simasj

Šiuo metu viskas yra testavimo režime ir dirbame prie kainodaros. Tik dienų klausimas, kada ženkliai sumažės tos maržos, kai įgyvendinsime visus numatytus planus.
 
Dėl jūsų paskaičiavimų ir "brangumo" lyginant su Mtgox kategoriškai nesutikčiau.
 
O jūs bandėt mtgox siųsti iš mokėjimai.lt, ar jie tikrai priima 3 šalių mokėjimus? Vis tiek siuntėjas bus mokėjimai.lt, o ne siunčiantis asmuo. Yra tikimybė, kad išvis tokį mokėjimą atmes ir grąžins. Tokiu atveju siuntėjas sumokės siuntimo, grąžinimo, siuntimo tarpbankinius ir grąžinimo tarpbankinius mokesčius. Yra rizika prarasti priėjimą prie savo lėšų ~2-3 savaitėms + ~100-200$ banko mokesčiams.
 
 
Šita ištrauka būtent yra pačiam Mtgox. Tai reiškia, kad siuntėjo pavadinimas turi sutapti su mtgox sąskaitos savininku. Jeigu siųsite per mokėjimai.lt siuntėjas bus EVP International, o ne jūs. Ir dėl AML priežasčių mtgox pilną teisę turi grąžinti tokį mokėjimą.
 
Kitas dalykas, ar jūs žinote, kad siunčiant tarptautinį pavedimą egzistuoja dar tarpbankiniai mokesčiai, kuriuos taiko tarpiniai užsienio bankai. Jie sudarys minimum 20-50$ (į mtgox sąskaitą bus gaunama atitinkamai mažiau). Mokėjimai.lt siūlomas tarifas $4.45 yra SHA tipo, o ne OUR. Tai reiškia tarpbankiniai mokesčiai nėra įskaičiuoti.
 
O pats mtgox dar taiko už tarptautinio pavedimo gavima mokestį 15$
 
Dar pamiršote kokius keitimo kursus bankai taiko iš litų į dolerius. Dar ten nubyrės ~1%.
 
Tai vartotojui kainuos visa tai tikrai ne $4.45 kaip jūs rašot.
 
Kiek yra sutaupoma laiko ir lietuviškas supportas atperka visą tą tariamą "pigiau".
 
Kaip minėjau dar kartą, mes dirbame prie savo kainodaros ir skirtumai tarp kitų keityklų tikrai mažės.
 
Be to, mes nesame birža, o esame market maker, o ne birža. Mes patys prisiimame pozicijas ir parduodame. Mūsų visai kitoks verslo modelis nei mtgox ar kitų biržų.
 
Ir tikrai nesuprantu jūsų paskaičiavimų. Mano suvokimu visai kitaip turi būt skaičiuojama:


 
Pas mus SpectroCoin.com useriui 1 Bitcoinas kainuoja šiuo metu Lt 641.97, tai yra 250$. + greičiau ir jokių papildomų tarpbankinių mokesčių ar laukimų.
MtGox.com useriui 1 Bitcoinas kainuoja 252$, neskaitant tarpankinių keitimų ir visų kitų mokesčių.

jei pavedimu:
Fee: 1% (min fee 20$)
Min sum allowed: 500$
 
(plius už patį pavedima aišku reik mokėt)

Per SVELNIAI pasakyta. Panašu kad jau ir ASIC era baigėsi. Nes jau nebėra ką gero būtų gauti ar nors "užsisakyti" šiandien
Jau rašiau anksčiau, kad:
> norint pasiekti ROI bent jau per 3-4 mėnesius, reikia:
>* 40+ GH už 1BTC - jei ASIC'ą gaunat šiandien.
>* 75+ GH/BTC - jei pristatys už 1 mėnesio
>* 160+ GH/BTC - jei žada pristatyt už 2 mėn
 
Perskaičiavus ta "comparison" lentelę, nebematau nei vieno, kurio mątantis žmogus dar vis galėtų norėti:
ASIC'u efektyvumas
 
Mano išvada viena (ir pasiruošęs ją visaip pagrįsti):
Pradėti užsiimt mainingu šiandien - jau pavėlavote. Investuot i mainerių firmų akcijas - irgi nebeapsimoka, jos bankrutuoja viena po kitos. Vargu ar pataikysit nusipirkt "teisingą". Norintys "pasipelnyti" iš bitkoinų, beturi vieną galimybę: Pirkti bitkoinus ir juos LAIKYTI. Amen.
 
