dozzaz

Pagal tai, kad po to dažnai grįžta pas mane ir prašo pataisyti darbą bei sutinka mokėti daugiau ir dirbti mano sąlygomis :)
 
 
Uždarbyje tai žinok specifinė liaudis iš abiejų pusių - ypač užsakovų čia didelė dalis tokių, kurie nori stebuklų už 20 Lt :) Dėl to per daug savo paslaugų šiame forume ir nereklamuoju.

Nusprendžiau su Uždarbio auditorija pasidalinti savo straipsniu (originalas čia) apie efektyvų bendravimą su klientais. Pats esu tinklalapių kūrėjas, bet manau, kad šios tiesos gali būti pritaikomos daugeliui freelance tipo profesijų.
 
* * * * *
 
Bendravimas yra neatsiejamas bet kokio projekto procesas – dažnai ne mažiau svarbus, negu realus techninis darbas. Tad šiandien nusprendžiau pasidalinti patarimais ta tema – bet ne šiaip “ką reikia daryti”, o ką pats asmeniškai darau, kad bendravimas tarp manęs (programuotojo) ir kliento vyktų kuo sklandžiau. Taigi, mano paties darbo principai:
 
1. Filtruoju klientus
 
Straipsnio pavadinime minimi “normalūs klientai” – ką tai reiškia? Dažnai manoma, kad reikia dėti visas pastangas, kad gautum užsakymą. Nė velnio – kai kurie užsakovai atneš tik nuostolių ir nervų karą. Kaip tokius atpažinti – atskiro straipsnio klausimas, bet bendrai tai tikri specialistai renkasi užsakovus net labiau, nei pastarieji juos.
 
Mano praktikoje, atkrenta apie 2/3 visų klientų, kurie kreipiasi. Priežastys įvairios, bet kokia pusė iš jų tiesiog “nepraeina atrankos”. Gali pasirodyti, kad aš pasikėlęs ir arogantiškas, bet iš tikro tai tie klientai tada nueina pas mažiau kvalifikuotus žmones, kurie pasiruošę dirbti jų sąlygomis. Win-win.
 
2. Bandau giliau suprasti klientą
 
Niekada nepuolu rašyti kodo ar diegti kokios TVS iškart: pirmas tikslas yra suprasti klientą. Iš verslo tikslų pusės – suprasti, ne kokios spalvos logotipo jis nori, o kokie jo tikslai ir lūkesčiai projektui, ką jis laikytų sėkme.
 
Būtent nuo to atsispiriu viso darbo eigoje, ir šiame etape aš pasiūlau klientui techninius sprendimų variantus, kurie padės pasiekti tikslų. Ir, kas galbūt dar svarbiau, siūlau atsisakyti kai kurių funkcijų, jei jos neveda prie tikslo.
 
3. Užduotis – tik raštu
 
Dažnas užsakovas patingi skirti laiko ir detaliai surašyti užduotį bei visas funkcijas. Maždaug, eigoje bus matyti. Kai kurie iš tokių jau iškart gauna atsisakymą dirbti, bet kai kuriuos kitus galima priversti padirbėti.
 
Mano dažna frazė: “Ar jūs turite detaliai aprašytą užduotį? Jums to reikės, nepriklausomai nuo to, ar samdysite mane, ar kitą programuotoją/įmonę”. Veikia 100%.
 
Taip pat bandau atpratinti klientus siųsti užduotį dalimis el. paštu. Viename laiške penki punktai, po to “o pala, dar prisiminiau” penki punktai, ir tada be galo. Turi būti centralizuota vieta, kur saugoma pilna užduotis – pats tam naudoju Asana, bet iš esmės priklauso nuo kliento, svarstau pagal žmogų, ar papildomas projektų valdymo įrankis neapsunkins proceso.
 
4. Užduotis ir planas – du skirtingi dalykai
 
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį reikia padaryti, gavus užduotį iš užsakovo – paversti ją realiu planu. Sakote – kur skirtumas? Mano praktikoje yra taip: užduotis nusako ką reikia padaryti, o planas – tai konkrečių darbų/etapų sąrašas su tarpiniais laiko terminais, kas ir kada bus užbaigta ir kas nuo ko priklauso.
 
Pradėti dirbti be chronologinio plano yra lengva, bet po to eigoje labai nepatogu sekti, kas padaryta, o taip pat galima ir pražiopsoti, kad kažkokią dalį reikėjo daryti anksčiau nei kitą dalį, nes tarp jų yra priklausomybė.
 
5. Aptariu sąlygas iš anksto, kad nekiltų klausimų
 
Galiu pasakyti drąsiai: didžiausia visų projektų visų problemų priežastis – nesusikalbėjimas tarp šalių. Projekto eigoje/viduryje/pabaigoje dėl to po to kyla nesklandumų, nepagrįstų kaltinimų ir t.t. Dėl to, kaip sakoma, dėl visko kiek įmanoma reikia susitarti “dar ant kranto”, prieš plaukiant kartu valtyje.
 
