Sprunkas

Deja, bet toks dalykas, kaip sėkmės koeficientas neegzistuoja ir yra totalus bull shit.

http://imgur.so/80-Oxma2akl.jpg

 
Europoje dabar labai populiaru šnekėti apie asmens saviraišką, demokratiją ir toleranciją. Mes, pažangūs Lietuvos piliečiai, būdami demokratijos šalininkai kviečiame žmones į piketą „Už teisę rinktis!“. Už tai, jog kaip suvereni valstybė, kuri pati pasirenka kada, kiek ir ką įsileisti, mes galėtume turėti savo nuomonę ir nuspręsti be mums primetamų kvotų. Už tai, jog Europos sąjungos valstybių lygiaverčių „džentelmenų klubas“ ir būtų tokiu, o ne Vokietijos ar dar kokios iš didžiųjų valstybių „smėlio dėžė“. Už tai, jog Lietuvos politikai išgirstų savo piliečių – rinkėjų balsą. Mes dar gyvename šioje valstybėje, mokame mokesčius, tad ir mūsų nuomonė privalo būti išklausyta bei į ją atsižvelgiama.
 
Mes kviečiame Lietuvos piliečius bei neabejingus ekonominių migrantų ir terorizmo problemai kitus europiečius rinktis rugsėjo 20 dieną, 15 valandą, adresu: Vilniaus gatvė – 15 (Europos komisijos atstovybė Lietuvoje), Vilnius. Pasiimkite su savimi savo pilietybę įrodančius dokumentus. Akcijos metu mes juos parodysime, jog pademonstruotume turintys balso teisę, kuriuos gaus Lietuvos piliečių o ne didesnių valstybių interesus atstovaujantys politikai.
 
Laukiami visi. Nepaisant politinių ir socialinių skirtumų ar įsitikinimų.
 
Plakatus, vėliavas ar kitokią vizualinę medžiagą prašome derinti su organizatoriais.
 
Iki susitikimo sekmadienį!
 
Visada Jūsų – Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją.
 
--------------------------------------------------------
 
Elektroninę peticiją pasirašė jau virš 7700 žmonių, bet tikrai tikim, jog tai tik pradžia.
 
http://peticijos.lt/visos/71826
 
Taip pat pradeda įsibėgėti popierinių peticijų rinkimas įvairiose Lietuvos vietose. Nuostabūs patriotai, kurių Lietuvoje dar yra, patys susiorganizuoja, atsišviečia lapus ir renka parašus.
 
Savanorius prašome rinktis šioje grupėje, bus lengviau koordinuotis - https://www.facebook.com/groups/1710948765800829/
 
Na, taip pat, kviečiame pamėgti mūsų facebook paskyrą, kurioje bus dedama visa nacionalinio pasipriešinimo prieš primetamas imigrantų kvotas informacija.
 
https://www.facebook.com/priesimigracija
 
Mūsų jėga - aktyvume ir vienybėje!
 
Jei kyla kokių klausimų, turite pasiūlymų ar norite prisijungti - rašykite. Privačiai facebook'e arba elektroniniu paštu: [email protected]

Ax,y * By,z = Cx,z
 
Vidinės koordinatės turi sutapti, o išorinės koordinatės atitinka sandaugos koordinates.

Nu va, perėjau prie github :) Padariau porą atnaujinimų:
1. Karuselė padaryta responsive
2. Susiskleidusi navigacija bus kairėj, o ne dešinėj pusėj dabar.
3. Padaryta, kad mažiau tuščios vietos būtų (Nepilnai pabaigta, bandau spręst toliau)
 
Ties "Our clients" dar bandau spręsti problemą kaip geriau būtų padaryt, nes sumažinus dizainą jis pasidaro į vieną ilgą bloką ir ištampo dizainą labai, tai būtų gerai patarimų kaip galima būtų ištaisyt bėdą, nes perkeliant į kitą row, tai irgi negražiai būna, tada ties contact us pasilieka daug tuščios vietos.. Taip, kad laukiu patarimų kaip tai galima būtų kuo geriau išspręst problemą ir ką reiktų pataisyt iš kitos pusės. Ačiū :)
 
Github:
https://github.com/Sprunkas/HTML-CSS-jQuery

Mažame ekrane dešinėje palikta laisvos neužpildytos vietos, turinys nesilygiuoja per vidurį, slideris ne responsive, todėl tampa bevertis telefone, išskleistas meniu atrodo negražiai, logo negražiai prigludęs prie šono. Reikėtų padirbėt daugiau prie responsive. Kompiuteryje kaip ir viskas pagal dizainą.
Dar https://validator.w3.org/ rodo nemažai klaidų, kurias reikia taisyti. Tai tiek iš manęs :)

Is UI/UX puses tai karusele nera responsive ir atrodo prastai ant mobile device'u, uzima beveik visa ekrana ir paveiksliuko dalis kuri matos visiskai ne i tema. Taip pat, hamburgeris pushina contenta zemyn, tai kartu su karusele reik du kartus paswipinti per ekrano dydi, kad pasimatytu reali informacija. Is kodo, charset'as blogai aprasytas, html tag'o truksta, keletas atviru tagu uzsilike ir CSS'e eiluciu skaiciu galima butu sumazint per pus. Taip pat, <script src="bootstrap/js/bootstrap.min.js"></script> 99% esu tikras, kad turetu buti pries </body>. Naudoju Foundation tai nesu tikras del Boostrap, bet tikriausiai taip. Cia ka pastebejau greit perzvelges, o pats dizainas visai graziai atrodo, tik nesu tikras ar tu darei:).

Nevertinant kodo, tai visai neblogas blynas. Manau kiti bus dar rimtesni ir atitiks šiandienos tendencijas. Beje, slideshow būčiau daręs 100% dydžio. :)

Tu nesupyk už mano atsakymą, bet patikėk, tai visiška tiesa.
 
Labai prašau tavęs ir kitų su panašiom idėjom - pamirškit ką čia sugalvojot, ištrinkit viską, ką sukūrėt ir padėkit pamiršti kitiems, kurie per klaidą visa tai skaitė ir galvojo, kad mokosi. Jūs nepadedate niekam. Jūs trukdot kitiems mokytis. Tuo pačiu ir patys stovit vietoj. Kas gali būti blogiau? Internete ir taip nėra daug tikrai rimtų šaltinių, kurie atsakingai žiūri į programavimo mokymą, kurie kaip galėdami vengia blogų praktikų, kurie yra savo srities profesionalai ir tuo pačiu turi pedagoginę gyslelę (kaip žinia toli gražu ne visi savo srities specialistai sugeba savo amato išmokyti ir kitus). Tuo tarpų prastų yra daug. Vieni tik šiaip prastoki, kiti visiškai beverčiai. Kokiai kategorijai priskirtum savo pamokas? Na, tiesiog taip sąžiningai, kitų šaltinių, iš kurių galima mokytis to pačio, kontekste? Ar manai, kad kažką geriau darai, nei kiti?
 
