Sveiki, pora dienų buvau offline, grįžęs vėl matau tą pačią situaciją, vėl siekia pabrangint siuntimą...
Jei siuntelė bus storesnė nei 20mm ir svers iki 100g siųsdami į Europą mokėsim 6,4 LT, nors ir svers 15g ji :) Iki šiol mokėdavau 2.45 LT. Pabrangimas procentaliai gaunasi didžiulis...
Kainų padidėjimą ypatingai pajaus siunčiantys nesunkias siunteles, kurių storis daugiau nei 2cm, didesnio svorio ir matmenų siuntos taip drąstiškai nebrangs..
Dabartinės siuntimo kainos : http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=441262&p_tr2=2 Siūlomos: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=247803&p_org=2511&p_fix=y&p_gov=n
Be to, ar Jums neužkliūva RRT pranešime :
Nesikeičia ir lieka galioti: - vidaus korespondencijos siuntų iki 500 g tarifai; - tarptautinės korespondencijos į kitas valstybes tarifai iki 500 g; - vidaus ir tarptautiniai pašto siuntinių tarifai; - korespondencijos siuntos, didelių matmenų korespondencijos siuntos registravimo, įvertinimo ir pašto siuntinio įvertinimo tarifai.
Jei turite pastabų dėl tokio kainų kėlimo BŪTINAI rašykite pastabas įstatymo projektui paspaudę čia : http://www.lrs.lt/pls/proj/w5_sveciai.komentarai_write?p_gijaID=34&p_tap_id=247803
PS. Į pateiktas pastabas RRT tikrai atsižvelgia, pats buvau pakviestas dalyvauti susirnkime dėl ankstesnio bandymo branginti paslaugas ir mūsų visų dėka kainos nebuvo padidintos.
Paaukokite kelias minutes savo savaitgalio, pastabas galime pateikti iki liepos 28 d.
Papasakosiu istoriją, kuri šiomis dienomis nutiko man asmeniškai. Tikiuosi, kad ji padės jums, galvojantiems apie savą verslą, išvengti panašių sukčiavimų.
Nuo 2011 m. turėjau įsisteigęs uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Tuo metu buvau užsidegęs sukurti ir internetinę parduotuvę ir turėti nedidelį verslą. Tačiau viskas susiklostė taip, kad 2014 m. įmonę nutariau parduoti. Paskelbiau internete, kad yra parduodama UAB ir netrukus atsirado susidomėjęs asmuo. Pasikalbėjome su juo telefonu, susitarėme dėl sąlygų. Sutarėme, kad aš paruošiu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir persiųsiu jam el. paštu projektą. Netrukus, jei viskas bus užpildyta teisingai, susitiksime pasirašyti dokumentų.
Sutarties projektas žmogui buvo persiųstas. Jame buvau nurodęs visus sutarčiai reikalingus savo asmeninius duomenis – vardą, pavardę, adresą ir asmens kodą. Pirkėjas atsiuntė savo duomenis, tačiau nurodyta buvo, kad akcijas pirks kita įmonė, nurodytas buvo ir jai atstovaujantis asmuo.
Persiuntęs sutarties projektą, daugiau žinių iš piliečio nebesulaukiau. Tiesa, mėginau jam dar skambinti telefonu. Jis atsakė, kad šiuo metu turi daug reikalų ir netrukus susisieks su manimi bei susitarsime dėl susitikimo. Visgi taip daugiau su manimi nebuvo susisiekta, tad pamaniau, kad žmogelis persigalvojo. Netrukus atsirado kitas susidomėjęs žmogus. Su juo gana greitai suderinome sąlygas, jis pats paruošė sutartį, nekilo bėdų susitarti dėl susitikimo ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Galiausiai atidaviau jam įmonės antspaudą.
Čia istorija galėjo ir baigtis, jei ne po dviejų savaičių nuo įmonės akcijų pardavimo gautas skambutis ir Registrų centro. Skambinusi darbuotoja pranešė, kad mano buvusios įmonės vadovą mėginama pakeisti jau antrą kartą per 9 dienas.
