Esnyper

Visiškai be problemų.

Visiškai be problemų.

Visiškai be problemų.

Visiškai be problemų.

Visiškai be problemų.

Sveiki,
 
manau tiems, kas dirba su e-commerce sprendimais būtų naudinga integruoti siuntų sekimo API, kad klientai galėtų siuntas sekti ten, kurs ir pirko. Oficialiai paleidom API, tai galite naudotis.
Jei ką, rašykit.
 
https://packpin.com/api

Sergi, kanomanai, sergi.
 
Jeigu jau vakarų visuomenė tokia supuvus (dėl turimų pinigų, tavo žodžiais), tai kodėl tie rusai važinėja po Vakarų kurortus? Naudojasi Vakarų telefonais, kompiuteriais? Automobiliai: ar matei bent vieną rusą, kuris nesididžiuoja Mercedes vairuodamas?
 
Pagal tavo logiką, Vakarų supusi santvarka daug išleižia propagandai, karams ir kurstymui, bet vakarietiška visuomenė gyvena labai gerai (net ir su pabėgėliais iš Sirijos), palyginus su Rusijos aukso kalnais, kurie lieka išrinktiesiems, o likę 200 000 000 rusų gyvena prasčiau nei paprasti lietuviai 1991.
 
Gerai paminėjo kažkas, kad esi paprasčiausias vatnikas iš Delfio komentarų, loji savo, o vistiek gyveni Vakarų visuomenėj. Atsiprašysiu, jeigu suklydau, o tu gyveni prie Baikalo ir naudojiesi 100% rusiškomis technologijomis.

Eilinis straipsnių vertėjas/kopijuotojas. Tiesa, tos temos apie vestuves dar dabar nesuprantu

Eilinis straipsnių vertėjas/kopijuotojas. Tiesa, tos temos apie vestuves dar dabar nesuprantu

Turiu pripažinti, po šio interviu pakeičiau savo nuomonę, apie šį narį. Ir į gerąją pusę. Sėkmės!

Ir vėl įsibegėja bevaisė diskusija su tais pačiais gėrimais ir žmonėmis. :)
 
O juk apibendrinti, kas laimi – Rusija vs. Vakarai, užtenka vieno fakto:
 
Kalifornijos BVP – toks pat kaip Rusijos Federacijos. :) Bye bye, Sabaka!

Turiu pripažinti, po šio interviu pakeičiau savo nuomonę, apie šį narį. Ir į gerąją pusę. Sėkmės!

Turiu pripažinti, po šio interviu pakeičiau savo nuomonę, apie šį narį. Ir į gerąją pusę. Sėkmės!

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

Opencart turbūt vienas blogiausių sprendimų iš programavimo pusės... Vien dėl struktūros belekokios.
 
Ir dėl tokių failų:
https://github.com/opencart/opencart/blob/master/upload/catalog/controller/product/category.php
https://github.com/opencart/opencart/blob/master/upload/catalog/model/catalog/product.php
 
Vargšai kažin kaip ir patys susigaudo tokioj košėj. Iš vartotojo pusės gal ir pakenčiamas reikalas.

Kaip tai ne gyvenimo stilius?
 
http://www.quickmeme.com/img/9d/9d9b2cd89f107a1293d2bdbd3f7929e675d7f142ee1331fd9e2b784146fa5ab8.jpg

Paklausiu: naudojai SSD diską?
 
Panašios nuomonės buvau, bet galiausiai spjoviau į tai ir nusipirkau (vietoj to, kad senam laptopui nupirkčiau (2x4GB RAM). Ar pajaučiau skirtumą? Ne tas žodis. Jei ta pati geležis būtų įdėta į naują korpusą - net nekiltų mintis ginčytis, kad tai senas kompiuteris. Prieš metus nupirkau darbinį laptopą, kuris senąjį geležies pajėgumu lenkia gal 4x. Na ir jis sukasi žymiai lėčiau, nei senasis su SSD. Artimiausiuose planuose naujas SSD stacionarui, o iš stacionaro - SSD laptopui.
 
