Šaltinis: technologijos.lt

Kol nežinot ko norit, siūlyčiau mėginti sužinoti, užsimti įvairia veikla kuri jums atrodo patraukli, o ne klausyti tevų, kurie galvoja, kad žino geriau už jus, nes ne jie savo visą likusį gyvenima dirbs pagal specialybę, kurią jie jums išrinko, o JŪS!!! Pagal jus tėvai yra nesupratingi, bet jie jūsų tėvai, jie jus myli ir nori, kad JŪS būtumėt laimingi, tik jei jūs darysit kaip tėvai "liepia" ir nesakysit ko norit jūs, tai jie manys, kad tai ką jums "liepia" daryti, jūs tai darot savo noru, o ne tik dėl to, kad jie taip pasakė daryti. Taigi, būsimi studentai, siūlyčiau dabar žengti tą sunkų žingsni, sukaupt drąsą ir bandyti pasišnekėti su tėvais nuoširdžiai, be jokių pykčių, nes jūs tuo metu dėsite pirmą žingsnį link SAVO laimingo gyvenimo. O jei yra taip, kad dar patys nežinote ką gyvenime norite veikti, bet tikrai nenorite to, ką tėvai jums "liepia", tai pasisiūlykit padirbėti metelius, kol suvoksite ko norit iš SAVO gyvenimo. Geriau šitą žingsnį žengti dabar, negu poto visą gyvenimą dirbti nemėgiama darbą, kurį jums išrinko tėvai.
Peace :)

Sveiki, iškarto atsiprašysiu už klaidas, kurios gali pasitaikyti rašliavoje.
 
Taigi, jau ne viena tema yra apie pigius bilietus su autobusu į Berlyną. Aš irgi praeitą savaitgali keliavau su drauge (Berlyne ji tapo mano sužadėtinė)į Berlyną. Bilietus pirkau iš Simple express po 27 LT.
nesipirkus bilietus, po kelių savaičių gavau sms iš simple expres, kuris pranešė jog reisą į Berlyną aptarnaus autobusas be media sistemų, ką tai reiškia supratau tik važiuodamas jau atgal, tad ir papasakosiu pabaigoje.
Pirmyn iš Kauno į Berlyną išvažiavome apie 17h (autobusas truputi vėlavo, berlyne buvome 7:15 ryte, Vokietijos laiku (-1 valanda LT laiko). Autobusas buvo patogus, naujas, vietos patogios, buvo tualetas ir kondicionierius, už papildomą mokestį (17 lt arba 5 eur) buvo galima nusipirkti pagalvėlę ir pledą. Pledas butų pravertes, nes kodicionierius visą kelia veikė visu pajėgumu, tad autobuse buvo vėsoką. Na bet iš esmės kelionė buvo gera, neprailgo, vairuotojai malonūs.
Taigi po keliolikos valandų mes jau Berlyne. Daug nepasakosiu ten kur ką pamačiau, ir nuotraukų nekelsiu, kad patys galėtumėte viską atrasti patys. bet esminiai patarimai:
Pirkite day tickets iš automatų, kurie randasi kiekvienoje traukinių/metro stotyje. Bilieto kaina 6,80 eur (ABC zona). Bilietas suteikia teisę važiuoti visą dieną bet kokiu transportu. Pirkite ABC zoną todėl, jog su šiuo bilietu taip pat galima važiuoti į ir po Posdama (apie 20 km už berlyno, nuvažiuoti galima su S7 traukiniu.
Posdama tikrai verta aplankyti, ir jam skirti nemažiau puse dienos, pamatysite nuostabių parkų (Sansuci) bei ivairių senovinių oranžerijų, pilių. Nuoroda (angliškas pdf): http://www.spsg.de/media/de/SPSG_Infoflyer-en.pdf
Toliau būtina aplankyti Reichstaga. būtina išanksto rezervacija, ją geriausia atlikti išanksto internetu. Nuoroda registracijai: https://visite.bundestag.de/BAPWeb/pages/createBookingRequest.jsf?lang=en
Kiti lankytini objektai: pergalės statula, muziejų sala, tv bokštas. Įėjimai i muziejus gan brangūs, i viena muziejų kainuoja apie 15 eurų. galima pirkti dienos bilietą muziejų salai, tačiau jo kaina 80 euru. Patekti i TV bokštą, kuris yra aukščiausias pastatas Europoje kainuoja 12 euru.
Šeip Berlynas nėra pigus miestas, kaip minėjau patekti į muziejus kainuoja nemažai. valgyti kavinėse taip pat nepigu, su drauge valgėme per dvi dienas dviejuose kavinėse, skirtinguose miesto galuose, abiejuose sumokėjome po ~22 eurus (vienas patiekalas ir bokalas alaus).
Alus baruose kainuoja apie 3,5 eur, parduotuvėje galima nusipirkti butelį alaus ir už 0,79 eur, bet surasti parduotuvių nėra lengvą, jeigu trinsitės po centrą, ten tokių paprasčiausiai nėra, tad užkandžiais, ir ką atsigerti pasirūpinkite iš anksto lysdami i centrą :)
Viešbuti mes turėjome per booking.com užsirezervave gerą, 4 žvaigždučių, tad čia netaupėme, ir apie jų pigumus brangumus nieko negaliu pasakyti. Mes mokėjome 79 eurus už vieną naktį.
Na ir kelionėj namo buvo simple express autobusas su media sistemomis, kas reiškia prie kiekvienos kėdės pritaisytas nedidelis planšetinis kompiuteris, kuriame yra įrašyta filmų, muzikos. nepamirškite pasiimti savo ausinių, nes jeigu jų neturėsite, jas galėsite nusipirkti iš vairuotojo už 2 eurus :)
 