Šis grafikas geriausiai parodo, kas darosi pasaulyje šiuo metu: http://i.imgur.com/uDQwqeT.png
 
ir paskutines minutes skaičiai: http://i.imgur.com/9QMifYU.png

Keityklos ima maždaug 0.5% nuo sumos.
 
Ne 2030 metais, o 2140 metais. Įsivaizduok analogiją su auksu. Kas bus, jei kas nors paims ir nupirks visą pasaulyje esantį auksą?
 
Vėlgi, ta pati analogija su auksu. Juk visas auksas esantis Žemėje, jau egzistuoja, tik ne visas dar yra iškastas. Jei visas auksas jau yra, kodėl aš dabar negaliu viso jo nupirkti, o gal galiu?
 
Galbūt, jei ta kita valiuta pasiūlys kažkokių pranašumų prieš bitcoin. Tai vadinama "konkurencija". Konkurencija yra teigiamas dalykas.
 
Taip.
 
Galbūt.
 
Su NSA šnipinėjimo ir data analysis galimybėmis, tiktai galima.
 
Su maišai anonimiškumą su pseudonimiškumu. Kuo skiriasi anonimiškumas nuo pseudonimiškumo?
 
Pavyzdys su internetiniais forumais:
uzdarbis.lt yra pseudonimiškas forumas - kiekvienas vartotojas turi savo vartotojo vardą, kuris nesikeičia, todėl visi žino, kas, kada ir kokią žinutę parašė, nors ir nežino to žmogaus vardo/pavardės ar kitų realių duomenų.
4chan.org yra anonimiškas forumas - visų vartotojų vardas yra nurodomas tas pats ("anonymous"), todėl niekas negali žinoti, ar temoje diskutuoja 10 ar 100 žmonių, ar tai 1 žmogus, diskutuojantis pats su savimi.
 
Siūlau pažiūrėti Microsoft Research paskaitą apie tai - http://research.micr....aspx?id=192058
 
Anonimiškumo stoka ir yra pagrindinė bitcoin problema, o ne per didelis anonimiškumas, nes jo tiesiog nėra. Mano duotoje paskaitoje šnekama būtent apie tai - kaip išspręsti šią pagrindinę bitcoin problemą, ir padidinti anonimiškumą.
 
Paskaitos aprašymas: "Bitcoin is the first e-cash system to see widespread adoption. While Bitcoin offers the potential for new types of financial interaction, it has significant limitations regarding privacy. Specifically, because the Bitcoin transaction log is completely public, users’ privacy is protected only through the use of pseudonyms. In this talk we discuss Zerocoin, a cryptographic extension to Bitcoin that augments the protocol to allow for fully anonymous currency transactions. Our system uses standard cryptographic assumptions and does not introduce new trusted parties or otherwise change the security model of Bitcoin. We detail Zerocoin’s cryptographic construction, its integration into Bitcoin, and examine its performance both in terms of computation and impact on the Bitcoin protocol."