Daugiau gyvenime sau nesigandinsiu nervų su HDD. Kompiuteris - man darbo įrankis. Jis turi veikti sklandžiai ir užtikrintai. HDD to nesuteikia.

Gal dėl to, kad Rusija įvedinėja kariuomenę į suverenią šalį aiškindama rusų teisių saugojimu, po to tą faktą bando visaip nuslėpti per tuos pačius RT ir pan. kanalus, vėliau prisipažįsta, dar vėliau suorganizuoja visiškai nelogiškus "referendumus" ir finale atsiplešia dalį kitos šalies teritorijos? Arba gal dėl to, kad Rusija grobia kitos šalies pasienio pareigūnus? Na, arba kad žudo kitoje šalyje gyvenančius savo tautiečius (Litvinenkos atvejis). O gal dėl to, kad Rusijos atstovai žada subombarduoti Baltijos valstybes ir niekaip nepripažįsta jų suverenumo?
 
Atsakymas paprastas: rusų propaganda kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos suverenumui. Ir tą daro ne tik nuteikinėdama piliečius prieš valstybę jiems kišdama melą ir išgalvotus faktus, tačiau ir kurstydama neapykantą tarp Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų (ir didumų), plius bandydama sukiršinti Lietuvą su kitomis ES šalimis. O kur dar ekonominiai spaudimai šaliai per energetiką. Juk visa tai yra faktai. Todėl tokių klausimų net neturi išvis kilti.
 
P.S. Apie kokią konkrečiai propagandą iš JAV mes (iš esmės tu) kalbame? Tipo "rusai blogi"?

Jei pabandysi apibūdinti kas yra SEO straipsnis, garantuotai tavo apibūdinimas gerokai skirsis nuo tavo kaimyno Petro ar rinkodaros vadybininko Antano. Tačiau tai nėra svarbiausia, šiandien mane domina rezultatas ir SEO straipsnių ateitis. Bet pradžiai reikia atskirti pelus nuo grūdų, t.y. SEO straipsnius nuo SEO šlamšto.
 
SEO straipsniu vadinamas straipsnis turinti aktyvią nuorodą į kitą tinklalapį. Dažniausiai nuorodos tekstas yra frazė ar žodis pagal kurį tinklalapis nori iškilti paieškos rezultatuose. Tačiau labai puikiai tinka ir paprasčiausias adresas ar tiesiog citata. Taigi SEO straipsnis yra tekstas + nuoroda. O kokie būna tekstai?
 

SEO šlamštų šlamštas. Pats lengviausias būdas sugeneruoti teksto gabalą yra paimti straipsnį užsienio kalba, įkelti į Google Translate ir išversti į lietuvių kalbą. Tuomet rasti vietą ar tiesiog bet kur įterpti frazę ir uždėti ant jos nuorodą. Nuo tokio „teksto“ apsivemia net paieškos robotai.
 
SEO šlamštas. Duodi 3 Lt devintokui ir jis savo paaugliškus minčių srautus sukloja ant popieriaus kaskart paminėdamas tau reikalingą frazę. Nebeįmanoma skaityti po pirmų trijų žodžių.
 
SEO tekstas. Gražiai sudėliotas, kokybiškas tekstas besisukantis apie raktažodį, dažnai neturintis gilios minties ar nieko naujo nepasako skaitytojui. Skaityti galima, bet nieko naujo nesužinai.
 
SEO straipsnis. Taisyklingas, gerai parašytas straipsnis praturtinantis skaitytoją, sudominantis ar jį prajuokinantis bei sukeliantis norą dalintis straipsniu su draugais. Tai SEO ateitis!

