acidminde

Ech, galėtų administracija rakinti temą, nes čia jau ryškiai išplaukta iš verslo kūrimo tematikos, kone apie pseudosektas pradėta kalbėti.
Temos autorius į sąrašą tokių asmenų, kaip čia prieš referendumą besivaidenęs Savanoris13 :|

Ech, galėtų administracija rakinti temą, nes čia jau ryškiai išplaukta iš verslo kūrimo tematikos, kone apie pseudosektas pradėta kalbėti.
Temos autorius į sąrašą tokių asmenų, kaip čia prieš referendumą besivaidenęs Savanoris13 :|

Neverti dėmesio, kaip ir Prestigio.

Tai situacija yra gera :) pats laikas pačiam savo užsidėti iCloud'ą ir įjungti Find my iPhone, kad kokie išgamos pavogę negalėtų pasinaudoti tuo telefonu :).
Supratai teisingai. Išvis, kraunu, jei tik yra galimybė, kai nėra dar išsikrovęs mažiau nei 10%.
 
Na, tada nematau kodėl nenaujinti į 8.1.2.
Kad tik pagelbėjau :)

Dėl iCloud - ar nemaišai su susikurtu Apple ID? Norėdamas 100% įsitikinti, kad telefonas dabar prijungtas prie TAVO iCloud'o, tai reiktų įsijungti telefone "Find my iPhone" ir prisijungus per kompiuterį www.icloud.com/#find pažiūrėti ar rodo tą telefoną prie tavo įrengimų sąrašo, ar rodo jo esamą vietą, turėtų gan tiksliai rodyti, jei yra Location Services įjungtos.
Dėl gamyklinio atrišimo patikrinti gan elementaru - pasiimk kelių lietuviškų operatorių SIM korteles ir bandyk ar bent dvi skirtingas priima. Nors jei jis pirktas UK ir jau veikia su lietuviško operatoriaus SIM kortele, tai greičiausiai ir bus gamykliškai nerištas. Galiu bandyti per nemokamą tinklapį patikrinti ar rodo, kad Unlocked, nors pastaruoju metu nelabai jie tai rodo. Dar kitas variantas - mokamas patikrinimas, tada dar per CheckMEND pažiūrėjus būtų aišku, ar telefono IMEI nėra blokuotas, kad kai/jei sugalvosi keliauti į UK su tuo telefonu neliktum be ryšio.
4S su iOS 8.1.2. gal kiek lėčiau veiks nei su iOS 7 versija, bet jei viskas telefonui tvarkoj, tai neįsivaizduoju apie kokį "užsirakinimą visam" kalbama (iCloud?).
 
Senokai beturėjau 4S, bet iki pusės gan greit kraudavosi, greičiau nei 5 ir tuo labiau nei 6 Plus. Vėliau krovimas kiek sulėtėja, ypač prie pabaigos.
Tiesa, svarbiau kiek realiai atlaiko baterija ją pilnai pakrovus. Nerekomenduoju iki išsijungimo iškrovinėti, nes ilgiau telefoną tokioj būsenoj palaikius gali tekti nešti pas meistrus, kad bateriją "prižadintų".

Na, pasižiūrėk kaip ten su iCloud pas tave reikalai dabar telefone. Čia suvedęs IMEI ir prašomą captcha kodą pamatysi kokia situacija telefone dabar.
 
Na, ta Cydia ir jailbreak kaip ir nelabai ką reiškia ant iPhone 4S ir naujesnių. Ant iPhone 4 (tik ne CDMA ir GSM rev.A atmainų) dar būdavo galima "haktyvuoti", t.y. aktyvuoti pririštą telefoną be jokios SIM kortelės, bet jis vis tiek kad ir pririštas negaudytų kitų tinklų ryšio. O ant naujesnių nelabai ką ir lemia realiai. Dabartinis realiausias panaudojimas - laužtų piratinių IPA programėlių failų instaliavimas ir įvairių tweak'ų instaliavimas kam tie dalykai aktualūs.
Senieji 2G/3G ir 3GS su senuoju baseband čipu, tai taip - Jailbreak->Hactivate->Cydia->iPad baseband->Downgrade iPad baseband->ultrasn0w->restart ir gaudo lyg niekur nieko ryšį. Tokių senų modelių gamykliškai atrišinėti tikrai nematau tikslo, nebent jau juokingai pigus atrišimas.
Na, dažniausiai taip, bet yra kelis metus atgal buvęs atvejis, kai atrišinėtojams "nurovė stogą" ir AT&T ta proga vėl visus per paskutinius kelis mėnesius atrištus iPhonus pririšo lyg niekur nieko. Na, bet kai atrišinėjama už 1$, tai ko galima ir tikėtis..
Taip pat, yra toks "Worldwide" atrišimas, kuris atriša nuo bet kokio tinklo, tačiau atrišinėtojai neduoda jokių garantijų, kad telefonas neprisiriš vėl, kai bus bandoma aktyvuoti su savo SIM kortele. Pats tokio niekam nesiūlau, panašu į pinigų mėtymą į balą :|

Na, pasižiūrėk kaip ten su iCloud pas tave reikalai dabar telefone. Čia suvedęs IMEI ir prašomą captcha kodą pamatysi kokia situacija telefone dabar.
 