Na daugiau nežinau ką čia papasakoti, jeigu turite klausimų klauskite pabandysiu atsakyti, paaiškinti kaip, kur, iš kur nuvažiuoti ir panašiai :)
 
P.s. Būtinai pasirūpinkite metro/traukinių žemėlapiu, nes be jo pražūsite. Jį atsispausdinti galima čia: http://www.bvg.de/index.php/en/binaries/asset/download/58161/file/1-1 Tačiau jis dazžniausia būna pridėtas prie visų berlyno žemėlapių, tad jeigu toki pirksite atskirai spausdinti nebūtina.
 
Simple express media sistemu nuotrauka :)
http://a5.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash3/557707_487457014613650_1681437964_n.jpg
 
Sanssuci parkas:
http://a6.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/282313_487460964613255_895097465_n.jpg
 
Reichstagas:
http://a8.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/s720x720/295099_487462114613140_479809548_n.jpg
 
Sony Centras:
http://a8.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-prn1/s720x720/554152_487463877946297_1810187340_n.jpg

Man tas pats buvo, vienerius metus praradau. Mečiau viską ir nei kiek nesigailiu. Va nesenai kursiokai pabaigė, tai džiaugsmo pas juos nulis. Vienas sakė diplomą ant sienos pasikabins, o kitas tualete panaudos.
 
Dabar jei kur stosiu, tai tik ten kas mane domina.

Kaip ir kiekvieną mielą darbo dieną ponas Justas praleidžia rytą prie radijo imtuvo, klausydamasis LRT radijo stoties balso. Vakar, kaip ir kiekvieną trečiadienį, eterį okupavo šaunioji Z. Kelmickaitė ir užvedė aštrią diskusiją - kodėl Lietuvoje (o gal ne tik?) jaunuoliui sunku rasti darbą. Atrodo, tai iki stuburo smegenų įstrigusi tema. Teisingai, tačiau būtina akcentuoti vieno universiteto atstovo žodžius, kuriuose nurodyta bent jau trečdalis faktų, kodėl diplomuoti jaunuoliai neranda darbo. Ir kaip tie žodžiai skamba? Kas atspės? Manau, kad niekas neatspės. Ogi aš jų ir nesakysiu. Kol kas.
 
