Kamile

"Tai va likusią vasaros dalį nebeturiu ką veikti.."
"Šitas geras variantas xD Bet manau dabar man nereikia paneles nes man ji tik trukdys šiuo metu ."
 
Geriausias užsiėmimas tau bus kurt forume naujas temas :D

Kvailas klausimas. Jeigu to jau klausi, tai turiu priminti, kad norint išsiryškinti pilvo preso raumenis, visu pirma riekia juos turėti.

Kas perskaite viska, spaudziu penkis!

Neišnaudok draugų, negražu :)

lažybose svarbu nepamesti galvos, nuo "fail" niekas neapsaugotas.
 
Žinai kas buna, kai susikryžmina Gruzinas (Georgio) ir Armėnas (Armenian), tada gaunasi Giorgio Armani :lol:

Dar i ketvirtfinali patekt reikia

Taigi, nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais iš kelionės į Berlyną. Rašinėlis bus netrumpas, tad iš karto pasiruoškit popkornų, gėrimų. :D Jau pasiuošėt? Tai pradedam!
 
Viskas prasidėjo dar vasario mėnesio pradžioje, kai netikėtai išvydau, kad nuo vasaros pradžios Simple Express atidaro naują maršrutą Vilnius - Varšuva - Berlynas. Prisiminęs, kad pirmos 5 vietos kiekviename reise būna vos po 10lt., pradėjau kalbinti aplinkinius vykti kartu. Iš karto susidarė visa 5 asmenų grupelė. Bet laikui einant, iš jos likom tryse.
Po kelių mėnesių laukimo pagaliau atėjo ta diena - liepos 13d. vėlyvas vakaras. Vasario 12d. perkant bilietus atrodė tiek daug laiko iki kelionės, bet dabar... atrodo taip greitai praėjo. :)
 
Kelionė prasidėjo nuo Kauno. Tikėjomės, kad būsim kone vieninteliai vykstantys iš čia, bet pasirodo dauguma keliautojų būtent Kaune ir įlipo. Nespėjus praeiti net 2 valandoms, mus jau sveikino atvykusius į Lenkiją SMS žinutės iš Tele2. :D Būnant nuvažiavus nuo Lietuvos sienos dar gan nedaug (<100km.) kažkur toli pievose matėsi daug raudonų lempų, kurios kelių sekundžių intervalu mirksėdavo. Jos sustatytos lyg prie kokios gatvės. Buvom prigalvoję įvairių versijų, bet grįžus namo, internetas davė užuominų, kad tai turbūt buvo vėjo jėgainės. Žodžiu, įdomiai ir keistai atrodė, kai nežinojom tiksliai kas ten.
 
Visą kelionę iki pat Varšuvos už mūsų sėdėjo, emmm... pavadinkim jas Arogantiškos Poniutės (jų buvo net 3!). Viena iš jų pareiškė savo didžiulį pasitenkinimą, kad šalia jos atsisėdo viena iš mūsų bendrakeleivių, nors jos vieta ten ir buvo. Paskui vos ne pusę kelionės juokėsi nežinia ko, dar sugalvojo, kad reikėtų man į sodynę kojas atremti ir retsykiais pasitrankyti. Tikra palaima buvo kai jos Varšuvoje išlipo. :)
 
Vėliau iki Berlyno sekė nuobodi, ilga kelionė autostrada. Nieko kito tik kelias, sienos ir kelio ženklai. VISKAS. Buvo tragiškiausia kelionės dalis (su Arogantiškomis Poniutėmis nelyginu net). Gerai, kad grįžtant šį ruožą pravažiavom nakties metu. Vienas šios autostrados pliusas - puikios poilsio aikštelės. Nemokami tualetai geriau atrodo nei Lietuvoje mokami. Lietuvoje tokius turbūt galėtume rasti tik VIP asmenims skirtose vietose. :D
 
Nuvykę į Berlyną pradėjom ieškoti metro stotelės. Visada atsiranda tokių kurie būna visažiniai, šiuo atveju juo buvau aš. :D "Einam ten, ten tikrai turi būti ta stotelė!" Einam einam, o ten nieko... Nu ok, pasikliaunam moteriškąja puse, ir jau netrukus pamatom nuorodą link metro. :D Nusileidus žemyn prasidėjo dar didesni smagumai - pasirodo blogai atlikau namų darbus, ir nepasižymėjau kaip pasiekti viešbutį nuo autobusų stoties. Čia vėl išlindo didydis visažinis - ant sienos didžiulis žemėlapis, "tuoj aš čia surasiu kaip nuvažiuoti iki viešbučio!". Ieškau, ieškau... Ieškau... Nerandu net kur mes randamės šiuo metu. Nu ok, vėl pasikliaunam moterimis ir grįžtam į autobusų stotį, gal rasim kokį informacijos centrą. Grįžę pamatom interneto kavinę. Bingo! Patys susirasim kaip nuvykti. 1 minutė interneto kainavo 10 euro centų. Kadangi turėjom vien popierinių kupiūrų, reikėjo išsikeisti. Paprašėm tos interneto kavinės darbuotojos (ten kartu ir parduotuvė) pasmulkinti pinigus. Nesutiko. Okay, perkam saldumynų. :D Šiaip ne taip gavę grąžą centais, pajamam interneto 2 minutes. Šiuo atveju mano super galios padėjo! Tik spėjom užsirašyti galutinės stotelės pavadinimą ir internetas baigėsi. Lygiai tą pačią sekundę! :D Bet svarbiausia - žinom kaip pasiekti viešbutį. Grįžtam į metro. Laikas nusipirkti bilietą (pirkom bendrą visai grupelei, visai dienai). Jis kainuoja 15.50 eurų. Įkišom 10 eurų, paskui 50 centų, o 5 eurų kupiūros aparatas niekaip nepriima! Ir viena puse kišam, ir kita, ir dar kita, ir kitą kupiūrą bandėm - NEIMA! Ką daryti? Bandom atšaukti pirkimą. Bet pala, gi 10.50 euro jau sukišta. O jeigu jų negrąžins?! Na ką, bandom sėkmę... Ir... Pinigai išlindo! Tada ėjom prie kito automato (kiekvienoj metro stotelėj yra po 2 - 4 tokius aparatus) ir čia jau pirmiausiai kišom 5 eurų kupiūrą. Valio! Bilietas jau pas mus! Apsipatenkinę vykstam į savo viešbutį. Jį pasiekėm be jokių nesąmonių. :D Kambarį gavom pačiam viešbučio gale ir dar antram aukšte. Buvo keista, nes iš kambario buvo padaryti du kambariai. Viename dvi lovos, o perėjus jį - ir lovos skirtos mums. Pirmojoje dalyje buvo dujinė viryklė, kriauklė, spintelės, bet nei peilių, nei šakučių, nei puodelių, nei puodų, nei arbatinuko, NIEKO nebuvo. Tai kam ta dujinė?... Gal reikėjo iš namų įsidėti kokį puodą, peilį, šakučių, lėkščių, puodelių... :D Dar šiek tiek apie viešbutį - vidiniai kiemeliai (ten jų ne vienas) atrodė lyg rudenį, artėjant žiemai. Kažkokie apleisti, niūrūs... Vonioje viena paskui kitą vaikščiojo skruzdėlės, o kambaryje skraidė kandys. Čia skaitosi 3* viešbutis. Duočiau gal 1* tik. Bet už tokią kainą, kokią gavom, gal ir neblogai. Juolabiau, kad mums reikėjo tik vietos nakčiai praleisti.
 
