did

Dėl to Paul Walker tai nežinau... Kas dieną miršta tūkstančiai žmonių, o čia visi kažkaip sureikšmino jo mirtį. Kas jis toks buvo? Paprastas aktorius, net nepasakyčiau kad geras.
Paslapčių namai - be komentarų...
 
Kažkas blogai su mūsų visuomene ir vertybėm. Žiūriamiausios laidos - kaimo pijokai, "žvaigždutės", pletkai ir t.t. Skaitomiausi straipsniai - Šalčiūtė, Ramanausko blevyzgos, BMW avarijos. Ar toli mes su tokiu mentalitetu ir siekiamybėm galime nueiti?
 
 
http://wheninmanila.wpengine.netdna-cdn.com/wp-content/uploads/2013/12/Photo-Comparing-Paul-Walker-and-Nelson-Mandela-Deaths-Angers-Interweb.jpg

Ne piniguose laimė. Žmogus turėdamas 5 milijonus, tikrai nėra laimingesnis tas kuris turi tik 3 milijonus :D

http://xes.lt/di-6AH0.jpg
 
 
Ką besakytų skeptikai, tačiau programų kūrimas iOS operacinei sitemai yra pelningas darbas, aišku su sąlyga, kad kūrėjai sukuria kažką naujo, nematyto, ir programa patenka į TOP’ą. Būtent apie tokius laiminguosius, kurie pakliuvo į amerikietiško App Store Top – 200, ir bus rašoma šiame straipsnyje.
 
Šiandien, DISTIMO puslapyje paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad kiekvieną dieną tokie laimingieji uždirba 90 000$.
 
Žemėlapyje, kur pateikti lapkričio mėnesio duomenys, matome, kad Rusijoje pirmą vietą pagal uždarbį užima kūrėjai, kurie dirba iOS ir iPad srityje, tuo metu, tie, kas įkėlė programas į Google Play gavo tik 25% nuo bendro uždarbio.
 
Kinijoje apskritai neegzistuoja Google Play programėlių parduotuvė, todėl pelną kūrėjai gauna tik iš App Store. Google Play yra absoliutus lyderis Pietų Korėjoje (kas yra logiška). Didelę dalį jis nugriebė ir Japonijoje bei Vokietijoje. Taip pat, kaip ir Rusijoje, nemažai Google Play gerbėjų yra ir JAV bei Prancūzijoje, kur kūrėjai gavo 25% pajamų būtent iš šios parduotuvės.
 
Grįžtant prie skaičių, pirmų dviejų šimtų programėlių iš App store topo kūrėjai uždirba 18 milijonų dolerių į dieną, kas išeina apie 90 000$ kiekvienam.Tie patys rodikliai Google Play truputį mažesni, tačiau vistiek stulbinantys – 12 milijonų dolerių ir 60 000$ kiekvienam kūrėjui.
 
Per šiuos metus duomenys pirmu atveju augo 3 milijonais dolerių, o antru 8.5 milijono dolerių.
 
Kūrėjai, norėdami padidinti pelną ir perskirstyti pajamas, pradėjo naudoti Freemium pardavimų būdą. Pirmi rezultatai – 77% pardavimų amerikietiškame App Store gavo būtent programos, kurios buvo parduodamos, naudojant šį kainos modelį.
 
Šie duomenys turėtų suteikti dar daugiau stimulo jauniems programuotojams susitelkti naujiems pasiekimams, ir naujiems projektams.
 
Šaltinis:
http://www.iphones.ru/iNotes/339319
http://www.distimo.com/
 
 
P.S. Jeigu rasite klaidų, praneškite AŽ. Čia mano pirmas vertimas iš rusų kalbos ;) Perskaičiu šį straipsnį, pasirodė labai įdomus ir tinkamas mūsų forumui ;)

Sveiki. Kadangi šiandien laukia bemiegė naktis, nusprendžiau papasakoti apie savo labai trumpą patirtį dirbant naktiniame klube. Nors dirbau tik dvi savaites, ir išėjau dėl asmeninių priežąsčių, bet užsidirbau gan nemažai kaip per tokį laikotarpįir įgyjau naudingos patirties. Bet a[ie viską iš pradžių.
 
Darbo susiradimas.
 
Kaip, galbūt, kai kurie yra skaitę, esu vasarą praleidęs Škotijoje, dirbdamas fabrike. Taigi grįžęs po jos, tvarkiausi savo CV, papildžiau, gražiai apipavidalinau ir tik baigęs redaguoti (pamenu buvo antradienio vakaras, rugsėjo pradžia) FB'e pamačiau, kad vienas lankomiausiu naktinių klubų Vilniuje ieško salės darbuotojo (floorstaff, barboy - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Kadangi buvau ką tik baigęs savo CV, parašiau jiems į email, prikabinau CV, ir laukiau. Trečiadienį važiuojant į universitetą, apie 8 valandą ryto sulaukiau skambučio - laba diena, gavome jūsų CV, mums patikote, ar galite po pietų ateiti į pokalbį. "Why not?" pagalvojau. Taigi po pietų aš jau Vilniaus centre, sulaukiu administratorės, įeiname į klubą, papasakoja ką reikės daryti, kada ateiti į darbą, kada išeiti, ir kitas darbo smulkmenas. Klausia kada galiu pradėti? - Sakau: nors ir šiandien. Bet tą dieną nereikėjo (trečiadienį) tad pasakė, kad būčiau ketvirtadienį 15h. Perspėjau kad galėsiu būti tik apie 17h, kadangi turiu reikalų universitete. Jai tiko, viską sutarėm, ir išsiskyrėm.
 
