Enslaved

Iš esmės teisingai, neįsigilinau ką pasakei pirma :D Na va(gali kaip tu pats sakei pritaikyt):

4 eilė dešinėje. kaip apatinės dalies vardiklis peršoko aukštyn? Čia man atrodo elementarus veiksmas, bet pasirodo pražioplinėjau kai mokė.
 
Dalyba keičiama į daugybą ir apverčiama trupmena. Taip?

Na čia jau kai trupmena per kelis brūkšnius rašosi, vėl jauč lapiuką įkelsiu parodyt kaip :D

Tikiuos suprasi :D
 
Beje atmink: šie uždaviniai vadinasi pusė kelio ir kitas tipas pusė laiko. Pusė kelio bus S1=S2, o pusė laiko t1=t2. Lygiai taip pat galėsi pusės laiko formulę išsivest.

Tikiuos suprasi :D
 
Beje atmink: šie uždaviniai vadinasi pusė kelio ir kitas tipas pusė laiko. Pusė kelio bus S1=S2, o pusė laiko t1=t2. Lygiai taip pat galėsi pusės laiko formulę išsivest.

Nežinau ar kas atsakys, nors nebūtina, gal daug kas pasijuoks, bet tebūnie, būsiu savo požiūrį išsakęs. Visų pirma, mano nuomone, į visas partijas turėtų būti žiūrima pro vienodą prizmę. Po šiai dienai turim, kad ant liberalų ir krikščionių buvo ir stumta, ir papublikuoti nuveikti darbai, ir pagirti jie. Kai tuo tarpu ant kitų partijų daugiausiai spjaudoma. Kodėl neatkapsčius ne tik minėtų dviejų partijų įvykdytus darbus, bet ir kitų? Gal kitos partijos tiek daug nenuveikė, gal yra ir tokių, kurie nesigiria nuveiktais darbais (čia iš manęs Masiuliui ir Kubiliui minusas), bet jei lyginam ką gero padarė vienas, tai lyginkim gerą su geru, o ne „Va, tas padarė, o anas kitko nepadarė“.
 
Kitas dalykas. Teisingai pasakyta, kad vienos partijos seime nebus. Taigi tas pats galioja ne tik tiems, kurie rėkia, kad tą ir aną padarysim, kai išrinks, tai galioja VISOMS partijoms. Vienaip ar kitaip kad ir kokią partiją išrinks, visos savo programos negalės įgyvendinti, nes visada rasis prieštaravimų. Jei išrinksim DP, abejoju ar alga kils iki 1,5k, jei išrinksim liberalus, tikrai jie visko neįgyvendins. Gali būti, kad ir neįgyvendins ir vieno kito reikalo, dėl kurio jie tokie populiarūs. Visko gali būti juk, ir visokie kiaulysčių dėsniai galioja visoms partijoms vienodai.
 
Ir apie balsavimą. Taip, suprantu, kad turiu atlikti pareigą, ir gal dar spėsiu apsispręsti, kam atiduoti balsą, bet dabar, neverta kam nors to balso atiduoti. Nes vėlgi, į seimą ateis ne viena partija, ir ką aš norėčiau matyti, tai bendradarbiavimą. Pažiūrėkit į tas pačias diskusijas. Svarbu kitam paprieštarauti, ir įteigti savo nuomonę. Šiuo metu seime matau tik mūšį (nekalbu apie vaikiškus Šedžiaus, Salamakakino pasistumdymus). Seimas turėtų būti ta vieta, kur, kai išskiria nuomonės, būtų sakoma: „Na, tada bendradarbiaujam ir ieškom kompromiso“, o ne „Eik, mes žinom, kaip geriausia taip ir darysim“. Ir išvis bet kokiam politikui, bet koks pasikėlimas, nežinau net kaip, bet turėtų būti išraunamas. Žmonės politiko darbdaviai, politikas su kiekvienu asmeniu turi skaitytis, kaip su lygiu, juolab viešas asmuo, negali būti jokių: „Nekomentuosiu“. Vietoj to pasakytų: „Nežinau“, „Dar nepasidomėjau“ ar pan. O kolkas daugelyje politikų matau aroganciją, pasaulio bambą. Aš tokių rinkti nenoriu.

Nežinau ar kas atsakys, nors nebūtina, gal daug kas pasijuoks, bet tebūnie, būsiu savo požiūrį išsakęs. Visų pirma, mano nuomone, į visas partijas turėtų būti žiūrima pro vienodą prizmę. Po šiai dienai turim, kad ant liberalų ir krikščionių buvo ir stumta, ir papublikuoti nuveikti darbai, ir pagirti jie. Kai tuo tarpu ant kitų partijų daugiausiai spjaudoma. Kodėl neatkapsčius ne tik minėtų dviejų partijų įvykdytus darbus, bet ir kitų? Gal kitos partijos tiek daug nenuveikė, gal yra ir tokių, kurie nesigiria nuveiktais darbais (čia iš manęs Masiuliui ir Kubiliui minusas), bet jei lyginam ką gero padarė vienas, tai lyginkim gerą su geru, o ne „Va, tas padarė, o anas kitko nepadarė“.
 
Kitas dalykas. Teisingai pasakyta, kad vienos partijos seime nebus. Taigi tas pats galioja ne tik tiems, kurie rėkia, kad tą ir aną padarysim, kai išrinks, tai galioja VISOMS partijoms. Vienaip ar kitaip kad ir kokią partiją išrinks, visos savo programos negalės įgyvendinti, nes visada rasis prieštaravimų. Jei išrinksim DP, abejoju ar alga kils iki 1,5k, jei išrinksim liberalus, tikrai jie visko neįgyvendins. Gali būti, kad ir neįgyvendins ir vieno kito reikalo, dėl kurio jie tokie populiarūs. Visko gali būti juk, ir visokie kiaulysčių dėsniai galioja visoms partijoms vienodai.
 
Ir apie balsavimą. Taip, suprantu, kad turiu atlikti pareigą, ir gal dar spėsiu apsispręsti, kam atiduoti balsą, bet dabar, neverta kam nors to balso atiduoti. Nes vėlgi, į seimą ateis ne viena partija, ir ką aš norėčiau matyti, tai bendradarbiavimą. Pažiūrėkit į tas pačias diskusijas. Svarbu kitam paprieštarauti, ir įteigti savo nuomonę. Šiuo metu seime matau tik mūšį (nekalbu apie vaikiškus Šedžiaus, Salamakakino pasistumdymus). Seimas turėtų būti ta vieta, kur, kai išskiria nuomonės, būtų sakoma: „Na, tada bendradarbiaujam ir ieškom kompromiso“, o ne „Eik, mes žinom, kaip geriausia taip ir darysim“. Ir išvis bet kokiam politikui, bet koks pasikėlimas, nežinau net kaip, bet turėtų būti išraunamas. Žmonės politiko darbdaviai, politikas su kiekvienu asmeniu turi skaitytis, kaip su lygiu, juolab viešas asmuo, negali būti jokių: „Nekomentuosiu“. Vietoj to pasakytų: „Nežinau“, „Dar nepasidomėjau“ ar pan. O kolkas daugelyje politikų matau aroganciją, pasaulio bambą. Aš tokių rinkti nenoriu.

Manau šitą dalyką galima kitaip perdaryt. Žmogus turėtų rinktis ne partiją, o žmogų. Partijos tegu lieka, tegu skelbia programas, žmogus apsisprendžia kurią partiją palaiko ir balsuoja už tos partijos tam tikrus asmenis. Nes kai partija gauna n vietų, tai kelias užima tikrai protingi žmonės, kitas visokie dundukai, pagal pačių susitarimą. Nes aš noriu matyt tiktais išsilavinusius (nebūtinai su univero diplomu, tiesiog protingus, išmintingus labiau), nei kažkokį kanalizacijų inžinierį.