Likau nesupratęs ir paaiškinau, kad balandžio 9 d. buvo parduotos įmonės akcijos ir įmonės vadovas galėjo būti keičiamas tik po to. Gavau atsakymą, kad kažkoks asmuo dar balandžio 1 dieną pateikė akcininkų sąrašą ir vienintelio akcininko sprendimą pakeisti įmonės vadovą. Iškart supratau, kad ši istorija bus susijusi su asmeniu, kuriam buvo siųstas sutarties projektas ir kuris galiausiai dingo.
Esmė paprasta – pasinaudojęs mano asmeniniais duomenimis jis tiesiog suklastojo dokumentus ir Registrų centre sau ramiai pakeitė įmonės vadovą. Mažų mažiausiai keista, kad be jokios buvusio įmonės savininko žinios galima atlikti tokius veiksmus valstybinėje įstaigoje.
Istorija šioje vietoje įgavo dar daugiau spalvų, kai sulaukiau skambučio iš moters, kuri savo name netoli Grigiškių nuomoja kambarius. Ji teigė radusi mano telefoną internete, įmonių kataloge, prie mano buvusios įmonės kontaktų. Ji skundėsi, kad pas ją atvežtas ir jau tris dienas gyvena armėnų kilmės vyriškis, turintis registrų centro išrašą, kuriame jis įvardintas kaip mano įmonės vadovas. Moteris aiškino, kad jį ten atvežė nepažįstamas vyriškis ir sakė, kad atveš dar daugiau vyrų, neva dirbsiančių statybose.
Moteris pamanė, kad tai aš buvau tas asmuo, kuris atvežė armėną. Nuvykau tiesiai pas ją išsiaiškinti situacijos. Pasirodo armėnui buvo pažadėtas darbas statybose, bet už tai jis privalėjo tapti įmonės direktoriumi. Armėno teigimu, kažkoks vyras, prisistatantis Sauliaus vardu, žadėjo surinkti daugiau darbuotojų ir verstis statybomis. Žmogelis teigė, nieko blogo nenorėjęs ir naiviai pasitikėjęs sukčiaus žodžiais, sutikęs būti registruojamas vadovu. Negana to, jam buvo duotas įmonės antspaudas (!). Taigi, išaiškėjo dar vienas nusikaltimas – neteisėtas antspaudo dublikato pagaminimas. Juk tikrasis antspaudas buvo atiduotas tikrajam pirkėjui. Pats armėnas tris dienas nesulaukė ne tik daugiau kolegų statybininkų, kurie turėjo apsigyventi kartu su juo, bet ir jokių žinių iš „darbdavio“. Galiausiai nuvykau į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir parašiau pareiškimą dėl sukčiavimo ir neteisėto turto užvaldymo. Pareigūnai teigė dar nesusidūrę su panašia istorija, tačiau buvo paslaugūs ir stengėsi kaip įmanoma labiau įsigilinti į situaciją.
Istorijos pabaigos reikės dar palaukti, kadangi tyrimas tik pradėtas. Tačiau didžiausias akmuo čia turėtų būti metamas į Registrų centro daržą, o tiksliau – į toli gražu netobulus įstatymus ir taisykles, leidžiančias registruoti įmonės vadovą ar net perimti įmonę be jokios prieš tai buvusių akcininkų žinios.
1. Kai kalbame apie Holokaustą, kokį laikotarpį turime omenyje?
Holokaustas (taip įvardijamas kaip žydų naikinimas), apima laikotarpį nuo 1933 m. sausio 30 d., kai Hitleris tapo Vokietijos kancleriu, iki 1945 gegužės 8 d., Antrojo pasaulio karo pabaigos Europoje. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Vokietijoje buvo įgyvendinama rasistinė, diskriminacinė ir teroro politika žydų atžvilgiu. 1939 m. rugsėjo mėn. pradėtos okupuotos Lenkijos žydų žudynės ir telkimas getuose. Tragiškiausias Holokausto laikotarpis truko ketverius metus – nuo 1941 m. birželio iki 1945 m. gegužės mėn., kai buvo vykdomos visuotinės žydų žudynės.
