respo

#include <iostream> using namespace std; int main() { int m = 11; int d = 0; while (m > 0) { d++; m -= d; } cout << d << endl; system("PAUSE"); }
Daug paprasčiau padariau ;)

Greit sumesta su C#, bet manau nekils bėdų persirašyt į C++.
 

int m = 5; int suvalgeSiandien = 0; int suvalge = 0; int diena = 1; int a = 0; while (a == 0) { suvalgeSiandien = suvalge + 1; if (m - suvalgeSiandien <= 0) //jei atėmę šiandien suvalgytus saldainius iš likusių gausim nulį ar mažiau, reiškia radom dieną { label1.Text = diena.ToString(); a = 1; //baigiam while ciklą } else { m = m - suvalgeSiandien; //skaičiuojam toliau, atėmę šiandien suvalgytus saldainius suvalge++; diena++; } }

Tikiuosi mano komentaras nebus priimtas kaip burbėjimas, bet tokie elementarūs dalykai yra ranka pasiekiami negaištant laiko forumuose. Kad ir šiuo atveju: google -> "how to add days to date() PHP" -> pirmas rezultatas su atsakymu. Analogiškai ir su daugeliu kitų iškilusių klausimų. Dokumentacijos ir kitos informacijos programavimo tema internete daugiau, nei reikia. Svarbu tik nepatingėt pačiam pasikuist. Papildomai visai netyčia galima daug įdomesnių ir naudingų dalykų rasti.

Taip jau yra, kad yra "programuotojų", kurie nemoka ieškotis informacijos internete. Faktas, kad programuotojas nesugebėdamas ieškotis informacijos niekada nebus geru programuotoju, kol to neišmoks :)

Šiaip tai viskas priklauso nuo specialybės. Visų pirma reikia išsirinkti ją, o tada galvoti universitetas ar kolegija. Esu ketvirtakursis Vilniaus universitete, tai galiu pasakyti tiek, kad gavau daugiau bendro ir šiek tiek aukštesnio išsilavinimo žinių, nei tų specialybinių žinių, kurias galėčiau iškart po baigimo deklaruoti darbdaviui. Ir taip yra su didžiaja dalimi humanitarinių, socialinių mokslų.
Tačiau negalima sakyti, kad tai vien blogai ar vien gerai. Universitetas pakeitė mano mąstymą, požiūrį ir tai jau duoda rezultatų, jei žvelgsim šiek tiek plačiau. Ar visiem to reikia? Nežinau, bet aš laimingas gavęs tas žinias. Žodžiu, savi pliusai, savi minusai.
 
Viskas priklauso nuo poreikių žmogaus. Jei nori tiesiog įgyti profesiją ir po baigimo sėkmingai darbuotis - rinkis kolegiją. Jei domina platesnės žinios ne tik apie specialybę, bet praplečiančios akiratį ir t.t. ir pan., tuomet universitetas tai suteiks. Bet, kaip minėjau, viskas priklauso nuo specialybės. Čia nėra jokios universalios formulės. O mano išsakyti teiginiai pagrinde tinka ne techniniams mokslams universitete.
 
O tiems kas sako, kad nesvarbu ką baigsi, visvien būsi bedarbis... tai ką galima pasakyti - sėkmės renkant braškes. Su tokiu požiūriu toli neisi, jei jau iš anksto nusprendei, kad tau nesiseks.

Man tai šiek tiek juoką kelia tokie pasakymai:
 
"šiaip išeina sutaupyt sekundės dalį permetinėjant pavaras"
 
Jeigu ralistas esi tai atsiimu šiuos žodžius, bet jeigu paprastas vairuotojas, tai įdomu kur tu tą sekundės dalį sutaupysi? Vistiek prie šviesoforo susitiksim...

Sveiki,
Iki vasario mėnesio galima registruotis online studijoms Stanford Universitete:
http://www.hci-class.org/
 
Apačioje yra visi dalykai, kuriuos galima studijuoti.
Pats užsiregistravau į du dalykus, galėsiu palyginti Lietuvos universiteto studijas su vieno geriausio Universiteto :)

Kadangi baigiau tą pačią specialybę tik dar kitu, nepakeistu pavadinimu (anksčiau vadinosi Programavimas kompiuteriams, bet dalykai visi tie patys) tai pateikiu trumpą dalykų aprašymą su savo nuomone. Tikiuosi temos autorius nesupyks. :)
 
Pirmas semestras
 
Profesinė anglų kalba
Dalykas labai nesunkus, nes dauguma ir taip moka visus kompiuterinius terminus angliškai, turbūt dar geriau nei lietuviškai. Buvo sudaryta atskira grupė tų, kuriems anglų kalba mokykloje buvo antra.
 
Specialybės kalba
Turbūt nuobodžiausias dalykas per studijų metus. :D Praktiškai tas pats kas būdavo kalbos kultūra mokykloje: moko monitorių vadinti vaizduokliu ir panašias nesąmones. Gauti įskaitą nėra sunku.
 
Matematika
Šiaip buvo labai lengva. Tik didžioji dauguma įstojusių matematikoje visiškai nesigaudė (ir visiškai, turiu omenį, kad tikrai visiškai, t.y. buvo tokių, kad net trupmenų sudėti nemokėjo :D), dėl to iš šio dalyko buvo daugiausiai skolų. Labai patiko, kad visus, kurie turėjo vidurkį 8 ar didesnį atleido nuo egzamino.
 
Operacinės sistemos
Teoriją dėsto vienas geresnių dėstytojų. Tikrai labai įdomiai. Per kolius jokiu būdu nenusirašinėti! Man pačiai dalykas nebuvo prie širdies, nes tiesiog tai ne mano sritis. Per praktiką mokino elgtis su linuxais. Deja tai atrodė visiškai nereikalinga ir apsoliučiai neįdomu, todėl praktikos paskaitų nelankiau, dėl ko vėliau teko gailėtis, nes dirbant tos žinios buvo labai reikalingos, tad teko mokintis savarankiškai.
 