Na, ta Cydia ir jailbreak kaip ir nelabai ką reiškia ant iPhone 4S ir naujesnių. Ant iPhone 4 (tik ne CDMA ir GSM rev.A atmainų) dar būdavo galima "haktyvuoti", t.y. aktyvuoti pririštą telefoną be jokios SIM kortelės, bet jis vis tiek kad ir pririštas negaudytų kitų tinklų ryšio. O ant naujesnių nelabai ką ir lemia realiai. Dabartinis realiausias panaudojimas - laužtų piratinių IPA programėlių failų instaliavimas ir įvairių tweak'ų instaliavimas kam tie dalykai aktualūs.
Senieji 2G/3G ir 3GS su senuoju baseband čipu, tai taip - Jailbreak->Hactivate->Cydia->iPad baseband->Downgrade iPad baseband->ultrasn0w->restart ir gaudo lyg niekur nieko ryšį. Tokių senų modelių gamykliškai atrišinėti tikrai nematau tikslo, nebent jau juokingai pigus atrišimas.
Na, dažniausiai taip, bet yra kelis metus atgal buvęs atvejis, kai atrišinėtojams "nurovė stogą" ir AT&T ta proga vėl visus per paskutinius kelis mėnesius atrištus iPhonus pririšo lyg niekur nieko. Na, bet kai atrišinėjama už 1$, tai ko galima ir tikėtis..
Taip pat, yra toks "Worldwide" atrišimas, kuris atriša nuo bet kokio tinklo, tačiau atrišinėtojai neduoda jokių garantijų, kad telefonas neprisiriš vėl, kai bus bandoma aktyvuoti su savo SIM kortele. Pats tokio niekam nesiūlau, panašu į pinigų mėtymą į balą :|

Dėl iCloud - ar nemaišai su susikurtu Apple ID? Norėdamas 100% įsitikinti, kad telefonas dabar prijungtas prie TAVO iCloud'o, tai reiktų įsijungti telefone "Find my iPhone" ir prisijungus per kompiuterį www.icloud.com/#find pažiūrėti ar rodo tą telefoną prie tavo įrengimų sąrašo, ar rodo jo esamą vietą, turėtų gan tiksliai rodyti, jei yra Location Services įjungtos.
Dėl gamyklinio atrišimo patikrinti gan elementaru - pasiimk kelių lietuviškų operatorių SIM korteles ir bandyk ar bent dvi skirtingas priima. Nors jei jis pirktas UK ir jau veikia su lietuviško operatoriaus SIM kortele, tai greičiausiai ir bus gamykliškai nerištas. Galiu bandyti per nemokamą tinklapį patikrinti ar rodo, kad Unlocked, nors pastaruoju metu nelabai jie tai rodo. Dar kitas variantas - mokamas patikrinimas, tada dar per CheckMEND pažiūrėjus būtų aišku, ar telefono IMEI nėra blokuotas, kad kai/jei sugalvosi keliauti į UK su tuo telefonu neliktum be ryšio.
4S su iOS 8.1.2. gal kiek lėčiau veiks nei su iOS 7 versija, bet jei viskas telefonui tvarkoj, tai neįsivaizduoju apie kokį "užsirakinimą visam" kalbama (iCloud?).
 
Senokai beturėjau 4S, bet iki pusės gan greit kraudavosi, greičiau nei 5 ir tuo labiau nei 6 Plus. Vėliau krovimas kiek sulėtėja, ypač prie pabaigos.
Tiesa, svarbiau kiek realiai atlaiko baterija ją pilnai pakrovus. Nerekomenduoju iki išsijungimo iškrovinėti, nes ilgiau telefoną tokioj būsenoj palaikius gali tekti nešti pas meistrus, kad bateriją "prižadintų".

200 litų, pm.

Džiugu, kad sveikas protas dar nepaliko ir su juo normaliai vertinamos galimybės :)

Ką ji pasakė, kas būtų netiesa?
Kurią Europos šalį JAV "gelbėjo" ir kurioj nesibaigia karas?
Nelabai tada tos tavo žinios geopolitikos gilios..

Nesinaudoti Paysera?
Neatlikinėti tokių sandorių išvis?

Jeigu apsispręstum - būtų lengviau atsakyti...

Manau bus aktualu visiems važiuojantiems į užsienį, jeigu visa informacija bus vienoje temoje ir nereikės googlint valandų valandas.
Kas nuolat važinėja kurioje nors užsienio šalyje - netingėkit, pasidalinkit info apie kelius, vairavimo ypatumus ir t.t. Arba jeigu priguglinot įdomių dalykų - galit nukopijuoti.
 