Jei nori kviesti kitus mokytis kartu, tai surink nedidelę grupelę entuziastų, esančių panašiame lygyje kaip tu, ir bandykit kažką kurti. Sugalvokit projektuką, pasidalinkit darbais ir dalinkitės įspūdžiais, patirtimi, šaltiniais ir tobulėkit kartu. Nieko nėr baisiau, kai neišmanantis save pastato į mokytojo vietą.
 
Arba jei jau negali nedaryti viso to viešai, tai siūlau tau tokią idėją. Mesk visas esamas pamokas, kurk savo projektuką ir tiesiog dalinkis jo kodu. Kas kokią savaitę sukurk įrašą apie tai, kuo papildei savo kodą, ko išmokai per tą savaitę, kodėl padarei taip ar anaip. Toks projektukas netgi turi šansų būti visai naudingu.

Sveiki,
Praėjo du mėnesiai nuo mano paskutinės kelionės į Lenkiją (https://uzdarbis.lt/index.php?app=forums&module=forums&section=findpost&pid=2753211 ) , kas gali reikšti tik tai, kad atėjo laikas sekančiai avantiūrai.
 
Šį kartą vėjai mane užnešė į dar vieną kaimyninę šalį, Latviją. Kodėl būtent ten? Priežastis paprasta. Labai norėjau apsilankyti viename koncerte, kuris turėjo įvykti Rygoje. Dar viena priežastis – pasirodė kiek keista keliauti po tolimesnes šalis, kai nesi aplankęs savo kaimynų.
 
Taigi prieš geras dvi savaites įsigyjau autobuso bilietus į abi puses bei bilietą į patį koncertą, o dar po savaitės pradėjau ieškoti vietos, kur galėčiau apsistoti dviems naktims (bilietus nusipirkau nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ankstaus ryto). Ieškojau vėl ten pat, portale Couchsurfing (iš jų pusės būtų labai logiška man jau mokėti už reklamą kiekviename straipsnyje). Buvo išsiųsta apie 35 užklausų, bet arba negaudavau jokio atsakymo, arba gaudavau neigiamus atsakymus.
 
Ir štai atėjo penktadienis, kai lipau į autobusą ir vis dar nežinojau, ką veiksiu atvykęs į vietą. Ar vėl naktinėsiu po miestą, ar pirmą kartą gyvenime išbandysiu hostelį. Ten pat, autobuse, su pakeleive pradėjau apie tai kalbėti, domėtis kur yra geresni ir nebrangūs hosteliai, tuo pačiu, kol dar nebuvau kirtęs sienos ir turėjau internetą su lietuviška sim kortele, išsiunčiau dar apie 20 užklausų nakvynei. Po valandos iš vieno vaikino gavau atsakymą: “Atleisk, bet šiandien jau turiu dvi merginas iš Lietuvos, kurios nakvoja pas mane”. Kadangi kartais esu gana naglas, atrašiau, jog man tinka bet kokios sąlygos ir galiu drąsiai būti vertėju tarp lietuvių bei latvių kalbų (juoko forma žinoma). Dar po kurio laiko gaunu dar vieną atsakymą: “Na jei tikrai neturi kur gyventi, paklausiu merginų, gal jos nebus prieš” bei parašė savo tel. numerį. Nuotaika jau šiek tiek pagerėjo.
 
«Tarp kitko, šį kartą bandžiau filmuoti dabar madingą “vlogą”, aprodant miestą, išgyvenant įspūdžius ir įterpiant savo komentarą. Bet nufilmavau tik pirmą parą, ir tai ne viską. Gal dėl to, kad man tai yra kažkas naujo, gal dar dėl kažkokios priežasties, bet jau sekmadienį nutraukiau filmavimus.»
 
Po gerų keturių valandų išlipau jau Rygos autobusų stotyje. Nužygiavau į artimiausią prekybos centrą ir nusipirkau vietinę sim kortelę už 6 eurus. Parašiau žinutę, jog jau esu Rygoje ir galiu susitikti reikiamu adresu ir nuėjau link senamiesčio (laimei ir nelabai, Rygoje yra begalė rusakalbių, todėl su komunikacija su vietiniais gyventojais nebuvo absoliučiai jokių problemų, tad užkalbinti merginą arba paklausti kelio buvo labai paprasta).
 
http://puu.sh/j7CEm/7bd937acbe.jpg
 
http://puu.sh/j7CJx/b0b4f4a28d.jpg
 
Užsukęs į pirmą pasitaikusį parką pastebėjau daug prekybinių palapinių ir pradėjau klausinėtis, koks čia renginys vyksta. Pasirodo pataikiau į vietinę Kaziuko mugę. Bet man toks scenarijus nelabai įdomus, todėl ilgai čia neužsibuvau. Ir čia pat sulaukiau skambučio iš vaikino, kuris galėjo mane priimti nakvoti. Po 15 minučių jau susitikome prie parduotuvės, nusipirkau sau alkoholinės giros bei nuėjome pas jį į namus. Ten pat susipažinau su dar dviem jo butiokais bei lietuvaitėmis, apie kurias rašiau aukščiau.
 