Darbo rutina.
 
Taigi grafikas gana aiškus - ketvirtadieniai ateiti 15h, penktadieniais ir šeštadieniai - 20h. Klubas dirba 23:00-06:00 tad man buvo šiek tiek keistoka kam taip anksti atsigrūsti reikia. Pasirodo, ketvirtadienis - sanitarinė diena, todėl daugiau nei 8h turime tvarkyti VISKĄ - šveisto sofas odine, tvarkyti rūkyklą, blizginti staliukus ir etc. Administratorė pedantė, tad labai nekažką. Pabraukia ranka per staliuką, stelažą ar sienas - randa dulkių, viską per naujo turi valyti. Viską susitvarkę, išsiblizginę, apie 22:00 turėdavome sunešti gėrimus į barus. Kadangi barai būdavo 2, o mes 4 - tai viską susitvarkydavome gana greitai - per maždaug pusvalandį sunešdavome visas gaiviųjų gėrimų dėžes, alkoholį ir etc. Sunešę barą, gaudavome pertrauką iki 23:30. Per tą laiką galėdavome pavalgyti, parūkyti, galvą grynam ore pravėdinti. Pusę 12 jau reikėdavo būti salėse, ir pradėti prižiūrėti tvarką. Kadangi, kaip minėjau, buvome 4, tai vienas support'as prižiūrėdavo pagrindinį barą (nešdavo stiklines, ledukus etc) kitas shotų barą (analogiškai) o likę du - VIP sofutes ir rūkyklą. Kadangi buvo trys VUP zonos, tai aš pasiėmiau dvi VIP zonas, o kolegai palikau vieną VIP'ą ir rūkyklą, mano darbas buvo gana aiškus - vaikštai po salę, prižiūri savo zoną, surinkinėji tuščias stiklines, butelius, kur šlapia - ten pavalai. Kadangi juodo darbo nebijau, tai man sunku nebuvo. Plius, kadangi klubas gan populiarus, tai kiekvieną darbo naktį sutikdavau kokį nors pažįstamą ar net kelis, bendraudavau su klientais ir panašiai. Apie 5 ryto liaudies pradėdavo mažėti, tai buvo galima lengviau atsipūsti, pradėti rimčiau tvarkytis - sofutes išsiplauti, kad kitą dieną nereikėtų, pagalves susirinkti ir etc.
 
Tvarkymasis
 
Sunkiausia ir labiausiai nervinusi darbo dalis. Nesvarbu, kad turi savo zoną, ir atsakai už ją, tačiau po klubo darbo laiko visi turi dirbti solidariai - tiek barmenės, tiek supportai išeina kartu. Tad barmenės susineša barą atgal, išsivalo baro grindis, viską susišluoja, priduoda pinigus adminei ir laukia kitų. Tuo tarpų supportai turi išvalyti rukyklą (dviese išvalydavome per 1 valandą, tačiau kartais adminė rasdavo prie ko nors prisiknisti). Toliau - konfeti šlavimas. Net nebežinau kada lengviau jį šluoti - ar kai jis būna sausas, ar kai sulaistytas įvairiais kokteiliais. Tačiau iššluoti reikėdavo, tad keikdavausi juodai, jei tekdavo šluoti man. Nors klubas užsidarydavo 6 ryto, išeidavome kažkur 8, kartais net vėliau. Grįžti namo, pamiegi - 8 vakaro vėl klube.
 
Finansinė pusė.
 
Per 2 savaites algos gavau apie 350 litų. Nelabai pats supratau kodėl tiek, ir ne daugiau, ar mažiau. Nors darbo sutartyje buvo nurodytas valandinis atlyginimas, tačiau nesutapo nė su vienu mano skaičiavimu (skaičiavau grynas klubo darbo valandas, ir dauginau iš pradirbtų dienų, skaičiavau realaus darbo valandas - nuo kada atėjau į klubą, iki kada išėjau ir dauginau iš darbo dienų, ir optimalaus - nuo kada turėjau ateiti, iki klubo užsidarymo, ir dauginant iš darbo dienų.). Adminės paklausęs, kodėl gavau būtent tokią sumą - nesugebėjo nieko dorai paaiškinti, apart to, kad "kiek pasakė, tiek ir daviau". Kas liečia arbatą - kiekvieną naktį barmenes atidėdavo tam tikrą sumą nuo savos arbatos, sumesdavo į krūvą, ir mes pasidalindavome 4-iese. Arbatpiniagiai svyravo nuo 30 iki 50 litų už vakarą. Tačiau kartais pavykdavo pasidaryti ir asmeninių arbatpinigių - dažnai vaikštai prie VIP staliukų, tvarkai jais, pavalai kai išpila gėrimus dažnai, ir jie atsidėkoja - vieni monetomis, kiti kupiūromis. Didžiausia arbata nuo vieno stalo - 50 litų. Tad bendrai paėmus, tiek alga, tiek arbata per 2 savaites buvo apylygės, ir uždirbau apie 700 litų.
 