Struktūrinis programavimas
Specialybinis dalykas tad paskaitas patariu lankyti ir ypač daryti visas praktikos užduotis patiems, o ne imti padarytas iš kitų, ką dauguma sėkmingai darydavo. Moko programuoti su C, pradedama nuo pačių pagrindų.
 
Informacinės technologijos
Moko naudotis MS Word ir MS Excel. Buvo labai lengva, nes viską ir taip puikiai mokėjau. 90% studentų išvedė dešimtukus. Dėstytojas yra katedros vedėjas ir tikrai vienas ryškiausių viso kurso dėstytojų. Toks labai savotiškas. Jei teks susidurti suprasit ką turiu omenį. :D Nuoširdus patarimas: jokiu būdu nesipykit su juo, stenkitės gerai sutarti, nes patikėkit jis tikrai atsimins. Atsimins ir kituose semestruose, kuo puikiausiai atsimins ir per diplomų gynimus, kuriuose, rašant įvertinimą jis turės labai svarią balso teisę. Jeigu jis jus mėgs, turėsite labai labai didelį pliusą, jeigu ne tai... :D
 
Informacinių technologijų praktika
Kūrėm žaidimus su Exceliu, labai patiko man!
 
2 semestras
 
Aplinkos ir žmonių sauga
Yra taip kaip ir skamba - neįdomu. :D
 
Tikimybių teorija ir matematinė statistika
Vėl matematika, vėl pakankamai lengva. Tiesa, jau šis tas sunkesnio nei pirmam semestre.
 
Algoritmai ir duomenų struktūros
Tęsiamas C mokymas. Vėl patartina lankyti paskaitas ir rpaktikos darbus atlikinėti sąžiningai. Iš šio dalyko buvo kursinis darbas, reikėjo suprogramuoti kažkokį žaidimą ar programėlę (pasirinktinai).
 
Diskrečioji matematika
Ir vėl ir vėl matematika. Ir vėl ir vėl skolos. :D
 
Kompiuterinė grafika
Moko dirbti Autocad'u. Buvo tikrai įdomu ir naudinga (bent man).
 
Struktūrinio programavimo praktika
Praktikos metu, jei gerai pamenu, ir darėm aukščiau minėta kursinį darbą.
 
Trečias semestras:
 
Skaitiniai ir optimizavimo metodai
Dar kartą matematika. Dėstytoja griežta ir reikli. Dalykas pakankamai sudėtingas.
 
Kompiuteriai ir jų tinklai
Atmintį išlikęs tik vienas dalykas: prieš egzaminą dėstytojas visiems davė galimą egzamino pavvyzdį. O egzamino metu vienai grupei davė lygiai tą patį pavyzdį, o kitai: visai naują varijantą...
 
Informacijos sistemos
Tiesą sakant nebeprisimenu apie ką čia buvo. :D
 
Taikomoji fizika
Moko tą patį, ką mokė mokykloje. Bent jau A lygyje. Tai nieko naujo ir nesužinojau. Labarotoriniai darbai buvo pakankamai įdomūs, visokie bandymukai buvo. :)
 
Objektinis programavimas
Moko programuoti su Delphi ir iš šio dalko būna kursinis darbas.
 
Apskaitos pagrindai
Moko dirbti su apskaitos programa "Stekas". Iš esmės, visai naudinga, iš kitos pusės labai nuobodu. Iš trečios pusės - jei nelankysi paskaitų - turėsi bėdų gaunant įskaitą, nes dėstytoja buvo pakankamai griežta.
 
Objektinio programavimo praktika
Dephi praktika.
 
Ketvirtas semestras
 
Sociologija
Man šio dalyko nebuvo, tai negaliu komentuoti.
 
Teisė
Labai patariu lankyti šias paskaitas, nes žinios įgytos jų metu bus tikrai labai naudingos! Iš tikro tai buvo pati naudingiausia paskaita iš gyvenimiškosios pusės. Dėstė darbo teisę - jūsų, kaip darbuotojų teisės, šeimos teisė, įvairūs turto dalijimosi po mirties, po skyrybų atvejai, vartotojų teisės ir t.t. Dėstytoja pati yra teisėja, tai paskaitos buvo įdomios su puikiais pavyzdžiais, būdavo galima gauti teisinių patarimų, pasikonsultuoti.
 
Duomenų bazės
Mokė apie duomenų bazes. :D
 
Atviroji programinė įranga
Dėstytojas toks biškį trenktas buvo. Per teoriją taip ir nesupratau ką ten dėstė, o per praktiką supažindino su Python programavimo kalba.
 
Interneto svetainių projektavimas ir kūrimas
Moko tą, ką ir sako pavadinimas: HTML, PHP. Dėstytojas jaunas, paskaitos įdomios. Yra kursinis darbas, reikia sukurti puslapiuką.
 
Informacijos saugumas
Šio dalyko mums nebuvo.
 
Duomenų bazių praktika
Reikėjo suprojektuoti kažkokią (pasirinktą) duomenų bazę, įvarios schemos, lentelės, SQL kodas.
 
Po dviejų kursų bus galima rinktis tolimesnę studijų kryptį (šaką): Duomenų bazių sistemos arba Internetinės technologijos. Aš rinkausi pastąrajį. Smulkiai neberašysiu, bet papildomai mokė java programavimo kalbos, taip pat su Flashu, ActionScript'u. Vieną dalyką noriu išskirti:
 
Projektų rengimas ir valdymas
Turbūt daugiausiai nervų visiems suėdęs dalykas. :D Dėsto prodekanė. Visas paskaitas būtina lankyti, nes kitaip galite turėti didelių bėdų. Šiaip pasakydavo įdomių ir naudingų dalykų apie diplominį darbą, jo gynimą. Per praktiką mokė dirbti su MS Project programa, patariu išmokti, nes to reikės diplominio darbo ataskaitoje.
 