Ką būtinai-būtinai reikia aptarti (ir aprašyti):
- Darbo etapai ir jų atlikimo terminai
- Apmokėjimas: jo formos, jo dalys, avansas, delspinigiai ir kt.
- Visi projekte dalyvaujantys žmonės ir jų svarba: kas ką sprendžia
- Galimi papildomi darbai ir jų galima kaina
- Palaikymas po projekto pridavimo – ar už jį bus mokama ir kokiomis sąlygomis
- Jei pasitaikys klaidų ar smulkių patobulinimų – kiek laiko truks garantija
 
Turiu vieną strategiją, kad apsisaugočiau nuo mokėti nenorinčių užsakovų – laikau visus projektus savo serveryje, ir perkeliu juos pas užsakovą tik po pilno apmokėjimo (su sąlyga, kad pats projektas veikia ir jį belieka tik fiziškai perkelti).
 
6. Dažnai bendrauju su klientu
 
Šiuolaikinis madingas “agile” principas ir jo “sprintai” gali būti pritaikyti daug kur – kažkiek tos filosofijos taikau ir savo darbe. Klientams darbo rezultatus pateikiu porcijomis, kur bent po kažkiek naujovių atsiranda nuolat – taip vyksta aktyvus bendravimas, aptarimas, nuomonių apsikeitimai. Taip nesklandumai pastebimi anksčiau, o ne tada kai jau per vėlu/brangu perdarinėti visą darbą.
 
Tas dažnas bendravimas turi dar kelis šalutinius poveikius. Vienas iš tokių – “šiltesnių” santykių su klientu užmezgimas, kas reiškia kad teoriškai didesnė tikimybė, kad mane prisimins labiau, kai kas nors iš kliento draugų ieškos programuotojo. Nes su manimi N kartų susirašinėjo ir atsiminė.
 
Kitas dalykas – dažni pokalbiai verčia ir patį užsakovą pasitempti, nuolat stebėti projekto eigą, ruošti reikalingą informaciją iš anksto, analizuoti projekto būklę ir šiaip aktyviau dalyvauti.
 
7. Darbai laiku, jei įmanoma – anksčiau
 
Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, ar ne? Kad jeigu reikia darbą ar jo dalį padaryti iki dienos X, tai stengiamasi spėti iki dienos X. Bet aš stengiuos suspėti iki kokios (X-2) dienos – iš dalies, kad būtų laiko visokiems smulkiems pataisymams, o tuo pačiu kad maloniai nustebinčiau klientą – jie, patikėkite, to nepamiršta.
 
Kitas dalykas – iššūkis pačiam sau: ar įmanoma padaryti darbą greičiau negu yra sutarta, tai priduoda papildomos motyvacijos.
 
Tiesa, reikia pridurti, kad tai nereiškia, jog dirbu belekaip, kad tik suspėčiau greičiau. Kokybė turi išlikti. Kita vertus, čia kartais taikau “lean” principą – kuo anksčiau užsakovui parodyti bent kažkokį pusiau veikiantį variantą ir tada jau daryti tobulinimų iteracijas.
 
Dar vienas momentas – jeigu jau matau, kad niekaip nesigauna tilpti į laiko terminus, apie tai pats pranešu užsakovui, nedelsiu iki to momento kai manęs ieškos su klausimu “kur dingęs”. Geriau nuoširdžiai prisipažinti ir išlaikyti gerus santykius, tuo pačiu informuojant kitą pusę, kad ji savo ruožtu planuotų savo veiksmus atitinkamai.
 
8. Šalutinis tikslas – rekomendacija
 
Jei dirbu su žmogumi ar įmone pirmą kartą, tikslas nėra tik šis konkretus projektas ir sutarti pinigai. Aš žiūriu plačiau – jei kita pusė liks patenkinta, tada tikėtina, jog sugrįš dar ar bent jau rekomenduos mane, jei kažkam iš aplinkos prireiks programuotojo pagalbos.
 
Dėl to daryti “belekaip, kad tik veiktų, o užsakovas gal nepastebės” – nepateisinamas variantas. Nes vėliau gali išlysti visokių netikslumų ir nesklandumų, ir už kiekvieną iš jų gausite vis mažiau karmos taškų užsakovo akyse.
 
* * *
 
Čia yra tik dalis principų, kurių stengiuosi laikytis, kurdamas projektus kitiems. Bendrai visus juos galima apibūdinti taip – kad tam laikui tas projektas tampa ir jūsų kūdikiu, reikia žiūrėti taip tarsi kurtumėte jį sau ir bandyti parodyti rezultatą. Tada užsakovai tai vertins ir sugrįš.
 