Nuo 22 val. Iki daugmaž 1 val. nakties bendravome apie įvairiausias temas, kol galiausiai nuėjome apžiūrėti naktinio Rygos gyvenimo ir apsilankyti skirtinguose baruose. Viskas užsitesė iki šešių ryto. Visi griūvome miegoti ir nauja diena prasidėjo jau vidurdienį. Dar vakar, vos išlipęs iš autobuso ir norėjęs užkasti, užsukau į pirmą pasitaikusį Subway. Ten dirba visai miela mergina, todėl pasiėmiau tel. numerį ir paprašiau, kad rytoj aprodytų man miestą. Deja šeštadienį ji paraše, jog išvyksta į draugės gimtadienį, todėl daugiau jos ir nemačiau.
 
http://puu.sh/j7CLD/e0c890db81.jpg
 
http://puu.sh/j7COq/abd59ea7ad.jpg
 
http://puu.sh/j7CRR/9c4394e450.jpg
 
Vakare turėjau koncertą, todėl turėjau visą dieną Rygos pažinimui. Užkasiau kavinėje, ir ilgai nelaukdamas, nuėjau apžiūrėti Rygos apylinkes, atokiau nuo centro ir senamiesčio. Nuėjau į nelabai pažįstamą vietovę ir prasidėjo lietus. Pralaukęs pusvalandį telefone peržiūrėjau, jog lietus tik stiprės supratau, jog reikia gaudyti viešąjį transportą ir važiuoti link centro, kadangi iki koncerto buvo likusios trys valandos, o dar turėjau papietauti ir rasti pastatą, kur viskas vyks. Laimei, savo telefone turėjau aplikaciją, kur yra detalūs visų baltijos šalių viešojo transporto tvarkaraščiai, todėl greitai apsisprendžiau, kuris troleibusas man tinka (tarp kitko kiekvieną kartą įsitikinu, kad be išmanaus telefono bet kokia kelionė tampa žymiai nuostolingesnė ir labiau komplikuota.
 
Sulaukęs troleibuso, įlipau į jį. Jokių bilietėlių neturėjau, todėl teko nusipirkti iš vairuotojos. Važiavau vos 6 stoteles. Sumokėjau už tai 2 eurus. Nepigus malonumas. Perkant ne iš vairuotojo, kaina – 1.20 Eur. Išlipau vėl šalia stoties, užsukau į kavinę ir papietavau, pailsėjau bei pajudėjau link koncerto.
 
Dabar atskirai apie patį koncertą. Atvykau vienas iš pirmųjų. Koncertuoti turėjo rapo grupė iš Rusijos (taip, gana specifiškas koncertas daugeliui). Grupėje yra trys atlikėjai. Vos atvykęs į koncerto salę, sužinojau, jog du iš atlikėjų – neatvyks. Vienas nespėjo į lėktuvą, kitam užlaikė pasą. Todėl tą dieną už 2.30 val. (23:30) turėjo pasirodyti tik vienas iš jų. Organizatoriai praneše, jog šiandienos koncertas tiems, kas turi bilietus, bus nemokamas, o visos grupės koncertas perkeliamas po mėnesio. Iš vienos pusės nuliūdau, kadangi tai buvo viena pagrindinių priežasčių čia važiuoti. Iš kitos – apsidžiaugiau. Reiškia šis koncertas bus nemokamas, o po mėnesio galėsiu dar kartą čia atvykti. Patį bilietą (vertė 30 eurų) galiausiai palikau salėje, todėl greičiausiai daugiau čia nevyksiu. Vietoje sutikau kelis Lietuvius, pabendravom ir po koncerto išsiskyrstėme.
 
Apie antrą valandą nakties grįžau prie namo, kur turėjau nakvoti. Ir čia prasidėjo linksmybės. Pamiršau, kelintame bute gyvena mano latviški draugai. Iš lauko langai degė trečiame aukšte, tačiau laiptinėje garsai sklindo iš antrame aukšte esančio buto. Laiptinėje užtrukau apie 15 minučių, vis bėgiojau iš aukšto į aukštą. Klausiausi iš kur vis dėlto sklinda balsai, bandžiau belstis į duris (skambinti labai nenorėjau, visgi antra valanda nakties, o suklysti ir paskambinti kaimynams tikimybė buvo kaip minimum 50%). Ir vis galvojau, kaip atrodau iš šono, kai antrą valandą nakties nepažįstamas su fotoaparato blykste žiūrinėjo duris, klausėsi, kas darosi už durų ir bandė atsargiai patraukti už rankenos. Telefonas, žinoma, buvo jau seniai miręs, todėl ir paskambinti ir paprašyti, kad įleistų į butą, negalėjau. Ir čia man nusišypsojo laimė. Išgirdau, kad kažkas užeina į laiptinę. Ten buvo keturi mano laikini butiokai (viena visgi buvo likusi bute). Jie grįžo iš pasivažinėjimo dviračiais ir pagaliau visi kartu užėjome į butą ir nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/j7Dzc/86e002e2c9.jpg
 
Lietuvaičių nerodau. Deja nepaklausiau ar galiu naudoti jų nuotraukas, todėl iš etikos paslėpiau veidus.
 
 
http://puu.sh/j7DiD/f6fb152938.jpg
 
Taip pat naktį parke sutikau bebrą.
 
 
Sekančią dieną supratau, kad Rygos man pakanka ir reikia aplankyti artimiausią miestą. Buvau įsitikinęs, kad tai bus Jurmala, kuri yra vos už 35 km. nuo Rygos. Tačiau visi iki vieno sakė, jog ten nieko įdomaus ir man vertėtų aplankyti Siguldą, kuri yra kiek toliau, 50 km. nuo Rygos. Vos išėjęs iš namų pradėjau ieškoti vietos, kur papusryčiauti. Ilgai ieškodamas, radau kavinę “City Diner”. Tai yra amerikietiško stiliaus jauki kavinė. Skanus maistas, malonus aptarnavimas. Beje, dėl aptarnavimo. Taip gavosi, kad vėl pasiėmiau padavėjos telefono numerį su sąlyga, kad šiandien po darbo ji man aprodys Rygą. Tarp kitko, prieš tai, buvau vėl netyčia sutikęs moterį, su kuria kartu važiavau į Ryga iš Vilniaus. Visgi tikrai nėra Ryga tokia jau didelė. Vėliau senamiestyje netyčia užtikau Sovietų okupacijos muziejų. Įėjimas – kiek negaila. Aš sumokėjau po apsilankymo. Autobuso stotyje susipažinau dar su trimis vaikinais, du iš Olandijos, vienas iš Belgijos. Pabendravome ir įlipome į autobusą.
 