Šia žinute galbūt griaunu šio forumo prasmę, tačiau pasakysiu atvirai, remdamasis didžių (daug pasiekusių) žmonių patirtimi: kuo mažiau svajosi, galvosi, mąstysi apie pinigus - tuo daugiau jų turėsi. Ir tai yra ne kažkokia nesąmonė, o visiška realybė. Nors ir nemėgstu daug kalbėti apie save, bet prisipažinsiu, kad galvojau galvojau apie pinigus, bet. Tas galvojimas nebuvo įkomponuotas kiekviename žingsnyje, nesiekiau iš kiekvienos idėjos naudos - aplamai, dauguma mano idėjų yra išmąstytos ne dėl uždarbio, o dėl savęs. Ir tas galvojimas apie pinigus būdavo galbūt kokį kartą per mėnesį, atsigulus po sunkios darbo dienos į lovą. Tai net ne galvojimas, o tiesiog svajojimas. Svajojimas apie gerą namą ir pan. Kaip daugelis žino, svajotojams [su tikslu] yra daug lengviau siekti tikslo nei paprastiems žmonėms, kurių lūpose atsispindi žodžiai: vai, ateis ta diena ir rasiu, o dabar aš išgersiu. Kuomet ateis bus tas lemtingas darbo paieškos metas, tas pats žmogus liūdnai niūniuos: vai, nerandu darbo...
 
Paminėsiu vieno uždarbiečio mintį:
Ar jūs pritariate šiam jaunuoliui? Ar aš pritariu? Dieve (jei toks esi), kad daugiau tokių žmonigalvių (atleiskite už išsireiškimą) būtų! Pinigai yra mylimo darbo ir didelių pastangų rezultatas. Iš to net gi galima išvesti formulę: mylima sritis + didelės pastangos = pinigai. Ar skaitydami šią, trečią, pastraipą, jūs vis dar galvojate apie pinigus?
 
 
Paminėsiu to paties uždarbiečio mintį:
Pyk - nepyk, mielas kolega, bet čia tu padarei faktinę savo ateities (egzistencijos) klaidą! Tu galvoji apie pinigus! Kas būtų, jei kiekvienas mielas žmogus, vos tik pradėjęs dirbti, galvotų apie pinigus? Ogi paprastas dalykas įvyktų - smarkiai sumažėtų darbo kokybė. Grįžtant prie citatos, taipogi ir pagirsiu autorių: gerai baigta mokykla - gerai baigtas universitetas. Ir STOP! Paskutiniame teiginyje: "susirasti gerą samdomą darbą ir dirbti" privaloma išbraukti žodį "gerą". Kodėl? Todėl, kad tau reikia tiesiog darbo. Minėdamas "gerą darbą" kasi sau duobę. Mes vėl grįžtame prie minties, kad neturime galvoti apie tai, kas mums duos finansinės naudos.
 
 
O štai čia mano mylimo (nesupraskite blogai) ir gerbiamo nario, kuris užsiima IT, nuomonė:
Čia tiktų posakis: nemesk kelio dėl takelio. Vis dėl to, jeigu teiginyje "lėkti iš lietuvos" turima galvoje, kad išvykti studijuoti į kitą šalį, neturiu nieko prieš - tai net gi naudinga. Dabar pasamprotaukime apie užsienį:
 
Ir aš būsiu lietuvis,
Ir čia ir tenais,
Bet nebūsiu turtingas -
Čianai, Lietuvoj
 
Nors kiek ir pažeidėme savo taisyklę - nekalbėti apie pinigus, tačiau kartais taisykles reikia laužyti, norint kažką įrodyti. Taigi, mielieji emigrantai, mūsų džentelmenai, ar jūs daug uždirbate? Taip, galbūt ir daug (juk dažnas grįžtate pilnomis kišenėmis), tačiau ar lengvai? Kiek žinau, ne vienas grįžta su prasta sveikata. Beto, ar jums patinka tas darbas? Daugeliui, manau, pakrypčiotų galvomis. O dabar paklausiu daug siekusių, apie pinigus negalvojusių žmonių, kurių didžioji dalis dabar leidžia atsikvėpti: ar daug uždirbate? Ar jums patinka jūsų darbas? Manau, kad į visus klausimus būtų teigiamas atsakymas. Tik teigiamas.
 

http://www.blogas.lt/uploads/r/rosyta/230912.jpg

 
 
Kad nepagalvotumėte, jog aš tik samprotauju, padovanosiu jums gaivų lietų, pirmą patarimą, kurį pats paskyriau viršuje esančios citatos autoriui:
Vėl gi grįžkime prie savo blevyzgų: toks dalykas, kaip čia uždirbsiu daug, ten uždirbsiu mažai - neegzistuoja. Vienintelė problema, su kuria tikrai gali rimtas žmogus susidurti uždarbiaudamas, yra nurodyta šioje mano paties rašytoje citatoje:
Kaip matote patys, čia yra kalbama apie labai didelius lūkesčius. Apie tai, kas parašyta toje citatoje, mes neturime teisės galvoti tol, kol nepasiekėme tos ribos, kuomet mūsų gimtoji šalis būtų per silpna susidoroti su mūsų pagimdyta idėja.
 