O gal jūs turite kažkokių tips’ų, kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su užsakovais?

Ar aš čia vienintelis, kuris telpa į 5lt/mėn? Turiu tą planą su kažkiek nemokamų minučių, telefonu naudojuosi kaip darbine priemone, mano pokalbiai trunka tik tiek, kiek reikia. Tiesa, žmonės dažniau skambina man, nei aš jiems, bet net ir tokiu atveju nekalbu valandom. Gal todėl ir mano telefono baterija laiko kaip priklauso, nereikia kasdien krauti.
Nesuprantu tų, kurie čia verkia, ruošiasi "sparnus kelt" ir t.t. Įpraskit vieną kartą susimokėt už gaunamas paslaugas, juo labiau, kad ta kaina yra juokingai maža, turbūt visoj Europoj sunkiai rasit mažesnius mob. ryšio tarifus, nei Lietuvoj.

Sveiki, mano vardas Andrius Užkalnis, ir būkite pasveikinti mano reguliarioje nepakantumo pamokėlėje, kur nereikia laukti argumentų, o reikia tylėti ir klausytis, tylėti ir klausytis.
 
Antraštė šį kartą yra angliška, kad jau iš pat pradžių galima būtų pakelti diskusijos temperatūrą ir pakaitinti aistras. Ar kas uždraudė rašyti angliškas antraštes lietuviškiems straipsniams? Niekas neuždraudė. Visi juk supratote, ką norėjau pasakyti.
 
Norėjau pasakyti štai ką: jūs pastebėjote, kaip diskusijos apie darbą, verslą ir inovaciją užsiteršė nuolatiniu BS* srautu apie startapus, venča-kapitalo siurbikus ir čiulpikus, hub‘us, habus, startuolius ir kitokius, reiškia, ekonomikos 3.0 buzz-wordus, nuo kurių kepenyse pradeda dilgčioti visiems normaliems žmonėms.
 
Susidarė pavojinga situacija, Tėvynė pavojuje: hipsterių svajonės apie tai, kaip ant kelių pasidėjus laptopą (arba dar geriau – planšetinį), įsitaisius kur nors hub‘e („kur jauni veiklūs žmonės dalinasi idėjomis“) ar dar geriau kavinėje, galima pasikelti kapitalo iš kokio nors verslumo skatinimo fondo, arba iš dosnaus kapitalisto, kuris, išgirdęs apie parverčiančiai kosminį planą („čia bus kaip tipo naujas Feisbukas, tik viskas bus geriau, ir bus ir like, ir unlike knopkės ir dar galėsim integruoti su bitkoinais“), tuoj pat atsegs kelis milijonus, ir galima bus pirmiausia padaryti meet-up‘us Kalifornijoje ir Tailande ir prisipirkti gedžetų su visais skambučiais ir švilpukais, ir jau tada ne už kalnų bus ir pajamos, kurios prasidės, dar nebaigus deginti investuotųjų pinigų.
 
Paprastesnis verslo modelio paaiškinimas: „padarysim afigieną programėlę kuri leis užsisakinėti kavą Coffee Inn‘e**, ir parduosim Gūglui/Androidui už kelis limonus“.
 
Kur mes šitą viską matėm? Ai, tikrai, jau buvo dot.com burbulas, na, tas kuris 1997-2000, dabar praėjo laiko tarpas, maždaug atitinkantis laikotarpį nuo žmogaus gimimo iki lytinės brandos, ir vėl prašom tos pačios zuikio dainos, tik truputėlį su kitu padažu (dabar tie, kas prikaupė pinigų tradiciniais būdais, taip lengvai jų nemėto tiems, kas nenori gaminti telefonų arba auginti obuolių ir spausti sidro, bet nori, like, būti gudresni).
 
Sakysite, ar tau gaila? Ar ten tavo pinigai? O gal girdėjai apie tokią kompaniją „Apple“? A? Ir tada pagrindinis klausimas – „o girdėjai tokį Ilją Laursą?“. Šia pavarde jie baigia visas diskusijas: nes yra pavyzdys, kaip tas žmogus tai padarė, ir dabar jie padarys viską irgi taip pat. Nes „Yes We Can“, kaip jiems sakė Obama, ir jie patikėjo.
 
Man gaila, nes aš atsakau ne tik už save, bet ir už tuos, kas aplink. Kenksmingos mintys nuodija jaunų žmonių smegenis, ir jie, vietoje to, kad sužinotų reikiamame amžiuje teisingas tiesas apie sunkų darbą, pridėtinės vertės kūrimą, laiko vertę ir neišnaudotų galimybių kainą, vartotojo poreikių tenkinimą ir pirkimo sprendimų skatinimą, prisikemša sau galvas paistalų apie tai, kaip greitai pasikelti milijoną iš oro.
 