Meskit iš forumo,čia fake. Apsimetėlė/apsimetėlis. Kad paskui Scammint nepradėtų. Va tikroji : https://www.facebook.com/simonabelo

Sveiki,
 
užsiregistravau čia praeitą savaitę, anksčiau buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų apie šį puslapį :)
 
Taigi, apie mane: šiuo metu esu 4-kursė, mokausi viešąją komunikaciją, esu kaunietė. 3 metus dalyvavau NVO veikloje. Viena iš didžiausių vertybių man yra asmeninis tobulėjimas ir pastovus mokymasis :)
 
Be mokslų, šiuo metu dar ir dirbu įmonėje, kuri kuruoja cvkaunas.lt cvvilnius.lt ir cvklaipeda.lt. Tad jei kils klausimų dėl darbo, prireiks darbuotojo, norėsit pirkti reklamą mūsų puslapiuose, ar patys turit įdomių pasiūlymų - visad galit kreiptis :)
 
Ir šiaip mielai pabendraučiau su įdomiais žmonėmis. :)

Sveika atvykus į noliferių bendruomenę :D. Tuoj foto ir numerių išprašinės, nes noliferiai tik per forumus panas gaudo :D

Sveiki visi.
 
Prieš kelis metus įgyvendinau, seniai planuotą, projektėlį. Mikroautobusiuke įrengiau pirtį. Nors tai pirmas mano toks projektas, viskas pavyko puikiai, ir jau kelis metus veikia be priekaištų, bei neša pinigus (nuomoju).
Esu gan kruopštus, ir patinka man tokie dalykai. Visai neseniai pagalvojau, gal reiktų viską pakartoti, t.y. vėl padaryti pirtį autobusiuke ir bandyti parduoti jį kaip produktą. Pas mus rinkos nėra tokiem dalykam, bet rusijoje, baltarusijoje manau yra pasiturinčių piliečių kurie, savo malonumui, tokį daiktą priglaustų (o gal ir klystu).
Gal būtų patarimų, kaip pasireklamuoti užsienyje, kokiais kanalais ieškoti klientų?
Aš galvoju gal reikėtų sudalyvauti kažkokiam renginy (pvz kaip mūsų Kaziuko mugė), kad žmonės tai pamatytų? Bet aš taikau į labiau pasiturinčius piliečius(nes , kurie, kogero, po muges nevaikšto, tad likčiau nepastebėtas.
Gal būtų kokių pasiųlymų? O gal net neverta prasidėt?
Esmė ta, kad labai mėgstu tokius įššūkius, jei tai pavirstų darbu, būtų fantastika.
Prisegu nuotraukas kaip viskas atrodo. Ačiū patarusiems ;)

Yra viena labai aiški priežastis, kodėl neturėtumėte mokėti už skelbimų talpinimą. Norite žinoti kokia? Atsakymas čia:
 

parduoduperku.lt/nemokek

Portalas visiškai nesutvarkytas ir neadministruojamas. Filtrai apgailėtini. Kaip man atsifiltruoti Nekilnojamas turtas-butai
kad būtų Vilnius, ogi niekaip. Geriausiu atveju pavyksta Nekilnojamas turtas ir Vilnius, bet po filtracijos gauni tokią pornografiją, kad net baisu.
Bet dedu didelį pliusą už tą reklamą parduoduperku.lt/nemokek :rolleyes:

"enterprise sistemų architektas su 3 metų patirtimi" normalioj įmonėj uždirbs daugiau. 5000 LTL tikrai nėra kažkoks stebuklas.

Tinklalapiai skirti reklamuotis laisvai samdomiems darbuotojams (freelanceriams) pradėjo dygti kaip grybai po šilto rudens lietaus. Tai lėmė naujos verslo tendencijos bei laisvesnis mąstymas. Vadovai supranta, kad darbuotojas yra vertingas tiek, kiek pridėtinės vertės įmonei jis sukuria. Reikalingas motyvuotas darbuotojas, o ne kantriai sėdintis 8:00 – 17:00 darbe. Dažnai reikia darbuotojo trumpam laikui, konkrečiai specifinei užduočiai atlikti. Tad lengviau ir pigiau rasti laisvai dirbantį specialistą, nei ieškoti nuolatinio darbuotojo ar įmonės.
 
Trumpalaikių sutarčių pagrindu dirbančių darbuotojų poreikis auga, tad auga ir pasiūla – žmonės randa motyvacijos dirbti savarankiškai tai kas jiems patinka, be pikto boso virš galvos. O atitinkamos platformos leidžia susitikti darbdaviui ir darbuotojui daug greičiau.
 
