Enslaved

Sveiki, besidomėdamas man patinkančiais dalykais ilgainiui pradėjau plėsti argumentų akiratį. Kodėl tas taip, o ne kitaip. Ypač čia, uždarbyje, ir su tėčiu diskutuodamas, supratau, kad norint kažko pasiekti reikia remtis argumentais. Tą supratęs, kone pakeičiau visą savo gyvenimo būdą. Anksčiau labai dažnai mano diskusijose būdavo: „Gal“, „turbūt“, remiamasi „niekad niekur nerastais, bet esamais dokumentais“, niekad neįvykusiais įvykiais ir t.t. Ir 99% tokių diskusijų baigdavosi be jokio apčiuopiamo rezultato, beverčiais ginčais. O dabar?
 
Po šiai dienai, daug kas pasikeitė. Stengiuosi veltis, tik į tokius pokalbius, kuriuose turiu ką pasakyti, pasiremti tikrais faktais(na, jei pakliūnu į pokalbį, kur nieko nenusimanau, tiesiog klausausi, jei paklausia mano nuomonės, pripažįstu, kad vieno ar kito dalyko nežinau). Visam, ką darau, stengiuosi ieškoti, rasti argumentų, kodėl taip, o ne kitaip? Ir viskas šitas argumentavimas padėjo gana efektyviai pasiekti rezultatų. Pradėkim, nuo paprasčiausio dalyko- lažybų. Ieškodamas, kokį geriausią įvykį pasirinkti remdavausi statistika, bet dažnai nugalėdavo „Aš juo pasitikiu“ argumentas... Na ir ką, šnipštas. Dabar, kai remiuosi TIK statistika, savo akimis matytu žaidimu, pradėjo gan neblogai sektis(dar yra kur tobulėti). Kas svarbiausia, kiekvienas ginčas į kurį veliuosi, baigiasi vieno ar kito pergale, t.y. pagaliau prieiname kažkokias išvadas, iš kurių galime jau kažką daryti. Toks gyvenimo pakitimas davė tikrai teigiamų rezultatų.
 
Aišku yra dalykų, kuriems argumentų nereikia, jų nepaaiškinsi, čia manau visiems aišku.
 
Na, o dabar norėčiau paklausti, koks jūsų būdas? Ar jūs linkę taip pat argumentuoti, ar pasiduodate jausmams, savoms tiesoms ir pan.?

Žinoma, kad mąstantys žmonės gyvena faktais. Net keista kaip galima kitaip. Nelengva aišku kartais pripažinti, kad klysti, bet juo labiau kvaila apgaudinėti save ir aplinką. Taip pat didelė problema bijojimas pripažinti savo ribas, paklausk - visi išpasakos savo nuomones visais klausimais, kai realiai nieko neišmano tema apie kurią kalba ir reiktų patylėti, bet tiesiog pila intuityviai atrodančius dalykus tikėdamiesi, kad pataikys į tiesą.

Sveiki, besidomėdamas man patinkančiais dalykais ilgainiui pradėjau plėsti argumentų akiratį. Kodėl tas taip, o ne kitaip. Ypač čia, uždarbyje, ir su tėčiu diskutuodamas, supratau, kad norint kažko pasiekti reikia remtis argumentais. Tą supratęs, kone pakeičiau visą savo gyvenimo būdą. Anksčiau labai dažnai mano diskusijose būdavo: „Gal“, „turbūt“, remiamasi „niekad niekur nerastais, bet esamais dokumentais“, niekad neįvykusiais įvykiais ir t.t. Ir 99% tokių diskusijų baigdavosi be jokio apčiuopiamo rezultato, beverčiais ginčais. O dabar?
 
