Sakyčiau, kad tavo šuo šeimoje nei vieno iš jūsų nepripažįsta kaip bandos vado (Plius - dar labai jaunas jis), todėl ir neklauso... Turiu aš taksą, tokia veislė yra išvis nedresiruojama, tad pačioje pradžioje turėjom labai daug bėdų. Pastoviai pabėgdavo iš kiemo prasikąsęs po tvorą skylę, tad tekdavo vaikščiot mieste ir ieškot. Būdavo viskas jam įdomu, visur bėdgavo, puldavo ant kaimynų vilkšunio, kartą miške pamatė stirną, tai dingo 2-joms valandoms. Sugalvokit jam kokią bausmę, tarkim pas mus namie yra erdvė po židiniu malkoms sudėt, tai kaskart ką nors iškrėtęs jis būdavo ten įvaromas ir skylę su kokia kėde užstatydavom. Atrodo žiauroka, bet labai padėjo, po kiek laiko tereikėdavo jam apie tą skylę užsimint ir iškart apsiramindavo. Žodžiu stenkitės nenuolaidžiaut jam, tik taip užsitarnausit bandos vado statusą.
Mes apie pussantrų metų taip vargom. Svarbiausia, tik nesugalvokit išduot draugo ir išvežt į kokį kaimą.
Vardas: Tigras, dažnai atsiliepia, kai pašauki "Ką darai ...?" :rolleyes: Veislė: lietuviškas laukinukas Amžius: neaiškus (apie 8-9 mėn), nuo konteinerio paimtas, labai jau graudžiai kniaukė, tad ... priglaudėm :)
Sakyčiau, kad tavo šuo šeimoje nei vieno iš jūsų nepripažįsta kaip bandos vado (Plius - dar labai jaunas jis), todėl ir neklauso... Turiu aš taksą, tokia veislė yra išvis nedresiruojama, tad pačioje pradžioje turėjom labai daug bėdų. Pastoviai pabėgdavo iš kiemo prasikąsęs po tvorą skylę, tad tekdavo vaikščiot mieste ir ieškot. Būdavo viskas jam įdomu, visur bėdgavo, puldavo ant kaimynų vilkšunio, kartą miške pamatė stirną, tai dingo 2-joms valandoms. Sugalvokit jam kokią bausmę, tarkim pas mus namie yra erdvė po židiniu malkoms sudėt, tai kaskart ką nors iškrėtęs jis būdavo ten įvaromas ir skylę su kokia kėde užstatydavom. Atrodo žiauroka, bet labai padėjo, po kiek laiko tereikėdavo jam apie tą skylę užsimint ir iškart apsiramindavo. Žodžiu stenkitės nenuolaidžiaut jam, tik taip užsitarnausit bandos vado statusą.
Mes apie pussantrų metų taip vargom. Svarbiausia, tik nesugalvokit išduot draugo ir išvežt į kokį kaimą.
Sakyčiau, kad tavo šuo šeimoje nei vieno iš jūsų nepripažįsta kaip bandos vado (Plius - dar labai jaunas jis), todėl ir neklauso... Turiu aš taksą, tokia veislė yra išvis nedresiruojama, tad pačioje pradžioje turėjom labai daug bėdų. Pastoviai pabėgdavo iš kiemo prasikąsęs po tvorą skylę, tad tekdavo vaikščiot mieste ir ieškot. Būdavo viskas jam įdomu, visur bėdgavo, puldavo ant kaimynų vilkšunio, kartą miške pamatė stirną, tai dingo 2-joms valandoms. Sugalvokit jam kokią bausmę, tarkim pas mus namie yra erdvė po židiniu malkoms sudėt, tai kaskart ką nors iškrėtęs jis būdavo ten įvaromas ir skylę su kokia kėde užstatydavom. Atrodo žiauroka, bet labai padėjo, po kiek laiko tereikėdavo jam apie tą skylę užsimint ir iškart apsiramindavo. Žodžiu stenkitės nenuolaidžiaut jam, tik taip užsitarnausit bandos vado statusą.
