Jonuxzas

Naujas Android žaidimas - Wiggly Pig! Jame reikės valdyti personažo kanopas ir pro kliūčių ruožą sprukti nuo besivejančio vilko.
 
Kol kas tik Android: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.snoutup.wigglypig
 
http://i.imgur.com/s9Oys2pl.png
Žaidimo gameplay video:

--- Cave Blast žaidimas išleistas ir iOS platformai!
 
iTunes: https://itunes.apple...st/id1103400362
Google Play: https://play.google....caveblast&hl=en
 
http://i.imgur.com/0e8HUDK.gif
 
https://play.google....outup.caveblast
 
http://i.imgur.com/F37EgLY.png?1
 
 
Sveiki!
 
Trumpai tariant, nenorėdamas teršt forumo dėl kiekvieno žaidimo išleidimo ar atnaujinimo, sugalvojau tiesiog sudėti viską į vieną vietą. Savo žaidimus skelbiu pagrindiniuose marketuose: Google Play, iTunes ir Windows Phone Store. Kol kas aprašau labai trumpai, kitą kartą prisėdęs papildysiu žaidimų video ir screenshot'ais. Visi žaidimai nemokami ir dar turi naršyklines versijas, kurias galit išmėginti prieš besisiųsdami į telefoną.
 
Bunny Goes Boom! | iTunes | Google Play | Windows Store | Web
 
Lengvo turinio skraidyklė su triušeliu prikabintu prie raketos. Tinka ir vaikams, nes nėra kraujo. Tik sprogimai.
 


http://i.imgur.com/OmmouAE.png







Iron Snout | iTunes | Google Play | Windows Store | Web



Kovinis arkadinis žaidimėlis apie paršą stovintį ekrano viduryje ir spardantį vilkus. Kol kas sėkmingiausias mano žaidimas.
http://i.imgur.com/zriOZ8S.png
 
 
 
Ninja Shurican | iTunes | Google Play | Windows Store | Web
 
"Flappy bird" stiliaus arkada su kovos elementais, gausybe įvairiausių kliūčių ir priešų, atrakinamais ginklais ir personažais.
http://i.imgur.com/ajUlHYU.png
 
 
 
Kam įdomu, tai atidžiau sekti mane galima Facebook'e. Jeigu turit kokių klausimų - mielai atsakysiu. Jeigu išbandę kokį žaidimą rekomenduosite jį blog'e/bendruomenėj/grupėj/draugams ar įrašysit video - labai padėkosiu.
 
Geros dienos ir gero uždarbio! :)

1. Dėl greito sukimosi aplink savo ašį ir dėl mažo tankio.
2. Saturnas, nes jo tankis mažesnis už vandens tankį.
3. Nežinau apie, kuriuos žiedus kalbi, bet jei apie tuos, kuriuos visi žinom, tai tuomet Saturno. O jei kalbi apie juostas esančias paviršiuje, tai tuomet Jupiterio, bet 100% nesu įsitikinęs.

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

Atostogų sezonas tuoj įgaus didžiausią greitį, todėl noriu pasidalinti savo šviežiausios kelionės įspūdžiais iš šiauriausios/ryčiausios Kanarų salos - Lanzarotės. Gal kas susigundys? :)
 
Visiems įdomiausia - kainos:
Skrydis: Pirktas 2014 lapkričio pradžioje. Kelionė 2015 kovo 10 d. - kovo 19 d. 315€ (1080 LT). Žmogui 157€.
 
Ryga - Frankfurtas (2asm.) (+7€/žmogui Rygos oro uoste :/) 75,46€ (dar neturjom euro tada - 277,56lt)
Frankfurtas - Lanzarotė (2asm.) 46,90€ (172,51lt). Frankfurte palaukėm 2 val, pavalgėm savo sumuštinių. Greitai laikas praėjo.
Lanzarotė - Milanas (2asm.) 114,22€ (420,13lt). Milaną pasiekėm tik prieš pat 00:00. Skrydis - nuo 06:40 ryte. Daugiau stengsiuosi nenakvoti oro uoste grįžtant namo, geriau išvažiuojant tai daryti :) Bergamo oro uostas nėra pats draugiškiausias laukimui.
Milanas - Vilnius (2asm.) 59,14€ (217,53lt). Nusileidom Vilniuj, dar net saulutė švietė :)
 
http://i.imgur.com/k4fLL3N.png
 
 
Automobilis: Škoda Citigo, 4 durys, AC, mechaninė. 102€ už 8 paras. Pasiimti ir grąžinti Oro uoste. Full - Full kuro bakas, jokio Excess (0€), jokių papildomų draudimų padangoms, stiklam, net ir jokio depozito. Tiesiog sumoki 102€ ir važiuok. Grįžti į oro uostą, raktelį po kilimėliu palieki ir gali eit į lėktuvą :) Nuomotasi iš PlusCar. Kuro per 8 dienas šiaip ne taip išvažinėjom 25ltr (lygiai 25€), bet važiavom beveik kasdien per visą salą.
http://i.imgur.com/DK7GXue.png
 
Būstas: Studio tipo 1 kambario "apartamentai" su privačiu kiemeliu, lauko židiniu. Kitchenette, towels, shower gel etc. 192€ už 8 naktis. Puerto del Carmen, ~500m iki paplūdimio (mano manymu :) ). Labai gera vieta už labai gerą kainą :) Nuotraukos ir aprašymas ČIA.
 
Maistas kavinėse (Puerto del Carmen):
English Breakfast with fresh juice - 2.5-3€
Alus - 1.5-3€, česnakinė duona su sūriu 3€
Kepsnys (9-14€)
Jūros gėrybės (nuo 10€),
Picos (5-10€)
Makaronai 7-10€ (PASTAS).
Šiaip maisto tikrai daug ir po vieną ~25cm picą sunkoka suvalgyt. Kepsnio užtenka apsivalgymui. Makaronų iš principo kavinėse nevalgau, tai daug apie juos pasakyt negaliu :D
 
Maistas parduotuvėse: pigiausia maistą pirkti dideliuose prekybos centruose. Pvz. HiperDino, Spar. Jeigu perkate HiperDino Express, kainos kyla bent 10 proc.
Švieži pomidorai ~1.5€/kg,
sviestas 2€,
vynas vietinis nuo 1.5€ už butelį (bet pigus - neskanus, arba blogai ieškojom). Vidutinė vyno butelio kaina - 6€.
Alus - 0.4€ 330ml, Carlsberg - 0.65€ 330ml. 1L butelis San Miguel - 0.9-1.4€ (priklausomai nuo vietos, akcijų).
Balta duona - 1.8€.
Gouda sūris - ~5€/kg,
kumpiai ~4-6€/kg,
Halls ledinukai - 1,15€ (daugoka, bet perpūtė vėjas gerkles) :)
 
Ką ten veikti?
 
Naktinio gyvenimo mėgėjams čia nebus ką veikti :) Tai - pensininkų ir šeimų sala. Tiesa, pensininkai čia atvažiuoja paūžti, kiek tik galima, nes tai jiems kainuoja mažai (bet čia toliau plačiau bus). Visoje saloje - puikūs dviračių takai, puikūs keliai, mandagūs vairuotojai. Visą salą galima apvažiuoti dviračiu: plotis 20km, ilgis - 60km. Keliuose daug dviratininkų, kurie treniruojasi, o vandenyje - daug banglentininkų.
 
