Kamile

Priešingai, negu Jums buvo sakoma visą gyvenimą – seksas nieko neparduoda. Ką jis daro – tai generuoja susidomėjimą ir tai daryti jam sekasi puikiai.
 
Pavyzdžiui – Jūs paspaudėte ant šio straipsnio nuorodos, nes pats pavadinimas išprovokavo Jus tai padaryti. Tai reiškia, kad pavadinimas privertė Jus paspausti ant nuorodos, tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad straipsnyje rasite kažką seksualaus. Ir nors dauguma pardavėjų taip daro (tame tarpe – ir didieji naujienų portalai) – tai nėra vienintelis būdas pritraukti vartotojų dėmesį. Nežinau ar reikia Jums tai sakyti, tačiau tai, kokiais būdais pateiksite savo produktą (prekę/paslaugą) – atitinkamai ir potencialus klientas žiūrės į Jus per tą „pateikimo formos prizmę“.
 
Pateiksiu Jums vieną pavyzdį:
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/02/promo-mergina-680x1024.jpg
 
Esu praktiškai tikras, jog ši mergina buvo pasamdyta tam, kad reklamuoti šalia jos esantį automobilį. Pastebite tokį? Beje – koks tai automobilis? Atkreipkite dėmesį, kad nuotraukos yra tik merginos ir šiek tiek – automobilio. Ar tai – efektyvus marketingas? Štai Jums dar kelios nuotraukos iš tos pačios parodos:
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/02/promo-mergina-4.jpg
 
ir
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/02/promo-mergina-3.jpg
 
ar
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/02/promo-mergina-2.jpg
 
Tai koks ten automobilis? Beje, štai Jums nuoroda į visas nuotraukas (šaltinis). Gal tada atsakysite man į tą klausimą, kuris daugiau yra retorinis…
 
Ar galima būtų pasakyti, kad „marketingas“ šioje vietoje buvo sėkmingas? Nemanau. Sėkmingai galėjo pakilti merginos, kaip modelio, karjera, nes jos nuotraukos, o ne automobilio, yra internete. Galiu atsiminti ne vieną pavyzdį iš Vokietijoje vykstančios CeBIT parodos, kai teko ne kartą matyti vos ne nuogas merginas prie stendų tokių prekių ženklų, kurių už 10-ies minučių neatsimeni, nes eilė buvo ne prie produkto, o prie to produkto (o dažniausiai – net ne jo) pateikimo.
 
Kadangi jau aišku, apie ką kalbame – leiskite man išsklaidyti kelis mitus, kuriuos Jums kiša marketingo skyrius ir „marketingistai“:
 
Seksas parduoda
 
Ne, seksas nieko neparduoda. Provokuojantis turinys sukelia susidomėjimą. Jis gali atvesti Jums (ar prie Jūsų) klientą, tačiau neišlaikys to kliento ir, tuo labiau, neparduos jam produkto. Kad ir kaip bebūtų – klientui turi būti pasiūlyta kažkokia išliekamoji vertė, pasiūlytas sprendimas jo problemai. Tai, kad jis yra spuoguotas paauglys technologijų parodoje ir niekada neturėjo merginos – išspręs ta pusnuogė mergina, esanti Jūsų stende. Na, sąlyginai išspręs. Tas vaikinas „paturės ją“ savo mintyse ir jo „susidomėjimas“ dings per maždaug 30 sekundžių. Pusnuogė mergina (ar vaikinai) neatsakė į pagrindinį klausimą versle – „kokią problemą man gali padėti išspręsti šios kompanijos produktas?“.
 
Jeigu marketingas yra seksualus, o produktas – ne, tuomet Jūs per daug prisižadėjote ir nesugebėjote įvykdyti savo pažado. Kas reiškia neigiamą požiūrį į Jūsų prekės ženklą. Ir mes visi žinome, ką tai reiškia.
 
Puikūs produktai patys save parduoda
 
Toks pasakymas mane priverčia suklusti ir apsidairyti, ar nepapuoliau į kokią sektą ar tinklinio marketingo (tiksliau – piramidės) būdu dirbančią įmonę. Kad ir ką parduodate – tai daro žmonės. Tik puikūs pardavėjai ir puikus marketingas parduoda produktus, o ne „puikūs produktai“.
 
Rinkoje, visu pirma, Jus atpažįstami pagal savo žmones, pagal Jūsų reputaciją verslo pasaulyje. Yra kompanijos, kurios stato savo prekės ženklo įvaizdį pirmu numeriu, tačiau pastoviai gauna smūgius per savo reputaciją (pvz. McDonald’s). Geriausia rekomendacija yra iš vieno žmogaus – kitam. Tačiau nereikia savo verslo marketingo plano paremti vien šia strategija. Yra dar eilė marketingo būdų, kaip perteikti savo produktą visuomenei. Ir tam nebūtina rodyti kažkieno krūtinę.
 
Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad seksas nieko neparduoda. Kaip ir negaliu kategoriškai teigti, kad gerų produktų žmonės patys negraibsto. Viskam yra savos išimtys. Tačiau nereikia perlenkti lazdos ir tapti tokiu verslu, kurio, kažkieno iškilumų dėka, pavadinimo atsiminti net ir norint neišeina.
 
Gero Jums verslo!

Bent jau pas mūsų samprotavimo temos buvo "Ironiškas žvilgsnis į pasaulį) ir kažkas su aukštosiom akimirkom,o literatūriniai buvo apie egzistencinę vienatvę ir nacionalinę pareigą. Aš rašiau apie egzistencinę vienatvę.

Atsiprasau is anksto, kad rasau be lietuvisku raidziu, kitaip rasyti negaliu siuo metu.
 
Dauguma zmoniu pries stodami i psichologija buna labai mazai su ja susipazine. Galvoja - moku paguosti, megstu kalbetis apie jausmus, idomu, kodel zmones vienaip ar kitaip elgiasi, galeciau isklausyti ir t.t, bet uz visos sitos praktikos slypi labai daug teorijos, labai daug saltiniu nagrinejimu, labai daug analiziu, stebejimu, labai daug darbo, kad issiugdytum save kaip psichologa, o kartais ir dalyku, kuriu, kaip megome mokyklose sakyti, "darbe neprireiks". Kaip apsispresti ar tikrai nori? Atsidaryk keliu universitetu (butinai keliu, ne vieno. Ir gali net ir kitu saliu atsidaryt) kursu planus, brosiuras ir ziurek kokius dalykus tau teks ten mokytis, perziurek darbo skelbimuose kokiu asmenybes bruozu reikalauja darbdaviai, kalbekis su zmonemis, kurie jau ta studijuoja, kokios ju patirtys. Taip pat gali palyginti su sociologijos mokslais. Nepasikliauk vienu saltiniu. Na, o jeigu jauti, kad stoji, tik kad stot... nestok is viso ir nesvaistyk metu dalykams, kuriuos kankinsiesi mokydamasis ir tikedamasis, kad po to busi geras darbuotojas. Padirbek, pasavanoriauk, o tada rasi save ir mokysies dalyka su malonumu. Sekmes :)

Šiandien paleista TEDxVilnius registracija.
Daugiau info: http://www.tedxvilnius.com/
 
Kviečiam registruotis :)

Žakas Fresko.
Garantuoju, kad daugeliui jūsų tai bus įdomiausia ką esate girdėję.
https://www.youtube.com/watch?v=zhHe1FeN6mc

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

mes,mes;) iš reddito?

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

TRUMPA ĮŽANGA
 
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
 
ĮVADAS
 
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
 
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
 
BENDRAI
 
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
 
NUO KO PRADĖTI?
 
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
 
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
 
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
 
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
 
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
 
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
 
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
 
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
 
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
 
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
 
 
STRUKTŪRA
 
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
 
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
 
1. ĮŽANGA
2. DĖSTYMAS - I teiginys,
DĖSTYMAS - II teiginys
DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
 
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
 
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt.
II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas)
III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
 
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą....
KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
 
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
 
Kaip taip padaryti?
1. Aiški, logiška struktūra
2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas)
3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
 
Kaip atrodo įžangos struktūra?
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį)
http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
 
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį.
Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip:
"Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
 
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
 
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
 
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
 
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
 
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
----------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
 
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
 
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
 
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
 
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
 
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS?
TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
 
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
 
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
 
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
 
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
 
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
 
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
 
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
 
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
 
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
 
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
 
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
 
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
 
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
 
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
 
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui.
-------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
 
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
 
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
 
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
 
I VARIANTAS
 
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
 
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
 
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
 
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
 
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
 
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
 
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
 
 
II VARIANTAS:
 
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
 
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
 
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
 
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
 
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - ....
-Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog...
-Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
 
DAR KELI PATARIMAI:
 
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
 
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
 
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
 
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
 
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
 
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
 
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
 
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti
sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
 
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
 
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
 
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
 
IR PABAIGAI...
 
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
 
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
 
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!

Jo, galima pasiūlyti užsisakyti prostitutę dėžutėj

Narys savasLT rašė, kad norėtų nuomoti baldus studentams. O kas nutiktų, jei būtų bandoma parduoti užsienio studentams "būtiniausių" dalykų pack'us? Beieškodama statistikos dėl turizmo Lietuvoj radau, kad į Lietuvą 2014 metų rudenį atvyko studijuoti ~1500 studentų (viso Lietuoj mokosi apie 5tūkst užsieniečių). Suprantu, jog rinka nėra didelė ir labai nišinė, bet žiūrint į skaičius atrodo, jog studijuoti į Lietuvą atvyksta vis daugiau ir daugiau užsieniečių (galbūt dėl kainos ir kokybės santykio, galbūt, kad užsieniečiai pradeda vis labiau atrasti Lietuvą).
 