Kaip ir žadėjau, vesiu šiokį tokį dienoraštį apie nuveiktus darbus.
 
Šiai dienai yra detalus projekto aprašymas, kurio dėl tam tikrų priežasčių negaliu viešinti.
Tačiau portalo koncepcija išlieka nepakitusi, nuo pat idėjos pradžios - informacinis portalas, kuriame bet kuris lankytojas ras būtiniausią ir įdomią informaciją apie galimybes keliauti dviračiu po Lietuvos teritoriją.
 
Kilus idėjai, tikslas buvo - sukurti projektą skirtą TIK Lietuvos rinkai. Tačiau laikui bėgant projekto tikslas pasikeitė, todėl nuo šios akimirkos kursime produktą, skirtą visoms Baltijos šalis.
 
Taip pat šiai akimirkai patvirtintas projekto pavadinimas.
 
"BalticFeel".
 
Norėčiau sulaukti komentarų, su kuo Jums asocijuojasi šis pavadinimas. Tokie komentarai kaip "Aš geresnį pavadinimą sugalvočiau", "Kas čia per š?" ir pan. bus trinami, o jų autoriai raportuojami administracijai.
 
Laikui bėgant ir surinkus pakankamai pajamų sieksime šį ženklą registruoti kaip prekinį ženklą.
 
Kol kas tiek.
 
 
Vis dar laukiu suinteresuotų asmenų žinučių.
 
 
BrainStorm

Ir per žinias interviu duodamas, sakė, kad pristigo laiko kuriant tą reformą. Tai kaip gali jin būti patvirtinta, jei pristigo laiko? Kaip gali būti iš viso išleidžiamas įstatymas, jei jo kūrimui, naudos analizavimui pritrūko laiko? Aš taip jaučiu, kad ministrai visus sprendimus atlieka taip: 1. Idėja 2. Tarimasis 3. Tai va teoriškai viskas bus ok, o kaip bus praktiškai išbandysim ant tų žiurkių, tada žiūrėsim ar palikt ar keist 4. Patvirtinta

Hmm dar tokių dalykų nesuprantu, bet gal kažkaip prieisim. Klausimas: Kaip iš patekusių/nepatekusių santykio gausi didesnį skaičių už 1? Max ką gali gauti tai jei pateks x/x skaičių ir tai bus lygu 1. Didesnio kof negausi. Nebent gal reikia atvirkščiai 11/7 dalint? PI = 22/7
 
P.S. Manau rasi atsakymą http://en.wikipedia.org/wiki/Numerical_approximations_of_%CF%80 nueik iki summing circle's area :)

Kaip save motyvuoti?
 
Dažnai žmonės ko nors nepasiekia, nesugeba įveikti paskirtų užduočių, o ir vėliau dėl to gailisi ar griaužia save. Kai kurie bando artimiausioje aplinkoje ieškoti kaltų ir dirgiklių, kurie „atnešė“ nesėkmę. Iš tiesų tik mažas procentas atsitiktinumų, kurie nepriklauso nuo mūsų pačių, "prišaukią" nesėkmes. Nesėkmingą pabaigą 9 iš 10 atvejų nulemia pats žmogus. Viena iš tipinių priežasčių – motyvacijos praradimas.
 
 
Prieš dvejus metus universiteto dėstytojas, sutikęs mane koridoriuje, skubantį į paskaitą, pasiūlė surengti man pasiruošti pranešimui tema: Motyvacija ir jos svarba. Tai nebuvo kažkoks išskirtinis pasiūlymas, tiesiog vyko paskaitų ciklas, susijęs su verslo tendencijomis Europoje ir viena iš praktinių užduočių – vieša 1 valandos paskaita. O motyvacijos svarba aktuali pradedant mokytojais, baigiant verslo guru.
 
Kadangi ši užduotis buvo skirta visai mano subgrupei – iš pradžių truputi suirzau ir paklausiau savęs: "Kodėl būtent aš turėsiu atlikinėti šią užduotį? " Bet supratęs, jog tokiu būdu dėstytojas bando parodyti savo pasitikėjimą manimi, bei suteikia galimybė atsiskleisti – aš sutikau. Pasitikėjimas - tai privilegija, kurią gauna tikrai ne kiekvienas.
Nors ir scenos baimė man buvo mano mažasis priesas, tačiau kartu šio vidinio jausmo aš visuomet pasiilgdavau. Iki šiol dievinu tą adrenalino antplūdį ir akimirką, kai tu atsistoji prieš tau nepažįstamus žmones ir daliniesi savo mintimis.
 
 
Kadangi neturėjau daug laiko, nieko nelaukdamas pasinėriau į darbus. Pirmiausia ėmiau įnirtingai ieškoti informacijos šaltinių, kuriais galėčiau remtis ir taip sukurti įdomią paskaitą ir žinoma praturtinti savo pasakojimą. Besiruošdamas paskaitai – suradau daugybę įdomių, o kartais ir keistų būdų kuriuos žmonės naudoja vienam tikslui - savimotyvacijai. Gerai pamenu, tai buvo tik mokslų metų pradžia ir galbūt tai buvo priežastis, dėl ko jaučiau mane užvaldžiusį mažą tinginį. Bėgant laikui pradėjau vis labiau gilintis į man paskirtą temą ir dėka jos bei atrastos literatūros, aš tarsi atradau būdus, kaip aš galiu sau suteikti kartais taip reikalingos motyvacijos trupinėlį.
 
Manau, kad daugelis iš Jūsų esate susidūrę su tokio tipo problema ir galbūt iki šiol neradote tinkamo atsakymo. Pasidalinsiu su jumis būdais, kaip kurie man padėjo atrasti motyvaciją bet kokiai užduočiai.
 
Užsibrėžtam tikslui sukurkite mažesnius tikslus - arba išskaidyti užduotis
 
Norint pasiekti pagrindinį tikslą, visų pirma, Jums vertėtų ne tik pasiruošti minimalų planą, kaip viską darysite, nusistatyti mažesnio lygio tikslus. Kaip pavyzdį pateiksiu, pasirengimą viešajai paskaitai. Pagrindinis iškeltas tikslas – pasirengti viešai paskaitai. Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo aiškus ir konkretus tikslas. Bet ar mes galime palengvinti sau gyvenimą? Būdas paprastas - tereikia suvokti, kokias užduotis privaloma atlikti, norint pasiekti nustatyto tikslo.
 
Tad išsikelkime papildomų tikslų, kurie padės pasiekti tobulo rezultato:
 
1. Rasti tinkamų 20 literatūros šaltinių
2. Atrinkti 10 tinkamiausių ir įdomiausių literatūros šaltinių
3. Rasti tinkamiausią skaidrių dizainą
4. Iš atrinktų literatūros šaltinių – parengti 5 A4 formato lapų konspektą
5. Sukurti pristatymą, kurio apimtis ne daugiau nei 20 skaidrių, 4-iuose iš jų negali būti joki oteksto – tik temą atspindintys ir patrauklūs paveikslėliai
6. Parengti xxh kalbą
7. Patikrinti gramatines klaidas ir pristatymą pateikti artimiausios kolegos (kad sulaukčiau kritikos).
 
 
Šie 7 mini tikslai man padės pasiekti pagrindinio rezultato. Didelio darbo išskaidymas į mažesnius punktus padeda ne tik labiau susikaupti, bet ir atrasti motyvacijos. Jūs matote visą procesą, žinote kiek pasistūmėjote į priekį ir būtent šie faktas gali tapti teigiamais dirgikliais, kurie Jus , norom – nenorom, privers siekti kažko daugiau – atlikti kitas užduotis.
 
Dažnai asmenis motyvuoja teigiami dalykai ir nudirbti darbai. Pasiekus kiekvieną tikslą vertėtų ne tik pasidžiaugti, tačiau ir pailsėti.
 