Pasyviam laisvalaikui:
 
Aplankyti pačias žinomiausias vietas kainuoja vos 30€ žmogui už 6 bilietus.
1. Timanfaya nacionalinis parkas. Čia atvažiuoti būtina, jeigu lankaisi šitoj saloj. Net ir man, kaip skeptikui tokių ekskursijų - padarė įspūdį. Aktyvus ugnikalnis (galbūt ne visai teisingai išsireiškiau), šiluma jaučiama iš žemės, įrengtos grotelės restorane, kur virš tokios "skylė" kepamas maistas. Karšta :) Po patį parką jūsų vienų niekas neleis, bet į bilieto kainą įskaičiuota 20-30 minučių kelionė autobusu po jį. Visiems nuostabą kėlė siauras keliukas tarp kraterių ir 45 vietų SETRA autobusas su tikrai pakvaišusiu vairuotoju :D
2. Mirador Del Rio - atodanga, kur labai vėjuota ir ramu (emociškai). Gali sau sėdėt ir vėpsot visą dieną. Tikras poilsis, tai ne su kokteiliu viešbuty sėdėt :) Norėčiau dar ten atvažiuoti, kai bus šilčiau.
3. Cueva de los Verdes - lavos išgraužtas urvas su apsilydžiusiomis uolienomis. Gidas įskaičiuotas į kainą, vienų čia niekas neleidžia, nes ganėtinai pavojinga (nors ir įrengtos tvorelės). Gidas kalba ispaniškai, vokiškai ir angliškai. Jo tikrai verta paklausyti ir atnaujinti mokykloje gautas žinias gyvai :) Vietos apibūdinimui puikiai tinka: But the cave holds a secret – one that only those who visit can experience. Shocking! - taip, buvom tikrai nustebinti :) P.s. jeigu ten ruošiatės važiuoti, neieškokite nieko apie šį urvą (nes galite netyčia rasti, kas išduos staigmeną).
4. Jardin de Cactus - kaktusų sodai. Nelabai paliko įspūdį, nes tie kaktusai laukuose, kiekvienoj gatvėj ir kieme auga :) tiek, kad jų čia tūkstančiai skirtingų vienoj vietoj.
5. Jameos Del Agua - muziejus su ugnikalnių ir tektonikos ekspozicija bei baltųjų krabų ežeru urve. Gražu ir tiek :) Viskas labai išpuoselėta, tinka fotosesijoms. Yra įrengta labai didelė koncertų salė (urve), mūsų apsilankymo metu niekas nevyko.
6. Tarptautinis modernaus meno muziejus sename forte Arecifės uoste. Čia suklydom, ne mums tokie menai.. Šiaip reikėjo rinktis iš 2 vietų, ir nepataikėm. Tad reikėtų aplankyti Cesar Manrique Foundation.
 
Nemokamai būtina nuvažiuoti į Costa Tequise Sunday Market (to nepadarėm šįkart :(), užsikelti ant aukščiausio Arecifės pastato stogo, daug pasideginti. Šitų dalykų nepavyko padaryti, bet ten dar grįšim :)
 
Ką dar pasyvaus galima nuveikti?
Stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus (nusileidimo takas prasideda dar vandenyje, tad galima gulėti paplūdimyje ir virš galvos vis leisis lėktuvai) (KAIP ATRODO TAKAS)
Apvažiuoti visus paplūdimius, visas salos vietas. Itin skirtingi vaizdai, reljefas. Vienur žalia, kitur MARSO scenas filmuot gali, dar kitur - bulvės žydi :)
Užvažiuoti į kalną šalia observatorijos ir ten pasibūti, nes matosi sala į visas puses. O naktį - žvaigždynai.
Akvariumas (nebuvom, brangoka pasirodė 12€ ar 20€ žmogui).
Persikelti be automobilio į Fuerteventuros salą - 35-40€ į abi puses. Verta, bet reikia ilgiau nei 8 dienas kelionėj būt.
 
Aktyvus laisvalaikis:
Nardymas - ant kiekvieno kampo pasiūlymai, kainos - mažos.
Banglentės - šiaurinėje pakrantėje yra keli miesteliai banglentininkų, su mokyklom ir visa įranga. Pigu!
Vandens parkas.
Keturračiai.
Kupranugariai.
Didžiulė kartingų trasa.
Dviračių nuomos punktų daugybė.
 
Kodėl čia daug pensininkų? Teko pakalbėt su škotų porele, kuris į Lanzarotę atvyko sausio mėnesį ir išvažiuos balandį. Jie negeria, nerūko, nėra linkę žaisti kazino. Ką jie veikia? Būna :) sakė, kad atidirbo pakankamai ir nuo šių metų visas žiemas leis čia, nes Škotijoj spės pasibūt likusius 9 mėn. Didžioji dalis pensininkų yra iš Vokietijos, JK - kiek mažiau. Daug ir skandinavų. Jie čia atvažiuoja pašėlti, tad tikrai pamatysite, kaip atrodo jaunystėje daryta tatuiruotė ant 80-ečio kūno. Yra lošimams skirtų vietų, daug barų, šimtai kavinių, daug parkų, muziejų. Aktyvesni "hikina" į kalnus. Kiti nuogi guli paplūdimiuose, kas, beje, čia normalu (yra atskiri nudistų paplūdimiai, bet ir šiaip kur ne kur pusnuogės moterys). Senyvam vakarų europiečiui čia - ROJUS :) nuoma 1000€/mėn (per agentūras), maistas - 500€/mėn/žmogui, jeigu valgo tik kavinėse. Žinoma, jeigu nori išgerti, 'pagamblinti' - susimokėsi daugiau :)
 
Beeet, mūsų tėvai ten nevažiuos, pensijos užtektų pusei mėnesio maisto.
 
****
 
Salos minusai:
Aglijos jaunimas, vokietijos vyrai. Ir tos, ir anie girti. Siaubas :/
Angliškai kalba maža dalis žmonių - teks ispaniškai mokytis arba vokiškai :D
 
Salos pliusai:
Švari ir tvarkinga, puikiai pritaikyta turistams. Nuo oro uosto iki Puerto del Carmen pabaigos - ilga gatvė apie kurią sukasi diena/naktis.
Dutyfree statusą turinti sala. Parfumerija - pigiausia, kokią esu matęs. Tiesa, daug padirbinių (kvepalų, EDT, Nike, Gucci, Samsung), bet kur jų nėra :) Rūkaliams - cigaretės irgi pigios (bet kainos nežinau).
Lauktuvėms galima parvežti kaktusų uogienės, tinkamo dydžio indukai, bet 8€ už 3x100ml :) arba kvepalų. Net nežinau, kas pigiau :)
 