Taigi, pradedame gilintis į šios žinutės sentenciją. Viskas, ką aš jums noriu pasakyti, yra tai: ne apie pinigus mes turime galvoti, o apie savo protą ir atlyginimo suma priklauso ne nuo šalies, srities ar darbdavio, o nuo paties TAVĘS. Vietoje to, kad mes galvotume apie pinigus, verčiau praturtinkime savo žinias, nes tos žinios mums ir suteiks tai, apie ką galvoti yra sakyčiau... Nuodėminga.
 
Pats laikas suprasti, kas yra žinios ir kada mums žinios yra naudingos. Turbūt visi pritariate, kad mokykla ir universitetas yra standartiniai mokymo objektai, kuriuose įgauname tvirtą įvairių žinių, bet silpną savo srities, profilį. Sakydamas, kad mes turime gilinti savo žinias, turiu galvoje ne plėsti savo bendrąjį profilį, o stiprinti savo srities žinias. O čia pateikiu faktą: tie, kurie daug laisvo laiko praleidžia sąžiningai "kraudamiesi" žinias savo mėgiamai profesijai (kurie žino, kuo nori būti), pasiekia daug daugiau nei tie, kurie mokyklose gauna aukštus įvertinimus, tačiau laisvalaikį švaisto į visas puses ir nelabai susigaudo savo ateities požiūryje. Ir tai yra neginčytinas faktas - apmėtykite mane muilu, "išmaudykite" sniega - aš vistiek sakysiu tą patį. Žinoma, visada yra išimčių: pasiseka ir tiems ir kitiems, pasiseka net kas dieną mąstantiems apie pinigus, tačiau čia yra savotiški niuansai - galbūt turtingi tėvai ar pan. Tačiau, pinigai neprideda žinių. Pinigai atima žinias.
 
Štai radau dar vieną savo paties parašytą šiurkščią, bet prasmingą tiesą:
Nepaminėjau to, kad sėkmingas gyvenimas - tai skausmingas gyvenimas. Yra sakoma: per kančias į žvaigždes. Joks žmogus nepasiekia daug gulėdamas lovoje galvodamas apie pinigus. Būna laimės kūdikių, kurie laimi loterijose - tai tiesiog sėkmė. Puiku, jeigu jūs dalyvaujate loterijose - tai tik sveikintinas žingsnis. Tiesa, nepamirškite tokio dalyko, kad loterijos sukurtos tokiu principu, kad bet kokiu atveju pralobsta ne lošėjai, o loterijos vadovai (jei tu ir laimėsi milijoną, loterijos fonde bus 10 kartų didesnė suma sukrauta tiesiog iš nesėkmingų žmonių). Grįžtant prie temos, noriu paminėti, kad mes kiekvienas turime, tiesiog privalome atrasti savo mylimą sritį. Vienam tai lengva, kitam sunku. Štai aš jau būdamas 14 metų žinojau, kad gyvenimą siesiu su IT - dabar man 19 metų ir mano mąstysenoje yra tik vienas pokytis dėl savo profesijos: aš dar labiau noriu siekti kažko siekti IT nei būdamas 14 metų. IT nėra lengvas dalykas, kolega Washkys yra pasakęs, kad IT čia ne mokslai, o technologijos lemia žinių gausą. Svarbiausia bet kokio IT specialisto paskirtis yra gebėti greitai ir tinkamai rasti reikiamą informaciją, nes informacijos apie IT yra tiek daug, kad jai apdoroti neužtektų nei 100 žmonių galvų. BET. Reikia mokytis, reikia siekti - konkurencija vis dėl to yra ir kiekviena tinkamai išnaudota minutė reiškia labai daug. Aš dievinu tokius žmones, kurie "kapstytis" savos profesijos link pradeda jau paauglystėje. Jei jie tai daro sąžiningai ir uoliai, 90proc. tikimybė, kad jei jie nueis tinkamu keliu, jie pasieks labai daug.
 

http://www.jezus.lt/img/resized/wysiwyg/Straipsniai/sekme.jpg

 
 