2. Kiek žydų buvo nužudyta per Holokaustą?
Tikslų aukų skaičių nustatyti yra neįmanoma. Apytikslė statistika teigia, jog buvo nužudyta buvo 5860 000 žydų tautybės žmonių. Dauguma institucijų pripažįsta, jog Holokausto metu žuvo apie 6 milijonai žydų.
3. Kiek ne žydų tautybės civilių gyventojų buvo nužudyta Antrojo pasaulinio karo metu?
Kadangi nustatyti tikslų skaičių yra neįmanoma, pripažįstama, jog šis skaičius yra artimas 5 milijonams. Naciai yra jų talkininkai persekiojo ir žudė šias etnines ir socialines grupes: čigonus, serbus, Lenkijos inteligentus, įvairių tautybių rezistencijos kovotojus, vokiečius, kritikavusius nacizmą, homoseksualus, neįgalius, Jahovos liudytojus ir asocialius asmenis (elgetas, valkatas ir klajojančius prekeivius).
4. Kokios žydų bendruomenės patyrė netektis Holokausto metu?
Kiekviena žydų bendruomenė okupuotoje Europoje patyrė netekčių. Žydų bendruomenės Šiaurės Afrikoje buvo persekiojamos, tačiau tose šalyse žydai nebuvo nei deportuojami į mirties stovyklas, nei sistemiškai žudomi.
5. Kiek kiekvienos nacių valdomos ar okupuotos šalies žydų buvo nužudyta (pvz.: kelios dešimtys tūkstančių Lietuvos žydų žuvo Vokietijos, Estijos ir Latvijos lageriuose arba Lenkijoje buvusiose mirties stovyklose) ir kokią dalį prieškario žydų gyventojų jie sudarė?
(Šaltinis: Encyclopedia of the Holocaust)
Lenkija 3.000.000 90.9 proc.
SSRS 1.100.000 36.4 proc.
Vengrija 569.000 69.0 proc.
Rumunija 287.000 47.1 proc.
Lietuva 143.000 85.1 proc.
Vokietija 141.500 25.0 proc.
Olandija 100.000 71.4 proc.
Bohemija/Moravija 78.150 66.1 proc.
Prancūzija 77.320 22.1 proc.
Latvija 71.500 78.1 proc.
Slovakija 71.000 79.8 proc.
Graikija 67.000 86.6 proc.
Jugoslavija 63.300 81.2 proc.
Austrija 50.000 27 proc.
Belgija 28.900 44 proc.
Italija 7.680 17.3 proc.
Estija 2.000 44.4 proc.
Liuksemburgas 1.950 55.7 proc.
Norvegija 762 44.8 proc.
Danija 60 0.7 proc.
Suomija 7 03 proc.
Bulgarija 0 0.0 proc.
6. Kas yra mirties stovykla? Kiek jų buvo ir kur?
Mirties (arba masinio žudymo) stovykla yra koncentracijos stovykla, kurioje veikė specialiai įrengta žudymo sistema. Veikė šešios tokios stovyklos: Aušvico-Birkenau (Osvencimo), Belzeco (Belžeco - liet.k.), Chelmno, Maidaneko, Sobiboro, Treblinkos. Visos jos buvo okupuotoje Lenkijoje.
7. Ką reiškia terminas „galutinis sprendimas" ir kokia jo kilmė?
Terminas „galutinis sprendimas“ (Endl''sung) reiškia Vokietijos planą išnaikinti (t.y. išžudyti) visus Europos žydus – 11 mln. žmonų. Šis terminas buvo pavartotas Vanzė (Wannsee) (Vokietija) konferencijoje, vykusioje 1942 m. sausio 20 d., kur tuometiniai aukščiausi Vokietijos pareigūnai aptarė šio plano įgyvendinimą.