Po šiai dienai, daug kas pasikeitė. Stengiuosi veltis, tik į tokius pokalbius, kuriuose turiu ką pasakyti, pasiremti tikrais faktais(na, jei pakliūnu į pokalbį, kur nieko nenusimanau, tiesiog klausausi, jei paklausia mano nuomonės, pripažįstu, kad vieno ar kito dalyko nežinau). Visam, ką darau, stengiuosi ieškoti, rasti argumentų, kodėl taip, o ne kitaip? Ir viskas šitas argumentavimas padėjo gana efektyviai pasiekti rezultatų. Pradėkim, nuo paprasčiausio dalyko- lažybų. Ieškodamas, kokį geriausią įvykį pasirinkti remdavausi statistika, bet dažnai nugalėdavo „Aš juo pasitikiu“ argumentas... Na ir ką, šnipštas. Dabar, kai remiuosi TIK statistika, savo akimis matytu žaidimu, pradėjo gan neblogai sektis(dar yra kur tobulėti). Kas svarbiausia, kiekvienas ginčas į kurį veliuosi, baigiasi vieno ar kito pergale, t.y. pagaliau prieiname kažkokias išvadas, iš kurių galime jau kažką daryti. Toks gyvenimo pakitimas davė tikrai teigiamų rezultatų.
 
Aišku yra dalykų, kuriems argumentų nereikia, jų nepaaiškinsi, čia manau visiems aišku.
 
Na, o dabar norėčiau paklausti, koks jūsų būdas? Ar jūs linkę taip pat argumentuoti, ar pasiduodate jausmams, savoms tiesoms ir pan.?

Sveiki, besidomėdamas man patinkančiais dalykais ilgainiui pradėjau plėsti argumentų akiratį. Kodėl tas taip, o ne kitaip. Ypač čia, uždarbyje, ir su tėčiu diskutuodamas, supratau, kad norint kažko pasiekti reikia remtis argumentais. Tą supratęs, kone pakeičiau visą savo gyvenimo būdą. Anksčiau labai dažnai mano diskusijose būdavo: „Gal“, „turbūt“, remiamasi „niekad niekur nerastais, bet esamais dokumentais“, niekad neįvykusiais įvykiais ir t.t. Ir 99% tokių diskusijų baigdavosi be jokio apčiuopiamo rezultato, beverčiais ginčais. O dabar?
 
Po šiai dienai, daug kas pasikeitė. Stengiuosi veltis, tik į tokius pokalbius, kuriuose turiu ką pasakyti, pasiremti tikrais faktais(na, jei pakliūnu į pokalbį, kur nieko nenusimanau, tiesiog klausausi, jei paklausia mano nuomonės, pripažįstu, kad vieno ar kito dalyko nežinau). Visam, ką darau, stengiuosi ieškoti, rasti argumentų, kodėl taip, o ne kitaip? Ir viskas šitas argumentavimas padėjo gana efektyviai pasiekti rezultatų. Pradėkim, nuo paprasčiausio dalyko- lažybų. Ieškodamas, kokį geriausią įvykį pasirinkti remdavausi statistika, bet dažnai nugalėdavo „Aš juo pasitikiu“ argumentas... Na ir ką, šnipštas. Dabar, kai remiuosi TIK statistika, savo akimis matytu žaidimu, pradėjo gan neblogai sektis(dar yra kur tobulėti). Kas svarbiausia, kiekvienas ginčas į kurį veliuosi, baigiasi vieno ar kito pergale, t.y. pagaliau prieiname kažkokias išvadas, iš kurių galime jau kažką daryti. Toks gyvenimo pakitimas davė tikrai teigiamų rezultatų.
 
Aišku yra dalykų, kuriems argumentų nereikia, jų nepaaiškinsi, čia manau visiems aišku.
 
Na, o dabar norėčiau paklausti, koks jūsų būdas? Ar jūs linkę taip pat argumentuoti, ar pasiduodate jausmams, savoms tiesoms ir pan.?

Pirma bandau remtis logika :) Cia pirmas zingsnis ka darau :) antras zingsnis ieskau pavyzdziu, atitikmenu.

Geriau suformuluotas klausimas: ar jūs turite geležinę kantrybę ir savo tiesą įrodinėjate iki galo?

Sveiki, besidomėdamas man patinkančiais dalykais ilgainiui pradėjau plėsti argumentų akiratį. Kodėl tas taip, o ne kitaip. Ypač čia, uždarbyje, ir su tėčiu diskutuodamas, supratau, kad norint kažko pasiekti reikia remtis argumentais. Tą supratęs, kone pakeičiau visą savo gyvenimo būdą. Anksčiau labai dažnai mano diskusijose būdavo: „Gal“, „turbūt“, remiamasi „niekad niekur nerastais, bet esamais dokumentais“, niekad neįvykusiais įvykiais ir t.t. Ir 99% tokių diskusijų baigdavosi be jokio apčiuopiamo rezultato, beverčiais ginčais. O dabar?
 