Mes apie pussantrų metų taip vargom. Svarbiausia, tik nesugalvokit išduot draugo ir išvežt į kokį kaimą.
Sakyčiau, kad tavo šuo šeimoje nei vieno iš jūsų nepripažįsta kaip bandos vado (Plius - dar labai jaunas jis), todėl ir neklauso... Turiu aš taksą, tokia veislė yra išvis nedresiruojama, tad pačioje pradžioje turėjom labai daug bėdų. Pastoviai pabėgdavo iš kiemo prasikąsęs po tvorą skylę, tad tekdavo vaikščiot mieste ir ieškot. Būdavo viskas jam įdomu, visur bėdgavo, puldavo ant kaimynų vilkšunio, kartą miške pamatė stirną, tai dingo 2-joms valandoms. Sugalvokit jam kokią bausmę, tarkim pas mus namie yra erdvė po židiniu malkoms sudėt, tai kaskart ką nors iškrėtęs jis būdavo ten įvaromas ir skylę su kokia kėde užstatydavom. Atrodo žiauroka, bet labai padėjo, po kiek laiko tereikėdavo jam apie tą skylę užsimint ir iškart apsiramindavo. Žodžiu stenkitės nenuolaidžiaut jam, tik taip užsitarnausit bandos vado statusą.
Mes apie pussantrų metų taip vargom. Svarbiausia, tik nesugalvokit išduot draugo ir išvežt į kokį kaimą.
Sakyčiau, kad tavo šuo šeimoje nei vieno iš jūsų nepripažįsta kaip bandos vado (Plius - dar labai jaunas jis), todėl ir neklauso... Turiu aš taksą, tokia veislė yra išvis nedresiruojama, tad pačioje pradžioje turėjom labai daug bėdų. Pastoviai pabėgdavo iš kiemo prasikąsęs po tvorą skylę, tad tekdavo vaikščiot mieste ir ieškot. Būdavo viskas jam įdomu, visur bėdgavo, puldavo ant kaimynų vilkšunio, kartą miške pamatė stirną, tai dingo 2-joms valandoms. Sugalvokit jam kokią bausmę, tarkim pas mus namie yra erdvė po židiniu malkoms sudėt, tai kaskart ką nors iškrėtęs jis būdavo ten įvaromas ir skylę su kokia kėde užstatydavom. Atrodo žiauroka, bet labai padėjo, po kiek laiko tereikėdavo jam apie tą skylę užsimint ir iškart apsiramindavo. Žodžiu stenkitės nenuolaidžiaut jam, tik taip užsitarnausit bandos vado statusą.
Mes apie pussantrų metų taip vargom. Svarbiausia, tik nesugalvokit išduot draugo ir išvežt į kokį kaimą.
Šauniai viską aprašei, bet pasakymas tavo amžiuje gamtą galimą apeiti šiek tiek yra žiaurokas kai yra šalia kas gali tuo padėti. Prieš kelionė reikėtų pasižiūrėti filmą draugiškas seksas ir kitokiu panašios tematikos kino juostų. PVZ pasitaiko visiškai ######na diena, o vakare padarot tašką ir žiūrėk mėnulis šviečia ryškiau ir ne taip šaltą ...
Esu Justas, man 19 metų. Trumpai papasakosiu savo požiūrį į gyvenimą, kuris man padėjo pasiekti tikrai daug, nepaisant mano amžiaus ir kitų galimybių. Noriu tiesiog pasidalinti tuo su jumis. Galbūt kažkam tai suteiks didelės motyvacijos. Tikiuosi... Visi pesimistai, tikintys, kad judėjimas prieš visuomenės standartus yra blogis, verskite kitą puslapį.