Jie patys nenori dirbti samdomo darbo (nes ten viskas nesąmonė ir visi viską daro ne taip, kaip reikėtų), tačiau įsivaizduoja, kad patys nueis ir pasisamdys labai protingų ir labai motyvuotų žmonių, kurie kažkodėl norės dirbti jiems. Net ir be atlyginimo: samdos planai dažniausiai numato nemokamą bandomąjį laikotarpį, „kai pradės eiti rimtos pajamos tai jau tada skolingi neliksim“, arba potencialios įmonės potencialių akcijų siūlymą. Tos įmonės akcijų niekam nereikia: net Darbo Partijos rinkimų pažadai yra perspektyvesnė popieriaus rūšis.
 
Jie prisižiūri internete sėkmės istorijų (na, dažniausiai tris ar keturias), ir supranta, kad visa senojo pasaulio ekonomika yra lochams, nes tikras būdas uždirbti yra, žmogau, padaryti 3.0 ekonomiką, perstumti paradigmą ir pakeisti žaidimo taisykles.
 
Ko jie nesupranta, tai visų pirma to, kad nei Steve Jobs, nei Bill Gates (tiesa, Bill Gates jie vis tiek kažkaip myli ne iki galo, na ne startaperis jis, nors tu ką), nei Mark Zuckerberg, nei Richard Branson niekada nekiūtojo skaitydami motyvacines istorijas apie kitų žmonių sėkmę; jiems niekada nereikėjo verslumo skatinimo fondų, ir užvis mažiausia tikimybė juos sutikti būtų kokiame nors hipsterizuotų jaunuolių degančiomis akimis susibėgime motyvuojančiu pavadinimu „Go Do It Young America“***.
 
Su tuo „verslumo skatinimu“ tai yra tas pats, kaip su „sugrįžimo iš emigracijos“ skatinimu: jei žmogus, kad grįžtų į Lietuvą iš Norvegijos silkių pjaustymo fabriko, turi būti kažkaip paskatinamas, tai jo šimtą metų nereikia mums Lietuvoje, tegul sėdi kur sėdėjęs ir sėkmės jam ten. Talentai būtent todėl ir yra talentai, kad jie ne skatinami, o daužomi per galvą vis tiek pasiekia savo, nes turi daugiau energijos, jėgų ir proto už kitus, ir būtent todėl jie sugeba padaryti konkurentus.
 
Būtent nuo startapų ateina, kaip užkratas, tas infantilus supratimas, kad jei nelabai sekasi, tai reikia, kad truputėlį palengvintų užduotį, ir jau tada įsivažiuosim. Nesąmonė. Jei manai, kad įsteigti įmonę yra labai sunkus dalykas, tai sėkmės tau, kai pamatysi, ką reiškia kovoti su konkurentais arba bandyti paimti pinigus iš klientų, kurie nė trupučio nenori tavo prekių ar paslaugų. Įmonės steigimas, palyginti, yra pasivaikščiojimas parke.
 
O pikčiausias startupų poveikis yra štai koks: jie moko niekinti tradicinę ekonomiką, arba, kaip buvo minėta pirmajame filme Wall Street, fundamentals. Startapininkai nuo jaunų dienų pratinami ignoruoti tai, kas svarbiausia, ir tai, kas bėga ekonomikos gyslomis: pinigus ir skaičius. Jie nemėgsta verslo planų ir Excel‘io lentelėse surašytų projekcijų, nes tai jiems toks XX amžius, kad oi.
 
Kiek pagamini, už kiek, ir už kiek parduodi, ir kiek lieka, ir kiek rinkai tavęs reikia – visi paprasti dalykai, ir ten jau visiškai nesvarbu, ką gaminti ir ką pardavinėti – nors batraiščius, nors gatvių šlavimo paslaugas. Kad tik pinigai byrėtų.
 
Ironiška yra tai, kad visi tie hipsteriukai nepagalvoja, kad jų stabai, pagalvojus, darė labai paprastą verslą. Steve Jobs gamino ir milijonais pardavinėjo telefonus, kur vieneto pelnas yra apie 300 dolerių. Parduodi milijoną telefonų, gauni 300 mln. dolerių pelno. Visa kita – prekės ženklo šlovinimas, pirkėjų lojalumas, operacinės sistemos spalvos – jau tik detalės. Fundamentalus pagrindas yra sugalvoti ir gaminti labai paklausią prekę, labai dideliam skaičiui pirkėjų, su labai didele marža, nes pirkėjui norisi gaminio labiau, nei jam gaila pinigų.
 
Lygiai taip pat ta vieta, kur susibėga startapininkai ir jų programuotojai aptarti verslo planų – Coffee Inn – pasidarė tokia didelė ne todėl, kad ten yra labai revoliucinė idėja. Nieko panašaus. Viskas paprasta, kaip dvylika butelių alaus. Pardavinėti kavą brangiai, pardavinėti daug puodelių, pardavinėti daug puodelių brangios kavos daugelyje kavinių, nuo kiekvieno po litą gryno pelno****, ir štai mėnesio pabaigoje turim labai daug litų.
 