Idėja
 
Studentams iš Lietuvos, nusprendusiems studijuoti kitose miestuose, yra gerai - jie susikrauna būtiniausius daiktus į tėvų/savo mašiną ir jau yra pasiruošę studijoms. Bet ką daryti tiems, kurie atvyksta su ERASMUS ar studijuoti į kažkokią mažą rytų Europos valstybę, apie kurią daugiausiai išgirdo tik domėdamiesi studijomis? Juk jie nesusikraus lagamino, pilno puodų, keptuvių, puodelių, šakučių, peilių, lėkčių, rankščliuoštukų, you name it - na,visko, ko reik "gyvenimo pradžiai". Aišku, gali žmogus, tik atvykęs į šalį, visą tai greit nusipirkti, bet dabar įsivaizduokite save jo vietoje - koks komfortas būtų, tik atvykus į savo kambarį rasti visus būtiniausius daiktus (gal net kokį 'handbook'ą' priedo 'How to survive in Lithuania' (su geriausiais pub'ais/'club'ais, nuorodom į parduotuves, troleibuso tvarkaraščiu, kaip nusigauti iki paskaitų (reikėtų daryti personalizuotai galbūt, priklauso nuo unio/miesto)) ir tt).
 
Kokia nauda studentui, užsisakant pack'ą?

Jam nereikia galvoti, iš kur gauti vieną ar kitą daiktą
Prieš atvykstant į šalį būtų saugesnis ir jaustųsi komfortabiliau (Worry no more about moving to Lithuania...)
Nereikės sukti galvos, kaip tuos daiktus atsigabenti iki savo kambario/buto, nes jie būtų pristatyti atvykimo dieną tiesiai 'į rankas'.

 
Kaip viskas veikia?
 
Studentas, internetu išsirenka pack'ą, kurio jam reikėtų, parašo adresą/kontaktus kažkokius,kad būtų galima susisiekti bei atvykimo į Lietuvą datą, sumoka pinigus, o pardavėjas, nurodyta dieną, pristato užsisakytą pack'ą nurodytu adresu.
 
Kas galėtų būti tame pack'e?
 
Iš tikro, net neįsivaizduoju, ką šeimininkai palieka buto nuomoje be baldų, todėl galbūt su šia idėja važiuoju truputį į lankas. Tačiau, kiek žinau, bendrabučiuose (barakuose), turi turėti "viską savo", tik klausimas, kiek tuose bendrabučiuose gyvena ERASMUS bei vientisinių studijų studentų. Taip pat visada yra dalis žmonių, kurie dėl higienos ar šiaip, dėl asmeninių įsitikinimų, nenori naudotis jau panaudotais indais ar keptuve.
 
Tarkime, į pack'ą įeitų:
 

Virtuvės reikmenys (1 x puodas, 1 x keptuvė, 1 x puodelis, 1 x šakutė ir peilis, 1 x lėkšė/dubenėlis)
Miegojimo 'reikmenys' (1 x antklodė, 1 x pagalvė, 1 x pagalvės užvalkalas, 1 x paklodė, 1 x antklodės užvalkalas)
Galbūt net tokie dalykai, kaip dantų pasta, šepetelys, dušo želė, rankšluostis
Galbūt galima daryti ir 'personalizuotą' pack'ą, aka, 'Tavo kambario jaukumui', į kurį įeitų atspausdintos nuotraukos (atsiųstos kliento) ir BlueTag'as, galbūt kažkas lietuviško, tipo, 'first taste of Lithuania'
 
žodžiu, mintį pagavot - galima prigalvoti visko. Taip pat, galima daryti 'sharing pack'us' (tiems,kurie kartu su bendrataučiu/draugu nuomuotųsi), kuriuose tokie dalykai,kaip puodas ar keptuvė būtų x 1, bet būtų 2xlėkštės,puodeliai etc.

 
Kaip išpopuliarinti?
 
Manau, reikėtų bendradarbiauti su universitetais - juk ir jie yra suinteresuoti, jog užsienio studentas, dar prieš nuspręsdamas studijuoti Lietuvoj (ar atvykti čia su Erasmus), greičiausiai nori jaustis komfortiškai, saugiai ir laukiamai. Taip pat Lietuvoj turbūt yra ESN, su kuo irgi galima bendradarbiauti. Aišku, soc tinklai ir visą kitą.
 