 
Poilsis – „kaifas“ smegenims
 
Dažnai dirbdamas, su sudėtingais projektais arba iškilus netikėtom problemom – aš visuomet sustoju ir gerai viską apgalvoju. Lygiai taip pat elgiausi rengdamąsis mano minėtai paskaitai. Nepuoliau atlikti visko per vieną naktį ar kelias paras (iš pradžių pasirengiau kalendorinį planą, tad žinojau kiek laiko aš turiu). Leidau sau, po kiekvienos įgyvendintos mini užduoties – pasiekto mažesnio tikslo – pailsėti: atsigerti kavos, išeiti į miestą ir taip „prapūsti smegenis“.
 
Poilsis – taip pat gali „pridėti“ papildomos motyvacijos. Jūs pasąmonėje žinosite, jog po kiekvienos įgyvendintos užduoties gausite mažą prizą - poilsio minutėlę. Poilsis tampa ypač svarbus – kai darbas reikalauja daug mąstymo, nežmoniško įsitraukimo į atliekamas užduotis ir t.t.
Taip pat poilsio laikas, ne retam tarsi metas, kai smegenys pradeda generuoti papildomų idėjų, netikėtai atranda sprendimus ir atsakymus į pačius sudėtingiausius klausimus.
 
Pailsėkite - „Darbas ne vilkas – į mišką nepabėgs“.
 
 
Nebauskite savęs
 
Turbūt ne vienas iš Jūsų dažnai save nubaudžiate tokiomis frazėmis: „Susimoviau“, „Aš negaliu“, „Koks aš kvailas, kad taip padariau“. Neleiskite vidiniam balsui ir pasąmonei smerkti Jūsų ir ar neigiamai įvertinti atliktų darbų.
 
Jeigu matote, jog kažkas nepavyksta, atliekama užduotis yra neįveikiama – pasinaudokite pastaruoju patarimu – pailsėkite. Neigiamos mintys tik demotyvuos, o tai gali privesti prie baisesnių padarinių: prasto produkto ar paslaugos, suirzimo, nesugebėjimo bendrauti su aplinkiniais ir pan.
 
Raskite laiko pamąstyti ir kartu priežastims, dėl ko Jūs blogai atlikote paskutinę užduotį. Priežasties atskleidimas - tai menas, kurį reikia lavinti, kartu tai dovana, kuria ne kiekvienas gali pasigirti. Raskite būdą kaip įveikti iškilusią problemą, o galbūt vienas iš potencialių sprendimų: tiesiog palikti viską nuošalį ir pasiekti užsibrėžtą galutinį tikslą neįgyvendinus vienos ar kitos mini užduoties?
 
Atsakymų gali būti daug, tačiau tik Jūs esate padėties šeimininkas, kuris padės visus taškus ant i.
 
 
Sekite savo veiksmus ir apdovanokite save
 
Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus retai save pagiria. Visi mes tarsi laukiame, kol kiti pastebės mūsų nuveiktus darbus ir pagirs, o dar geriau - apdovanos. Tačiau deja, dažnai susiduriame su kitokia realybe. Geri darbai nugrimzta užmarštyje, o ir dažnas vadovas nepagiria darbuotojų už gerai atliktas užduotis, ypač jeigu jos neatneša apčiuopiamos finansinės naudos.
 
Tokiose situacijose Jūsų vidinė būsena, pakylėjimo jausmas priklauso tik asmeninių veiksmų. Nepamirškite savęs pagirti, o kartas nuo karto ir apdovanoti. Tai teigdamas, neturiu omenyje, jog privalote po kiekvienos įveiktos užduoties bėgti į parduotuvę ir pirkti naują automobilį, tačiau apdovanokite save: susitikimu su artimais draugais (jeigu atliekamas darbas išsunkė visą turėtą laisvalaikį), nueikite į kavinę ir išgerkite mėgstamos kavos, o galbūt po kiekvienos užduoties suvalgykite po mėgstamo šokolado gabaliuką? Visa tai priklauso nuo fantazijos ir kūrybingumo.
 
Sekti savo veiksmu – taip pat yra privalu. Pirmiausia – Jūs žinosite, ką jau atlikote ir kas liko padaryti. Antra – po viso triūso galėsite save įvertinti, pvz: kiek pastangų ir jėgų kainavo šis procesas. Susidūrus ateityje su panašia situacija ar panašaus tipo užduotimi žinosite savo galimybes ir galėsite geriau įvertinti kiek laiko ir pastangų Jums reikės "paaukoti". Jeigu nuo šių užduočių tiesiogiai priklauso gaunamas atlygis – tada bus lengviau įvertinti kokius sumos Jums derėtų prašyti?
 
 
Tai tik keletas būdų, kaip galima motyvuoti save. Kiekvienas iš mūsų tikriausiai suranda individualių sprendimų, tačiau aš su Jumis pasidalinau būtent tais , kurie dažnai man padeda įvairiuose situacijose.
 
Sėkmės.
 
Brainstorm

Greičiau nebijo, o tiesiog nenori prisiimti atsakomybės ir daug darbų. Yra žmonių, kurie nemoka vadovauti ir priimti sprendimų, todėl jiems reikia, kad būtų vadovaujama, kad smegenys jų perdaug nevargtų ką kaip daryti :))

Low-cost rinkodaros idėjos.
Arba: kaip sutaupyti kelis tūkstančius litų.
 
 
Pasakojimą pradėsiu nuo pat pradžų. Prieš gerus metus gavau laišką iš vienos nedidelės kompanijos su prašymu padėti.
Jie neturi gigantiško biudžeto, jiems sunkiai sekėsi su rinkodara, o klientams jie yra ne tokie patrauklūs. Mūsų susirašynėjimas truko apie vienerius metus. Per šį procesą, atlikome begalę brainstorm sesijų, ne kartą vykdėme vaizdo konferencijas, kuriose įtraukdavome ne tik pagrindinius vadus, tačiau ir paprastų darbininkų atstovus.
 
Šią vasarą sėkmingai baigėme visus darbus ir peržvelgėme rezultatus. Vienos idėjos buvo labai sėkmingai įgyvendintos ir atnešė nemažai pelno, kitos neatnešė pelno, tačiau padidėjo susidomėjusių klientų srautas. 8 iš 10 idėjų sėkmingai suveikė atnešdamos taip lauktus rezultatus.
 
Kodėl ne 10 iš 10? Viena iš priežasčių: per mažas biudžetas, trūko kai kurių svarbių rinkos tyrimų ir žinoma man bei įmonės savininkams nepažįstama rinka.
Tiesa užmiršau paminėti, jog pirmą kartą man teko dirbti su įmone, kuri pardavinėjo rankų darbo saldainius ant pagaliuko. Tikiuosi ateityje atrasti tokio tipo klientų, kadangi iš tiesų labai patiko šis saldus darbelis.
 
Pirmasis sunkumas su kuriuo susidūriau: tai buvo “exclusive” prekė. Kadangi tai palyginus brangus produktas, lyginant su žinomais ledinukų brandais, kartu tai ir unikalus produktas, kadangi net pats klientas gali užsisakyti norimą ledinukų skonį ar papildomus priedus: džiovintų braškių gabaliukai viduje, unikalus valgomas užrašas ir pan. – rinka buvo ne tokia didelė. Nors ir kalbame apie JAV, mes neturėjome galimybės staiga atidaryti masę atstovybių įvairiose valstijose.
Taip pat – savininkai buvo PRIEŠ el.komerciją. Tai buvo dar vienas trikdis, kuris sumaišė mano kortas.
 
Pagrindinis arkliukas – naudojamų ingridientų natūralumas. Žinoma, “eko” žodelis mums padėjo lengviau išjudinti šį produktą.
Rinka - kurioje įmonės savininkai stengėsi įsitvirtinti – Jungtinės Amerikos Valstijos.
 