Po šiai dienai, daug kas pasikeitė. Stengiuosi veltis, tik į tokius pokalbius, kuriuose turiu ką pasakyti, pasiremti tikrais faktais(na, jei pakliūnu į pokalbį, kur nieko nenusimanau, tiesiog klausausi, jei paklausia mano nuomonės, pripažįstu, kad vieno ar kito dalyko nežinau). Visam, ką darau, stengiuosi ieškoti, rasti argumentų, kodėl taip, o ne kitaip? Ir viskas šitas argumentavimas padėjo gana efektyviai pasiekti rezultatų. Pradėkim, nuo paprasčiausio dalyko- lažybų. Ieškodamas, kokį geriausią įvykį pasirinkti remdavausi statistika, bet dažnai nugalėdavo „Aš juo pasitikiu“ argumentas... Na ir ką, šnipštas. Dabar, kai remiuosi TIK statistika, savo akimis matytu žaidimu, pradėjo gan neblogai sektis(dar yra kur tobulėti). Kas svarbiausia, kiekvienas ginčas į kurį veliuosi, baigiasi vieno ar kito pergale, t.y. pagaliau prieiname kažkokias išvadas, iš kurių galime jau kažką daryti. Toks gyvenimo pakitimas davė tikrai teigiamų rezultatų.
 
Aišku yra dalykų, kuriems argumentų nereikia, jų nepaaiškinsi, čia manau visiems aišku.
 
Na, o dabar norėčiau paklausti, koks jūsų būdas? Ar jūs linkę taip pat argumentuoti, ar pasiduodate jausmams, savoms tiesoms ir pan.?

Sveiki, besidomėdamas man patinkančiais dalykais ilgainiui pradėjau plėsti argumentų akiratį. Kodėl tas taip, o ne kitaip. Ypač čia, uždarbyje, ir su tėčiu diskutuodamas, supratau, kad norint kažko pasiekti reikia remtis argumentais. Tą supratęs, kone pakeičiau visą savo gyvenimo būdą. Anksčiau labai dažnai mano diskusijose būdavo: „Gal“, „turbūt“, remiamasi „niekad niekur nerastais, bet esamais dokumentais“, niekad neįvykusiais įvykiais ir t.t. Ir 99% tokių diskusijų baigdavosi be jokio apčiuopiamo rezultato, beverčiais ginčais. O dabar?
 
Po šiai dienai, daug kas pasikeitė. Stengiuosi veltis, tik į tokius pokalbius, kuriuose turiu ką pasakyti, pasiremti tikrais faktais(na, jei pakliūnu į pokalbį, kur nieko nenusimanau, tiesiog klausausi, jei paklausia mano nuomonės, pripažįstu, kad vieno ar kito dalyko nežinau). Visam, ką darau, stengiuosi ieškoti, rasti argumentų, kodėl taip, o ne kitaip? Ir viskas šitas argumentavimas padėjo gana efektyviai pasiekti rezultatų. Pradėkim, nuo paprasčiausio dalyko- lažybų. Ieškodamas, kokį geriausią įvykį pasirinkti remdavausi statistika, bet dažnai nugalėdavo „Aš juo pasitikiu“ argumentas... Na ir ką, šnipštas. Dabar, kai remiuosi TIK statistika, savo akimis matytu žaidimu, pradėjo gan neblogai sektis(dar yra kur tobulėti). Kas svarbiausia, kiekvienas ginčas į kurį veliuosi, baigiasi vieno ar kito pergale, t.y. pagaliau prieiname kažkokias išvadas, iš kurių galime jau kažką daryti. Toks gyvenimo pakitimas davė tikrai teigiamų rezultatų.
 
Aišku yra dalykų, kuriems argumentų nereikia, jų nepaaiškinsi, čia manau visiems aišku.
 
Na, o dabar norėčiau paklausti, koks jūsų būdas? Ar jūs linkę taip pat argumentuoti, ar pasiduodate jausmams, savoms tiesoms ir pan.?