Kolegos
 
Žmonių buvo daug - 3 valytojos, 4 supportai, apie 8-10 barmenių ir ~10 apsauginių. Valytojos buvo vriednos - cigaretes palikęs ant stalo, galėdavai jų nersati (ne tai, kad vieną pasiimtų, bet visą pakelį pasisavina) dažnai išgerindėavo. Supportai - vienas labai maladec bahūriukas, su juo, nors ir nedirbu, bet vis dar palaikau bendravimą. Kiti - dirbę atmestinai, ir mano žiniomis ten nebedirba. Barmenės -vienos draugiškos, kitos ne. Buvo viena pažįstama iš anksčiau, bet irgi išėjo. Su keliomis susibendravome, kitų iki šiol nemėgstu. Apsauginiai - nors ir atrodo agresyviai, tačiau iš tikro labai malonūs žmonės, yra apie ką pakalbėti su jais.
 
 
 
Taigi, dėl nesuderinamumo su mokslai (kai baigi darbą penktadienį ryte 8 valandą, ir tau reikia būti 9h univere, ir išklausyti 3 paskaitas po 2h nemieogjus, jauti kaip šarikai galvoje pradeda atsisukinėti. Taigi vien dėl negalėjimo dirbti ir suderinti mokslo su darbu teko išeiti. Kas labai pradžiugino, kad prieš pasirašant popierius visus, paskambino adminė, ir pasakė, kad norėtų mane turėti, jei nedirbčiau ketvirtadieniais, ale padarytų man išimti. Pasakiau, kad jei jai reikia paplidomo žmoguas tik šiam savaitgaliui, laisvai galiu padirbti, nenumirsiu. Tačiau ji atšovė, kad žmogų jai rasti ne bėda, tačiau jai patiko kaip gerai aš dirbau, ir nori turėti mane vien dėl to. Ką gi, negalėjau skųstis, turint omeny, kaip stengiausi.
 
Kitas klubas
 
Istorija būtų baigta, bet dar yra ką papasakoti. Prieš keletą savaičių draugo FB sienoje pamačiau, kad jis ieško žmogaus, kuris galėtų padirbti barboy'umi kitam naktiniame klube vietoj jo, kadangi pats negali dirbti, nes dėl univero studijų turi būti Kaune. Taigi, parašiau jam, pasakiau, kad galiu padirbėti, ir ketvirtadienį buvau klube apsitarti dėl visų detalių. Viską sutarėm, pasakė ką reikės daryti, iki kelių dirbsim ir etc. Ateiti į darbą - 9 vakaro, kai klubas atsidaro 10 vakaro. tai buvo mano ausims, palyginus su pirmuoju klubu.Darbas buvo kiek kitoks nei pirmajame klube - dirbau vienas, aprūpinti stiklinėmis ir laimu bei mėtomis turėjau 2 barus, ir turėjau tik nurinkti stiklines kur rasdavau. Barmenai prikolni nesiprandavo dėl nieko - kai pagrindiniame bare beveik baigėsi stiklinės, ir aš laksčiau pirmyn-atgal jas nešiodamas, man pasakė: Nesiparink seniuk, matai, dar turiu 2 stiklines, žmonės norės išgerti - palauks. Palyginus su pirmu klubu, kur buvo pastovi įtampa, čia dirbti buvo vienas malonumas. Prieš ateinant čia, draugas, kurį pakeičiau, pasakė, kad palyginus su ankstesne darboviete čia bus labai lengva: palyginus su pirmu klubu, čia lengvas pasivaikščiojimas bus. Darbo pabaiga - nenuspėjama. Kadangi klubas closing time neturi, tuo naudojasi ir džiaugiasi likę Vilniaus barmenai, kurie ten eina tūsinti po savo darbo. Tad 6 ryto dar sveikiniesi su klientais, o atsisveikinti pradedama apie 8-9 ryto. Nuo baro nuneši visas nešvarias stiklines, baro gumas, pasimi algą, ir eini namo. Jei greit sukiesi - per 15 minučių gali išeiti namo.
 
Papildymas: Šį penktadienį sulaukiau skambučio. Skambino antrojo klubo administratorė, ir klausė, ar esu suplanavęs savaitgalį. Atsakiau, kad priklausomai nuo to, ko jai reikia, galiu bandyti koreguoti savo planus. Norėjo, kad padirbėčiau to klubo rūbinėje. Kadangi kalbėjo šiek tiek desperatiškai, sutikau. Darbas kaip ir aiškus - ateini 10-15 minučių prieš atsidarant klubui, susitvarkai rūbinės žetonus, pasiruoši kaip viskas tau patogiau, ir dirbi. Tik tie žmonės, kur dirbo ties rūbinės projektu, turbūt nepagalvojo, kad 9 pakopų laipteliai rūbinėje nėra labai malonu. Iš pradžių nesijaučia jų, bet kai reikia nusileisti ir pakilti kelis tūkstančius kartu per naktį, ryt jaučiasi labai gerai. Rūbinė nėra didelė, vietos praeiti nebuvo daug, kabyklos buvo viena šalia kitos, tad kai sukabini daug striukių dviem aukštais, paskui būna labai sunku ištraukti tas, kurios būna toliausiai nuo praėjimo, ir dar uždengtos kitomis. Kadangi žetonų skaičius nesiekė 200, o lankytojų buvo LABAI daug, tai teko suktis iš padėties, ir kabintis atėjusiu kartu striukes ant vieno kabliuko, kad dar labiau apsunkino aukščiau minėta padėtį. Būdavo labai sunku, kai supainiodavai numeriukus. Duoda žmogus striuke, tu paduodi jam numeriuką, ir leidiesi žemyn pakabinti striukės. Nusileidęs supranti, kad ant to numeriuko jau yra pakabinta kažkieno striukė, ir pradedi galvoti "Pareik, Antanai, ant švenčių...". Daug kas pameta numeriukus - tada susimoka 20 litų, kurie eina ne į rūbininko kišenę, ir apibūdinę savo striukę, ir pasakę kas yra kišenėse užeina pas mane ieškotis. Per vakarą tokių būna 5-7. Kitas atvejis - pameta numeriuką, ir jau yra per girti, kad nupasakotų, kaip atrodo jų striukė. Tokiems striukių neduodavau, ir turėdavo laukti iki galo (8 ryto) arba eiti namo be striukių, ir atsiimti jas kitą dieną (viena mergina taip buvo palikusi kompo tašę, telefoną, dvi striukes, ir smigusi tualete).
 