Motyvaciniai plakatai ragina nesiliauti svajojus, tik kažkodėl plakatų skaitytojai retai svajoja apie tai, kaip tapti didžiausiu šalies krabų lazdelių gamintoju: jiems tai neatrodo, kaip pakankama svajonė. Jie nori padaryti dar vieną Instagramą ir parduoti Feisbukui už milijardą dolerių – mūsų atveju tai būtų už keturis milijardus litų*****.
 
Tik jie nenori girdėti, kad Instagramo pavyzdys yra išimtis, o ne taisyklė, ir kad verslo istorija yra nusėta iššvaistytais pinigais, sugaištu laiku ir produktais (dažniausiai programėlėmis, kuri už jus suranda artimiausią burgerinę), kurie atrodė puikūs, bet kurių niekam nereikia, arba bent jau nereikia net už 99 centus.
 
Be abejo, jie visi perskaitys šį tekstą ir tikrai neklausys, numos ranka ir eis daryti savo. Tegu. Nenorit mokytis iš protingesnių, išmokys gyvenimas.
 
Andrius Užkalnis rašo tinklaraštyje Protokolai ir maisto apžvalgų portale Laukinės Žąsys.
 
—
 
* BS angliškai reiškia jaučio mėšlą.
 
** Jei norite juos paerzinti, pasakykite, kad jūs ir taip galite užsisakyti kavą, žodžiu, ir paklauskite, kokią naudą potencialus klientas gaus iš jų programėlė ir kodėl ją turės pirkti. Atsakymas visada toks pat: „su programėle žymiai patogiau“.
 
*** Lygiai taip pat nė vienas normalus fotografas nesėdi online subingavių forumuose ir nediskutuoja apertūrų ir sensoriaus triukšmo, jie važinėja ir fotografuoja. Taip pat normalūs, spausdinami ir paklausūs autoriai nedalyvauja rašytojų klubuose, kur biezdariai galvoja, kad išmoks gerai rašyti, jei sėdės internete ir „keisis idėjomis“.
 
**** Aš nežinau, koks jų pelningumas nuo parduoto vieneto, bet už mažiau tai neapsimokėtų ardytis.
 
***** Aš žinau lito ir dolerio kursą, bet mums Lietuvoje reikėtų vis tiek truputį daugiau, nei originaliame variante, nes ir benzinas brangesnis, ir giminėms reikia padėti.
 
 
Saltinis: http://www.pinigukarta.lt/blog/kolumnistai/startapai-shut-up-ai

Aš taip pat palaikyčiau "vėliavos" simbolikos pranašumą prieš naujadaro - neužmirštuolės. Kaip žinia konservatoriai visais laikais buvo uolūs "simbolikos" ir naujadarų, terminų kūrėjai. Vien ko verti šunauja, purvasklaida ir t.t.
 
Taip ir šiuo atveju, buvo pasirinkas žodžių sąskambis su gėle (neįžvelgčiau čia jokių masoniškų sąsajų). Nors realiai RŪTA, visais laikais buvo Lietuvos simbolis. Aguona iš principo netiko ir buvo atmesta net rimčiau nesvarsčius, nes gėlė yra Raudonos spalvos, tad kai kuriems konservatoriams galėjo asocijuotis su raudonu gvazdiku :) O jo savo atlape profesorius tikrai nesisektų.
 
Ši akcija, mano nuomone, labiau skirta abejingam jaunimui išjudinti. Kuriam vėliava ar ta pati rūta visiškai nieko nereiškia - savaime suprantama ir nuobodu. Tad ir buvo sugalvotas naujadaras, kad visiems mažvaikiams būtų FUN :) Patriotizmo šiame simbolyje visiškai neįžvelgiu, nebent tik gėlės pavadinimo simbolikoje - kad jaunimas pasižada nepamiršti :)

Todėl, kad tai netikra... Kodėl būtent ta gėlė? Nes pavadinimas "limpantis"? Mano manymu, Lietuvai daug svarbesnis simbolis yra vėliava, kurios nebuvo galima turėti iki nepriklausomybės, kuri ir buvo pagrindinis simbolis nepriklausomos valstybės. Deja, Užkalnis džiaugiasi, kad pagarbą rodysime įsisegę kažkokią gėlę, o ne SAVĄ vėliavą (paskaitykit, kaip jis apie tai rašo savo tinklaraštyje protokolai.com). Negali tiesiog paimti ir sukurti simbolio, net jei kitose šalyse yra tokia tradicija. Lietuvos vėlevėlė atlape būtų daug rimčiau, nes būtent dėl laisvės turėti savo šalį su sava vėliava, savo himnu tie žmonės ir kovojo.