Sveiki, besidomėdamas man patinkančiais dalykais ilgainiui pradėjau plėsti argumentų akiratį. Kodėl tas taip, o ne kitaip. Ypač čia, uždarbyje, ir su tėčiu diskutuodamas, supratau, kad norint kažko pasiekti reikia remtis argumentais. Tą supratęs, kone pakeičiau visą savo gyvenimo būdą. Anksčiau labai dažnai mano diskusijose būdavo: „Gal“, „turbūt“, remiamasi „niekad niekur nerastais, bet esamais dokumentais“, niekad neįvykusiais įvykiais ir t.t. Ir 99% tokių diskusijų baigdavosi be jokio apčiuopiamo rezultato, beverčiais ginčais. O dabar?
 
Po šiai dienai, daug kas pasikeitė. Stengiuosi veltis, tik į tokius pokalbius, kuriuose turiu ką pasakyti, pasiremti tikrais faktais(na, jei pakliūnu į pokalbį, kur nieko nenusimanau, tiesiog klausausi, jei paklausia mano nuomonės, pripažįstu, kad vieno ar kito dalyko nežinau). Visam, ką darau, stengiuosi ieškoti, rasti argumentų, kodėl taip, o ne kitaip? Ir viskas šitas argumentavimas padėjo gana efektyviai pasiekti rezultatų. Pradėkim, nuo paprasčiausio dalyko- lažybų. Ieškodamas, kokį geriausią įvykį pasirinkti remdavausi statistika, bet dažnai nugalėdavo „Aš juo pasitikiu“ argumentas... Na ir ką, šnipštas. Dabar, kai remiuosi TIK statistika, savo akimis matytu žaidimu, pradėjo gan neblogai sektis(dar yra kur tobulėti). Kas svarbiausia, kiekvienas ginčas į kurį veliuosi, baigiasi vieno ar kito pergale, t.y. pagaliau prieiname kažkokias išvadas, iš kurių galime jau kažką daryti. Toks gyvenimo pakitimas davė tikrai teigiamų rezultatų.
 
Aišku yra dalykų, kuriems argumentų nereikia, jų nepaaiškinsi, čia manau visiems aišku.
 
Na, o dabar norėčiau paklausti, koks jūsų būdas? Ar jūs linkę taip pat argumentuoti, ar pasiduodate jausmams, savoms tiesoms ir pan.?

Visas mūsų valdžios aparatas yra visame kame supuvęs ir klerkus kaip tik reikia spirt lauk nieko nelaukiant... Tokiam asmeniui, kuris valstybinėse įstaigose nesitiki padėti atėjusiam žmogui, tiesiai į snukį rėžt reiktų. O dabar eini dėl kokios problemos klaustis, tai per ~5 įstaigas/kabinetus/žmones pasiūs. Tai ką tada, jobšikmat anie veikia? Per tas pačias žinias jau daug su biškiu kartų girdžiu: „ Ne mano kompetencija“. Išvis ar mes tokia rimta/didelė/ labai pasauliui įtakinga šalis, kad reikia tiek ministerijų? Dar pasakykit ministerijos nefinansuojamos, ir jei panaikinsim tai biudžetas nepapilnės, ir darbo užkrausim papildomo kitiems. Reikia užkrauti. Kas jau kas, bet mačiau kiek darbo Šiauliuose savivaldybėje turi. Sėdi, geria kavutę, „Ko atėjai? Ai, čia ne pas mus<...>“.
 
Kalbant apie seimą, man nusispjaut ant partijų ideologijų, seimas ta vieta, kur nesvarbu, kas esi, turi dirbti išvien. Dabar tik pjovimasis tarp vienų ir kitų, mes geresni, anie blogesni. Apie jų darbą patyliu, kiek jų neateina į darbą, kiek buvusių/nebuvusių komandiruočių? Tu paprastas žmogelis dienikę neateik į darbą, vsio- lėksi lauk. Apie priimamus sprendimus išvis patylėsiu. Pasakyti „Taupom“ aš irgi galiu, paskaičiuoti, kad daugiausiai energijos gautume iš atominės, aš ir galiu. Kiek žiūriu, sprendimai priimami patys lengviausi, nekokybiški. Gal šiai dienai mano paminėti, ir jų priimti sprendimai ir geri, bet prie jų prieita paprasčiausiu keliu, be visokių alternatyvų ieškojimų ir bandymų. Tebūnie, kad ir per didelį ieškojimą nerandama geresnių variantų, bet būk mielas, parodyk, kad stengeisi. Šiandien pastangų: 0. Ir per tokią nesąmonę, renkamės „mažiau blogą“, o juk reikia rinktis „geriausią“. Todėl ir toks pasyvus balsavimas, gadinami biuleteniai. Nes nėr ką rinkt.
 