http://puu.sh/j7CTt/b1e361ecd2.jpg
 
http://puu.sh/j7CWj/4bfc50af24.jpg
 
Čia prasidėjo įdomiausia dalis. Atsisėdau šalia merginos ir užmigau, atsibudau jau Siguldos autobusų stotyje. Kažkaip labai greitai visi žmonės išsibarstę ir likome tik aš ir mergina, su kuria važiavau. Paklausęs, ar ji taip pat nežino kur judėti, pasiūliau palaikyti man kompaniją ir Siguldą apžiūrėti kartu su manimi. Labai greitai radome bendrą kalbą ir susipažinome. Tai buvo Orli iš Atlantos, JAV. Ji prieš porą mėnesių baigė studijas universitete ir dabar pusmetį keliaus po pasaulį. Prieš porą dienų buvo ir Vilniuje. Siguldoje žinojome, jog mūsų laukia daug gamtos, kalnai, uola ir kelios pilys. Tačiau į žemėlapį pažiūrėjome tik vieną kartą, pradžioje. Vėliau nutarėme, kad įdomiau eiti tiesiog ten, kur jaučiame, jog bus teisingas kelias. Pakeliui į pirmą pilį užsukome į bažnyčią, užlipome į viršų, kad apžiūrėti apylinkes, tačiau nieko apart medžių gausybės nematėme. Nutariau, kad jei jau užlipom, tai reikia bent kartą pagroti varpu. Orli iki paskutiniojo manė, jog juokauju. Bet ne, padariau tai. Buvo garsiai. Greitai nusileidom ir nuėjome toliau. Pakeliui visą laiką linksminomės ir prašiau Orli’es, kad mokintų mane anglų kalbos ir taisytų, jeigu kažka pasakysiu ne taip. Pakeliui klausinėjome praeivių, kurie ėjo link mūsų, kas gero yra toje pusėje iš kur jie eina ir tuo pačiu žaidėme žaidimą. Kokių žmonių sutiksime daugiau, rusakalbių ar angliakalbių. Jei sutikdavom pirmus – kalbėjau aš, jei antrus – ji. Ir štai mes pamatėme pirmą pilį, jeigu tai galima taip pavadinti. Iš kart už jos – nuostabus vaizdas.
 
http://puu.sh/j7CXT/48f3898ab1.jpg
 
http://puu.sh/j7D1H/17791b54f1.jpg
 
http://puu.sh/j7D38/7d4b9385f5.jpg
 
http://puu.sh/j7D4T/393ff473ff.jpg
 
Už kelių kilometrų radome žymiąją uolą, kur šiek tiek pailsėjome, papildėm vandens atsargas ir nuėjome ieškoti kitų pilių.
 
http://puu.sh/j7D5W/d1a471b57c.jpg
 
http://puu.sh/j7D8E/b29d0e7147.jpg
 
Dar už geros valandos toli radome dar vieną. Tačiau jau buvome pavargę ir nenuėjome ten. Vietoj to nuėjome prie upės kranto, kur vėl pasėdėjom ir tiesiog pasimėgavome supančiu grožiu. Ir galiausiai pajudėjome link stoties. Paskutinis autobusas jau buvo nuvažiavęs, todėl teko važiuoti traukiniu.
 
http://puu.sh/j7Dbw/1df5f5ea6f.jpg
 
http://puu.sh/j7Ddj/7152a661b3.jpg
 
Po valandos grįžome į Rygą. Orli nuvyko persirengti į savo hostelį. Aš tame pačiame pastate, McDonalds’e jos palaukiau ir nuėjome pasivaikščioti po vakarinę Rygą. Po valandos turėjome išsiskirti, kadangi Orli turėjo susitikti su kitais draugais. Per tas 7 valandas, kurias praleidome kartu, tapome labai artimi, kaip brolis ir sesė. Sužinojome labai daug vienas apie kitą, daug juokėmės ir draugiškai tyčiojėmės vienas iš kito, todėl skirtis buvo labai sunku. Tačiau kadangi Orli dar ilgai keliaus, pažadėjome, kad padarysime viską įmanomą, kad susitikti dar kartą, kurioj nors šalyje. Nuotaika kiek suprastėjo, todėl nuėjau į naktinę senąją Rygą, pažiūrėti dar kartą, kas ten būna per vidurnaktį.
 
http://puu.sh/j7DeC/dc549f0146.jpg
 
http://puu.sh/j7Dgz/5de66db71c.jpg
 
Prieš porą valandų, kai dar galvojau, jog su Orli užtruksiu ilgiau, Viktorijai (padavėjai iš City Diner) parašiau, jog deja nesigaus susitikti. Todėl likusią naktį praleidau visai vienas. Valandą pasibasčiau po senamiestį, prisėdau ant suoliuko. Po kurio laiko priėjo benamis, kuris man papasakojo labai “įdomias” istorijas, kaip Amerika traukia Baltijos šalis žemyn, kaip Baltijos šalys parsidave vakarams, kaip Latvija jau ne tokia kaip buvo prieš sankcijas, kai čia buvo gausybė turistų iš Rusijos. Su lengva ironija dešimt minučių išklausiau jo ir tiesiog nuėjau link stoties, kadangi pradėjo lyti. Pralaukęs ten porą valandų sulaukiau autobuso ir šeštą valandą ryto jau buvau Vilniuje.
 

 
Taip ir praėjo dar viena kelionė. Ši buvo trumpiausia iš aprašytų, tačiau supratau, jog vos per dvi dienas labai pailsėjau (ir pavargau). Pailsėjau morališkai, aplankiau daug objektų ir vietovių, susipažinau su gausybe žmonių. Per savaitgalį praėjau lygiai 50 kilometrų (8 iš jų – kalnuotoje Siguldoje). Labai skatinu kada nors spontaniškai tiesiog nusipirkti autobuso ar lėktuvo (kas bus pigiau) bilietus ir nuvykti į nežinomą šalį, bent porai dienų. Man, kai daug ką pamačiau ir nesėdėjau vienoje vietoje, tos dvi dienos praėjo kaip penkios, todėl grįžau ne kaip po savaitgalio, o kaip po nedidelių atostogų.

Serveriai.lt didžiausias šlamštas kokį esu matęs.

VNF/ST padengia visą studijų kainą, bet jei tavo vidurkis bus mažesnis nei kurso- prarasi stipendiją, be šansų atgauti ją ateity. VF- jei 20 proc mažesnis vidurkis, prarasi finansavimą, bet galėsi ateity jį atgauti. toks ir skirtumas.

Kaip tik užvakar dariau 2013 m. užduotis, tai galiu pasidalint su tavim, gal suprasi kaip daryt reikėjo :)
Jeigu nesuprasi vistiek kaip ten kas padaryta, tai parašyk, paaiškinsiu kaip reikėjo tai padaryt :)
New WinRAR ZIP archive.zip

Galima naudot vieną iš dviejų. Europietišką arba Amerikietišką rašymą. Europietiškas, tai, kai pradedi naują pastraipą ir praleidi 2 pirštus, bet nepraleidi 1 papildomos tuščios eilutės, o Amerikietiškas, kai rašai visą laišką tokiame pačiame lygyje ir praleisdamas vieną eilutę.