Taip pat bus profesinė praktika - ją atliksite pasirinktoje įmonėję. Patariu rinktis atidžiai, susirasti vietą, kur nortumėte dirbti. Galbūt keliems iš kurso katedros vedėjas pats pasiūlys praktikos vietą. Jei jums pasiūlė galite teisėtai jaustis protingi. :D Tie, kurie nesusiras kur atlikti praktikos, dirbs (šūdmaliaus) seime.
 
Ir žinoma trečio kurso pabaigoj bus baigiamoji praktika, tas pats, kas profesinė, tik trunka ilgiau. Vietos ieškotės patys, į seimą jau nieko nebegrūda. :D
 
Irrrr žinoma diplominis darbas. :D Bus kažkokie ataskaitos taškai, per kuriuos turėsite atnešti peržiūrai nustatytą darbo programinę dalį ir nustatytą ataskaitos dalį. Iš esmės, beveik visada 80proc žmonių daro kažkokius web puslapius (nes tai paprasčiausia). Daugelis baigiamuosius darbus pradeda profesinės praktikos metu t.y. daro kažką tai įmonei, kurioje atlieka praktiką. Taip ir patariu daryti, jei darysite kažką iš lempos (patys sugalvoję, sau), bus sunkoka apsiginti nuo bjaurių klausimų. Yra du gynimo etapai: gynimas katedroje ir viešas gynimas. Gynimas katedroje tai neturiu kito žodžiu kaip žiauru. Iš tiesų labai piktai ir piktavališkai suvartinėja ir tyčiojasi iš visko. Bet jei praeinate gynimą katedroje, jau alite atsipūsti, nes tas viešas gynimas tai kaip ir nieko nebereiškia. Jame dalyvauja dėstytojai iš kitų mokslo įstaigų, bet iš esmės tik šiek tiek paklausinėja, tikrai nieko baisaus.
 
Reziumė: iš virš 70 įstojusių žmonių diplomą gavo apie 20. Ne todėl, kad per sunku, o todėl, kad patys to nenorėjo, tingėjo ir pan.
 
P.S. dar nepaminėjau kūno kultūros, ji būna iki trečio kurso. :D Tai buvo mano mėgstamiausia paskaita. :D Rudenį bėgdavom maratoniukus aplink Nerį, maratoną VPU stadijone, žaisdavom krepšinį, merginom yra įrengta sporto salytė su treniruokliais.

Dabar gausiu daug minusų, bet vistiek pasakysiu:
mane sunervino toks dalykas. Tai kaip, jų nuomone, turėtų atsirasti nauji produktai - filmai, žaidimai? Jeigu visas pasaulis taip piratautų, dingtų pats piratavimo taikinys. Nesakau, kad aš pats šventasis - karts nuo karto malonu pažiūrėti kokį filmą, bet kai jau žmonės tokiais mastais tai daro ir dar tuo didžiuojasi... Nelabai suprantu, ką jie galvoja.
Esmė tame, kad dauguma savanaudiškai gyvena legaliems žmonėms ant sprando.

Taigi, respo manęs prašė, kad plačiau papasakočiau apie Vilniaus Kolegijos, programų sistemos studijas. Tad pabandysiu papasakot viską iš savo „daržo“.
 
Pradžioj noriu paminėti, kad pats buvau labai nemotyvuotas, galvojau: „Kam programeriui reikalingas diplomas? Juk freelančinant ar kai kuriuose firmose jo tikrai nereiks. Tuo labiau jeigu pats kursi savo projektus ir būsi pats, sau šefas“. Žadėjau mesti , žadėjau imti akademines pirmam kurse, žadėjau eiti neakivaizdžiai(šito varianto vis dar neatmetu), tačiau likau. Ir labai džiaugiuosi. Nes aš čia mokydamasis ir dalyvaudamas visokioje užpaskaitiniėje veikloje (Studentų atstovybėje, esu grupės seniūnas, stengiuosi dalyvauti visokiausiose konferencijose ir panašiai), tobulėju ne tik kaip specialistas, bet tuo pačiu kaip ir asmenybė. Tad pradėkit nuo specialybių dalykų.
 
Pirmas semestras
 
Profesinė anglų kalba
Specialybės kalba
Matematika
Operacinės sistemos
Struktūrinis programavimas
Informacinės technologijos
Informacinių technologijų praktika
 
Taigi pirmas semestras pats neįdomiausias. Todėl manau mane ir demotyvavo(nesinori net rašyti šito žodžio ;\) studijos pačioj pradžioj. Anglų kalba, kuri tikrai neįdomi. specialybinė (Lietuvių kalba or sth. Aš pats mokausi programų sistemas, studijas anglų kalba, man tai dar viena anglų kalba :) ). Struktūrinis programavimas, per kurį moko C kalbą, bei matematika (Matricos, išvestinės, funkcijų ribos ir t.t.)
 
Bet net ir pirmame pusmetyje radau labai įdomių dalykų. Pavyzdžiui Operacinės sistemos, jeigu nesi giliai įbridęs į programavimą ir visą kitą IT, manau tai labai naudingos paskaitos (pasakoja apie DeadLock`us, decimal, hexadecimal ir visus kitus įdomius dalykus. Informacinės technologijos tiesiog paprašo padaryti projektą ar dar kokį dalyką ir viskas. O Informacinių technologijų praktika, tai visai įdomus dalykas. Mokina dirbti su Microsoft Office. Su visom macro funkcijomis ir svarbiausia, tai, kad dėstytojas neliepia nieko daryti pagal šabloną. Jis mokina galvoti ir tobulėti kaip žmogui. Jis akcentuoja visada, kad reikia daryti tai, kas pravers ir bus naudinga ateityje.
 