 
Lenkija:
Keliai: Greitkeliai "Sxx" labai geri, nemokami, leidžiamas greitis 120, bet važiuojant 140 niekas nepyksta. Autostrados "Axx" labai geros, kai kurios mokamos. Pvz., A2 Nuo Lodz iki Vokietijos sienos kainuoja ~18€. Mokėti būdelėse grynais zlotais arba eurais. Plačiau - viatoll.pl. Leidžiamas greitis 140, bet važiuojant 160 niekas nepyksta.
Žemėlapyje raudonai pažymėti užmiesčio keliai dauguma geri, bet dažnai labai apkrauti. Geltonai pažymėti laisvesni, bet prastesni. Visi keliai žiema labai gerai valomi lyginant su Lietuva.
Maršrutai: Link Varšuvos geriausia važiuoti 61 keliu iki Lomžos, po to 677, po to į 8. Stenkitės nevažiuoti pro Varšuvą piko metu, nes kamščiai dideli. Važiuojantiems link Vokietijos pietų ir nenorintiems mokėti už kelius - geriausia važiuoti pro Vroclavą. Dėmesio, daugelis kelių yra nauji, todėl vadovaukitės kelio ženklais, o ne navigacija.
Policija: Užmiesčio keliuose gali stovėti su žiūronais arba šaudyti su fenais. Taip pat gali būti pasislėpę, o ant kelio pasistatę mažą fotoradarą. Visuose keliuose, ypač autostradose važinėja nežymėti ekipažai. Ima baudas vietoje, jei neturi grynų palydės iki artimiausio bankomato. Su daugeliu galima susitarti, derėtis, kartais mėgsta pažiūrėti kiek piniginėj turi pinigų. Stacionarūs radarai fotografuoja ne visi, kiek mačiau tik geltoni, 10km/h pro juos galima viršyt drąsiai.
KET: Šviesos visą laiką. Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Šviesoforai logiški: žalias leidžia, geltonas įspėja, raudonas draudžia. Degant žaliam, bet nedegant papildomai rodyklei sukti vistiek galima.
Kuras: Kuro kaina skirtingose degalinėse gali skirtis drastiškai, net iki 1zl. Brangiausia yra autostradose. Pigesnės degalinės Bliska, Lotos. Degalai šiek tiek pigesni nei pas mus. Dujos yra visur, antgalis toks pats.
Kiti ypatumai: Prasidedant kamščiui ar staigiai stabdant vairuotojai įjungia avarinį signalą, kad iš paskos važiuojantis spėtų sustoti. Dauguma vairuotojų mandagūs, praleidžia. Bet yra daug labai lėtai važiuojančių bei lakūnų. Būkit ypač atidūs tarp Lietuvos ir Varšuvos, nes ten lietuviai pasijaučia tarsi jokios taisyklės jiems negaliotų ir laksto 200km/h kur ženklas 30, lenkia per saleles, posūkiuose ir t.t.
 