 
Nesu rašiusi šlamštų šlamšto ar šlamšto, bet esu prirašiusi ko gero jau per 1000 tekstų. Ir matau, jog tai duoda klientams naudą, bet tuo pačiu matau, jog tie tekstai neišnaudoja savo potencialo ir galėtų turėti daugiau pridėtinės vertės užsakovui, jei tai virstu kokybiškais SEO straipsniais. Čia aišku dar reikia, kad užsakovai nustoti domėtis kaina ir kaip mokėti mažiau, o domėtųsi kokybe. Bet mes čia tam, kad juos „paprotintume“.
 
Tūlas lietuvis paklaus, „o tai kodėl aš turiu mokėti už kokybišką straipsnį, jei tas devintokas ima mažiau?“
Geru straipsniu žmonės dalinasi, noriai spaudžia mygtuką „Like“, siunčia nuorodas draugams į Skype, rodo pirštu į monitorių ir šaukia „ėėė, atvaryk, čia geras!“. Straipsnis pasklinda, gauna atgalinių nuorodų, jo vertė kyla kaip ant mielių, o tuo pačiu tos nuorodos esančios straipsnyje įgauna didesnį „svorį“ ir padeda iškilti paieškos rezultatuose. O jei straipsnyje yra aiškus (ar užmaskuotas) kvietimas veikti (call to action), tuomet užsakovas netgi gauna lankytojų, kurie gal netgi taps potencialiais pirkėjais.
 
Pabandykite iliustruoti tai pavyzdžiais. Čia yra SEO straipsnis: Kinų išminčių paaiškinimas, kodėl vestuvinius žiedus nešiojame ant bevardžio piršto
Nežinau ką rodo „Like“ paspaudimų skaitiklis, tačiau straipsnio rašymo metu jis rodė 512. Nemažas skaičius, ar ne?
 
O štai šiuose straipsniuose nuoroda veda į adresą, ji pateikta straipsnio gale kaip nuoroda, jog straipsnio kūrėjas yra būtent nurodytas tinklalapis(užmaskuotas call to action).
5 dalykai, kurių nevalai, o turėtum! (66 Like)
5 daiktai namuose, kurių turi atsikratyti NEDELSIANT! (48 Like)
 
Ir tai „atvedė“ lankytojų. Eilutės iš Google Analytics:
 
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/facebookas.jpg
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/nuolaidubumas.jpg
Nėra daug, bet įsivaizduokime jei po tiek atveda kiekvienas SEO straipsnis?...
 
O kiek „Like“ sulaukia šlamštų šlamštas? Kiek jis tiesiogiai atveda lankytojų į užsakovo tinklalapį? Čia retorinis klausimas, nes atsakymą ir taip žinau. :)
 
Visi žinome kelias SEO tiesas:
1. "Turinys yra karalius. - originalus turinys patinka Google, o kokybiškas turinys patinka žmonėms. Tad kodėl nekurti originalaus kokybiško turinio, kuris tiktų abiems?
2. Niekinių tinklalapių, kurie prikišti SEO šlamšto ateitis liūdna ir dienos suskaičiuotos. Tačiau joks normalus, lankomas tinklalapis neleis talpinti šlamšto, tačiau gerą, kokybišką turinį mielai priims.
 
Išvadų nedarau, manau viskas pasimatys savaime per artimiausius metus.
 
Originalas buvo patalpintas čia.

Šiek tiek sugrįžau mintimis į praeitį ir nutariau tais prisiminimais pasidalinti su jumis, mano puslapio skaitytojai.
 
Senais senais laikais, kai dar nebuvo tinklinių vaistinių, joms vadovauti negalėjo žmogus, neturintis farmacinio išsilavinimo. Matyt, geras yra posakis: “kiekvienas tegul dirba darbą, kurį išmano ir moka geriausiai“. Visus reikalus, susijusius su vaistinės darbu, spręsdavo vaistinės vedėjas ar vedėja. Reklamų nebuvo, o ir reklamuoti nebuvo ką – vaistai buvo pigūs, daugelis iš jų buvo deficitiniai, be to, ir reklamos nereikėjo, nes žmonės į vaistines ėjo tik reikalo prispirti, o dabar daugelis eina “dūšios atverti”, pasiguosti, apie politiką ir valdžią pasišnekėti ir, be abejo, reklamuojamų produktų prisipirkti.
 