Išvados:
♦Nebevažiuoti į tokias salas neįsitikinus, koks bus oras. Mūsų viešnagės metu buvo 16-18C naktį ir 20-22 dieną (pavėsyje). Ant saulės - gal 100C :) bet vėjas toks, kad nei su paltu būt, nei su maikute :) Rinkitės gegužę, birželį, spalį ar lapkritį. Tuomet ta sala normaliausios temperatūros. Kovo mėnesį sala palyginus žaliuoja.
♦Būstą užsisakyti anksčiau, nei 1.5mėn iki kelionės. Būčiau sutaupęs dar bent 50€.
♦Atgalinį skrydį planuoti kuo greitesniu maršrutu, nes po atostogų norisi nebepervargti.
♦Kitą kartą taip pat nesivežti jokio Check-in bagažo. Nėra nieko geriau, kaip išlipus iš lėktuvo pradėti atostogas :)
♦Peršalom, bet likom labai patenkinti atostogomis. Ir tikrai pailsėjom, nes važiavom be tikslaus veiklos plano :)
 
Nuotraukos? :) Yra keletas pridėta :)
1. Puerto del Carmen prie pat mūsų būsto.
2. Ten pat, tik į kitą pusę :)
3. El Golfo įlanka. Must see :)
4. Ten pat.
5. Vakarinė salos dalis.
6. Druskos kasykla. Garinama iš vandens, kuris imamas iš ežero šalia.
7. Mirador del Rio - labai privaloma pamatyt ir pabūt. Čia matosi tik mažas kampelis to gėrio.
8. Agavos lyg ir :) gamina iš jų ten viską. Ir iš kaktusų.
9. Timanfaya nacionalinis parkas su aktyviais požemiais (darbuotojas įpila vandens ir jį išpučia garų pavidalu)
10.Kalnas šalia observatorijos. Kiek suprantu, aukščiausioj vietoj, salos vidury. Ilgai važiavom čia :)
11. Take a lot of potatoes :D

Šiandien visi Facebook puslapių administratoriai pamatė žinutę:
"We’ve recently updated the way we measure how many people like your Page. Pages may see a decrease in likes after March 12, when we removed likes from inactive Facebook accounts."
 
Pastaruoju metu vykęs netikrų anketų blokavimas ir valymas perėjo į kitą etapą - ištrinami visi netikrų anketų "like" paspaudimai. Taigi jau visai netrukus, daugelis puslapių užsipirkę netikrus paspaudimus gali pamatyti perpus sumažėjusius puslapio fanų skaičiukus.
 
Džiugu! :)

Šiandien be kai kurių programų neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau dar visai neseniai tai tebuvo pavienių svajotojų idėjos, o jas prisiminus daugeliui gali kilti klausimas, kodėl kažkas apskritai sutiko tai finansuoti, tad manau, jog šis straipsnis įkvėps forumiečius, siekiančius imtis kažko unikalaus.
 
Svetainėje „Quora“ buvo užduotas klausimas: „Kokios yra kvailiausios startuolių idėjos, galiausiai sulaukusios pasisekimo?“ Į jį taikliai – ir šmaikščiai – atsakė Michaelas Wolfe.
 
Daugybės kompanijomis virtusių startuolių pirminės idėjos skamba beprotiškai, naiviai ar tiesiog beprasmiškai. Vis dėlto, neretai būtent jos sulaukia didžiausios sėkmės.
 
Pabandykite atsidurti investuotojo kailyje ir įsivaizduoti, kaip reaguotumėte išgirdę šias idėjas:
 
Pasauliui reikia dar vieno „MySpace“ ar „Friendster“ analogo. Šiek tiek vėluojame, bet dar spėsim į traukinį. Pirmiausia jį padarysime prieinamą keliems tūkstančiams persidirbusių, bendravimo įgūdžių stokojančių studentų. („Facebook“)
 
Sukursime failų dalinimosi ir duomenų sinchronizavimo sprendimą. Rinkoje tokių įrankių jau yra kelios dešimtys, niekas jų nenaudoja, o mūsų konkurentai būtų tokios milžinės, kaip „Microsoft“. Mūsų sprendimas gerai atliks vienintelį dalyką, kurio galimybes išnaudosite tik perkėlę pas mus visą savo turinį. („Dropbox“)
 
Pardavinėsime knygas internetu, nors žmonės vis dar bijo naudoti kreditines korteles internete. Už prekių pristatymą teks sumokėti tiek, kiek žmonės sutaupys pirkdami knygas pas mus. Jie tuo naudosis dėl patogumo, nors užsisakius knygą jos teks laukti ištisą savaitę. („Amazon“)
 
Mes kuriame dar vieną interneto paieškos sistemą, nors daugelis kitų bandymų žlugo – jų buvo atsisakyta, nes tik siurbė pinigus. Pašalinsime visą reklaminį turinį, kad jis netrukdytų žmonėms naudotis mūsų nemokamu įrankiu. („Google“)
 
Mums reikia visiškai naujos operacinės sistemos. Joje neveiks nei viena iš milijonų programų, jau sukurtų „MacOS“, „Windows“ ar „Linux“ platformoms. Mes tvirtinsime visas programas ir imsime už jas mokestį. Ji neturės iškirpimo ir įklijavimo galimybės. („iOS“)
 
Visi nori dėti skelbimus. Leiskime tai daryti nemokamai. Velniop puslapio dizainą. („Craiglist“)
 
Žmonės naudos nesaugius AOL ir „Yahoo“ el. pašto adresus, kad internetu pervestų tikrus pinigus, tarpininkaujant ne bankui, o mielą pavadinimą turinčiam puslapiui, kurį valdo 20-mečiai. („PayPal“)
 
Nuotraukų filtrai! Taip, mes turime visokiausių filtrų! („Instagram“)
 
Ką manote apie profesionalams skirtą socialinį tinklą? Jame registruosis užimti 30–40 metų žmonės ir užsuks čia kartą per penkerius metus, kai ieškos naujo darbo. („LinkedIn“)
 
Pradėkime gaminti elektra varomas mašinas! Keli didieji gamintojai tokias jau turi, bet niekas jų neperka, nes baisingai brangu ir „žaliosios“ technologijos niekam nerūpi. Dabar ekonomikos nuosmukis, todėl patys užsiimsime ne tik gamyba, bet ir prekyba. („Tesla“)
 
Skrendam į kosmosą – jei gali NASA, galime ir mes! Čia ne koks nors raketų mokslas… („SpaceX“)
 
Nors 90 proc. pasaulio kompiuterių turi integruotą nemokamą interneto naršyklę, mes sukursime geresnę. Praktiškai viską atliks vienas žmogus. („Firefox“)
 
Tai bus savotiškas el. pašto, SMS ir RSS mišinys. Tik galimybės gerokai mažesnės. Iš pradžių tuo naudosis tik „gykai“, vėliau prisijungs Britney Spears ir Charlie Sheenas. („Twitter“)
 
Aviacija – jėga! Kurkime avialinijas. Neturėtų būti sunku. Būsime išskirtiniai, nes sukursime juokingą skrydžių saugumo vaizdo įrašą ir nesielgsime kaip šikniai. („Virgin Atlantic“)
 
Žmonės mums atiduos visus savo finansinius duomenis. Mes juos parodysime gražiomis diagramomis ir šriftu. Kad jaustųsi turtingesni, nuspalvinsime žaliai. („Mint“)
 
Mes sukursime neaiškią analitinę programinę įrangą, įsteigsime kompaniją Kalifornijoje, nusamdysime krūvą ką tik koledžą baigusių jaunų inžinierių ir, neturėdami pardavimų vadybininkų, gausime stambius kontraktus su Vašingtone įsikūrusiomis gynybos bei žvalgybos agentūromis. („Palantir“)
 
Programų kūrėjai mokės mėnesinius mokesčius visą gyvenimą tam, kad galėtų kurti nemokamas programas, naudodami kitas nemokamas programas. („GitHub“)
 
Straipsnis paimtas iš technologijos.lt

Kreipiesi į policiją ir rašai pareiškimą už šmeižtą, grąsinimus ir t.t.
Ir dar duomenis viešini. Ir viskas. :)
 
Su tavim elgiasi kaip su skuduru, o tu dar kreipi dėmesį į atsiprašymus?
 