Po metų vykdytos veiklos su šia kompanija, kurios sėkmės receptą atradome bandymų-klaidų keliu, galiu su jumis pasidalinti idėjomis, kurios galbūt padės ir jums sutaupyti kelis tūkstančius litų ir taip padidinti savo verslo potencialą.
 
Kaip ir visuomet – nepateiksiu konkrečių būdų ar pavyzdžių. (To negaliu padaryti dėl įsipareigojimų esančių sutartyje)
 
 
1. Būkite savo produkto žinovas
 
Žinoti apie savo produktą privalo visi. Viena iš priežasčių yra paprasta kaip 2 x 2. Jeigu Jūs esate susijęs tiesiogiai su pardavimais ir bendraujate su pirkėjais – privalote žinoti absoliučiai viską apie savo produktą. Apie jo trūkumus ir privalumus. Taip pat šią informaciją privalote perduoti ir savo potencialiems klientams.
Jūsų žinios – padės pastatyti “pasitikėjimo tiltą” tarp pirkėjo ir Jūsų įmonės. Jūsų profesionalumas – suteiks didesnį pasitikėjimą pačiu savimi.
 
 
2. Nesiblaškykite – būkite tikslingi
 
Antra klaida, kurią dažnai pastebiu – neprognozuojamas blaškymasis, nereikalingi pastovūs rinkos tyrimai ir t.t. Ne retai, verslininkai turėdami masinio vartojimo produktą mano, jog jis tinka absoliučiai visiems. Bet ar tai tiesa? Absoliutaus vartojimo produktas – tai yra mitas. Nėra pasaulyje produkto, kurį visi taip mėgtų ir besąlygiškai vartotų.
Jūs dar prieš produkto atvedimą į rinką privalote žinote, kas bus Jūsų pirkėjas. Tokiu būdų, Jūs labiau pažinsite žmones, kurie susidomės Jūsų produkcija. Tai yra neilgas, tačiau įdomus ir daug kūrybingumo reikalaujantis procesas.
Daug rinkodaristų teigia, jog privalu atlikti rinkos tyrimus. Tačiau retas iš jų kalba apie šiems tyrimams būtiną informacijos rinkimo gylį ir plotį.
Kiekvienam produktui šie veiksniai yra kintantys, tačiau įmanoma nubrėžti ir bendrinius rėmus. Bet, ar Jums nenaudingiau atrasti tik išskirtinai sau būtinos informacijos apie savo pirkėjus ar jų norus bei lūkesčius?
 
Tad pasistenkite pažinti savo klientą, ar tikslinę pirkėjų grupę. Žinokite apie juos daugiau nei jie žino apie save.
 
 
3. Naudokite Aladino principą.
 
Šis principas visai neseniai pradėtas naudoti Europoje, todėl apie jį sunkoka rasti informacijos. O Lietuvoje abejočiau ar kas nors iš viso jį naudoja. Aladino principą galima pradėti naudoti tuomet, kai jau Jūs pradėjote bent kokią veiklą ir jau turite klientų ratą arba juos bent gerasi pažįstate. Taip pat Jūs jau vykdote kokius nors pirkimus.
Bet nereikia bijoti šį būda panaudoti prieš verslo pradžią. Tačiau šiame atliktame Jūsų darbe neatsispindės reali situacija. Nors, tokia analizė prieš ir vykdant veiklą parodytų įvairių klientų ar tikslinių grupių potencialo kitimą.
 
Aladinas - diagrama ir kartu sufleris Jums – kurie pirkėjų segmentai ar klientai Jums turi būti įdomiausi.
 
Papasakosiu plačiau, kaip atliekamas šis procesas.
1. Pasiimkitę baltą popieriaus lapą ir suskirstykite jį į keturis lygius segmentus. Taip, kaip darytumėte SSGG (SWOT) analizės lentelė. Taip pat kairiame krašte ir lapo apačioje nubrėžkite X ir Y ašis.
2. X ašį – kuris pas jus yra lapo apačioje pavadinkite – Potencialas
3. Y ašį – pirkimo dydis.
Potencialas – tai yra ašis, kurioje Jūs savo nuožiūrą suskirstysite pirkėjus pagal tai, koks būsimo ar esamo pirkėjo potencialas (pirkti produktus). Tarkime įmonė M, nors ir nevykdo šiai dienai jokių produktų pirkimo, bet pagal jų užklausas ir pan. – įmonė M turi didelį potencialą tapti Jūsų klientais.
4. Surašykite klientus atsižvelgdami į Jų potencialą ir pirkimo dažnumą ar dydį. X ir Y ašis susiskirstykite taip, kaip norite patys.
5. Keturis laukus susižymėkite tokia tvarka: nuo apatinio kairio lauko, einant pagal laikrodžio rodyklę. A. Blizgučiai. B. Deimantai C. Safyrai D. Rubinai
Jums įdomiausi klientai ir turintys dižiausią potencialą bus tie, kuri pateks į Safyrų ir Rubinų laukus. Šiems klientams Jūs turite skirti didžiausią savo dėmesį. Kadangi Deimantų laukas yra tik jau esami lojalūs klientai, kuriems nebūtina vykdyti specialių kampanijų. Šie klientai jau perka produktus iš Jūsų ir šie pirkėjai neturi potencialo didinti savo pirkimus.
 
Apie šį principą, kadangi jis daugumai manau bus negirdėtas, galėsiu plačiau papasakoti asmeninėse žinutėse.
 
 
 
4. Pažinkite savo priešą
 
Versle Jūsų pagrindinis priešas – konkurentai. Žinoma, tų priešų tikrai yra daugiau, kaip Kubilius su savo vyriausybe priešakį ir t.t. (kam su sarkazmu prastai – nekomentuokite šios dalies).
 
Pažinti savo konkurentą yra labai didelis pranašumas, kurį Jūs galėsi puikiai panaudoti savo versle. Kalbant apie Lietuvos rinką, daug įmonių metai nuo metų vis kartojasi su savo reklamos kampanijos, kaip pvz “Optikos pasaulis”. Metai nuo metų leidžiamos tokios akcijos, kaip “Kiek Jums metų – tokia nuolaida” ir t.t. Jeigu Jūs žinosite ar nujausite, koks galimas Jūsų kliento sekantis žingsnis – laimėsite daug laiko ir žinoma turėsite daugiau šansų pritraukti klientų dėmesį.
Dauguma vartotojų jau atsikandę kasdieninių reklamų ir ne retas nori kažko naujo. Tad gal tai laikas veikti Jums?
 
Konkurento analizė nesibaigia tik matomų dalykų fiksavimu. Kaip įmanoma detaliau ištirkite konkurencingų kompanijų vidinę darbų tvarką, sužinokite jų kainoraščius ir t.t.
 
5. Efektas: iš lūpų į lūpas
 
Nepagalvokite, kad aš čia pasakosiu apie ką nors nešvankaus. Tai yra mums labai gerai žinomas efektas, kai asmuo ateina pirkti į Jūsų parduotuvę vien dėl to, jog Jus rekomendavo jo draugas, kaimynas ir t.t.
Tokią reklamos kampaniją vykdo apsaugos kompanija “Jungtis”. Reklamos šūkiai esantys ant šios kompanijos autmobilių nejučiomis stimuliuoja Jūsų smegenis, jog ši apsaugos įmonė iš tiesų yra laaaabai patikima.
Tačiau nenukrypstant nuo temos: Jūs, kaip įmonės savininkas, privalote sekti visus atsiliepimus apie jus, teigiamus ar neigiamus – visai nesvarbu. Į neigiamus atsiliepimus – privalu reaguoti, tai yra susirasti klientą, kuris Jumis yra nepatenkintas ir pabandyti ištaisyti padėtį.
Pripažinsiu – dažnai klientai iš tiesų yra neteisūs ir bando ieškoti “sliekų ant asfalto”, tačiau Lietuvos rinkoje, kurioje vyrauja aukšto lygio konkurencija, kartais privalu nusižeminti ir sutikti su kliento neigiama, neobjektyvia nuomone.
 