Todėl, kad yra du ciklai ir batas iš duom[j], kuris jau buvo paskaičiuotas, kaip poros dalys, ne butų skaičiuojamas antra karta, jeigu yra toks pats dar trečias batas – mes žymėm kaip lytis = 0.
Break – naudojamas tam, kad išeiti iš ciklo. Pora rasta toliau ieškoti nėra kam.

Šiandien skaičiau žmonių komentarus Musk`o biografijoje ir visi tie pasiteisinimai man priminė mano pirmąją viešą kalbą sakytą Makedonijoje ES rūmuose, kur buvo susirinkę daugybė žmonių su tikslu išgirsti pasiūlymus iš tarptautinės delegacijos dėl jaunimo užimtumo didinimo ir nedarbo regione.
 
Man pačiam buvo labai keista sužinoti, kad Lietuva nėra skurdžiausia ES valstybė, o minimalus darbo užmokestis nėra pats mažiausias (pvz. Makedonijoje tuo metu buvo 150€/mėn). Visų šalių atstovai siūlė įvairiausias priemones, bet niekas nesiūlė keisti požiūrio.
 
Kalba visada pradedu nuo istorijos, kuri labiausiai mane ikvepia apie paprastą žmogų, kuris:
1. Jis kilo iš paprastos darbininkų šeimos, SSSR laikais.
2. Pirmus savo pinigus uždirbo dar būdamas darželyje, pardavinėdamas tėvui savo rankdarbius.
3. 14 metų jis jau turėjo savo versliuką, kuris generavo didesnį pelną, nei uždirbdavo jo mokytojai.
4. 18 metų jis jau turėjo savo įmonę, kuri užsiėmė Nekilnojamojo turto prekyba ir projektų vystymu.
5. 20 metų uždirbo pirmą milijoną.
6. 23 metų jau turėjo visą įmonių grupę.
7. 24 metų bankrutavo :)
8. Istorija nesibaigė ir 25metų jis vėl įkūrė įmonę.
9. 26 metų vėl bankrutavo :) Neskaitant to, verslo kelionės metu buvo paimtas įkaitu ir per plauką išgyveno.
10. 27 metų sukūrė visiškai kitokią įmonę, kuri tapo pirmuoju verslu, kur pačiam nereikia dirbti.
11. 28 metų sukūrė dar keletą įmonių, investavo į kelis startupus
12. 29 metų pradėjo kurti kitokią švietimo sistemą.
Ši istorija man neleidžia pamiršti, kad neturiu teisės pasiduoti.
 
Siūlau padaryti sau testą, kurį verčiau daryti žmones, tam kad atrastų sėkmės formulę. Testas nėra skirtas tik finansinei sėkmei, tačiau mano pavyzdžiai pagrinde bus iš verslo.
Dabar įsivaizduok, kad esi salėje, kurioje aš prašau pakelti rankas:
1. Kas iš jūsų norėtų būti sėkmingas?
Apsidairyk aplinkui, kiek matai rankų? Beveik visi aplinkiniai pakėlė rankas, nes jie visi nori būti sėkmingi.
2. Kas iš jūsų mano, kad jums pasiseks?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jau nebe visi... įdomu, kodėl jie netiki, kad jiems pasiseks?
3. Kas iš jūsų tiki, kad pasieks savo tikslus?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... kuo konkretesnis klausimas, tuo žmonės mažiau savim pasitiki.
4. Kas iš jūsų kasdien padaro kažką, kad priartėtų prie savo tikslo?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau...
5. Kas iš jūsų turi planą kaip pasiekti savo tikslus?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... Konkrečiu atveju iš minios liko 3 rankos.
6. Kas iš jūsų turi parašytą planą ant popieriaus/kompiuterio dokumente, kaip pasiekti savo tikslu?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... Konkrečiu atveju buvo 1 mergina Manuela iš Rumunijos.
 
Man nelabai svarbu, kurioj vietoj pasidavei tu, bet turi išlikti sąžiningas su savimi. Jei tu daugiau laiko praleidi planuodamas, ką veiksi savaitgalį ar ką šiandien apsirengti (merginų atveju), nei planuoji savo gyvenimą, tai tau pats laikas paaukoti vieną vakarą ir parašyti rašinėli, apie tai kur nori būti po 5 metų. Sakydamas kur, turiu galvoje ne stroikes Norvegijoje, kur lengvai uždirbsi 3000€/mėn ir nusipirksi M6 lizingu. Kalbu apie tai, kad pats laikas pamastyti apie savo paskirtį gyvenime, savo vertybes ir pagrindinius norus.
 
Dabar pereikime prie sėkmės formulės:
1. Sėkmės nėra. Kol tu to nesuprasi ir kaltinsi kažkieno gerą sėkmę ar savo blogą sėkmę, dėl rezultato kurį gavai, tol tu nieko nepasieksi.
2. Visi tavo pasiekti rezultatai yra pasėkmės tavo veiksmų. Gali kaltinti sėkmę, kad vakar išmokai 10 klausimų, kurie turėjo būti egzamine, bet nei vieno iš jų nebuvo. Bet gal naudingiau būtų kaltinti save, kad neišmokai kitų 10 klausimų, kurie buvo tavo egzamine?
3. Tu privalai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už savo veiksmų padarinius. Mano darbuotojai, užimantys vadovaujančias pareigas pradžioje pykdavo, kad aš kaltinu juos, dėl jų pavaldinių padarytų klaidų. Kol jie tai darė, nė trupučio netobulėjo. Kai išmoko prisiimti atsakomybę, pradėjo tobulėti tiek kaip asmenybės, tiek kaip vadovai.
4. Kaip verslininkas - tu neprivalai žinoti visko (dažnai žmonės sako, kad aš nežinau pakankamai, kad galėčiau pasiekti sėkmę versle). Kaip verslininkas tu turi žinoti po truputi, bet apie viską. Detaliai apie kiekvieną dalyką, turi žinoti tavo darbuotojai – tų sričių specialistai.
5. Reikia nepamiršti, kad pagrindinis resursas – esi tu, tiksliau tavo protas. Jei tu įdarbinsi savo rankas ir kojas, kad jos statytų namą, tu užtruksi kurkas ilgiau, nei įdarbinęs brigada statybininkų, naudodamas savo protą.
6. Reikia žiūrėti tiek į darbą, tiek į verslą, kaip į žaidimą. Jei tau nesiseka žaidime, tai dar ne pasaulio pabaiga. Todėl, reiktų neužsiciklinti ir nebijot pralošti. Iš patirties galiu pasakyt, kad bankrotas dažnai yra geriausia išeitis nesėkmingam verslui. Geriau greičiau, nei vėliau.
7. Betkokiu atveju, jei nori pasiekti finansinę laisvę, darnius santykius šeimoje, gerą fizinę formą ar kitokią sėkmę – būtinas pasiaukojimas. Turi aukoti savo laiką ir energiją, tam, kad pasiektum rezultatą.
 
