Norbertas

Kas nutiko man?
 
Išsiskyriau su mergina po metu virš laiko (gavau ragus), tada tiek įsileidau depresiją, kad miegodavau po 14 h. per dieną, kitas tiesiog egzistuodavau, susipykau su tėvais, draugais, problemos didėjo, per nieko neveikimą teko sustabdyti studijas, nes buvo skolų virš galvos.... Tada vieną vakarą draugas ištempė iš namų, kartu buvo buvusi klasiokė ir jos kursiokė, kurią visi matėm pirmą kartą. Netyčia (buvau praradęs pasitikėjimą savimi) pradėjau su ja bendrauti, jau pirmą vakarą paėmiau už rankos, pasiūliau kavos išgerti mieste kada..Kuo daugiau bendravau su ja, tuo labiau atsigavau visom prasmėm. Dabar jau trečias mėnuo kaip mes kartu (cha, mažos pergalės) ir gyvenimas eina geryyn.! Kartais vienas žmogus viską pakeičia aukštyn kojom ir iš tamsos padaro šviesą. Ieškok to žmogaus, jį rasi tada, kada mažiausiai to tikiesi.

Na ką, ilgai svarstęs, sugalvojau sudėti filmus, kurių dėka, man padėjo labai patikti istorija. Į viduramžius nelysiu, pradėsiu nuo 2 pasaulinio karo!
 
http://www.youtube.com/watch?v=6E3TL4bnkd8
http://www.youtube.com/watch?v=4Lt9Wssowpc
http://www.youtube.com/watch?v=6ySH7teNZBs



 
Šaltasis karas:
http://www.youtube.com/watch?v=qlvOavR2MPg
http://www.youtube.com/watch?v=oZ2mLwJyUgo
 
Vietnamo karas:
Dėja neradau youtubėje to filmo, tad numesiu filmai.in nuorudą, atsiprašau. Čia nors yra labiau autobiografinis, bet labai plačiai nupasakoja apie Vietnamo karą.
http://www.filmai.in/13380-amerika-pries-dzona-lenona-the-us-vs-john-lennon.html
 
Partizaninis karas Lietuvoje:

 
Daugiau nelabai žinau, jei pažiūrėsiu tikrai numesiu nuorodą, dar galite pažiūrėti šį filmą, nors čia kalbama apie Černobilio avariją, tačiau nemažai pasakojama apie to meto SSRS propoganda, apgavystes ir kaip jiems buvo nusišikt ant žmonių.

 
Pasidalinkite ir jūs žinomais filmais, kurie tikrai pasakoja apie tikrą, nepagražintą istoriją.

Prisipažinsiu – šiemet jau ketinau šį kasmetinį pranešimą praleisti ir pasilikti visas mintis jubiliejui. Bet nusiskundimas forumu leido suprasti, kad sausio 5-toji Uždarbis.lt negali likti nepaminėta – kad ir keliomis dienomis vėliau nei įprastai.
 
Taigi praėjusį savaitgalį Uždarbis.lt pradėjo savo dešimtuosius gyvavimo metus.
 
Ką nuveikėme per pirmuosius devynerius ir kas mūsų laukia ateityje? Tai pagrindiniai klausimai, kuriuos šiandien yra puiki proga aptarti.
 
Jeigu tai, ką kartu pasiekėme nuo 2004-tųjų, būtų galima reziumuoti viena nuotrauka, ji tikriausiai būtų ši:
 

 
Kaip mes čia atsidurėme? – klausiau savęs ne vieną kartą.
 
Kokia Uždarbis.lt strategija, vizija ir tikslai? – klausė manęs vienas verslo informatikos studentas, forumą nusprendęs įtraukti į savo kursinį darbą.
 
Ar gali pasakyti, ar apsimoka kurti forumą? Ar greitai gausiu iš jo pelno? – privačiai teiravosi kitas – neseniai užsiregistravęs – narys.
 
Šiandien būtų paprasta pasakyti, kad viskas buvo apgalvota ir suplanuota dar prieš devynerius metus, – kad Uždarbis.lt dabar tik baigia vykdyti savo dešimties metų strategiją, parašytą 2004-taisiais ir nei karto neredaguotą, – ir kad viskas buvo daroma remiantis verslo logika bei tikslingai siekiant apskaičiuoto pelno.
 
Bet tai būtų melas. Mes niekada neturėjome jokios strategijos – neturime jos ir dabar. Kaip neturėjome ir jokio verslo plano: pirmus keturis metus – kol nepasiekėme 10 000 lankytojų per dieną – Uždarbis.lt negeneravo nei lito – turėjome tik viltį, kad kada nors forumas nebebus nuostolingas ir galės pats save išlaikyti.
 
Dabar galiu pasakyti, kad ta diena atėjo. Nors Uždarbis.lt administratoriai ir moderatoriai savanoriškai skiria savo laisvą laiką forumui prižiūrėti, kasdien plūstančių pagalbos laiškų atsakinėjimas bei serverio priežiūra, leidžianti užtikrinti sklandžią forumo veiklą, – tai jau darbai, kuriuos dirbantiems žmonėms bent simboliškai galime atsilyginti.
 
O kokia buvo pradžia?
 
Atgal. Į praeitį.
 
Tai buvo laikai, kai...
 

internetu naudojosi tik kas ketvirtas lietuvis; Internet Explorer 6 buvo populiariausia interneto naršyklė pasaulyje (Firefox ir Chrome dar neegzistavo); kas antras lietuviškas puslapis naudojo ten.lt subdomeną (nes ".lt" domenai kainuodavo po 180 Lt / metams); svetainė niekada nebūdavo baigta, jei į ją neįdėdavai savo "Top100" lankytojų skaitliuko (ačiū, kad atsiradai, Google Analytics); 88x31 px buvo reklaminio skydelio dydžio standartas, o reklamą Lietuvoje galėjai iškeisti tik į reklamą (88x31.lt), bet ne į pinigus (mintis apie Google AdSense Lietuvoje skambėjo neįtikėtinai); kiekvienas save gerbiantis "uždarbiautojas" turėjo e-Gold sąskaitą – ar net penkias – nes PayPal naudotis lietuviams tuomet dar buvo griežtai draudžiama; neegzistavo nei Facebook, nei Twitter, nei YouTube, o Skype dar buvo niekam nežinomas kelių mėnesių kūdikis.
Tokioje aplinkoje prieš devynerius metus atsirado šis puslapis.
 
Bet pabėkime šiek tiek į priekį: 2005-tųjų pavasaris, kai forumui jau daugiau nei metai.
 
Mūsų, registruotų narių, čia jau keli šimtai, bet tų, kurie aktyviau dalyvauja diskusijose, – turbūt mažiau nei šimtas. Jausmas – kaip paskutiniais metais mokykloje: vienus žinai geriau – kaip savo klasiokus, kitus gal tik iš matymo – kaip pararelinių klasių moksleivius – bet tokių, apie kuriuos negalėtum pasakyti nei žodžio, – labai mažai. Kiekvienas naujas narys greitai tampa žinomu kitiems – užregistruodamas tarsi praverdavo privataus vakarėlio duris, kur visų akys nukrypdavo į jį.
 
Vis dėlto naujų temų per dieną atsirasdavo vos kelios, o kartais – nė vienos: ateidavai vasarą į forumą ir nerasdavai visiškai nieko sau įdomaus. Tada man kildavo klausimas, kam apskritai jis reikalingas ir kiek tai tęsis, – kam skirti laiką rūpinantis dalyku, kuriuo mažai kas naudojasi.
 
Keliais skirtingais laikotarpiais nebuvau vienintelis už forumą atsakingas žmogus ir toks klausimas kildavo ne man vienam. Vienas vyresnis kolega netruko priimti logišką sprendimą: kai tau yra virš 20, neturi kada kiauras dienas sėdėti prie forumo su keliasdešimt aktyvių narių ir galvoti, kaip jį patobulinti, kai jokios grąžos iš to negauni ir perspektyvų jokių nesimato.
 
Tai, kad tuo metu stipriai abejodamas forumo ateitimi likau juo rūpintis daugiausiai įtakos turėjo mano jaunas amžius: kai tau yra 15-ka, laiko po pamokų turi marias, o kaip prasmingai jį išnaudoti – pasirinkimų ne tiek ir daug (ačiū Dievui, manęs niekada nedomino kompiuteriai žaidimai) – tad tiesiog tuo metu neradau, ką galėčiau veikti geresnio, ir visko nemečiau.
 
Viskas pasikeitė 2005 gegužę, kai forume užsiregistravo NuPagady – narys numeris 585. Netrukus atrodė, kad jo visur pilna. Jis turėjo daugybę idėjų forumui, kaip ir ką reikėtų pakeisti, – ir jos man visos patiko, ką retai galėdavau pasakyti apie kitų narių pasiūlymus. Iki tol mano požiūris retai sutapdavo su kitų pirmųjų administratorių ir moderatorių – ir todėl būdamas jauniausias dažniausiai jiems nusileisdavau. Atsimenu tokį keistą jausmą: kai žinai, kad darai ne taip, kaip tau atrodo teisinga, bet tai, ko nori dauguma.
 