Tokio lygio 'verslinykam', tai tik zonoj verslaut su cigaretėm.

Prekės gal kokybiškos ir atitinkančios kaina, bet nemanau ar lietuvos rinkai. Įdomu būtų išgirsti apie rezultatus ateity, parduotuvė graži ir tvarkinga (y).

Sveikas,
1. Išsiėmus individualios veiklos pažymėjimą gausi lapą, ant kurio bus parašytas veiklos pavadinimas. Šiuo atveju tai greičiausiai bus Užsakomasis pradavimas paštu arba internetu.
3. Jeigu Kaune yra didesnis VMI skyrius, priėjęs prie langelio sulauksi klausimų apie norimą įregistruoti veiklą ir ten galėsi paklausti visko, kas bus neaišku.

www.patoguseuras.lt
 
Kartą mūsų paklausė, kaip vienu žodžiu apibūdinti gerą gyvenimą. Pirmas žodis atskriejęs į galvą buvo „PATOGUS“. Taip, būtent patogus gyvenimas yra geriausias: kuomet nereikia vargintis dėl grožio, kuomet nesaisto stereotipai, kuomet daiktai tarnauja mums, o ne mes jiems.
 
Būtent šis visa nusakantis stebuklingas žodis „patogus“ tapo siekiamybe ir atraminiu tašku kuriant elektroninę parduotuvę patoguseuras.lt bei renkant išskirtinių piniginių asortimentą būtent Jums. O kas mūsų manymu yra patogi piniginė?
 

Atliekanti esminę funkciją – talpinanti pinigus ir banko korteles;
Talpi – neatrodo kaip „bomba“, įdėjus keliais banknotais daugiau, tačiau telpa absoliučiai viskas, ką norime sutalpinti;
Tinkamo dydžio – banknotų nereikia lankstyti, norint patalpinti juos į piniginę;
Patvari – net ir po metų kasdieninio naudojimo ji atrodo tarsi nauja;
Stilinga – neiššaukianti, praktiška ir deranti prie bet kokio stiliaus.

 
Jei ir Jūs vadovaujatės šiais kriterijais rinkdamiesi savo gyvenimo palydovą ir pinigų bei kredito kortelių saugotoją, tuomet mums išties pakeliui! Džiaugiamės pristatydami kokybe ir ergonominiu bei patraukliu dizainu išsiskiriančias Bellroy bei Saddleback pinigines. Šie prekiniai ženklai gerai žinomi visiems, kurie yra neabejingi geriems, patogiems ir kokybiškiems gaminiams.
 
Patoguseuras.lt ne tik kokybiškų piniginių el. parduotuvė, tačiau tai ir pirmoji parduotuvė Lietuvoje, kurios asortimentą išskirtinai sudaro piniginės pritaikytos naujai valiutai Lietuvoje – eurams. Kaip žinia, euro banknoto išmatavimai skiriasi nuo lito, tad siekiant patogaus naujos valiutos naudojimo (euras Lietuvoje įvedamas nuo 2015 sausio 1 d.), pristatome originalias Bellroy ir Saddleback pinigines, kuriose euras „gyvens“ kaip penkių žvaigždučių viešbutyje. Patogu, ar ne?
 
To ir linkime – patogaus apsipirkimo ir patogios piniginės!
 
www.patoguseuras.lt

Po posto šioi temoi,gavau žinutę į el paštą
 
Labadiena,gavome pranešimą, kad pardavinėjat prekės su prekiniais ženklais be leidimo. Pagal prekių kiekį ir kainą, manome, kad jūsų prekės yra vogtos arba netikros. Atsiųskite mums nuotraukas su įsigijimo dokumentais. Tam padaryti turite 3 dienas. Jei nesulauksime jokių žinių bus imtasi veiksmų.
Siuntėjas VMI <[email protected]>
 
Tikiuosi uždarbis.lt nariai juokaują , o gal turėčiau sunerimti?
 
 
 
Šiaip valstybinė įstaiga manau jei rašytu būtų prisistačius kokia nors ,,Maryte Onutė,, Bei susisiektu duotu telefonu o ne el paštu.
Beto tikrai nesiūsių sąsk faktūrų įsigijimo el paštu, gal tiesiog nori kas nors ištraukti mano savikainą
 
Ps 23h nemanau jog dirbą kas nors, beto laba dieną nerašytu..
 
Žodžiu good try uždarbis.lt forumas

Viskas tvarkoje būtų jeigu vokiečiai nebūtų tokie nacionalistai. Teta ten jau gyvena ir dirba 30 metų, moka idealiai vokiečių kalbą, bet vistiek jos nepripažįsta ir alga mažesnė nei vokiečio dirbančio tą patį darbą.
Kas labai patinka, tai socialinės garantijos. Prarandi darbą, tai valstybė ir buto nuomą apmoka, skiria pašalpą ir t.t.

Trumpai apie save ir studijų laikus Lietuvoje
 
Trumpai pradžioje prisistatysiu. Prieš porą metų buvau baigęs VGTU (Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą). Dar, turbūt, kokiam pirmam kurse jau supratau, kad pagal specialybę nedirbsiu, nes visiškai netraukė ir nesudomino pasirinkta studijų programa. Kadangi aš pats žmogus, kaip sakant, prie kūrybos, tai man toks savotiškas „smegenų plovimas“ tikrai įdomus nepasirodė ir daug vilčių neteikė. Iš senų konspektų dėstytojų „dėstomos“ paskaitos visiškai nežavėjo. Na, bet visgi, mokslų nemečiau. Nemečiau dėl to, nes tuo metu paprasčiausiai nežinojau per kur savo kūryba galėčiau save realizuoti ir tiesiog, paprasčiausiai nežinojau ką noriu daryti gyvenime. Beto, pripažinkim, Lietuva tikrai nėra ta valstybė, ta terpė, kurioje „kūrybinis žmogus“ yra labai vertinamas ir kuriam yra mokami milžiniški honorarai. Tad, blaiviai pamasčius ir apsvarsčius visus už ir prieš, studijas nusprendžiau tęsti, bet nežinojimas kas bus toliau visada buvo šalia.
 

http://www.bernardinai.lt/file/e98bc57396e614a71b5bf948ac7f40cef34c69d4_article.jpg


(foto paimta iš interneto)


 
Pamenu, dar kai pirmąją rugsėjo dieną vienas dėstytojas sakė mums, visiems susirinkusiems pirmakursiams, kad mes įstojom krizės laikotarpiu (buvo 2008m.) ir sakė, kad mums, realiai, pasisekė, nes, kai baigsim mokslus, krizė jau bus prašuoliavusi. Kagi, ilgai netrukus, prabėgo tie ketveri meteliai universitete. 2012 – ieji. Bedarbių Lietuvoje 10-12% (palyginti su 2006m. kai Lietuvoje buvo apie 5-6%). Prognozės nekokios, netgi, sakyčiau, dar liūdnesnės negu buvo prieš įstojant. Baigus studijas kurį laiką nedirbau, bet po kurio laiko, visgi, pavyko susirasti vieną kitą darbelį. Keletą mėnesių padirbus supratau, kad esamame darbe toli nenueisiu, o apie kažkokį karjeros darymą nebuvo nė minties. Tai buvo tarsi paskutinis lašas jūroje, nes viduje jaučiau, kad noriu gyvenime nuveikti kažką idomesnio, kažkur išvažiuoti. Tuo metu labai pasisekė, nes kaip tik norėjau palikti esamą darbą, o viena grupiokė, iš studijų laikų, pasiūlė padirbėti Vokietijoje. Prisipažinsiu, dvejonių buvo, bet velniškai norėjau kažką pakeisti.
 