Dabar kai jau žinai sėkmės formulę:
1. Parašyk ant lapo 3 dalykus, kurių tikrai nori, bet manai, kad nesugebėtum pasiekti.
2. Parašyk ant lapo 3 dalykus, kuriuos padarytum, jei būtum 100% įsitikinęs, kad tau pavyks.
 
Ar tu bandei kažką panašaus? Kodėl manai, kad tau nepavyks? Kokios aplinkybės tau maišo pašalinti priežastį, dėl kurios gali nepavykti? Ar supranti, kad tik tu pats maišai sau pasiekti savo tikslus?(konkrečiu atveju klausimai buvo formuluojami, pagal 3 drąsuolius, kurie nepabijojo viešai atskleisti savo baimes, vienas iš jų 2 dalykus įgyvendino, dar man nespėjus išvažiuot iš Makedonijos. Jei pats nesugalvosi tinkamų klausimų, kad rastum gerą atsakymą, parašyk juos temoje, o radęs laiko pažadu atsakyti).
 
Trumpesnis kelias į sėkmę:
1. Rask žmogų, kuris yra ten kur tu nori būti (yra toks, koks tu nori būti).
2. Kopijuok jį. Daryk viską ką darė jis tik mokykis iš jo klaidų ir būsi dar sėkmingesnis.
 
Kasdien tavo gyvenime pasitaiko galimybės, į kurias tu reaguoji arba ne. Jei reaguoji, tai atsiranda rezultatas, kuris formuoja tavo įsitikinimą. Tai lyg refleksas, kuris susiformuoja ir lieka visam gyvenimui. Sakykim nori pašnekinti žiauriai tau patinkantį priešingos lyties atstovą, ryžtiesi tai padaryti ir tave atstumia- priklausomai nuo tavo požiūrio į situaciją susiformuoja:
a. Neigiamas įsitikinimas, kad tokio grožio būtybė ne tavo lygis ir daugiau gyvenime neisi prie tokio lygio panų/vaikinų.
b. Teigiamas įsitikinimas, kad pakalbinau ir nenumiriau, reiškias galiu pabandyti kitą kartą ir gal net padaryt kažką geriau.
 
Viskas gyvenime priklauso nuo tavo minčių. Kas yra mintys? Tai pastovus klausimų ir atsakymų žaidimas galvoje. Tu užduodi sau nebylų klausimą ir akimirksniu tavo smegenys tau duoda atsakymą. Jei formuluosi klausimą:
Kodėl man gali nepasisekti? Tai gausi krūva atsakymų, kodėl tau gali nepasisekti ir į juos susikoncentruosi.
Kodėl man turi pasisekti? Tai gausi krūva atsakymų, kodėl turi pasisekti.
Todėl pradėk nuo geresnių klausimų uždavimo ir atrasi geresnius atsakymus.
 
O dabar paskirk sau laiko ir nusibraižyk 4-5 stulpelių lentelę, kur bent jau pas mane yra tokios skiltys:
Aš, Šeima, Socialinis statusas, Norai, Tikslai.
Kiekvienoje šių skilčių reiktų parašyti savo pagrindninius norus ir tikslus:
Aš – noriu sverti 85kg, noriu mesti rūkyti ir ka tik sugalvoji dar
Šeima – noriu gražios ir protingos žmonos, noriu 3 vaikų, noriu...
Socialinis statusas – noriu uždirbti 30 000€/mėn pasyvių pajamų, noriu turėt Tesla model S P85D, noriu namo Hawai, noriu...
Norai – paskraidyt su naikintuvu, pralėkt su f1, apkeliaut visas pasaulio šalis...
Tikslai – išeit į pensiją iki 30m (man pensija reiškia x 000€/mėn pasyvių pajamų), pakeist švietimo sistema, pakeist 1 žmogaus gyvenimą, ir t.t.
Tokia lentelę reikia pasidaryti su konkrečiais norais/tikslais ir kuo dažniau ją matyti ir stengtis užbraukti visus tikslus. Pirmą kartą rašydamas savo 5 metų tikslus į lentelę buvau skeptiškas, tačiau kai daugumą jų pasiekiau metų bėgyje, tai tapo įpročiu.
Svarbiausia susirašykite realiai siekiamus tikslus (netinka: noriu permiegot su Pamela Anderson). Jei tikslas didelis reikia jį suskaldyti į daug mažų žingsniukų, kad pastoviai jaustum progresą užbraukdamas darbus ir artėdamas prie didžiojo tikslo. Didžiulio tikslo atveju verta pasidaryt atskirą stulpelį (pvz. Pas mane kiekviena įmonė turi savo stulpelį).
 
Tikiuosi, kad bent vienas žmogus perskaitys iki galo ir atliks užduotį, tiksliau tikiuosi, kad bent vieną gyvenimą pakeis šis mano straipsniukas.
YOU ARE WHAT YOU BELIEVE
 
Lengvai suvokiamas video apie tai (dėkui Yomayo):
http://www.youtube.com/watch?v=QCnfAzAIhVw

Pastabos:
1. “program Bevardė22;” – nenaudok lietuviškų raidžių.
2. Masyvai prasideda nuo nulio.
 

program Bevarde22; type batai = record lytis : integer; koja : integer; m : integer; end; Masyvas = array [0..100] of batai; procedure Skaitymas(var n : integer; var duom : Masyvas); var i : integer; Fr : text; begin Assign(Fr, 'U1.txt'); Reset(Fr); ReadLn(Fr, n); for i := 0 to n do ReadLn(Fr, duom[i].lytis, duom[i].koja, duom[i].m); end; function Skaiciuoti(n, lytis : integer; duom : Masyvas) : integer; var i,j, rezultatas : integer; begin rezultatas := 0; for i := 0 to n - 1 do begin for j := i + 1 to n do begin if (duom[i].lytis = lytis) AND (duom[j].lytis = lytis) AND (duom[i].koja <> duom[j].koja) AND (duom[i].m = duom[j].m) then begin rezultatas := rezultatas + 1; duom[j].lytis := 0; break; end; end; end; Skaiciuoti := rezultatas; end; procedure Rasymas(n : integer; duom : Masyvas); var Fw : text; vb : integer; begin Assign(Fw, 'Rezultatai.txt'); Rewrite(Fw); vb := Skaiciuoti(n,3, duom); WriteLn(Fw, vb); vb := Skaiciuoti(n,4, duom); WriteLn(Fw, vb); Close(Fw); end; var n : integer; duom : Masyvas; begin Skaitymas(n, duom); Rasymas(n, duom); end.