 
Vokietija:
Keliai: Autobanai beveik niekuo nesiskiria nuo Lietuvos autostradų, tik būna ir 3 juostų. Greitis juose neribojamas, jeigu nėra greičio ribojimo ženklo. Tačiau vistiek negalima važiuoti daugiau nei jūsų padangų greičio indeksas ar jūsų automobilio gamintojo nustatytas maksimalus greitis. Reikia laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios auto, stovi specialūs tam skirti fotoradarai. Užmiesčio keliai geri, leidžiamas greitis 100km/h. Gyvenvietė žymima juodom raidėm geltonam fone. Kol kas visi keliai Vokietijoje nemokami, tačiau planuojama ateityje apmokestinti autobanus.
Maršrutai: Nuolat remontuojama daug autobanų, todėl prieš šventes ar šalia miestų piko metu būna kamščių, kurie gali užsitęsti net iki 100km. Jeigu jums Vokietija tik tranzitinė šalis - geriau ją "nupjauti" naktį.
Policija: Šalikelėje stovinčių nebūna išskyrus specialius reidus. Važinėja daug nežymėtų ekipažų. Autobanuose, ypač netoli pasienio gali sustabdyti patikrinimui. Aplenkia jus, ant plafono arba už lango užsidega užrašas "STOP POLIZEI", tada reikia sekti paskui juos iki pirmo išvažiavimo. Greičio geriau neviršyti niekur daugiau nei 10km/h, visi stacionarūs radarai veikia, fotografuoja nuo 5-7km viršijimo. Taip pat daug mobilių radarų, kurie gali būti įmontuoti bet kuriame stovinčiame automobiliyje. Baudos jau ateina.
KET: Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Šviesoforai logiški: žalias leidžia, geltonas įspėja, raudonas draudžia. Degant žaliam, bet nedegant papildomai rodyklei sukti vistiek galima. Šviesos dieną nebūtinos. Yra daug stovėjimo vietų su laiko ženklu. Ten pasistačius reikia užrašyti popieriaus lapo pastatymo laiką ir padėti ant skydelio.
Kuras: Šiek tiek brangesnis nei pas mus, autobanuose brangiau. Dujos kai kur pigesnės. Su dujomis problemos nėra, jos yra apie 70% degalinių. Antgaliai dviejų tipų - vienas kaip pas mus "dish", kitas "acme". Visose degalinėse būna arba dviejų tipų pistoletai arba adapteriai.
Kiti ypatumai: Beveik visi vairuotojai mandagūs, praleidžia. Prasidedant kamščiui ar staigiai stabdant vairuotojai įjungia avarinį signalą, kad iš paskos važiuojantis spėtų sustoti. Labiau priimta dėkoti ranka, o ne avariniu. Jeigu autobane gretimoje juostoje iš paskos važiuojantis automobilis jums pamirgsėjo - reiškia jis jus praleidžia persirikiuoti prieš jį. Norint persirikiuot autobane geriau posūki rodyti iš anksto, didelė tikimybė, kad jus kas nors praleis. Atidžiai rikiuokitės į kairiausią juostą - iš galo gali kas nors atskristi dideliu greičiu.
Papildymas: pėstieji protingesni nei pas mus, į kelią žiūri, aišku padeda tai, kad nereguliuojamų perėjų beveik nėra. Tačiau dviratininkai yra visiški idiotai savižudžiai, važiuoja kaip nori, šviesoforų nepaiso, nors yra dviračių takas, bet gali važiuoti ir šaligatviu ir keliu į kurią nori pusę. Ypatingai saugokitės kai sukate į dešinę - jis lengvai gali lenkti jus iš dešinės keliu arba šaligatviu ir net nepristabdys. Išvažiuojant iš šalutinio kelio reikia sustoti du kartus. Pirmą kartą prieš pėsčiųjų taką, kad apsižiūrėt ar per ji nevažiuoja dviratis, antrą kartą prieš kelią, kad praleisti per jį važiuojančius dviratininkus ir mašinas.

Su saloniniais reiktų atsargiai, bent jau sau niekad nepirkčiau, jei buvo imtas su sutartimi. O tai sugalvos nemokėti sąskaitų ir operatorius užblokuos IMEI - pastaruoju metu nereti tokie atvejai darosi.

Nebent jei nutrauktum IV. Kitu atveju, deklaruosi ir mokėsi kitąmet.

Su saloniniais reiktų atsargiai, bent jau sau niekad nepirkčiau, jei buvo imtas su sutartimi. O tai sugalvos nemokėti sąskaitų ir operatorius užblokuos IMEI - pastaruoju metu nereti tokie atvejai darosi.

Džiugu, kad sveikas protas dar nepaliko ir su juo normaliai vertinamos galimybės :)

Su saloniniais reiktų atsargiai, bent jau sau niekad nepirkčiau, jei buvo imtas su sutartimi. O tai sugalvos nemokėti sąskaitų ir operatorius užblokuos IMEI - pastaruoju metu nereti tokie atvejai darosi.

Džiugu, kad sveikas protas dar nepaliko ir su juo normaliai vertinamos galimybės :)

Džiugu, kad sveikas protas dar nepaliko ir su juo normaliai vertinamos galimybės :)

Džiugu, kad sveikas protas dar nepaliko ir su juo normaliai vertinamos galimybės :)

Kas, kur, kaip?
 
Iki šiol (na, ne visai iki šiol, o iki Naujųjų Metų), didžiosios korporacijos, tokios kaip Apple, Microsoft, Amazon ir taip toliau, puikiai „taupė“ mokesčių Europos Sąjungoje dėka. Jų skaitmeninių produktų pardavimai vyko iš įmonių, registruotų Liuksemburge, kadangi toje valstybėje yra žemiausias PVM dydis (15 procentų).
 
Toks PVM dydis buvo taikomas bet kokiems skaitmeniniams produktams (eKnygos, programėlės, žaidimai ir programinė įranga), kurie buvo parduodami Europos Sąjungus ribose. Tačiau nuo 2015 metų sausio mėn. 1-os dienos, naujos mokestinės taisyklės keičia situaciją ir Jums, manau, tai bus aktualu. Bent jau tikrai aktualu tiems, kas parduoda aukščiau minėto tipo produktus klientams už Lietuvos ribų.
Nuo 2015-ųjų sausio, pardavėjai (tie, kurie parduoda tiesiogiai klientui) privalės identifikuoti, kurioje Europos Sąjungos šalyje yra pirkėjas ir taikyti pirkėjui tos (pirkėjo) šalies PVM tarifą. Tai reiškia, kad Jums reikės labai atsižvelgti į Jūsų elektroninių parduotuvių konfigūraciją ir daryti reikiamus pakeitimus. Žemiau pasistengsiu apibendrinti pakeitimus:
 
Kam tai taikoma?
 