Sėkmingai įsikūrę išsiruošėm į miestą. Vienos iš bendrakeleivių tikslas buvo - apsipirkimas. Tam turėjom ~2val. Bandėm pasiekti vieną iš parduotuvių, kurioje pagal internetus, kainos yra gan padorios. Čia ir vėl prasidėjo nesėkmės. Parduotuvę turėjom pasiekti su metro, vykstančiu iš Alexandro aikštės stotelės. Ieškom ieškom tos stotelės... Nerandam... Rodyklės, esančios ant kiekvieno kampo, vis rodo kitur (na bent jau taip atrodė), tai 500 metrų liko, tai 1200 metrų. Paėjus kelis žingsnius lentelė rodo jau vos ne 1000m sutrumpėjusį atstumą. Klausi žmonių - parodo kur eiti. Eini - nieko nerandi. Laikas eina, tuoj parduotuvės užsidarys... O MES NIEKO NERANDAM! Galiausiai beveik praradę viltį užsukam į pakelėje užtiktą lyg ir vaistinę, lyg ir kosmetikos parduotuvę. Čia ir prasidėjo apsipirkimai. :D Kainos pasirodė bent kelis kartus mažesnės nei Lietuvoje. Paskui į šito pačio parduotuvių tinklo parduotuvę užėjome kitoje miesto dalyje ir dar papildėm atsargas. Dabar švarūs, kvapnūs būsim iki kitos kelionės į Berlyną. :D Šiek tiek palengvinę pinigines šioje parduotuvėje, patraukėme toliau ieškoti kokios nors rūbų parduotuvės. Galų gale pasiekėme, likus pusvalandžiui iki užsidarymo. Pirmiausiai pasirinkome lietuvaičių, super mamų ir kito forumo moteraičių pasiūlytą parduotuvę. Neva kainos "žeuriai žiamos" ir pasirinkimas didelis. Mhm... Po 5min. palikom tą parduotuvę net neatsisukdami į ją. Kai kurie drabužiai kiek ten kainuoja eurais, tai tiek pat kainuoja lietuviškame akropolyje litais. Taip ir liko bendrakeleivė nenusipirkusi absoliučiai nieko. Beje, ši diena pirkiniams buvo paskirta, nes sekančią dieną (sekmadienį) vėlgi pasak internetų jokios parduotuvės Vokietijoje nedirba.
 
Po tokio didžiulio rūbų shopping'o nusprendėme, kad reikėtų bent jau lauktuvių nupirkti, tai pradėjom ieškoti maisto prekių parduotuvės ar kažko panašaus. Sėkmė iškeliavo vėl viena pasivaikščioti, mus palikdama kažkur, nežinia net kur. Iki daugumos parduotuvių užsidarymo buvo likę apie pusvalandis. O mes nieko dar neradę. Ir netikėtai prieš akis išlindo kažkokia parduotuvė. Užėjom, o ten pasirodo - tik ekologiškos prekės. O visi turbūt žinom kokios kainos būna tų "ekologiškų" prekių. Vis dėlto nusipirkom mineralinio už 1.49 euro. Skonis tai... ewww. Paskui jį net palikom viešbutyje, nes skonis baisesnis už bealkoholinį alų. Beje, paprasta bandelė, kažkas panašaus į arbatines, kur Maximoje nei lito nekainuoja, ten po eurą su centais. Nutarėm geriau badu mirti, negu valgyti nežinia ką ir nežinia už kiek.
 
Grįžom į Aleksandro aikštę. O ten - prieš pat akis kuo didžiausias prekybos centras! Ne, mes nesusinervavom tik "biskį" supykom. :| Biskį. Jis pasirodė įdomus tuo, kad viduje nei viena parduotuvė neatskirta nuo kitos jokia siena ar kažkuo panašiu. Na, bent jau pirmam aukšte, nes į kitus aukštus kilti nebuvo jėgų ir noro. Čia aptikom ir kažką panašaus į lietuviškąją Maximą. Vakarienei sau pasiėmiau vieną šonkaulį (vienas kauliukas, o aplink jį biskį mėsos). Kaina atrodė nedidelė - 0.99 euro. Per gerai, kad būtų teisybė! Mažu šriftu parašyta, kad tai 100 gramų kaina. Tai tokia vakarienė atsiėjo 3.31 euro. :D
 
Prisirinkę visokiausių šokoladų, guminukų ir panašių dalykų, pradėjom ieškotis vietos kur galėtume gauti KAVOS! Pasirodo ne taip ir lengva tai padaryti. Iš toli pamatėme šviečiantį "Tchibo" ženklą (kavos, kuri mums visiems pati mėgstamiausia). Pagalvojom, kad čia tai tikrai gausim kavos išsinešimui arba bent gėrimui vietoj. Naivuoliai. Bet bent nusipirkome savo mėgstamiausios kavos, kuri buvo netik pigesnė nei Lietuvoje, ir žymiai skanesnė (Lietuvoje prekiaujama iš Lenkijos atvežta, o čia berods nusipirkom kažkokiam Vokietijos mieste gamintą). :wub:
 
Apėję kelias užeigas, restoranus ir pan., suradom kavos! Gan nebrangiai - didelis puodelis 2eurai. Išėjus į lauką su kava, kaip tik ant centrinio aikštės fontano krašto atsilaisvino vieta mums. Pagaliau galėjome atlaisvinti savo kojas ir pasimėgauti kava, bei stebėti kitus žmones. O kokių tik čia jų nebuvo - ir juodi, ir balti, ir dideli, ir maži. Pasirodė tarsi būtume pačiame centre žmonių mišrainės. Net pradėjom dvejoti, ar čia bent vienas tikras vokietis yra. Smagu buvo pajusti tą "mišrainės maišymąsi" ramiai sau geriant kavą. Žmonės čia laisvi, atsipalaidavę, atrodo lyg visiškai be jokių rūpesčių, jokio streso... :rolleyes: Ir senukas sau prie kavinės į stiklinę įsipylęs mineralinio, buteliuką pasidėjęs ant stalo, skaito knygą ir mėgaujasi gyvenimu. Nu gražu tiesiog. :) Beje, Vokietijoje kaip supratom nedraudžiama viešose vietose vartoti alkoholio, tai buvo gan keista matyti einančius žmones ir geriančius sau alų, arba prie fontano su stikliuku, arba važiuojant metro - vaikinas skaito knygą, kitoje rankoje alaus buteliukas. Nors kaip matėm geria nemažai žmonių, bet jie prisigėrę (arba tik pagėrę) neina prie žmonių, ir nesikabinėja, kaip įprasta Lietuvoje. Jie žino savo vietą.
 
 
http://img687.imageshack.us/img687/3355/imag0035w.jpg
TV bokštas - geriausias ženklas ieškant Aleksandro aikštės.
 
 
http://img641.imageshack.us/img641/6114/imag0031ob.jpg
Važinėjantis alaus baras Aleksandro aikštėje.
 
 
http://img256.imageshack.us/img256/5796/imag0038lg.jpg
Pastatas prie Aleksandro aikštės.
 
 
 
Galiausiai nusprendėm, kad reikėtų grįžti į viešbutį ir ruoštis rytojui - gi tyrinėsim Berlyną iš pagrindų! Sunkiausias dalykas buvo užmigti ant pagalvės, nuo kurios atrodė lyg galva šokinėtų! Taip taip, ji buvo lyg koks guminukas. Bet nuovargis vis tiek nugalėjo.
 
Ryte tikėjomės atsikelti kokią 8 - 9val., bet... tai pavyko tik po 10val. :D Ir vis tiek nesijautėm gerai pailsėję, atrodė lyg kokią savaitę būtume nemiegoję. Ilga kelionė autobusu daro savo... Bet judėti reikia. Išsi'check-out'inę iš viešbučio sugalvojome jame išgerti kavos. Na, kaina tokia pat kaip ir aną vakarą miesto centre, tik čia kavos tūris beveik trigubai mažesnis. O ir skonis... Na nelabai skanus.
 
Tikėdamiesi, kad paskutinį kartą matom viešbutį ir tą metro stotelę prie jo, sugalvojome, kad reikėtų kur nors pasilikti tuos mūsų nešulius, kurie tik apsunkina kelionę. Prisiminiau, kad autobusų stotyje mačiau daiktų saugyklas. Na ką, ir nukeliavom iki tos autobusų stoties. Čia palikę visus daiktus (jei kam bus naudinga - 24val. daiktų saugojimo kainuoja 4 eurus), judėjom link metro, kol už akių neužkliuvo MAISTAS! Pasirodo, valgyti norėjau aš vienintelis, tai už 2.5 euro nusipirkau gan nemažą sumuštinį. Skonis buvo tikrai geras. Ir net nežinau nuo kokių sudedamųjų jo elementų tas skonis toks geras buvo. :rolleyes:
 
Paskui pirmiausiai atsidūrėme Potsdamo aikštėję. Vos tik išlindome iš po žemės, ir prasidėjo lietus... Akivaizdu, kad sėkmė mus apleido eilinį kartą. Paėję kelis metrus gatvelėmis, nusprendėme, kad reikia traukti tolyn. Ir tik grįžęs namo prisiminiau kodėl mes ten vykom - norėjau aplankyti Sony centrą.
 
http://img546.imageshack.us/img546/6259/imag0008zn.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės. Iš tikro ta siena kairėje pusėje tiesi, lygi tik fotografas kreivas. :D
 
 
http://img228.imageshack.us/img228/9741/imag0001ja.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės.
 
 
http://img228.imageshack.us/img228/891/imag0009oz.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės.
 