NuPagady ne tik nestigo idėjų, bet ir noro jas pačiam įgyvendinti – tad netrukus forumas jau turėjo du savininkus. Dėl to buvau labai laimingas: nuostabus jausmas žinoti, kad nesi vienintelis žmogus, kuris kelsis naktį, forumui staiga nustojus veikti, – kad yra dar kažkas, kuriam ši svetainė rūpi ne mažiau nei tau. Nesvarbu, kad to pora metų vyresnio vaikino iš kito miesto niekada nesi gyvai matęs.
 
"Ar nemanai, kad mums reikia pereiti prie .lt domeno?", – paklausė NuPagady manęs 2005-tųjų vasarą, kai puslapis buvo pasiekiamas adresu "uzdarbis.info". "O kam? Juk forumas jau beveik miręs" – atsakiau jam tada – ir jis tikrai toks buvo tą karštą vidurvasarį, kai dauguma iš mūsų keliasdešimt aktyvių narių paliko miestus ir patraukė į gamtą: tais laikais kompiuteriai buvo stacionarūs ir su žmonėmis nekeliaudavo, internetas kaimuose buvo sunkiai pasiekiamas, o WAP – dar visiška naujiena. Iki šiol atsimenu, ką NuPagady man tuomet atsakė: "O aš manau, kad tai tik pati pradžia".
 
Tai buvo turbūt pirmas kartas, kai pradėjau galvoti, kad iš to paprasto forumo gali išaugti kažkas didesnio. Tad rudeniop mes ėmėmės darbų. Smagu, jog dauguma tuo metu su vienu pirmųjų forumo atnaujinimų sveikinusių narių yra aktyvūs ir šiandien – praėjus aštuoniems metams:
 

 
Tuo metu net toks esminis dalykas kaip forumo taisyklės buvo dar tik planuose. Nebuvo nei įspėjimų, nei atsiliepimų, nei tapatybės, nei reputacijos sistemų. Nebuvo nei skelbimų, nei temos prisegimų, nei temos iškėlimų. Nebuvo daugybės dalykų, be kurių šiandien Uždarbis.lt neįsivaizduojamas, bet tuo metu susiformavo svarbiausias iš visų – mūsų principai.
 
Per vieną pirmųjų gyvų susitikimų iš Kauno specialiai atvykęs į Vilnių NuPagady iškėlė mintį, jog turime labiau skatinti perspektyvius uždarbio būdus, netoleruoti nesąžiningų narių ir bet ko, kas yra nelegalu pagal įstatymus. Dabar sunku tuo patikėti, bet iki tol forume net buvo skiltis "Cheat software", kur nariai diskutuodavo apie sukčiauti padedančias programas. Jos greitai neliko.
 
Tais klausimais, su kuriais su NuPagady sutarėme, didelė forumo narių dalis mums nepritarė – todėl būdamas paaugliu niekada nebūčiau drįsęs vienas priimti tokių sprendimų, kuriuos kartu priėmėmė per kitus tris metus.
 
Pavyzdžiui, daugelis negalėjo suprasti, kodėl mes pradėjome šalinti iš forumo narius, kurie užsiėmė kardinimu, vogtų skriptų platinimu ir kitais nelegaliais dalykais. "Koks jūsų reikalas?", – klausė jie mūsų.
 
Vienas sunkiausių ir svarbiausių sprendimų forumo istorijoje buvo PTR, PTC, HYIP, AutoSurf ir visų su jais susijusių diskusijų uždraudimas. Tai buvo neabejotinai pačios populiariausios temos forume, dėl kurių jame lankydavosi bene pusė visų narių. Pusė! Ir staiga mes paskelbiamė, jog tai nuo šiol forume yra draudžiama: diskusijos, kurios atvedė 50% lankytojų srauto, per vieną dieną šiame forume tapo nepaigeidaujamomis.
 
Tai galėjo baigtis arba labai gerai arba labai blogai. Buvo nemaža tikimybė, jog forumas visiškai apmirs, jei aktyviausiai nariai susikurs ir pereis į kitą, kuriame tokių draudimų nėra. Mes turėjome viltį, kad nariai liks ir tų temų uždraudimas paskatins juos pradėti domėtis perspektyvesniais uždarbio būdais – ar net programavimu ir dizainu. Žodžio "verslas" tuo metu (2006) forume, kurio narių amžiaus vidurkis buvo maždaug 16 metų, apskritai niekas nevartojo.
 
Daug kas iš pradžių tokio populiariausių temų draudimo nesuprato ir nepalaikė. "Drausti tik tam, kad drausti?", "Jeigu jums nepatinka tie uždarbio būdai, kodėl jais neleidžiate užsiimti kitiems?" – tokių suprantamų reakcijų sulaukėme ne vienos.
 
Šis ir daugybė kitų vėlesnių draudimų – tokių, kaip paskolų ir Facebook pardavimų, – kurie atėmė iš dalies narių būdą uždirbti, kiekvieną sykį atsiliepdavo mums vis nauja neapykantos banga, bet manau buvo esminiai keliant forumo lygį.
 
Kodėl mes įvedemė tiek draudimų? Dėl forumo įvaizdžio – dėl žmonių, kuriuos jis pritraukia. Niekada rimti žmonės – o su jais ir rimtos diskusijos – nebūtų atėjusios į forumą, kurio daugumą sudaro vaikai, užsiėminėjantys PTR ir HYIP. Lygiai taip pat vyresniam ir labiau patyrusiam žmogui būtų gėda save susieti su bendruomene, kuri Lietuvoje garsėja tik kaip lengvų paskolų sunkiai gala su galu suduriantiems žmonėms vieta ar kaip Facebook šiukšlintųjų centras.
 
Tai, jog mūsų su NuPagady principai visais esminiais klausimais sutapo, leido ne tik drąsiai priiminėti sprendimus, kurie sukeldavo nemažos dalies narių garsų nepasitenkinimą, bet ir padėjo pagrindus buriant administratorių ir moderatorių komandą daugeliui metų į priekį: mes pradėjome ieškoti narių, kurie vadovautųsi tokiais pat principais ir nebijotų jų ginti, net jei dauguma mano priešingai.
 
Tai reiškia, kad kiekvienas naujas moderatorius turėjo nekęsti nesąžiningų žmonių, kaip nekenčiame mes, gerbti kitus narius, kad pats būtų gerbiamas, ir mokėti aiškiai dėstyti savo mintis, kad neliktų nesuprastas tuomet, kai tenka priimti nepopuliarius sprendimus.
 
Šiame forume administratoriai ir moderatoriai vaidina ypatingą vaidmenį – jie nėra tik forumo prižiūrėtojai – tai tarsi visos bendruomenės taryba, su kuria kiekviena nauja taisyklė ir atnaujinimas yra derinamas. Labai dažnai naujų taisyklių ir funkcijų pasiūlymai ateina iš jų pačių – nes tai vieni aktyviausių narių, išspręndusių daugybę problemų, su kuriomis į juos žmonės kreipėsi.
 
Kelis pirmus forumo gyvavimo metus būdavo baisu prie jo neprisijungti kasdien 365 dienas per metus, nes nežinodavai, kas gali nutikti. Šiandien esu laimingas, kad Uždarbis.lt administravimas nepriklauso nuo vieno žmogaus. Net jeigu aš dingčiau, niekas nesugriūtų: dabartiniai administratoriai pajutę poreikį savo nuožiūra gali pakviesti naujus moderatorius (galiojant veto teisei: visi administratoriai tai kandidatūrai turi pritarti), su kuriais jų principai sutampa, o tai reiškia – kad sutampa ir su mano. Tuo įsitikinau visiškai nesikišdamas į paskutinę moderatorių atranką prieš kelis metus.
 
Tad turbūt pagrindinė pamoka, kurią išmokau per visus devynerius Uždarbis.lt metus: atrasti ir vertinti žmones, kurie patekę į bet kokią situaciją priimtų tokį patį ar – dažniausiai – geresnį sprendimą, nei priimčiau pats. Be jų šis forumas niekada nebūtų sulaukęs šimtatūkstantinės auditorijos. Be Uždarbis.lt komandos – visų dabartinių ir buvusių administratorių ir moderatorių – nebūtų Uždarbis.lt.
 