Naujosios mokestinės taisyklės taikomos visiems pardavėjams, kurie tiesiogiai klientui parduoda sekančių kategorijų skaitmenines prekes:
 


 
elektroninės knygos;
programėlės;
kompiuteriniai žaidimai (ir jų viduje parduodami produktai ir papildiniai, dar žinomi kaip in-app purchases);
programinė įranga (bet kokia programinė įranga);
muzika, video įrašai;
TV ir radijo transliacijos;
skaitmeninės reklamos užsakymai;
kiti skaitmeniniai produktai ar paslaugos.

 
Šis įstatymas taikomas tik fiziniams/juridiniams asmenims, turintiems PVM kodą (t. y. – turintiems teisę taikyti PVM).
 
Kada įsigalioja šie pakeitimai?
 
Visų skaitmeninių pardavimų apmokestinimo sistemos pakeitimai įsigalioja nuo 2015 metų sausio mėnesio 1-os dienos.
 
Kokie tai pakeitimai?
 
Pavyzdžiui – Lietuvoje veikiantis subjektas (nesvarbu, fizinis ar juridinis, tačiau PVM mokėtojas) parduoda programinę įrangą klientams Vokietijoje, Švedijoje ir Portugalijoje.
 
Pagal dabartinę tvarką, parduodamas produktas apmokestinamas 21% PVM tarifu.
 
Pagal naująją tvarką, produktas turės būti apmokestinamas atitinkamai 19% (Vokietijos klientui), 25% (Švedijos klientui) ir 23,25% (klientui iš Portugalijos).
 
Dėl šių pakeitimų, PVM mokėtojai turės pildyti papildomą formą savo mokestinėje šalyje (kur registruota veikla) dėl pardavimų, padarytų iš kitų ES šalių perkantiems klientams.
 
Kas nutinka, jeigu mes parduodame skaitmeninius ir fizinius produktus?
 
Naujosios mokestinės taisyklės taikomos tik skaitmeninių prekių/paslaugų sferai, transliacijoms ir telekomunikacijoms. Fizinių prekių pardavimų apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčių išlieka nepakitęs. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais (kai klientas perka skaitmeninį ir fizinį produktą) reikės taikyti du atskirus PVM tarifus vieno pardavimo metu.
 
Kas čia per įstatymas?
 
Šie pakitimai buvo įvesti siekiant apriboti skaitmeninių pardavimų gigantų (Microsoft, Apple, Amazon, Google ir kt.) apetitą, kadangi jų pardavimai buvo daromi tik iš Liuksemburgo ir kitos ES šalys pasijuto „nuskriaustos“.
 
Kam netaikomas įstatymas?
 
Na, visu pirma – įstatymas netaikomas Jums, jeigu nesate registruoti PVM mokėtojais. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jis netaikomas Jums ir tuomet, jeigu savo skaitmeninius produktus parduodate naudodami ne savo platformas – per Google Play, Apple Store, Amazon ir kitur. Tokiu atveju – tiesioginiai pardavėjai turi prisitaikyti prie naujųjų PVM taisyklių ir Jums nieko daryti nereikia.
 
Kur įstatymo šaltinis?
 
Įstatymo šaltinis yra čia: PVM skaitmeninėms prekėms ir paslaugoms.
 
Tikiuosi, kad informacija pateikta Jums laiku (na, tikrai greičiau, nei populiarioji media ją pateikė) ir bus naudinga.
 
P. S. Jeigu naudosite šį straipsnį kaip informacijos šaltinį – būkite geri, bent jau nurodykite ir iš kur tą informaciją paėmėte. Ačiū.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Prieš kelias dienas gavau vienos iš skaitytojų laišką su prašymu patarti jai verslo vystymo klausimais. Pacituosiu trumpą ištrauką iš jos laiško:
 
„Kuriu naują internetinę paslaugų svetainę ir susidūriau su problema, kad niekaip negaliu apsispręsti – ar verta investuoti daug pinigų į patrauklią, patikimą svetainę (kurią paruoštų gerai žinoma įmonė), ar pasitikėti freelancer’iais programuotojais ir mokėti dvigubai mažiau…“ (kalba minimaliai taisyta)
 
Žinoma, didžioji dauguma interneto svetainių (tame tarpe – portalų, elektroninių parduotuvių ir visokių projektų) užsakovų kreipiasi į kelias įmones (ar asmenis) ir bando gauti keletą kainų variantų. Kartais – skirtumas gali būti stebėtinai didelis ir tada kyla klausimas – „kodėl?„.
 