Čia, ne tai, kad „Koks žmogus, tokia ir valdžia“, čia viskas prasidėjo nuo: „Kokia valdžia, toks ir žmogus“. Viskas lygiai tas pats, kas rūkymas. Tu aiškink žmogui neaiškinęs, kol pats nesusiims, tol nemes rūkyt. Lygiai taip, šauk nešaukęs ant valdžios, kol pati nesusipras, tol nieko nebus. Nepaisant to, kaip ir toliau diegiama rūkymo prevencija, taip ir toliau reik šūkaut.

Sveiki, esu siame forume jau gerus 6 metus taciau per ta laika dar neteko sutikti tokio saziningo ir patikimo nario kaip Fantasya.
 
Istorija kaip ir paprasta prireike Paypal euru sumoketi uz preke Ebay, todel is sio nario geru kursu nupirkau 320 euru. Paypal eurus vede pirmas ir sutiko palaukti pirmadienio kol gaus pinigus i savo banko saskaita, nes musu bankai skirtingi. Taciau mano Paypal saskaita buvo neverified, o kortele Visa Virtuon pradeta gaminti ir vos gaves kortele pridejas ja prie Paypal saskaitos mano saskaita tapo verified, bet tuo paciu ir limited. Apie tai pranesiau nariui Fantasya jis sutiko man grazinti pinigus uz sumoketus Paypal eurus ir liko sedet minuse... Logiskai pagalvojus juk tai mano problema, kad Paypal limited accounta padare, del neaiskiu priezasciu, o ne pardavejo. Manau kitas pardavejas butu tikrai negrazines sumoketu pinigu ir butu pasakes tavo bedos cia, o ne mano. Po savaite trukusio susirasinejimo su Paypal pagaliau pavyko pasiekti man rezultata, kad nariui Fantasya Paypal eurai butu grazinti. Jei Paypal butu negrazine pinigu man butu teke laukti 180 dienu kol buciau galejas juos pasiimti apie tai kalbejom su Fantasya ir jis butu tiek dienu palaukes. Dziugu, kad sitame forume yra saziningu, supratingu forumo nariu

Lito pranešimas

Visas mūsų valdžios aparatas yra visame kame supuvęs ir klerkus kaip tik reikia spirt lauk nieko nelaukiant... Tokiam asmeniui, kuris valstybinėse įstaigose nesitiki padėti atėjusiam žmogui, tiesiai į snukį rėžt reiktų. O dabar eini dėl kokios problemos klaustis, tai per ~5 įstaigas/kabinetus/žmones pasiūs. Tai ką tada, jobšikmat anie veikia? Per tas pačias žinias jau daug su biškiu kartų girdžiu: „ Ne mano kompetencija“. Išvis ar mes tokia rimta/didelė/ labai pasauliui įtakinga šalis, kad reikia tiek ministerijų? Dar pasakykit ministerijos nefinansuojamos, ir jei panaikinsim tai biudžetas nepapilnės, ir darbo užkrausim papildomo kitiems. Reikia užkrauti. Kas jau kas, bet mačiau kiek darbo Šiauliuose savivaldybėje turi. Sėdi, geria kavutę, „Ko atėjai? Ai, čia ne pas mus<...>“.
 
Kalbant apie seimą, man nusispjaut ant partijų ideologijų, seimas ta vieta, kur nesvarbu, kas esi, turi dirbti išvien. Dabar tik pjovimasis tarp vienų ir kitų, mes geresni, anie blogesni. Apie jų darbą patyliu, kiek jų neateina į darbą, kiek buvusių/nebuvusių komandiruočių? Tu paprastas žmogelis dienikę neateik į darbą, vsio- lėksi lauk. Apie priimamus sprendimus išvis patylėsiu. Pasakyti „Taupom“ aš irgi galiu, paskaičiuoti, kad daugiausiai energijos gautume iš atominės, aš ir galiu. Kiek žiūriu, sprendimai priimami patys lengviausi, nekokybiški. Gal šiai dienai mano paminėti, ir jų priimti sprendimai ir geri, bet prie jų prieita paprasčiausiu keliu, be visokių alternatyvų ieškojimų ir bandymų. Tebūnie, kad ir per didelį ieškojimą nerandama geresnių variantų, bet būk mielas, parodyk, kad stengeisi. Šiandien pastangų: 0. Ir per tokią nesąmonę, renkamės „mažiau blogą“, o juk reikia rinktis „geriausią“. Todėl ir toks pasyvus balsavimas, gadinami biuleteniai. Nes nėr ką rinkt.
 