Tad kokiuose tinklalapiuose gali reklamuotis Lietuvos freelanceriai?
 


 
Versliukai.lt
Telo.lt
Lingjob.lt
Kurejuagentura.lt
dirbalaisvai.lt
freepro.lt

 
– Ką nors pamiršau?
 
Smulkaus verslo reklama internete nemokama – tereikia pasiskelbti viename ar keliuose iš šių tinklalapių. Neanalizuosiu kurie geresni, kurie patogesni, tik pateiksiu porą skaičių ir faktų lentelėje, kuri manau leis susidaryti bendrą vaizdą:
 
http://www.part.lt/img/df6b7a07f36f4bd556a0c970d0b7941a776.jpg
 
Tad, smulkaus verslo atstovas, ypač toks kurio veiklos sritis susijusi su IT, reklama, tekstų kūrimu, tikrai turi galimybių pasinaudoti reklama internete. Ir tam nereikia didelių investicijų ar asmeninio tinklalapio.
 
Pats laikas verkšlenimus „duokit man darbo“ pakeisti į reklamą šiuose tinklalapiuose. Parodyk ką moki ir klientas atvers tau savo piniginę. Tad jei galite ką nors pasiūlyti verslui ir norite iš to uždirbti – nebijokite užsiregistruoti.
 
Originalas

Taigi, atsigriebiam už prailsėtą sekmadienį. Straipsnis vėl iš SEO srities - apie Meta Aprašymus. Žmonės apie juos yra girdėję, tačiau atskirti gerus nuo blogų dar nesugeba. Šį kartą daug patarimų nebus, viską iliustruoju konkrečiais pavyzdžiais. Žinosite, kaip nedaryti...
 
Meta Aprašymas - Reikia? Nereikia?
 
Straipsnis turėtų būti naudingas visiems, kas prižiūri puslapius. Paminėtas vienas atvejis, iliustruojantis mūsų kai kurių webmasterių tinginystę...
 
Tai 4 iš 31 straipsnio šį mėnesį.

Dažnai pažįstami puslapių savininkai manęs klausinėja, kaip jie patys gali pasižiūrėti tam tikrus dalykus, kurie duotų bent minčių, kaip toliau vystyti savo puslapį. Patarimus drąsiai dalinu į kairę ir dešinę, tačiau visai neseniai vienas iš pažįstamų paklausė - "Gal kokį straipsnį turi apie tai?.." Supratau, kad reikia turėti straipsnius apie viską :)
 
Šiandien šeštadienis, SEO diena :) Taigi ir straipsnis
 
Nemokami ir naudingi SEO įrankiai
 
Šis straipsnis yra skirtas visiems tiems, kas su SEO susiduria nereguliariai ir į SEO profesionalo vardą nepretenduoja, tačiau nori turėti tam tikrus įrankius, kurie padėtų tinkamai analizuoti savo puslapio SEO. SEO profams jis tikrai nenaudingas, bet tiems, kas domisi, tikrai pravers.
Tai 3 iš 31 straipsnio šį mėnesį.
P.S. rytoj straipsnio nebus, teks pirmadienį du parašyti :)

Apie lazerinių technologijų naudą tikrai nežadu rašyti. Rašysiu tik apie tai, ką suprantu.
 
Beje, minėjau, kad rašysiu apie tai, kas verslininkams NAUDINGA, o ne mokysiu juos daryti verslą. Tą jau tegul mokinasi patys arba iš kitų klaidų...

Marux rimtas vyras, forume jau senai sedi, Seo nusimano ir turi savo pasiekimus.O jus kentai tik uzsiregistravot nieko dar nepasieke tik kitus kritikuojat.
Ir tik nepskit proto,kad as jusu nepazistu nes normalus prie kitu nesikabineja o tyliai daro savo darbus ir juda i prieki.