ĮVADAS Mano sritis yra kompiuteriai. Galbūt galėčiau tai vadinti ir IT, tačiau nesispecializuoju labai plačiai. Kompiuteriais pradėjau domėtis 11 metų. Pirmieji žingsniai buvo žaidimai. Esu laimingas, kad tai truko neilgai. Pažaidęs gerą pusmetį ir sulaukęs 12 metų išgirdau šią frazę: "užaugęs galėtum dirbti kompiuterių administratoriumi" (tuo metu padėjau sutvarkyti kažkokią problemą). Nuo to laiko ši frazė mane užkabino ir lig šiol ji gyvena mano širdyje. Būdamas 13 metų pradėjau rimtai žvelgti į kompiuteris ir skyriau jiems daug praktikos. Pirmosios svetainės, pirmieji programavimo darbai, pirmieji remonto darbai. 15 metų jau orientavausi šioje srityje, sekiau pasaulio naujienas, pradėjau teikti NEMOKAMAS svetainių kūrimo/administravimo paslaugas (kurios man tikrai padėjo tobulėti), taip pat pradėjau teikti kompiuterių remonto paslaugas pažįstamiems žmonėms (nelegaliai, nes tai man tada nebuvo svarbiausia). 17 metų padėjau tašką vaikiškose istorijose ir su giminaičio pagalba įkūrėme bendrovę (tai buvo 18-ojo gimtadienio dovana). Pagrindinė specializacija: kompiuterių remontas mūsų mieste. Praėjus pusantrų metų mes stipriai išsiplėtėme ir savo paslaugas teikiame Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose, o dukterinius partnerius, kurie plėtoja mūsų projektus, turime 18 pasaulio šalių. Taip pat papildėme savo teikiamų paslaugų asortimentą programavimo paslaugomis, verslo konsultacijomis, tekstų vertimu ir kita.
PRINCIPAI, APLINKOS DĖSNIŲ NEPAISYMAS BEI NEAPSAKOMAS UŽSISPYRIMAS IR MOTYVACIJA Tai, ką aprašiau įvade, tėra paprastas ir nedetalus "history". Kompiuterius aš myliu. Tai gali nuskambėti klaikiai, tačiau taip nėra. Ateitį su kompiuteriais pasirinkau todėl, kad aš su jais užaugau ir jie man "įėjo" į kraują. Domėjimasis, bandymas atrasti kažką naujo, problemų sprendimas - šie dalykai neleidžia stovėti vietoje ir verčia nuolat tobulėti. Iki kokių 16 metų visada sulaukdavau priekaištų, kad neva per daug laiko praleidžiu prie kompiuterio. Sulaukdavau pasiūlymų išeiti į lauką, išgerti alaus, kažkur išvykti. Esu laimingas, nes to atsisakiau. Lauke būdavau tik vasaros vakarais, kuomet jusdavau labai gryną orą ir pasisemdavau ramybės bei įkvėpimo. Išvykų taip pat vengdavau, nes kelionės man nebuvo prie širdies. Pasilepindavau tik išvykomis prie jūros keletą kartų per metus. Apie "draugus", kurie būtų padarę daugiau žalos nei naudos, net nekalbu. Net bjauru klausytis iš 15-18mečių tokius žodžius: "einam gerti", "statai" ir pan. Nors draugų rate ne visi buvo tokie. Tiesiog vengdavau plataus komunikavimo, nes tai saldžių vaisių neduodavo. Neužkibau už alkoholio, cigarečių, narkotikų