8. Kada prasidėjo „galutinio sprendimo“ vykdymas?
Jau pirmaisiais Trečiojo reicho gyvavimo metais naciai išžudė dešimtis žydų, arba jie mirė dėl tiesiogiai žydams taikytų diskriminacinių priemonių poveikio. Bet dauguma buvo priversti emigruoti iš Vokietijos ir jos užgrobtų teritorijų. 1939 m. rugsėjo–spalio mėn. okupuotoje Lenkijoje buvo nužudyta 5 tūkst. žydų, o likusius pradėta telkti getuose. Tačiau sistemingas žydų žudymas prasidėjo tik 1941 m. birželį Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. „Galutinis sprendimas“ buvo pradėtas vykdyti 1942 m. kovo mėn. masiškai mirties stovyklose naikinant Lenkijos žydus.
9. Kaip vokiečiai apibūdino, kas yra žydas?
1935 m. lapkričio 14 d. naciai paskelbė dokumentą, kuriame pateikiamas žydo apibrėžimas:
žydas – tai asmuo, kurio trys seneliai yra žydai;
žydas – tai asmuo, kurio du seneliai yra žydai ir priklausė žydų religinei bendruomenei iki 1935 m. rugsėjo 15 arba buvo į ją priimtas vėliau;
žydas – tai asmuo, kuris turėjo du senelius žydus ir buvo vedęs žydę ar buvo ištekėjusi už žydo arba vedė/ištekėjo po 1935 m. rugsėjo 15 d.;
žydas – tai asmuo, gimęs anksčiau išvardintose šeimose po 1935 m. rugsėjo 15 d. arba jei jis buvo gimęs po 1936 m. liepos 31 d. dėl nesantuokinių santykių su žydu.
10. Kaip vokiečiai elgėsi su tais, kurie turėjo žydiško kraujo, bet nebuvo klasifikuojami kaip žydai?
Asmenys, kurie nebuvo klasifikuojami kaip žydai, tačiau turėjo žydiško kraujo (kurie turėjo vieną ketvirtadalį ar pusę žydiško kraujo, bet neturėjo nei žydo sutuoktinio, nei žydų religinės bendruomenės nario statuso), buvo vadinami mišrūnais (Mischlinge) ir skirstomi į dvi grupes:
• Pirmojo laipsnio mišrūnai – tie, kurių du iš senelių buvo žydai;
• Antrojo laipsnio mišrūnai – tie, kurių vienas iš senelių buvo žydas.
Mišrūnai negalėjo būti nacių partijos ar kitų jos organizacijų (SS, SA) nariais. Nors jie galėjo tarnauti Vokietijos armijoje, tačiau jiems negalėjo būti suteiktas karininkų laipsnis. Jiems taip pat buvo uždrausta dirbti valstybės tarnyboje bei dirbti tam tikrose profesijose. (Tačiau individualiais atvejais mišrūnams tam tikroms aplinkybėms būdavo taikomos išimtys.) Nacių pareigūnai svarstė planus sterilizuoti mišrūnus, tačiau tai niekada nebuvo padaryta. Antrojo pasaulinio karo metu pirmojo laipsnio mišrūnai buvo kalinami koncentracijos stovyklose arba deportuoti į mirties stovyklas.
11. Kokios buvo pirmosios priemonės, kurių naciai ėmėsi prieš žydus?
– 1933 m. balandžio 1 d. naciai paskelbė žydų parduotuvių ir kitokių žydų verslų boikotą;
– 1933 m. balandžio 7 d. buvo išleistas įstatymas dėl Valstybės tarnybos, kuriuo valstybės tarnybose buvo draudžiama dirbti ne arijų rasės žmonėms. Iš pradžių išimtys buvo taikomos tiems, kurie valstybės tarnyboje dirbo nuo 1914 m. rugpjūčio, taip pat Pirmojo pasaulinio karo veteranams ir tiems, kurių tėvai ar sūnūs žuvo kovodami už Vokietiją ar jo sąjungininkes.
– 1933 m. balandžio 7 d. išleistas įstatymas draudžiantis ne arijų rasės žmonėms dirbti teisinį darbą ar įgyti teisininko profesiją.
– 1933 m. balandžio 22 d. buvo išleistas dekretas dėl gydymo paslaugų asmenims, kuriuo gydymo išlaidos nebuvo kompensuojamos asmenims, kurie konsultuodavosi pas ne arijų rasės gydytojus.