Pasižiūrėjau, kad kai kurie forumo nariai šioje kategorijoje nustato sau tam tikrus iššūkius ir bando juos įgyvendinti. Štai Promise bando per mėnesį uždirbti 1500 litų, rašo, kaip jam sekasi... Įdomu paskaityti, ir kažkur giliai kirba mintis, kaip pas tikrą lietuvį - "kad tau, rupūžioke, nepasisektų..." ;) Bet garsai šauki ant viso forumo - "Šaunuolis, taip ir toliau varyk!" Labai jaudina, tiesa?..
 
Noriu ir aš pabandyti kažką panašaus. Imkime mėnesį nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugpjūčio 31. Tai 31 diena. Pakankamai didelis laiko tarpas, kad užkariautume pasaulį. Bet ką čia per jį nuveikus? Numesti po 1 kg svorio? Na jau ne, aš ne koks idiotas, savęs žaloti nesiruošiu, juk čia forume aiškiai parašyta "Asmeninis TOBULĖJIMAS" o ne "Asmens kankinimas" ;) Hmmm. Ką aš moku geriausiai? Rašyti!
Tada reikia suorganizuoti savotišką iššūkį sau - parašysiu po 1 naudingą straipsnį pradedantiesiems ir pažengusiems verslininkams per dieną!

Geras iššūkis? Sąlygos?
Straipsnis turi būti naudingas. Toks, kad jį perskaitę žmonės turėtų stimulo kažką naujo pabandyti, arba bent jau susimąstytų, ką gali padaryti geriau ar bent kitaip savo versle.
Straipsnis publikuojamas vis skirtingame bloge ar puslapyje. Nesvarbu, ar daug lankytojų tenai, ar mažai - tai labai reliatyvūs dalykai, nes gavęs gerą atgarsį socialiniuose tinkluose, jis gali sugeneruoti tūkstantinius srautus. Jei norite, kad parašyčiau straipsnį būtent jūsų puslapiui, duokite žinoti - su mielu noru tai padarysiu.
Straipsnyje neįkyriai pareklamuosiu savo verslą - Rasytojas.lt. Tai nepriklauso nuo temos ar auditorijos.
Straipsnio apimtis - 1 Word puslapis arba 350 žodžių. Čia mažiausias. Aišku, kad rašysiu ilgesnius :)
 
Gal dar kokių sąlygų reiktų?
 
Ir iš viso, ar verta man tokį iššūkį kelti? Gal per lengvas? Ką manote?
 
Pradėčiau nuo rugpjūčio 1 dienos. Straipsnių nuorodas dėčiau čia, kad visi galėtumėte įvertinti. Jei perskaitę straipsnį matysite, kad jis naudingas, paspausite + po kiekvienu patikusiu postu. Taip žinosiu, kad bent kažkam jis buvo naudingas. Jei nenaudingas, maloniai paprašysiu patylėti, kad tie, kuriems jis naudingas netyčia nuomonės nepakeistų ;)
 
Po aršių diskusijų, konstruktyvių pasiūlymų ir vaikiškų najiezdų, pradedu publikuoti straipsnius:
 
rugpjūčio 1: Nusibodo Wordpress.com? 5 naujausios bloginimo platformos
rugpjūčio 2: Atsiliepimų apie paslaugas galia
rugpjūčio 3: Nemokami ir naudingi SEO įrankiai
rugpjūčio 4: Meta Aprašymas - Reikia? Nereikia?
rugpjūčio 5: Pasvarstymai. Kopijuokime sėkmingus startapus
rugpjūčio 6: Patarimai verslui: 21. Nuorodų katalogai
rugpjūčio 7: Pasvarstymai apie SEO ir rašytojų verslą Lietuvoje
rugpjūčio 8: Naudingas įrankis kelių WP blogų savininkams ManageWP
rugpjūčio 9: SEO eksperimentas - kitoks nuorodų katalogas
rugpjūčio 10: Konkrečios temos įmonės naujienoms ir straipsniams
rugpjūčio 11: 5 patarimai puslapių savininkams, kaip sutvarkyti savo svetainės tekstus
rugpjūčio 12: Facebooko paveikslėlių dydžiai jūsų puslapiui
rugpjūčio 13: TOP…4 (?) lietuviškos blogofermos
rugpjūčio 14: Komerciniai pasiūlymai internete su Smore.com
rugpjūčio 15: Darbas namuose – privalumai ir trūkumai
rugpjūčio 16: Kas yra aukštos kokybės nuorodų katalogai
rugpjūčio 17: Mano verslo istorija – Rašytojas.lt
rugpjūčio 18: Facebook puslapio informacija
rugpjūčio 19: Darbuotojų motyvacijos strategija Lietuvoje
rugpjūčio 20: 10 įkvepiančių filmų apie verslą ir verslo pradžią
rugpjūčio 21: SEO blogis
rugpjūčio 22: Straipsnių katalogų temos