lyno ir tuo džiaugiuosi. Kad ir koks savanaudis atrodyčiau, tačiau dabar džiaugiuosi, kad esu vienu laipteliu aukščiau už tuos, kurie pasirinko kelią su sidro buteliu rankoje. Na, o tų žmonių, kurie eina pagal "visuomenės standartus" nesuprantu ir negerbiu. Savo kelyje atradau daug principų. Daugelis žmonių mano, kad principai yra blogai. Paprieštarausiu. Mano asmeniniai principai ir nusistatymas, kategoriškumas, pasikėlimas bei užsispyrimas leido man išlaikyti pusiausvyrą sunkiausiais periodais. Pateiksiu vieną pavyzdį. Turiu įgimtą nusistatymą prieš kaip sakoma "tūsus". Mano aplinkoje dauguma "tūsinasi", į savo verpetą bandė įtraukti ir mane. Iškėlęs galvą rodžiau, jog man tai yra tiesiogine prasme nusispjauti. Suprantu, kad reti "tūsai" nėra blogai, bet kalbu apie "tūsus" keletą kartų per savaitę. Gaila man tokių žmonių - tai amplitudė žemyn. Turiu savotišką relakso būdą: tai gaivus oras, pasivaikščiojimai, džiazo koncertai, operos teatrai, restoranai, meditacinė joga. Galų gale - taurelė vyno rankoje vasaros naktį stovint lauke ir žvelgiant į žvaigždėtą dangų. Atsiribojęs nuo visuomenės ir pasinėręs į darbus prie kompiuterio jausdavau ne tik malonumą, bet ir neapsakomą norą tapti kažkuo "tuo", į "ką" žmonės galėtų žiūrėti ne kaip į eilinį tipą, o kaip į garbingą žmogų. Dabar aš toks esu. Pastebimas gatvėje, žinomas (nors supratau, kad man nepriimtina savybė), ir svarbiausia - gerbiamas. Nieko nėra malonesnio negu išgirsti šiuos žodžius parduotuvėje: "ponas, gal rašom sąskaitą su nuolaidėle? :)" arba turėti savų žmonių ratą, kurie pagalbos kreipiasi į mane, nes žino, kad aš tai galiu. O galiu todėl, nes aš tai įrodžiau nesišvaistydamas gatvėje, o dirbdamas ir mokydamasis.
MYLĖK SAVO SRITĮ IR JI MYLĖS TAVE Dauguma žmonių pasirenka profesiją tokią, kad ji suteiktų jiems daug pinigų. Šiame punkte žmonės "susimėto". Rinktis profesiją pagal išskaičiavimą arba pagal: "Petras, Jonas, Antanas ir dar 40 žmonių pasirinko buhalterio darbą, tiks ir man" yra tiesiog KVAILA. Esu be galo dėkingas savo giminaičiui Tadui D., kuris padovanojo man kompiuterį, ir tik to žmogaus dėka dabar esu tuo, kuo esu. Grįžtant prie temos, šioje dalyje norėjau pasakyti, kad svarbu yra IEŠKOTI savo srities, o ne SPĖLIOTI. Kadangi pats užkibau ties kompiuteriais būdamas būdamas paaugliu, tai suprantu, kad tas laikotarpis man padėjo "prisitaikyti" prie kompiuterių ir juos pamilti. Svarbu yra gerbti ir mylėti savo sritį. Tik tokiu atveju visada būsi skaidrios nuotaikos, nebus vidury darbo jokių "WTF, kas čia per š..." ir svarbiausia, būsi tikras savo srities specialistas - ne tu ieškosi žmonių, o jie ieškos tavęs.