Jei kam nors įdomu, kas tie paslaptingieji VIP nariai, kurių dauguma forume dabar beveik nesireiškia, – atkreipkite dėmesį į jų registracijos datas. Dauguma jų – tai žmonės, kurie buvo šalia Uždarbis.lt savo darbais, patarimais ir naudingais pranešimais tuomet, kai jis buvo dar kudikystėje. Tik dėka to laiko, kurie jį praleido rūpindamiesi menku ir mažai žinomu forumu, jis yra šiandien toks, koks yra dabar. Tavęs čia tikriausiai šiandien nebūtų, jei pirmaisiais gyvavimo metais ta maža grupelė žmonių nebūtų aukojusi savo laiko jo moderavimui, neleisdama įsigalėti chaosui, ir – svarbiausia – jei nebūtų kūrusi įdomaus turinio, dėl kurio prie mūsų jungėsi vis daugiau ir daugiau protingų žmonių, kol galiausiai šį forumą atradai ir tu. Jie yra VIP – very important people – nes savo momentu jie tokie šiam forumui ir buvo – vieni svarbiausių.
 
Ateityje – kitaip?
 
Visus devynerius metus Uždarbis.lt tobulėjo identikuojant iškilusias problemas ir ieškant joms geriausių sprendimų – kartais tai taisyklių papildymai, kartais naujos funkcijos – kaip atsiliepimų ir tapatybės sistemos, apgavysčių forume skaičių sumažinusios daug kartų ir leidusios nepažįstamiems žmonėms vieni kitais pasitikėti.
 
Įdomu tai, kad pasiekėme daugiau nei 120 000 unikalių lankytojų per mėnesį ribą niekada neturėję nė vieno žmogaus, prie šios svetainės dirbančio pilnu etatu (ne visai teisingam palyginimui: "Verslo žinios", turinčios panašų lankomumą, samdo 100 žmonių).
 
Ką tuomet Uždarbis.lt galėtų pasiekti, jei turėtų komandą, dirbančią prie šio puslapio pilną darbo dieną kasdien ir nusistačiusią sau ilgalaikius tikslus?
 
Pagrindinis iššūkis
 
Kaip galėtume apibrėžti daugumą Uždarbis.lt narių? 12-36 metų amžiaus; vyriškos lyties; moksleivis, studentas, laisvai samdomas darbuotojas, verslininkas arba žmogus, turintis nuolatinį darbą ir svajojantis jo kada nors atsikratyti; besidomintis ar užsiimantis verslu, technologijomis, pokeriu, lažybos, asmeniniu tobulėjimo ar politika.
 
Dabar pagalvokite, kiek tokių žmonių asmeniškai pažįstate. Kiek iš jų nuolatos lankosi šiame forume? Kiek yra kažkada lankęsi, bet daugiau niekada negrįžę? Kiek iš jų apskritai yra apie jį ką nors girdėję?
 
Kur link aš lenkiu? Manau, kad Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių žmonių (pagalvokite vien apie visus verslo, ekonomikos ir informatikos krypčių studentus bei neseniai baigusiuosius), kuriems Uždarbis.lt galėtų tapti vienu svarbiausių žinių šaltiniu, – bet toks šiandien nėra.
 
Kodėl nėra? Kodėl daugybė jaunų žmonių, kurie domisi tais pačiais dalykais, apie kuriuos diskutuojame Uždarbis.lt, nėra nuolatiniai šio puslapio lankytojai? Aš to klausiu savęs paskutines tris savaites.
 
Pažiūrėkime kitu kampu – kaip Uždarbis.lt paskutiniais metais atrodo panašių lietuviškų svetainių kontekste:
 

 
Lyginant Uždarbis.lt su panašiomis svetainėmis galima padaryti porą išvadų:
 

Uždarbis.lt iš esmės niekuo nenusileidžia populiariausiams tos pačios tematikos – verslo ir technologijų – portalams Uždarbis.lt smarkia atsilieka nuo populiariausių Lietuvoje to paties pobūdžio – lankytojų kuriamo turinio – svetainių
Bet pati svarbiausia man atrodo ta beveik visiškai tiesi linija, kuria išreikštas mūsų lankomumo kitimas. Tai reiškia, kad per paskutinius pusantrų metų Uždarbis.lt visiškai neauga: jeigu praėjusį mėnesį prie forumo prisijungė 1 000 naujų narių, reiškia, tiek pat jų čia ir nustojo lankytis.
 
Kitaip sakant, Uždarbis.lt šiandien yra tarsi kiauras kibiras: į jį gali pilti vandenį, bet kol jo apačioje bus skylė (priežastis, dėl kurios tiek užsiregistravusių narių forumą apleidžia), tol tas kibiras niekada neprisipildys – nepasieks to, kas jame telpa (kiek realiai lankytojų Uždarbis.lt galėtų turėti).
 
Koks pagrindinis rodiklis, kurį reikėtų siekti pagerinti? Ne lankytojų, ne registracijų, bet aktyvių narių – tų, kurie prisijungė prie Uždarbis.lt per paskutines 30 dienų, skaičius. Šiandien Uždarbis.lt turi 6 000 aktyvių narių, iš kurių 2 400 (40%) prie forumo prisijungia kasdien. Tai reiškia, kad turime dar apie 50 000 žmonių, kurie kažkada skyrė laiko tam, kad čia užsiregistruotų, bet galiausiai neberado to, dėl ko vertėtų sugrįšti. Mums reikia juos susigrąžinti.
 
Taigi klausimas, kurį šiomis dienomis sprendžiu: ką reikėtų keisti, kad Uždarbis.lt taptų vieta, į kurią daugiau žmonių sugrįžtų kasdien? Ko trūksta, kad čia pradėtų lankytis panašius pomėgius turintys mūsų pažįstami?
 
Galbūt forumai – tai interneto praeitis? Per paskutinį dešimtmetį sparčiausiai augusios interneto bendruomenės naudojo visai kitus diskusijų formatus. Galbūt Uždarbis.lt turėtų pereiti prie Reddit, Quora, StackExchange ar kito formato?
 
Visa tai atviri klausimai kiekvienam. Būtų įdomu sužinoti jūsų mintis, kokį Uždarbis.lt norėtume matyti ateityje.
 
Statistika
 
Per metus narių padaugėjo nuo 48 300 iki 60 500, pranešimų – nuo 1 833 100 iki 2 139 393, o lankomumas nuo 16 500 iki 20 000 narių kasdien.
 
Metų forumiete 2012 šiemet tapo zyzuole.
 
Naudingiausi nariai
 
Tikriausiai ne vienas greitai permetęs tekstą akimis nusprendė nesivarginti jį visą skaityti ir atkeliavo tiesiai čia. Matyt, ne veltui – antrus metus iš eilės skelbiu daugiausiai "mėgstamų" pranešimų (surinkusių 10 ir daugiau reputacijos taškų) per 2012-tuosius metus parašiusių narių sąrašą.
 
Šiemet bent vieną mėgstamą komentarą parašė daugiau nei pusė tūkstančio narių (533) – tai šiek tiek daugiau nei pernai (464). Visą sąrašą rasite čia (ieškoti savęs: CTRL + F).
 
Kaip ir pernai, Uždarbis.lt marškinėliai priklauso kiekvienam, kuris parašė 5 arba daugiau "Mėgstamų" pranešimų:
 

mikas1982 (20) lasickui (19) Justinas (15) ZJA (15) Movado (14) Giedrius (14) esnyper (13) Arvydas (12) dziu-mAn-dzy (12) litas (11) JustasP (11) dageris_ (11) dskpajurys (10) B.T.M. (10) Frankenstein (9) Paulius. (9) BrainStorm (9) Kofemanas (9) Leader (8) click (8) ecash (7) Sir Blackbeard (7) klientas (7) gio (7) campagnolo (7) zyzuole (7) iPauL (7) Andrejus (6) anon (6) suvalgysiu (6) Mikaz (6) UnoDėdė (6) Promise (6) HOST321 (6) Andriuslink (6) wicked (6) Marius.S (6) InTeXaS (6) daryZ (6) Meilutė (6) KingPin (5) OxyG3N (5) Rated (5) emporio (5) extremist (5) epsaitas (5) Karolis (5) Jasinka (5) Dolis (5) BigMan (5) NEO_ (5) GotMilk? (5) TonY B (5) twea (5)
Galioja tos pačios dvi sąlygos aukščiau paminėtiesiems marškinėlius gauti:

Tai turi būti tavo pirmieji Uždarbis.lt marškinėliai (dalis narių juos jau yra gavę) Reikalingas pašto adresas Lietuvoje, į kurį marškinėlius galėtume nusiųsti
Norėdami atrasti marškinėlius savo pašto dėžutėje, paminėti nariai turėtų parašyti man AŽ tema "MARŠKINĖLIAI" (būtinai taip, didžiosiomis, kad nepasimestų tarp kitų žinučių) iki sausio 16 dienos su:

Savo dydžiu (S, M, L, XL...) Lytimi (V / M) Adresu Lietuvoje (įskaitant pašto indeksą, kurį galite sužinoti post.lt)
Jei jokių nesklandumų nekils, marškinėliai bus pasiūti specialiai pagal jūsų nurodytus dydžius ir išsiųsti tiesiai jums iki vasario 15 dienos.
 