Čia, ne tai, kad „Koks žmogus, tokia ir valdžia“, čia viskas prasidėjo nuo: „Kokia valdžia, toks ir žmogus“. Viskas lygiai tas pats, kas rūkymas. Tu aiškink žmogui neaiškinęs, kol pats nesusiims, tol nemes rūkyt. Lygiai taip, šauk nešaukęs ant valdžios, kol pati nesusipras, tol nieko nebus. Nepaisant to, kaip ir toliau diegiama rūkymo prevencija, taip ir toliau reik šūkaut.

Na va, dabar tai kalbi teisingai. Ir pripažink, pats pasakei, kad mūsų diskusija beprasmė, nes mes tik tikime, bet nežinome kokia bus realybė. Tad tavo ar mano nuomonė vienodai klaidinga, vienodai teisinga. Atvirai pasakius, tikėjaus, kad pakeisi nuomonę, bet va lieku, prie savo pasirinkimo, ir jei kas dar sakys, kad nieko nenumanau apie ką kalbu, šiuo klausimu esu idiotas, tai turėsiu ką pasakyt.
 
Bet gal atvirkščiai esu ant tiek durnas, kad nesuprantu kaip pats nusišneku, neigiu 100% faktus ir man išvis čia ne vieta? Taip, čia tai teisybė, kitaip ir būti negali, ar ne? (retorika :))

Ei, juk diskusijose gimsta tiesa.
 
 
2 milijardai litų – tai suma, kurią kasmet visi lietuviai ir lietuvės išleidžia el. energijos importui ir gamybai iš importuotų dujų. Kiek gerų darbų lietuviškai ekonomikai galėtumėm padaryti tuos 2 mlrd. išleidę Lietuvoje (na, dujų importo, bent jau artimiausiu metu tikrai negalėsime atsisakyti, tad suma iš tiesų kiek mažesnė. Tačiau reikalo esmės nekeičia).
 
Apie geopolitinę reikalo pusę gal tuomet?
 
Tavo manymu, iš kur (dažnai – rusiškais būdais) Rusijos interesus proteguojantys lietuvos piliečiai gauna finansavimą?

Rėksniams, kurie toliau savo daržo nemato ir visus oponentus laiko atsilikėliais, tai norėčiau palinkėti, kad neskleistų savo erezijų apie ATOMO reikalingumą Lietuvai. Atsibuskite ir atsiprašykite, kad klydote. Retorinis klausimas - ar jums reikia energetinės nepriklausomybės betkokia kaina?
 
Pajuokausiu ir aš apie elektrą :)
 
http://en.wikipedia.org/wiki/Electra
 
-----------------------------------------------------
 
Panaši istorija buvo ir su LEO, jei dar pamenate :huh: kai nutekėjo Kirkilo vyriausybės įstatymų "projekčiukai".
 
Šiam "projektui" pritarčiau tik iš dalies (tiksliau labai maža dalimi, jei būtų atlikti esminiai pakeitimai), nes nėra minimi kiti kogeneraciniai šaltiniai, minimas vien "biokuras", kas akivaizdžiai rodo interesus, patys žinot ko :)
 
P.S. pasikeitė viena eilutė :)

 
Čia taip pat fantazuojama, kaip ir atominės elektrinės atvėju :)

Žaibas, tai ta pati elektros srovė, ne pati elektra. Tai išlydis tarp žemės ir debesų (tarp neigiamo ir teigiamo krūvio) per dujas, šiuo atveju orą. O šiaip visos dujos švyti tekant per jas srovei. O tokio paaiškinimo, kas yra elektra nėra. Jei kas atrasit, tai galit ir nobelio premiją gaut :D

Na liktais teisingai mąstai. Gaunu tą 19, tik apytiksliai. Antrojo dviratininko lygtyje 150 - 4t + (at*t)/2 . Tada diskriminantą gausi 58, ir apytiksliai 19 s.
 