6. Reklama – vizitinė kortelė
 
Pati geriausia reklama – yra vizitinė kortelė, kurioje galite pateikti įmonės šūkį, misiją, viziją ir t.t. Priklausomai nuo Jūsų vaizduotes, šias korteles galite dalinti – restoranuose, kavinėse, baruose, ofisų pastatuose, kartu su populiairiausias dienraščiais ir t.t.
Nepamirškite išnaudoti viso turimo vizitinės kortelės ploto. Pavyzdys: vienoje pusėje – Jūsų įmonės rekvitai, o kitoje – siūloma nuolaida ar pan. Taip pat galite pasiūlyti nemokamų “sample” – demo produkto pavyzdžių. Viskas priklauso tik nuo Jūsų lakios vaizduotės.
 
7. Gera komunikacija
 
Geri komunikacijos kanalai privalomi ne tik įmonės viduje, tačiau ir su Jūsų klientais. Iš tiesų privalu turėti vadinamąjį "Hot line", kuriame vartotojai galėtų reikšti savo problemas ar gauti atsakymus. "Hot-line", priklausomai nuo Jūsų pajėgumų, galite įdiegti pasitelkiant Skype programą, specialų įskiepį Jūsų svetainėje, el. pašto sistemą ir pan.
 
8. Vietinis aktyvumas
 
Priklausomai nuo Jūsų produktų ir įmonės speficikos – patartina dalyvauti vietinėse mugėse, parodose ir kituose renginiuose. Galbūt net juos ir paremti. Tokiu būdu Jūs “susiliesite” su vietiniais potencialiais pirkėjais, patrauksite jų dėmesį.
 
9. Skaidrumas
 
Šią dalį nors ir parašiau paskutinę, bet ji manau yra pati svarbiausia. Tai yra Jūsų įmonės įvaizdžio aiškumas. Privalote sukurti įsimenamą, aiškų šūkį, taip pat labai svarbu sukurti tinkamą logotipą, kuris nekistų bent 3-5metus. Logotipas turėtų atspindėti svarbiausius kompanijos aspektus, produktą ir pan.
 
 
Jeigu yra gramatikos klaidų – iškart atsiprašau. Tekstą rinkau su planšetiniu kompiuteriu.
 
 
Tai yra tik keli patarimai, kurie galbūt Jums padės sutaupyti vieną ar kita tūkstantį litų, kuriuos planavote išleisti savo įvaidžio gerinimui.
 
 
Sėkmės.
 
Brainstorm
 
 
Dėkoju Justinui už parodytas klaidas, kurių tikiuosi išvengti ateityje :)

Naujo produkto įvedimas į rinką ir kampanijos kūrimas
 
Turbūt daugelis verslininkų kartais susiduria su tokia dilema: “Kaip įvesti naują produktą į rinką? Ar rinkoje jis bus paklausus?”
 
Daug verslo atstovų ir asmenų, kuriems marketingas/rinkodara neasocijuojasi su nerišliais keiksmažodžiais – atsakys, jog naują produkto paklausą atspėti yralabai paprasta. Tereikia ištirti: a) ko rinkoje nėra arba “atvesti” populiariaus produkto paklausą, b)dar ne kliudytų atlikti rinkos tyrimus, kaip: esamo produkto analizę, vartotojų analizę… Negi to tikrai gana?
Lai tai lieka retoriniu klausimu.
 
Mano nuomone, tai yra labia paviršutiniškas mąstymas, kuris gali sužlugdyti visus planus.
 
Naujo produkto įvedimas tai tarsi keturių etapų procesas, kuris pradžioje atrodo be pabaigos. Žinoma, nereikia užmiršti produkto gyvavimo ciklo.
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/8/8b/Prek%C4%97s_gyvenimo_ciklas.jpg
 
Kai prekė pasiekia smukimo stadiją, arba teisingiau savo brandos viršunę, staigą prasidėjusį paklausos važiavimą žemyn tampa sunku sustabdyti. Tai yra įmanoma, bet ar verta? Šie veiksmai Jums kainuos velniškus pinigus, reikalaus daug laiko resursų ir kt. Mano asmenine nuomone, verčiau leiskite prekei “numirti” arba pasiekti merdejimo stadiją – kai prekės nešamas pelnas padengia visas gamybos išlaidas ir dar yra lojalių vartotojų, kurie šį produktą perka.
 
Prekės įvedimo procesas susideda iš keturių dalių: 1. Žvalgyba, 2. Taikymasis 3. Veiksmas 4. Kontrolė, žvalgyba.
 
 
Pradėkime nuo pirmo etapo “Žvalgyba”
 
Šiame etape Jums, kaip verslininkams ar asmenims atsakingiems už naujo produkto įvedimą į rinką, visų pirma privaloma atlikti subproduktų – pakaitalų bei konkurencinę analizę. Turite žinoti: kokiomis savybėmis Jūsų produktas skiriasi nuo esamų rinkoje produktų, kaip sekasi Jūsų konkurentams, ko nori vartotojai ir ko jie pasigenda. Taip pat turite atsakyti į klausimą: Ar Jūsų produktas turi konkrečių, vartotojui apčiuopiamų pranašumų, nei produktai esantys šiandieninėje rinkoje? Jeigu Jūsų produktas yra unikalus ir jo iki šiol rinkoje nebuvo – tada Jums tiesiog privaloma vartotojų poreikių analizė.
 
 
Antras etapas – “Taikymasis”
 
Tai yra strateginis etapas, primenantis snaiperio veiksmus mūšio lauke. Kaip ir minėjau pirmame etape - patartina atlikti vartotojų analizę. Šios analizės duomenys padės lengviau ir greičiau atlikti sekančius svarbius žingsnius.
Žinodami, teisingiau pažinodami, vartotojus esančius rinkoje ir žinodami jų poreikiu, privalote juos išskaidyti į grupes. Skaidymo principus pasirenkate patys, pvz: lytis + amžius + mėnesinės pajamos + miestas ir t.t.
 
Šį skirstymą atliekate pagal Jūsų produkto būsimam vartotojui keliamus “reikalavimus” . Tai yra pagal tai, būtent kam šis produktas bus skirtas: jaunimui, pasiturintiems, moterims, vyrams, unisex ir pan.
 
Išskirsčius tikslines grupes, jeigu jų yra daugiau nei viena, pasirenkate vieną “focus group”. Tai yra grupė, kuriai pradžioje kursite rinkodaros kampanijas ir t.t. Jeigu manote, jog tai per mažas žmonių ratas arba jūs galite vienu metu pasiekti kelias tikslines grupes – žinoma niekas nedraudžia parengti reklamines kampanijas keliems segmentams. Iš esmės, šis etapas jums parodys kiek potencialių pirkėjų turite, koks galimas pelnas ir pan.
 
Trečias etapas – “Veiksmas”
 
Šis etapas yra pats įdomiausias ir kartu sudėtingiausias. Privalote sukurti keletą marketingo kampanijos idėjų. Jas peržvelgti ir įvertinti. Patartina vienai reklaminei kampanijai sugeneruoti nuo 3 iki 8 skirtingų idėjų.
Nebijokite su savo kolegomis surengti brainstorm sesijas. Jas patarčiau rengti neformalioje aplinkoje, tai yra nuvykite į barą ar kavinę.
Sesijos metu – surašykite absoliučiai visas kilusias idėjas. Net jeigu jos tuo metu skambėtų tiesiog absurdiškai. Patartina surengti keletą tokių sesijų, kaip pvz: 1. Minčių generavimas 2. Idėjų atranka ir vertinimas 3. Atrinktos idėjos generavimas ir tobulinimas 4. Idėjos išgryninimas ir pirmo įgyvendinimo etapo vykdymas.
 