Gyvenimas Vokietijos bendrabutyje
 
Praėjus kelioms savaitėms atvykau į Vokietiją. Tiesa pasakius, nežinojau, kur tiksliai gyvensiu, žinojau tik tiek, kad bus barakas (bendrabutis) ir bus šiokia tokia pastogė virš galvos. Na, gerai galvoju, gerai bus ir taip, bet atvykus ir pamačius kas tai per vietelė, gera nepasidarė. Pripažinsiu – aplinka tikrai graži: grynas oras, ankstyvas pavasaris, visur medžiai... Gyvenamoji vieta tai tokia – penki bendrabučiai vidurį miško. Šalia – futbolo stadionas, krepšinio mini aikštelė (kurioje niekas nežaidė), nebloga paplūdimio tinklinio aikštelė, mediniai rastiniai suoliukai pasisėdėti, laužavietė. Virtuvė buvo skirta kokiems 15-20 žmonių, bet kadangi būdavo skirtingos darbo pamainos, tai pasigaminti kažką rimtesnio būdavo tikrai galima, nors tikrai nervindavo tas faktas, kad virtuvėj sėdi kokie 8 žmonės ir pastoviai kažką pjausto, eina, daro. Didelė „trintis“ gaudavosi. Tualetai ir dušai, tiek vyrams tiek moterims, buvo atskirai. Kadangi tualetai ir dušai buvo nesenai renovuoti, sąlygos buvo visai neblogos. Internetas praktiškai buvo tik pirmas kelias dienas. Vėliau barakų savininkas matyt pradėjo piktnaudžiauti ir internetą visiškai sulėtino. Internetas būdavo toks lėtas, kad greitis siekdavo ne daugiau kaip 2-4 kb/s. Labai dažnai interneto net nebūdavo, o nebūdavo todėl, kad atvažiuodavo vietiniai vokiečiai pailsėti į šalia esančius, specialiai jiems skirtus, barakus. Matyt, mes nebuvom laikomi „aukščiausios prabos“ žmonėmis, todėl mums tiesiog atjunginėdavo, ko pasekoje, internetas sėkmingai ir magiškai atsirasdavo tuose barakuose, kur niekada jo nebūdavo.
 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 
Taip pat, kas labiausiai nervindavo, tai faktas, kad artimiausia parduotuvė yra už kokių 3-4 km. Kadangi mes atvykom ne su savo nuosavu automobiliu, tai toks dalykas mus labai erzindavo. Įsivaizduokit, eiti į parduotuvę tokius atstumus ir temti didelius ir sunkius maišus po sunkios fizinio darbo dienos. Tikrai ne kažką.
 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 
Na, žodžiu, visumoj, vieta gal ir nebloga, bet buvo vienas BET. Gyvenom tik dviese tarp lenkų. Šiaip, pripažinsiu, teko girdėti labai daug gandų jau Lietuvoje, o ypač darbe, kad lenkai barake triukšmauja, geria ir panašiai, bet tie lenkai, kurie atsikraustė maždaug panašiu laiku kaip ir mes, tai buvo superiniai žmonės. Nei jie šūkaudavo, nei jie kažkaip trukdydavo, nei jie kabinėdavosi ar per daug išgerinėdavo. Tikrai ne. Jiems dar buvo kaip tik įdomu su mumis bendrauti angliškai ir taip, galbūt, tiesiog gilinti anglų žinias. Ne kartą kviesdavo ir į „parčius“ (vakarėlius). Aišku, toks gyvenimas ilgai nesitęsė. Bendrabutyje žmonės nuolat keičiasi: kas susiranda butą vietiniame miestelyje/kaimelyje, kas tiesiog išvažiuoja kitur geresnio darbo ieškoti. Taip ir išsiskyrė mūsų keliai, o, mes, vis dar likom gyventi ten. Per visą mūsų egzistencijos bendrabutyje laiką, pasikeitė gal 3 ar 4-ios, taip mūsų vadinamos, „gyventojų kartos“ , bet, turbūt, nė su vienais taip gerai nesutarėm kaip su pačiais pirmaisiais žmonėmis. Vėliau prasidėjo ir dažni išgėrinėjimai virtuvėje, ko pasekoje, nesinorėdavo net valgyti eiti darytis, dažnas rūkymas virtuvėje užsidarius langą (aš pats nerūkantis, bet, dažnai prisikvėpavus dūmų, jau kurį laiką atrodydavo, kad nejučiom ir pats pradėjau rukyti), šūkavimai, lėbavimai. Paskutiniomis dienomis net matėm per langus kaip lenkai kokainą uosto į eilutę sustoję. Na, vaizdelis kaip iš filmo, nors ir nelabai koks. Tačiau, nepaisant visų šitų blogybių, mums dar pasisekė, nes kiek teko girdėti iš vietinių lietuvių, tuose barakuose būdavo ir dar baisesnių atvejų.
 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 
Darbas Vokietijoje („RHENUS“ logistikos sandėlyje)
 
Kadangi, manau, vis tiek čia yra nemažai skaitančių žmonių, kurie dar nėra emigravę ir galvoje, turbūt, kirba begalės klausymų, pamėginsiu kuo daugiau ir smulkiau papasakoti apie visą įdarbinimo procesą ir aplamai, tiesiog, darbą sandėlyje.
 




(Pakeliui į vietinį kaimelį)


 
Iki darbo tekdavo važiuoti susikooperavus su kitu žmogumi. Atstumas nuo bendrabučio iki darbovietės 12-15 km.
 
Na, tenka pripažinti, pirma diena buvo tikrai nerami. Galvoje – begalės minčių, klausymų ir panašiai. Koks darbas, ar sunkus fiziškai, ar patemsiu, ar nenugriūsiu kur nors nualpęs ir panašiai, kadangi Lietuvoje nėra tekę dirbti jokio labai sunkaus fizinio darbo.
 