Pabaigai
 
Dabar pagalvojau, kad 9 – tai pusė pilnametystės. Kur mes visi būsime po dar devynerių? Tikiuosi, kad Uždarbis.lt tuo metu turės jau ne vieną savo milijonierių :)
 
Tradičiškai, šiek tiek istorijos akimirkų – tiems, kurie buvo kartu, ir tiems, kurie dar bus.
 

2004 02 09 2004 07 30 2005 02 04 2005 12 21 2006 07 18 2007 03 07 2007 09 23 2008 01 05

Sveiki,
 
Katik praūžę metų forumiečio rinkimai - baigėsi. Finale nugalėjusi visus savo varžovus, šių metų Forumiete tapo Zyzuole!
 
Sveikinai B-) O štai ir lauktasis interviu :)
 
Renata, trumpai prisistatyk šio forumo lankytojams.
 
Jau kaip ir paminėjai, esu Renata, man 43 metai, esu šiaulietė. Tad manau nemažai forumiečių yra gerokai už mane jaunesni :), bet tai manau neturi jokios reikšmės.
 
Kaip jautiesi išrinkta metų forumietė? Kokie pirmieji įspūdžiai?
 
Dėl metų forumietės titulo – esu maloniai nustebinta, kad esu pastebėta. Specialiai to nesiekiau :).
Koks buvo tavo kelias į uždarbis.lt ? Kaip atradai šį forumą, kas paskatino jame pasilikti?
 
Uždarbis.lt radau atsitiktinai klaidžiodama po interneto platybes. Pamačiau, kad forumo lankytojai beviltiškai blaškosi po mokesčių labirintus, interpretuoja savaip ir neteisingai vieną ar kitą situaciją. Todėl neišlaikiau ir užsiregistravau norėdama paaiškinti keletą elementarių dalykų (bet tie dalykai gal elementarūs man) ir „nugesinti“ neteisingas interpretacijas. Taigi „užsikabliavau“ ir likau. Tame turiu ir savos naudos: randu sritis kurios yra neaiškios mano klientams ar paskaitų klausytojams, todėl nereikia spėlioti ar viena ar kita pateikiama sritis bus neaktuali.
 
Dauguma Tavo pranešimų (tiksliau kalbant 95% yra verslo kūrimo sferoje) ar esi išbandžiusi kokius nors uždarbio internete būdus?
 
Tai sfrera, kurioje turiu žinių. Internete neuždarbiauju. Internetas man – greitai pasiekiamos informacijos šaltinis.
 
Turbūt daug kam įdomus klausimas ar radai klientų uždarbyje ar išviso gavai kokios finansinės naudos iš savo konsultacijų bei atsakymų į forumiečių klausimus?
 
Finansinės naudos forume neieškojau ir neieškau. Klientus randu pavadinkim - „tradiciniais“ būdais. Tiesa – buvo ir yra prašymų padėti, pakonsultuoti už atlygį. Dalį (jei klausimai paprasti ir į juos galima atsakyti forume ar asmeninėmis žinutėmis) atsakau iš karto (arba kai turiu laiko) ir be atlygio. Man nesunku :), o jei klausimai platesni arba reikalingas techninis darbas, parašydavau savo įkainius. Jei didoki – bet tokie jau yra..., todėl juos gali apmokėti tik tam tikras pajamas generuojantis verslas. Žinoma maža dalis piktinosi :), bet kiekvienas apie viską turime savo nuomonę. Kiekvienas iš mūsų dirba už tokį užmokestį, kokį laiko esantį teisingu.
 
Kas motyvuoja Tave padėti kitiems?
 
Net nesusimasčiau. Man nesunku. Labai daug atsakymų aš tiesiog žinau, todėl laiko užima tik juos parašyti, nieko specialiai ruoštis ir ieškoti nereikia. Kitas dalykas – kurį jau išdėsčiau ankstesniame atsakyme: čia randu mokymams aktualių temų.
Ir dar vienas motyvas – čia lankosi be galo daug jaunų, ir manau, perspektyvių žmonių. Gal bent vienas iš jų padarys kažką, kad Lietuva taps malonesnė gyventi, t.y. mes būsime tikri europiečiai, o ne niurzgų banda. Todėl, kaip ir sakiau – man nesunku padėti, jei aš tą dalyką žinau, ir man nereikia kokių tai pastangų specialiai rengti atsakymą.
 
Per daugiau nei metus laiko tapai VIP nare ir esi išrinkta metų forumietė 2012 ar tikėjaisi tokio pripažinimo šiame forume?
 
Visiškai to nesiekiau (gal kam atrodys ir kitaip). Bet nuo to niekas nesikeičia: turėsiu laiko ir noro, ir žinių atsakysiu, nebeturėsiu – paprasčiausiai mano apsilankymų neliks.
 
Kaip gimė tavo slapyvardis? Kodėl Zyzuole?
 
Atsitiktinai. Paprasčiausiai jame yra nemažai ironijos :), kadangi esu mėgėja „pamokyti“, tai kartais iš artimųjų išgirstu „nezyzsk“, tai va ir yra „Zyzuolė“, mat „išsizysiu“, kad ir šiame forume :).
 
Uždarbyje yra tendencija, kad tapę metų forumiečiais aktyvūs forumo nariai tampa pasyviais, pati neplanuoji pasitraukti į pasyviąja puse?
 
Nežinau. Viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas. Žiemą yra daugiau laiko – todėl apsilankymai dažnesni, vasarą – kartais ir savaitėmis neprisijungiu. Žadėti – ne, ne būsiu ir toliau aktyvus forumo dalyvis, nenoriu, nes kaip ir sakiau: viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas.
 
Kokie Tavo ateities planai internete ir realiame gyvenime?
 
Internete – praktiškai jokių. Man internetas – informacijos šaltinis. Realiame gyvenime: dirbti toliau savo darbą, laisvalaikiu – keliauti.
 
Gal esi bandžiusi pradėti kokį nors verslą už interneto ribų?
 
Versle aš visada. Jei finansinių paslaugų teikimą galima vadinti verslu, o ne versliuku.
 
Kokia buvo Tavo didžiausia sėkmė ir didžiausias nusivylimas versle?
 
Didžiausia sėkmė – klientų stabili finansinė padėtis, parengti ir įgyvendinti projektai. Nusivylimas – tokio negaliu įvardinti, stengiuosi ir į blogus dalykus žvelgti optimistiškai, nes nesėkmės užgrūdina ir suteikia tam tikros patirties. Paprasčiausia nuvilia – atmesti projektai, nuplagijuotos idėjos ir pan.
Gal dirbi VMI ir esi infiltruota, kad daugiau forumiečių užsiimtų legalia veikla ir mokėtų mokesčius? :)
 
Taip, taip sklando forume tokios mintys. Jau kaip anksčiau sakiau: galvokit, kad būtų baisiau, kad dirbu FNTT arba prokuratūroje :).
O jei rimtai – aš už tai, kad mokesčius mokėti reikia. Tik juos reikia protingai apskaičiuoti, nes jei juos sumokėjus nieko nelieka, tai kam tada dirbti? Va toje srityje aš ir dirbu – galvoju kaip legaliais būdais optimizuoti mokesčių naštą.
Ar forumiečiai užsiima legalia veikla ar ne, tai jau jų reikalas. Sprendžia kiekvienas už save, nes kiekvienas už save ir atsako.
 
Kaip vertini 2012 metus?
 
Man asmeniškai – tai eiliniai metai. Džiaugiuosi, kad draugai ir artimieji yra sveiki, kad galime karts nuo karto susitikti ir pabendrauti, kad veikla – stabiliai vykusi. Jei žiūrint plačiau: mano atmintyje 2012 m. išliks kaip skandalų metai Lietuvos viešajame gyvenime.
 
Tavo palinkėjimas forumiečiams Naujųjų Metų proga.
 
Forumiečiams noriu palinkėti iš pirmo žvilgsnio labai standartinių dalykų: optimizmo ir santarvės. Juk taip dabar šių dalykų mums trūksta...
 
Tikiuosi interviu patiko, jei kas dar domina galite klausti patys :) . Taip linkiu gerų Naujųjų metų!

Siūlau apsilankyti senukuose, klijų skyriuje. Ten gausybė idėjų šauna į galvą.