Pradėkime nuo to, kad interneto svetainės kūrimas yra paslauga. Tai nėra prekė, kuri turi savo išankstinę gamybos kainą, nes medžiagos kainuoja tiek ir tiek, logistika kainuoja tiek ir tiek, importas kainuoja tiek ir tiek, ir taip toliau… Nuskambės grubiai, tačiau… paslauga neturi kainos. Paslaugos kainą sudaro tik tam tikri faktoriai, kurie yra labai sąlyginiai (ar nepastebėjote, kad grupinių pirkimų portaluose dominuoja paslaugos, o ne realios prekės?) ir lankstūs – kaip paslaugos teikėjas vertina savo žinias, kaip vertina savo laiką ir panašiai.
 
Svetainių kūrimo kainodarą (tikrai supaprastintą variantą) galite pamatyti tik mano portale, nes čia nėra galimybės integruoti lenteles.
 
Kodėl tokie milžiniški kainų skirtumai ir ką jie reiškia?
 
Marketingas
 
Pabandykime pereiti per aukščiau lentelėje pateiktą sąrašą ir paanalizuoti punktus. Pirmasis – marketingas. Juk nedirba su projektais vien iš to, kad jie „atsiranda iš niekur“. Laisvai samdomas programuotojas gali kartais (itin retais atvejais) būti rekomenduotas savo kliento: „jo, man darė čia toks bičas svetainę, tuoj paieškosiu numerio“. Tačiau, didžioji dauguma darbų atsiranda interneto paieškos variklių rezultatų dėka. Šį straipsnį skaitantys verslininkai sutiks (ir supras), kad aukštos pozicijos paieškos variklių rezultatuose kainuoja nemažai darbo (o darbas – pinigus): marketingas paieškos variklių reklamų sistemose, SEO darbai, turinio kūrimas ir talpinimas, reklama interneto portaluose ir taip toliau. Svetainių kūrimo verslai daro viską, kad užimti kuo aukštesnę poziciją paieškos rezultatuose, nes tai neša didžiausią skaičių klientų.
 
Taigi – marketingo išlaidos yra tai, ką reikia apsvarstyti kalbant apie svetainės kūrėjų įkainius. Ir kai kurios įmonės tam išleidžia daugiau nei kitos, kas vėl – įtakoja jų darbo kainą.
 
Poreikių tyrimas ir sprendimai
 
Tikrai negaliu pasakyti, kad laisvai samdomas programuotojas nesiaiškins Jūsų poreikių. Tačiau esu beveik tikras, kad jis to nedarys, kaip kad tai bus atlikta rimtoje kompanijoje. Programuotojas užduos Jums kelis klausimus, pabendraus su Jumis ir imsis darbo. Kompanija, greičiausiai, tam turi projektų vadybininkus (kuries mokamas atlyginimas), kurie bendraus su Jumis, aiškinsis viską iki smulkmenų, paaiškins, kas Jums reikalinga ir ko iš Jūsų norų reikėtų atsisakyti ir panašiai.
 
Rimtas kliento poreikių tyrimas neapsiriboja keliais klausimais. Projektą reikia aptarti su kiekvienos srities ekspertu (būtent – ekspertu, o ne tuo, kuris „kažkiek tame žino“): svetainių dizaineriais, verslo vystymo vadybininkais, programuotojais, skaitmeninio marketingo ekspertais, SEO ekspertais ir taip toliau. Visi šie žmonės yra labai svarbūs kuriant projektą internete, kad ir koks tas projektas bebūtų. Žinoma, galima ir nedaryti to. Galima visus šiuos žmones pasamdyti vėliau, o po jų konsultacijų – užsisakyti sau naują svetainę arba pakeisti sukurtą iš pagrindų. Kita vertus – galimas variantas, kad visi žmonės, išskyrus programuotojus, dirba Jūsų įmonėje ir Jums tiesiog reikia žmogaus, kuris viską įgyvendintų. Pasirinkimų tikrai yra.
 
Svetainės dizainas
 
Tai – sekantis žingsnis. Smulkiems projektams, dizainas sudaro tikrai nemažą projekto kainos dalį. Čia, klientas turi kelis pasirinkimus – perpiešti savo dabartinį dizainą iš naujo (tačiau nieko jame nekeisti), pirkti jau iš anksto nupieštą dizainą (šabloną), arba užsisakyti unikalų dizainą. Kiekvienas iš šių pasirinkimų turi savo pliusų ir minusų, tačiau ir kainos skiriasi atitinkamai. Taip pat – klientas retai kada sutinka su pirmu jam pasiūlytu dizainu, todėl pateikti reikia kelis darbus. O jeigu tie darbai yra daromi vieno žmogaus – yra dirbama su ribota fantazija/požiūriu į projektą ir taip toliau.
 
Tačiau, kuo daugiau yra dizaino galimybių, kuo daugiau suteikiama užsakovui laisvės pasirinkimuose, kuo daugiau jis nori pakeitimų jau pasirinktame dizaine – tuo labiau visa tai „išpučia kainą“. Šioje vietoje labai tinka mano vizitinėje esantys žodžiai: „Greitai. Pigiai. Kokybiškai. Pasirinkti vieną„.
 