Kas liečia arbatpiniagius - nesvarbu kur dirbi, juos gauti galimybė visada yra. Pirmą savaitę dirbdamas barboy'um iš klientų negavau arbatos, tačiau barmenai numetė 10 litų, tai kaip ir geriau nei nieko. Rūbinėj - atvirkščiai. Užsieniečiai beveik visada palieka monetų - litą arba du. Lietuviai - išimtinais atvejais. Viena kompanija, atėjusi apie 7 ryto, už 4 striukes paliko 10 litų arbatos. Vienas bahūras, neradęs savo žetono, tačiau nusileidęs pas mane, ir neradęs savo striukės, paliko 20 litų. Bjauriausi tie, kur ateina, numeta belekaip striukė, ir laukia, kol juos aptarnaus. Nei "labas", nei "ačiū" - pagarbos nulis. Tačiau būna tokių, kurie ateina, pasisveikina, mandagiai paklausia kaip sekasi, padėkoja, ir palieka arbatos.
 
Tad chebra, kai einat į klubą, nepagailėkit lito-kito personalui, kuris jus aptarnauja - ar tai rūbininkas, ar barmenas, ar floorstaff'as. Vistiek išleisite kelis šimtus, o darbuotojai taip prisiduria prie algos kapeiką-kitą. Kalbant apie tikslesnius skaičius - per savaitgalį arbatos gavau daugiau negu algos. Skaičiaus tikslaus nesakysiu, bet pilnam bakui kuro, ir geram puslitriui degtinės užtektų ;)
Tai tiek mano trumpos ir klubinės darbo patirties, laukiu klausimų :)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas kavinėje
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

Sveiki visi.
 
Prieš kelis metus įgyvendinau, seniai planuotą, projektėlį. Mikroautobusiuke įrengiau pirtį. Nors tai pirmas mano toks projektas, viskas pavyko puikiai, ir jau kelis metus veikia be priekaištų, bei neša pinigus (nuomoju).
Esu gan kruopštus, ir patinka man tokie dalykai. Visai neseniai pagalvojau, gal reiktų viską pakartoti, t.y. vėl padaryti pirtį autobusiuke ir bandyti parduoti jį kaip produktą. Pas mus rinkos nėra tokiem dalykam, bet rusijoje, baltarusijoje manau yra pasiturinčių piliečių kurie, savo malonumui, tokį daiktą priglaustų (o gal ir klystu).
Gal būtų patarimų, kaip pasireklamuoti užsienyje, kokiais kanalais ieškoti klientų?
Aš galvoju gal reikėtų sudalyvauti kažkokiam renginy (pvz kaip mūsų Kaziuko mugė), kad žmonės tai pamatytų? Bet aš taikau į labiau pasiturinčius piliečius(nes , kurie, kogero, po muges nevaikšto, tad likčiau nepastebėtas.
Gal būtų kokių pasiųlymų? O gal net neverta prasidėt?
Esmė ta, kad labai mėgstu tokius įššūkius, jei tai pavirstų darbu, būtų fantastika.
Prisegu nuotraukas kaip viskas atrodo. Ačiū patarusiems ;)

Sveiki,
 
esu šio forumo naujokė. Rimčiau su 3D dirbti pradėjau nuo rudens pradžios, kaip freelancer'e. Tiesiog ieškau bendraminčių, dirbančių architektūros/interjero 3D vizualizavimo srityje. Norėčiau tobulėti šioje srityje, tad Jūsų kritika man būtų naudinga :) taip pat ir aš galėčiau pasidalinti tuom, ką žinau.
Prisegu keletą savo darbelių.

Dvi dienas buvau Londone "Business Startup" renginyje, paklausiau daug įdomių pranešimų, tai galvoju pasidalinsiu atskiromis mintimis, gal įkvėps.
- - - - - - - - - - -
- You will always have problems and obstacles in business. Deal with it, you will never have ideal conditions.
- Business is PEOPLE buying from PEOPLE, don't forget it.
- You don't have to be a salesperson to sell. And without selling - you have no business.
- Don't be afraid to ask for a sale - no one will punch you in your face for that. The worst you would get is a NO. And then you move on.
- Nobody invests in ideas. They invest in businesses.
- You don't have to be the first to market. In fact, the first ones usually fail, because they are too early.
- Handbags market is bigger than oil or gold. Women. Go figure.
- Start-up is creating a product under conditions of extreme uncertainty. (Eric Ries)
- Business plans are only for proving to yourself what you want to believe. They usually have nothing to do with reality.
- Define what is a success for you. Otherwise how will you know you succeeded or failed? Have target numbers. Numbers, numbers, numbers.
- 3 W's of any business: Who is my customer? What is their problem? Where do I find them?
- Look for not where you're right, but where you're wrong. Where am I failing? What am I missing? What can I improve?
- In decision making - be passionate, but not emotional.