Kai išsirinksite, Jūsų nuomone, geriausią ir tobulausią idėją – belieka įgyvendinimo procesas. Idėjos įdiegimas pasirinktame segmente.
 
Ketvirtas etapas – “Kontrolė, žvalgyba”
 
Jau pavadinimas sufleruoja, jog teks įdiegti minimalią kontrolės sistema. Jos tikslas – sekti pardavimo kitimus, analizuoti jų duomenis. Analizuoti rinkos reakciją ir gauti grįžtamąjį ryšį iš pirmųjų klientų. Be abejo nepamirškite ir stebėti konkurentus. Galbūt jie staiga paleido tokio paties tipo kampaniją. Nuo šio etapo galima grįžti atgal prie antrojo arba trečioje žingsnio. Priklausomai nuo rinkos tendencijų ir pasiektų, iš anksto nustatytų, tikslų.
 
 
Sėkmės.
 
Brainstorm

Karjera. Arba: kaip rasti teisingą kelią?
 
 
Prasidėjo ruduo, o jis man asocijuojasi su pradžia. Omenyje turiu tai, kad atėjus rudeniui dauguma mūsų pasineria į apmąstymus, į darbus ir kitą veiklą. Baigiasi vasaros džiaugsmai: studentai vėl grįžta į universitetus, mokyklos prisipildo mokinių. Įmonėse dauguma darbuotojų grįžta atgal prie tiesioginių darbų. Tai tarsi metas, kai vėl visi bando „įšokti“ į buvusį gyvenimo ritmą, kurį daugeliui išsibalansavo vasaros laikotarpis.
 
Rudenį ne tik gamta pradeda ruoštis pokyčiams, tačiau ir žmonės. Ne retas pirmakursis ir paskutinių kursų studentas dažnai pradeda iš lėto panirti į apmastymus: ar aš iš tiesų įstojau ten kur norėjau, ar po studijų sugebėsiu Lietuvoje rasti darbą ne už minimumą, kaip man pradėti savo karjeros kelią ir pan.
 
Tokiems apmastymams daugiau laiko atsiranda ir pas dirbančiuosius bei mokinius. Jauni ir seni – dažnai pagalvoja: ar jie iš tiesų užimu tas pareigas, kurių taip visados troškau. Ar šie žmonės gali ką nors pakeisti ir pradėti dirbti sau mielą, o gal net svajonių darbą?
 
 
Šį straipsnį mane įkvėpė parašyti viena, man nutikusi, istorija. Šią liepą sulaukiau netikėto skambučio iš vienos Latvijos kompanijos, kurioje dirba mano studijų laikų draugas. Su juo, studijų metais, praleisdavome nemažai laiko diskutuodami apie įvairius gyvenimiškus dalykus, kurdami mėgėjiškus, pirmuosius, projektus ir t.t. Skambutis buvo gana keistas, kadangi po Tomo (vardas pakeistas) išvykos į Latviją aktyviai nebendravome jau daugiau nei 2-jus metus. Pirmasis sakinys buvo pribloškiantis: -Ar gali padėti? Dirbu įmonėje ir šiuo metu joje patiriame krizę. Darbuotojai nebeturi motyvacijos dirbti, jų aistra dingo. Beje, įmonė užsiima per daug neišsiskiriančia veikla: kuria tinklapius, teikia SEO paslaugas Latvijos regione bei užsiima el. parduotuvių kuravimu ir pan.
 
Tomas nebuvo asmuo, kuris galėtų priimti svarbiausius sprendimus: reorganizuoti įmonės veiklą, atleisti bei samdyti naujus darbuotojus. Jis dirbo programuotoju, tačiau jautė, jog kažkas vyksta ne taip. Tomo pagalba man pavyko susisiekti su įmonės savininku-direktoriumi bei pradėti diskusiją apie įmonės padėti. Po keleto skambučių ir ilgų diskusijų sutarėme susitikti Lietuvoje.
 
Susitikimas buvo keistokas, tačiau produktyvus. Peteris – prasitarė, jog jaučia, kad kažkas įmonėje vyksta ne taip, tačiau jis tik eilinis programuotojas, kuris įkūrė įmonę, o ne psichologas, tad nesugeba suprasti kas yra ne taip. Iš esmės, tai labai blogas nusistatymas, ypač žmogaus, kuris yra vienas iš pagrindinių faktorių įtakojančių įmonės vidinį mikroklimatą. Nereikia būti psichologu, nereikia turėti ekstrasensinių sugebėjimų – vienintelis dalykas, reikia apčiuopti problemos pradžią bei pažvelgti į problemą darbuotojų akimis arba pasitelkti profesionalią pagalbą. Taigi po daug įvairių analizių ir brainstorm sesijų, kurias vykdėme nuolatiniu būdų – buvo nuspręsta, jog reikia motyvuoti pačius darbuotojus. Motyvuoti ne padidinant atlyginimus (kadangi nei vienas iš darbuotojų atvirai nesiskundė dėl per mažo atlyginimo) tačiau bandant motyvuoti juos – sukuriant geresnį mikroklimatą.
 
Nepasakosiu viso proceso, kadangi tai buvo įdomus, tačiau ilgas, daug mikro procesų ir įvykių apimanti veikla. Tačiau, galiausiai mes išsiaiškinome vieną iš pagrindinių priežasčių: darbuotojai nebematė direktoriaus buvusios aistros, keli iš programuotojų pradėjo svarstyti ar jie iš tiesų dirba norimą darbą ir t.t. Pats Peteris – suprato, jog jo „beveža“ pats darbas. Jam reikia kitos krypties, kitokio verslo. Po keleto eksperimentų, kurie vykdomi iki šiol – sugebėjome pakelti įmonės vidinę darbuotojų dvasią: įmonės savininkas atsitraukė nuo įmonės valdymo, paskirdamas vadovauti kitą asmenį. Naujasis vadovas buvo jaunas, tačiau perspektyvus programuotojas, kuris sugebėjo vadovauti, mielai sutiko priimti atsakomybę, jis turėjo užsidegimą pagerinti įmonės veiklą. Peteris – suprato, jog nebenori vadovauti tokio tipo įmonei, jam tas nebeįdomu. Šiandieninėmis mano žiniomis buvęs direktorius pradėjo naują veiklą: atidarę vegetarams skirtą kavinę. Kadangi vegetarizmu domėjosi jau ne vienerius metus ir senai viduje troško turėti ką nors tokio – kaip vegetariškų maisto produktų parduotuvę ar restoraną. Keli programuotojai taip pat išėjo iš darbo – pakeisdami savo specialybes. Vienas iš jų tapo SEO specialistu, kitas pradėjo siūlyti Online Marketing paslaugas. Šios istorijos moralas būtų vienas – visados reikia analizuoti save, tirti savo vidinį pasaulį ir išsiaiškinti ar iš tiesų TU esi taip trokštamoje vietoje.
 
 
Ši istorija, privertė mane pasidalinti savo mintimis ir asmenine patirtimi apie karjeros pradžią, apie svarbą , jog reikia suprasti save patį.
 