Sekantis sustojimas buvo ir vėl Aleksandro aikštė. Nuo jo nusprendėme grįžti prie iš vakaro matytis diiiidžiuuuuulėėėės bažnyčios. Pasirodo čia buvo Berlyno katedra. Bet tai kaaai dydis! Nuotraukose atrodo tiesiog normalaus dydžio pastatas, bet realybėje... Net sunku nupasakoti. Tiek jos dydis, tiek išvaizda yra užburiantys.
 
http://img826.imageshack.us/img826/2803/imag0088z.jpg
Berlyno katedros viršus
 
Savo kelionę toliau tęsėm žymiąja Unter Del Linden gatve, ėjom link Bradenburgo vartų. Pakeliui, prie upės kranto, pasimaišė turgus, o prie to turgaus - keletas vyrų, kurie rengė "loteriją" - atspėk po kuriuo uždangalu yra kamuoliukas ir laimėsi tiek kiek statei. Akių dūmimas tiesiog vidury baltos dienos. Atrodė gan juokingai kaip jis įnirtingai keitinėja vietomis tuos "uždangaliukus" ir kaip jo draugai neva atspėja kur kamuoliukas slepiasi. :D
 
Ėjom ėjom, ir toliau ėjom, ir vėl ėjom kol iš tolo pradėjo matytis Bradenburgo vartai. Tai buvo kone vienintelis objektas kurį norėjau pamatyti. Ir nebe reikalo. Iš ties buvo verti dėmesio. Nesitikėjau, kad aplink jį bus tieeek žmonių, kad net sunku praeiti. Kaip ir įprasta, tokiose vietose pilna uždarbiautojų - kas tiesiog didžiulius burbulus pučia, kas kviečia nusifotografuoti su gyvu didžiuliu meškinu arba beždžione, arba prie Amerikos vėliavos su Amerikos kariu ir t.t. Sunku buvo ilgiau užsibūti prie tų vartų, nes žmonių banga mus tarsi pernešė per juos, ir mes atsidūrėm kitoje jų pusėje.
 
http://img526.imageshack.us/img526/3231/imag0124ozs.jpg
Uždarbiautojai - muzikantai.
 
http://img690.imageshack.us/img690/6536/imag0129ev.jpg
Burburburbulai!
 
http://img443.imageshack.us/img443/8149/imag0134lh.jpg
Vienas iš jų gyvas. Kuris?
 
http://img15.imageshack.us/img15/688/imag0133wf.jpg
Ameeeerika!
 
http://img18.imageshack.us/img18/549/imag0140hl.jpg
Jis netikras! :(
 
 
Vėliau nužingsniavom iki Holokausto memorialo. Atrodo, kas čia yra - betono blokai sudėti skirtingų dydžių ir viskas, bet iš tikro, būnant prie jų, vaikštant tarp jų, tai atrodo kažkas keisto, nerealaus. Nuostabus vaizdas.
 
http://img41.imageshack.us/img41/6416/imag0146lg.jpg
Holokausto memorialas.
 
 
Skrandžiai mums priminė apie tai, kad jau po pietų ir būtų pats laikas ką nors užvalgyti. Prasiėjom prie visą kavinių ir restoranų eilę prie pat Holokausto memorialo, ir nieko dominančio neradom. Kol galiausiai - BINGO! Turkiška užeiga. Viena iš mano svajonių Berlyne buvo paragauti turkiškų kebabų. Teko daug girdėti apie jų skonį, dydį ir visa kita. Aš užsisakiau kebabą lavaše už 4.5 euro. Bendrakeleiviai užsisakė kas tą patį kaip aš, kas kebabą pitoje, kas dar alaus. Paragavęs alaus supratau, kad padariau klaidą jo nepasiimdamas sau. Bet tokias klaidas lengva išspręsti! Alus vadinasi "Efes Pilsener", 0.5 litro bokalas kainavo 3 eurus. Tai turbūt pirmas ir vienintelis alus, kuris man paliko įspūdį. Beje, grįžęs namo varčiau Maximos šios savaitės laikraštuką, ir kaip užsakyta - tą savaitę Maximose alus "Efes Pilsener" kainavo tik 1.95lt! Iš karto jo nusipirkau. Bet... skonis visiškai nuvylė. Eilinis kartus vanduo, kaip ir dauguma alų Lietuvoje. Ech, teks dabar važiuoti į Turkiją vien dėl alaus... :D Aj, dar apie kebabus. Teko girdėti, kad vieno kebabo užtenka dideliam vyrui, bet turbūt aš esu super didelis vyras, nes man buvo gan mažoka to vieno kebabo. :blush: Bet skonis tai žymiai geresnis nei lietuviškųjų.
 
http://img835.imageshack.us/img835/6800/imag0161f.jpg
Tokio kaina 3.80 euro, +3 eurai už alų.
 
http://img69.imageshack.us/img69/3105/imag0164b.jpg
O tokio kaina - 4.50 euro.
 
 
Papietavę patraukėm toliau. Einant užkliuvo už akių uždaryta visa gatvė, prie pat Bradenburgo vartų, ir prie jos stovinti policija. Praėjom ta gatvele, ir pasirodo ten įsikūrusi Jungtinės Karalystės ambasada. Vien dėl ambasados uždaryta visa gatvė, ir akivaizdu, kad ji uždaryta jau gan seniai ir bene visam laikui. Beje, prie pat ambasados įsikūręs viešbutis Adlon, kuris užbūrė tuo, kad pirmą kartą matėm prie viešbučio stovinčius portjė, kurie laukė atvykstančių svečių, kitoje gatvės pusėje stovėjo prabangūs puslimuziniai, o prie jų stoviniavo vairuotojai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys lyg apsauginiai - kostiumuoti, dideli, su juodais akiniais, visą laiką rimti. Žodžiu, jėga. Bet grįžę namo pasižiūrėjom viešbučio kainas... Mhm... Visas gražumas praėjo. :D
 
http://img138.imageshack.us/img138/106/imag0155zj.jpg
O tas viešbutis turi štai tokį stogą.
 
 
Prie pat Bradenburgo vartų yra metro stotelė, iš kurios galite nuvažiuoti tik iki dviejų vietų - Bundestago ir centrinės traukinių stoties. Tai trumpiausia metro linija Berlyne, atidaryta prieš ~3 metus. Mes planavom nuvažiuoti iki centrinės geležinkelio stoties, ir iš ten su kokiu nors transportu grįžti į Aleksandro aikštę, bet... eilinį kartą sėkmės atsiskyrė nuo mūsų. Na, pirmiausiai dar išlipom Bundestag stotelėje ir apžiūrėjom Reichstagą. Dydis ir vaizdas vėl buvo nuostabus. Buvom užsiregistravę pakilimui į tą stiklinį kupolą, ar kaip jį čia pavadinus (:D), bet vėlavom daugiau nei 3valandas, tai net nebandėm patekti vidun. Užteko vaizdų iš lauko pusės ir tų fontanų, kylančių tiesiog iš po žemės. Po to patraukėm galiausiai link geležinkelio stoties. Bet taaaai kaaaai pastatas. :o Man, kaip traukinių mėgėjui, tai buvo vos ne akių orgazmas. Net kelių aukšto geležinkelio stotis, keliasdešimties vagonų keleiviniai traukiniai, masės žmonių. :o Truputį paklaidžioję nutarėm dabar jau tikrai vykti į Aleksandro aikštę, nes ir laikas negailestingai mažėjo... Bet viskas ne taip paprasta kaip atrodo! Pasirodo iš čia važiuoja tik tas vienintelis metro, iki Bradenburgo vartų, ir mums visai iš galvų išėjo tai, kad galim autobusais bei vietiniu traukiniu važiuoti kur tik norim su savo turimu bilietu. Išėję į lauką pamatėm vietinių autobusų stotelę ir autobusą, kuris neva mus turėtų nuvežti iki Zoologijos sodo. Iš karto į jį ir įšokom. Bet... pradėję žiūrėti jo maršrutą, nurodytą ant lubų, paaiškėjo, kad į jokį Zoologijos sodą jis net neužsuka! Tai wtf? :D Pavažiavom vieną stotelę ir pamatę pro langą metro stotelę, išlipom. Nusileidę po žeme, pamatėm, kad mes esam vos viena stotele už savo buvusio viešbučio! Ot sutapimas! Taigi, čia ir prasidėjo bandymas pabėgti iš šitos stotelės, pavadinimu Naturkundemuseum. Įsėdom į reikiamą pusę važiuojantį metro, atvažiavom iki pirmojo sustojimo, t.y. savo viešbučio. Metro kažkodėl ilgai nevažiuoja... Kažkas negerai... Ir netikėtai - jis pradeda važiuoti atgal! Na ką, mes vėl išlipam Naturkundemuseum stotelėje. Laukiam kol grįš metro, ir mus nuveš kur reikia. Sulaukėm. Įsėdom. Nuvažiavom iki "mūsų viešbučio stotelės" ir persėdę į kitą metro išvykims ėkmingai.
 