Kirkilas aną savaitę Delfyje pareiškė, kad:
 
Nežinau, ar socdemai kvaili, ar kvailais jie laiko mus, bet nesureaguot negalėjau (spaudžiant didėja):
http://oi42.tinypic.com/sf8crd.jpg
 
7 iš 10 šių rodiklių pagerėjo, o apie likusius tris galima pasakyti taip:
 

valstybės skola išaugo dėl globalios krizės. Tai - visiškai normalus reiškinys ir jo išvengti galima tik turint atitinkamus finansų rezervus. Deja, mūsų rezervai 2008 m. buvo niekiniai. Kodėl? Klauskime to meto premjero G. Kirkilo;
atitinkamai suprantama, kad sunkmečiu išaugo ir nedarbas. Tačiau - gera žinia - užimtumo augimas Lietuvoje pirmą šių metų ketvirtį buvo sparčiausias visoje ES, todėl problema - sėkmingai sprendžiama;
ir tą patį galima pasakyti ir apie emigraciją. Krizė piko metu ji išaugo, tačiau pastaraisiais metais itin išaugos reemigrantų skaičiui mūsų migracijos saldo yra antras geriausias per pastarąjį dešimtmetį, apimantį net ir ekonominio pakilimo metu, o emigracijos mastas toliau sparčiai mažėja.

Infografikas sudarytas remiantis Eurostat ir LR Statistikos departamento duomenimis.

Ar tikrai? Taip išeina, kad niekas negali turėti savo nuomonės, nes jei turi savo nuomonę (pažiūras) ir ją reiški, tai jau "propaganda".
 
Vienintelis dalykas, kuris turi tau rūpėti, yra tai ir tik tai pateikiama informacija yra tiksli ar ne. Visa kita tėra paprasčiausias kabinėjimasis vengiant argumentuotos diskusijos.

Šaunus straipsnis, tikrai didelė pagarba Giedriui, jog nelieka abejingas pilietiškumui ir įdeda tiek daug darbo šviesdamas internetinę visuomenę.
 
Manau, kad dauguma uždarbiečių ir taip +- suvokia tavo aprašytus dalykus ir tikrai ne didžioji dalis balsavo už DP, LSDP ir pan.
 
Pagrindinė problema -- kokiu būdu ir kada tas naivus pensininkas ir kiti nesusipratėliai, kurie atidavė savo balsus už DP, LSD ir t.t., pradės skaityt tokius straipsnius ir bent jau vietoj Vakaro Žinių prenumeruos žurnalą Valstybė (?)...

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Dėl Magento taip, ji nėra optimali, bet aš kalbėjau, kad čia yra vienas iš pasirinkimų tarp tokių didelių sistemų. Magento sistemą galima optimizuoti(kiek įmanoma neperrašinėjant visko) nes atidarinėjant parduotuvę bet kokiu atveju reikės kreiptis į programuotojus,kad sukurtu tokių modulių kokių gali prireikti. Nes nėra tokios sistemos, kad būtų 100proc viskas padaryta vistiek daugelyje atveju reikia paredaguoti.
 