– 1933 m. balandžio 25 d. išleistas įstatymas, ribojantis žydų vaikų priėmimą į Vokietijos mokyklas.
12. Kada buvo įsteigta pirmoji koncentracijos stovykla ir kas buvo pirmieji jos kaliniai?
Pirmoji koncentracijos stovykla buvo atidaryta 1933 m. kovo 22 d. Dachau. Pirmieji jos kaliniai buvo politiniai kaliniai (komunistai ir socialdemokratai), recidyvistai, homoseksualai, Jehovos liudytojai ir asocialūs asmenys (elgetos, klajojantys prekeiviai, valkatos). Kitos nacių laikytos problematiškomis grupės buvo žydų tautybės žurnalistai, rašytojai, teisininkai, pramoninkai ir politikai.
13. Kokias žmonių grupes naciai laikė valstybės priešais ir juos persekiojo?
Trečiojo Reicho priešais buvo laikomi ir persekiojami žydai, čigonai, socialdemokratai ir kiti politiniai oponentai, Jahovos liudytojai, homoseksualai, recidyvistai ir asocialūs asmenys (elgetos, klajojantys prekeiviai, valkatos)
14. Ar skyrėsi nacių vykdytas žydų persekiojimas nuo kitų grupių,kurias laikė Trečiojo Reicho priešais, persekiojimo?
Žydai ir čigonai buvo vienintelės grupės, kurias naciai sistemingai naikino. Išvengti nacių paskelbto mirties nuosprendžio žydai galėjo tik pabėgdami iš nacių valdomos Europos. Pagal nacių planą visi žydai iki vieno turėjo būti sunaikinti. Tuo tarpu kitų nusikaltėlių ar Trečiojo Reicho priešų šeimos paprastai nebuvo laikomos atsakingomis. T.y., jeigu vienas asmuo buvo sunaikinamas arba išsiunčiamas į koncentracijos stovyklą, tai nereiškė, jog ir kitiems jo šeimos nariams grėsė toks pats likimas. Be to, daugumoje atvejų, asmenys buvo priskiriami nacizmo priešams dėl tam tikrų savo veiksmų ar politinių nuostatų, t.y. veiksmų ar požiūrių, kurie galėjo būti pakeisti. Tuo tarpu žydai ir čigonai priešais buvo laikomi vien dėl rasinės kilmės, kurios negalėjo pakeisti.
15. Kodėl būtent žydai buvo pasmerkti visiškam sunaikinimui?
Nacių išskirtinės neapykantos žydams paaiškinimas glūdi jų pasaulėžiūroje, kurioje istorija buvo suvokiama kaip rasių kova. Jie laikė žydus rase, kurios tikslas buvo dominuoti pasaulyje, ir dėl to jie trukdė arijų rasei dominuoti. Naciai tikėjo, kad visa istorija – tai rasių kova, kurios kulminacija turėjo būti aukštesniosios arijų rasės triumfas. Todėl jie laikė savo pareiga išnaikinti žydus, kurie kėlė grėsmę. Be to, jų manymu, jau vien žydiška kilmė juos darė nusikaltėliais, kurie niekada negalės būti reabilituoti, ir todėl jie buvo beviltiškai korumpuota žemesnioji rasė. Be abejo, prie nacių neapykantos žydams ir iškreipto suvokimo apie žydus prisidėjo ir kiti veiksniai. Visų pirma, tai - šimtametes tradicijas turintis krikščioniškasis antisemitizmas, kuris formavo neigiamą žydo kaip Kristaus žudiko, velnio bendrininko, užsiimančio magija ir burtais, stereotipą. Svarbus buvo politinis antisemitizmas, gyvavęs XIX a. pab. –XX a. pirmoje pusėje, kuris žydus laikė grėsme egzistuojančiai visuomenės tvarkai. Šie veiksniai suformavo nacių nuostatą apie žydus, kurios reikia persekioti ir visiškai sunaikinti.