Visiškai kita kalba apie vadinamus invalidus (esu girdėjęs tokią nuomonę iš vieno mokslininko apie jaunuolius, kurie baigę mokyklą nežino ko nori ir kur "stoti", tad renkasi populiariausias specialybes). Tokius žmones aš vadinu tiesiog nesėkmingais žmonėmis. Jie nežino nieko: nei savo, nei aplinkinių žmonių vertės. Rinktis specialybę "iš oro" žvalgantis į populiariausias specialybes yra paskutinis žingsnis nedarbingumo diplomo link (taip aš vadinu diplomą, kuomet žmogus su juo negauna darbo). Kodėl tokie žmonės neranda darbo? Būkime optimistai, tokius variantus "iš oro" renkasi nemąstantys žmonės, kurie galvoja, jog tuos 3-6 metus lengvai "atsėdės" kursuose ir susiras darbą. Jie neįdeda jokių pastangų, mokosi standartiškai, o mes žinome, kad standartiškas mokymasis šiais laikais neduos nieko - nori daug pasiekti, tuomet mokykis, mokykis ir dar kartą mokykis.
 
Štai populiariausios specialybės: vadyba, teisė, ekonomika, psichologija... Ir kas iš to? Žinote, kodėl jos populiariausios? Nes egzistuoja ta nesveika banga, kuomet vienais metais įstojo daug, galbūt protingų ir žinančių ko nori, abiturientų, o sekančiais metais tos pačios specialybės link pradėjo pulti nemąstančių abiturientų pulkas, pamatę, jog tai populiariausia specialybė! Dar vienas niuansas, kodėl neranda to darbo - tai elementarus atvejis, kuomet trūksta darbo vietų. O darbo vietų trūksta tik neišmanėliams. Žmogų su gera galva gali priimti ir į užpildytą darbo rinką. Žinoma, teisė, vadyba ir pan., yra tokios disciplinos, kur reikia ir patirties, tačiau žmogui su gera galva patirties netrūks. Gera galva yra ne ta galva, kuri mokykloje gali mokytis aukštais balais ir nieko daugiau, o ta galva, kuri geba pažinti save ir žino, kas yra teisinga, o kas ne.
 
Vėl grįšiu prie savęs ir paminėsiu trumpą savo istoriją. O man pinigai buvo šlykštūs. Mano tikslas buvo tobulėti. Pakakdavo sugadinti kompiuterį, o po to jį taisyti, kad gebėčiau susigaudyti - ogi kas yra kas. Atėjo laikas, kuomet žmonės pradėjo kreiptis pagalbos į mane, nors aš nė nesisiūlydavau. Taip žmonių gausa vis didėjo, didėjo, kol nusprendžiau viską oficializuoti. Įkūriau servisą, daug projektų susijusių su servisu, tačiau apie pinigus aš negalvojau. Net ir dabar, turėdamas darbą tiesą pasakius geroje įmonėje, taip pat dirbdamas savo servise, aš neskaičiuoju pinigų - didžiąją dalį jų taupau (turbūt velniai žino kam), aš stengiuosi niekada negalvoti apie tuos pinigus, o tiesiog pasinerti į darbą. Galvojimas apie pinigus yra atvirkščiai proporcingas pinigų kiekiui.
 
Ir , nustokite galvoti apie pelningas idėjas. Jūs esate lyg perdirbimo aparatas: į jūsų galvą ateina nepelninga idėja >> savo žinių pagalba ir didelėmis pastangomis idėją paverčiate pelninga.
 
Ir tai, ką pasakė universiteto atstovas (atkelta iš pirmos pastraipos): kiekvienas žmogus tik savo dėka patiria pokylius ar nuosmukius - niekas kitas nekaltas dėl to, kad žmogus neranda darbo, tik jis pats. Ši mintis yra gili, bet teisinga. Dar vienas aspektas, kurį paprėžė tas žmogus (gaila, neprisimenu pavardės): jaunuoliai tiesiog per daug galvoja apie pinigus ir per daug įvertina save.
 