Projekto vadyba
 
Šiame pavyzdyje aš lyginu dvi puses svetainės kūrimo procese – įmonę ir laisvai samdomą programuotoją. Pastarasis užsiima Jūsų projekto vadyba, dizainu, programavimu ir… naujais projektais, atsakinėja į jam ateinančius laiškus, skambučius ir panašiai. Viską daro vienas žmogus.
 
Įmonėse – yra dedikuoti projektų vadybininkai/vadovai, kurie bendrauja su Jumis visą projekto kūrimo laiką ir tarpininkauja tarp Jūsų ir visų kitų asmenų, kurie yra įtraukti į Jūsų projekto vystymą. Tai toks žmogus, kuris apie Jūsų projektą žino viską. O jeigu nežino – privalo sužinoti ir atsakyti į bet kokį Jūsų klausimą. Tačiau už tai – jam taip pat mokamas atlyginimas. Kas įtakoja bendrą projekto kainą.
 
Programavimas
 
Programavimo kainoje taip pat yra dideli svyravimai. Gal daug kam ir nepatiks, tačiau pasakysiu tiesiai – šioje vietoje įmonės tikrai „užsimeta kainą“ kaip reikiant. Yra atvejai, kai programuoti praktiškai nieko nereikia (kai klientas visą informaciją susikelia pats), tačiau yra atvejai, kai klientas užsimano tam tikros funkcijos, kuri jam yra „paskaičiuota“, tačiau programuotojai tikrai patiria sunkumus ją įgyvendinant. Ir tai – taip pat kainuoja. Kainuoja laiką, o laikas, kaip ir kiekviename versle – pinigus. Tai, kad įsigijote dizaino šabloną – nepadaro programavimą lengvesniu. Kartais (tiksliau – labai dažnai), kai reikia tą dizainą „įjungti“ ir pritaikyti ne prie standartinio turinio valdymo sistemos, o prie tų funkcijų, kurių norite Jūs – tada prasideda rimtas darbas. Ir labai dažnas atvejis, kai laisvai samdomi programuotojai, šioje, vietoje, save „prisigauna“ pasakydami mažesnę kainą vien todėl, kad jų telefonai neskamba kiekvieną dieną ir norėdami gauti darbą. Neretai tas darbas būna toks didelis, kad vienam jį įveikti yra praktiškai neįmanoma. Tik ne per tuos terminus, kurie buvo prižadėti.
 
Testavimas ir paleidimas
 
Suprogramuoto projekto paleidimas yra dar viena fazė, kuri reikalinga interneto svetainių/parduotuvių/portalų kūrimo versle. Testavimas vyksta visą laiką. Tačiau aš, asmeniškai, pažįstu ne vieną programuotoją, kuris dirba vienas (arba su draugu) ir jie tiesiog daro savo darbą. Tame nėra konkretaus testavimo, nes tame dalyvauja tik du žmonės. Nėra skirtingų nuomonių, nėra pastovaus naršymo po kuriamą projektą, nėra jo testavimo su absoliučiai visomis naršyklėmis ir platformomis (o, taip… apie svetainių pritaikymą mobiliosioms platformoms taip pat rašysiu atskirą straipsnį).
 
Realiai – labai nedaug įmonių taip pat atlieka testavimą. Geros įmonės tai daro pačios, o dar geresnės – atiduoda baigto projekto testavimą trečiąjai šaliai, nesusijusiai nei su užsakovu, nei su darbą atliekančia įmone.
 
Svetainės palaikymas ir aptarnavimas
 
Nesumeluota situacija: biure suskamba telefonas, šalia manęs sėdinti mergina atsiliepia, o ten – klientas:
 
- Laba diena. Mano svetainė, kurią Jūs kūrėte, neveikia. Na, veikia, bet neteisingai rodo tam tikras dalis.
 
Mergina (įmonės atstovė) klausia:
 
- Kokia svetainė? – gavusi atsakymą, suveda adresą į naršyklę. Trumpa pauzė… – Sakykite, o kokią naršyklę naudojate?
 
- Opera – nuskamba atsakymas.
 
- Aaa! Tai parsisiųskite Chrome, ten viskas veikia. Ar dar galiu kuo nors padėti?
 
Jums būtų reikėję pamatyti mano veidą tokiu momentu. Aš tai merginai pasakiau, kad jeigu aš būčiau tas klientas – tai dabar pat visa įmonė mestų darbus ir tvarkytų mano svetainę. Tai ji dar man atsakė: „gerai, kad nesate mūsų klientas“.
 
Svetainės palaikymas ir techninis aptarnavimas po jos sukūrimo yra labai svarbus aspektas. Visu pirma – dėl to, kad ir pačios interneto naršyklės nestovi vietoje ir pastoviai atsinaujina. O kartu su atnaujinimais – gali atsirasti papildomos klaidos. Kitas svarbus momentas – klientų aptarnavimas. Jeigu klientas Jums skambina ir tuojau pat galite išspręsti jo problemą (ne taip, kaip pateikta pavyzdyje aukščiau) – jis bus patenkintas. O patenkintas klientas visus darbus darysis pas Jus ir dar Jus draugui rekomenduos.
 