Antras semestras
 
Aplinkos ir žmonių sauga
Tikimybių teorija ir matematinė statistika
Algoritmai ir duomenų struktūros (KD**)
Diskrečioji matematika
Grafinė vartotojo sąsaja
Kompiuterinė grafika
Struktūrinio programavimo praktika
 
Aplinkos ir žmonių sauga, na, šitas dalykas yra privalomas. Dvi matematikos (Tikimybių teorija, statistika, bei diskrečioji). Algoritmai ir duomenų struktūros tas pats C programavimas realiai. Kompiuterinė grafika manau ir taip aišku. Taip pat prasidės C#, su interfeisu.
 
Likę semestrai
 
Studijų planas
 
Apie trečia ir t.t. semestrus konkrečiai nelabai galiu pasakyti, tiesiog sudėsiu programą, kad žinotumėte. Na ir noriu pasakyti, kad nuo antro kurso prasideda tikrosios studijos (programuotojų specialybėje). Nes kursinį darbą gali pasirinkti tą kalbą, kurią nori. Daryti tuos projektus kuriuos nori. Gali pasiimti freelančinti kokį projektą ir kai ko nors nesupranti pasikonsultuoti su tos kalbos dėstytoju. Yra, kas supranta ir moka net python ar django, o šitos kalbos realiai yra retos. Programuoji tai kas tau įdomu, padarydamas, minimalias reikalingas programėles(realiai gali susikalbėti su dėstytoju ir net jų nereiks, jeigu matys, kad esi gabus ir žingeidus).
 
Dėstytojai
 
Dėstytojų žinoma, kaip ir visur yra visokių. Bet didžioji yra tikrai labai „faina“. Su Jais galima bendrauti, kaip su žmonėmis, žinoma paliekant oficialumo ribą. Yra vos keli kurie studentiškai kalbant „užsisėdą“. Jeigu pats nelipsi ant galvos, į tave žiūrės kaip į žmogų. Jeigu parodysi dar, kad esi motyvuotas ir nori mokytis, tada išvis galėsit bendrauti laisvai su dėstytoju. Man asmeniškai dėstytojai pralenkė visus lūkesčius, yra net tokių, kurie galėtų būti geriausi draugai. :)))
 
Studentų atstovybė
 
Šiais metais, kad ir kaip keista būtų, prisirinko labai daug motyvuotų, žingeidžių ir komunikabilių žmonių. Yra didelis malonumas būti tokių žmonių tarpe ir su jais bendrauti. Žinoma, didelį pamatą padaro ir antrakursiai, nes Mūsų studentų atstovybėje yra, tik pirmakursiai ir antrakursiai. Studentu atstovybės nariu gali būti, bet kas. Tereikia noro ir skirti tam laiko. Turime Viešųjų ryšių koordinatorių, Soc-akademą, sekretorę, pirmininką, vicepirmininką. laisvalaikio koordinatorių ir be abejo LSP koordinatorių.
 
Pabaigai
 
Jei žinai ko nori gyvenime. Nori būti geras savo srities specialistu. Nori kimšti galvą kuo mažiau nereikalingų dalykų, pasiimti tik tai ką privalai pasiimti ir turėti laisvo laiko saviems projektams bei įdėjom, tuomet siūlyčiau stoti į Vilniaus kolegiją, programų sistemų studijas. Manau, pasakiau viską ką galėjau, tikriausiai būsiu šiuometinėj Litexpo parodoje, tad, kas norės konkrečiau, tegul susirašo su manim elektroninių paštu ar PM. Su pagarba Nerijus Rimdžius
 
Sėkmės, Nerijus.org

Man tai įdomu, iš kur tokios mintys ateina pas žmones? Man rodos patys nustebtų pašnekėję su darbdaviais :D Gyvena rožinių akinių nenusiimdami ir dar kitiem transliuoja savo iškreipto pasaulio vaizdą. Būkit geri, niekada nerašykit ir nesakykit to, ko nežinot, arba taip ir sakykit: "spėju, kad..." ;)

Nei kokio skyriaus vadovo, nei direktoriaus niekas nesirinks pagal diplomą. Į tokias pareigas ne iškart po baigimo eina žmonės ir jų paaukštinimą iki jų lems tikrai ne prieš n metų baigta mokslo įstaiga, o jų darbo patirtis ir gebėjimai. Negalima sudarinėti jokių ranginių sąrašų, kas ką kada priims.

Nusišnekėjai su tais vadovavimais ir minimumu. Būtų galimybė - uždėčiau minusą už tokias sapaliones. Dar pradėk aukštinti per gerklę lendantį VU...

Galiu tik nuomonę pateikt šiuo klausimu, bet ir man pačiam įdomus būtų kitų atsakymas. Man atrodo, kad jei nori ateitį sieti su programavimu, tai kolegija yra geriau už universitetą. VU PS programoj begalė matematikos. VIKO PS jos yra, tačiau tik tiek, kiek reikia ir daugiau vietos paliekama pačiam programavimui ir susijusiom paskaitom. Kaip programuotojas tu pats turėsi parodyti ką moki - ką esi padaręs, su kokiais projektais dirbai, prie ko dirbi dabar. Tai diplomas ne tiek reiškia. Pats galvoju rinktis šią specialybę. Gal studijuojantys pasidalintų įspūdžiais (privačiai, kad neterštume temos)?

Ne grafikų braižymui. Tai statistinis paketas, skirtas apdoroti duomenims. Per vakarą su SPSS tikrai neišmoksi dirbti, tai tikrai gan sudėtinga programa. Bet norint visko išmokstama, reik tik geros literatūros. Dar žiūrint ką tau reiks su ja daryti. Jei tik suvedinėti duomenis, tai išmoksi per dieną-dvi. Jei analizes vykdyti, tai prireiks tikrai daug laiko.