Su dar keletu persėdimų pasiekėm Aleksandro aikštę. Turėjom dar keletą valandų iki autobuso išvykimo. Vėlgi nusipirkę kavos toje pačioje vietoje kur vakar, įsitaisėm ant fontano krašto ir mėgaudamiesi paskutinėmis akimirkomis Berlyne, dar kartą stebėjom žmones ir aplinką. Ech... Noriu vėl ten. Ten taip gera... :wub:
 
Na, bet viskas turi pabaigą... Taigi išgėrę paskutinius kavos gurkšnius, patraukėm po žeme. Ėjom ne iš karto po žeme, bet pro Alexanderplatz traukinių stotį. Dar pasivaikščiojom peronais, pro kuriuos traukiniai važinėja turbūt kas minutę. Buvo ir toks atvejis, kad vienas nespėjo išvažiuoti, o kitas jau už jo atvažiavo. Galiausiai nusileidę žemyn, aptikom dar parduotuvių (o gi Vokietijoje parduotuvės nedirba sekmadieniais, mhm...) ! Čia dar papildėm visokių švaros prekių bagažą, bei saldumynų. :D Kaip galima nepirkti, kai pieniškas šokoladas, su pilnais riešutais (nu ta prasme "cielais") kainuoja 0.65 euro (~2.25lt), kai Lietuvoje tuo tarpu už tiek pinigų nusipirksi geriausiu atveju pusę šokolado. :D Beje, dar žingsniuojant link metro, kažkokiam tai kioske nusipirkau vaisių mix'ą už 2 eurus - į indelį pridėta pjaustytų braškių, obuolių, ananasų, melionų, vynuogių, ir dar kažko. Skonis tai nerealus. Mmm. :)
 
Tuomet sekė gan ilgoka kelionė metro iki autobusų stoties (~30min.). Tai buvo pati ilgiausia kelionė metro be keitimų, per visą mūsų buvimą Berlyne. Autobusų stotyje praleidom apie pora valandų, sutikdami keletą lietuvaičių. Berlyno autobusų stotis pasirodė gan nemaloni ir mažai naudojama, palyginus su Talino arba Rygos, ar netgi Kauno stotimis. Čia užsuko vos keli autobusai, ir tai pagrinde tik atvežė keleivius, o ne išvežė. Bei patys stoties pastatai seni, nemalonūs akiai...
 
Kelionė link namų buvo įdomesnė, nes nuobodžią autostradą tarp Vokietijos sienos ir Varšuvos pravažiavom nakties metu. Ir dar pliusas, kad nebuvo jokių Arogantiškų Poniučių. :D Tik priekyje sėdėjęs kažkoks musulmonas beveik dvi valandas prakalbėjo telefonu. O šone, bet irgi priekyje, sėdinti mergina stebino ir juokino savo kvailumu, arba šiaip keistumu. Didžiules tašes laikė išsiskėtusi tarp savo kojų, kol Poznanėje sugalvojo jas sukelti virš galvos. O paskui prasidėjo kiti jos cirkai - tai kojas užsikėlė ant lango, tai vos ne vairuotojui ant galvos, per sustojimus vos ne atsispaudimus darė, ir pan. :D
 
Vos grįžus į Kauną, prišoko kažkokia moteris su apklausa - iš kur grįžom, kiek kainavo bilietai, kiek kainavo nakvynė, kiek kainavo maistas, kokiu tikslu važiavom ir panašiai. Po kiekvieno atsakymo aikčiojo "na ir pigiai jūs čia!". :D Ha ha, pavydėkit!
 
 
 
Keletas faktų bei patarimų vykstantiems į Berlyną:
 

prieš kelionę gerai atlikit namų darbus, t.y. susirašykit kaip pasiekti kokį objektą ir svarbiausia - viešbutį (na, nebent turit daug laisvo laiko...);
būkit morališkai nusiteikę ir pasiruošę kvailiems bendrakeleiviams iš šonų, kartais su jais tenka ir pakovoti (pvz. dėl per daug atlenktos sodynės);
pirkit dienos bilietą viešajam transportui. Vienkartinis bilietas kainuoja nuo 2.30 iki 3 eurų, o visos paros bilietas - nuo 6.30 iki 6.80 eurų. Nauda akivaizdi
Berlyne žmonės atsipalaidavę, dėl nieko nestresuoja (arba tai gerai slepia), dėl to smagu pabūti tarp jų;
pirmą kartą gyvenime teko matyti du vaikinus, einančius susikabinus rankomis. Ir aplinkiniams žmonėms čia tai nedarė jokio įspūdžio, jie net neatkreipdavo dėmesio į juos;
teko girdėti, kad visa Vokietija yra labai švari šalis, tvarkinga ir pan., bet pamačius gatves, kelias aikštes, parkus, fontanus, šis mitas iš karto subliūkšta;
taip pat teko kažkur girdėti, kad vokiečiai mandagūs ir paslaugūs, turistams stengiasi padėti. Kiek teko klausti ko nors, tai dažniausiai nueidavo net nesustodami. Dėl mandagumo gal ir pritarčiau. Lietuvoje parduotuvėje retai išgirsi iš žmogaus prašymą pasitraukti, kai nori praeiti - tiesiog brukamasi per žmones, o Berlyne kiek teko susidurti, visada mandagiai pasiprašydavo praleisti.
Lietuvoje įprasta matyti, kad autobusuose, troleibusuose, traukiniuose žmonės sėdi po vieną ir šalia ko nors atsisėda tik tuomet, jeigu daugiau nėra kur arba šiaip pavargsta, o Berlyne - atvirkščiai, žmonės laisvai ateina, atsisėda prie kitų ir važiuoja;
kainos tam tikrų dalykų mažesnės nei Lietuvoje, bet kai kurių dalykų žymiai brangesnės. Bet taipogi skiriasi ir kokybė.
Berlynas tai ne Ryga ar Talinas, kad jam užtektų vienos dienos apžiūrėjimui.
Vykstant į Berlyną buvo net 4 papildomi sustojimai, o grįžtant tik 2. Beje, grįžtant vairuotojai visą kelionę klausėsi radijos. Kaip sėdinčiam beveik pačiame priekyje, tai buvo katastrofa.
Galutinai įsitikinau, kad geriausia keliauti vienam. Keliaujant su grupele, vienas nori eiti vienur, kitas - kitur, trečias išvis nieko nenori. Ir gaunasi balaganas. O būdamas vienas, esi laisvas lyg paukštis. :)
internetas SimpleExpress autobusuose veikia tik Lietuvos teritorijoje, o "planšetėse" filmai tik rusų, anglų ir berods estų kalba. Bet ir taai įdomių nebuvo;
patariu Berlyną apžiūrinėti su nemokamu turu, kuris per beveik 4 val. jums aprodys visas pagrindines Berlyno lankytinas vietas. Registracija čia.
čia planavau parašyti dar kažką, bet pamiršau ką.

 
 
Tai štai toks mano pasakojimas, ačiū už dėmesį ir sėkmės vyksiantiems į Berlyną. ;) Žinau kur tikrai noriu sugrįžti... :wub:
 
*nuotraukų kokybė ne pati geriausia, nes fotografuota su taip vadinama "muiline".

Čia labai teisingai rašo, kad pirmiausia susiraskite pirkėjus. Kai turi daug sėkmingos patirties gali pradėti nuo verslo planų ir "rinkos tyrimų", o pradžiai geriausia realiai parduoti, nes rinkos tyrimų žodžiai dažniausiai neatspindi žmonių veiksmų.

Pirmas dalykas laimės link, klausyti savo vidinio balso. Jei jautei, kad norėjai stoti į veterinariją, ten ir reikėjo stoti, o ne daryti, ką galbūt tėvai liepė arba "nurodė" kryptį.