Smagus bičas jaučias. Smagi ir raštliava, tik ateičiai - lengviau skaityt, kai yra pastraipos ir tarpai tarp jų. :)

Sveiki, esu Elvinas iš Papušinio kaimo, ieškau tokios ir tokios, o jei rimtai tai esu iš Šiaulių apskrities tiksliai nepasakysiu,nes mama supyks, be to, mama yra pasakius nepažįstamiems adreso nedalinti! Užaugau kompiuterių apsuptyje todėl esu pašėlęs noliferis ieškantis uždarbio. Užsiregistravau čia,kad pasiekčiau didžiausią pasaulio apgavysčių rekordą,stengsiuosi čia apgauti kuo daugiau žmonių. Šiaip mano veikla yra paprasta. Mėgstu kurti projektus iš jų užsidirbti šiek tiek ant pragyvenimo, savo malonumams. Norite sužinoti juos? Parašyk į privatą nusivesiu į kavinę, jeigu nupirksite mano projektą už tikrai brangią kainą. Pirmasis mano verslas ir idėjos prasidėjo maximos alaus skyriuje, sumąsčiau sukurti counter strike serverį pavadinimu Public Alus + Maxima apie viską pagalvotą 24/7, visi pirko adminus,vipus,kurie neturėjo jokių privilegijų šito niekad nesuprasiu. Kitas mano stadija perėjo į degtinės skyrių, kuriame sukūriau tikrai didelį counter strike serverių pasirinkimą, deja, bet projektas bankrutavo visi savininkai bei administratoriai prasigėrė. Tai kaip supratote viskas prasidėjo nuo counter-strike, tada užsimaniau apsilankyti norfoje, užėjau į pieno skyrių, kilo idėja sukurti sa-mp serverį. Plušau,vargau kol išmokau PAWNO scriptinimą, na projekto kaip ir nesukūriau,bet GRP gamemode prikūriau, kurias išpardaviau norfos pieno skyriuje. Paskutinė stadija, kurią norėjau išbandyti iš žaidimo tai buvo minecraft, idėja kilo Ikiuko apsaugos kabinoje, kai mane pagavo už šokoloda pavogimą, apie minecraft daug nepasakosiu, ką ten pasakoti kubeliai ir tiek. Kaip supratote iškur kilo mano visos idėjos, ir kodėl aš čia vis dėlto užsiregistravau. Atsakymas paprastas jau seniai nebuvau maximoje,norfoje,ikiuke, todėl norisi užsidirbti, užsukti į parduotuvę, apsiprekinti ir įgauti naujų idėjų. Prašau jūsų visų PADĖKITE MAN UŽSIDIRBTI! Tai mano istorija. Ačiū,kad skaitėte viskas JUOKO formoj, sėkmės!

Keičiasi laikai, keičiasi vertybės, o kartu su jomis keičiasi ir žmonės. Nieko nuostabaus - viskas išsigimsta ir degraduoja. Žmonės nebežino, kas yra tikroji laimė ir tikrasis džiaugsmas.

Sveiki, visiem linksmų švenčių. O, kad jau apie šventes, tai noriu tik išsakyti savo pastebėjimą apie šias dienas.
 
Ką aš šiandien pastebėjau. Buvau parduotuvėj ir sutikau pažystamus, jie turi vaiką, berods 15 metų berniuką. Žodžiu reikalas tas, kad tas vaikas ištisai inkštė, kad jam tėvai nupirktų kitą dovaną, esą jo dabartinė dovana netenkina. Turėjau drąsos ir paklausiau jo, kaip jis supranta moralines vertybes? Žodžiu gavau atsakymą tokį: kokios kalėdos, be dovanos?
 
Man čia buvo didžiausias šokas. Kaip žmogus gali materialines vertybes priimti labiau nei moralines? Man kyla tokie klausimai, kaip:
 
- Gal kai neturės ką valgyti, tada supras kas yra moralinės vertybės? Gal kai prie stalo nesėdės jo mama ar tėtis, gal tada supras, kad dovanos dar ne viskas?
 
Man asmeniškai jau kokie 5 metai dovanos nėra aktualu. Aktualiausias dalykas Kūčių ir Kalėdų dienomis yra šeima, giminės ir maistas ant stalo su stogu virš galvos. Aš nesuprantu, kaip taip naglai galima sakyti tėvams, kad dovana nepatiko ir dar reikalauti kitos?? Kaip Jums atrodo, šiais laikais visur taip yra? Ką Jūs galite pasakyti?
 
P.s.: aš net ir būdamas 5-15 metų amžiaus nesakydavau tėvams, kad dovana man nepatinka, nors ji man ir nepatikdavo.

Sveiki,
 
Taigi perskaitęs šia temą: http://uzdarbis.lt/t247867/mokytis-o-gal-nesimokyti/page__st__20
Pamaniau, kad dali viso to esu jau perejęs ir galiu kažką papasakoti iš savo perspektyvos.
 
 
Atsiprašau, bet viskas labai padrika. Pirmas mano toks ilgas rasinys, po egzamino :D
 
Trumpai apie mano gyvenima
 
Man Spali suejo 19 metų.
Tėvai išsiskyrė kai man buvo galbut 8 metai. Tiksliai net nebepamenu, tik žinau jog nusprendžiau pasilikti su tevu.
 
Kadaise buvau BMX'eris, patikdavo važinetis, leisti laiką su draugais, trintis visa dieną po miestą. (12-14metų)
Tačiau kadangi tevai buvo išsiskyrę teko daug padėti tevui, nes stateme namą, o mano tevas toks žmogus kuris mėgsta daryti viską pats. T.y. nemegsta samdyti žmoniu dėl to, ką gali padaryti pats.
 
To pasekoje patekau į tikrą lažą. Pradžioje buvo labai sunku, nes norėdavau greiciau sprukti iš namo statybų ir važiuoti į butą, mieste laukdavo draugai. Bet Tevo taktika suveike nepriekaistingai, kuo daugiau zyziau, kad noriu namo, tuo daugiau darbo gaudavau :) Vieną diena suvokiau, kad tevo taip nepaskubinsiu, ir isigilinau į savo darbą, ir jis man pradejo patikti.
 
Su laikui naujai pastatytame name net elektros instaliacija atlikau, nes fizika sekesi neblogai (15-16 metu)
Jau buvau gana neblogai išugdytas :) Labai džiaugiuosi, kad tevas išugdė tokia savybę daiktus taisyti pačiam.
Kažkam sulūžus nebegyu i parduotuve pirkti naujio daikto, o pirmiausia bandau ji sutvarkyti :)
 
Butas mieste man buvo padovanotas tevo kai man buvo gal 10 metu. Laikui begant bute dažnai budavau vienas, nes tevas daugiau laiko leidzia naujame name. Kas keisčiausia, kad iš jo pusės neturėjau jokios kontrolės. T.Y. Galėjau daryti tusus, fiestas ar dar ka tik norėjau. Tačiau, savo butą vertinau, ir niekam neleidau teplioti sienu :) - todel tusu nedarydavau, draugu nekviesdavau
 
Šitu laikotarpiu susidomejau IT, web kurimu, dizainu :)Klasiokas pasiule sudalyvauti logotipo konkurse (Uždarbyje), nes apie pinigus is piesimo net neturejau minčių. Buvo labai keista kai per 10 minučiu nupiestas logotipas atnese 70litu pelną. Tuo metu man buvo gana dideli pinigai. Taip ir pasisuko mano gyvenimas į IT puse, nes supratau, kad is to kas man patinka, galiu ir uzdirbti.
 
Niekados nedarydavau namų darbų (Nebent budavo labai riesta iš mokytoju puses). Viskas ką darydavau, stengdavausi klausiti ką šneka mokytojai per pamokas, nes žinojau, kad grižus turiu savos veiklos su IT. O mokykloje pagrindinis mano tikslas budavo pirkti-parduoti.
 
Pirkdamas - parduodamas, buavu nekartą nudegęs, nes ganetinai sunku visada numatyti viską, tačiau ranku nenuleisdavau, ko pasekoje pavyko išsiugdyti šioki toki verslumą :)
 
Mokykloje visuomet buvau komunikabilus su mokytojais, kas man padejo išnešti kaili su geresniais pažymiais :) Mokėjau bendrauti su mokytojais, ir nevaidinau "didvyrio" kuriam mokslai dzin.
 
Visuomet turedavau daug darbo užsakymu iš uždarbiečiu, todėl net pamokas taip deliodavausi, kad liktu kuo daugiau langu, kad galeciau daugiau nudirbti. 11 klaseje mokytojos net išleisdavo is nesvarbiu pamoku, nes joms parodydavau prie kokiu projektu dirbu :) Budavau atviras ir nemeluodavau.
 
Anglu kalbos beveik nesimokiau, bet su mokytoja sutariau gerai, dvyliktoje klaseje nunešiau deže saldainiu, kad nebereiktu eiti i pamokas, nes reikejo daugiau laiko darbams.
 
Jau 11-toje klaseje žinojau, kad niekur nestosiu, todel 12-toje egzaminus pasirinkau tokius kurie man patinka.
Fizika, Istorija (Lietuviu buvo privalomas)
Pavaduotoja pasake, kad su tokia kombinacija nerasiu normalios specialybes, deja as specialybes niekada ir nenorejau.
 