16. Ar visi vokiečiai rėmė Hitlerio planą persekioti žydus?
Nors ne visi Vokietijos gyventojai pritarė Hitlerio vykdomai žydų persekiojimo politikai, nėra jokių įrodymų apie plataus mąsto protestą. Buvo vokiečių, kurie ignoravo 1933 m. balandžio 1 d. boikotą ir specialiai pirko žydų parduotuvėse bei padėjo žydams pabėgti ir pasislėpti. Tačiau tokių buvo labai mažai. Kai kada netgi Hitlerio oponentai pritarė antižydiškai politikai. Dvasininkijos tarpe taip pat buvo įvairių nuostatų. Vienus dvasininkus naciai deportuodavo į koncentracijos stovyklas už atsisakymą bendradarbiauti vykdant antisemitinę politiką, pavyzdžiui Berlyno vyskupą Bernhardą Lichtenbergą, kuris kasdien viešai melsdavosi už žydus. Kiti, kurių buvo dauguma, laikėsi nacių nurodymų dėl Vokietijos žydų ir atvirai neprotestavo.
17. Ar sąjungininkai ir kiti laisvojo pasaulio žmonės žinojo apie įvykius Europoje?
Visą veiklą iki „galutinio sprendimo“ naciai vykdė viešai ir nušviesdavo spaudoje. Užsienio korespondentai komentavo visus antisemitinius veiksmus, kurie prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo vykdomi Vokietijoje, Austrijoje ir Čekoslovakijoje. Prasidėjus karui informaciją gauti buvo daug sunkiau, nepaisant to, pranešimai apie žydų likimą buvo spausdinami. Nors naciai viešai neskelbė apie „galutinį sprendimą“ ir vykdomą politiką, nepraėjus metams nuo sisteminio žydų naikinimopradžios, pakankamai detali informacija pradėjo skverbtis į Vakarus. Pirmąjį pranešimą apie masinį žydų žudymą Vakarams nusiuntė Lenkijos Bundas (žydų socialistų politinė organizacija), kuris pasiekė Angliją 1942 m. pavasarį. Nors tokie pranešimai nebuvo išsamūs ir tikslūs, sąjungininkai gana anksti sužinojo žinojo apie Vokietijoje vykdomą politiką žydų atžvilgiu.
18. Kokios politikos žydų atžvilgiu laikėsi Vokietijos sąjungininkės Japonija ir Italija?
Japonija ir Italija, Vokietijos sąjungininkės Antrajame pasauliniame kare, nebendradarbiavo, įgyvendinant „galutinį sprendimą“. Nors spaudžiant Vokietijai, Italijoje ir buvo priimti žydus diskriminuojantys įstatymai, Musolinio vyriausybė atsisakė vykdyti „galutinio sprendimo“ planą ir kategoriškai atsisakė deportuoti iš šalies žydus. Be to, okupuotose Prancūzijos, Graikijos ir Jugoslavijos teritorijose italai gynė žydus ir neleido jų deportuoti. 1943 m. Vokietijai okupavus Italiją čia gyvenę žydai tapo „galutinio sprendimo“ taikiniais.
Japonai taip pat buvo palyginti tolerantiški žydų atžvilgiu. Nepaisant stipraus Vokietijos spaudimo imtis griežtų priemonių prieš žydus, Japonija atsisakė tai daryti. Iki 1941m. pavasario į Japoniją galėjo atvykti pabėgėliai. Japonijos okupuotoje Kinijoje žydai taip pat buvo palankiai sutinkami. 1941 m. vasarą ir rudenį pabėgėliai buvo perkelti į Šanchajų, tačiau iki 1943 m. pradžios prieš juosnebuvo imtasi jokių priemonių, kol jie buvo priversti keltis į Hongkev getą. Nors sąlygos gete buvo sunkios, jos buvo nepalyginamai geresnės už sąlygas nacių kontroliuotuose getuose.