Turbūt dažnas 18+ turintis šiandienos žmogus yra bent kartą bandęs susirasti darbą internetu. Turiu galvoje, kad elektroniniu paštu kreipėsi į kompanijas ieškančias/neieškančias darbuotojo, arba net turėjo įveikti skausmingą internetinės tipo-mums-nereik-tavo-cv anketos pildymo procesą (kas pildė, tie žinos apie ką kalbu). Deja, ar tik ne per dažnai tokie laiškai darbdaviams lieka neatsakyti? Reta kompanija teikiasi atsakyti, kad laišką gavo, arba kad kandidatūrą atmetė. Teko girdėti, jog stambios kompanijos vien dėl įvaizdžio kuria fiktyvius darbo skelbimus, nors naujų žmonių net nesiruošia įdarbinti (skelbimai sukuria įspūdį, jog kompanija plečiasi, keičiasi ir pan.)
 
Daug Lietuvoje matomų skelbimų turi prierašą "informuosime tik atrinktus kandidatus", t.y. mes per daug užimti net atsiųsti šabloninį atsakymą, o kitos firmos tiesiog neatsakinėja (be jokių prierašų). Man tikrai keista, kad net kreipiantis į didesnes kompanijas, kurios skelbia, kad tikrai tuo metu ieško specifinių profesijų atstovų, personalo skyrius neatsako net paprasčiausiu būdu. Kartais norisi paskambinti ir pasklausti "ar jūsų emailas veikia?", nes elementarus mandagumas sufleruotų kiek kitokią darbdavio reakciją į žmogų, norintį jam dirbti.
 
Tad kokie yra privalumai/trūkumai kompanijų, kurios tiesiog ignoruoja į jas besikreipiančius žmones? Gal kas nors studijavę tokį dalyką apšviestų mane, gal tai daroma labai tikslingai? Ar čia tiesiog žmonių ego, savęs pervertinimas ir išdidumas? Nes mano manymu, laiškui įklijuoti standartinį atsakymą yra ne ką sunkiau nei paspausti delete, tik gerokai žmogiškiau...

Kvaila "poppy day" imitacija (eilinį kartą nauja idėja "pasiskolinta" iš kažkur kitur, ir pateikiama kaip savo). Sutinku, kad istorija yra svarbi, ir kad daug žmonių savo galvas padėjo dėl šitos šalies, bet kiekvieną kartą kai pamatysiu ką nors su ta kvaila gėle, iškart pagalvosiu apie "poppy day", o ne apie tuos svarbius žmones...

ech... nu tai daryk kažką
 
http://i.imgur.com/RAyF4RJ.png

Aš naudoju DropBox. Pavienius failus lengva pasiimti ir įdėti, aišku, pagal poreikius gali ir netikti... Čia ne kokia nokia, programos taip papratai "neįmesi"

Pas mus MRU dirba vienas ponas, baigęs bakalaurą ir magistrą tam pačiam MRU, ten pat ir nepilnus metus dėstytojavimo praktiką atlikęs - taip ir tampama dėstytoju. Oi, atsiprašau - tampama labai prastu dėstytoju. Ką jis man gali papasakoti? Jei po mokyklos baigimo tik mokėsi (teisę) ir iškart pradėjo dėstyti (Verslo IT technologijas), jis nieko kito nedirbęs, niekur kitur nebuvęs ir nieko kito nematęs?
 
Nemanau, kad verta rinktis dėstytojavimą kaip kertinį gyvenimo tikslą. Bet kuris savo srities specialistas nesunkiai gali tapti dėstytoju, o ar dėstytojas gali tapti specialistu darbe? Ne veltui sakoma "jei pats nemoki, mokink kitus". Jei tau patinka dėstytojo darbas, visada galėsi jį gauti, ir neturėtum tokių ambicijų atsisakyti. Bet tapk kokios nors srities eksperte, kad iš tavęs būtų galima išmokti daugiau nei teoriją, kad taptum sektinu pavyzdžiu visiems pas tave ateinantiems.
 
Kadangi esu baigęs studijas UK ir dabar studijuoju LT, tikrai turiu ką palyginti. Man UK dėstė žmonės, kurie nebuvo profesoriai, bet iš jų išmokau daugiau, nei kada būčiau iš knygų ar šiaip kokio teoretiko. Tokie žmonės tavo klaidas pastebi dar tada, kai tik galvoji jas padaryti, o po paskaitų nusidriekia studentų eilė su asmeniniais klausimais - visi gaudavom patarimus. O dėstytojai MRU... dėsto... jų nuomonė neargumentuota ir galutinė... neįdomūs...