Galbūt kai kuriems iš Jūsų jau niežti pirštai parašyti tokio tipo komentarus: Tu per jaunas, kad kitus mokintum. Tu neturi Lietuvoje pripažintos įmonės, kad galėtum kitiems pasakoti, kaip pasiekti svajonės. Viso to manau nereikia, kadangi aš kaip ir daugelis – pradėjau nuo nulio, kol suradau savo kelią ir juo sistemingai einu. Galbūt jis ateityje pasikeis, tačiau šiai dienai jaučiuosi gerai. Aš esu jaunas, nesugadintas pripažinimo (kurio ir nesiekiu), nesugadintas milijoninių sumų, todėl dar puikiai suprantu kaip gyvena paprasti žmonės, kurie tikisi uždirbti keliasdešimt tūkstančių ir taip įsitvirtinti čia Lietuvoje. Nenori „dergti“ žinomų lektorių, kurie turi sėkmingas įmones, tačiau yra teisingas liaudiškas posakis: „Sotus alkano niekada neužjaus“. Tai galioja ir verslo pasaulyje.
 
 
Toliau nepatariu skaityti tiems, kurie tikisi surasti atsakymus ar problemų sprendimo būdus. Šio straipsnio tikslas tik vienas – priversti Jūsų smegenis truputėli dirbti – virpėti.
 
 
Taigi, kaip pradėti karjerą ar kaip jaustis laimingu.
 
 
Mano asmenine nuomone pirmieji žingsniai karjeros link prasideda jau vidurinėje. Kai mes esame priversti rinktis norimus dalykus, kuriuos toliau mokinsimės, vėliau seka laikytinų egzaminų pasirinkimas ir t.t. Jau šiame etape mes nejučiomis pradeda lipti karjeros laiptais. Pradedame lipdyti pirmąsias pamatines plytas, kurios sudarys visą esmę. Juk mokinys norėdamas tapti daktaru, stengsis mokintis dalykus, kurių egzaminų rezultatai jam padėtų įstoti į medicinos universitetą. Įstojęs į vadybos specialybę ir ją baigęs asmuo netaps astronautu ir pan.
 
Tad šie pirmieji sprendimai nors ir atrodo mažareikšmiai, ypač kai tau 16 metų, tačiau dėl tokios švietimo sistemos, kuri egzistuoja Lietuvoje, jaunuoliai privalo priimti brandžius sprendimus. Tad kiekvienas 16-metis privalo nuspręsti kokiu keliu norėtu keliauti toliau. Žinoma pasirinktas kelias yra labai platus ir jį galima koreguoti. Vienas iš įdomių, tačiau nemanau, kad labai veiksmingų būdų yra – karjeros testų pildymas. Jų apstu internete. Šių testų rezultatai galbūt padės jums apsispręsti, kokiu toliau derėtų eiti, kokius dalykus mokintis toliau.
 
Sekantis būdas – savo norų analizė, populiariausių ir daugiausiai uždirbančių specialybių analizė (Google paieškoje rasite kelerių metų populiariausios specialybes). Populiariausia specialybė gali reikšti vieną - po studijų bus sunku rasti darbą. Reikėtų pasidomėti pasaulinėmis tendencijomis, kokie mega projektai yra planuojami Lietuvoje ir kitose valstybėse. Kaip pavyzdį galiu pateikti: šiai dienai Kaliningrade ir Baltarusijoje trūksta inžinierių, kurie galėtų dirbti su branduolinio tipo projektais. Šiai dienai tai yra terpę, kurioje galima uždirbti didelius pinigus, bei susikurti labai gerą karjerą.
 
 
Sekantis apmąstymų etapas – stojimai baigus vidurinę. Nors ir stojimo galimybes apriboja valstybinių ar mokyklinių egzaminų rezultatai, tačiau net ir gavus norimus rezultatus dažnas gerai pasveria kiekvieną už ir prieš. Tad kaip išsirinkti specialybę ir kas svarbiausia – universitetą?
 
Atsakymas banalus ir paprastas – stenkitės dalyvauti Lietuvoje rengiamose parodose, lankykitės universitetuose per organizuojamas atvirų durų dienas. Stenkitės kalbėtis su vyresniais giminaičiais, draugais ar pažįstamais. Nebijokite parašyti keletą el. laiškų į Jus dominančius universitetus. Jeigu nuoširdžiai rinksite informaciją – atėjus stojimo lapelio pildymo momentui, atsikratysite daug abejonių ir nereikalingų minčių.
 
 
Aš nenoriu stoti!
 
 
Šią frazę šiuo metu ištaria vis daugiau ir daugiau jaunuolių. Mūsų visuomenėje tarsi yra nepriimta nesugebėti įstoti po vidurinės mokyklos. Ne retas patiria psichologinį spaudimą iš tėvų, giminaičių ir yra priversti stoti iškart po vidurinės. Bet, juk, jauni žmonės kartais nori pailsėti. Jeigu jaučiate, jog nesate pasiruošęs pradėti studijas, tikrai patariu pasiimti „Gap Year“. Per juos pasistenkite nedykaduoniauti, pakeliaukite po šalį, pagyvenkite įvairiuose miestuose. Jeigu turite ryžto iškeliauti į pasaulį, apžiūrėti įvairių šalių, susipažinti su skirtingomis kultūromis. Esu girdėjęs ne viena istoriją, kai jaunuolis norėjo stoti į užsienio universitetą, tačiau aplankęs tą šalį suprato, jog tai ne ta vieta, kurioje jis galėtų tobulėti, mokintis ir bręsti.
 
Daugelis bėga į Angliją, Airiją ar Daniją – tačiau aš manau, kad tai tiesiog yra masinė psichozė. Ten vykstama todėl, kad yra neblogos sąlygos mokintis bei rekomenduoja draugai. Bet kodėl retas pasirenka studijas: Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje ar Švedijoje? Galbūt ir TAU nevertėtų pasiduoti bandos jausmui, o stengtis atrasti sau mielą šalį ar miestą.
 
Įstojus prasideda įdomiausi ir kartu sudėtingiausi metai. Tai yra dar vieno karjeros laiptuko lipdymas, kuris yra daug svarbesnis nei prieš tai buvusieji. Studijuojant svarbu nepamiršti, jog tavo aktyvus dalyvavimas universiteto veikloje, bandymai nuo geriau atlikti praktikas (jos reikalaujamos tikrai visur), geras mokymasis (nebūtinai tik 10-ukais) gali patraukti būsimų darbdavių dėmesį. Kai kurie studentai studijuoja tik tam, kad gauti popieriuką, o kiti tam, kad gauti žinių ir tobulėti.
 
Nežadu kalbėti apie pirmąją rūšį, kadangi tai žmonės, kurie neverti dėmesio. Tad jeigu nusprendėte studijuoti tam, kad įgytumėte ne tik žinių, tačiau taptumėte savo srities „specu“, turiu keletą patarimų jums. Visų pirma kaip ir minėjau – stenkitės aktyviai dalyvauti universiteto veikloje, nepraleiskite galimybės pasinaudoti ERASMUS teikiamomis privilegijomis. ERASMUS jums padės ne tik pamatyti kitą šalį, tačiau išmokti gyventi savarankiškai, prisitaikyti prie kultūrinio šoko, išmokti susirasti draugų iš naujo bei užmegzti kontaktus su potencialiais darbdaviais ar net užsakovais/klientais.
 
Vėliau ne ką mažiau svarbus etapas – praktika. Priklausomai nuo universiteto ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių. Jeigu į šią užduotį nežiūrėsite pro pirštus ir susirasite Jums patrauklų darbdavį, turėsi gana daug šansų gauti kvietimą oficialiam bandomajam laikotarpiui. Praktika Jums padės pažinti kitus žmones, padės pamatyti Jums patrauklios įmonės vidų ir žinoma, priklausomai nuo Jūsų charizmos, sugebėjimu ir t.t., susirasti potencialių darbdavį.
 
Iki šiol aš kalbėjau apie mokymąsi, profesijos pasirinkimą. Tačiau dabar norėčiau pakalbėti apie suaugusio, dirbančio asmens tobulėjimą ir teisingo kelio pasirinkimą.
 
Jūs baigėte universitetą, dirbate iš pažiūros patinkantį darbą, tačiau nebejaučiate vidinės motyvacijos, nebeturite to „draivo“, kuris buvo pradžioje. Ką daryti? Ką keisti? O galbūt viskas gerai?
 