19. Kas yra Pasaulio teisuoliai?
Pasaulio tautų teisuoliais vadinami nežydų kilmės asmenys, kurie gelbėjo žydus Holokausto metu. Pasaulio tautų teisuolių buvo kiekvienoje nacių okupuotoje šalyje ir jų sąjungininkėje. Šie žmonės gelbėjo žydų gyvybes. Pasaulio tautų teisuolio vardus suteikia ir juos pagerbia Jad Vašemas (Yad Vashem) Izraelio Nacionalinis Holokausto atminties memorialas. Kruopščiai įvertinę kiekvieną atvejį, Pasaulio teisuolių vardus Jad Vašemas 1953-2011 m. pripažino apie 24 000 gelbėtojų trijose skirtingose kategorijose. Daugiausia asmenų, kuriems suteiktas Pasaulio teisuolio vardas, yra Lenkijoje. Skaičius 24 000 toli gražu nėra galutinis, kadangi yra daugybė atvejų, apie kuriuos niekuomet nebuvo pranešta, dažniausiai todėl, kad išgelbėtieji jau mirė. Be to, į šį skaičių įeina tik tie, kurie tiesiogiai rizikavo savo gyvybėmis, gelbėdami žydus. Tarp jų nėra tų, kurie padėjo išlikti kitomis priemonėmis.
20. Kokie buvo Niurnbergo teismo procesai?
Terminas Niurnbergo procesas reiškia du nacių karo nusikaltėlių teismų etapus, vykusius po karo. Pirmieji teismai įvyko 1945 m. lapkričio 20 d. -1946 m. spalio 6 d. Juos vykdė Tarptautinis karinis tribunolas, kurį sudarė Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Sovietų Sąjungos ir JAV atstovai. Šiame etape buvo teisiami politiniai, kariniai ir ekonominiai Trečiojo Reicho lyderiai, kuriuos Sąjungininkai buvo paėmę į nelaisvę. Tarp jų buvo A. Rosenbergas, J. Streicheris (Štreicheris - liet.k.), E. Kaltenbruneris, J. Ribentropas, R. Hessas (Gesas- liet.k.) ir kt. Tačiau patys žymiausi iš jų - Hitleris, Himleris ir Giobelsas (Gebelsas-liet.k.), nusižudė dar prieš karo pabaigą.
Antrajame etape teismą vykdė Niurnbergo karinis tribunolas, kurį įsteigė JAV Vyriausybės biuras Vokietijoje. Jame buvo teisiami 12 aukšto rango Trečiojo Reicho pareigūnų, tarp kurių buvo ministrų kabineto nariai, diplomatai, gydytojai, vykdę medicininius ekspermentus ir SS karininkai, dirbę koncentracijos stovyklose ar vykdę genocidą nacių okupuotose teritorijose.
Parengta pagal Simon Wiesenthal centro Multimedia mokymo centro medžiagą
Šaltinis: Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti
nieko gero, reiks ieskoti kitu portalu, nes papildomai isaugo ir skelbimu talpinimo mokesciai kai kuriose kategorijos. buvo 1lt dabar 3lt ir pan... Jau plesikauja.
Išsiverčiau be to. Ne licio jonu batarkes, tas senesnes galima atgaivinti..
Pajungiau automobilini pakroveja 12 voltu/ 5 amperų, 10-čiai sekundziu. Atsigavo batarke. Laiko dabar apie pora h. Pasirodo, tas senienas batarkes, galima dar "suzadinti", tik svarbu -+ nesumaisyti duodant tokia itampa. Aisku, cia taip gaivinti reikia tik visiskai mirusias batarkes, kai jau vilties nebera ir labai trumpam.
tai aisku veiktu, jei sulituosi taip kaip buvo :) tik galbut jos bus kito tipo nei buvo, todel krauti geriausia butu taip, kaip gamintojas rekomentuoja batareikas. Bet neturetu but tragedija jei ir su pakroveju krausi. Ta prasme buvo svino, o db desi licio arba atvirksciai. Juos deretu skirtingai kaskiek kitaip krauti.
esnyper šiaip mldc esi, nu bet kažkaip įdomiai tu čia žmogui atsakei :D Visi klientai daugumoi avigalviai, todėl nereikia ant jų pykti ir tuo labiau atsakinėti arogantiškai. buk biski paprastesnis :D
Taikliai pastebėta, visiškos demokratijos negali pas mus būti tol, kol neišmirs visi seniai, kurie vis dar gyvena su nostalgija raudonajai šaliai. Žinoma, dar reiktų vykdyt urbanizaciją, nes kaimai baigia prasigert, pats gyvenu priemiestyje, na gal tai ir kaimas, tai matau, kokie kaimynai ir kokį mentalitetą palieka savo vaikams :)
Dėl balsavimų, tai manau kol Rusija egzistuoja, tol nieko nebus. Per didelė rusų propaganda šalyje, kuri paveikia "nesidominčius" žmones savo linkme. Taip išsirenkam Uspaskichus į seimą, Paksą į prezidentus... Reikia tikėtus, kad naujoji karta bus labiau besidominti ir suprantanti, kur propaganda, o kur ne.