Labai idomiai aprasei savo darba. Idomu skaityt buvo. Saip manau pradek kazka savo galvot, kad gal ir kokius mokymus pardavejams ar panasiai, nes tikrai moki idomiai mintys delioti, ir atrodo is tokio paprasto darbo sugebejai daug pasisemti.
O cia irodymas, kad kiekvienas darbas yra garbingas. Kaip mes ismoksime aplinkui gerbti zmones ir i juos ziureti kaip i ligius, nesvarbu as jis kasininkas ar siuksliu rinkejas ar valytojas, visiems bus kur kas lengviau gyventi, nes atsiras pagarba. Gal tada zmones prades sypsotis vieni kitiems. Saip, ne del kazko :) Ir nebus tokiu straipsniu kaip Zalgirio krepsininkas atvykes ir pagyvenes Lietuvoje, apibudina lietuvius kaip "salta" tauta...

Tik gaila, kad kažkaip nėra galimybės kasininkam palikt arbatpinigių...
 
Juk galėtų būt kokia "dėžutė-taupyklė", kaip kai kuriose kebabinėse ar pan.
Kartais tikrai norisi už normalų aptarnavimą palikt bent kažkiek. :)
 
O ir patiem kasininkam, manau, pakiltų motyvacija dirbt.

Žvelgiam į kasininko darbą kitu kampu.
 
Kodėl nuėjau dirbti kasininku?
 
Pasirinkau kasininko darbą kiek netikėtai, ir nelauktai. Situacija buvo paprasta, kad šių metų vasarą teko vėl ieškotis naujo darbo, bet visgi niekaip nesugalvojau, kur norėčiau įsidarbinti, kad pats darbas man patiktų, galėčiau stabiliai išdirbti, ir nereikėtų vėl grįžti į darbo paieškas. Besidomint naujo darbo paieška, įstrigo vieno žmogaus pasakyti žodžiai: „Tegul tik neeina dirbti į kasininkus“. Kadangi dar niekada nebuvau dirbęs kasininku, kaip tik norėjosi išbandyti naują darbą, įgyti naujos patirties. Tuo labiau, jog pats asmeniškai žinojau maždaug, kokia situacija Lietuvoje su kasininko darbu. Žinoma buvo, kad kasininkai vienoje darbovietėje-parduotuvėje ilgai neišbūna, alga tik minimumas, o „arti“ reikia daug, taigi norėjosi pasižiūrėti kaip seksis man pačiam. Tuo labiau, kai pats vaikščiodavau į parduotuvę apsipirkti tikrai neįsivaizdavau savęs dirbant kasininku.
Tokiu būdu kiek netikėtai mano gyvenimas pasisuko kita linkme:susiradau IKI parduotuvę, kuri ieškojo pardavėjo-kasininko, ir mane priėmė į savo kasininkų gretas. Tiesa, darbo vietą pasirinkau šiek tiek apgalvotai dar: t.y. tame pačiame rajone, kur gyvenu, kad man nekainuotų, kelionė į darbą/ iš darbo, pietauti galėčiau grįžti į namus. Pradžia buvo tikrai sunkoka, pats darbas atrodė gana nuobodus ir niekuom neišsiskiriantis nuo to kaip jį ir įsivaizdavau.
 