Sveiki,
 
nusprendžiau sukurti blogą, ne vien apie pokerį, bet ir apie laimės paieškas. Kiekvienas laimę supranta skirtingai, mano supratimu laimė - tai viso savo potencialo visiškas išnaudojimas.
Kai atsigręžiu į praeitį matau vien neišnaudotas galimybes, iššvaistytą laiką. Dažnai susimastau kiek galėjau turėti, jei būčiau labiau užsispyręs, jei į gyvenimą būčiau žiūrėjęs pozityviai, nebijojęs įššūkių.
 
Prieš kelis mėnesius viskas po truputį pradėjo judėti gerąja linkme. Viskas prasidėjo nuo pranešimo kurį užtikau viename interneto forume, pranešimo esmė buvo ta, kad jei nori pasiekti daugiau nei kiti turi išeiti iš savo "comfort zone". Jei neklystu pirmasis apie tai kalbėjo Arnold Schwarzenegger. Tada supratau, kad jei gyvensiu be pokyčių niekas ištikrųjų ir nepasikeis, neužtenka plaukti pasroviui. Atėjo metas susiimti.
 
Mano blogas apims keturias sritis : 1. pokerį 2. sportą ir mitybą 3. socialinį gyvenimą 4. kasdienį gyvenimą iš kurio stengsiuosi ištraukti viską kas geriausia.
 
Trumpai apie kiekvieną iš sričių mano gyvenime:
 
Pokeris
 
Pokerį išmokau žaisti būdamas 15 metų (dabar man 20). Niekada iki šiol rimtai į jį nežiūrėjau, mėgau gyvai pažaisti su draugais, kaip ir dauguma pralošiau savo $50 pokerstrategy bankrollą, vienu metu žaidžiau nemažai freerollu, buvau bankrollą pasikėlęs iki 100€ vėliau viska pralošiau ne dėl techninių žinių trūkumo, bet dėl prasto psichologinio pasiruošimo, tiesą sakant pralošiau pinigus ant ruletės, o dėl ko turbūt dauguma supras :unsure: . Dabar pradėsiu žaisti NL2 su 20 dolerių.
 
Sportas
 
Kiek save pamenu visada mėgau sportuoti, būdamas keturių metų kasdien darydavau atsispaudimus, nes tuomet žadėjau būti geriausiu pasaulio karate meistru. Su sportu problemų kaip ir nekyla, bet su mityba tikrai nėra lengva.
 
Socialinis gyvenimas
 
Turiu kelis tikrai gerus draugus, bet nesu ponas populiarusis. Turėjau trumpalaikių santykių su keleta merginų, bet niekas neišsivystė dėl mano nepasitikėjimo savimi.
 
Kasdienis gyvenimas
 
Mokykloje nebuvau tarp geriausių, bet nebuvau ir tarp prasčiausių. Kaip jau sakiau seniau plaukiau pasroviui, į nieką nedėjau pastangų. Na, bet egzaminus išsilaikiau neblogai. Įstojau į ekonominę specialybę (Studijuoju VU) :|. Nors tikroji mano svajonė buvo būti veterinaru.
 
Tai mano pirmasis blogas. Kam man jis reikalingas? Tam, kad galėčiau sekti savo progresą/regresą. Kam man jį sekti? Todėl, kad nei minutės šioje žemėje nebegaliu gyventi kaip nevykėlis. Tikiu, kad man pavyks. Tikiu, kad pokeris man padės tai pasiekti.
 
 
Visus perteklinius pinigus investuosiu į pokerio žinias. Pirmiausia pirksiu Holdem manager 2, tam, kad galėčiau patogiai ir greitai peržvelgti, analizuoti ir postinti rankas pokerstrategy hand evaluation forume. Ką darysiu toliau priklausys nuo rezultatų, turiu didelių tikslų... tikiu, kad man pavyks.
 
Jei čia yra susidomėjusių asmeniniu tobulėjimu būtų tikrai malonu padiskutuoti apie įvairius būdus ir priemones siekiant savo tikslų.
 
http://www.youtube.com/watch?v=PC_rrdsBq2M

ooo, intelektualas! Kas jau kas - bet tu Justinai, tai VYKĖLIS kvadratu!. Visas forumas tavo pasakas skaitė :lol: :P

spaudos kioskai prekiauja labas po 1 lt
ir ežio kortelėm po 0.99 Lt
 
siaip sios korteles labai tinka vienai akcijai :)
 
http://www.ezys.lt/index.php/naujienos-ir-tarifai/naujienos/perkelk-numeri-i-ezi-ir-pusmeti-gauk-po-3-ltmen-dovanu/108061

mano pozicija - gerimas iš principo yra blogis, gero dar niekam niekada neatnešė, jei turite argumentų priešingų - pateikite, mielai padiskutuosime.
 
iš savo artimųjų rato žinau tik 2 žmones (abu vyrai), kurie visiškai nevartoja alkoholio net ir per šventes. Visi tai žino ir nelenda su savo pasiūlymais išgerti. Per didesnius susibūrimus jie naudoja paprastas gudrybes - į savo stiklelius įsipila vandens arba sulčių (kritiniu atvėju, jei koks asilas ateitų su pasiteiravimu "ar mane gerbi?" ir tektų išgerti) ir iš jos negeria, "pilstytojas" eidamas pro šalį paprasčiausiai neturi į ką įpilti :)
 
tie žmonės neturi, nei sveikatos problemų, nei kažkokių nusistatymų prieš gėrimą, nei žmona pikta - tiesiog negeria ir viskas.
 
Aš ir ta linkme judu palengva, nes kaip sakoma "savo cisterną, jau išgėriau". Ir tikrai, kuo toliau tuo mažiau naudoju alkoholio, jei vartoju tai tik brangų ir pakankamai kokybišką stiprųjį gerimą ir labai mažais kiekiais (per vakarą iki 10 taurelių), labai retai alaus - nes žinau iš ko jį gamina, teko būti keletoje daryklų, taip pat ir vienintelėje lietuvoje esančioje spirito varykloje - jie daug papasakojo apie lietuviškus gerimus ir jų "lietuviškumą" bei kokybę.
 
apie gėrimą pakankamai kompetetingas kalbėti - gerdavome (po rugsėjo 1 d. barake), ant rytojaus parduodavome butelius ir toliau gerdavome :(

Apgaubkime facis1 savo tyra uždarbis.lt meile, gal žmogus atsivers ir pražys, iš beširdės būtybės su apsiaustu besišlaistančios po miesto parkus gūdžiais rudens vakarais, į meile savo artimui alsuojantį, didžiaširdį uždarbijos pilietį? :wub:

Prisiruošiau pasidalinti įspūdžiais apie ameriką, kurioj esu dar tik dvi savaites :)
Nedažnai tokias rašliavas rašau, tad nepykit jeigu nesiskaitys.
Apie pačius skrydžius gal daug nekalbėsiu, bet tai buvo mano pirmi skrydžiai gyvenime, todėl pirmas skrydis gan baugus buvo :)
Pirmas išsilaipinimo Amerikoje taškas buvo New York'o oro uostas - skruzdėlynas, masės žmonių. Kas man įdomu buvo, kad visi žmonės skritingi, gal skambu kaip koks kaimietis, bet taip yra, kai Lietuvoj egzotiškiausias žmogus matytas buvo azijietis man asmeniškai, o čia iš viso pasaulio indai, kinai, afro amerikiečiai ir t.t... Nu o sekantis išsilaipinimas mano krikštomamos gyvenamam mieste - Columbus, Ohio, kai atskridom buvo apie 23 - 24 valanda, tada dar kokios 10 minučių kelio link krikštomamos namų, važiavom keliu, nu gal greičiau greitkeliu, esančiu netoli centro miesto, atsisuku - žiūriu dangoraižiai... Po to prisimenu, kad tai realybė, o ne koks sapnas, ar filmas, greit prasiblaškau ir tiesiog stebiu vaizdus, viskas atrodo nauja, kaip iš kokių filmų, tiek geltoni mokykliniai autobusai, tiek įdomesnių formų amerikietiški sunkvežimiai - http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/426916_4130640865319_324206141_n.jpg
, nei europietiški - kvadrato formos. Sekančias dienas buvom tai namuose, tai baseine, tai parduotuvėse, nes ką nors daugiau veikti neįmanoma dėl temperatūros, maždaug 32-39 laipsniai Celsijaus... Ai ir kuro kainos... 3.30 dolerio už galoną, paskaičiavus, maždaug 2.30 Lt už litrą, ir tai prie mūsų brangiausios visam mieste, nes gan geram rajone krikštomama gyvena..
 