Šiaip tai viskas priklauso nuo specialybės. Visų pirma reikia išsirinkti ją, o tada galvoti universitetas ar kolegija. Esu ketvirtakursis Vilniaus universitete, tai galiu pasakyti tiek, kad gavau daugiau bendro ir šiek tiek aukštesnio išsilavinimo žinių, nei tų specialybinių žinių, kurias galėčiau iškart po baigimo deklaruoti darbdaviui. Ir taip yra su didžiaja dalimi humanitarinių, socialinių mokslų.
Tačiau negalima sakyti, kad tai vien blogai ar vien gerai. Universitetas pakeitė mano mąstymą, požiūrį ir tai jau duoda rezultatų, jei žvelgsim šiek tiek plačiau. Ar visiem to reikia? Nežinau, bet aš laimingas gavęs tas žinias. Žodžiu, savi pliusai, savi minusai.
 
Viskas priklauso nuo poreikių žmogaus. Jei nori tiesiog įgyti profesiją ir po baigimo sėkmingai darbuotis - rinkis kolegiją. Jei domina platesnės žinios ne tik apie specialybę, bet praplečiančios akiratį ir t.t. ir pan., tuomet universitetas tai suteiks. Bet, kaip minėjau, viskas priklauso nuo specialybės. Čia nėra jokios universalios formulės. O mano išsakyti teiginiai pagrinde tinka ne techniniams mokslams universitete.
 
O tiems kas sako, kad nesvarbu ką baigsi, visvien būsi bedarbis... tai ką galima pasakyti - sėkmės renkant braškes. Su tokiu požiūriu toli neisi, jei jau iš anksto nusprendei, kad tau nesiseks.

Kai perskaičiau temos pavadinimą, dar jos neatsidarius, pirma mintis buvo tai, ką viename savo punkte išdėstė Houdini:
 
 
Ne pagal sambūrio vietą partijos turi būti kuriamos, o pagal sutampančius požiūrius ir idėjas.
Egzistuoja daugybė bendrinių žodžių, kurie patys savaime politikoje nieko nereiškia: "tvarka", "teisingumas", "gerovė" ir beveik viskas, ką vartoja politikai, kalbėdami viešai – politikuodami. Kai atsiverti daugumos partijų rinkimines programas (o siūlyčiau kiekvienam tai prieš rinkimus padaryti) ten dažniausiai būna tas pats: tuščias politikavimas be jokio konkretumo, jokių konkrečių idėjų, veiksmų ir pasiūlymų.
 
Todėl Lietuvoje ir normalu eiliniam politikui pakeisti 5 partijas per 5 metus, nes jis neturi jokios idealogijos ir jam jokio skirtumo, ar būti konservatoriumi, ar socialdemokratu, – vienintelis svarbus dalykas, kuri partija jį įrašys aukščiau kandidatų sąraše, kad būtų išrinktas.
 
Dėl šios priežasties dauguma Lietuvos partijų ir dauguma politikų yra nieko verti – žmonių ten nesieja joks ryšis.
 
Daug kam atrodo, kad, pavyzdžiui, Kubilius kaltas dėl jų problemų, priima neteisingus sprendimus ir žlugdo valstybę. Kritikų pilna, bet kai jų paklausi, ką jie darytų jo vietoje, – būna tyla. Esu buvęs ne vienoje auditorijoje, kurioje svečiavosi vieni iš MG Baltic ir kitų koncernų vadovų, klausiausi kaip jie valandą kritikuoja vyriausybės sprendimus, bet neišgirdau nei vieno pasiūlymo, ką jie darytų kitaip politikų vietoje, – nes jie nežino ("Tai jau politikų darbas", – atsakė vienas paklaustas apie savo paties idėjas, kaip išeiti iš krizės).
 
Lengva pasakyti, kad didinti mokesčius yra blogai, kad mažinti atlyginimus yra blogai, – ir – o stebukle – turbūt net Kubilius nėra toks kvailas, kad to nesuprastų, – bet kai tu matai, kad nepadidinus vieno ar nesumažinus kito netrukus biudžete neliks pinigų nei mokytojų atlyginimams nei finansuojamiems vaistams (kad visi pensininkai išgyventų) – turi tų pinigų iš kažkur atrasti. Opozicinės partijos, ekonomistai, politologai – visi sugeba tik kritikuoti (ir neabejotinai dažnai yra teisūs – dauguma per krizę priimamų sprendimų yra blogi, nes gerų tiesiog nėra: valstybė priversta rinktis tarp blogų ir blogiausių) – bet niekas negali pasiūlyti geresnių išeičių.
 
O ar jūs esate tikri, kad galėtumėte? Pabandykite: trūksta N milijonų kitų metų biudžete. Iš kur juos paimsite? Galite didinti pajamas (iš surenkamų mokesčių) arba mažinti išlaidas (iš valstybės mokamų atlyginimų ir kt). Ir negana, kad vienas partijos narys sugalvotų sprendimą, – dauguma turi jam pritarti. Bendra idealogija yra tai, kas padeda žmonių grupei prieiti sutarimą, – jei visi skirtingi – kokia marga yra mūsų bendruomenė – prieiti bet kokį bendrą sprendimą būtų be galo sunku: nes vieniems jis tiks vienas, kitiems visiškai kitas.
 
"Uždarbis.lt partija" (pavadinimas skamba juokingai, bet koks tinklalapis nenorėtų tokios reklamos ant milijonų rinkimų biuletenių? :)), turint omenyje bendruomenės amžiaus vidurkį ir visišką nepatyrimą politikoje (ką jau kalbėti apie tai, kad maždaug pusė narių neperžengtų minimalaus amžiaus cenzo norint patekti į Seimą), būtų ne ką geresnė už Valinsko "Tautos prisikėlimo": kai tu nieko neišmanai, klausai patarimų tų, kurie tą patirtį turi, ir automatiškai tampi visiškai nuo jų priklausomas ir lengvai manipuliuojamas.
 