Visų pirma vertėtų atlikti kaip įmanoma nuodugnesnę savianalizę. Ją atlikti gana nesudėtinga ir paprasta. Pasiimkite baltą popieriaus lapą, ant jo parašykite Jūsų specialybę. Išvardinkite įgūdžius, kurie Jums reikalingi norint kokybiškai atlikti kasdienes užduotis – SPECIALYBĖS LAPAS.
 
Tada ant kito lapo atlikite savo SSGG analizę. Tai yra, Jūsų asmeninės stiprybės, silpnybės, galimybės (kur jus galite tobulėti ar ką planuojame naujo išmokti), bei grėsmės (kokie veiksniai įtakotų Jūsų asmenybės keitimąsi, karjeros esminiu pokyčius į neigiamą pusę).
 
Kitame lape surašykite kokias žinias Jūs įgijote universitete, dirbant ir laisvalaikiu – ŽINIŲ LAPAS.
Toliau, pasiėmę specialybės ir žinių lapus, iš specialybei reikalaujamų įgūdžių išbraukite tuos, kuriems Jūs turite žinių. Jeigu Jūs iš tiesų dirbate tinkamą darbą – specialybės lape turėtų būti išbraukti visi punktai. Jeigu jų lieką, peržvelkite SSGG analizės lapą, galimybių dalį ar Jūs planavote įgyti reikiamų žinių ar gebėjimų.
 
Toliau, pasiimkite kitą lapą ir surašykite tai, ko Jums trūksta dabartinėje veikloje: mažesnės darbų apkrovos, didesnės laisvės, geresnio bendravimo su kolegomis ir t.t.
 
Sekantis žingsnis – surašę esminius trūkumus peržvelkite dar kartą savo SSGG analizę, stiprinių ir silpnybių dalis. Paanalizuokite ar Jūs sugebėsite šiuos trūkumus panaikinti, juos paversti i teigiamas emocijas? Jeigu daugiau kaip 40proc. neigiamų trūkumų asmeniškai Jūs nesugebėsite pakeisti – Jums laikas rimtai pagalvoti apie veiklos keitimą. Tai nebūtinai reiškia, jog turite iš esmės pradėti dirbti visiškai kitose sferoje. Tačiau galbūt Jūs esate paskirtas vadovu, tačiau nesugebate susidoroti su tuo, o galbūt Jums laikas keisti įmonę, kuri stabdo Jūsų lipimą karjeros laiptais.
 
Tai yra tik keletas pastebėjimų ir būdų kaip tapti laimingu. Kaip pasiekti trokštamos karjeros aukštumų. Kiekvienas iš mūsų randame skirtingą sėkmės formulę. Deja, bet jomis niekas nesidalina ir nesidalins su Jumis. Raskite savo kelią. Nebijokite klysti – nes tik klaidos parodo tiesą.
 
 
Brainstorm

Apie bitininkystės verslą jau buvo viena maža tema,tačiau ten buvo parašyta tik žmogaus pradinės investicijos ir uždarbis,tačiau pažiūrėta labai nerimtai.Noriu pakalbėti apie pačią verslo įdėją ir plačiau apie pačią bitininkystę. Verta?
 
Šią vasarą atostogavau pas savo senelius Anykščių pusėje. Šiais metais įstojau į Aleksandro Stulginskio Universitetą (Žemke). Įdomu ar ten yra kokių paskaitų apie pačią bitininkystę. Senelis jau nuo senai užsiema bitininkyste,turi įrangą,rūbus,avilių,ploto. Seniau turėjo daug avilių,dabar pasiliko tik 6,nes ir nebe tas amžius ir laiko stoka. Senelis pasiūlė tokią verslo įdėja ir labai rimtai į tai žiūri,liepė pasidomėti dėl paskaitų ir jas baigti.
Jis man padėtų,duotų papildomų pamokų ir kitų vertingų dalykų. Pradėčiau nuo 2-4 avilių,poto norėčiau juos plėsti ir išvežioti į skirtingas vietas. Žemės,miškų,laukų turime pakankamai,jog galėčiau juos išplėsti ir eksperimentuoti skirtingose vietose. Prikauptas medus pas mus labai greitai išperkamas,nes jau yra nuolatiniai klientai. Ar verta užsiimti tokiu dalyku ar verta pabandyti? Žinau,jog bitininkai gali pretentuoti į kažkokią paramą,tačiau apie tai plačiau nieko ir nežinau.
Labai domina visų nuomonės kurie bent apie tai kanors žino ir turi ką pasakyti.
 
Bitininkystė gali būti ir pragyvenimo šaltinis. Galima rinkti ne tik mėdų,bet ir žiedadulkęs,pikį,bičių pienelį.
Suprantama,jog darbo yra daug ne tik vasara,bet ir žiema. Reikia papildomų išlaidų įrangos taisymui,laiko,noro.
 
http://images.publicradio.org/content/2009/07/27/20090727_bee_keeping5_33.JPG

O pažvelgus viso pasaulio mastu? Kaip pavydžiai į mus žiūrėtų badaujančios šalys? Mes tikrai nesame paskutiniai, bet niekada ir nebūsime pirmi. Jei žmogus gyvena blogai, normalu, kad jis nori geriau ir to siekia. Jei žmogus gyvena gerai, jis nori dar geriau. Taip, kad niekada nenustosime "gerėti" norėsis daugiau ir greičiau. Bet nepaisant visko, sutinku ir su tavimi, kad skirtumas tarp Vokietijos ir Lietuvos labai didelis ir reikia siekti tokio lygio ar bent panašaus.

Šiaip viskas pasakyta teisingai, bet reik tokius straipsnius masiškai siųst į seimą, į kiekvieną savivaldybę, kišt tokius argumentus politikams prieš nosį, neleist nuo to pabėgti- gal kažkas ir išeitų. Aišku iš to reikia pasimokyti ir verslininkams, kurie nevertina savo darbuotojų. Teisybė ir dėl "profkinių" profesijų. Greit nebeliks paprasčiausių batsiuvių, o juk ši profesija tikrai labai reikalinga...

Šiaip viskas pasakyta teisingai, bet reik tokius straipsnius masiškai siųst į seimą, į kiekvieną savivaldybę, kišt tokius argumentus politikams prieš nosį, neleist nuo to pabėgti- gal kažkas ir išeitų. Aišku iš to reikia pasimokyti ir verslininkams, kurie nevertina savo darbuotojų. Teisybė ir dėl "profkinių" profesijų. Greit nebeliks paprasčiausių batsiuvių, o juk ši profesija tikrai labai reikalinga...

Šiaip viskas pasakyta teisingai, bet reik tokius straipsnius masiškai siųst į seimą, į kiekvieną savivaldybę, kišt tokius argumentus politikams prieš nosį, neleist nuo to pabėgti- gal kažkas ir išeitų. Aišku iš to reikia pasimokyti ir verslininkams, kurie nevertina savo darbuotojų. Teisybė ir dėl "profkinių" profesijų. Greit nebeliks paprasčiausių batsiuvių, o juk ši profesija tikrai labai reikalinga...

O pažvelgus viso pasaulio mastu? Kaip pavydžiai į mus žiūrėtų badaujančios šalys? Mes tikrai nesame paskutiniai, bet niekada ir nebūsime pirmi. Jei žmogus gyvena blogai, normalu, kad jis nori geriau ir to siekia. Jei žmogus gyvena gerai, jis nori dar geriau. Taip, kad niekada nenustosime "gerėti" norėsis daugiau ir greičiau. Bet nepaisant visko, sutinku ir su tavimi, kad skirtumas tarp Vokietijos ir Lietuvos labai didelis ir reikia siekti tokio lygio ar bent panašaus.