Mokykla pabaigiau gana neblogais pažymiais. Ironiška, kad iš fizikos turejau 8, o iš matematikos 6. (Daug ką reiškia ir mokytojai)
Pabaigus mokyklą:
 
Padėtis susikloste taip, kad susiradau draugę kuri istojo į Lancaster Universitetą Anglijoje. Taigi teko rintis daiktus ir važiuoti drauge. Išukiai man patinka.
 
Atvykęs i UK nieko nelaukiau ir pradejau ieškoti darbo, pasirašiau labai skurdu CV :) Tačiau i pokalbi buvau pakviestas po pirmo CV palikimo vienoje SEO/WEB kompanijoje.
 
Manau nebučiau priimtas jeigu nebučiau palikes savo portfolio, kuri galite pamatyti:
www.lizard.lt - sitame portfolio mano piesti dizainai, tačiau nevisi puslapiai koduoti mano, todėl kaikurie realus puslapiai atrodo tikrai nekaip.
 
Į darbo pokalbi ejau su drauge, nes pats su darbdaviu beveik nesusikalbejau :D Buvo ironiška, tačiau draugei isvertus mano laužytą anglu kalbą darbdaviui, buvau priimtas :)
 
Dabar UK esu jau 5 menesius, anglu kalba pagerejo 10 kartu, kolektyve susikalbu gana neblogai. Uždirbu taipogi visai nemazai :) Nors kaiptik zadejo pakelti atlyginimą, nes nuo wordpres developerio perejau prie E-commerce.
 
Labai patinka tai, kad daug ką išmokau naujame kolektyve, pagylinau visas savo turetas žinias, pamačiau kaip dirba firma iš vidaus, dabar mano tikslas išmokti anglu kalbą, ir ikurti savo web kurimo imone.
 
Reziume:
Mano istorija skamba tikrai neblogai, man tik 19, o dirbu ofise, viskas einasi gana neblogai.
 
Tačiau nebūkit naivuoliai, manydami, kad va, jis nebaige univero, taciau kyla karjeros laiptais visai neblogiau uz baigusius.
 
Mano gyvenimas nebuvo rožem klotas, teko daug ką išmokti, daug ką suvokti, kol draugai tusino, as dirbau.
Todėl nemanykit, kad tai yra taip lengvai pasiekiama.
 
Betkokiu atveju reikia mokytis, ir stengtis viska suvokti, nes mokykla isugdo logini mastymą. As puse fizikos formuliu jau užmiršau, nors nepraejo metai po mokyklos baigimo, taciau ne formulese esme, esmė sprendime.
 
Mokėsi spresti fiziką, mokėsi spręsti gyvenimą :)
 
 
P.S. nepagalvokit, kad beraštis aš visiškas, tiesiog labai skubejau.

Niekada pinigu neturesi, jei viska darysi per prievarta. Nera motyvacijos? Nu ir nereikia. Eik uzsiimk kita veikla, susirask hobi, veiklos kokios idomios, nauju draugu susirask. Viskas prades keistis, keisis ir mastymas. Atsiras nauju ideju.
 
Jei viska ignoruosi, ir bandysi save verst but pinigu vergu, nors tokiu buti nenori, nieko nesigaus. Viskas turi buti palaipsniui, savaime. Ir maziau gilinkis ir galvok apie sitas problemas. Cia net ne problema, cia tu is nieko padarai problema. O jei nori pinigu bet neina "uzkalt", tai uzteks kalt, o eik galva pirma pravedink. Pamedituok, pagerk, parukyk, pasimusk, pakeliauk, padalyvauk, judek daugiau. Maziau neigiamu minciu, daugiau pozityvo ^_^ Viskas ir susideda is tokiu mazu dalyku :) O jei sedi gruze, kad viskas blogai..tai cia jau reikia gert antidepresantus.

Issigydit vezi ir islysti is skolu.

Isesmes tai visas gyvenimas sueina i viena, seksa, dirbi ieskai geresnio darbo, kad nusipirktum grazesni nama, masina, gyventum komfortiskiau, kas leistu susirasti grazesne mergaite :))) Vedies mergaite pavalgyt, i kina ar dar balazino kur ir tikiesi vakare gaut - sekso :)) (ar bent jau galvojant i ateiti). Na isesmes vadinas mano visas gyvenimas sueina i viena skyle :)))

Pasodint medi,pastatyt nama, uzaugint sunu :D

Sveiki,esu is Panevezio.Man 38m.

Labai dažnai gyvenime mes susiduriame su žmonėm kurie kažko neišmano, bet rėkia visa gerkle, kad jo teiginys yra teisingas. O kai paklausi iš kur žinai, atsako, kad skaitė bet neatsimena kur, kur kur fantazijoj? Iš tiesų čia tinka posakis: "Jeigu žmogus žino, kad žino - paklausyk jo. Jeigu žmogus nežino, kad žino - padėk jam. Jeigu žmogus žino, kad nežino - papasakok jam. Jeigu žmogus nežino, kad nežino - bėk nuo jo." O aš pats +- vadovaujuosiu šiuo požiūriu ir bandau argumentuoti savo poziciją ir bėgti nuo tų kurie nežino, kad nežino, nes neduok Dieve nusileisi iki jų lygio ir nieko nepešęs tik sugaiši savo brangų laiką.

Tiesą sakant, tik nedaugelis gyvena šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau.
Dž. Sviftas
 
O aš gyvenu ŠIANDIENA. Nežinau, kas bus rytoj, poryt ar už savaitės. Vieną dieną aš čia, kitą dieną jau kitur, galbūt palindęs po traukiniu ar mašinos ratais. Nežinai, ką gyvenimas tau gali iškrėsti, tad džiaugtis reikia kiekviena minute.
 
Esu paprastas žmogus iš Šiaulų, laukiantis iš visų ir visada įdomių bei gerų pasiūlymų. Mantas, šiek tiek jau turintis metų. Domiuosi sportu (krepšinis, futbolas, tenisas), kinu, literatūra (daugiausiai filosfinėmis, istoriniais romanais), politika bei istorija (ypatingai nuo XX a. pradžios, turbūt išimtis dar būtų ir XVIII a. pab., XIX a. pradžia, kuomet Europa iš esmės pasikeitė). Mėgstu naujovęs, drąsius sprendimus bei įdomiai ir prasmingai padiskutuoti. Kompiuteriuose esu praktiškai "žalias", bet kur galiu, ten dirbu iš širdies ir atsakingai.
 
Čia norėčiau sulaukti ir susirasti bendraminčių, kurie retkarčiais pakritikuotų, užvestų ant kelio jei suklystu, bet tuo pačiu ir pagirtų bei pasakytų: "bravo".
 
Žodžiu, tikiuosi gyvensime draugiškai, nesipyksime ir būsime šauni kompanija. Stengsiuosi čia įsilieti kuo aktyviau bei protingiau.
 
Jei kyla klausimų, klauskite, atsakysiu, nes čia stengiausi labai paprastai ir trumpai apie save pasipasakoti.
 
Visiems sėkmės ;)

Ar kada nors atkreipėte dėmesį į tai, kiek daug žmonių mūsų forume (o ir apskritai Lietuvoje) nesugeba rašyti taisyklinga Lietuvių kalba? Aš nekalbu apie sklandų minčių dėstymą ar LT raidžių nenaudojimą, kas yra labiau techninis dalykas. Kalbu apie paprastą mokyklinę gramatiką. Ką tik praverčiau nario MedVed temą nusiskundimuose - man prireikė nemažai laiko iššifruoti, ką jis ten rašo vien dėl gramatinių klaidų. Nemanau, kad žmogus specialiai taip rašytų, tikriausiai kitaip ir nemoka.
 
 
Visiems gali pasitaikyti klaidų, visiems ir pasitaiko - Lietuvių kalba yra pakankamai sunki, bet vien pirmose eilutėse ponas MedVed padaro tiek skyrybos ir gramatikos klaidų, kiek dauguma nesugebėtų padaryti visame ilgame tekste. Negana to, lietuviškų raidžių nenaudojimas čia tampa kurkas labiau pastebimas.
 


 
Kokia jūsų nuomonė apie beraščius žmones ir kokį įspūdį susidarote apie juos?
Kaip būtų galima kovoti su tokiomis temomis ir tokiais rašytojais? Ar nebūtų verta duoti įspėjimus už ypatingai dažnus ir šiurkščius gramatikos pažeidimus?

Sveiki, uždarbis.lt portalo skaitytojai. :)
 
Aš esu Justas, paprastas žmogus, iš vakarinės Lietuvos. Tikriausiai esu tas retas žmogus, kuris čia lankosi visiškai nemėgdamas informacinių technologijų. Šiame portale esu jau pusantrų metų, tačiau nepasakyčiau, jog labai reiškiausi. Manau, kad nesunkiai galite suprasti, jog tikrasis mano arkliukas - verslas. Tačiau ši žinutė - ne apie tai.
 