 
Reziumuojant, gerai politinei jėgai reikia bendraminčių, reikia žinių ir reikia gyvenimiškos patirties, kuri įgijama tik su amžiumi. Aš nenorėčiau, kad mano valstybės biudžetą svarstytų grupelė nepatyrusių jaunų naivių maksimalistų, prieš metus dar sėdėjusių universiteto suole ir apie tai, kas iš tikrųjų dedasi Lietuvos politikoje žinančių tiek pat nedaug, kiek "Lietuvos ryto" žurnalistai. Šiandien aš nepatikėčiau valstybės valdymo ir sau pačiam, nes nors ir manau, kad dauguma dabar seime esančių žmonių yra to neverti, aš su dabartine patirtimi būčiau ne ką už juos geresnis.
 
Pabaigai...
 
Geras bendros idealogijos pavyzdys yra Uždarbis.lt komanda. Per daug metų mes griežtai nusistatėmė principus, kurių laikysimės: jokių nelegalių dalykų (warez, porno, svetimų darbų, kitų portalų paskyrų (facebook, runescape) platinimo), jokių sukčių, vagysčių ir apgaudinėjimo toleravimo (tokius narius iš karto šalinant iš bendruomenės). Taip pat nusistatėme kryptį, kuria po truputi žengiame į priekį: rimtos ir naudingos diskusijos, jokių tuščių ir beprasmių pranešimų bei kitų narių įžeidinėjimo, – ko pilna ir kas yra normalu ir priimtina visame likusiame lietuviškame internete.
 
Viso to laikytis nebuvo sunku turint kelis šimtus ar kelis tūkstančius narių – bet ne 50 000 žmonių dydžio bendruomenėje.
 
Pagrindinė priežastis, kodėl Uždarbis.lt kasmet tobulėja ir yra suvaldomas nepaisant didžiulio augimo, yra tai, jog Uždarbis.lt moderatorių ir administratorių gretas kasmet papildo žmonės, turintys tą pačią idealogiją, tas pačias vertybes, tą pačią viziją. Tai nereiškia, kad mūsų nuomonės viduje visada sutampa – pasiūlymų ir ginčų kyla nuolatos – bet sutampa mūsų visų tikslai. Kai visi sutinka, kad rezultatas turi būti X, gali susikoncetruoti ties tinkamiausių priemonių paieška to rezultato siekiant. Tuo tarpu, jei žmonių grupės vertybės / idealogija skiriasi, – jie dažnai net nesutaria, ką nori pasiekti, – ką jau kalbėti, apie tai, kaip vieną ar kitą siekį įgyvendinti.
 
Galiausiai, žinodomas, kad mano ir to žmogaus vertybės sutampa, aš žinau, kad galiu juo visiškai pasitikėti: susidūręs su vienu ar kitu klausimu jis tikriausiai priims tokį patį sprendimą (ar neretai geresnį), nei priimčiau jo vietoje būdamas aš, – tai yra nuostabus jausmas. Paskutiniais metais – pirmą sykį per forumo gyvavimą – visiškai nusišalinau sprendžiant, kas papildys moderatorių komandą, – nes turėjau jausmą, kad žmonės, mąstantys panašiai, atras ir išskirs kitus, su kuriais jų vertybės sutampa. Tai visiškai pasiteisino! Galbūt atrasti buvo ne visi, bet tie, kuriuos administratoriai išrinko, puikiai įsiliejimo į mūsų komandą: daugybė Uždarbis.lt taisyklių papildymų ir svarbių sprendimų per paskutinius metus yra naujų moderatorių nuopelnas. Visa Uždarbis.lt komanda – moderatoriai, administratoriai – yra geriausia "partija", kokiai turbūt kada nors priklausysiu.

Kai kurie vaikai "neblogai išauklėti"... Bet bendrai paėmus tai geras pokštas :D Patiko ta mergaitė, kuri gavo sumuštinį apvalgytą, kaip reagavo.

Šiaip tai viskas priklauso nuo specialybės. Visų pirma reikia išsirinkti ją, o tada galvoti universitetas ar kolegija. Esu ketvirtakursis Vilniaus universitete, tai galiu pasakyti tiek, kad gavau daugiau bendro ir šiek tiek aukštesnio išsilavinimo žinių, nei tų specialybinių žinių, kurias galėčiau iškart po baigimo deklaruoti darbdaviui. Ir taip yra su didžiaja dalimi humanitarinių, socialinių mokslų.
Tačiau negalima sakyti, kad tai vien blogai ar vien gerai. Universitetas pakeitė mano mąstymą, požiūrį ir tai jau duoda rezultatų, jei žvelgsim šiek tiek plačiau. Ar visiem to reikia? Nežinau, bet aš laimingas gavęs tas žinias. Žodžiu, savi pliusai, savi minusai.
 
Viskas priklauso nuo poreikių žmogaus. Jei nori tiesiog įgyti profesiją ir po baigimo sėkmingai darbuotis - rinkis kolegiją. Jei domina platesnės žinios ne tik apie specialybę, bet praplečiančios akiratį ir t.t. ir pan., tuomet universitetas tai suteiks. Bet, kaip minėjau, viskas priklauso nuo specialybės. Čia nėra jokios universalios formulės. O mano išsakyti teiginiai pagrinde tinka ne techniniams mokslams universitete.
 
O tiems kas sako, kad nesvarbu ką baigsi, visvien būsi bedarbis... tai ką galima pasakyti - sėkmės renkant braškes. Su tokiu požiūriu toli neisi, jei jau iš anksto nusprendei, kad tau nesiseks.

Šiaip tai viskas priklauso nuo specialybės. Visų pirma reikia išsirinkti ją, o tada galvoti universitetas ar kolegija. Esu ketvirtakursis Vilniaus universitete, tai galiu pasakyti tiek, kad gavau daugiau bendro ir šiek tiek aukštesnio išsilavinimo žinių, nei tų specialybinių žinių, kurias galėčiau iškart po baigimo deklaruoti darbdaviui. Ir taip yra su didžiaja dalimi humanitarinių, socialinių mokslų.
Tačiau negalima sakyti, kad tai vien blogai ar vien gerai. Universitetas pakeitė mano mąstymą, požiūrį ir tai jau duoda rezultatų, jei žvelgsim šiek tiek plačiau. Ar visiem to reikia? Nežinau, bet aš laimingas gavęs tas žinias. Žodžiu, savi pliusai, savi minusai.
 