O be čekio į garantinį priėmė?
DOA DAP reiškia, kad prekė galėjo būti defektuota tiesiai iš gamyklos, arba defektai išlindo po pardavimo. Bet kuriuo atveju, tau priklauso pinigai atgal, arba naujas telefonas - tau rinktis (nors pardavėjai kartais nemėgsta atiduoti pinigų, bet privalo).

Pas mus MRU dirba vienas ponas, baigęs bakalaurą ir magistrą tam pačiam MRU, ten pat ir nepilnus metus dėstytojavimo praktiką atlikęs - taip ir tampama dėstytoju. Oi, atsiprašau - tampama labai prastu dėstytoju. Ką jis man gali papasakoti? Jei po mokyklos baigimo tik mokėsi (teisę) ir iškart pradėjo dėstyti (Verslo IT technologijas), jis nieko kito nedirbęs, niekur kitur nebuvęs ir nieko kito nematęs?
 
Nemanau, kad verta rinktis dėstytojavimą kaip kertinį gyvenimo tikslą. Bet kuris savo srities specialistas nesunkiai gali tapti dėstytoju, o ar dėstytojas gali tapti specialistu darbe? Ne veltui sakoma "jei pats nemoki, mokink kitus". Jei tau patinka dėstytojo darbas, visada galėsi jį gauti, ir neturėtum tokių ambicijų atsisakyti. Bet tapk kokios nors srities eksperte, kad iš tavęs būtų galima išmokti daugiau nei teoriją, kad taptum sektinu pavyzdžiu visiems pas tave ateinantiems.
 
Kadangi esu baigęs studijas UK ir dabar studijuoju LT, tikrai turiu ką palyginti. Man UK dėstė žmonės, kurie nebuvo profesoriai, bet iš jų išmokau daugiau, nei kada būčiau iš knygų ar šiaip kokio teoretiko. Tokie žmonės tavo klaidas pastebi dar tada, kai tik galvoji jas padaryti, o po paskaitų nusidriekia studentų eilė su asmeniniais klausimais - visi gaudavom patarimus. O dėstytojai MRU... dėsto... jų nuomonė neargumentuota ir galutinė... neįdomūs...

Atviras administracijos atsakymas tau:
 
ši neaiški valiuta atsirado tik prieš savaitę. Visi domenai užregistruoti gruodžio 4-6d., teme bitcointalks forume atsirado gruodžio 8d. Aš mačiau, kokią maklę jie prasuko šiandien, kada apgavo rinką, paleidę fake statistiką.
 
Visą šią informaciją susumavus, administracija nenori, kad temos apie šią valiutą būtų šiame forume.
 
 
Mykolas
 
 
P.S. Dar pamiršau paminėti, kad atsirado nepatvirtintas, ką tik užsiregistravęs narys, kaip pylypas iš kanapių, ir pradėjo dalinti milijonus. Kam toliau norisi milijonų, galite susisiekti AŽ, temų forume nebus.

Taip, buvo parašyta, kad perka nuotrauką.
Į temą - gal kad norit nusipirkt Xbox one nuotraukos nuotrauką? prašom http://www.ebay.co.u...984.m1555.l2649
 
p.s. kartais tikrai verta paskaityti komentarus http://prntscr.com/295ze0

Su mano telefono naudojimo įpročiais, tai ir 150min yra "neribota".
 
Mačiau, kad maxima kasose pildant labas už 10 lt gauni 1gb interneto. Čia irgi gera akcija.

Kas nori nemokamų pokalbių tarp LABAS iki vasaros, siųskite 1550 numeriu tekstą: TARP
Paskubėkite!

Būtent, kad paspaudus mygtuką "Kelti", tau bus galima pakelti tik dvi ar tris temas. Daugiau jis nebeveiks.
 
Štai, kaip atrodo "Aktyvus turinys", pasinaudojus papildiniu. Toks jausmas, kad randuosi to nario el.parduotuvėje.

Omnitelio pasiūlymas man patiko - šitas senų dėdžių tinklas galėtų greičiau užsilenkt su tokiom akcijom. Po bitės iššūkio pramiegojo gerą savaitę, tada internete atsirado paslaptingi baneriai, skelbiantys apie superinį pasiūlymą 12:00. Pasiūlymo esmė - gauni tai, ką duoda kiti, tik bent 2lt brangiau, nei prašo artimiausi konkurentai. Ne tik, kad pramiegojo bėgančius klientus, bet ir nesugebės jų atgal persivilioti. Omnitelyje gali likti tik tinginiai, kuriems paprasčiau mokėti brangiau, bet likti senam tinkle, kad tik nieko daryt nereiktų. O jei 50mb yra "planas, orientuotas į interneto vartotojus", tai aš tuoj išsitrauksiu floppy diskus ir crt monitorių, nes laikas pradėjo eiti atgal...