Visų pirmą, kaip minėjau, esu paprastas žmogus - kaip ir kiekvienas iš Jūsų, skaitantis šią žinutę. Gyvenimo realybę suvokiau daug greičiau, negu tuometiniai mano bendraamžiai vaikystėje, kas leido sukti ta linkme, kurioje esu dabar. Nepasakyčiau, jog turėjau sunkią vaikystę. Galbūt priešingai - mažumėje turėjau visko, ko man reikėjo: namus, mylinčius tėvus, sesę, turėjau maisto ir, žinoma, svajonių. Sakoma, jog žmogus be svajonių - negyvena. Sutikčiau su šia nuomone, juk svajonės ir siekiai mus traukia link kiekvieno žmogaus išsvajotos viršūnės. Viršūnės keičiasi su kiekviena užgaida, noru. Tai yra lyg nesibaigiantis ratas, kuris veda žmogų laimės link. Tikriausiai, kad kiekvienas laimę supranta skirtingai. Vieniems užtenka meilės, artimųjų šypsenų, sveikatos, kitam nepakaks nei milijoninių sumų bankuose. Tuom gyvenimas ir įdomus, kad kiekvienas esame skirtingi ir visi ieškome savosios saulės kitaip. Kas svarbu man? Tikriausiai viskas po truputi.
 
Kad nenklysčiau per daug nuo savęs, pasipasakosiu šiek tiek detaliau: esu vienas iš tų žmonių, kurie draugų, artimųjų ar net nepažįstamųjų bėdoje nepaliks. Žinoma, labai neigiamai vertinu tuos, kurie bėdas susikuria patys. Stengiuosi būti nuoširdus, draugiškas. Galbūt priešingai, nei daugelis, iš šio forumo noriu ne idėjų, ne būdų, kaip papildomai praplėsti savo piniginę, o paprasčiausiai pabendrauti su žmonėmis, paskaityti įvairias nuomones, įvairius kitų žmonių pamąstymus. Mano zodiakas - liūtas, tačiau esu gana ramus žmogus. Stengiuosi problemas spręsti taikiai, labai nemėgstų akiplėšų bei veidmainių. Nors pačiam teko (vis dar tenka) labai dažnai meluoti, tačiau nemėgstų melagysčių.
 
Promise. Pažadas. Pažadas kam? Pažadas sau. Esu žmogus, varomas svajonių. Gyvenime stengiuosi tobulėti laipteliais - užsibrėžiu tikslą ir jį padarau. Vaikystėje buvau stambus. Labai. Galbūt turėjau +18kg antsvorio. Augau, augau, augau, kol gyvenime neatsirado merginos. Suvokti buvo labai paprasta, kad į tokį mane niekas nežiūrės. Ir nereikia čia jokių, kad žmogus turi mylėti žmogų tokį, koks jis yra. JOKIŲ PASITEISINIMŲ! Taigi, paprasčiausiai vieną dieną pasakiau sau gana, užteks. Nieko nekaltinau dėl svorio, kurį turėjau. Tai buvo mano kaltė. Atėjo vasara, pradėjau sportuoti. Vidutinis bėgimo laikas sparčiai didėjo.. Svoris krito. Žiūrėdamas į veidrodį - didžiavausi. Pradėjo kilti ir sveikas pasitikėjimas savimi. Vasara baigės, reziume - liko +6kg antsvorio. Svajonė, siekis niekur nedingo. Kitą vasarą numečiau dar 12kg. Džiaugsmas ir didžiavimasis savimi buvo didžiulis, ne dėl to, jog numečiau svorį, o dėl to, kad pasiekiau užsibrėžtą tikslą ir NESUSTOJAU. Toliau sekė vis įdomesni ir įdomesni tikslai.
 
Paprasčiausiai reikia stengtis ir daryti, o nesedėti ir nebumbėti dėl esamų problemų. Gyvenimas nestovi vietoje, jis nuolat keičiasi.
 
Na, o kam įdomu, ateities planai mano - paprasti. Kaip sakau pats, turėjau gimti ne Lietuvoje, o JAV. Esu visiškai atitinkantis JAV kultūrą. Taigi, baigęs gimnaziją planuoju vykti į Didžiąją Britaniją. Baigti Economics & International Business. Po studijų, vykti į savo DIDŽIAUSIĄ viršūnę - JAV ir siekti aukštumų ten. Neleisiu savo gyvenimui būti išvaistytam. Nepaslaptis, jog noriu uždirbti tiek, jog ateity, mano vaikai, anūkai ir t.t. turėtų daugiau pinigų, negu pakankamai ir jiems nieko netrūktų.
 
Gyvename tik kartą, tai kodėl nepadarius taip, kad senatvėje būtų širdy gera ir žinotum, jog turi dėl ko savimi didžiuotis?
 
Justas, Promise.

Prieš kelias savaites išsiviriau kavos ir su rytiniu laikraščiu rankoje prisėdau paklausyti radijo. Sukinėjau bangų paieškos rankenėlę ten ir šen, kol staiga mano dėmesį patraukė aksominis vieno senio balsas. Jis kalbėjo kažką apie 1000 kamuoliukų. Aš susidomėjau, pagarsinau radiją ir patogiai atsilošiau krėsle.
 
- Gerai, – ištarė senis, – galiu lažintis, kad esate labai užimti darbe. Taip buvo vakar, taip yra šiandien, taip bus rytoj. Tegu atlyginimas ir geras, bet už šiuos pinigus jie perka jūsų gyvenimą. Pagalvokite, visą tą laiką jūs nematote savo artimų ir mylimų žmonių. Nė už ką nenoriu tikėti, kad šitiek laiko jums reikia dirbti, kad suvestumėte galą su galu. Jūs dirbate, kad patenkintumėte savo norus. Bet žinokite, jog tai uždaras ratas – kuo daugiau pinigų uždirbate, tuo daugiau norisi ir tuo daugiau jūs dirbate, kad gautumėte dar daugiau. Vienu momentu reikia sugebėti stabtelėti ir savęs paklausti: „O ar tikrai man reikalinga dar viena palaidinė ar mašina?“. Ar dėl to jūs pasiruošę praleisti pirmą savo dukters šokių pasirodymą ar pirmąsias sūnaus sporto varžybas? Leiskite man jums kai ką papasakoti, kas išties padėjo atminti ir išsaugoti dalykus, kurie yra svarbiausiu mano gyvenime.
 
Tada jis pradėjo pasakoti savo „1000 kamuoliukų“ teoriją:
- Žiūrėkite, vieną gražią dieną aš sėdau ir suskaičiavau. Vidutiniškai žmogus gyvena 75 metus. Žinau, vieni gyvena trumpiau, kiti ilgiau… Na bet apytiksliai, gyvename apie 75 metus. Dabar 75 aš padauginu iš 52 (sekmadienių skaičius per metus) ir gaunasi 3900 – tiek sekmadienių jūsų gyvenime. Kai aš apie tai susimąsčiau, man buvo penkiasdešimt penkeri metai. Tai reiškė, kad aš pragyvenau, apytiksliai, jau 2900 sekmadienių ir man jų liko apie 1000. Nuėjęs į žaislų parduotuvę nusipirkau 1000 nedidelių plastmasinių kamuoliukų ir subėriau juos visus į permatomą stiklinį indą. Po to, kiekvieną sekmadienį, aš ištraukdavau iš ten po kamuoliuką…
 
Pastebėjau, kad matydamas, kaip kamuoliukų kiekis mažėja, aš ėmiau kreipti dėmesį į tikrąsias savo gyvenimo vertybes. Nėra stipresnės priemonės, kaip kad žiūrėti į mažėjantį tau skirtų dienų skaičių! Dabar paklausykite paskutinės mano minties, kuria su jumis pasidalinsiu, prieš apkabindamas savo mylimą žmoną ir išeidamas su ja pasivaikščioti. Šiandien ryte aš ištraukiau paskutinį kamuoliuką iš savo indo… Todėl, kiekviena sekanti diena, man yra dovana. Aš priimu ją su dėkingumu, dovanodamas savo mylimiems ir artimiesiems šilumą bei džiaugsmą. Žinote, manau, kad tai geriausias būdas nugyventi gyvenimą. Aš dėl nieko nesigailiu. Buvo malonu su jumis pasikalbėti, bet jau turiu skubėti pas savo šeimą. Tikiuosi iki susigirdėjimo!
 
saltinis: http://psichika.eu/blog/1000-kamuoliuku/
 
pagal sia 'ideja' galima tikrai issikelti tikslu tarkim iki to laikotarpio, kaip as ir padariau.
Straipsnis man patiko, pasidalinau. ;)