Kolumbuso Zoo sodas


 
Atėjus savaitgaliai nuvykom į Kolumbuso zoo sodą, kiek žinau didžiausias valstijose, prabuvom kelias valandas ryte, nes vėliau vėl pradėjo šilti oras
 
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/529365_4114167253489_1773667965_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/293119_4114192614123_1046919525_n.jpg
Nebloga pramoga - paglostyti rają -
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/562816_4114199134286_646878469_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/553146_4114160013308_857161881_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/487976_4114166253464_888648131_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/319419_4114170333566_182123112_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/292397_4114191734101_354239546_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/426024_4114198254264_1494343916_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-prn1/563522_4114200894330_964131104_n.jpg
 
 

Liepos 4-oji


 
Neilgai trukus atėjo Liepos 4-oji, manau daugeliui žinoma amerikos nepriklausomybės diena, įsitaisėm apie kilometrą nuo centro, žmonių begalė buvo, o iki centro net nevažiavom, nes nebūtumem spėję, nors dar tik valanda buvo likusi iki fejerverkų
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-snc7/313935_4130609984547_745128773_n.jpg
 
Fejerverkai nepalyginami su mūsų naujametiniais, buvo visko, net "smailų" formos fejerverkų, deja greitai baterija fotoaparatop baigėsi, tad negalėjau daugelio užfiksuoti
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/535022_4130624064899_287003009_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/531499_4130624584912_1229971922_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/417571_4130623264879_264557387_n.jpg
 
 
Einant link mašinos:
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/560885_4130626904970_120819627_n.jpg
 
 

Išvyka prie ežero


 
Per pačią Liepos 4-ąją, yra nedarbo diena tad Sugalvojom nuvažiuoti link vieno ežero, vėlgi išvaizda kaip iš kokio filmo - nemažas ežeras apsuptas kalvų tankiai apaugusių medžiais.
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/314839_4130631865094_1448370213_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/521939_4130634465159_17512738_n.jpg
 
Maudantis galima nesunkiai rasti tokių moliuskų pakasus kelis centimetrus smėlio -
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-snc7/487765_4130629385032_896152269_n.jpg
Kiek krikšomama sakė valgomi moliuskai, tik norint pasidaryti tokią vakarienę, tektų ilgokai pasidarbuoti :D
Grįžtant užfiksavau Kolumbuso centrą iš arčiau
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/534879_4130651945596_1685393292_n.jpg
 

Kelionė iki Niagaros


 
Šį savaitgalį buvau šiek tiek ilgesnėj kelionėj iki Kanados, o tiksliau Niagaros krioklių.
Penktadienio ryte išvažiavom, po gerų trijų valandų sustojom netoli Cleveland miesto, pasimaudyt Erie ežere - vienas iš tų didesnių amerikos ežerų, vaizdas kaip prie kokioj palangoj, tik vanduo nesūrus :)
 
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/531624_4141245890438_1652117012_n.jpg
 
Ir ežere pilna katerių, jachtų ir vandens motociklų. Po poros valandų dar pavažiuojam 20 minučių iki viešbučio ir ten pasiliekam iki sekančio ryto.
Viešbučio aikštelėj
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/295323_4141324532404_1415984436_n.jpg
Daug tokių kelyje sutinkam, tik dabar atsirado proga nufotografuoti
Vaizdas pro viešbučio langą:
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/523713_4141327732484_893123787_n.jpg
 
Kitą dieną pajudam jau link Niagaros, pakeliui sutinkam juodaodžių MOTERŲ baikerių gaują
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/396074_4146051050564_197225236_n.jpg
dar po poros valandų kelio atsiduriam ant tilto virš Niagaros upės kurioje yra tie patys Niagaros kriokliai
Vaizdas nuo tilto:
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/532497_4146071691080_1532617049_n.jpg
Praėjus muitinę pasimato garsūs pavadinimai:
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-prn1/557073_4146073011113_862270128_n.jpg
http://photos-b.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash3/575656_4146074571152_1189203918_a.jpg
Pavažiavus pagaliau atsiduriam Niagaros mieste.
Mūsų viešbutis iš vidaus:
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-snc7/394664_4146082211343_1675447549_n.jpg
 
priėjus arčiau krioklių vaizdas liaudiškai sakant AFIGENAS
Tiek dieną
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/295378_4153121347317_1391683897_n.jpg
Tiek naktį
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-snc6/603469_4148344027887_1285562772_n.jpg
 
Gatvės Las Vegas'o stiliaus vilioti vaikams
 
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/561177_4148311027062_515210144_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-snc6/603437_4155814294639_787520342_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/600068_4155834415142_598309225_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/556506_4147142317845_1244303590_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/3066_4147146797957_1831244321_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/548322_4147150878059_2105880025_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-snc7/483225_4147907776981_1628776036_n.jpg
dar nuvažiavom iki miestuko šalia Niagara ant ežero (Niagara on the lake)
Labai gražus ramus miestukas, iki jo bevažiuojant dar pravažiuojam 10 vyninių, vėlgi kaip iš serialų kokių, gyvenamasis didelis pastatas kuriame dažnai įrengtas restoranas o aplinkui vien vynuogynai, bevažiuodami iki jo pravažiavom didelę užtvanką
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/399400_4147959058263_276753093_n.jpg
Bei tokią vietą kur matos didelė dalis upės, šita panorama sudaryta gal iš 6 nuotraukų, iš tikro matomas vaizdas yra gal 270 laipsnių
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-prn1/534638_4147933297619_1981214267_n.jpg
 
Gerai žinomi veikėjai:
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/391514_4155817094709_250252729_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-snc7/399404_4155817974731_2131463759_n.jpg
 
Nu ir vaizdai iš plaukimo su valtim link niagaros:
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-snc7/602441_4155820254788_1655856207_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash4/425128_4155822054833_1943558709_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-snc7/483278_4155826374941_1747635447_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-snc6/282661_4155831655073_962876959_n.jpg
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-snc7/389140_4155833295114_1933968092_n.jpg
 
Niagaros miesto dangoraižiai iš toliau:
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/531325_4155835895179_1057485985_n.jpg
 
Bei pačio Cleveland centras grįžtant iš Niagaros:
http://sphotos.xx.fbcdn.net/hphotos-ash3/599757_4155843215362_29781335_n.jpg
 
 
Tai tiek, stengsiuos kartas nuo karto atnaujinti, ateinantį savaitgalį nusimato kelionė į Mičigano ežerą gaudyti lašišų :)

Justai, per daug čia įsispangai :)
 
Klausimas, kas blogiau: liguistumas, kad esi teisus ar bokalas alaus vakare..
 
Kategoriškai užsiciklinęs. Ir dar Offtopic'ą varai. Pats klausi temos pavadinime: Kodėl šaipomasi?
 
Atsakymas paprastas: nes pats jautiesi geresnis už tuos, kurie šaiposi. Nelaikai jų lygiais, NEGERBI. Akivaizdu, kad esi mėgėjas savo tiesą BRUKTI.

Žmonės kurie geria viešosiose erdvėse, dažniausiai turi siaubingai didelį nepilnavertiškumo kompleksą. Nekalbu apie tuos, kurie gurmaniškai mėgaujasi alkoholiu ar tiesiog vartoja jį gerų draugų kompanijoje kaip nereikšmingą akcentą. Apskritai, mūsų visuomenėje megzti santykius su žmonėmis būnant negirtu/ai yra nenormalu. Normaliau yra nueit į klubą/tūsą etc. ir taip "nusikabinus" kokią mergą/čiūvą, turiningai praleist laiką. O kai prie tavęs tiesiog gatvėje, troleibuse ar dar kur nors kitur ar tada kai nesi girtas prieina žmogus ir pasako labas, koks tavo vardas, man gera tave matyti, tu man įdomus, norėčiau susipažinti - apsimest kad nieko nesupranti, palaikyt jį idiotu arba trenkt snukin.
 
Taip, atsakau į tavo klausimą teigiamai,nes aš pats apskritai nevartoju alkoholio jau bbz kiek laiko. Taip, pradžioje aplinkiniai į tave žiūrės kreivai, bet su laiku, jei tu laikysies savo žodžio, jie suvoks, kad tu esi stiprus ir valingas, kad tu pasakei ir tęsi. Jie įpras, o galiausiai pradės tave gerbti.
 