Omnitelio pasiūlymas man patiko - šitas senų dėdžių tinklas galėtų greičiau užsilenkt su tokiom akcijom. Po bitės iššūkio pramiegojo gerą savaitę, tada internete atsirado paslaptingi baneriai, skelbiantys apie superinį pasiūlymą 12:00. Pasiūlymo esmė - gauni tai, ką duoda kiti, tik bent 2lt brangiau, nei prašo artimiausi konkurentai. Ne tik, kad pramiegojo bėgančius klientus, bet ir nesugebės jų atgal persivilioti. Omnitelyje gali likti tik tinginiai, kuriems paprasčiau mokėti brangiau, bet likti senam tinkle, kad tik nieko daryt nereiktų. O jei 50mb yra "planas, orientuotas į interneto vartotojus", tai aš tuoj išsitrauksiu floppy diskus ir crt monitorių, nes laikas pradėjo eiti atgal...

Omnitelio pasiūlymas man patiko - šitas senų dėdžių tinklas galėtų greičiau užsilenkt su tokiom akcijom. Po bitės iššūkio pramiegojo gerą savaitę, tada internete atsirado paslaptingi baneriai, skelbiantys apie superinį pasiūlymą 12:00. Pasiūlymo esmė - gauni tai, ką duoda kiti, tik bent 2lt brangiau, nei prašo artimiausi konkurentai. Ne tik, kad pramiegojo bėgančius klientus, bet ir nesugebės jų atgal persivilioti. Omnitelyje gali likti tik tinginiai, kuriems paprasčiau mokėti brangiau, bet likti senam tinkle, kad tik nieko daryt nereiktų. O jei 50mb yra "planas, orientuotas į interneto vartotojus", tai aš tuoj išsitrauksiu floppy diskus ir crt monitorių, nes laikas pradėjo eiti atgal...

Omnitelio pasiūlymas man patiko - šitas senų dėdžių tinklas galėtų greičiau užsilenkt su tokiom akcijom. Po bitės iššūkio pramiegojo gerą savaitę, tada internete atsirado paslaptingi baneriai, skelbiantys apie superinį pasiūlymą 12:00. Pasiūlymo esmė - gauni tai, ką duoda kiti, tik bent 2lt brangiau, nei prašo artimiausi konkurentai. Ne tik, kad pramiegojo bėgančius klientus, bet ir nesugebės jų atgal persivilioti. Omnitelyje gali likti tik tinginiai, kuriems paprasčiau mokėti brangiau, bet likti senam tinkle, kad tik nieko daryt nereiktų. O jei 50mb yra "planas, orientuotas į interneto vartotojus", tai aš tuoj išsitrauksiu floppy diskus ir crt monitorių, nes laikas pradėjo eiti atgal...

Omnitelio pasiūlymas man patiko - šitas senų dėdžių tinklas galėtų greičiau užsilenkt su tokiom akcijom. Po bitės iššūkio pramiegojo gerą savaitę, tada internete atsirado paslaptingi baneriai, skelbiantys apie superinį pasiūlymą 12:00. Pasiūlymo esmė - gauni tai, ką duoda kiti, tik bent 2lt brangiau, nei prašo artimiausi konkurentai. Ne tik, kad pramiegojo bėgančius klientus, bet ir nesugebės jų atgal persivilioti. Omnitelyje gali likti tik tinginiai, kuriems paprasčiau mokėti brangiau, bet likti senam tinkle, kad tik nieko daryt nereiktų. O jei 50mb yra "planas, orientuotas į interneto vartotojus", tai aš tuoj išsitrauksiu floppy diskus ir crt monitorių, nes laikas pradėjo eiti atgal...

Omnitelio pasiūlymas man patiko - šitas senų dėdžių tinklas galėtų greičiau užsilenkt su tokiom akcijom. Po bitės iššūkio pramiegojo gerą savaitę, tada internete atsirado paslaptingi baneriai, skelbiantys apie superinį pasiūlymą 12:00. Pasiūlymo esmė - gauni tai, ką duoda kiti, tik bent 2lt brangiau, nei prašo artimiausi konkurentai. Ne tik, kad pramiegojo bėgančius klientus, bet ir nesugebės jų atgal persivilioti. Omnitelyje gali likti tik tinginiai, kuriems paprasčiau mokėti brangiau, bet likti senam tinkle, kad tik nieko daryt nereiktų. O jei 50mb yra "planas, orientuotas į interneto vartotojus", tai aš tuoj išsitrauksiu floppy diskus ir crt monitorių, nes laikas pradėjo eiti atgal...

pvz. iš Kanados - sugedo metro "turniketas" (sukamoji kryžminė užtvara), žmonės laisvai galėjo praeiti, bet jie vis tiek palikdavo pinigus. Kažkaip neisivaizduoju tokios situacijos LT, kad žmogus galėdamas nemokėti mokėtų :) Taip ir su mokesčiais pas mus ...