Pradėjau ieškoti savo darbe įvairovės
 
Norėjau vienintelio dalyko, kad darbas man iš tikro netaptų nuobodus ir netektų ieškotis naujo darbo, pradėjau galvoti kaip paįvairinti patį kasininko darbą. Taigi, aptarnavimą pradėjau derinti su bendravimu.
Svarbu tapo ne tik dirbti įprastai, kaip daro dauguma kasininkų: skubėti skaičiuoti pinigus,atiduoti grąžą, nesisveikinti, visada būti surūgusiam, visiškai stengtis nekontaktuoti su klientu daugiau, nei privaloma ir galvoti kaip tik atsedėti darbo valandas, ir skubėti namo. Galvojant, kaip šis darbas galėtų patikti reikia pradėti galvoti nuo kitų dalykų: Svarbus yra bendravimas, reikia atrasti laiko bendravimui, tuo pačiu sudominti klientą, išklausyti jį, pasikalbėti su juo nepamirštant ir aptarnavimo. Juk tu esi kasininkas-pardavėjas.
Pradėjau ne tik įprastai sveikintis su klientais, tačiau klausytis jų pokalbių, pasitelkiau stebėjimo metodą, stebėjau klientų elgesį, patį bendravimą su manimi. Stebėdavau žmonių poras, kaip jos atsiskaitinėja, moka pinigus, jų bendravimą, ginčus tarpusavyje, nes tai iš dalies galima jau šiektiek pasakyti apie dviejų žmonių santykių tvirtumą. Pasimatė tiek žmonių socialinė padėtis, materialinė padėtis, tapo aišku kokias prekes žmonės perka dažniausiai, galėjau suvokti paprasčiau kiek jie uždirba, ir kiek jie išleidžia. Tapo daug aiškesnė situacija apie alkoholizmo situaciją Lietuvoje.
Po kažkiek laiko stebėjimo pradėjau galvoti apie tai kaip įdomiai užkalbinti savo klientus, kokia svarbi yra balso tono reikšmė, ką reikia daryti, kad kaip nors išsiskirti iš kitų kasininkų ir patikti savo klientams, palikti teigiamą įspūdį, kad pamatę mane gatvėje, ar parduotuvėje ne darbo metu jie nebijotų su manimi pasisveikinti, nebijotų manęs užkalbinti. Visa tai padėjo, privalomi dalykai savo darbe,tiksliau privalomi klausimai: „Ar turite IKI nuolaidų kortelę, ar renkate lipdukus, mokėsite kortele ar grynais?“ Pradėjau nuo nuolatinių klientų: bandžiau įsiminti klientus, ir atsiminti kas atsiskaitinėja banko kortele, kas turi IKI korteles, o kas ne, kas rūko kokias cigaretes, kas perka kokius loterijos bilietus, bandžiau prisiminti, kas renka lipdukus. Net tokie dalykai tapo reikšmingi. Tos papildomos akcijos vykstančios parduotuvėse. t.y. lipdukų rinkimas, dovanų kortelių klausimas kaip tik pagelbėjo aptarnaujant klientus. Tokiu būdu norėjosi tada klientus užkalbinti neįprastai, kuo nors sužavėti. Tai tapo labai svarbu, kad mano darbas netaptų monotoniškas, o būtų įdomus.
 
 
 
Asmeninis tobulėjimas
 
Kita svarbi pusė tapo pats tobulėjimas klientų aptarnavime: Norėjau viską sužinoti apie aptarnavimo kokybę. Čia pasitelkiau šiektiek ir stebėjimo, ir psichologijos žinių: Vaikščiojau po kitas parduotuves, tiek ir į savo tinklo parduotuves, tiek pas savo konkurentus. Vaikščiojau ir kavines, restoranus, picerijas, netgi prekybos centrus. Stebėjau klientų aptarnavimo ypatybes. Stebėjau kaip dirba kiti kasininkai-pardavėjai: kaip jie bendrauja su savo klientais, kaip sveikinasi, stebėjau jų nuotaikas, šypsenas, elgesį ir būseną. Jau iš tikro pats padirbęs kasinink ir nuėjęs į kitas parduotuves apsipirkti galėjau pastebėti, kam kasininko darbas nors kiek patinka, o kam tai yra tikras pragaras. Bandžiau įžvelgti skirtumus, kas dirba įprastai, o kas savo darbą paįvairina bent šiek tiek.
Sprendimų priėmimas. Man dirbant iškilo dar vienas aktualus aspektas mano darbe: tinkamų sprendimų priėmimas. Kaip greitai reaguoti į situaciją ir priimti teisingą sprendimą klientui paklausus: dėl prekės kainos, atsisakius prekės, ir norint ją grąžinti, kuriame skyriuje rasti tam tikrą prekes, ar Jūsų parduotuvėje yra tokia ir tokia prekė. Kaip mokėti tinkamai atsakyti į bet kokį kliento klausimą? (Netgi tokius kaip: kur Jūsų pastate yra WC, gėlių, drabužių parduotuvė). Kaip įdomiai atsakyti į kliento klausimus. Teko domėtis ne tik pačia parduotuve, o visu pastatu, kuriame dirbu. Svarbu žinoti:Kaip savo darbe bendraujant su klientais išlaikyti etiketą, neįžeisti klientų, kaip išlaikyti gerus santykius su kolegomis? Visa tai lemia komunikacijos, žinių ir psichologijos žinios.Taip savo žinias bandžiau pritaikyti praktikoje- savo darbe.
Dar aktualu tapo patys pardavimai- kadangi turėjau šiek tiek pardavimų vadybininko patirties, tobulinausi ir pardavimų srityje, norėjau kuo daugiau sužinoti apie parduodamas prekes parduotuvėje, tekdavo net pasiklausti kai kurių klientų, kaip pavyzdžiui, tas vynas, ar alus kokybiškas ir skanus, ir panašiai. Svarbu tapo kaip vienų klientų grąžintas prekes prie kasos parduoti kitiems klientams, remiantis savo bendravimo įgūdžiais. Teko net stebėti ar kas nors pirks tokią pačią prekę, kuri buvo grąžinta prieš tai, kaip paveikti klientą remiantis psichologijos žiniomis, o svarbiausia kaip įgauti klientų pasitikėjimą ir jo neprarasti.
Pagundos darbe. Taigi vienas iš tų dalykų, kur sunku atsispirti.Norisi išbandyti darbe naujus produktus, naujas prekes ir t.t. Visgi, aš dirbu pardutuovėje, kur prekių gausa ir pasiūla yra labai didelė, ir kai pamatai,kad klientas perką prekę,kuri ir tave užkabino, norisi nedelsiant ją ir nusipirkti. Kuo ilgiau dirbi, tuo labiau viską norisi nusipirkti iš savo parduotuvės.
Tokiu būdu aš darbe jaučiuosi laisvas, bendraudamas su klientais, matydamas jau pažįstamus, draugus ( šiame darbe jau susipažinau net su trimis užsieniečiais iš gana retų šalių) ir žinodamas, kad mano darbas yra įdomus, tačiau tuo pačiu nepamiršdamas, kad esu kasininkas- pardavėjas. Tokiu būdu pati parduotuvė tapo kaip antrieji namai.
Taigi jau beveik po keturių mėnėsių patirties dirbant kasininku-pardavėju, aš sakau:“Aš esu patenkintas, ten kur dabar dirbu. Galbūt taip atsitiko, jog aš neįžvelgiu pirmoje vietoje blogųjų dalykų, kuriuos mato dauguma, kasininko darbą matau kitu kampu, dėlto galvoju kaip man darbe yra gera ir faina.“
Visų pirma, visiems kitiems nesvarbu, kur jie ir kokį darbą dirbtų patarčiau neįžvelgti visur vien tik blogio ir neigiamų dalykų, nes susidaro toks jau įspūdis, kad gyvenime esam dideli pesimistai. Žmogus, kuriam nepatinka kasininko pardavėjo darbas, jis dirbs per prievartą- niekada nebus geras kasininkas-pardavėjas. Reikia daryti, tai, kas patinka. Būk kuo nori būti. Dirbu IKI.