Esu moteris, žadėjau rašyti mergina :D , bet tik dabar susizgribau, kad derėtų rašyti moteris, nes šendiena švesiu 32-ąjį gimtadienį, o ne 22-ąjį :blink:
 
Čia atsidūriau, turbut kaip ir daugelis, nes kažko ieškome. Ieškome tai kas leistų jaustis laimingais, tvirtais, pasitikinčiais ir t.t. Ieškome minties už kurios užsikabinę galėtume įgyvendinti savo tikslus, tobulėtume ar išmoktume... Nesame visi vienodi ir nevisi galime būti verslininkais ar menininkais, sodininkais ar gaisrininkais. Kas ieško patarimo kurti verslą, kas ieško darbo, kas ieško budo kaip įveikti visokias baimes, kas nori pasidalinti savo patirtimi.
 
Taigi ir aš ne išimtis, esu nuolatiniuose ieškojimuose. Šį puslapį atradau, nes ieškojau informacijos apie temą kuri buvo neseniai ir ne vienam aktuali, tai žalios kortos loterija į JAV. Bet atradusi šią temą radau ir kitų gerų minčių ir informacijos.
 
Esu baigus ir profesinę mokyklą ir aukštąją, dirbusi esu ir Lietuvoj ir Airijoje ir Anglijoje. Teko dirbti ir geresni darbą ir juodą darbą. Keičiau ir profesiją, nors esu baigusi dizainą sukau į grožio sritį. Vis nesijaučiu, kad esu vėžiose,nes kas patinka nežinau kaip tą išrutulioti, nes atsimušu arba į kažkokius Lietuvos valdžios nepalankius sukurtus barjerus, arba piniginius dalykus arba savo trukumus. O kai apsoliučiai visi aplinkui draugai ir pažystami jau gyvena įprastus gyvenimus sukurę šeimas dirbantys vienokius ar kitokius darbus, o pati vis ant vietos trypiu, tai labai supurto ir priverčia dar labaiu viską apmastyti.
Tai ir mano tikslas čia pasidalinti savo patyrimais ir atradimais ir taip pat rasti čia kažką kas gal būt padėtu man susidėlioti savo siekiuose ;)
 
"Gyvenime nebūna klaidų, tik pamokos. Nėra neigiamos patirties, tik galimybė tobulėti, mokytis ir eiti saviugdos keliu. Kovojant randasi tvirtybė. Net ir skausmas gali būti nuostabus mokytojas" (Robin Sharma)
 
Visiem sėkmės igyvendinant savo tikslus ;)

Pas mumis tokių, išplėstinių, prašo, nežinau kaip pas kitus. :)

Šiandien visi Facebook puslapių administratoriai pamatė žinutę:
"We’ve recently updated the way we measure how many people like your Page. Pages may see a decrease in likes after March 12, when we removed likes from inactive Facebook accounts."
 
Pastaruoju metu vykęs netikrų anketų blokavimas ir valymas perėjo į kitą etapą - ištrinami visi netikrų anketų "like" paspaudimai. Taigi jau visai netrukus, daugelis puslapių užsipirkę netikrus paspaudimus gali pamatyti perpus sumažėjusius puslapio fanų skaičiukus.
 
Džiugu! :)

Ne kartą jau esu matęs uždarbiečių temas apie tai, kokie jie nelaimingi, kaip neranda gyvenimo prasmės ir panašiai. Todėl visiškai spontaniškai nutariau pasidalint savo mintim/išmintim.
 
Ar esate kada nors savęs paklausę ,,ar aš esu laimingas" ? Ir jei atsakymas buvo teigiamas, ar jis buvo nuoširdus? Dauguma žmonių tiesiog nesugeba būti laimingais, nes jie nežino kaip tokiu tapt..
 
Nuo pat mažens kai tik gimstame, mus pradeda programuoti visuomenė. Ištisai mum primetinėjamos nuomonės, nuostatos, visuomenės sudaromi stereotipai mus formuoja. Daroma įtaka mažam vaikui labai stipriai paveikia jo būsimą gyvenimą. Kad visa tai nusimesti, reikia labai daug jėgų, tam reikia atmerkt akis. Tai vadinama - prabūdimu. Bet šį kart aš ne apie tai.
Visuomenė dar nespėja taip stipriai paveikti mažų vaikų todėl jiems gyvenimas atrodo nuostabus. Žaisdami smėlio dėžėse, dūkdami lauke jie iš tiesų jaučiasi laimingi. Pradėjus lankyti mokyklą, vaikams pradeda formuotis pirmieji stereotipai, kurie lemia tolimesnę jų laimės raidą. ,,Mama, aš noriu tokio telefono kaip Darius!”, jei mama vaikui atsako, jis jaučiasi nelaimingas, nepilnavertis, nes turi mažiau nei Darius. Taip pradeda formuotis nuostata, jog daiktai mus padaro laimingais. Kada vaikas šiek tiek suauga, jis pradeda taupyti, pradeda tėvų prašyti darbo, kad galėtų užsidirbti ir nusipirkti taip jau senai geidžiama mobilų telefoną. Nuo tada vaikui susiformuoja nuostata, jog pinigai jam atneš laimę, nes jis už juos galės nusipirkti tam tikrus daiktus ir patenkinti savo materialius poreikius. Galų gale jam visa to mažą, todėl jis dar šiek tiek paaugęs pradeda laukti pilnametystės, nes jį jau būna užknisę tevų nurodinėjimai ir mano, jog sukakus 18 metų jis taps laisvas ir gales daryti ką nori! Atėjus 18m-19m jis pabaigia mokyklą ir tada jau pamato, jog viskas nėra taip gerai kaip atrodė. Reikia pasirinkti specialybę, žengti tolimesnius žingsnius, na jis mano, jog pabaigs mokslus, gaus darbą, uždirbs pinigų ir bus laimingas. Pabaigus mokslus jis dažniausiai susiranda darbą, kurio nemėgsta ir pamato, jog visgi nėra taip gerai kaip atrodė nes vis dar jaučiasi nelaimingu, jaučia, kad kažko jam trūksta. Jei iki tol žmogus dar nėra suradęs savo antrosios pusės, mano, jog ją suradęs, susituokęs, pradėjus kartu gyvenimą bei susilaukus vaikų jis taps laimingu. Dėja, tai vėl gyvenimo matymas pro rožinius akinius. Atėjus tam laikui, jis pamato, jog ir tas vedybinis gyvenimas nėra toks puikus. Vaikams reikalingas išlaikymas, dėl jų padidėja atsakomybių, antroji pusė nepatenkinta ir t.t., žodžiu, jis pradeda laukti kol užaugs vaikai, pabaigs mokslus ir susiras DARBUS.. T.y ,,įsitvirtins“ gyvenime. Ir vėlgi atėjus šiam laikui jis jaučiasi nelaimingu, nes kažko galu gale trūksta. Tada jis pradeda laukti pensijos.. Ohhh, galvoja jis, tada tai pailsėsiu. Atėjus 65 metam, jis gauna pirmąją pensiją ir jau pradeda galvoti apie mirtį. Dauguma net perkasi vietas kapinėse, kai kurie netgi karstus nusiperka. Kitaip tariant, palaidoja save gyvus.
 