Viskas priklauso nuo poreikių žmogaus. Jei nori tiesiog įgyti profesiją ir po baigimo sėkmingai darbuotis - rinkis kolegiją. Jei domina platesnės žinios ne tik apie specialybę, bet praplečiančios akiratį ir t.t. ir pan., tuomet universitetas tai suteiks. Bet, kaip minėjau, viskas priklauso nuo specialybės. Čia nėra jokios universalios formulės. O mano išsakyti teiginiai pagrinde tinka ne techniniams mokslams universitete.
 
O tiems kas sako, kad nesvarbu ką baigsi, visvien būsi bedarbis... tai ką galima pasakyti - sėkmės renkant braškes. Su tokiu požiūriu toli neisi, jei jau iš anksto nusprendei, kad tau nesiseks.

Kai kurie vaikai "neblogai išauklėti"... Bet bendrai paėmus tai geras pokštas :D Patiko ta mergaitė, kuri gavo sumuštinį apvalgytą, kaip reagavo.

Neblogas video, tikrai pralinksmina niurų žiemos vakarą. 4:45 geriausia vieta:D
 

Sveiki,
Prieš ~3 metus pradėjau rašyti motyvacinius laiškus. Per tą laiką teko parašyt daugiau nei 100 motyvacinių laiškų į užsienio universitetus ar darbovietes:). Kadangi sukaupiau nemažą patirtį, nusprendžiau parašyt knygutę apie motyvacinių laiškų rašymą. Na ir prieš išleisdamas, noriu pasidalint savo idėjom ir mintim su uždarbiečiais:). Tikiuosi, kad nors šiek tiek padės ateity ieškantis darbo;).
 
Įvedus į google "motyvacinis laiškas", iš karto akį patraukia dažnai pasikartojantis apibūdinimas.
 
Motyvacinis laiškas (lydintis laiškas) - skirtas parodyti Jūsų motyvaciją, norą dirbti tam tikrą darbą.
 
Gražus, paprastas apibūdinimas. Viena bėda - absoliučiai neteisingas.:) Motyvacinis laiškas yra skirtas parodyti ne tavo motyvaciją ir norą dirbti, o darbdavio motyvaciją tave priimti. Kitaip tariant, motyvacinį laišką reikia koncentruoti aplink darbdavį, o ne aplink save. Būtent dėl šio klaidingo suvokimo apie motyvacinio laiško paskirtį, dauguma ir nesugeba įsidarbinti. Kai man tenka taisyti motyvacinius, dažnai užmatau tokius sakinius, kaip "mane ypač motyvuoja faktas, kad Jūsų įmonė yra pirmaujanti X sektoriuje". Aš labai gerai įsivaizduoju žmones, dirbančius personalo valdymo skyriuje, kurie perskaitę tokį sakinį galvoja "thanks for tellings us, we didn't know that -.-". Deja, šis sakinys absoliučiai nieko nereiškia. Net jeigu tave tai IŠ TIESŲ motyvuoja, tai gali tikti visiems ieškantiems darbo. Jau nekalbant apie tai, kad pirmaujančiose įmonėse tai jau yra suvokiama "po default'u".
 
Realybė yra tokia, kad žmonės meluoja motyvaciniuose laiškuose/CV. Tai sukelia labai daug problemų darbdaviams, kadangi šiais laikais ypač sunku atskirti tiesą nuo melo, kadangi daugiau nei 90% yra fikcija, arba bent jau "pakoreguota tiesa". Sakinį "Esu komunikabilus, darbštus, atsakingas, mėgstu komandinį darbą ir t.t. ir pnš" gali parašyt bet kas. Mario Monti ir Antanas iš Jonavos technikumo gali parašyti lygiai tą patį sakinį ir nei vienas nebus pranašesnis. Tad nei vienas darbdavys rimtai nežiūri į šiuos sakinius. O kadangi pas kai kuriuos tokios beletristikos užima visą motyvacinį laišką, nenuostabu, kad darbo paieškos tampa vis sunkesnės.
 
Taigi, kaip tinkamai parašyt motyvacinį laišką? Visų pirma, svarbu suvokti, kad motyvaciniame laiške gali rašyti BET KĄ. Vienas kriterijus - visa rašliava turi parodyti darbdaviui kodėl jis turi priimti būtent tave. Jeigu nori, gali išmesti visas struktūras, visus patarimus kuriuos vėliau duosiu ir tiesiog parašyti tai, kas sukasi galvoje. Motyvacinis laiškas, skirtingai nei CV, nėra suvaržytas tavo praeitimi ir patirtimi. CV yra labai konkretus darbas, tavo gyvenimo aprašymas. Jeigu nori gero CV - nugyvenk gerą ir turiningą gyvenimą. Tačiau su motyvaciniu laišku viskas yra kiek kitaip. Net ir neturėdamas patirties gali tiesiog išdėstyti savo mintis ir požiūrį į būsimą darbovietę/darbo sferą/visuomenėje esančias problemas. Ir tai bus 100x geriau nei paprastas būdo bruožų išvardyjimas. Kita vertus, jeigu turi pakankamai patirties, verta skirti 50% motyvacinio laiško turinio savo požiūrio dėstymui, o kitus 50% - įgytai patirčiai apibūdinti (dar liko 40%.. :) ). Tačiau iki tam tikros ribos - kai turi labai daug patirties, CV puikiai atlieka savo darbą ir darbdaviams tada žymiai svarbiau pažinti tavo asmenybę (Čia jau kalbu apie aukštesnes pareigybes).
 
Jeigu perskaitei iki šitos vietos, reiškias nepasinaudojai mano patarimu nesinaudoti iš anksto sugalvotais planais. :) Darbą šiek tiek pasunkinsiu ir neduosiu išsamios struktūros, bet galiausiai tavo darbas bus bent šiek tiek individualesnis.:)
O struktūra yra labai paprasta - Pradžia (1 paragrafas), Dėstymas (3-4) ir Pabaiga (1).
 