Atvykus į darbą, prie sandėlio tiesiog gavome laukti, kadangi taip paprastai į pastatą nepateksi. Laukėm nė pats neatsimeno ko, bet mums pasisekė, nes, pasirodo, tą pačią dieną buvo įdarbintos ir dar kelios dešimtys lenkų. Kadangi lenkų darbe buvo kur kas daugiau nei lietuvių, tai jie turėdavo kelis atstovus (žmones, kurie būdavo atsakingi už lenkų įdarbinimą įmonėje). Taigi, taip ir įėjome į darbovietę kartu su būrelių lenkų. Viduje, kiek pamenu, teko truputį palaukti. Po kurio laiko pakvietė mus, du lietuvius. Turiu pripažinti, vokiečiai – ne tie žmonės, kurie mielai mokytųsi užsienio kalbos (na bent jau taip pasirodė toje Vokietijos dalyje, kur gyvenom). Nelabai anglų mokėjo ir tie asmenys (vokiečiai), kurie mums vokiškai aiškino, turbūt, darbo taisykles ir panašiai. Laimei, mums pasisekė vėl. Kartu su mumis buvo ir dar du lietuviai, iš kurių vienas šiek tiek mokėjo vokiškai, tad, pavertėjavęs, padėjo užpildyti visus popierius. Pasirašius visus reikalingus kontraktus, buvome iššiųsti į šalia esantį kitą office`ą. Ten mums reikėjo pasiimti darbinę aprangą: kelnias, maikutes, megztinius, batus. Beje, kalbant apie batus, iš karto pasakysiu, kad darbiniai batai ne visiems “prigyja”. Man, asmeniškai, po savaitės kojų nykščiai nutirpo taip, kad jų tiesiog nebejaučiai. Taip pat pėdos labai pavargdavo, nekvėpuodavo, labai prakaituodavo, todėl teko nusipirkti kitus. Paaukojau 70 eurų, bet, užtad, koks kaifas buvo lakstyti!
 




(„Selfiukas“ iš sandėlio)


 
Tą pačią pirmą dieną pradėjome darbus. Apsirengus darbinę aprangą išskubėjom į sandėlį. Pirmas įspūdis buvo iš ties įdomus. Sandėlys buvo tikrai didelis. Visur aplinkui žmonės dirba, autokrautuvai zuja, žmonės važinėjasi taip vadinamais „longauferiais“. Na, žodžiu, veiksmas verda.
 
Mums, kaip pradedantiesiems, teko eiti į, taip vadinamą, antrą aukštą, kur darbas buvo laikomas pačiu sunkiausiu ir neįdomiausiu (nors, dabar kaip pagalvoju, koks darbas iš vis gali būti įdomus sandėlyje, dirbi ir tiek).
 
Pats darbas buvo iš ties paprastas. Turi skenerį rankoje, čiumpi tokį nemažą vežimėlį (kuriame dažniausiai būna 8 dėžės) ir varai. Pagal duotas lentynų pozicijas skenerio ekrane turi, paprasčiausiai, rinkti knygas, CD/DVD diskus ar šiaip kokius kanceliarinius niekniekius ir dėti į atitinkamas vežimo dėžes. Pripažinsiu, darbas, pirmaisiais mėnesiais, buvo iš ties monotoniškas ir labai varginantis. Kiekvieną dieną, grįžę namo, keikėm pačiais pačiausiais žodžiais. Dažnai grįžę namo net neturėdavom jėgų niekur eiti. Tiesiog valgėm ir gulėjom. Po kurio laiko su darbu apsipratom fiziškai. Plius, dar pradėjom važinėtis su, prieš tai jau minėtais, „longauferiais” (elektra varomos mašinėlės) taip vadinamam „nuliniam“ aukšte. Darbas „nuliniam“ aukšte buvo kur kas lengvesnis nei antrame. Tau nereikėjo daug vaikščioti ar sunkiai tampyti vežimus. Tiesiog, stovi, važinėji, skenuoji ir dedi. Tokio dalyko, kaip „pick`ų“ rinkimas, ten nebuvo, alga nuo tavo darbo greičio nesiskirdavo, net bonusų neduodavo už tai, kad greičiau dirbi, bet, aišku, visą dieną nestovėsi sustojęs, dirbti vis tiek reikia. Kolektyvas darbe tikrai super. Labai geri žmonės, paslaugūs, visada paaiškins jeigu kas ne taip, kad ir ne su tais „aukštaisiais mokslais“, bet vis tiek įmanoma puikiai bendrauti. Dauguma lenkų netgi stebino, nes, palyginus, daug kas mokėjo anglų kalbą ir šiaip buvo tikrai tvarkingi žmonės. Aišku, vėliau, prieš šventes, plūstelėjus didesniam darbuotojų iš lenkijos srautui, jau pamačiau, kad firmos, kurios atsakingos už darbuotojų įdarbinimą, daug dėmesio darbuotojų atrankai neskiria, bet pripažinkim, ar daug normalių žmonių, kurie yra išsilavinę ar bent kažkiek mąstantys šitam mūsų sviete norės dirbti tokį š*diną darbą? Aplamai, darbas nebuvo kažkoks ypatingai sunkus, veikiau atvirkščiai, po kurio laiko, kai jau buvom apsipratę, ganėtinai lengvas, nors turėjo praeiti nemažai laiko. Taip pat buvo galima darbo metu dažnai sustoti, pasišnekėti su bendradarbiais kur nors paėjus į šoną. Tai labai padėdavo psichiškai, nes pats darbas labai vargindavo, kadangi darai tą patį per tą patį. Darbo laikas kiekvieną savaitę skyrėsi. Vieną savaitę darbas būdavo 05:00 – 13:45, kitą 14:00 – 22:45. Aišku, būdavo visko. Buvo ir taip, kad mus valanda ar dviem paleisdavo anksčiau namo. Tuomet tu susirenki taip vadinamus „minusus“ arba tiesiog „minusines valandas“, kurias vėliau privalėdavai atidirbti. Na, bet, laimei, labai dažnai namo nepaleisdavo, tai dirbdavom tiek kiek priklausydavo.
 




(„Longauferis“)


 
Ten, kur mes dirbom, buvo vienas vokietis ir vienas lenkas prižiūrėtojai. Jie karts nuo karto pravažiuodavo ir tiesiog patikrindavo bendrą tvarką ar visi sveiki, ar nėra sužeistų, ar niekas netinginiauja.
 
Alga ir pragyvenimas
 
Alga tai taip ir nesupratau kokia buvo tiksliai „ant popieriaus”, nes vokiškame sutarties variante ji buvo nurodyta vienokia, o lietuviškame variante vėl kitokia (matyt jie taip tiesiog atspausdindavo iš seniau likusį šabloną ir paduodavo). Bet esmė tokia, kad pirmą mėnesį atlyginimas buvo 695 eurai į rankas. Nieko nesupratom nei kas nei kodėl toks atlyginimas, mėginom eiti į buchalteriją aiškintis, bet mus tiesiog gražiai „suvartė“ ir pasakė, kad likusią sumą bus galima susigrąžinti metų gale. Ką tiksliai turėjo omeny, tai net ir pati buchalterė nemokėjo turbūt paaiškinti arba mes tiesiog nesupratom. Gal su mokesčių susigrąžinimu kažką turėjo omeny, bus matyti, nes artimiausiu metu planuoju būtent tai ir padaryti.
 