Atradau tokį video "Youtubėj"
Kaip manot atsipirktu toks daiktas? Pastacius kur nors pvz. "Akropoly" (ar tjp kokiam turguj kur zmones iesko pigiu daiktu. ;D Ir ieskot kas detu i ji. Tai butu tikrai nebloga reklama. (juk gaves tikrai paragausi) ;D

Taip, meilė. Su savają susipažinau senokai ir visai netikėtai. Jaunesnis būdamas, net negalvojau apie tuos dalykus kol jų asmeniškai pats neparagavau. Davė man ji sparnus ir laisvę. Bet deja, nėra viskas kaip pasakoje. Pykčiai neaplenkia ir mūsų draugystės, tai lyg važinėjimasis amerikietiškais kalneliais, pakilimai ir nusileidimai su skirtingais laiko intervalais. Kartais puolam į kraštutinumus, ji išeina ir negrįžta, bet laikui bėgant sugebėjau numalšint vienatvės baimę, nes žinau, kad ji pas mane visada sugrįš. Taip jau būna kai tavo gyvenimo meilė yra valiuta. :)

Sveiki, uždarbiečiai. Geros manieros reikalauja kiekvienam naujokui prisistatyti, tad tai padarysiu ir aš. Prieš tai dar noriu paminėti, kad šį forumą skaitinėjau jau beveik metus, bet tik dabar nusprendžiau prisiregistruoti (čia kaip būna, kai vaikinai nedrįsta prieiti prie panos ir užkalbinti, bet tai padarius, paaiškėja, kad nieko baisaus nebuvo). Taigi ir aš pagaliau pasiryžau. Nebuvo baisu :) Dar paminėsiu, jog daugelio forumo narių veikla bei istorijos žiauriai įkvepia, supranti, kad visada galima ir reikia siekti daugiau nei nori ir turi.
 
Šiuo metu man 25 metai, VU baigiau Vadybos ir verslo administravimo bakalaurą, šiuo metu kramtau SDU (toks Danijos universitetas) Marketingo ir komunikacijos magistrą, greitu metu pradėsiu rašyti magistrinį darbą. Išbandžiau įvairių darbų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Lietuvoje esu dirbęs ir marketingo vadovo asistentu, ir call centre konsultantu, užsienyje yra tekę tampyti plytas, plauti indus, priiminėti klientus viešbutyje.
 
Esu kilęs iš paprastos viduriniosios klasės šeimos, mano tėvai sunkiai ir atkakliai dirba, kad galėtų aprūpinti šeimą. Pinigų pertekliaus niekada neturėjome, o mama visada kaldavo į galvą, kad „pinigai iš niekur neatsiranda“. Esu labai dėkingas savo tėvams už viską. Kita vertus, turiu paminėti, kad mano suvokimas, kaip gyvenime uždirbti pinigų, apsiribojo paprasta formule: gerai baigti mokyklą -> įstoti ir baigti gerą universitetą -> susirasti gerą samdomą darbą ir dirbti. Apie tai, kaip būtų galima užsidirbti savo pastangomis, neturėjau nė žalio supratimo.
 
Taigi mokykloje stengiausi gerai mokytis ir man sekėsi. Dalyvaudavau įvairiose olimpiadose ir konkursuose. Tuo pačiu labai mėgau sportuoti, lankiau krepšinį, futbolą, plaukimą, tinklinį, dartsus, kačialką. Jeigu atvirai, buvau daug kur geras, bet nei vienoje srityje geriausias. Dažnai neužbaigdavau ko nors iki galo, nes dingdavo susidomėjimas, be to, buvau mokomas, kad nereikia išsišokti, kad reikia paisyti ir kitų žmonių interesų.
 
Mokyklą baigiau gerai, kai kas pasakytų, kad net labai gerai, ir įstojau į VU Vadybą ir verslo administravimą (antras pasirinkimas sąraše) bei persikrausčiau gyventi į Vilnių. Universiteto metais, galima sakyti, man atsivėrė akys. Jei mokykloje buvau vienas iš geresnių, tai universitete tokių, kaip aš, buvo pilna. Man, atvykusiam iš mažesnio miesto, įspūdį darė grupės, kurso draugai, tarp kurių buvo daug veiklių, protingų, ryžtingų ir ambicingų, pasiekusių kur kas daugiau už mane. Suvokiau, kad jeigu pats noriu ko nors pasiekti, turėsiu įdėti kur kas daugiau pastangų nei iki šiol. Taigi pradėjau domėtis asmeniniu tobulėjimu, psichologija, žmonių santykiais, skaičiau įvairios literatūros, pradėjau gilintis į marketingą, vartotojų elgseną, reklamą, trumpai tariant – ėmiausi tų sričių, kuriose jaučiausi silpnas ir norėjau daryti pažangą. Taip pat norėdamas užsidirbti pinigų tris vasaras dirbau Škotijoje, kur sutvirtėjau kaip žmogus, įgavau geros patirties. Drąsiai galiu pasakyti, kad įdėjau labai daug pastangų, kad atsikratyčiau įvairių kompleksų, baimių, kad pagaliau pasukčiau gyvenimą norima linkme. Tikiu, kad esu teisingame kely.
 
Baigęs VU metus dirbau Lietuvoje, o po to išvažiavau mokytis magistro į Daniją. Tenai atsivėrė dar didesnės galimybės, su grupės draugais dalyvavom keliuose tarptautiniuose konkursuose, kuriuose mums sekėsi. Po pirmųjų mokslo metų grįžau į Lietuvą, kur atlikau praktiką žiniasklaidos planavimo agentūroje. Vėliau iškeliavau į Portugaliją, Porto miestą, pusmečiui mokslų pagal Erasmus mainų programą. Po to grįžau į Lietuvą ir dabar, kaip jau minėjau, rengiuosi magistrinio darbo rašymui.
 
Jau daugiau nei du metus rašau pakankamai sėkmingą asmeninio tobulėjimo tinklaraštį vaikinamas - colombo.blogas.lt (PR 4). Jame dalinuosi savo patirtimi bei patarimais, kaip bendrauti su merginomis. Taip pat su keliais draugais vystome internetinį kelionių puslapį, kuriame lietuviai dalinasi savo įspūdžiais iš aplankytų pasaulio šalių. Papildomai dar užsiimu SEO straipsnių rašymu. Netolimos ateities planai – išvystyti internetinį projektą, kuris būtų sėkmingas finansiškai.
 
Gyvenime nuolat vadovaujausiu taisykle, jog viskas priklauso tik nuo manęs paties ir kad tik nuoširdžios pastangos bei atkaklus darbas leidžia pasiekti norimo rezultato. Manau, kad visi barjerai slypi mūsų galvose, ir jeigu mes sugebėsime su jais susitvarkyti, atsivers visiškai naujos galimybės.

Turiu Laptopą ir telefoną. Drabužiai į kuprinę ? Tikraip TAIP, okay galim pasakyt, taip jog į dvi kuprines paprastas, bet esmės nekeičia .. :)

Nu va..
 
Pasirodo ne vienas toks.. Suprantu tave, kaupiau viską prieš porą metų. Jei pradedu žiūrėt ką nors, tai turiu turėt viską kas su tai susiję. Tarkim, jei yra serialas, aš pražiūriu visas jo serijas, tada sukaupiu visą info apie jį, paveiksliukai, coveriai, papildomi filmai, svarbi info dar visoks #####. Tada pereinu prie kitų to serialio kūrėjų darbų, ir su jais viską kartoju. Pradėjau kolekcionuot viską, pradedant įvairausiais žurnalais, knygomis baigiant kompiuteriniais žaidimais, filmais, serialais, kepsais, lipdukais ir dar visu kitu š... Vėliau peraugo viskas į Virtualę erdvę, pradedi žaist žaidimą, turi surinkt visus įmanomus, žaidime esančius daiktus, taip taip kalbu apie Runescape/Mu-online... Skirtingi šarvai, rare iteams, viskas gulėjo banke, jei užsiregnini portale, turi iš karto tapt, daugiausiai parašiusiu nariu, torrente, parsisiūst ir išsiūst maximumus... Nu krc, gyvenimo sunkimas, beverčiuose dalykuose....
 
Tačiau taip buvo prieš du metus, kas yra dabar ? Dabar mano visi daiktai, telpa į vieną kuprinę, o taip ir drabužiai ir visa kita.. Vieną kuprinėlę žmonės..
 
Ką aš padariau ? Tai ko nereikėjo niekam išmečiau, visą kitą atidaviau nemokamai, ar pardaviau už simbolinę kainą...
 
Visko atsikratęs, pasijaučiau taip lengvai, taip laisvai... Tada supratau, kiekvienas daiktas, kurį turi reikalauja, truputį tavo dėmesio, kuo daugiau daiktų turi, tuo daugiau dėmesio išeikvoji, kol galiausiai nieko nelieka pačiam... :)