Mano dėdė pasikorė girtas, tėvas dėl alkoholio įklimpo į skolas. Vaikystėj man užtekdavo pamatyt barnius tarp tėvų, todėl dabar man nekyla jokių abejonių kodėl aš turėčiau negert. Atsakymas paprastas - dėl savo vaikų, kuriuos auginsiu ateityje. Ką aš jiem perduosiu, kokie jie išaugs - tai mano atsakomybė. Vietoj butelio kokiam nors tūse, aš pasirenku prasmingą pokalbį su taip pat negeriančiu žmogumi. Mes apsikeičiam naudinga informacija ir teigiama energija, kurią vėliau abu paskirstom žymiai naudingesniems dalykams.
 
Bet kaip sakoma - kiekvienam savo..

Prie progos galima išgerti ir nebūtina gerti 6 litrėmis tonomis. Gali atsigerti truputi, gali išvis negerti. Tavo teisė rinktis. Tie draugai, kurie juokiasi nėra tikri draugai, jie viso labo žmonės, kurie tenkina savo alkoholinius poreikius. Galiu papasakoti prie progos paprastą, gyvenimišką istoriją, kuri nutiko prieš keletą metų.
 
Turėjau keletą klasiokų, kurie susibūrė į gaują. Jų buvo apie 6~. Visur juos pamatysi kartu. Beveik (gay) grupė. Prasidėjus vasarai ta pati grupelė sumanė pagirtauti prie ežeriuko. Taip ir prasidėjo. Metai po metų. Laikėsi it granitas, vis gėrė, gėrė. Kaip geras klasiokas ir aš prisijungdavau. Atsigerdavau, gi koks aš bachūras, jeigu negersiu. Suveikdavo tas prastas mentalitetas. Reikia nepasišiukšlinti, tai ir gerdavom.
 
Pamažu supratau, kad man su jais ne pakeliui, tai mūsų keliai ir nutrūko. O jie ir toliau linksminosi. Gi kieti vyrai, kietą alų geria. Ir atsitiko, ko seniai reikėjo tikėtis. Po triukšmingų vakarėlių ir nesibaigiančių pagirių ciklo chebra pavirto alkoholikais. Jiems po 22~ o jau reikia kreiptis į specialistus ir važiuoti koduotis. O prisimenu kokie jie buvo kieti, tik deja alkoholis kietesnis, tai dabar jiems ne pyragai.
 
Šita istorija nenoriu sakyti, kad gerti blogai, viskas yra blogai, jeigu be saiko daroma. Jeigu draugai šaiposi, vadinasi keisk draugus, o visa kita jau kita medalio pusė. Tavo teisė rinktis.

siandien mano gimtadienis. kur sveikinimai? :D o jeigu rimciau, tai kaip bebutu, svarbu baigti unika ir pasirinkti tinkama specialyba. gana tu visu buhalteriu ir ekonomistu, jie juk nekuria produkto, o sedi ant kitu peciu. asmeniskai as, turedamas auksta stojimo bala (~19) rinksiuos zemiska specialybe, kur istoja ir su 14 bei zemesniais. ir busiu laimingas, jeigu dirbsiu "ne elitini" darba, nesedesiu uz stalo su popieriu kruva ir odiniu portfeliu pasoneje, taciau kazka darysiu, kursiu, busiu naudingas Lietuvai, turesiu placias galimybes tobuleti ;)

Sveiki, uždarbiečiai. Geros manieros reikalauja kiekvienam naujokui prisistatyti, tad tai padarysiu ir aš. Prieš tai dar noriu paminėti, kad šį forumą skaitinėjau jau beveik metus, bet tik dabar nusprendžiau prisiregistruoti (čia kaip būna, kai vaikinai nedrįsta prieiti prie panos ir užkalbinti, bet tai padarius, paaiškėja, kad nieko baisaus nebuvo). Taigi ir aš pagaliau pasiryžau. Nebuvo baisu :) Dar paminėsiu, jog daugelio forumo narių veikla bei istorijos žiauriai įkvepia, supranti, kad visada galima ir reikia siekti daugiau nei nori ir turi.
 
Šiuo metu man 25 metai, VU baigiau Vadybos ir verslo administravimo bakalaurą, šiuo metu kramtau SDU (toks Danijos universitetas) Marketingo ir komunikacijos magistrą, greitu metu pradėsiu rašyti magistrinį darbą. Išbandžiau įvairių darbų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Lietuvoje esu dirbęs ir marketingo vadovo asistentu, ir call centre konsultantu, užsienyje yra tekę tampyti plytas, plauti indus, priiminėti klientus viešbutyje.
 
Esu kilęs iš paprastos viduriniosios klasės šeimos, mano tėvai sunkiai ir atkakliai dirba, kad galėtų aprūpinti šeimą. Pinigų pertekliaus niekada neturėjome, o mama visada kaldavo į galvą, kad „pinigai iš niekur neatsiranda“. Esu labai dėkingas savo tėvams už viską. Kita vertus, turiu paminėti, kad mano suvokimas, kaip gyvenime uždirbti pinigų, apsiribojo paprasta formule: gerai baigti mokyklą -> įstoti ir baigti gerą universitetą -> susirasti gerą samdomą darbą ir dirbti. Apie tai, kaip būtų galima užsidirbti savo pastangomis, neturėjau nė žalio supratimo.
 
Taigi mokykloje stengiausi gerai mokytis ir man sekėsi. Dalyvaudavau įvairiose olimpiadose ir konkursuose. Tuo pačiu labai mėgau sportuoti, lankiau krepšinį, futbolą, plaukimą, tinklinį, dartsus, kačialką. Jeigu atvirai, buvau daug kur geras, bet nei vienoje srityje geriausias. Dažnai neužbaigdavau ko nors iki galo, nes dingdavo susidomėjimas, be to, buvau mokomas, kad nereikia išsišokti, kad reikia paisyti ir kitų žmonių interesų.
 
Mokyklą baigiau gerai, kai kas pasakytų, kad net labai gerai, ir įstojau į VU Vadybą ir verslo administravimą (antras pasirinkimas sąraše) bei persikrausčiau gyventi į Vilnių. Universiteto metais, galima sakyti, man atsivėrė akys. Jei mokykloje buvau vienas iš geresnių, tai universitete tokių, kaip aš, buvo pilna. Man, atvykusiam iš mažesnio miesto, įspūdį darė grupės, kurso draugai, tarp kurių buvo daug veiklių, protingų, ryžtingų ir ambicingų, pasiekusių kur kas daugiau už mane. Suvokiau, kad jeigu pats noriu ko nors pasiekti, turėsiu įdėti kur kas daugiau pastangų nei iki šiol. Taigi pradėjau domėtis asmeniniu tobulėjimu, psichologija, žmonių santykiais, skaičiau įvairios literatūros, pradėjau gilintis į marketingą, vartotojų elgseną, reklamą, trumpai tariant – ėmiausi tų sričių, kuriose jaučiausi silpnas ir norėjau daryti pažangą. Taip pat norėdamas užsidirbti pinigų tris vasaras dirbau Škotijoje, kur sutvirtėjau kaip žmogus, įgavau geros patirties. Drąsiai galiu pasakyti, kad įdėjau labai daug pastangų, kad atsikratyčiau įvairių kompleksų, baimių, kad pagaliau pasukčiau gyvenimą norima linkme. Tikiu, kad esu teisingame kely.
 
Baigęs VU metus dirbau Lietuvoje, o po to išvažiavau mokytis magistro į Daniją. Tenai atsivėrė dar didesnės galimybės, su grupės draugais dalyvavom keliuose tarptautiniuose konkursuose, kuriuose mums sekėsi. Po pirmųjų mokslo metų grįžau į Lietuvą, kur atlikau praktiką žiniasklaidos planavimo agentūroje. Vėliau iškeliavau į Portugaliją, Porto miestą, pusmečiui mokslų pagal Erasmus mainų programą. Po to grįžau į Lietuvą ir dabar, kaip jau minėjau, rengiuosi magistrinio darbo rašymui.
 
Jau daugiau nei du metus rašau pakankamai sėkmingą asmeninio tobulėjimo tinklaraštį vaikinamas - colombo.blogas.lt (PR 4). Jame dalinuosi savo patirtimi bei patarimais, kaip bendrauti su merginomis. Taip pat su keliais draugais vystome internetinį kelionių puslapį, kuriame lietuviai dalinasi savo įspūdžiais iš aplankytų pasaulio šalių. Papildomai dar užsiimu SEO straipsnių rašymu. Netolimos ateities planai – išvystyti internetinį projektą, kuris būtų sėkmingas finansiškai.
 