Tai jei LT būtų staiga imta valdyt referendumais, tai neužilgo išstotume iš NATO, ES, atsisakytume SGD terminalo, įsivestume rublį kaip valstybinę valiutą ir savo noru prisijungtume prie Rusijos imperijos.
Parodymai niekada neskaičiuojami pagal unikalius pamatymus. Dar viena mintis šovus į galvą - reklamos nebuvimas. Paprasčiausiai gal Google neturi tuo metu ką parodyti ar parodo ne pirktą reklamą, bet reklamuoja savo paslaugas ir to neskaičiuoja (dažnai dabar tenka matyti AdWords reklamą).
Štai kas būna, kada paklausa didesnė, nei pasiūla :)
Kažkokie "išpindėję" paslaugų teikėjai. Dabar bijok žmogus klaust, nes matai būsi "tas" kuris tik galvos skausmą kels. Prastas požiūris vyrukai.
Asmeniškai autoservisuose teko susidurt ne kartą. Nesuprantu apie automobilius beveik nieko. Tai apibūdini kokį gedimą, jau matai kaip persikreipia veidas. Dažniausiai tokie servisai ir nesugeba patys nustatyti gedimų, nebent pirštu subaksnoji ką padaryt. Būna ir kitas variantas. Taip pat nuvarai, kiek supranti apibūdini, o meistrelis vietoj to kad būtu nepatenkintas ar dar ką, tai dar ir apibūdina dėl ko taip galėjo atsitikti, kaip to išvengti ir t.t. Spėkit, kurie mano pinigus pasiema?
Kai 2009 metais pradejau gilintis i e-projektus supratau tiek pat apie interneta, kaip toks zmogus kuris paklausia kiek man kainuos parduotuve. Butent todel sumokejau 50k uz visiska s*da ir vien tik todel, kad ta imone suprato ko man "reikia" ir sugebejo tai teoriskai igyvendinti. Dabar zymiai geresnius projektus sukuria man uz 5k freelanceriai, tarp kuriu yra tokiu "specialistu" kurie savo valanda vertina 100Lt,nors darbo per ja nesugeba padaryt ir uz 10Lt. Freelanceris programuotojas yra pardavejas - jei jis nemoka parduoti, reiskias, jis gali dirbt tik imoneje teikiancioje programavimo paslaugas. Nebutinai tu turi buti geriausias programuotojas, kad parduotum savo paslaugas, turi buti geriausias pardavejas
Visu pirma neetiska viesinti zinutes, reikejo uztusuoti zmogaus nika. O antra - cia nebutinai kazkoks uzsakovas uz 9.99Lt, tiesiog tu pernelyg arogantiskai atsakei. Suprantu, kad negali pasakyt sumos kai nieko uzsakovas nepateike, bet normalus atsakymas galejo buti toks:
Arba toks:
Tik pora pavyzdziu kaip galima buvo normaliai atsakyti zmogui, be to sarkazmo su 99.999Lt. Kas issivercia i:
Todel ir gavai panasaus lygio atsakyma.
Ir apskritai patarimas - jeigu taip bendrausi tai atkris ir dalis labai rimtu uzsakovu, nes jiems paprasciausiai nepatiks toks atmestinas zinutes tonas. Jei bendrauji su klientais neisvengiamai teks susidurti ir su kvailais ir su tais, kurie klausia kainos nepateike jokios informacijos, bet tai ir yra bendravimo esme - turi nukreipti tinkama linkme, kad ir kaip tave suerzintu nekonkretus ar kvailas klausimas.