Vėliau atlyginimai buvo normalūs. Mokėjo po ~1040 euru į rankas. Gal ir nedaug, bet tikrai užteko ir gyventi, ir susitaupyti, turint omeny, kad Lietuvoje tiek niekada neuždirbdavau. Per mėnesį pavykdavo susitaupyti ir atsidėti apie 2000 Lt (579 eurus) atskaičiavus pragyvenimo išlaidas. Maistui išleisdavom vidutiniškai iki 130-150 eurų per mėnesį (vienam žmogui). Labai daug į kainas nežiūrėdavom, pirkom, mano akimis žiūrint, normalų maistą. Beje maisto produktų kainos Vokietijoje yra beveik tokios pačios, kaip Lietuvoje, dažnai net ir mažesnės. Nuomos kaina, kaip tokiame bendrabutyje, buvo tikrai neadekvačiai didelė. Mokėdavom 210 eurų už galvą, vėliau nuomos kainą padidino iki 230 eurų, nes sakė, kad žada internetą „tobulinti“, bet jokio „patobulinimo“ taip ir nepajautėm. Daugelis žmonių už nuomą kokiame didesniame mieste (44 tūkst. gyventojų) mokėdavo iki 200 eurų, labai dažnai net iki 150 eurų ir mažiau. Tai, kaip matot, yra su kuo palyginti. Taip pat skirdavom apie 50 eurų neplanuotoms išlaidoms bei 30 eurų susimetimui už kurą. Taip gerai sekėsi taupyti turbūt dar ir dėl to, kad niekur daug nevaikščiodavom, tiksliau, nebuvo net kur išeiti, tai automatiškai nebuvo kur tų pinigų leisti. Na, nebent, į vietinę kavinukę pasisėdėti dėl geresnio interneto... O ir tikslas buvo nuvažiuoti, susitaupyti ir grįžti. Ilgesniam laikui net neplanavom pasilikti. Iš viso išdirbom daugiau nei pusę metų.
 
Verdiktas
 
Ką galiu pasakyti, tai, kad, jeigu esate nusiteikęs tikrai išvažiuoti į užsienį ir norite, taip sakant, pasižmonėti ir šiek tiek užsidirbti, tai nedvejokite. Tai, bet kokiu atveju, puiki patirtis žmogui, o ypač jaunam, kuris dar nelabai žino ką nori veikti gyvenime. Manau, tai puiki patirtis ir galimybė atrasti savąjį „Aš“, nors, pripažinsiu, daugelis ten jau dirbančių žmonių dirba tiesiog, kad nesedėti be darbo, o ne dėl to, kad išsiaiškintų ką norėtų veikti toliau. Taip pat tai puiki galimybė pamatyti kitos šalies kultūrą, bendravimo ypatumus bei susipažinti su vietiniais žmonėmis. Ką rekomenduočiau, tai, geriau, susirasti savo būstą iš anksto, nuomotis kambarį jau kokiam miestelyje arba, jeigu nėra galimybės iš karto to padaryti, tai bent jau neužsilikti bendrabutyje, nes ten, prie tokio gyvenimo būdo labai greitai galima priprasti net nepastebint kaip pats pradedi degraduoti.
 
Jeigu turite kokių klausymų, mielai į juos atsakysių. ;)

Šioje temoje susijungia, pasakyčiau, daug dalykų - verslas, koučingas, gėjai, orgijos, moterų vaidmuo, google ir googlinimas, "brandas", girtumas ir t.t. :D

Kol kas Mykolas už taisyklingą kablelių rašymą bokalo tikrai nestatys. :D

Nuo sausio įsigaliojus kibernetinio saugumo įstatymui, kuriame liko nuostata, kad policija, įtardama nusikaltimą kibernetinėje erdvėje, turės teisę be teismo sankcijos vartotojui dviem paroms išjungti interneto ryšį, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų valdybos viršininkas Donatas Mažeika „Žinių radijui“ teigė, kad gyventojams dėl šio dalyko nereikėtų baimintis.
 
„Žmogus, kuris tyčia nesilaužia į informacines sistemas, tyčia neorganizuoja kibernetinių atakų, tyčia masiškai neprisijunginėja su svetimais duomenimis, neorganizuoja duomenų perėmimo, jam tikrai nebus niekas blokuojama“, - laidoje „Žvilgsnis“ pirmadienį sakė D. Mažeika.
 
Pasak jo, internetas blokuojamas bus tik labai išskirtiniais atvejais, pagal baudžiamojo kodekso keturis straipsnius, kuomet vartotojai įsilauš į tinklalapius, organizuos kibernetines atakas, neteisėtai perims ir panaudos elektroninius duomenis.
 
„Šis įstatymas labiau orientuojamas į nusikaltimų prevenciją – į serverius, kurie išnuomoti su tikslu organizuoti atakas, platinti virusus“, - kalbėjo D. Mažeika.
 
Jis taip pat nurodė, kad už filmų siuntimąsi internetas nebus atjungiamas.
 
„Yra keturi baudžiamojo kodekso straipsniai, kurie susiję tik su elektroninių duomenų nusikaltimais ir informacinių sistemų saugumu“, - sakė jis.
 
Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą klausykite čia.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/uz-ka-policija-gales-atjungti-interneta.d?id=66817152#ixzz3Ny4ypzdf

Na ką, pamėginsiu ir aš kokį pažadų sąrašiuką padaryt :)
 
Prisižadu:

Nepradėti rūkyti (pasižadėjimas sėkmingai vykdomas nuo 1996 m.)
Susitaupyti pinigų ir nusipirkti nuosavą mašiną
Dažniau pakeliauti su draugais (prie jūros ar šiaip kur)
Suorganizuoti šio forumo narių susitikimą (turbūt Šiauliuose) - nežinau ar pavyks, bet pažado stengsiuosi nesulaužyti :)
Permiegoti su mergina...

 
Pradžiai užteks, jei dar ką sugalvosiu prirašysiu vėliau :)

O aš moteriškai :rolleyes: tikslas numesti svorio. Tikslas ore kabojo jau 10 metų, bet per šiuos metus numesta 10kg, iš jų 3kg paskutiniais 2 mėnesiais. Tad jaučiu užplūdusį pasitenkinimą ir stiprią valią tęsti ką pradėjau.
 
O šiaip, prie to paties, noriu papasakoti apie "siekių" tradiciją. Turiu tradiciją nuo mokyklos laikų su drauge susirašyti metų tikslus,norus, svajones ir įdėti sąrašą į voką. Po metų prieš pat Naujus susitinkam, atplėšiam, pažvengiam ką pavyko įvykdyti, kur vėl susimovėm ir vėl surašom naujus tikslus sekantiems metams. Ir kai jau yra 10 metų tai daroma labai smagu atsigręžti atgal ir pamatyti kokiomis svajonėmis gyvenai paauglystėje, kas buvo svarbu prieš porą metų ir pan. Pabandykit! :)
 
Įkvėpta šito savo įrašo ir sulauktų pliusiukų parašiau apie tai plačiau: http://www.zavinta.lt/naujametine-tradicija-kuria-noriu-kad-pasivogtum/

Ne pirmą kartą šiame forume yra sukuriama tema su klausimu "Kaip priaugti masės". Pagalvojau, kad tai yra savotiškas asmeninis tobulėjimas, todėl čia visai tinka ši tema. Neseniai sukurtoje temoje daug žmonių dalino savo patarimus šiuo klausimu. Tačiau daugelis jų turbūt net nesportuoja. Nusprendžiau parašyti pagrindinius principus ką reikia daryti auginant masę.
 