Pradžia yra bene pati svarbiausia motyvacinio laiško dalis. Jos paskirtis - patraukti skaitytoją. "Nuo vaikystės mane žavėjo miltų sijojimo aparatų taisymas" - wrong. "Manau, kad esu vertas kandidatas į staliaus padėjėjo pareigas" - double wrong. "Prieš porą metų tapau Somalio piratų įkaitu" - win. Be abejonės, čia yra truputį perdėta, bet manau, kad visi pasieškoje savo gyvenime rastume tokių įvykių, kurie yra įdomūs ir kurie pakeitė mūsų gyvenimą. Būtent tokie įvykiai ir prikausto darbdavius prie motyvacinio laiško ir priverčia jį išsiskirti iš pilkos visumos. Net jeigu ir tavo gyvenime nebuvo nieko įsimintino, yra daugybę kitų būdų kaip sudominti skaitytoją. Paprasčiausias pavyzdys, kurį aš pats esu naudojęs - istorija apie Dr. K. Anders Ericsson atliktą eksperimentą ( http://www.squidoo.com/10000-hour-rule ), ar Tom Hilfiger sėkmės istorija (susirasit, jei įdomu :) ). Aišku, vien tas faktas, kad buvai paimtas įkaitu nieko apie tave nepasako, tačiau tai suteikia pretekstą vystyti istoriją toliau ir galiausiai nutiesti loginę nuorodą į gautas ar išlavintas būdo savybes. Būtent to ir ieško darbdaviai - ne tik tavo būdo bruožų sąrašo, bet ir patirties, kuri lėmė jų vystymąsį.
 
Sukūrus pritraukiančią pradžią, būtina sukurti perėjimą tarp paragrafų. Visas motyvacinis laiškas turi būti kaip įmanoma nuoseklesnis. Nors vienas minties šuolis ir darbdavys pradeda mąstyti į priekį, peršoka kitas mintis. Jeigu pradžia buvo skirta iš esmės vien įdomios (ir darbdaviui naudingos) istorijos pasakojimui, dėstymas koncentruojasi į patirtį susijusią su darbu/universitetu. Skirtingai nei CV, tai turėtų būti ne visa patirtis, o tik ta, kuri turėjo tau didžiausią įtaką, privertė keistis, išmokė ko nors ar įskiepijo norą dirbti bei kilti karjeros laiptais. Patirties dėstymas yra tik vienas būdas, kaip galima struktūrizuoti motyvacinio laiško paragrafus. Aš dar dažnai naudoju įgūdžiais paremtą sistemą. Tai yra, išrenku įgūdžius, kurie yra svarbiausi (tarkim, darbas komandoje ir kritinis mąstymas), ir tuomet pateikiu patirtį, kurios metu žmogus įgavo/patobulino įgūdžius. Kitas, labai nestandartinis būdas yra aprašyti tipišką darbo dieną. Tai ypač gerai tinka, jei žmogus ieško darbo konkurencingoje įmonėje. Tokiu būdu darbdavis susidaro įspūdį apie jo profesinius ir asmeninius įgūdžius bei, kas svarbiausia, užduotimis, kurios jam būdavo patikimos. Kaip jau minėjau, motyvacinio laiško rašymo būdų yra begalės, tad visąlaik galima atrasti ką nors naujo.
 
Pabaiga, vėlgi, yra be galo svarbi. Paskutinis perskaitytas sakinys sudaro 50% viso bendro motyvacinio laiško įspūdžio, tad visada apsimoka pabaigti gilesne, visą motyvacinį apibendrinančia mintimi. O jeigu ji dar siejasi su motyvacinio laiško pradžia, darbdavio galvoje išliks daugiau informacijos. O tai gali lemti skirtumą tarp norimo darbo ir eilės darbo biržoje:).
 
Ir galiausiai, pabaigai:
 
http://images.piccsy.com/cache/images/think-outside-the-box-mqc5q1s5d-187691-320-320.jpg
 
P.S. atsiprašau už gramatines klaidas. Nedarykit mano klaidos ir patikrint motyvacinį laišką bent keletą kartų! ;)

Koks tikslas išvis gert alkoholį? Taip, be jo žmonija gyventų ilgai ir laimingai. Bet kad jau jis yra, ir jei patinka skonis, tai kodėl ne? Žinoma su sąlyga, kad viskas savo ribose. Lyyyygiai taip pat, kaip ir kava ar cola. Jei šiuos gėrimus gersi nesaikingai, tai galų gale sustos širdis ir išpus dantys :D Absoliučiai viskam yra ribos ir tam tikros taisyklės. Jų laikantis viskas yra tvarkoje. Žmonės nuo seniausių amžių ieškojo būdų, kaip svaigintis. Čia nėra konkrečiai šių laikų ar šios visuomenės bruožas.
 
Nemažai yra tokių, kuriems "gerti alkoholį" iškart reiškia apvemtus šaligatvius, ropojimą keturiom ir panašius kraštutinumus :D Atsisakėt alkoholio? Gerai, jūsų sprendimas, bet jį vartojantys saikingai dėl skonio nėra niekuo blogesni.
 
Kas link to ar alkoholis narkotikas, ar ne.. tai taip, alkoholis yra narkotikas. Bet kaip dvi mašinos viena nuo kitos gali skirtis kardinaliai, taip ir narkotikai skiriasi. Paimkit paprastą žmogų ir kas kelias dienas duokit išgert po bokalą alaus, o kitam kas kelias dienas duokit kokio heroino :D Va tada ir pasimato visi skirtumai. (red. toks platus palyginimas panaudotas tik tam, kad parodyčiau sąvokos "narkotikai" platumą) Nereik bijot termino, reik bijot to, ką jis tiksliai žymi konkrečiu atveju ;)