Tai, todėl, nes greityje + ir - parodo kuria kryptimi juda. Pirmasis dviratininkas +4t, o antras -4t. Pagreityje + ir - parodo lėtėjo ar greitėjo. Pirmasis lėtėjo -0,05t kvad, o antrasis greitėjo, todėl +0,05t kvad

Ahem :D Gaunasi 4t=-4t, tai išeina 4t+4t=0 arba 0=-4t-4t . Ar jau skaičiuot nebemoku? :o

int main() { if (tau_nereikes_informatikos) { tiesiog_nesimokyk(IT); } else if (tau_reikes_informatikos) { mokykis(nes_atsiskaitinedamas_svetimais_darbais_neismoksi); } return sekmes_apsisprendziant; }

Nuostoliai, kuriuos jis pridirbo yra lašas jūroje palyginus su nuostoliais, kuriuos per tiek metų pridarė Konservatoriai. Kažkam reikia konkrečių faktų ? Tu esi matyt eilinis miestelėnas, užaugęs ant asfalto matyt ir apie kaimą žinai tiek, kiek parodo tokios laidos kaip "24Valandos". Pažiūrim į dabartinį Kaimą ir pažiūrim į Kaimą prieš 20m ? Seniau kaimai klestėjo, ūkiai klestėjo, ten veikė pramonė, žmonės turėjo darbus ir buvo laimingi. Nuo konservatorių atėjimo viskas pradėjo griūti... Kaimai griūna, mokyklos nyksta, darbo nebėra, viskas yra daroma, kad būtų užkirstas kelias ūkininkavimui ir Lietuviškos ūkio produkcijos gamybai, tik dėl to, kad kažkam byra pinigai, kai lenkai kiša visą pigų brudą pas mus ir nukonkuruoja Lietuviškas prekes.. Tai pagrindinis faktas, kodėl visi kaimai nebenori konservatorių ir mieliau renkasi bet ką, bet tik ne juos...
Smogikas esi tu. Aš neesu iš esmės nei už jokia partiją. Aš esu už tai, kad Lietuvoje būtų geriau, nes mylių Lietuvą ir nesiruošiu iš čia niekur bėgti.
 
 
Man tavo pastangos atrodo nejuokingos, bet pagirtinos, tik mano manimu ne už tą ką reikia ( Aš juk į savo nuomone turiu teisę )
Dėl putojimos, tai aš nesiputoju, esu ramus kaip belgas. Priešingai, manau čia jūs putojatės perdaug nei reikia. Rašo peticijas, skundus, rengia mitingus... Būtų laimėje kiti, būtų trypiami kiti, kaip visais laikais buvo...

Balsavau už TS-LKD, nors buvo abejonių, nes galvojau dar apie LS. Dėl atominės balsavau prieš.
 
 
Pagal tavo "geležinę logiką" reiktų balsuot už DP ar kitus marginalus? Jei partija yra gera, bet keletas jos programos punktų tau netinka, tai balsuoji už kitą, takim DP? :rolleyes: Pas tave čia su logika ne kas :)

100% lietuvis, iš Šiaulių dar :DD Ne o šiaip kai kas paprašo padėt matematikoj/fizikoj pasiimu lapuką ir pats pasisprendžiu, kad ir lengvą lygtelę, jei išeina ir spėju tai atrašau, kadangi formules, ypač šias, sudėtinga, ir neaiškiai rašosi, tai šįkart paėmiau telefoną, nufotkinau ir įkėliau per pc :D O pačią temą nesunkiai pamenu. Jei kils dar kokių klausimų gali į pm, kiek galėsiu padėsiu.

Iš esmės teisingai, neįsigilinau ką pasakei pirma :D Na va(gali kaip tu pats sakei pritaikyt):

Širdingai dėkoju. Rašydamas temą tikėjausi nuorodos į kokį neaiškaus pobūdžio tinklalapį ar šiaip kokią velteną. O čia dar ir nepatingėjai atšviest. Nu vienu žodžiu apšalęs. Gal kartais esi ne lietuvis? Bent jau toks įspūdis susidarė :D