O kai atėjo nauji, dabartiniai laikai, vaistines užvaldė tie, kurie įžvelgė būsimą pelną. Ir matau, kad jiems neblogai pavyko.
Kokia strategija buvo vykdoma, kai savininkas buvo ne farmacininkas, o ir jo komandą sudarė visokios buvę bankų ir “Senukų” vadybininkės, galite pamatyti, pasižiūrėję į ruoštą reklaminį vaizdo klipą. Ir tai buvo vaistinės reklama!
 
O kai tas projektas su vištomis buvo paleistas į gyvenimą (trumpai priminsiu tiems, kurie nežino apie tą projektą – žmonės, vaistinėje apsipirkę už tam tikrą pinigų sumą, gaudavo kuponus, suteikiančius galimybę pigiai nusipirkti vištų vieno paukštyno parduotuvėse), mes tiek prisiklausėme pasiūlymų, ką dar galėtumėme pridėti į žmonių pirkinių krepšelį. Daugelis kraipė galvas, kaip tokie dalykai įmanomi, mes irgi prastai jautėmės, nes tai nė iš tolo nebuvo panašu į vaistinę, greičiau į eilinį turgų.
 
Bet reikia pasidžiaugti bent tuo, kad farmacijos bendrovėje buvo farmacinės veiklos vadovas, kuris sustabdė dar vieną neprotingą žingsnį. Dėl pinigų ir pelno tiems kūrybiniams darbuotojams visai buvo protas pasimaišęs, nes vadovas pareikalavo nupirkti ir į kiekvieną vaistinę pristatyti po mažą šaldytuvą šaldytoms vištoms laikyti, kad mes, vaistinės darbuotojai galėtume iš karto ir parduoti tas vištas už jų ką tik įsigytus kuponus! Tai kategoriškai uždraudė žmogus, atsakantis už farmacinę veiklą savo licencija. Įsivaizduokite tikrintojų veidus, kai, atidarę šaldytuvą, vaistinėje jie būtų radę šaldytų vištų!
 
Apačioje pateikiamas susirašinėjimas, tarp vadybininkų, tekste redaguotas tik vaistinės pavadinimas:
 
 
Ir dar keli laiškai, kurie skirti mums, vaistininkams. Tikriausiai tam, kad pamokyti, kaip turime dirbti. Matyt tuos laiškus kuria visiški nevykėliai, manantys, kad mes esame tikrai tik eiliniai pardavėjai, neturintys savo nuomonės, didelio krepšio žinių arba marionetės, kurios, patampius už siūlelių daro tai, ko iš jų reikalaujama…
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Tai va, tokia realybė…
 
Dar buvo organizuojamas PRIVALOMAS seminaras, kuris vyko dvi savaitgalio dienas. Jame turėjo sudalyvauti visi darbuotojai. Seminarą vedė iš Latvijos atvykęs lektorius. Jis taip pat mus mokė, kaip turime dirbti, kad kuo daugiau parduotume. Buvom suskirstyti į būrelius ir “žaidėme” pirkėją ir pardavėją. Mus stebėjo iš šono, taisė mūsų klaidas, mokė, kaip turime viską daryti teisingai, paprasčiau sakant, kaip daugiau “prikabinti makaronų ant ausų” pirkėjui. Kai įsivėliau į atvirą diskusiją su tuo lektoriumi ir paklausiau jo, ar jis norėtų, kad jo žmona, atėjusi į vaistinę nusipirkti tik citramono, mano dėka išeitų su pilnu “Maximos” maišu nesąmonių, jis man pasiūlė padiskutuoti po paskaitos. O po paskaitos pasakė, kad jis viską supranta, bet toks yra biznis. Ir dar pridėjo, kad po paskaitų mes pasijusime labai laimingais ir visai kitokiais, pasikeitusiais, su kitu požiūriu. Ir kai baigėsi seminaras, jis manęs paklausė:
 
– Ar gavai naudos, ar lengviau bus dabar dirbti, nes tiek patarimų naudingų gavai?
 