Visa gyvenimą pragyvenęs laukime jis suvokia visas savo klaidas, tačiau, jas ištaisyti jau būna per vėlu.. Jums ką tik nupasakojau standartinio pasauliečio standartinę gyvenimo tėkmę. Ar nematot tame bent dalį savęs, savo artimųjų ar draugų? Turbūt matote..
 
Iš viso šito užburto rato galima išsivaduoti ir pagaliau gyventi tik džiaugsme.
 
Pradėkite nuo to:
 
1. Ieškokite savęs dvasiniame lygmenyje, nebe materialiame.
2. Padėkite kitiems
3. Būkit ištikimi sau
4. Paaukokite bent dalį savo laiko bei pinigų tiems, kuriems iš tikrųjų to reikia.
5. Po truputi siekit išminties. Skaitykite išmintingas knygas (pati išmintingiausia – Biblija), klausykitės dvasinių mokytojų, siekite kuo daugiau patirti.
6. Po truputį bandykit nuo savęs naikinti prieraišas. Nebūkit prisirišę prie žmonių, prie pinigų bei visų kitu materialybių. Tai, kas yra sukurta šiame pasaulyje žmogaus, yra laikina, o jūs esate – amžini.
7. Nebijokite mirties, nes mirtis tai tik naujo gyvenimo pradžia.
8. Atmerkit akis.
 
Tai nėra teiginiai, tai yra atsakymai. Jei dvasiškai tobulėsite, atrasite šių atsakymų klausymą.
 
Atėjus tam tikram laikui, kai jau būsite pasiruošę suvokimui, suprasite, jog tai kas vyksta aplink jus yra tik teatras ir nieko šiame gyvenime nėra reikšmingo. Žmonių problemos jums atrodys tik dar viena kvailystė. Visgi problemos didumas priklauso nuo žmogaus reakcijos. Jūs sugebėsite į problemas nebereaguoti taip aštriai, sugebėsite išlaikyti šalta protą kiekvienoje situacijoje. Suprasite, kad viskas kas supa jus yra nereikšminga ir netikra. Vienintelis tikras dalykas yra tai, ką jaučiate viduje.. O jūs jausite tik palaimą.
 
Linkiu jums atmerkti akis ir gyventi palaimingai :)

O kurie tie pagrindiniai? Kokie dažniausiai būna?

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

Sveiki:)
Ir as nusprendziau prisistatyti prisiregistravimo proga. Pries 22 metus gavau Povilo varda. Po mokyklos baigimo norejau studijuoti grafini dizaina. I sia programa praleido tik kolegijos (ir dar i nemokamas vietas!), bet padariau didele klaida ir nuejau i VDA industrini dizaina mokama vieta. Vien del to, jog.. Na.. "prestizas". Nuejau su mintimi perstot i grafini. Po pusmecio pamaciau, jog nieko nesigaus. Paziurejes is salies i situacija supratau, jog mokausi tai, ko nenoriu ir uz tai mokejau didelius pinigus (tevu pinigus). Viska meciau ir pavasario gale, uzsimetes kuprine ant peciu, islekiau su trim draugais patranzuot po Europa. Nusigavom iki pietines Ispanijos. Iki Malagos. Kelyje praleidom du menesius iskaitant kelione atgal i Lietuva. Po dvieju menesiu Lietuvoje isvykom i Anglijos fermas uzdirbt pradiniam gygenimui Londone. Nenorejom kaulyt is tevu :) atvyke i Londona visai neblogai isitvirtinom, bet man kuo toliau, tuo greiciau viskas ritosi zemyn. Pajutau, jog Londono gyvenimo ritmas man kelia dideli stresa, su kuriuo nesugebejau susitvarkyt. Todel nusprendziau vykt atgal i Lietuva. Taip ir sedziu cia nuo praeitu metu liepos. Isejau is po tevu stogo su mintimi, jog reik kazka pradet paciam kurtis ir stotis ant koju, baigt blaskytis is vienos vietos i kita ir susikoncentruot ties pirmuoju planu - grafinio dizaino studijomis. Problema ta, kad po isejimos is VDA nebuvau paemes piestuko i rankas. Tik pries savaite pradejau vel papaisinet, eskizuot. Reik "ataugint" ranka. Dar yra mintis pradeti programuoti, mokytis programavimo kalbu (bandziau per codeacademy), gal pradet koki versliuka (nors mintis buti laisvai samdomu man labiau prie sirdies). Todel ir susizavejau siuo forumu ir jusu bendruomene. Cia tiek daug naudingos ir idomios info, kad vos atsiplest galiu nuo narsymo ir skaitymo! O ir jusu bendruomene pasirode labai draugiska ir geranoriskai atsakinejanti i klausimus, bei besidalinanti informacija. Uzsimaniau ir as buti jos dalimi :) Tikiuosi daug is jusu ismokt, o atejus laikui, gal ir as ka protingo ir naudingo turesiu pasakyti jums ;)
Tai iki susirasymo!
P.s. Tikiuosi ne per ilgas postas.

Jau buvo isprestas sitas uzdavinys senoj temoj: https://uzdarbis.lt/t332897/masyvas-pagalba-del-uzdavinio/

galejai pasakyt ir vienu zodziu - Amerika. :D