Įmonės visada stengiasi įkišti klientui „priežiūrą“ į sutartį ir paimti už tai pinigus. Aš siūlau Jums padaryti kitaip – įtraukite šią paslaugą kaip nemokamą elementą, o priežiūros kainą paskirstykite kituose punktuose. O jeigu taip jau norite lupti pinigus iš klientų – užsisakykite 900-ąjį numerį (po 5 ar 10 litų už minutę) ir konsultacijas dalinkite jo pagalba.
 
Svetainės turinys
 
Tai – praktiškai svarbiausia dalis. Ir, tuo pačiu, labiausiai pamiršta. Klientai „smaugia“ programuotojus, dizainerius, marketingistus, o pamiršta patį svarbiausią dalyką – svetainės turinį.
 
Tik jo nepamiršta vienas gigantas – Google. O paskui jį – ir visi kiti paieškų varikliai. Turinį, dažniausiai, turi pateikti pats klientas (ką dažnai ir daro), tik su tuo reikia labai atsargiai elgtis. Turinys, talpinamas kliento svetainėje, turi būti labai kokybiškas, prisodrintas į veiklą orientuotais raktažodžiais ir taip toliau. Šią funkciją (kokybiško turinio rašymo) atlieka vieninteliai specialistai (bent jau mano žiniomis) – taip vadinami copywriter’iai (reklaminių tekstų kūrėjai). Patys tekstai, iš esmės, nėra brangūs, tačiau čia reikia vertinti jų kokybę, veikti itin glaudžiai su SEO specialistais (taikyti turinį prie rinkos) ir atlikti milžinišką darbą. Interneto projektų užsakovai nesupranta, kad ne dizainas ir ne patogumas garantuoja pirmąsias vietas paieškos variklių rezultatuose. Taip pat nesuprantamas ir tas faktas, kad turinį reikia atnaujinti, pastoviai dirbti su SEO ir kiekvieną kartą derintis prie rinkos sąlygų. Tai – turi būti pastovioji išlaidų dalis. Kaip nuoma, kaip atlyginimai ir kaip marketingo išlaidos (beje, tai būtų prilyginama marketingui).
 
Pabaiga
 
Kaip matote – interneto projektų sukūrimo kainos gali labai skirtis. Galite trims skirtingiems asmenims nusiųsti vieną ir tą patį projektą, o galite gauti tris skirtingas kainas – pavyzdžiui 1,000, 3,500 ir 8,000 litų. Ar tai reiškia, kad įmonė, užsiprašiusi 8,000 litų, bando Jus apiplėšti? O gal žmogus, norintis 1,000 litų už darbą, tiesiog nežino ką daro? Abu atsakymai gali būti neteisingi, tačiau tai parodo tik tą faktą, kad kiekvienas turi savo kainą, savo darbo pobūdį ir savo darbo laiko vertę.
 
Turite suprasti, kad jeigu Jūsų projektas yra rimtas (Jūs taip manote) – Jums būtinai reikalingi ekspertai. Jums reikia, kad su Jumis bendrautų labai aiškiai (komunikacija), išvardintų Jums, kas vyksta su Jūsų projektu (vadyba), paaiškintų, kokie sprendimai yra geriausi ir efektyviausi (marketingas), padėtų pasirinkti norimą dizainą (dizaineriai), suprogramuotų ir patalpintų internete (programuotojai) ir taip toliau. Jeigu manote, kad visa tai gali mokėti, žinoti ir įgyvendinti vienas žmogus – labai klystate. Nėra žmogaus, kuris mokėtų viską. Kaip ir aš. Aš irgi rašau labai daugeliu temų, esu tikrai gerai pasiruošęs daugelyje iš jų. Tačiau, jeigu matau, kad mano klientams reikia tam tikros srities specialistų – aš tuo specialistu neapsimetu. Aš rekomenduoju atitinkamą žmogų ar įmonę.
 
Nepamirškite ir geležinės taisyklės – tai bus Jūsų projektas. Ne programuotojo, ne įmonės, kuri atliks tą darbą, o Jūsų! Ir net jeigu Jums kažkas kažką pataria – galite neklausyti tų žmonių, turėti savo nuomonę ir daryti taip, kaip Jums patinka. Nes tai – Jūsų projektai.
 
Tikiuosi, kad straipsnis buvo Jums naudingas. Gal ne Jums, o bus naudingas Jūsų klientams. Gal galėsite jo pagalba išaiškinti, kodėl Jūsų gaminama svetainė kainuoja ne 1,000, o 10,000 litų. Ir atvirkščiai.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Kažką tu čia tauzyji nesąmones. Omnitel kaina be sutarties yra 2449Lt., o ten kur tu "pirkai" - 2799Lt.