Aš esy laimingas dėl tų žmonių, kurie siekia tikslo negalvodami apie finansinę naudą, o tiesiog mylėdami savo darbą. Mes kiekvienas privalome gerbti savo protą, o ne pinigus. Protu, o ne užpakaliu mes uždirbame pinigus. Susimąstykime savo ateitimi :)

Į mano uždarbio žinučių gaviklį pradėjo plaukti pavienių asmenų klausimai, kurie dažniausiai prasideda taip. “Labas, ar man verta eiti į Lietuvos kariuomenę?” Nežinau kokią įtaką padarė mano straipsniai jums, tačiau aš nebūsiu ta propagandos mašina, kuri sakys, kad jūs būtinai turėtumėte ten eiti. Kiekvienas mąsto savo galvą, tad iš mano sukurptų straipsnių bandykite susidaryti savo nuomonę. Jūsų teismui atiduodu dar vieną, šviežiai iškeptą, straipsnį apie buitį ir gyvenimą kariuomenėje!

Laisvalaikis prasideda savaitgalį


Kareivis irgi žmogus! Šitą posakį reikėtų užkabinti ant kiekvienų kareivinių durų. Mums nesvetimas skausmas, baimė ir ašaros. Netgi mes turime laisvalaikį ir elementarią buitį. Kad ir kaip mus Rukloje “drožė”, savaitgaliais mūsų laukdavo užtarnautas poilsis.
 
Šeštadienį keldavomės vieną valandą vėliau. Pasigirsdavo komanda “Kuopa kelk”, tačiau skirtingai nei šiokiadieniais, mes čiupdavome ne sportinį kostiumą, bet savo pagalvę ir užklotą. Jau tapo tradicija, kad savaitgaliais vykdavo patalynių purtymas. Dešimt minučių įnirtingai stengdavausi atsikratyti dulkių erkučių.
 
Man ta veikla patiko, kadangi nereikėjo atlikinėti tu įgrisusių mankštos pratimų, o ir kūnas atsigaudavo, bei pailsėdavo. Jeigu civiliai būtų mus matę, ko gero labai kvatotų, nes iš šalies atrodėm labai juokingai. Patalynė ir pagalvė, bei žaliūkas kareivis intensyviai purtantis jas. Ko gero ne kasdien pamatysi tokį vaizdą?
 
Po sėkmingai įvykdytos dulkių erkučių naikinimo operacijos, eidavome praustis. Tam skirdavo gerą pusvalandį. Savaitgalio nuotaiką tvyrodavo ore, kadangi nebūdavo intensyvaus raginimo skubėti. Tada ir barzdą nusiskusdavau be didesnio įpjovų skaičiaus ir dantys labiau blizgėdavo.
 
Valgydavome neskubėdami, su pasimėgavimu. Porcija mažoka - viena lėkštė košės ir puodelis kakavos. Nuo stalo pakildavai ne itin privalgęs, tekdavo tikėtis, kad pietūs atsipirks su kaupu.
 
Nuo devintos iki vienuoliktos valandos tvarkydavome kuopą. Vykdavo intensyvūs valymo darbai. Visa kuopa paskęsdavo putose. Ne veltui toks valymas buvo pramintas “putų švente”. Putoms paruošti reikėjo nei daug, nei mažai, tik vieno kibiro karšto vandens, saujos muilo drožlių, bei keleto gerų rankos pasukimų.
 
Vienas žmogus tarsi sėjos metu ant plytelių berdavo putas, tuo tarpu kitas iš karto imdavosi intensyvaus plytelių trynimo, trečias asmuo viską nusausindavo. Su tokia meile ir atsidavimu valant gaudavosi stulbinamas rezultatas, tarsi iš valiklio reklamos. Plytelės blizgėdavo!
 
Po švaros darbų šiek tiek pasimokydavome. Tos paskaitos būdavo labai paprastos, nors programoje rašydavo, kad jus truks iki vakaro, dažniausiai iki pietų jau būdavome nuveikę didžiuosius dienos darbus. Gavus komanda “laisvalaikis” prasidėdavo tikrasis poilsis.

Poilsis ir truputėlis išorinio pasaulio malonumų


Nuo čia prasideda kitas gyvenimas. Pagaliau gali nusivilkti tą seniai įgrisusi karišką kitelį ir tuos susmirdusius batus. Iš to didelio džiaugsmo nereikėtų pamiršti, kad karinis statutas ir kariškos taisyklės vis dar galioja. Kitelį reikia tvarkingai sulankstyti ir padėti ant lovos. Kariški batai turi būti nešami į džiovyklą. Šiuos darbus reikėtų atlikti kruopščiai, nes kitaip budintis tos dienos kariškis gali sugadinti tavo laisvalaikį.
 