SAVI NIUANSAI Visada buvau tokios nuomonės, kad turiu pažinti savo sritį taip gerai, kaip pažįstu savo penkis pirštus (nors tiesą sakant jų pavadinimų nežinau). To pasekoje "dėjau" ant švietimo sistemos, mokykloje pradėjau mokytis minimaliai. Visą save atidaviau savo sričiai. Kas mėnesį pirkdavau naujų knygų, jas skaitydavau, konspektuodavau, analizuodavau. Net nepastebėjau, kaip į mano galvą be jokių mokymosi atmintinai įaugo keli šimtai sąvokų (nuo kas yra kompiuteris iki kas yra 2x AES). Prie mokymosi medžiagos sėdėdavau net laisvesnių pamokų metu. Tuo esu laimingas - prizinės vietos įvairiuose konkursuose, laimėtas microsoft konkursas (atvėręs daug galimybių įsidarbinti kompiuterių srityje), bendradarbiavimas su apple mokymosi tikslais. Mokydamasis mokykloje pagal standartinę švietimo sistemą to tikrai nebūčiau pasiekęs, TIKRAI. Dabar esu dvyliktokas, besiruošiantis egzaminams (pagrinde tik matematikos ir lietuvių k.), nes informatikai ruoštis nereikia (tiesiog suprantu šį dalyką labai gerai). Kokia paseka to, kad nesimokiau anksčiau? Jokia. Prastesni pažymiai - ne kelio pabaiga. Ruošiuosi egzaminams su tam tikrų žmonių pagalba turbūt dar geriau, negu kad būčiau kažką išmokęs seniau, o dabar viską atkartojęs. Sutaupiau ir laiko ir nervų. Tiesa, mokykloje vis tik problemų turiu. Keista yra tai, kad jos susijusios ne su mokslu, o labiau su elgesiu. Kadangi turiu įmonę, tuo pačiu turiu begalę svarbių reikalų. Per pamoką vidutiniškai sulaukiu 5 skambučių į kiekvieną telefoną (jų yra 3), į dalį tenka atsiliepti. Kreivi mokytojų žvilgsniai - tikrai erzina. Na bet jau pripratę visi, nes supranta, kad tai kuo užsiimu nėra kažkokios paistalynės ir kai kurie netgi rodo pagarbą tam - leidžia nelankyti pamokų ir pan.
IŠ DABARTIES Gyvenimo ramstis - rimtumas ir susikaupimas. Susidariau naują įvaizdį - solidų ir išdidų. Dabartis nepalyginama su praeitimi. Dabar tenka daug keliauti, o prie kompiuterio sėdėti - minimaliai. Tiesa, mokymąsi (iš knygų) palaikau ir dabar. Kodėl nepalaikyti, jeigu man tai patinka? Per mėnesį tenka sudalyvauti ~5 konferencijose. Vasarą praktiškai vienos kelionės po užsienį. Esu vidutinės klasės fizinio pasirengimo žmogus. Nesportuoju štanginėse (nors seniau tai dariau, kol pasikeitė norai), neužsiiminėju komandiniu sportu (nepatinka). Retu metu kartas nuo karto palakstau su krepšinio kamuoliu - susirenkame nevykėliai, nemokantys žaisti krepšinio ir bandome kažką "išplėšti". Savotiškas mano sportas yra meditacija. Tai vidinės ramybės ir stiprumo palaikymas. Meditacija yra gyvybiškai svarbi, be jos nebūčiau toks aktyvus ir neturėčiau tiek daug fizinių ir protinių jėgų. Į meditaciją integruoju vakarinius pasivaikščiojimus lauke (deja, bet ne kiekvieną vakarą pavyksta tą padaryti). Na, o finišas yra mityba. Jau antrą mėnesį vartoju lengvą maistą (pagrinde salotos su tunu, retkarčiais jautiena, vištiena). Kaip gėrimą impregnuoju arbatą bei mineralinį vandenį. Ramunėlių arba melisos arbatos puodelis prieš miegą yra NUOSTABU. Kam tokia mityba? Tai vėlgi mano principas. Toks maistas yra labai sveikas, jame gausu vitaminų, kurie labai padeda tokiu įtemptu gyvenimo ritmu. Beje, arbata didina darbingumą.