Aš nesu ekspertas, todėl gali būti klaidų. Jei kažką praleidau, ar kažkur nusišnekėjau, prašau parašyti AŽ arba į temą. Būtinai papildysiu.
 
 
1. Eat big to be big.
 
Per naujo dviračio neišradinėsi. Norint priaugti masės - reikia valgyti. Niekada nepriaugsit masės sedėdami kalorijų deficite. Turite suvalgyti daugiau kalorijų, negu jų sudeginate. Kitaip neaugsite. Apskaičiuoti reikiamą kalorijų kiekį galite ČIA
2. Valgymus išskaidyk į 5-6 kartus.
 
Dauguma vis dar mano, kad galima valgyti 3 kartus per dieną surenkant reikiamą kalorijų kiekį. Žinoma, kad tokiu atveju augsite. Bet kodėl neišpešus daugiau naudos iš to pačio kiekio maisto? Kūnas turi gauti maisto medžiagų pastoviai. Organizmas turi tokia funkciją - jei negauna ilgesnį laiko kiekį maisto, jis pradeda kaupti riebalus. Tikisi bado. Tačiau kas 2-3 valandas valgant, jis pilnai pasisavina visas maisto medžiagas ir aprūpina raumenį. Be to, jei žmogui reikia surinkti 3000kcal, tai jam šį kalorijų kiekį surinkti būtų sunku per 3 valgymus.
 
3. Valgyk normalų maistą.
 
Auginant masę mitybą yra šiek tiek lengvesnė. Suvalgius bandelę nieko neatsitiks. Priešingai ryškinimui, kur kiekviena kalorija yra svarbi. Tačiau negalima piktnaudžiauti. Valgant vien mėsainius, kebabus ir traškučius tikrai neužsiauginsite kokybiškos masės. Mityba turi būti suderinta. Įdedu kaip maždaug atrodo mityba masės auginimo periodu. Kalorijų būtų daugiau, bet nebeįdėjau visokių daržovių prie vištienos ir panašiai. Man priešpiečiai gaunasi mokykloje, nes esu abiturientas.
Galima dar pavalgyti apie 10:00.
 

 
Kokteilio prieš miegą tikslas - apsaugoti raumenį nuo įrimo ir medžiagų apykaitos lėtinimas. Toks kokteilis po treniruotės netinka, nes varškę sudaro apie 80% kazeinas, kuris yra lėtai pasisavinamas baltymas. Po treniruotės reikia greitų baltymų.
Kaip matot maisto išeina tikrai nemažai. Neturint finansų gali būti sunku surinkti tiek kalorijų. Bet galima išsisukti valgant daug varškės ar perkant mėsą pigiau.
 
4. Angliavandeniai
 
Angliavandeniai yra pati svarbiausia maistinė medžiaga masės auginimo periodu. Paskaitykit gainerių sudėtį ir suprasit. Valgant andliavandenius labai gerai auga masė (būtent masė, o ne liesas raumuo). Taip pat surinkti reikiamą angliavandenių kiekį yra labai lengva. 100g ryžių turi apie 70g angliavandenių ir apie 300kcal. Avižinė košė taip pat.
 
5. Maisto papildai
 
Daugelis pradedančiųjų sportininkų susigundo papildais. Nusiperka proteino ir jau galvoja "va dabar tai užsikočiosiu". Dėja, maisto papildai ir yra PAPILDAI, nes jie papildo mityba. Proteino kokteilis yra gerai po treniruotės, nes suteikia raumenims greitų baltymų kol gryšit namo ir normaliai pavalgysit. Bet niekada neaugsit, jei gersit proteino kokteilius, bet valgysit tik sumuštinius. Turint normalią mityba pirmais metais nereikia jokių papildų, nes jėga pradžioje auga greit. Geriau vietoj 100lt, kuriuos išleisit ant papildų, nusipirkit vištienos.
 
Taip pat labai svarbi yra pati treniruotė. Turite dirbti su baziniais pratimais. Nešūdmaliauti salėje dvi valandas, o stenktis visą treniruotę atlikti per 45-60min. Reikia atiduoti 110%.
 
Tikiuos kažkam padės. Visa tai galite rasti kulturizmo forume, tačiau nežinau ar ten yra viskas sudėta į vieną temą. Kadangi nebuvo ką veikti parašiau viską čia. Jei turit ką papildyti, parašykit ir įdėsiu.
 

Pradėjau bendrauti užsienio forumuose ir visokiuose community apie verslą. Ir matau didžiulį skirtumą tarp mūsų lietuviško interneto ir užsienio. Viskas paprasta: ten nėra trolių! :)
 
Tiksliau, kritikos ten yra, žmonės dažnai net specialiai prašo kritikos. Tai sakykim, ta pati situacija LT forume/community ir US.
 
US/UK: "Just launched a new website, could you give me some feedback?"
Atsakymas: "Wow, this is great congrats! What I would improve though is X, Y, Z. Also, have you considered partnering with X or using tool X? It would help you make a website look awesome. Keep up and let me know about the progress!"
 
- - - - - -
 
LT: "Paleidau naują svetainę, gal galit įvertinti ir pasakyti savo nuomonę?"
Atsakymai: - "Ai tai čia jau padaryta X ir Y svetainėse, kam tu išvis darei".
- "Klaida tekste čia ir paveiksliukas kreivas".
- "Tu iš mobilaus savo puslapį matei???"
- "Mjo, ir tokie dar save verslininkais vadina".
- "O tai iš ko tu pinigus ruošiesi uždirbti? Tipo pirks iš tavęs kas nors?"
- "Gaidys kažkoks. [įkelia paveiksliuką su Romanovu ir užrašu 'kažkokis b*bis gavosi']"
 
Nu bet rimtai :) Nepastebite tokios tendencijos?

..

Siūlau šiuos:
 
ReikiaPuslapio, nes tai žmogus, kurio dauguma temų pritraukia mano dėmesį.
VaistininkoUzrasai, nes tai žmogus, kuris išdrįso paviešint naudingą informaciją ir toliau tai daro

Visu pirma - milžiniškas ačiū visiems, kurie mane nominavo. Man tikrai malonu ir didžiulė garbė. Skaičiau komentarą, kad straipsnius rašau, "kad reklamuoti savo web'ą"... Kuriame yra kas? Dar daugiau straipsnių? Ir niekas nekainuoja? Anokia čia reklama. Nepaisant dar to, kad plaukia krūvos laiškų su prašymais patarti ir pasidalinti savo nuomone. Leiskite pabrėžti - nemokamai. Nemanau, kad tai, jog dedu nuorodas į savo portalą, yra blogai...
 
Savo ruožtu, norėčiau nominuoti kelis žmones taip pat:
 
HOST321 - už ne mažesnį tiesmukiškumą, nei mano;
 
Unseen - už bebaimę kritiką;
 
jkacinskas - už opias temas ir tiksliai dėstomą nuomonę;
 
ReikiaPuslapio - už tai, kad jis kietas. :) O rimtai - už pateikiamą naudingą informaciją ir įžvalgas.
 
Tai tiek iš mano pusės. Ačiū dar kartą.

VaistininkoUzrasai - už straipsnius.

Creatium, už sveiką protą, diskutuojant su botais, kurių moderatoriams, kažkodėl, nepavyksta apvalyti.