Gyvenime nuolat vadovaujausiu taisykle, jog viskas priklauso tik nuo manęs paties ir kad tik nuoširdžios pastangos bei atkaklus darbas leidžia pasiekti norimo rezultato. Manau, kad visi barjerai slypi mūsų galvose, ir jeigu mes sugebėsime su jais susitvarkyti, atsivers visiškai naujos galimybės.

Labas, Tadai :)
 
 
anon, Danijoje praleidau tikrai turiningus metus, kurie davė geros patirties. Tačiau grįžti neplanuoju ir nematau savęs gyvenančio šioje šalyje. Vis dėlto, Lietuva yra Lietuva, ir čia geriausia :)

Tu turbūt mokaisi kolegijoje..
 
Kolegijas, kuriose sunkiau mokytis gali suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Visose kitose - pfff.. Žinoma, viskas priklauso nuo specialybės, dėstytojų.
 
O teigti, kad universitete negausi praktikos...žmogau - tai kvaila. Aš nesuprantu, apie kokią dar praktiką kalbate čia? Iš kolegijų pardavimų vadybininkus žinai kur siunčia??? AR ŽINAI? Ogi į Rimi kasą du mėnesius pasėdėti. Kalba eina apie VIKO - vieną rimčiausių kolegijų Lietuvoje.
 
Ir jeigu tu tai laikai pardavimų vadybininko praktika - sėkmės keičiant kasos aparatų popierių..
 
Automechanikai - irgi panašiai, tiek, kad jau nelabai kur įkiši tokį studentą. Tai ir dirba nemokamai pagalbiniais porą mėn servise kokiam.
 
Studijuodamas universitete - praktiką susirast gali ir tiksliai pagal savo specialybę, jeigu laiku ieškaisi. O kolegijose praktiką dažniausiai siūlo patys, ir tikrai nelabai tinkamą.
 
Žmogus, kuris tingi mokytis, turėtų rinktis kolegiją (bet tikrai ne visas specialybes).

Na žinot, jau kurį laiką sekiau šitą diskusiją, stebėjau ir rimtų argumentų (tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės), aišku, daugiausia buvo pilstoma iš tuščio į kiaurą.. - kuomet atsakymai rašomi "iš savo varpinės", o ne objektyviai, nešališkai, tai tokia diskusija prie nieko neprives.
 
Ar tai yra gerai ar blogai; ar homoseksualumas yra iškrypimas, ar ne; ar santuoką reikia drausti, ar leisti?.. aš nežinau, lygiai taip pat kaip nežino ir nė vienas iš mūsų čia. Mes tik turim tam tikrus savo supratimus, kuriuos suformavo mus supanti aplinka. Ką aš asmeniškai apie tai manau galėčiau pasakyti daug,- tiek už, tiek prieš,- bet vėlgi, tai nereiškia, kad aš būsiu teisus.
 
Galima sutarti nebent dėl to, kad žmonėms visada sunku priimti kitokius negu jie. Geriausias to pavyzdys yra skirtingos rasės. Juk vos prieš keliasdešimt metų, tarp juodaodžių ir baltaodžių buvo nubrėžta aiški ir viešai suprantama riba. Nebuvo galima lankytis tuose pačiuose renginiuose (arba buvo atskiros "zonos"), autobuse reikėdavo užleisti vietą, žodžiu,- segregacija. Kas nežinot - pagooglinkit. Apie vergovę turbūt net neverta šnekėti, nes tuos barbariškus laikus jau žmonija lyg ir pergyveno (o kažkas skundžiasi, kad šiandien sunku gyventi? )
 
Ai tiesa, o apie santuoką tarp skirtingų rasės atstovų nebuvo nė kalbos - tai draudė įstatymai. O ką dar jeigu juodaodžiai būtų įsivaikinę baltaodį kūdikį? Veikiausiai jie būtų užaugę primokinti karstytis po medžius ir vogti iš mašinų radijas?..
 
http://d24w6bsrhbeh9d.cloudfront.net/photo/4596524_700b.jpg
 
Tačiau taip kaip žmonės pamažu apsiprato su "kitokiais" žmonėmis rasių prasme, manau po kiek laiko bus apsiprasta ir su kitokios orientacijos žmonėmis. Tiesiog kuomet viešumoje pasirodys daugiau "tokių" žmonių, bus nustota vadovautis stereotipais ir spręsti apie žmogų pagal vieną jo savybę.
 
http://fashionindiemedia.s3.amazonaws.com/wp-content/uploads/2012/06/neil-patrick-harris-family-nyc-06022012-03.jpg
 
Štai nuotraukoje yra garsus aktorius Neil Patrick Harris iš serialo "How I Met Your Mother" - nežinau kaip jums, bet man tikrai panašu į tai, kad jo vaikai užaugs laimingi. Užbėgdamas prieš akis argumentams "bet jis taigi turtingas, tai pasirūpins, kad jo vaikai būtų apsaugoti nuo patyčių ir t.t." - o taip, nes žvaigždės tai juk patyčių nepatiria? Beje, ar jis pats iš tų vaikų tyčiosis? Ne - tai darys homofobai. Tad gal jie ir yra problema?

Narkotiku vartojimas ar svaistymasis ginklu yra istatymo pazeidimai, taip kad palyginimas nevykes.

Sveiki forumiečiai, parašęs vieną ilgesnį straipsnį apie kompiuterius, susilaukiau daug dėmesio ir prašymų padėti išrinkti/surinkti/užsisakyti ir t.t. Todėl sugalvojau prisistatyti, kad lengviau būtų suprast kas aš per vienas, ir ko čia noriu.
 
Taigi esu Washkys (gimęs kaip Karolis). Pats augęs kilęs iš Mažeikių. Kolkas čia ir apsistojęs (trokštu ištrūkti į norvegiją dėl darbo atlyginimo, arba į Angliją dėl studijų kokybės). Kaip žmogus esu kultūringas, optimistas ir velniškai mėgstu kompiterinę techniką bei motociklus, o pastarųjų tūrėjau ne vieną. Visgi dabar važinėju su Peugeot 206 (1.1 varikliuku :lol: )
Mėgstu kultūrizmą, porą metų pats praktikavau vyrų fitnesą(poto tūrėjau sunkią avariją), šiuo metu esu storuliukas (94kg), nuo liepos pirmos žadu mesti sau sunkų challange (pvz iš 26% body fat iki 5% per pusmetį or so).. :)
Atradęs šį forumą, iškart užsiregistravau, ir tikiuosi subendrauti su visomis kolegomis čia. Tikiuosi padėsite man, galėsiu ir aš patarti kas liečia IT techniką, motociklus.
Labai džiaugiuosi apsistojęs čia, kadangi forumas aktyvus, žmonių srautas didelis o ir nuomonių bei patarimų taip pat daug :)
Pats didelių mokslų baigęs nesu, o ir mokslai sekėsi prastokai (anglų valstybinis 64% buvo geriausias rezultatas). Informacinių technologijų naujienas seku dienomis, o ir praeitį turiu nemažą sukaupęs. (Galvoju stoti dabar į IT, arba lėkt iš Lietuvos..) :unsure:
 
Mačiau ankščiau čia žmonės rodė savo klausomas dainas, galiu pasakyti, kad aš daugiau mėgstu klausyti downtempo, experimental, chill dubstep ir kitą "išplaukusią" muziką :)
 
Pvz:
pradėjau klausyti tik jam susikūrus. remixus ir t.t. 
Taip pat esu mėgėjas EPIC muzikos (pvz
) 
O mašinoje klausau pvz:
, ar (ta prasme tokių stilių) :) 
Mėgstu kurti, kas liečia video. Svajoju sukurti kažką nepaprasto (epic), kas susilauktų daug peržiūrų ir t.t. nors neturiu net video kameros (iphone 4 filmavimo neskaitau geru filmavimu). Norėtųsi taip pat daryti video apžvalgas ar kažką panašaus, nors ir turiu scenos baimę, bet juk įveikdami savo baimes mes tobulėjame?
 
Tai kogero tiek, jei bus kas įdomu ar aktualu, klauskit, atsakysiu. Gal tai kieno nors nauja pradžia? ^_^
http://media-cdn.pinterest.com/upload/197314027394164037_jMh7Yc9r_c.jpg