2013.11 menesio rezultatai :
 
Atlikta 47 statymai Win 24 Lose 23 Void 0
 
Menesio Profitas +25.8U
 
Vidutinis koef @ ~2.05
 
Sezono pradzia kiek netiketai buvo prasta , nors publikuodamas statymus buvau uz juos uztikrintas kaip visada . Antroje menesio puseje viskas stojo i savo vietas , pavyko panaikinti minusa , bei iseiti i pliusa . Likusiame sezone tikiuosi viskas tik geres.
Dienorascio pildyma perkeliu i http://www.picksforwin.com/

Aš ir nelabai matau prasmę pradinio dalyvio mokesčio, todėl labiau palaikau idėją dalyvauti seno tipo konkurse, kurie galėjo tapt gražia forumo tradicija, bet kažkodėl su tuo nesiseka.
 
Mano nuomone prizas šioje srityje ir taip gaunamas neblogas.
1) Laimėtojas turi gerai optimizuotą svetainę, kuri, jei parinktas normalus raktažodis, gali nešt pelną.
2) Laimėtojas gauna prierašą prie savo vardo, kas sukuria patikimumo įspūdį prieš užsakovus iš forumo. Tiesa, ar tai duoda realios naudos reiktų klaust tų, kurie laimėjo praeitus konkursus.
 
Be abejo, pakonkuruot su aukšto lygio įmonėm gal ir įdomi galimybė, tačiau kažkaip bent jau man įdomiau konkuruot su tais žmonėmis, kuriuos bent jau iš rašymo gali pažint, tai yra, su šio forumo dalyviais.
 
Simonai, 100 litų nėra daug, bet esmė ne sumoje, o pačiame principe, kad yra mokestis. Mane tiesą pasakius labiau nuvylei tu, nes tikrai organizavimas pagal tai, ką matom, vyksta ne iš tos pusės ir tampa laiko gaišimas. Nelabai įsivaizduoju, kiek žmonių ir kokios srities jie specialistai, kad reiktų daug laiko skirti aiškinimuisi, kaip padovanoti prizą, net jei jis ir piniginis, gi ne milijoną dovanosit...
 
O atsakant į Mykolo prašymą, aš dalyvaučiau seno tipo SEO konkurse, kuriame nėra dalyvio mokesčio. Tik tikiuosi, kad jo organizavimas nebus prastesnis nei pernai, kuomet tikrai netrūko klaidų.

SEO konkursas kaip suprantu, truks ne vieną dieną? Neįmanoma tokių dalykų išsiaiškinti konkurso eigoje ar svarbu laiką patempt? :)

Jau dvi savaites praejo, kai turejo buti paskelbtas konkursas.

35.Philadelphia 76ers - Toronto Raptors(-2.5) @1.97 marathonbet
36.Phoenix Suns - Sakramento Kings(over94.5) @1.90 marathonbet
37.Atlanta Hawks - Detroit Pistons(+5) @1.97 marathonbet
38.Milvaukee Bucks - Portland Trail Blazers(-5) @1.97 marathonbet
39.Cleveland Cavaliers - Washington Wizards(over94) @1.90
po 39 statymu +6.2U

O kas draudžia atskirą konkursą surengti čia forume be jokių mokesčių ir pompastikos? :)

As tikriausiai nieko neorganizuosiu, nes negaliu pasiulyti jokiu apdovanojimu viesbuciuose ir kitu fanfaru.

Kaip ir praėjo 30 dienų :)

Į primary key vargu, ar įkiši NULL.
Ir...
mysql_query
mysql_query
mysql_query
mysql_query :(

Nezinau, naudojuos tele2 jau beveik 2 metai ir kazkaip susikalbu. Gal tu lietuviskai nemoki? - tai cia tinklas ne prie ko....

„Bitės“ ir „Tele2“ karas. Noras nuvilioti klientus ar įrodymas, jog vartotojų poreikiai keičiasi?
 
Trumpai apžvelgsiu šiomis dienomis vykstantį „karą“ tarp dviejų operatorių Bitė ir Tele2.
 