Taip, OpenCart neprilygsta prestashop JEIGU tu nori iškarto parsisiuntęs, pakeitęs pavadinimą kainas, sudėjęs prekes ją iš karto paleisti. Su OpenCart galima dirbti, t.y. sukurti būtent tokią parduotuvę kokios gali norėti užsakovas. OpenCart'e yra geras branduolys. Apie f-jų sąrašą aš nieko ir nerašiau. Čia turėjau galvoje, kad valdymas yra panašaus sudėtingumo kaip prestos.Žinoma nesakau,kad negalima su presta dirbti, tiesiog aš kalbu apie tai kaip aš suprantu kas man yra lengvesnis valdymas/darbas :)

kad open cart'ui labai toli iki prestashopo :)

Na jau, didziausius kiekius. Magento duombazes architektura pati neoptimaliausia is visu eshopu. Todel Magento pats leciausias netgi su mazais kiekiais, o su dideliais - tik dar letesnis. Aisku, tam tikra prasme galima sakyti, kad tinka didelems parduotuvems - t.y. tokioms, kurios bus paleistos ant galingu serveriu taip performanso problema issprendziant.
 
OpenCart daug kuo atsilieka nuo Prestashopo. Pliusas tik toks, kad cia ko gero pati paprasciausia ir lengviausiai suprantama sistema.

Geras straipsnis :)
 
Pateiksiu keletą pastebėjimų.
 
Magento sistema iš tiesų yra gera sistema JEIGU parduotuvėje yra tūkstančiai prekių. Šios parduotuvės branduolys yra tam ir pritaikytas apdoroti didžiulius kiekius informacijos lankytojų/prekių.
Šią sistemą rekomenduočiau rinktis įmonėms kurios planuoja turėti labai didžiulį prekių kieki.(Liaudiškai tariant supermarket).
 
PrestaShop Lengva ir optimali parduotuvė jeigu prekės yra specializuotos. Jeigu kaip minėjau prekės specializuotos tuomet labai gerai, didžiulį pliusą ši parduotuvė turi nes parduotuvės branduolys buvo rašytas būtent tokio tipo parduotuvės. (Aišku dabar šiek tiek pasikeitė viskas tačiau branduolio kodas liko tas pats).
 
Man įdomu kodėl nepaminėjai keletos kitų parduotuvių?:)
 
OxID sistema. Tai taip pat viena iš "sunkiausių" parduotuvių visomis prasmėmis: administravimo, programavimo,palaikimo. Kodėl sunkiausia? Nes ši parduotuvė kaip ir magento yra sukurta apdoroti didžiulis kiekius informacijos, tačiau bent jau man ji turi mielesnį valdymą. Žinoma programavimas šios parduotuvės yra specifinis, turi kabliukų tačiau kaip ir kiekviena parduotuvė turi savo kažkokių unikalumų. Šią parduotuvę taip pat rekomenduočiau rinktis žmonėms kurie planuoja atidaryti rimtą parduotuvę.Ši parduotuvė turi keletą versijų (Professional Edition 4 Kaina - 5.100,00 Lt, ir Enterprise Edition 4 Kaina - 33.400,00 Lt) yra ir nemokama Community Edition. Žinoma šios platformos savininkai didžiausią dėmesį kreipia į mokamas parduotuves tačiau šis jų kūrinys yra tikrai vienas iš plačiausiai naudojamų pasaulyje.
 
OpenCart sistema. Parduotuvės sistema prilygsta PrestaShopui. Aš asmeniškai pirmiausiai renkuosi dirbti su šia platforma(jeigu kliento sąlygos leidžia), jeigu ne tuomet renkuosi tarp magento/OXID.
Šios platformos pati failų sistema yra nesudėtinga, lengvai rašomi moduliai, lengvai kuriama template(išvaizda).
Čia buvo viena iš didžiausių pliusų šios parduotuvės. Žinoma ji turi nemažą modulių sąrašą kurios galite įsidiegti.
 
 
 
 
Čia buvo trumpas aprašymas. Prieš pasirinkdami parduotuvės platformą apsvarstykite, paplanuokite srautą bei apgalvokite kokias prekes pardavinėsite dabar-po metų :)