SAVI ATRADIMAI Norint kažko pasiekti reikia pilnai pažinti save. Darbo efektyvumui atradau savo laiką. Daugiausia jėgų turiu bei didžiausią kiekį darbų galiu atlikti nuo ~12h dienos iki ~19h vakaro. Nepaminėjau, esu ankstyvas paukštis. 5h ryto - jau būnu atsikėlęs. Jeigu tai įprasta diena, iki mokyklos 3h laiko - atlieku daug darbų, tačiau gaila, bet ne visu pajėgumu. Miegoti tenka eiti anksti - dažniausiai 23h jau miegu. Toks kasdieninis balansas yra gerai, o jeigu išsibalansuoju kokį kartą - pasekmės būna: mieguistumas ir ne nuotaika visą dieną. Taigi, pakartosiu, kad geras gyvenimo būdas - yra NUOSTABU. Dar vienas atradimas - savęs išnaudojimo galimybės. Čia norėčiau įterpti citatą: "Vieninteliai apribojimai yra tie, kuriuos nusistatome sau patys - Robin Sharma". Plėčiau savo žinių profilį savarankiškai. Užsienio kalbų pagrindus išmokau mokykloje, tęsiau - savarankiškai. Dalį dalykų, kurių neišmokau mokykloje išmokau savarankiškai. Bendravimo etiketą bei viską, kas man tikrai pravertė išmokau savarankiškai, nes to mokykloje niekada nemokė ir vargu ar kada mokys. Didžiąją dalį dalykų savų gyvenime atlieku savarankiškai. Nuo to jaučiuosi tik geriau. Savarankiškumas išugdė mane tokį, koks esu. Galbūt vieniems atrodau kvailas, o kitiems keistas, tretiems protingas, o ketvirtiems įdomus, tačiau svarbiausia yra pasitikėjimas savimi.
TIKRASIS VEIDAS Iš perskaityto teksto galėjote suprasti, kad esu pasikėlęs. Taip, aš toks esu. Pasikėlimas man suteikia jėgų ir stiprybės, ištvermės. Tačiau skirtingai nei daugelis kitų išdidžių žmonių, visada padedu žmonėms kurie turi bėdų. Tuo pačiu šiek tiek pasireklamuosiu. Jeigu kas nors turite asmeninių problemų (psichologinės problemos, pinigų trūkumas ar kitos bėdos), rašykite. Tiems, kam tikrai sunki situacija, galiu įdarbinti lengvam darbui. Tiems kam trūksta pinigų, galiu paskolinti jų (xxxLT) be jokių procentų. Na, o jei yra psichologinių problemų, drąsiai galite kreiptis. Psichologiją išmanau, nes mano gyvenimas šiek tiek susijęs su psichologinėmis problemomis ir padėsiu kiek galėsiu.
Taigi, kiekvienas iš mūsų gali pasiekti tiek, kiek pats to nori. Nekreipkite dėmesio į visuomenės standartus, stereotipus. Kurkite juos patys! Neklausykite aplinkinių žmonių, kurie nori jus matyti tokiais ar anokiais - tik jūs patys žinote, kuo norite būti. Ribų nėra. Visas ribas užsibrėžiame patys. Nors yra sakoma: "mokytis ar kažką daryti niekada nevėlu", aš pakoreguosiu ir pataisysiu: "mokytis niekada nevėlu, tačiau kuo anksčiau pradėsi ir atrasi savyje tai, ko tau reikia, tuo bus geriau". Laužykime standartus, nebūkime vientisa masė.
Apie save, kaip teksto autorių, nelabai noriu šnekėti, nes tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, todėl nelabai noriu identifikuotis.
Ačiū už skaitymą, labai viliuosi, kad ką nors iš jūsų šis tekstas bent maža dalele motyvuos. Nepykite už stiliaus klaidas, kurių šiame tekste daug - tekstą rašiau dvi valandas ir labai nebeturiu noro šiuo metu jį koreguoti. Su laiku jį ištaisysiu. Na ir galiausiai būčiau dėkingas, kad kritikos būtų kuo mažiau. Tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, už kurį esu atsakingas aš pats. Kiekvienas mes esame savo likimo kalvis.