Pagrindiniai laisvalaikio užsiėmimai - knygų skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, naudojimasis telefonu, laišku rašymas, bendravimas su draugais.
 
Televizorių iškarto atmečiau kaip nereikalingą laiko gaišimo priemonę. Man nepatinka tai ką jame rodo, o ypač nervina tos ilgos ir laiką gaišinančios reklamos, tad stengiausi vengti televizijos, nors mano draugai su didžiausiu pasimėgavimu žiūrėjo senus filmus, kuriuos visi jau matėm N-tajį kartą. Taip jau atsitinka, kad nuo bukinančios aplinkos ieškai bet kokio gelbėjimosi rato.
 
Knygų pirmą mėnesį neturėjau, tad teko naudotis telefonu, bei rašyti laiškus. Statute nepasakyta, kad būtina rašyti tik laiškus, aš rašydavau savo dienoraštį. Telefonas pasitaikė išmanusis, todėl didelio vargo neturėjau. Kiekvieną kartą sužinodavau ką nors naujo.
 
Pirmą mėnesį Rukloje gyvenome kaip kalėjime. Tarp tų keturių sienų pasijauti toks izoliuotas, o ir tie laisvalaikio užsiėmimai palaipsniui pabosta. Jauti tokia tuštumą aplink, bei didelį norą ištrūkti namo.
 
Nuo antro mėnesio mus slėgę varžtai po truputį atsileido, tad karts nuo karto mus išleisdavo į lauką. Pagrindiniai lauko užsiėmimai būdavo futbolas arba krepšinis. Prie kliūčių ruožo neprileisdavo, kadangi buvo bijoma, kad mes patirsime traumas. Futbolą ir krepšinį žaisdavome ne tik tam, kad žaistumėme, bet ir varžydavomės iš karinių užduočių. Sakykim laimėjęs skyrius nevalo tą vakarą kuopos. Būdavo įdomu, kadangi varžymasis suteikia visai kitą prasmę.
 
Dažnas kareivis laisvalaikiu pasinaudodavo kariškos ekipuotės tvarkymuisi, galvos skutimui. Šiokiadieniais gali neužtekti laiko, tad savaitgaliais plaudavomės kelnes, marškinėlius, kitelius, batus. Skirtingai nei seržantai, kurie naudojosi skalbimo mašinomis, mes tenkinomės ranku darbu. Nuo ūkiško muilo, man pradėjo lupinėtis oda, tačiau tai buvo tik menka bėda, kurios visiškai nesureikšminau. Iš pradžių galvojau, kad neleisdami naudotis skalbimo mašinomis jie mus žemina, bet pagalvojau, kad gerai darė, kadangi rankomis plauti iš tiesų žymiai geriau!

Bendravimas - Geros tarnybos garantas


Bendravimas karinės tarnybos metu buvo svarbiausias visų Bazinių Karinių Mokymų akcentas. Galėjai atsiriboti nuo grupės žiūrėdamas televizorių, skaitydamas knygą ar tvarkydamasis savo daiktus, tačiau anksčiau ar vėliau tekdavo grįžti į savo kambarį, kuriame tavęs laukdavo apie 7~ žmonės. Kiekviename kambaryje būdavo daugmaž po tiek.
 
Man bendrauti sekėsi gerai. Karinės tarnybos metu teko sutikti įvairių žmonių. Reikia nepamiršti, kad į Ruklą suvažiavo iš visų Lietuvos kampų. Savo kuopoje turėjom net vieną latvį, kuris turėdamas Lietuvos pilietybę įgijo teisę atlikti karinę tarnybą Rukloje.
 
Mano kambaryje esantys žmonės buvo ramūs. Nei labai pasikėlę, nei rodo kokius nors agresijos požymius. Visi buvo lygūs, tačiau kartais išlysdavo kai kurių kolegų noras pasidemonstruoti. Vienas su manim tarnavęs asmuo buvo atvykęs iš Vilniaus. Jo brolis tarnauja patrulių būrį.
 