Beliko tik nusišypsoti ir liūdnai pranešti:
 
– Netapau laimingesnis žmogus, paskaitos nepakeitė požiūrio į darbą ir jeigu dirbu 20 metų, tai joks profesorius ar mokslų daktaras nesugebės manęs pakeisti, o jūs iš manęs atėmėte dvi pačias nuostabiausias savaitgalio dienas, o aš jas atėmiau iš savo šeimos ir kito laisvo savaitgalio jau neturėsiu, nes turėsiu dirbti.
 
Taip ir išsiskyrėme su savo mintimis, ir savo tikslais. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, kad paskaitos buvo šlamštas. Manau, kad kažkam tikrai buvo įdomu ir naudinga, bet aš pasijutau kaip sektoj, kai tau kažką bando įteigti ir dar garsiai pakartoti, kad pasižadi nuo šios minutės elgtis tik taip, ir ne kitaip:)
 
Vaistininko užrašai

Tuoj dėl visokių personų, kuriems nedaeina, kad 1 euro centas = 3.4528 lito centų ir verčiant EUR->LTL gaunasi trijų centų intervalas, kainas reikės rašyt intervalu. Šiuo atveju ant etiketės būtų užrašyta 1.99-2.01 LTL. Netaikau autoriui asmeniškai, apskritai kalbu. :)
 
Iš tikro tai juokinga jau darosi. Prieš euro įvedimą infliacija buvo kaip tik mažesnė nei ankstesniais laikotarpiais, tik dabar neduok dieve ant etikečių bus suapvalinta skirtingai, tai siunta visi dėl cento. Kai anksčiau prekės ir paslaugos brango, tai nebuvo ko kaltint. O dabar - euras (!!!) dėl visko kaltas.
 
Nori sukonfjūzint lietuvaitį? Ant pieno rašyk 1.99 LTL, ant šlapenkos - 2.00 LTL, o ant sūrio 2.01 LTL ir kaina eurais ant visų bus vienoda €0.58. Mind=blown.

Naujų metų proga palengvinsiu gyvenimą Prestashop parduotuvių turėtojams. Prisegu script'ą, kuris atnaujins visas prekių kainas.
 
Kaip panaudoti:
1. Atsisiunčiame failą
ceuras.php
2. Išjungiame parduotuvę.
3. Pasidarome duomenų bazės kopiją! (būtinai)
4. Jeigu nėra sukuriame valiutą Euro
5. Perjungiame pagrindinę valiutą į Euro.
6. Įkeliame failą į serverį, kad būtų šalia index.php
7. Per naršyklę įvedame: http://*Jūsų parduotuvės adresas*/ceuras.php
8. Patikriname ar viskas tvarkoje
9. Nepamirštame įjungti parduotuvės!
*Jokių garantijų dėl script'o veikimo nesuteikiu, už sugadintus duomenis neatsakau!
Gerų Naujųjų metų!
 
P. S. Jei bus pageidavimų, galėsiu pateikti modulio pavidalu šį script'ą.

Matau, jog iki metų pabaigos darbų pabaigti nespėju. Akivaizdu, jog sparta nėra pagrindinis prioritetas. Kas tuomet yra? Išbaigtumas.
 
Didžiausias iššūkis, dėl kurio atnaujinimo tenka laukti taip ilgai, - tai kaip šį nešlifuotą ledo luitą paversti gražia skulptūra: kaip pašalinti tai, kas nebūtina, kad išryškėtų tai, ką mes čia turime geriausio. To neišeina padaryti nei su dabartiniu forumo varikliuku (IP.Board), nei su bet kokia kita (mokama ar nemokama) turinio valdymo sistema. Viską reikia kurti nuo pagrindų - apsvarstant kiekvieną funkciją ir jos reikalingumą.
 