Kaip ir daugelis pastebėjo, kompanija Bitė „smogė“ žemiau juostos ir viešai išjuokė Tele2 akcentuojamą pigumą. Pirmieji žingsniai pradėti žengti jau seniai, kai Bitės taikinyje buvo tiek Omnitel, tiek Tele2 klientai. Bitė – pirmasis operatorius užakcentavęs šiuo teikiamus privalumus: neterminuotas sutartis, telefonų draudimą (kuris buvo iš tiesų brangus), greitą telefonų aparatų taisymą bei kitas papildomas paslaugas, kurios kasdieniam vartotojui yra ne tik patogios, tačiau ir atneša taip norimos pridėtinės vertės.
 
Kompanija Bitė siekė pagrįsti savo „aukštų“ kainų politiką ir sukurti papildomos pridėtinės vertės Bitės abonentams. Be išvardintų „pliusų“, kompaniją visiems savo abonentams, netikėtai suteikė tiesioginės naudos: didelį kiekį SMS, o nuo lapkričio 1d. dienos visiems abonentams esamą interneto planą padaugino iš 3 (jeigu turėjote užsisakę 1GB planą, dabar turite 3Gb planą už tą pačią kainą).
 
Būtina paminėti, jog Bitė taip pat pirmoji operatorė, kuri oficialiai paskelbė „dog friendly“ akciją. Reiškia, jog nuo šiol į salonus gali užsukti vartotojai su savo keturkojais.
Visi išvardinti veiksmai bėgant laiku vartotojų pasąmonėje susigulėjo ir daugelis ėmė galvoti: „Ei... Šiam operatoriui aš, kaip vartotojas, tikrai rūpiu, jis manimi gali rūpintis labiau nei bet kas kitas“. Tačiau norint dar labiau įsitvirtinti rinkoje kompanija Bitė pasirinko jai nebūdingą ir agresyvią kampaniją – žemų kainų politiką.
 
 
Kas gi nutiko?
 
Bitė didindama savo lojalumą vartotojams ir kurdama papildomą pridedamąją vertę nusprendė „smogti“ aršiausiam rinkos dalyviui - Tele2 kompanijai, kuri prisivilioja didelį kiekį vartotojų, negalinčių kas mėnesį savo paslaugoms išleisti 40-80lt.
 
Pirmiausia Bitė visą savo dėmesį nukreipė į išankstinių mokėjimo paslaugų vartotojus, kurie pasižymi žemo lygio lojalumu, mažomis išlaidomis telekomunikacijų paslaugoms, tačiau labai dideliu aktyvumu ir sugebėjimu greitai įsisavinti naują informaciją bei reaguoti į naujus pokyčius. Tikslinė šių vartotojų rinka yra moksleiviai ir studentai, kurie bėgioja vis kitą operatorių ir taip bando sutaupyti papildomą litą.
Kaip ir reikėjo tikėtis Tele2 „smogė“ atgal ir dar kartą įrodė savo žodžius, jog jie visuomet bus pigiausias operatorius rinkoje.
 
 
Tačiau kokia iš to nauda?
 
Kaip ir visuomet kilus kainų karui laimi tik vartotojas, kuriam pateikiami keli pasiūlymai, beveik nesiskiriantys vienas nuo kito, tačiau turintys savo pliusus ir minusus.
 
 
Kas pralaimėjo?
 
Šiai dienai pralaimėtoją matau vieną – Omnitel bendrovę, kuri kaip ir visuomet gana vangiai reaguoja į rinkos pokyčius.
 
 
Kas laimėjo?
 
Manau rezultatus galėsim skelbti po 2-3 mėnesių.
 
 
Kitos pastabos
 
Kompanija Bitė pirmoji iš trijų operatorių perėjo nuo įprastinio 4P marketingo prie pasaulio rinkas keičiančio ir vartotojams didesnę pridėtinę naudą teikiančio SAVE marketingo. Tai yra labai sveikintinas žingsnis ir pavyzdys kitiems, ne tik gigantams, kad laikas keistis.

Kam jus i tuos abonentus lendat, negi neuztenka tokiu planu? http://www.pildyk.lt/planai-tarifai/planas-visiems/ plius gauni 1gb uz 3lt.

Bitės kokybė apskritai apgailėtina. Iki dabar Bitė neturi normalios UMTS infrastruktūros, tai ką apie jų kokybę galima diskutuot...

po 13 statymu -31.1U
 
14.Sacramento Kings(-2) - Atlanta Hawks @1.98 marathonbet

Come on, kiek galima beprasmiškai ginčytis... Gana. Teisingos ir naudojamos yra ABI terminologijos versijos.
 
Kai kada front-end/back-end yra naudojama diferencijuoti vartotojo matomus puslapius (front-end), nuo administracijos vidinių interfeisų (back-end). Atsimenu, kažkada ir kai su Joomla dirbau, taip vadindavo... Lyg :)
(Administration Back-end, o čia išvis tiesiog Back-end)
 
Bet dabar dažniau front-end vadinama būtent tai, apie ką kalba gio: kliento pusės programavimas (ir nesvarbu, ar admin panelė, ar kas kita), o back-end: aplikacijos kodas serveryje, visa duomenų saugojimo logika, ir t.t. :)
 
Esnyper turėjo omeny admin panelę (aš irgi susimėčiau, kol nebuvau atsivertęs temos), kas pirmąja terminologijos reikšme reiškia back-end'ą, bet jam reikia front-end'o šablono (antrąja, dažnesne reikšme).