Baisiausias netikėjimas yra netikėjimas savimi - T. Karlailis
Nieko prieš tave neturiu, bet pats pagalvok kiek mokesčių nuo valstybės nuslėpei. Tą patį darau ir aš, ir daugelis kitų tai ko jūs iš valdžios norit. Geriausias pasakymas "Valdžia - tautos atspindys" :)
Pats esu savanaudis, materialistas ir per karą ginčiau pats save. Gal ir per žiauriai, bet yra kaip yra :)
Is kur pas tave tokia statistika :D tau delfy komentarus rasyt tik :D,taip tokie kaip tu su tokiu poziuriu y gyvenima ir plauna toletus,maciau daug tokiu kaip tu,kurie pirma diena atvazeve nori visko is karto,susirauke nieks ju nemyli laiko vergu ir siuksle :D nesugebejai prisitaikyti ir tiek,jeigu nepaslaptis kur dirbai?,turiu daug draugu ir pazystamu UK ir ne vienas toletu neplauna :D,kaip matau nepasiseke uzsidirbti uzsienyje tai ir lieji tulzy dabar :D,nepatiko darbas reikejo keisti ieskotis kito ir nesedet ir neverkt ir jaustis siuksle ir vergu :D bet nieko nepadarysi jei galvos ant peciu nera tai nieko ir nepasieksi,tavo zinios apie UK yra vertos nulio nes greciause nepratempiai ir 3 menesiu UK :D ir parbegai y LT skustis kaip tau nepasiseke ir kaip tave skriaude :D,viskam reik laiko kas nori pasieke daug ir net tau nesuprantama dalyka kaip karjiera padaro.Ziurek y gyvenima pozityviau bus lengviau gyventi :D.
Na jau galvojau nebesivelt į diskusijas, bet kuo toliau tuo labiau mane žavi tavo... Net nežinau... žmonių ar apskritai gyvenimo nepažinimas, siauras mastymas ir t.t. ir pnš.
Pasakyk tu tada man koks yra "nelimituotas" senbernio/senmegės gyvenimas? Mašinos ir buto nereikia, gerai ir pas tėvus, taip? Tai čia tau reikėtų išlyst iš mažo fantazijų pasaulio ir apsižvalgyt aplinkui. Teisingai sakai, kad kažkam gal ir baigiasi viskas ties darbas - šeima - namai, bet yra žmonių ir tikrai nemažai, kuriems neužtenka pasodint medžio ir užaugint sūnaus.
O šiaip čia, žemėje, tai žmonėms pasaulis ir sukasi aplink šeimas ir artimus žmonęs, kažin ar dabar sėdėtum ir barškintum knokpes, jei tavo tėveliai būtų pasinėrę į nelimituotus vienišių gyvenimus. Grįžk į žemę.
P.S. Jei nepaslaptis, gal atskleisi kiek tau metų?
Kalbėk su royal mail'u. Jei pristatė, tai vadinasi kažkas pasirašė paėmęs. Klausk kas būtent paėmė, gal kokie nesąžiningi kaimynai (Galėjo per klaidą kitur pristatyt). Jei namuose nerado, tai vadinasi turėjo palikt lapelį su informacija kur siuntinį atsiimt. Jei lapelis yra, o siuntinio ne, tai tik paštą galima kaltint. Tas pats ir su pristatymu ne tam žmogui.
Kalbėk su royal mail'u. Jei pristatė, tai vadinasi kažkas pasirašė paėmęs. Klausk kas būtent paėmė, gal kokie nesąžiningi kaimynai (Galėjo per klaidą kitur pristatyt). Jei namuose nerado, tai vadinasi turėjo palikt lapelį su informacija kur siuntinį atsiimt. Jei lapelis yra, o siuntinio ne, tai tik paštą galima kaltint. Tas pats ir su pristatymu ne tam žmogui.
Sul gavo reakciją nuo Vaidas* Problema su augintiniu
Sul sureagavo į Arvydas Augintiniu foto
Sul gavo reakciją nuo vailius Augintiniu foto
Sul gavo reakciją nuo lasickui Mano naujausias pirkinys!
Sul gavo reakciją nuo Eriss Aštuoni! Uždarbis.lt gimtadienis
Sul gavo reakciją nuo Alaloitas Trinti tema
Sul gavo reakciją nuo frenzyy DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti
Sul gavo reakciją nuo Mykolas Dingo eBay prekės