Prieš kelias dienas rašiau apie tai, kaip kardinaliai keisis diskusijos, - tik tuo metu neakcentavau, jog jos sudarys vos 1/5 naujojo Uždarbis.lt.
 

 
Nemažiau - o tikriausiai gerokai daugiau - dėmesio svarstant smulkiausius aspektus reikalauja Aukcionai, Darbai, Verslai ir Susitikimai.
 
Lengva būtų kelią sutrumpinti pasirenkant pirmus į galvą šovusius sprendimus - dažniausiai kitų portalų kopijas - bet per paskutinius porą metų jau ne kartą įsitikinau, jog sukoncentravęs dėmesį į problemą pakankamai ilgai gali atrasti nuostabias išeitis, - kurios dažniausiai stebina savo paprastumu. Ir tokių išeičių reikia, nes Uždarbis.lt gyvuoja vieną ir gyvuos dar daugybę dešimtmečių. Šis atnaujinimas - investicija į ateitį, kuria, tikiu, dar spės pasidžiaugti ir mūsų vaikai, - todėl jam skirtas laikotarpis negali būti per ilgas.
 
Kartu yra ir techniniai iššūkiai - padaryti svetainę pilnaverte per bet kurį mobilųjį įrenginį - jau egzistuojantį ar dar net nesukurtą - nekišant apps'ų (kai jie nebūni) ar apkarpytų mobiliųjų versijų (kaip dabartinė Uždarbis.lt). Norisi pasiūlyti viską - įskaitant Facebook-tipo asmeninius susirašinėjimus realiu laiku.
 

 
Galiausiai, nesijaudinu, jog senesni nariai mažiau laiko praleidžia forume. Jie grįš, kai tik Uždarbis.lt vėl turės jiems ką pasiūlyti, - kaip tuomet, kai jį atrado. Ir grįš jau kitokie - galėdami pasidalinti nauja patirtimi, kurią įgijo už forumo ribų.

Naujų metų proga palengvinsiu gyvenimą Prestashop parduotuvių turėtojams. Prisegu script'ą, kuris atnaujins visas prekių kainas.
 
Kaip panaudoti:
1. Atsisiunčiame failą
ceuras.php
2. Išjungiame parduotuvę.
3. Pasidarome duomenų bazės kopiją! (būtinai)
4. Jeigu nėra sukuriame valiutą Euro
5. Perjungiame pagrindinę valiutą į Euro.
6. Įkeliame failą į serverį, kad būtų šalia index.php
7. Per naršyklę įvedame: http://*Jūsų parduotuvės adresas*/ceuras.php
8. Patikriname ar viskas tvarkoje
9. Nepamirštame įjungti parduotuvės!
*Jokių garantijų dėl script'o veikimo nesuteikiu, už sugadintus duomenis neatsakau!
Gerų Naujųjų metų!
 
P. S. Jei bus pageidavimų, galėsiu pateikti modulio pavidalu šį script'ą.

Naujų metų proga palengvinsiu gyvenimą Prestashop parduotuvių turėtojams. Prisegu script'ą, kuris atnaujins visas prekių kainas.
 
Kaip panaudoti:
1. Atsisiunčiame failą
ceuras.php
2. Išjungiame parduotuvę.
3. Pasidarome duomenų bazės kopiją! (būtinai)
4. Jeigu nėra sukuriame valiutą Euro
5. Perjungiame pagrindinę valiutą į Euro.
6. Įkeliame failą į serverį, kad būtų šalia index.php
7. Per naršyklę įvedame: http://*Jūsų parduotuvės adresas*/ceuras.php
8. Patikriname ar viskas tvarkoje
9. Nepamirštame įjungti parduotuvės!
*Jokių garantijų dėl script'o veikimo nesuteikiu, už sugadintus duomenis neatsakau!
Gerų Naujųjų metų!
 
P. S. Jei bus pageidavimų, galėsiu pateikti modulio pavidalu šį script'ą.