Ko reik, norint įgyvendinti idėją?
 
Interneto svetainės, daug reklamos bei transporto priemonės vežioti tuos daiktus. Na, galbūt dar kažkokios sandaliavimo patalpos. Galbūt kai kuriuos daiktus,jei jie yra pigiau,galima pirkti iš kokio eBay, tačiau čia jau reikėtų investicijos. Galima tokius dalykus, kaip peilius,šakutes,šaukštus pirkti 'packais', jog būtų pigiau, ir juos vėliau išskaidyti.
 
Ir pabaigai
 
 
Visiems, norintiems teigti, kad čia vėl perikupinimas (kas ištiesų, tai ir yra - aš nesiginčioju :) ), noriu tik pasakyti vieną dalyką - tokie pack'o esmė yra ta, kad studentas, atvykęs iš EU ar net kito žemyno, galėtų jaustis saugiai, nestresuoti papildomai dėl to, kur įsigyti keptuvę ir kaip ją 'parsitarabaninti' iki savo kambario.
 
Be to, kaip ir minėjau, toks "verslas" yra laaabaiii nišinis ir veiktų tik mokslo metų pradžioje/naujam semestrui.
PADISKUTUOKIME!

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

Na šiaip ar taip pavogs ar ne, svarbiausia, kad bent kažkas įgyvendintų ir kad idėja realų pasaulį pamatytų ;)

Įdėja ant tiek gera ,kad kol diskutuosi su visais kažkas paskaitęs šia temą ir turintis daug eurų paleis į prekyba tą dėžutę kol tu dar ją maketuosi.. :)
 
Viena įdomesnių įdėju nuo mano užsiregistravimo čia.

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

Gal aš blogai paaiškinau savo idėją, o gal Tu joje matai tik juodą baigtį (kas, irgi, nėra blogai, nes visokia nuomonė yra svarbi), bet ką aš sakau, kad tuo ir skirčiausi nuo "Siuvenyrų kioskelio", kad būtų parduodama ne paveiksliukai su gintariniumi Jėzumi, pakabukas su gintaru ir vabalu jame, magnetukas, bet kalbu apie "lietuviškus" dalykus, kurių galbūt negautumei kokioj Ispanijoj ar Graikijoj, tačiau vistiek norėtumei parodyti/pavaišinti savo draugus (lietuviškas alus, kepta duona, saldainis "Jovaras", you name it). Dabar turbūt teigsi, kad turistai visą tai gali nusipirkti Maximoj, bet kad užbėgčiau dar vienam komentarui už akių, noriu tiesiog pasakyti, kad dežutė būtų siunčiama tiesiai turistui į namus, kas reiškia:
 
a) Jam nereikia sukti galvos, kaip lauktuves parsigabenti iki savo namų (kaip pranešime ir minėjau - lagamino talpos (svorio) bei skysčių apribojimai)
b)Jei žmogus, nusprestų pirkti vietoj (čia kaip kažkas siūlė TiC) - tai komfortas, nes nereikia galvoti KĄ pirkti, nes VIETINIAI pasiūlo, kas Lietuvoj yra geriausia
c) Kaip forumo narys Auksinis minėjo (apie tai aš nepagalvojau), jog galbūt žmogus, jau grįžęs iš kelionės, sugalvos, kad va, galėjo tą ir aną nusipirkti. Tokia dežutė leidžia net nebūnant Lietuvoj ir nestovint prie lietuviško kioskelio vėl iš naujo savo namuose pažinti Lietuvą.
 
 
Tikiuosi, kad dabar aiškiau.

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

Idėja super.
 
Mano galva, nereikėtų klientui suteikti progą pradėti rankiotis 'savo dėžę', nes nei jis žinos kas tas tinginys nei kaip jis valgomas ir tt. Pats tokios idėjos azartas ir yra pasitikėti pardavėju, siurprizo efektas.
 
Gal veltui čia taip krypstu į šalį, bet:
Ar galima būtų padaryti 'dėžę' skirtą užsisakyti prieš kelionę (ar sprendžiant aplankyti LTU ar ne)?
O jeigu būtų erdvė, kur galiu užsisakyti lauknešėlį iš bet kurios šalies?

mano galva, šitokį verslą išgelbės tik labai stiprus brandas - dizainas, patrauklumas. Nes jei prasidės - išsirink pats ko nori, tai tokią paslaugą kad ir užsieniečiams gali pasiūlyti bet kuris e-shopas, tarkim assorti.lt , o jei matys kad perka, tai pasiūlys visi, idėjoj nėra jokio unikalumo, slapto kodo :)

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

Jei imsiesi idėjos nepamiršk, kad šiuo metu galimas finansavimas projektams, kurie garsina Lietuvą.