Ištisas laisvo laiko valandas tekdavo klausyti jo liaupsių savo broliui ir kitos nereikalingos informacijos. Pirmą mėnesį jis dar buvo ramus, tačiau laikui bėgant prasidėdavo ištisos serijos noro pasidemonstruoti. Jis viską žinojo, viską suprato. Bėgdamas imitaciniu mūšio lauku norėdavau trinktelėti jam su buože, nes jis paprasčiausiai užknisdavo. Žinot, devyniais iš dešimties atveju jis susimaudavo. Nuo to didelio rašto, išeidavo iš krašto. Su skyriaus draugais jį praminėme "Nato" kariu.
 
Mūsų tarnybos metu instruktoriai taip pavadino tuos, kurie mistiniu būdų sugebėdavo išeiti iš konteksto ribų. Daryk ką nors ne taip ir tave vadins "Nato" kariu. Susimovei orientacinio žygio metu? Neatlikai užduoties iki galo? Viskas, tu "Nato" karys!
 
Man patiko ši sarkazmo formą. Instruktoriai mus matė kaip nuluptus. Jie suprasdavo kokios nuotaikos vyrauja skyriuose, todėl nieko nėra geriau, kai stovinti kuopai blogiečiai gauna į skudurus. Jaučiausi gerai žinodamas, kad mes turime "stogą" viršuje.
 
Per tris mėnesius, kuriuos praleidau Rukloje, nebuvo didesnių muštynių. Pirmas incidentas kilo pirmą savaitę, kai du kareiviai nepasidalino duonos rieke, o antras incidentas kilo po gero mėnesio, kai du kariai apsimėtė akmenimis, o tada paleido į darbą kumščius. Abiem atvejais viskas baigėsi taikiai.
 
Mums nebuvo prasmės dažnai muštis, kadangi, kad ir kaip vienas kito nekęstumėme, mes buvome komanda. Išeidavome į tuos naktinius žygius su tais pačiais žmonėmis, su kuriais ryte apsižodžiavom. Reikėjo pasitikėti vienas kitu, tad tą ir darėm.
 
Ta trijų mėnesiu buitinė gyvenimo dalis parodė kokie gali būti žmonės. Nebuvo taip, kad visi tiesiog entuziastingai kibtų į valymo ir tvarkymo darbus. Buvo tinginių, kurie vengdavo atsakomybės ir nusiplaudavo nuo bet kokios užduoties, buvo ir tų, kurie uoliai viską darė, tačiau dažniausiai tokiais ir naudodavosi gudresni.
 
Kiekvienas naudojo tą banalų posakį: "Jeigu jis nedaro, nedarysiu ir aš!" Mūsų skyrius dažnai būtent todėl ir susipykdavo vakarais, kai reikėdavo valyti kuopą. Niekas nenorėjo valyti tualetų. Būdavo sunku nuspręsti ir pasiskirstyti užduotis. Komandinis darbas kartais užknisdavo ir viskas ko tą naktį norėdavai - bilieto namo.

Saldumynų troškimas. Karinės tarnybos prasmė.


Tarnaudamas Rukloje pamiršau saldėsius. Nors valgykloje buvo tas užkandžių aparatas, kurį karininkai vadindavo bankomatu, tačiau jo nepakako. Kolegos organizuodavo ištisą kontrabandos tinklą, kurio pagalba mūsų spintelėse atsirasdavo įvairių skanėstų. Valgydavome iki soties ir labai džiaugiamės pergudravę sistemą.
 
Per tuos tris mėnesius viskas spėjo atsibosti. Pamažu viskas tapo monotonija. Tas pats vaizdas per langą, tie patys žmonės, tos pačios užduotis. Stebina tai, kad visi atlaikė be didesnių komplikacijų. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kurioje pasakojama apie tai, kad žmonės tiesiog "nupušo" nuo tokio kariško gyvenimo. Tada dar buvo privalomoji karinė tarnyba.
 
Kai rašau naują straipsnį visada savęs klausiu ar buvo verta? Kam man šito reikėjo? Sunku atsakyti, tačiau žinau, kad kiekvienas dalykas žmogų gyvenime grūdina. Nesvarbu kas tai būtų, darbas užsienyje, savanorystė, kelionės. Mes visi tobulėjame, svarbiausia tai priimti ir judėti į priekį. Visų keliai ankščiau ar vėliau pasieks galutinį tašką, bet kol ta diena neatėjo, tiesiog džiaukitės kelione ir semkite bet kokią patirtį.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške