megahost

Taigi, pries 3menesius suzinojus apie galimybe kaip pigiau isigyti skrydzio bilietus nusprendziau isigyti bilietus i Kijeva. Kadangi Kijeve dar neturejau progos apsilankyti, pagalvojau kodel gi ne? nesvrbu, kad vasario menesi temperatura Kijeve daznai buna zemiau nulio. Isigyjau skrydzio bilietus Vilnius- Kijevas- Vilnius vasario 5-7dienomis.
http://images116.fotki.com/v695/photos/8/534268/11757717/ukraine-vi.jpg
http://images41.fotki.com/v9/photos/8/534268/11757717/ukraine2-vi.jpg
Skrydzio bilietai i abi puses 23LTL!
 
Nors iki keliones buvo visi 3menesiai, nieko iki paskutines minutes neplavanau. Neturejau jokiu planu ka pamatyti, nerezervavau nakvynes ir t.t. Zinoma, tam itakos turejo ir revoliucija Kijeve, kadangi nebuvau tikras ar saugu ten vykti.
 
Likus savaite iki isvykimo pasitaike proga nemokamai uzsisakyti nakvyne Kijeve, tad pasinaudojes Airbnb klaida rezervavau 2miegamuju apartamentus Kijevo centre visiskai nemokamai. (apartamentai skirti 6zmonem, tad man atvykus vienam, vadybinkas siektiek nustebo :))
http://images53.fotki.com/v1519/photos/8/534268/11757717/kievv-vi.jpg
Nakvyne 0.00LTL
 
Taigi skrydzio isvakarese greitai perziurejau ka verta pamatyti Kijeve, bet kazkodel nusprendziu, kad skrydzio bilietus atsispausdinsiu is ryto pries skrydi (skrydzio laikas 07:50).
 
Ryte prabudus pamatau, kad neturiu issisaugojes skrydzio bilietu savo kompiuteryje, o iki skrydzio buvo like maziau nei 3val, tad nebegalima atsispausdinti skrydzio bilietu (tokios wizzair taisykles) Kadangi uz bilietus mokejau vos 23LT, o bauda neturint atspausdinto bilieto 70LT, jau buvo kilusi mintis, kad skristi neverta. Bet likus maziau nei dviem valandom iki skrydzio nusprendziau, jog esu pats kvailas, kad to nepasirupinau is anksto ir teks sumoketi bauda. Taigi keli daigtai i kuprine ir judu link autobuso stoteles. Oro uoste atsiduriu lygiai valanda pries skrydi, einu link Check In stendo ir duodu savo pasa.. Jau norejau traukti banko kortele, o mergina atspausdina bilieta bei palinki gero skrydzio!!! Kadangi skrydis vykdomas Wizzair Ukraine, bilieto nera privaloma atsispausdinti!! Laimingas praeinu patikra bei judu link savo vartu.
 
Lektuvu skraidau tikriausiai dazniau nei vairuoju automobili, tad i lektuva lipu kaip visad vienas paskutiniuju ir ieskau vietos salia emergency exit, su viltimi jog stiuardese pasiulys vieta prie avarinio isejimo, jei jos nebutu rezervuotos :)) O kadangi taip ir buvo, uz savo 11.50LTL gaunu vieta salia avarinio isejimo. (beje, si taktika pasiteisina mazaug kas trecia skrydi, jei skrendu vienas)
http://images14.fotki.com/v218/photos/8/534268/11757717/2014020508_30_40-vi.jpg
 
9.00 ryto nusileidziu Kijevo Zhuliany oro uoste, pasiemu is bankomato 150grivniu (45LT) ir pedinu link stoteles. Stoteleje sutinku porele is lietuvos, kurie taip pat atvyko i Kijeva porai dienu, tad visi kartu kalbedami apie Kijeva pajudame link miesto centro su "marsrutka" kurios bilietas kainuoja 0.75 lietuvisku centu!
 
Taigi pirmaja diena iskart pajudu link Maidano, kadangi revoliucija Kijeve mane labiausiai ir domino. Priejas arciau pamatau barikadas, tad minute jau buvau pagalvojau, kad neturesiu progos pasivaikscioti pagrindine gatve..
http://images116.fotki.com/v618/photos/8/534268/11757717/2014020514_21_29-vi.jpg
 
Priejus arciau pamatau, jog yra padarytas praejimas ir as su sypsene veide jau einu Kijevo centrine gatve! Tai ka matote per zinias yra perdeta daug kartu!
http://images108.fotki.com/v1623/photos/8/534268/11757717/2014020514_27_28-vi.jpg
http://images107.fotki.com/v71/photos/8/534268/11757717/2014020514_42_59-vi.jpg
http://images14.fotki.com/v1625/photos/8/534268/11757717/2014020615_20_22-vi.jpg
http://images108.fotki.com/v1623/photos/8/534268/11757717/2014020514_57_38-vi.jpg
 
Taigi kelias valandas pasivaikstau po Kijevo centra, o pradejus temti gryztu namo. Pries tai apsilankau Gulliver prekybos centre eanciame supermarkete, nusiperku maisto vakarui, bei rytojau pusryciams. Kadangi kelione "low budget" visa maista pirkau tik prekybos centre.
 
Kita diena buvau susitares su mergina is Kijevo, kuri zadejo aprodyti man Kijeva (aciu couchsurfing).
Pries pietus buvau sistares su vadybinku jog issikraustysiu is buto, tad atejus valytojai padaviau raktus, bei trumpai pakalbejus apie lietuva bei ukraina isejau susitikti su Oksana (mergina is couchsurfing). Praleidome kartu daugiau nei 6val. vaiksciodami po Kijeva bei kalbedami apie Ukraina, keliones, kulturu skritumus ir dar daug ka, tad net nepajutome kaip lauke pradejo temti. Beje, pries tai buvome kartu uzejome i administracijos pastata, kuris yra "uzgrobtas"! Kadangi vakare ji turejo eiti i kalbos kursus, draugiskai atsisveikinome o as vel pasukau link Gulliver prekybos centro :) Labai gausi vakariene supermarketo viduje uz 7Lt (panasiai kaip pas mus maximose ar kituose didesniuose prekybos centruose) Tuo paciu apsiperku vakarui, bei rytojaus rytui pries skrydi i lietuva, bei patraukiu link vietos is kuriuos vaziuoja marsrutkos link oro uosto. Kadangi laiko buvo daugiau nei reikia pedinau pesciomis, o oro uoste atsiduriau apie 9val, vakaro. Iki skrydzio buvo likusios 9valandos, bet jos labai neprailgo. Oro uoste veikia nemokamas belaidis internetas! Vidurnakti randu randu ramia vieta nusnausti, tad ismiegojes 4.5val. ant suoliuko as jau einu link patikros ir laukiu savo skrydzio namo..
 
Keliones islaidos:
 
Skrydzio bilietai: 23Lt
Nakvyne: 0.00LT
Kelioneje isleista 55LT +7LT uz pasinaudojima bankomatu
 
Viso 85LT!
 
Ar verta vykti i Kijeva? Tikrai taip! Ar saugu vykti i Kijeva siuo metu? Manau tikrai taip, bent as asmeniskai ne karto nesijauciau nesaugiai!

Labas!
 
 
Uždarbis.lt jau skaitau ir vartau daugiau nei 3 metai. Nesu didelis megėjas komentuoti, ar kurti naujas temas, bet iki šiandien vis norėjau sukurti temą, prisistatymą apie save, bet to nedariau, nes maniau, kad reikia turėti ką pasakyti apie save. Turiu omenyje, pasakyti kažką vertingo, kas duos kitiems kažkokios naudingos informacijos. Kas iš to, kad kiti perskaitis, kad aš mėgstu bėgioti?
Rašant šias eilutes, suprantu, kad nukrypau į lankas, tad prie esmės.
 
Esu optimistas studentas. Nuo mažens, bandau vis kažkaip verslauti. Pirkau pigiau, pardaviau brangiau, prekiavau kitais šūdniekiais, uždirbti pavykdavo, bet nemokėjau pinigų užlaikyti, mėgavausi gyvenimu, todėl 2013.07.17 mano piniginėje buvo tik apie 200 Lt.
 
Didžiausias mano hobis yra maisto gaminimas. Visas kompas prigrūstas Jamie Oliverio, Gordono Ramsio laidų įrašais. Praitą vasarą dirbau restorane. Svajojau, kažkada turėti savo restoraną. Restoranas gal kiek per stiprus žodis, vadinkime restoranėliu.
 
Ryt pirmadienį, važiuosiu pasirašyti nuomos sutarties, ir atsiimti raktų nuo savo restorano.
 
Skamba kvailai? Tikrai taip. Iš kai kurių artimųjų visdar dabar girdžiu pasakymus, kad kvaila, kad man nepasiseks. Gali būti. Pagyvensim, pamatysim.
 
Ne, aš nereklamuoju jokių sėkmės formulių ar kažkokių nesamonių. Aš čia rašysiu savo istoriją, žingsnius kuriuos darysiu, iki restorano atidarymo, taip pat, kaip man pavyko tai įgyvendinti.
 
Taip, tai iš dalies ir reklama, PRas mano restoranui.
 
Kiekvienos dienos pabaigoje atnaujinsiu šią temą, su naujienomis apie restorano įrenginėjimą, ir žingsniais, kaip tą daryti.
 
Sėkmės man :)
 
P.S. Milijono tikrai nelaimėjau, ir turtingų tėvų neturiu, todėl šia tema tikiuosi ir sulaukti kažkokios pagalbos iš Jūsų! Gal atsiras žmonių, kurie galėtų nemokamai sukurti interneto svetainę? Pietumis tikrai pavaišinčiau. Gal atsiras žmonių, kurie galėtų pabūti mano mentoriais, duoti patarimų ar kitos naudingos informacijos?
 
---------------------------------------------------
2013.07.21
 
Sėdim su drauge, ir truputį nervinames prieš ryt, bet taipogi ir laukiam. Juk ryt gausiu raktus, ryt gausim raktus, ryt pradėsim remontą (laukit nuotraukų). Draugė, pats pirmas žmogus, kuris sužinojo mano idėją, jai pritarė, stumė mane į priekį, palaikė, bei davė, duoda naudingų patarimų. Interjero reikalai taip pat patikėti jai.
 
Truputis info apie restoraną (ar kaip jį vadinti). Plotas 31 kvadratinis metras. 14 sėdimų vietų viduje, ir 12 lauke. Anksčiau ten veikė kavinė-baras (Užsidarė. Klausinėjau aplinkinių offisų, tai maistas buvo prastas, ir šeip mano nuomone, norint išsilaikyti maitinimo versle, reikia turėti brandą. Geras pavyzdys JAMMI kebabai. Įsivaizduokite "Varom į JAMMI" ir "Varom į kebabinę". Kas turi didesnius šansus išsilaikyti? Prekinis ženklas ar bendrinis žodis?)
 
Baldai, įranga, taurės, įrankiai, kitka yra jau restorane. Aišku kai ko trūksta, bet viską susivežėme iš draugų, giminių.
 
Interjerą reikia keisti. Pirmas įspūdis įėjus, kad tai eilinis baras, todėl ryt su drauge vos tik gavę raktus, važiuosime į senukus, susipirksime šiokius tokius remonto reikmenys, ir pradėsim dirbti.
 
Taip pat ryt pradėsiu skambinti tiekėjams, kitoms įmonėms. Laukia daug darbų, bet labai laukiu, nors visą laiką net ir dabar jaučiu įtampą. Ryte keliuosi su mintimis apie restoraną, vakare neužmiegu, nes galvoju vien tik apie tai :)
 
Tiek šiandienai, ryt vakare idėsiu nuotraukų ir daugiau informacijos apie tikslią vietą, darbuotojus, pavadinimą :)
 
----------------------------------
2013.07.22
Šiandienos svarbiausi padaryti darbai:
Nuluptos senos sienos, užtinkuotos ir paruoštos tapetavimui.
Perdažyta 16 kėdžių.
Susitarta dėl interneto atvedimo.
Pasirašyta sutartis su kenkėjų kontrole (Priežiūra, kad nebūtų jokių musių tarakonų ir t.t. Tai yra būtina viešojo maitinimo įstaigoms, nes neturint sutarties, maisto ir veterinarijos tarnyba, nesuteiks jums maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo. Pagal sutartį, kenkėjų kontrolės įmonė pas mane apsilankis kiekvieną mėnesį, bei tada kai juos iškviesiu. O visas šitas džiaugsmas kainuos tik 35 Lt į mėn:) )
 
Mano svajonė atidaryti restoraną, taip pat susijusi su aistra maisto gamybai. Todėl atspėkit kas bus virtuvės šefas? Teisingai - AŠ. Aišku vienas nesugebėsiu suktis, todėl mano džiaugsmui man sutiko ir norėjo padėti mano nuostabioji, gražioji draugė. Ji bus barmenė-padavėja-kasininkė. Viskas. Darbuotojų sąrašas baigėsi. Atrodo romantiška ir gražu? Tikiuosi taip ir bus, tikiuosi nesusipyksim po pirmos savaitės, nes kas yra dirbęs virtuvėje, žino, kokia įtampa joje verda :)
 
Ar minėjau, kad restoranas atsidaris Vilniuje? O kad Fabijoniškių rajone, Fabijoniškių gatvėje? Būtų įdomu išgirsti nuomonių apie šį rajoną, galimybės ir visokios kitokios informacijos ir gandų:)
 
Koks restorano pavadinimas? Ilgai galvojome, ieškojome, svarstėme su draugais, prie bonkės, gamtoj, mašinoj, tualete visur, nes norėjome kažko kitokio, kažko su istorija ir su reikšme. Galiausiai pasiūlymą davė draugės tėtis, ir mes iškart jam pritarėme. Pavadinimas: TWINS. Norėjome kažkokio interjero, kur dar niekur nėra, o pavadinimas TWINS mums tai leidžia. Nenoriu atskleisti detalių, bet pagalvokite patys, kiek daug galima padaryti restorane Dvynių tema;) Gal ir patys turite kokių nors idėjų ar pasiūlymų, būtų įdomu išgirsti :)
 
Pabaigai keletas foto :)
 
http://algowork.lt/1.JPG
http://algowork.lt/3.JPG
http://algowork.lt/5.JPG
http://algowork.lt/6.JPG
 
-----------------------------------------------
2013.07.23
 
Džiaugsmui ir liūdesiui ši darbo diena baigėsi pakankamai anksti. Baras perdažytas, stalai, baro kėdės taip pat. Remontas greitai jau bus baigtas, nes beliko tik vieną kartą kai ką perdažyti, bei nulakuoti, o sienas išklijuoti taptetais. Bus įdomu pakviesti patalpų savininką ir pamatyti jo reakciją, nes anksčiau ši vieta atrodė kaip baras, bet dabar įgauna jaukesnės, tvarkingesnės, gražesnės ir prabangesnės vietos vaizdą.
 
Gaila, tačiau šiandien nebus jokių fotų. Šiandien dirbant fotografavau, tačiau paaiškėjo, kad fotiko atminties kortelė yra palikta laptope, nuo vakar foto kėlimo į kompą. Matyt nuo nuovargio, arba dažų kvapo koncentracijos, smegenys prisnūdo. Ryt, jau pasistengsiu įkelti bent vieną fotkę.
 
Kadangi remontas artėja į pabaigą, toj prsidės popierizmas. Pastarasis susideda iš dviejų dalių:
Licenzija prekiauti alkoholiu;
Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas.
 
Licenzija prekiauti alkoholiu yra išduodama teikiant prašymą miesto savivaldybėje. Nurodoma, kad paslauga bus suteika per 30 dienų. Pats nežinau, todėl noriu pasitikslinti, ar lygiai po 30 dienų bus suteikta licenzija, ar 30 dienų bėgyje? Jei kas žinot tiksliau, būtinai parašykite:)
 
Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas, leidžia Jums gaminti maistą, bei teikti viešojo maitinimo paslaugas. Su šiuo pažymėjimu vargo daug neturėtų būti, nors ir visi gasdina. Bet patalpos tvarkingos, maisto tvarkymo procesas detalus, išskirtas laike, todėl viliuosi, kad problemų nebus, ir inspektorius bus geros nuotaikos :)
 
Skaičiau komentarus, ir kelis mačiau, kur žmonės galvoja, kad restoranas (dėl pavadinimo. tai ne baras, tai ne kavinė, jei jums nepatinka žodis restoranas, vadinkite kitaip, tačiau sutarkime, kad šioj temoj, aš šnekėsiu apie restoraną :D ) atidaromas už 200 Lt. Matyt ne taip norėjau išsireikšti, arba ne taip supratot.
 
Ryt pristatysiu trumpai meniu, pačią virtuvės koncepciją, idėją, kas bus čia, ko nebus kitur. Gero vakaro:)
----------------------------------------
2013.07.24
 
Praėjo dar viena diena. Ir vėl aš geriu alų. Nežinau kodėl, bet kai vos gavau raktus, noriu vakarais alaus. Matyt padeda nuimti stresą :D Tik šį kartą geriu ne iš parduotuvės pirktą, o iš vieno uždarbiečio pilstomo alaus krautuvėlės. Susirašėm, susitikom, nes norėjau užduoti keletą klausimų dėl alkoholio licenzijos, ir nusipirkau porą puslyčių alaus pokalbio pabaigoje. O šeip mldc čiuvai, visi lėkit į Šeškinės 22 g. IKI, ir prie kasų bus alus išsineštinai. Pirkite, nes kainos labai draugiškos, o alus skanus:)
Šiandien dienos pradžioje su drauge perdažėme kai kuriuos baldus antrą kartą, kad įgautų ryškesnį juodą atspalvį. Kai viskas bus baigta, nulakuota, įmesiu foto prieš, ir po, skirtumas tikrai matysis. Vėliau pietų metu, grįžome namo ir padarėme keletą skambučių. Viską sutarėm dėl sutarties pasirašymo su ŠGP tvarkymo įmone.
 
Kas tas ŠGP?
 
Taigi, jei planuojate atidaryti kavinę, kebabinę ar kitą maitinimo įstaigą, jums reikia gauti MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PAŽYMĖJIMĄ.
Pirmas žingsnis kurį reikia padaryti, tai į Maisto ir Veterinarijos skyrių (toliau MV) jums reikia pristatyti MAISTO TVARKYMO PROCESO APRAŠYMĄ. Kas tai per dokumentas, siūlau pagooglinti, arba paieškoti informacijos tax.lt forume. Jį nėra sunku parašyti, ir jeigu Jums reikia pavyzdžio, rašykite man, atsiųsiu. Esmė, kad šiam dokumentui parašyti, Jums reikia turėti dvi sutartis. Su Kenkėjų kontrole bei su ŠGP tvarkymo įmone. Kenkėjų kontrolė prižiūri, kad pas jus nebūtų vabalų, parazitų ir t.t., o jiems atsiradus, juos naikina. ŠGP - tai Šalutiniai Gyvuniniai Produktai. Tarkime, nusipirkote kiaulės koją su kaulu, ją apipjaustėte, ir mėsą norite kepti bei parduoti, o kaulą su oda, išmetate į šiuklšių dėžę. Tai ir yra ŠGP, o pastarajam reikia atskiro konteinerio, kurį išvežtu kas tam tikrą laiką. Nežinau kaip kitur, bet aš sudariau sutarti, kad man ŠGP tvarkis už kažkur apie 40 Lt į mėn (konteinerį duos nemokamai). Kenkėjų kontrolė kainuoja 35 Lt į mėn. Pinigai tikrai nedideli, todėl nereikia bijoti, ir geriau greičiau sudaryti sutartis, bei paspartinti MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PAŽYMĖJIMO gavimą :)
 
P.S. Jei jūs neapdoruojate mėsos, ir galvojate, kad Jums nereikia ŠGP sutarties, tai žinokit, kad į šiuklių dėžę išmestas (išsinešimas nesiskaito) mėsos produktas (kotletas, kukulis ir t.t.) taip pat skaitosi ŠGP.
 
Tikėjomes šiandien ištapetuoti visas patalpas, tačiau pasirodo tai sunkiau nei galvojome, todėl pavyko ištapetuoti tik pusę. Foto pateikta žemiau. Prieš ir po.
http://algowork.lt/1.JPG
http://algowork.lt/new.jpg
 
Dėl meniu:
 
Man pačiam patinka aštriai ir riebiai. Todėl dažniausiai ir gaminu tokius patiekalus. Panašiausia virtuvė į mano pomėgius? Taip - JAV. Dar tiksliau, Š.Amerikos virtuvė. Burgeriai, Hot Dogai, Čili, Kepsniai, BBQ ir t.t. Kas išskirtinio pas mus bus? Tai dešrainiai, arba originalo kalba HOT DOGAI. Lietuvoje tokių nėra. Taip, yra primityvus variantas Statoil ir kitose degalinėse, bet tegunie ir vadinkime juos dešrainiais. Dešrelė, padažas, garstyčios ir viskas. Tikras hot dogas yra: dešrelė ir jūsų pasirinktas toping (lietuviškai nežinau kaip versti:( ). Idedu keletą foto, kad įsivaizduotumėte apie ką šneku:
http://www.fabhotdogs.com/ChicagoRipper-web.jpg
 
 
Tikimes kuo greičiau atsidaryti, ir nenuvilti Jūsų. Gero vakaro :)
 
--------------------------
2013.07.27
 
Sugadinau gražią tradiciją ir net du vakarus neparašiau nieko naujo. Štai mano pasiteisinimas: draugė perspėjo, kad su šortais tokiu oru neprotinga vaikščioti, o rimtam argumentui, gavau temperatūrą 38,2, tai ėjau į lovą, ir blogą palikau pailsėti. Sekančią naktį grįžom į Panevėžį, ir važiavom į sodybą pas draugės tėtį, kur prie bonkės visi pageneravom idėjų, pasistatėm mintyse dvarų, prisipirkom jachtų :)
Didelis ačiū Rimvydui, kuris mums gavo mokyklinę 1x1m lentą, paskolino gražtuvą bei kitų darbams reikalingų medžiagų bei įrankių.
 
Kaip ir planavom pirma savaitė buvo skirta remontui, o antra savaitė skirta popierizmui. Pirmadienį jau važiuosime į maisto ir veterinarijos tarnybą vežti dokumentų, kad pradėtume kryžiaus kelius dėl pažymėjimo išdavimo, bei į savivaldybę vesti prašymo prekybai alkoholiui. Ryt, pabandysiu ties šiais leidimais išsiplėsti, ir parašyti ko kuriam reikia ir t.t.
 
Šeip keli pastebėjimai dėl temos. Lyg ir aiškiai parašiau, kad čia nebus kebabinė ar dešraininė. Bus normali virtuvė, kur bus ir salotų, ir kepsnių, sriubų, prijaučiant amerikietiškai virtuvei, o hot dogų nuotraukas idėjau parodyti, kas pas mus dar bus, ko kitur nėra. Todėl nesupratau, kodėl kalbos temoje pasisuko apie dešrainius, nepykit ant jų :D
 
Įdedu foto naujojo interjero. Aišku jis nebaigtinis, reikia rasti pigių rėmelių, ir sienos pasipildis mūsų fantazijos vaisiais :) Bei viena foto su mūsų hot dogų dešrelių pagrindiniu tiekėju (dešrelių kiekis ribotas)
 
http://algowork.lt/23.JPG
http://algowork.lt/65.JPG
http://algowork.lt/dyzis.JPG
 
--------------------------------
2013.08.01
 
Seniau nesuprasdavau, kaip galima nespėti kažko per dieną padaryti, juk yra daugybė laiko. Tačiau, keista, bet dabar nerandu laiko atsisėsti prie uždarbio ir pildyti blogą. Bet čia jau mano bėda, kažkaip blogai planuoju laiką :D
 
Per šią savaitę nuveikti darbai tai popierizmo pildymas, bei interjero pildymas, valymasis.
Kas liečia popierizmą, tai teko su užpildytais dokumentais važiuoti į savivaldybę dėl alkoholio licenzijos ir į maisto veterinariją dėl MTSPP (maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas). Ir ten ir ten nuvažiavus paaiškėjo, kad mano dokumentai nepilni, trūksta info, bei trūksta kai kurių lapų. Viską ištaisius ir papildžius, šiandien pristatėme su drauge popieriukas į maisto ir veterinarijos tarnybos, ir turime paskirtą pasimatymą su inspektoriumi trečiadienį 10.30h. Keista, nes pasirodo man reikės jį pasiimti su mašina, ir nuvežti į vietą, o vėliau parvežti. Viskas normaliai, tik pagalvojau, tam kas neturi mašinos, reikėtų važiuoti draugiškai kartu su autobusu? :D Bet pagalvojau gerai, kad vešiu su savo mašina, bus laiko susipažinti, susidraugauti, ir atleisti jam širdį bei pyktį :D
 
Kokius dokumentus pristačiau? Norint gauti MTSPP, Jums reikia pristatyti:
 
1. Liudijimą, išrašą ar kitą dokumentą patvirtinantį, kad jūs vykdote veiklą, kaip fizinis ar juridinis asmuo.
2. Kadastrinis patalpų planas, su pažymėtomis zonomis.
3. Maisto tvarkymo proceso aprašymą.
(2 ir 3 punktui nepamainomas informacijos šaltinis buvo tax.lt forumas:) )
4. Įsakymą, dėl savikontrolės sistemos taikymo įmonėje.
(Labai lengvas dokumentas, kuri laisvu stiliumi reikia pasirašyti pačiam. Taip pat žiūrėti tax.lt forume:)
 
Šiuos dokumentus pristačius, paprašykite, kad juos peržiūrėtų, ir jei viskas tiks, suderins Jums laiką su susitikimu su inspektoriumi.
 
Šeip, pastarosiomis dienomis, ir savaitę, esame nuolatiniai Senukų klientai. Mūsų laimei juose vyko nemažai akcijų, todėl galėjome kažkiek sutaupyti ant reikalingų įrankių ir medžiagų.
Dar didelis ačiū visiems draugams ir artimiesiems, kurie padeda įgyvendinti šią svajonę. Vieni draugai padeda darbais, kiti patarimais, kiti patirtimi, kas liečia viešąjį maitinimą, kiti paskolina įrankius, bei gauna reikalingų medžiagų, siūlo geras idėjas ir t.t. Kas aišku, tai kad vienam viską daryti būtų sunku ir užtruktų labai ilgai, todėl sąrašiukas tų, kuriuos reikės vaišinti nemokamais pietumis tik ilgėja:D
--------------------
2013.08.08
 
Daug laiko praėjo nuo paskutinio blogo posto. Žmonės mirė badu, Meilutytė kirto rekordus, kurėsi ir žlugo įmonės, na o aš leidau savaitgalį ir visas dienas prie popierizmo, rašiau ir pildžiau dokumentus, įrenginėjome patalpas, ir taip ruošėmes trečiadienio inspektoriaus atvykimui apžiūrėti patalpas.
 
Kadangi man ir mano draugei tai buvo pirmas kartas, jautėsi nervinga atmosfera, su baimės prieskoniu. Kas bus jei nepraleis, kiek laiko dar viskas užsitęs? Tokie klausimai kamavo iki trečiaidenio, kai aš atvažiavau į inspekciją pasiimti inspektoriaus ar inspektorės. Iėjau į tarnybos biurą, ir neramiai laukiau, ką man čia reikės paimti. Ėjo pro šalį kostiumuoti vyrukai ir moteriškės, ir vis bandžiau atspėti , kuris man atiteks. Viena moteris atėjo ir paklausė ar čia aš į Fabijoniškes vešiuos ją. Pritariau, ir išsigandau, nes moteris atrodė valdinga ir pikta. Sėdome į mašiną, ir pajudėjome link restoranėlio. Vidury kelio norėjau trenktis su mašina į sieną, nes pradėjo aiškinti, kad nieko gero nebus, nes atseit per mažai kriauklių patalpose. Jos pas mane yra dvi, o ji aiškina, kad reikia mažiausiai keturių. Nepadėjo nei mano mintinai išmokti cituoti įstatymai, greitai suvartė :( Atvažiavus į patalpas, gavome velnių, kad nėra atskiros spintelės darbuotojų drabužiams, nes pasak jos, negalima darbuotojų striukių kabinti ant bendros pakabos klientams, nes juk jie gali pavogti mūsų rūbus. Pasirašėme lapą, kad taisysime šį trūkumą. Bet šeip mano ir drauges nuostabai, iš blogosios inspektorės, ji tapo geroji, pavadino mus vaikais vanagais, išvardino kas dar negerai ir ką reikia tvarkyti, ir sėdo pildyti patikrinimo akto. Galiausiai paprašė, kad ją reikia pamesti iki Aušros vartų. Nežinau, ar man tas privaloma, bet negi atsakysiu inspektoriui ne, nuo kurio priklauso mano restoranėlio ateitis :D Dar pats nesupratau, ar viskas buvo gerai, todėl išėjus klausiu inspektorės, o tai kas čia buvo ir kas dabar bus. Paaiškino, kad viskas gerai, ir gausime MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PATVIRTINIMO PAŽYMĖJIMĄ! VALIO! Net patys negalėjome patikėti, kad iš pirmo sykio praeisime patikrinimą. Darbo įdėjome tikrai nemažai, tačiau netikėjome, kad praeisime iš pirmo karto, nes buvome prisiklausę baisių įstorijų, kaip tai gali išsitęsti iki vieno mėnėsio ar daugiau, o mums prireikė tik savaitės :) Aišku, yra niuansų, kad dėl ne per didžiausios virtuvės ploto, nebus galima tvarkyti tam tikrų produktų, todėl reikės šiek tiek keisti ir tobulinti meniu, bet tai menkniekis, nes jau ryt keliausime atsiimti MTSPP! Tai reiškia, kad jau galime gaminti maistą ir parduoti jį klientams. Tai taip pat reiškia, kad galime nešti visus dokumentus dėl alkoholio licenzijos. Nes norint gauti alkoholio licenziją, reikia pateikti ir MTSPP pažymėjimą.
Taip pat, per visas dienas labai draugavome su gražtu:) Grežėme ir kabinome paveikslus, lentynas, meniu lentas. Taip pat geras draugas buvo Fairy ir kiti dezinfikatoriai, su kuriais šveitėme ir plovėme indus, įrankius, stiklinės, bokalus, langus, grindis, baldus, stalus, viryklės,wc ir t.t.
Ateinantys darbai: visą savaitgalį paskirti galutiniam interjero įrengimui. Supirkti arba rasti reikalingas detales, rėmelius ir kt. Patobulinti meniu, nnusipirkti kasos aparatą, pasidaryti sąrašą pagrindinių produktų ir alkoholinių gėrimų, pasigaminti lipdukus ir suklijuoti juos reikiamuose vietose, patobulinti marketingo planą.
 
Labai nekantraujame kada atsidarysime ir galėsime Jūs džiuginti arba nuodyti savo maistu, gėrimais, bei nuotaika :)
 
P.S. Gal kas turite kokių nors idėjų, kaip būtų galima dar išreikšti TWINS ar dvynių temą restorano interjere? :) Pasiūlymų? :)
 
Bei ačiū, kas rašote pasiūlymus savo mintis, labai įdomu skaityti :)
--------------------------------
2013.08.14
 
Tooooj atsidarysime!!!!...
Per šią savaitę pavyko gauti likusius dokumentus, bei pristatyti juos į savivaldybę, kas reiškia neužilgo gausime alkoholio licenziją, kas reiškia, kad greitu metu, šaldytuvas užsipildis produktais, baras nusikraus gėrimais, ir greitu metu atsidarysime. Bijau meluoti, bijau ir žadėti tačiau galvojame apie 26 d. Nebetaip ir toli? Net nepastebėjau kaip beveik prabėgo mėnuo :) Bet per tą mėnesį manau gerai prasisukom, ir tinkamai viską padarėme, kas priklausė nuo mūsų:)
Šeip labai malonu buvo tvarkant patalpas, sulaukti užeinančių į vidų žmonių, kurie domėjosi, kada gi atsidarysime :) Buvo ir kuriozų, kaip pvz., iėjo azijietiško gimio moteriškė, kuri rusiškai kažko paklausė, kaip mes galvojome, kad kavos. (Mes rūsų nemokame, ir tai yra šiokia tokia problema:( )Mes jai sakėme NIET, ji vėl klausė to pačio, mes jai vėl sakėme NIET, ir ji išėjo. Tik vėliau toptelėjo, kad gal ji klausė ar čia bus kavinė, nes rusiškai kava ir kavinė, iš dalies panašūs, tokiam kaip aš :D
 
Ką dar noriu Jums paminėti, tai šiandien su drauge vaikštant naujai atsidarusiame tarptautiniame baldų centre (spėkit kur), sulaukiau vieno skambučio. Merginos balsas prisistatė, kad ji iš LNK studijos, ir kad juos sudomino mano anketa į naują kulinarinį šou SKONIS, ir kviečia mane antradienį dalyvauti atrankoje. Ar dalyvausiu? Žinoma! Ar baisu? Taip! Ar balsuosit už mane??? :D
Dabar svarbiausia yra sulaukti skambučio iš savivaldybės, kad galiu atsiimti alkoholio licenziją. Beje labai pravartus patarimas kas kreipiasi ir nori gauti alkoholio licenziją: BŪTINAI SU DOKUMENTAIS PATEIKITE IR PAŽYMĄ IŠ VMI, KAD NESATE SKOLINGAS VMI, nes jei tą padarysite, sutaupysite apie 10 dienų pažymos gavimo laiko.
 
Jūsų užsivedęs TWINS šefas
--------------------------------------------
2013.08.31
 
Sveiki visi.
 
Laikas: 2013.09.02 (Pirmadienis) 18.00h
Vieta: Restoranas Baras „Twins“ , Fabijoniškių 2 – 156 g.
Įvykis: Atidarymas
 
Taip, pagaliau galiu su džiaugsmu ir šiokia tokia baime pranešti, kad visi darbai baigti, ir Twins atidaro savo duris, priimti tūkstantines išalkusių žmonių minias Planavome atsidaryti kiek anksčiau, tačiau užtrūko reikalai dėl alkoholio licenzijos gavimo.
Kadangi atsidarome, greičiausiai blogo nebepildysiu, todėl nusprendžiau, kai tai bus paskutinis įrašas, bet pats ilgiausias. Apibendrinsiu ir pateiksiu savo nuomone, žingsnius, ką reikia daryti norint atidaryti maitinimo įstaigą, bei remsiuos savo pavyzdžiu bei istorija. Taigi važiuojam:
 
1. Idėja. Koncepcija.
Viskas atrodo labai paprasta ir aišku. Pirmiausia gimsta idėja, tada seka veiksmai. Tačiau prie tos idėjos reikia ir padirbti. Kitaip sakant ištobulinti ją, išgryninti. Aš pats turėjau svajonę atidaryti restoraną. Man labiausiai patiko gaminti amerikietiškos virtuvės patiekalus. Nusprendžiau, kad restorano meniu bus amerikietiški patiekalai. Pradėjau domėtis situacija Vilniuje, kas yra ko ne, ir pastebėjau, kad tokios virtuvės trūksta Vilniuje, o amerikietiškų dešrainių apskritai nėra Lietuvoje.
Taigi taip susiformavo ir išsigrynino idėja.
 
2. Verslo planas.
Turint idėją, reikia pradėti rašytis verslo planą. Tai neturi būti kažkoks oficialus dokumentas, tai tiesiog vieta, kur jūs savo mintis išrašysite ant popieriaus, kuriame pasiskaičiuosite pradines išlaidas, pasiskaičiuosite lūžio tašką, aprašysite konkurentus ir visa kita. Ir laikui bėgant šį dokumentą vis pildysite ir redaguosite, keičiantis situacijai bei idėjomis. Kam viso to reikia?
Gal atrodo kvaila, bet pradėjus viską skaičiuoti, rašytis ir grynintis, nustebsite, kad viskas sudėtingiau nei atrodo, ir kad reikės nemažai darbo, o jūsų verslo planas padės jums viską sistemingai daryti. Asmeniškai, mano verslo planas buvo vienas excelio failas, kuriame viską rašiausi, pradedant nuo skaičiavimų, baigiant marketingo planu. Vėliau pagal šį dokumentą rašiausi jau oficialių verslo planą, kurį rodžiau investuotojams.
 
3. Pinigai.
Turi pinigų, neturi idėjos. Turi idėją neturi pinigų Jei jums yra atvirkščiai, džiaugiuosi už jus, na o kiti skaitom. Turint jau idėją, ir kažkokį tai verslo planą, kuriame gali jau numatyti kiek jums reikia pinigų, metas juos gauti. Aišku, kad teks skolintis. Klausimas iš kur. Bankai greičiausiai neduos. Pirma kur reiktų kreiptis, tai į šeimą, draugus gimines. Nesurinkus reikiamos sumos, reikia ieškoti investuotojų. Parengti oficialų verslo planą, prezentaciją ir bandyti įtikinti juos investuoti. Asmeniškai perėjau visus žingsnius. Turėjau idėją, planą, tačiau suma buvo per didelė, kad surinkti ją iš šeimos, giminių, draugų. Teko ieškoti investuotojų. Ėjau į keletą susitikimų, kur man turtingi dėdės paaiškino, nusiimti rožinius akinius, ir maloniai paspaudė rankas atsisveikindami. Po tokių keletą susitikimų buvo apėmę depresingi jausmai, kad gal rimtai negaišti laiko su savo svajonėmis. Tačiau vieną dieną, atidariau aruodas.lt ir pamačiau tą pačią dieną idėtą skelbimą. Nuomuojamos patalpos, kuriose yra beveik visą įrangą, įrankiai, baldai, taurės ir t.t. Jau tą pačią dieną susitikau su nuomininku, peržiūrėjau jas. Pirmi klausimai jo buvo, kiek man metų, ir ar esu ką nors panašau daręs, ar turiu pakankamai kapitalo. Kad esu dirbęs restorane, nemelavau, tačiau pamelavau, kad turiu pinigų, reikia tik patalpų :D Tuo metu kišenėje turėjau 200 Lt., ir nežinojau, iš kur gauti pinigų. Sekančią dieną susitarėme susitikti vėl, nes man patalpos tiko, o pasako jo, aš iš nuomuotojo irgi labiausiai patikau. Taip gavosi, kad sukirtome rankomis, pasirašėme sutartį, gavau raktus. Viskas gražu, romantiška, tik beliko gauti pinigų. Šeip to nepatariu daryti niekam, nes tai buvo kiek kvailas poelgis, ir streso kainavo nemažai, ko tikrai antrą kartą nedaryčiau, tačiau vėlesni įvykiai susiklostė gerai ir pinigų atsirado. Su draugės pagalba, radome vieną žmogų, kuris sutiko paskolinti pinigų sumą. Kadangi radome tokias patalpas, kuriose beveik viskas buvo, reikalinga pinigų suma žymiai sumažėjo.
 
4. Patalpos
Yra trys sėkmingo restorano recepto veiksniai: 1. Vieta. 2. Vieta 3. Vieta
Čia gal kiek humoro forma, nes aš pats šiam teiginiui nepritariu. Gedimino prospekte ir senamiestyje yra kavinių, kurios dirba sėkmingai, bet yra tokių, kurios užsidaro po kelių mėnesių. Vieta nebūtinai garantuoja sėkmę, nes ji tik padeda atvesti žmonių srautą, tačiau vėliau klientas pagal gaunamą kokybę nuspręs ar eiti į restoraną ar ne, todėl manau kokybė svarbiau už vietą.
Taigi ieškant patalpų, galite rinktis tarp miesto centro ir miegamųjų rajonų. Pastaruosiuose nuomos mokestis bus mažesnis, tačiau ir žmonių srautai mažesni. Centre žmonių srautai didesni, tačiau ir nuomos kainos pakankamai gąsdinančios. Beje ieškant patalpų reikia neskubėti, o stengtis rasti tokias, kuriose jau anskčiau buvo vykdoma panaši veikla. Kaip mano atvejis parodė, galima rasti labai gerą sandorį, tiesiog reikia kantrybės ir kažkiek sėkmės.
 
5. Leidimai, licenzijos
Turint patalpas su maisto gaminimo įranga, iškart rekomenduoju susitvarkyti dokumentus dėl maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo ir kreiptis į maisto veterinarjos tarnybą. Kuo greičiau tai pradėsite, tuo greičiau gausite dokumentus. Man pasisekė, ir MTSPP gavome per savaitę. Kiek susidarė įspūdis, per patikrinimą inspektoriai nelabai kažko ieško ir kabinėjasi, jei jau anskčiau buvo vykdoma maitinimo veikla patalpose. Todėl kuo anskčiau pradėsite popierizmą, tuo greičiau atsidarysite.
6. Tiekėjai
Kaip ir kur ieškoti tiekėjų? Klauskite pažistamų, ieškokite google. Susirandate tiekėjų kontaktus, skambinate ir klausiate kainų bei būtinai derates, vėliau išsirenkate geriausius variantus. Ką noriu pabrėžti, tai, kad būtinai reikia derėtis ir bandyti gauti geresnes sąlygas sau. Čia nesusiję su tiekėjais, tačiau reikėjo atsispausdinti lipdukus ant durų restoranui, kaina apie 60 Lt. Gražiai paprašiau, kad padarytų nuolaidėlę jaunam studentui. Atsakė, kad gali padaryti 10%, tačiau juk tai tik 6 Lt, nereikšminga suma. Nuolaidėlę padarė, o aš sutaupiau 6 Lt. Aišku, kad tai maži pinigai, tačiau derantis kiekvieną kartą, susitaupanti suma tikrai nustebins. Nereikia bijoti spausti tiekėjų dėl nuolaidų ir geresnių sąlygų, nes juk visada galite pereiti pas kitus tiekėjus, o jie tai žino, todėl visos jūsų derybos bus sėkmingos, kaip ir mano atveju, tik skirsis dydžiai ir sąlygos.
7. Marketingas.
Pati geriausia reklama kavinei yra maistas ir jo kokybė. Tačiau reikia dar atvesti ir žmonių į restoraną. Tam reikia turėti marketingo planą. Vėl gi, asmeniškai rašiausi kilusias idėjas į excelį, vėliau jas apibendrindavau išgrynindavau. Taip pat, googleje yra daug informacijos ir patarimų su gerais reklaminiais pasiūlymais, idėjomis, pavyzdžiais iš užsienio. Nereikia būti baigusiu kažkokiu mokymų ar dar ko. Jei sugebi naršyti internete, visą marketingo planą pasirašysi googles pagalba Šeip patiko vienas pavyzdys: Amerikoje atsidarė naujas restoranas, ir vos tik praverus jo duris, visos vietos buvo užimtos, ir iškart rezervuota keliems mėn į priekį. Restoranas nebuvo joks garsus prekinis ženklas. Visa sėkmės paslaptis buvo tai, kad atidarant restoraną, pirmiausiai buvo sutvarkytas išorės interjeras, vaizdas, lyg tai jau būtų veikiantis restoranas. Lauke prie jo buvo padėta lenta su užrašu „Laisvų vietų nėra“. Kol vyko vidaus remonto darbai, žmonės tą užrašą matydavo praeidami.. Paprasta, nebrangu, efektas didelis
 
Šią vasarą deja nebuvau su drauge nei prie jūros, ir prie vandens galima ant pirštų suskaičiuoti kartus, kai maudėmės. Bet galiu drąsiai paskyti, kad tai viena geriausių vasarų, neįkainojama patirtis, daug malonaus darbo, svajonės įgyvendinimas, savęs realizacijos virtuvėje.
 
Maistas išdegustuotas, nušlifuotas taip sakant, viskas paruošta, beliko tik atverti Jums duris, ir pasiduoti Jūsų skonių receptorių teismui.
Labai laukiam pirmadienio, tačiau ir bijome, nes nežinome ko laukti, kiek laukti, ir kaip seksis spėti. Patirties turiu aptarnaujant didelį srautą žmonių, tačiau vistiek ta baimė išlieka ir tai yra natūralu.
 
Kai šiame forume parašiau ar kas galėtų padėti, tai nustebau kiek gavau žinučių su pasiūlymais. Tikrai netikėjau, kad tieks atsiras, ir labai maloniai nustebino mane. Gal neatrašiau visiems, nes žinučių daug buvo, ir pasimečiau tarp jų, tačiau labai didelis ačiū visiems kas rašė patarimus ir pasiūlymus, linkiu sėkmės Jums
 
Ačiū, kas kritikavot, ačiū ir asmeniui, kuris prašė, kad atsiųsčiau pinigų, ačiū kas palaikė, ačiū kas tik skaitė. Nežinau ar tęsiu blogą, nes nuo pirmadienio prasideda darbo maratonas, malonaus darbo maratonas. Kas gali būti smagiau, už hobį, už kurį gauni pinigus? Todėl su drauge laukiame visų Fabijoniškių 2 – 156 adresu (vėlgi, jei nežinote kur tai, tam yra google :D ), su kuo storesnėmis piniginėmis:D
 
Iki susitikimo, sėkmės Mums:)
 
Restorano Baro „Twins“ šefas.
 
P.S. https://www.facebook.com/twinsfood galite mus sekti:)

Kūdikis kalbos mokytis pradeda dar būdamas mamos pilve. Pirmieji vaiko ištarti žodžiai absoliučiai priklauso nuo išorinio pasaulio: nuo jį supančių tėvų, senelių, praeivių. Būtų naivu manyti, jog pasaulyje yra toks žmogus, kurio neveikia aplinka. Net būdamas visiškai kurčias ar aklas tu negali atsiriboti nuo tave supančių žmonių. Visų mūsų mintis bei veiksmus veikia per televiziją matyta laida, internete skaitytas straipsnis, girdėta daina ar draugų pasakyta replika. Išlikti individualiam tapo nemenku iššūkiu, tačiau, mano manymu, kiekvieno žmagaus gyvenime ateina diena, kai tenka pasirinkti kryptį: plaukti pasroviui ar prieš srovę,- ir kiekvienas gali pakeisti savo gyvenimą pasirinkdamas savąjį kelią.
 
Gyvenime gausu labai sudėtingų situacijų, tačiau, kad ir kokios bebūtų aplinkybės, visada yra pasirinkimas. Italų rašytojas Vaskas Pratolinis yra pasakęs: “Apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis”. Kiekvieną dieną mes sau keliame tūkstančius klausimų ir dažnai mūsų atsakymai būtų visai kitokie, jei mes negalvotume, ką apie tai pasakys kiti, ar aš nenusižengsiu taisyklėms. Mes dvylika metų mokomės mokykloje dalykus, kurie galbūt mums nepatinka ir galbūt niekada nepravers, per tris valandas parašome egzaminą, kuris įvertina visus tuos suole praleistus metus, studijuojame, dirbame ir visa tai atrodo normalu, nes visi juk taip daro ir kitaip būti negali. Tačiau gali. Mes galime nesikliauti bandos instinktu ir neiti į mokyklą(fizikas Albertas Einšteinas neturėjo vidurinio išsilavinimo), galime nestudijuoti universite( programuotojas Bilas Geitsas metė studijas Harvardo universitete ir įkūrė savo kompaniją) ir mes turime teisę nedirbti nemėgstamo darbo vien dėl to, kad gautume didesnes pajamas. Žinoma, daugeliui tai tiesiog gali pasirodyti kvaila, nesuprantama ar net neįmanoma. Vinco Mykolaičio-Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris dalį savo gyvenimo praleidžia užssiimdamas tuo, kas jo visai netraukia. Liudas įstoja į kunigų seminariją vien dėl to, kad tėvai būtų patenkinti. Jis neklausia savęs, ko jis nori, ir taip jis tampa aplinkybių vergu. Pasirinkimą Vasaris visada turėjo, tačiau jis buvo per silpnas, kad jį priimtų. Milijonai žmonių pasaulyje kievieną dieną taip pat daro tai, kas jiems visai nepatinka ir neteikia jokio pasitenkinimo tik todėl, kad yra psichologiškai silpni, nors kitas kelias visada yra.
 
Likimas – tai tik silpnavalių žmonių išgalvotas pasiteisinimas. Atsitikus nelaimingam įvykiui mes visada turime ant ko suversti kaltę – toks likimas. Nepasiekę užsibrėžtų siekių, sakome, jog nebuvo likimo lemta. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas yra sakęs, jog „Aplinka kalta“ . Tai yra lengviausia - nusimesti atsakomybę nuo savęs. Aš manau, jei žmogus yra psichologiškai stiprus ir užsibrėžęs tam tikrą tikslą, tai tik laiko klausimas, kada jis jį pasieks, ir jokie aplinkiniai veiksniai tam įtakos neturės. Prieš atsiskaitomąjį darbą galime nieko nesimokyti bei tikėti, jog pažymį nulems likimas arba galime visą naktį sunkiai mokytis bei taip pažaboti savąjį likimą. Puikus individualybės bei tikro kovotojo pavyzdys – Justino Marcinkevičiaus istorinės dramos „Mažvydas“ pagrindinis veikėjas. Martynas Mažvydas, reformatas, idealistas, skleidžiantis Martyno Liuterio idėjas, palieka gimtąją katalikiškąją Lietuvą ir sieka savo tikslo bet kokia kaina ir bet kokiomis priemonėmis: „Bet aš kovosiu, Vilentai, kovosiu! Aš grumsiuos dėl kiekvieno žodžio”. Mažvydas niekuomet neatsisako savųjų vertybių: tautiškumo puoselėjimo, patriotizmo, gimtosios kalbos, Lietuvos,- net ir tada, kai nebemato prasmės, kai nuo jo nusisuka ir nebetiki net patys artimiausi žmonės, kai jis jaučiasi kaip Sizifas, ridenantis akmenį į kalną. Iš Mažvydo gali pasimokyti ir šiuolaikinis žmogus, kuris mano, jog nieko savame gyvenime nebegali pakeisti, jog jis toks duotas Dievo. Tik tu pats ir tavo charakteris formuoja likimą. Tu esi savojo likimo kalvis.
 
Išlikti savimi nėra paprasta, tačiau gyvenimas yra daug mielesnis, kai negyveni pagal kitų kurtas taisykles, normas. Nereikia bijoti turėti kitokią nuomonę ir ją išsakyti, nereikia gėdytis apsirengti kitaip nei visi ar neturėti tokio pat mobilaus telefono kaip kiti, nebūtina studijuoti teisės mokslus vien dėl to, jog draugai mokosi ten pat. Nereikia bijoti būti išskirtiniu. Kiekvienas savo gyvenime turime bent kartą sustoti bei pagalvoti, ar gyvename savąjį gyvenimą, ar nesame tas vienas iš milijono avinų, bėgančių bandoje be savo galvos, ar nesame tas juodadarbis vergas visą gyvenimą dirbantis ne dėl savęs, o dėl šeimininko. Ir būtinai reikia turėti savo tikslą, kurio siektumėme visomos jėgomis bei priemonėmis, nepaisydami mus supančių aplinkybių, kliūčių, nesėkmių ir, kuris suteiktų gyvenimui prasmę. "Žmogui, kuris žino, kur eina, pasaulis duoda kelią". D.S.Džordanas

Per vakar vykusį Login 2012 uždarymo vakarą buvo įteikti Lietuvos interneto apdovanojimai.
 
Rinkimų pirmajame etape balsuoti galėjo visi internautai, o antrajame savo lemiamą žodį atrinkdama nugalėtojus tarė komisija. Jos nuomonė kai kuriose kategorijose smarkiai skyrėsi nuo internautų (statulėles gavo ne tie, kurie pirmavo savo kategorijose po viešo balsavimo), bet džiugu, kad "Geriausio forumo" nominacijoje tiek internautų, tiek komisijos vertinimai sutapo:
 

 
Atsiimdamas statulėlę sakiau, kad jei Login yra didžiausia technologijų konferencija Lietuvoje, tai Uždarbis.lt yra didžiausia technologijų bendruomenė Lietuvoje, – ir šis apdovanojimas skirtas visiems 50 000 mūsų narių.
http://g4.delfi.lt/images/pix/file58841831_bc70bff3.jpg
 
Pačius apdovanojimus galima vertinti įvairiai, bet faktas, kad Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 100 populiarių interneto forumų, kurie turi tūkstančius narių, ir Uždarbis.lt buvo išskirtas iš visų, yra tikrai malonus.
 
Tai pirmas rimtesnis Uždarbis.lt pripažinimas nuo pat 2004 metų, kai šis forumas buvo sukurtas.
 
Ačiū visiems, kad esate :)

nezinau ar pataikiau i reikiama forumo skilti taciau, siandien fizikos destytojas per paskutine paskaita perskaite si teksta, man jis patiko ir nusprendziau kad noriu ir su jumis pasidalinti:
 
Kavos puodelių filosofija
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų - ar stiklainis pilnas? Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų ar stiklainis pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė.
 
Tada profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų visiškai užpildydamas stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė studentų ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė - taip.
 
Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.
 
-Taigi, - tarė profesorius, dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.
 
Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs dalykai: darbas automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus dalykus, netgi lėkštus dalykus. Ir jeigu jūs iš pradžių pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams.
 
Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo vaikams, mylimajam. Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui ir namų ruošai, ir vakarėliams, ir kitiems dalykams...
 
Rūpinkitės pirmiausia didžiausiais akmenimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, nusistatykite teisingus prioritetus, o visa kita - tai tik smėlis.
 
Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du puodeliai kavos. Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
 
Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad NESVARBU KOKS PILNAS JŪSŲ GYVENIMAS BŪTU, PORAI PUODELIŲ KAVOS SU GERAIS DRAUGAIS VISUOMET TURĖTŲ ATSIRASTI LAIKO.
 
taigi noreciau pasakyti kad pinigai tai nera viskas, tai nera reiksmingiausias dalykas del ko zmogus gyvena, todel noreciau palinketi siekti pinigu neaukojant svarbiausiu dalyku, dekui uz demesi :)

Pagaliau viskas baigėsi... :)

Maximoje - ką nors blogai įmušei ar kažkas blogai buvo,dengi iš savo piniginės
banke - per daug pinigų davei? chujne,kviečiam policija,apkaltinam vagyste ir dar prisiteisiam iš vargšų pensininkų :D

Sveiki,
 
kadangi esu šimtą kartų bandęs dėstyt savo mintis raštu ir šimtą kartų visai nepavyko, nusprendžiau pabandyt savo mintis papasakot prieš kamerą:
 

 
Update 19/05/2012
 
Po pirmo vlog'o sulaukiau daugybės klausimų apie studijas užsieny, kaip pats stojau, ar patinka ar nepatinka. Nusprendžiau padaryt apie tai savo antrą vlog'ą.
 
Pamatęs galutinį rezultatą supratau, kad pats sau energijos prieš kamerą kalbėt pritrūkau ir... nors labai stengiausi karpyt daug daug dar visokių minčių iš vlogo, vistiek gavosi žiauriai ilgas. Na, bet džiaugsiuos, jei bent kam nors tos miglotos UK studijos pasidarys bent šiek tiek aiškesnės :)
 

 
Update 26/05/2012
 
http://www.youtube.com/watch?v=NqVvJiwHMbA
 
Štai jau trečiasis video blog'as, šį kartą pasimokęs iš ankstesnių klaidų nusprendžiau lakoniškai nušviesti jaunimą apie marketingą ir kodėl tai svarbi kasdienio gyvenimo dalis :)

DISCLAIMER: Tekstas nerišlus, padrikas, rašyta samonės srauto principu ( ką mąstau, tą rašau ). Visa info - asmeninė nuomonė. Jeigu norit gražios struktūros skaitykit knygas. Čia jos nebus.
 
Sveiki forumiečiai,
 
dažnai bendrauju su žmonėmis, kurie nori pradėti verslą.
 
Su kuo aš susiduriu?
 
Ateina jauni žmonės, šneka apie verslą, jo vystymą, galimybes taip, lyg stovėtų jų fabrikai, tačiau nieko dar nėra sukūrę..
 
Atpažįsti save? :)
 
Taip taip, visi pradedantys išgyvena tą etapą - visiems sakai, kad esi verslininkas, nors iš esmės tavo pajamos iš tėvų kišenės.
Atėjo metas veikti. Gana šnekėti, reikia veikti. Juk kai geri degtinę, už stopkės užlaikymą baudą gali gauti :D Taip ir čia - gana stabdyti.
 
Įtariu, kad daugelis iš čia esančių mąsto apie verslą, kaip ir kokį jį kurti. Sveikintinas dalykas. Jūs jau patenkate į 5% populiacijos, kurie MĄSTO. Tačiau vien mąstymas nieko nesukuria. Mąstoma per sudėtingai ir per daug.
 
Tai kaip man uždirbti milijoną? O kam tau tas milijonas, jeigu alus bare 5-6 litus kainuoja? :D Sakai tavo kitos vertybės? Ar tikrai? :)
 
Taigi kiek jaunam žmogui vasarai reikia pinigų.
 
Sakykim švenčiam kiekvieną savaitgalį ir paliekam po 50 litų alkoholio, rukalų ir pramogų pramonei.
 
12x50=600
 
Pridedam valgymą restoranuose ir kavinėse - 100 litų savaitei. Vadinasi visai vasarai - 1200
 
Smulkioms išlaidoms ( guma, žiebtuvėliai, etc) - 200
 
Taigi bendrai paėmus, norint vasarą PONIŠKAI pagyvent reikėtų apie 2000LT. ( čia tik mano asmeniniai paskaičiavimai, prašau nekritikuoti, visi esam skirtingi)
 
2000Lt... Nepanašu į milijoną..
 
Taigi, jau žinom ko mums reikia vasarai. Šiokiai tokiai.
 
Įvaizdis. Įvaizdis yra viskas. Norint, kad į tave atitinkamai žiūrėtų taip ir reikia atrodyt.
 
Investicijos:
Geras laikrodis. Nediskutuotina tema. 300 LT.
Padorus švarkas. 200LT
Balti marškiniai ( optional, jeigu jau turi)
Gražiai atrodantys batai ( ne kedai, nes juk nenorim atrodyt, kaip xebra iš gariūnų?) 100LT (išpardavimai)
Taigi bendrai reikės 600LT
 
Tai va turim šiokius tokius tikslus - 2000LT vasarai ir 600LT įvaizdžiui. Not bad, žinant ko nori, galima ieškoti ir priemonių.
 
Taaaigi. Verslininkai. Mąstytojai. Pradėkim.
 
Man geras darbas yra tas, kur dirbi pramogaudamas. KĄ? Taip taip. Pramogaudamas. Įsivaizduokit - pramogaujat vasarą ir dar pinigų užsidirbat. Ko ne gyvenimas?
 
Lendam į pramogų sferą.
 
TAISYKLĖ NR.1 - didžioji dalis žmonių yra tinginiai.
 
Mes šią taisyklę ir išnaudosim. Žmonės tingi organizuotis. Tingi ieškoti info. Jie tiesiog tingi. O tu ne. Čia tavo privalumas, niša ir verslo galimybė. Kaip?
 
Čia pateikiami tik keli pavyzdžiai, bet pramogų yra tiek daug, kad manau kiekvienas savo mieste ar bent jau miestelyje ar bent jau savo rajone kažką rasite.
 
Organizuokite pramogas
 
Dažasvydis. Velniškai gera pramoga. Taigi, surenkam 20 žmonių. Dažasvydžio kaina - 45LT/žmogui (gali skirtis). Surenkam iš žmonių po 50LT. Kadangi patys pramogausim tai -45LT ir reikės 19žmonių, vadinasi 19x5-45=50LT.
Kaip jums toks verslas? Pramogauji ir dar 50LT pasidarai. Sakai mažai? O jeigu nuo kiekvieno surinksi po 10Litų ir ne 20 o 30 žmonių?
 
Baidarės. Randamos visoje Lietuvoje, kiekviena didesnė upė siūlo šias pramogas. Vėl paprasta matematika. Užsimetam pinigų ant kainos. Aišku, tikrai atsiras, kas sakys, kad yra pigiau. Pirmas atsakymo variantas, kada subinė nedega: " Na jeigu tau brangu, niekas neverčia važiuoti. Bet be tavęs bus liūdna"
Jeigu subinė dega: "Kaip supranti organizacinis darbas irgi darbas, tai tie keli litai tavęs vargšu nepadarys"
 
Spec. pramogos. Nedaugelis žino, kad viskas nėra ypatingai brangu. Pvz. Klaipėda - prabangi jachta plaukimui iš Klaipėdos į Juodkrantę kainuoja 400-600LT dienai. Telpa apie 10 žmonių. Sakykim kainuoja 400. Surenkam iš žmonių po 50. 9*10-40=50LT. Vėl 50LT. Vėl pramoga, visai dienai. Tas pats Kauno mariose. Netingėkit paieškot info.
 
Kaunas, Klaipėda, Vilnius. Susisiekus su mažų, privačių lėktuvų savininkais, galima susitarti, kad nebrangiai paskraidintų. Žmogui apie 40-50LT. Įspūdis garantuotas. Oro uoste paimkit šašlykų, truputį alaus. Vieni kyla, kiti leidžiasi, šašlykai čirška, žmonės bendrauja juokiasi. Pramoga+pelnas.
 
Tokiu būdu be pradinio kapitalo galima pramogauti ir dar pinigų užsidirbti. O ko ne vasara? :)
 
Aš suprantu, kad galbūt daug neužsidirbsi, tačiau papramogausi, pavasarosi ir būdamas protingas pinigų netaškysi ir pildysi savo tikslus.
 
Suprantu, jog norėtumėt, kad aš dar daugiau papasakočiau, kaip pinigų užsidirbt. Tačiau noriu palikti tai jums - tik nuo jūsų pačių priklauso, kiek pinigų užkalsit. Yra tikslai, yra pradinės priemonės - VEIKIT. Dabar. Atsidarot feisbuką, rašot draugams, ką jie savaitgalį veikia. Organizuojat, darot.
 
Kadangi neišmąsčiau, kaip šitas mintis įvilkti į kažkokį kontekstą, tai manau tiesiog šiaip parašysiu, ką dar norėčiau pridėt:
1. Ordnung ist ordnung. ( Vokiškas posakis: Tvarka yra tvarka). Gyvenk disciplinuotai. Užsibrėžei darbą, padaryk. Pasakei, pažadėjai - laikykis žodžio. Tvarka turi būti. Visur. Susitvarkyk stalą, desktop'ą, kambarį. Tvarka aplinkoje - tvarka galvoje. Tada mintys aiškesnės ir lengviau mąstosi.
 
2. Įvaizdis yra viskas. Atkreipkit dėmesį į savo laikrodį ir batus. Batai turi būti švarūs ir nenudriskę. Asmeninė patirtis. Pasimokykit iš mano klaidų.
 
3.Apie ūkį ir bites - būtinai pažiūrėkit. Pasimokykit. Ir nedarykit klaidų - čia pravers ne tik tai versle, ar įtikinėjant kažką varyti į jūsų organizuojamą renginį :)
 
4.Niekada nesakykit, kad neturit pinigų. NIEKADA. Pinigų pas jus visada yra, tiesiog jūs labai taupus. Arba "pagalvosit, paskaičiuosit"
 
5. Idėja. Idėja yra bloga tada, kai ant popieriaus turi užsirašęs galutinį likutį, t.y. kiek iš to uždirbsi. Jeigu neturi, nedrįsk šnekėti, nes būsi kaip socdemas per rinkimus - šneki ir nežinai apie ką šneki.
 
6. Niekas niekada nepradėjo verslo geru metu. Niekam nebuvo idealių sąlygų. Visiems buvo sunku. Skundžiasi mergiotės. Vyrai dirba.
 
7.Turtingam žmogui nereikia sakyti, kad jis turtingas. Tai matosi. Nevaizduokit verslininkų tik kažką pradėję. Juokingai atrodo. No shit.
 
8. RYTE PAKELK SUBINĘ BENT JAU 9H IR EIK DIRBT. Pareto dėsnis - per 20% savo laiko, mes padarom 80% darbų. KELK SUBINĘ IR EIK DIRBT. Tada tas 80 didės kasdien. Kuo daugiau, tuo geriau.
 
9. Visa informacija yra internete. Jaučiu youtube'ėj gali rasti, net kaip daryti skrandžio operacijas. Viskas yra. Netingėk ieškot.
 
10. Nešvaistyk laiko veltui. Feibukas skaitliuko neturi ir už tai pinigai nekapsi. Paskaityk, paieškok info, susitik su žmonėm ( naudingiems pokalbiams žinoma). Eik, domėkis, mokykis. Tobulėk. Kitaip - pyzdėc.
 
 
 
Tai tiek norėjau prieš vasaros sezoną visiems papasakoti. Jeigu bus poreikis, galit rašyt į AŽ. Tik neužsiiminėkit savipisa "kaip man sunku", neklausinėkit durnų klausimų "ką man daryt" ir nerašykit "aš jaunas optimistas ieškau darbo". Į šituos klausimus atsakymai internete arba pasaulyje už lango.
 
EIKIT IR DARYKIT.
DABAR

http://www.youtube.com/watch?v=w_OgtkI5U4E
 
O žiemą padeda muzika ir draugai. :)

Užsiregistravęs čia jau prieš kelis metus (2008-03-15 nesenai buvo ketvirtosios metinės), tačiau aktyviau lankytis čia pradėjau ne taip ir senai.
Taigi aš vadinuosi Gugis jau nuo neatmenamų laikų. Šiuo metu esu studentas ir dar tinginys.
Daug kas sako, kad turiu įdomų humoro jausmą, tačiau jis patinka ne visiems :angry:
Kadangi čia yra "IT ir verslo bendruomenė" tai apie tai ir pakalbėsiu... IT mano gyvenime reiškia nemažai. Dar būdamas jaunas iš smalsumo bandžiau visas iš eilės programas, mokiausi su jom dirbti. Gaila ne visas programas įvaldžiau, ne visom buvo noro ar valios. Bet prie kelių programų prisirišau. Kaip dailininkui teptukas, taip PC man tapo kūrimo įrankiu. Negalėdavau nustigti vietoje vis norėdavosi ką nors kurti ir sulaukti pagyrų :wub: . Kadangi manyčiau turiu lakią vaizduotę kūriau ir šiokius tokius komiksus, ir filmukus. Kiek vėliau ir svetainių kūrimu pradėjau domėtis, bet ir to man neužteko. Užsimaniau rimtesnio programavimo. Susipažinau su įvairiom programavimo kalbom. Bet prisirišau prie dviejų - ActionScript ir C#.
Kaip prieš tai minėjau prisirišau prie kelių programų - viena iš jų (turbūt man pati pačiausia) - Flash. Viskas prasidėjo nuo filmukų kūrimo (http://videogaga.one.lt/user/Gugis deja tik maža dalis išliko). Vėliau kaip išmokau ir ActionScript kūriau žaidimukus kuriuos aš pats vienas žaisdavau <_< . Bet visai nesenai dėl vieno iš jų (http://kubilinatorius.lt/) sulaukiau ir daugiau dėmesio :blush: .
Šiaip esu "pilnas" įvairiausių planų, idėjų. Dauguma tų planų žlugo, kai suprasdavau, kad aš vienas įgyvendinti to negaliu dėl vienos dielės problemos. Kuriant kokį nors IT projektą neapsieisi be gražios grafikos. Taigi ta bėda - aš neturiu dailininko ar dizainerio gebėjimų. Dar moksleivis buvau todėl ir negalėjau skirti lėšų dizainerio paslaugoms. Surasdavau bendraminčių kurie iš pradžių su entuziazmu norėdavo prisidėti bet po kelių dienų visada dingdavo.
Bet dar šiai dienai turiu idėją kurios lengvai nepaleisiu. Pagaliau pasisekė surasti patikimą bendramintį. :)
 
Pabaigai filmukas kuriuo užbaigiau animatoriaus karjerą
http://www.youtube.com/watch?v=rRoj30So-Ag

We love our fans and to show how much we'll be giving you £5 to redeem on eBay.co.uk. The promotion will start 23:59:59 GMT tonight and will end at 23:59:59 GMT 8th March. We only have 50,000 vouchers to give away so make sure you get yours while you can! Click here for the Terms and Conditions. What will you use your voucher for?
 
Placiau apie tai,ebay facebook puslapyje.
 
http://www.facebook.com/eBay.co.uk

Visuomet maniau, jog įvairios frazės ar „pamokymai“ būna naudingi. Na, kitaip sakant - įkvepiančios, sužadinančios mintys primena gyvenimo tiesas :). Tokie „sąrašėliai“ skiriasi nuo citatų, nors esmė labai panaši.
 
Keletas tokių:
1. Holstee manifestas. Turiu atsispausdinęs ir pasikabinęs ant sienos, planuoju mažesnį variantą įsilaminuot ir įsidėt į užrašų knygutę, kad neužmirščiau keliaujant ar dar kur nors išvykus :).

 
2. Linksmos, bet išmintingos škotų patarlės:
 
Gal ne vienas aš jas mėgstu? Pasidalinkite sentencijomis, kurias pritaikote gyvenime. :)

Reik savo klientų webus parai išjungt vardan streiko :D

Sveikinu uždarbiečiai,linkiu dirbt ir užsidirbt šiais metais. :)

Sveikinu uždarbiečiai,linkiu dirbt ir užsidirbt šiais metais. :)

Sveikinu uždarbiečiai,linkiu dirbt ir užsidirbt šiais metais. :)

Sveikinu uždarbiečiai,linkiu dirbt ir užsidirbt šiais metais. :)

Šį rudenį 40 dienų praleidau vienas Nepale, 10 iš jų eidamas vienas pėščiomis per Himalajus.
 
Neturėjau jokios kalnų patirties, niekada neslidinėjau ir tik kartą gyvenime buvau buvęs daugiau nei kilometro aukštyje. Tai buvo iššūkis.
 
Pavyko pasiekti Tilicho Lake – vieną aukščiausių ežerų pasaulyje, kur jokie gidai (paprastai) neveda turistų:
 

 
Iki artimiausio kelio, kuriuo važiavo mašinos, buvo 7 dienos pėščiomis. Maistas ir daiktai žmones ten pasiekia ant mulų nugarų. Jausmas tarytum pasakoje:
 

 
 
Aukščiausias pasiektas taškas – 5 500 metrų virš jūros lygio. Everesto ir jo brolių / seserų viršūnės atrodė šalia.
 
Vėliau atsidūriau Tailande, Malaizijoje ir Singapūre, iš kur grįžau prieš kelias savaites, bet visos Pietryčių Azijos šalys nublanko prieš Himalajus.
 
Per du mėnėsius buvau apsistojęs pas tailandietę Bankoko studentų bendrabutyje (iš tikrųjų, taip sutikau savo gimtadienį), studentus iš Irano, emigrantus iš Filipinų, indą, kuris penktadienio vakarą Kuala Lumpure pastatė degtinės butelį mums dviese įsitaisius svetainėje prie stalo teištaręs: "Savaitgaliai juk tam ir skirti".
 
Galiu atsakyti į klausimus apie keliavimą vienam, bet jei trumpai: daug žmonių to nesupranta ir niekada nesupras. Tiems, kas jaučiasi gerai vieni, tai greitai tampa liga ir keliauti kitaip nebesinori. Vis dažniau atmetu draugų pasiūlymus ir vykstu vienas. Tai visada būna nepamirštama patirtis. Nuotykis. Nebežiūriu filmų, nes supratau, kad galima juose gyventi.
 
Negaliu nupasakoti jausmo Himalajuose, bet prisiminiau poros minučių klipą, kuris jį galėtų perduoti:
 
http://www.youtube.com/watch?v=Z-bjtEO0xN8

Va kaip tik laukia kelionė vienam kitą mėnesį į maltą,šioks toks nerimas yra,bet tikiuosi viskas vyks sklandžiai.

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

10 balu:
 
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
 
Visu 100% pritariu DjiXas pamastymams
 
Ima pyktis ir siutas ant tu, kurie pastoviai verkia, pastoviai dejuoja, o nesugeba subines pajudinti, kazka padaryti. Jie nezino ka reiskia dirbti po 100 valandu per savaite, arti iki tol, kol beveik prasideda chaliucinacijos. Kaip 2 savaites atotostogauti yra perdaug, kas kitiems 2 savaites dirbti yra pragaras. Supersti neperkalbami pesimistai. Kiek kali i galva, kad dirbti reikia, pradedi kad ir nuo minimumo, ir dirbti ne del pinigu, o del ziniu ir kompetencijos... Tai ziuri kaip i paskutini asila, ale "670 ne pinigai". O nuo ju viskas ir prasideda... Ir nervai ima, norisi paciam sviesti zmones, daryti ir palikti kazka po saves, kazkam nesavanaudiskai padeti.. bet ne kiekvienas zmogus sugeba tai priimti.
 
Ir apskritai kiekvienas galim tureti: Prabangu nama, automobili, versla, zmona manekene, vila bahamuose, kosmini laiva ir kitus nereikalingus dalykus. Reikia nenustoti svajoti ir kas svarbiausia - reikia maziau sneketi, o DARYTI!. Sneketi visi mokame, atidelioti megstame, bet viska reikia pradeti keisti jau dabar, niekada nera per velu visko pasiekti.
 
Uzdarbyje yra daug atsidavusiu zmoniu, kurie pasieke viska tik savo ziniu, smegenu ir noru diebti. Visi gimeme turedami vienodas salygas gyventi, tik ne visi turejome jegu kovoti, kad gyventumem geriau ir neprasytumem ismaldos. Sekmes jiems, darbo leudziai.
 
Sekmes ir tau DjiXas, aciu uz gera straipsni.

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti
 
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
 
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
 
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
 
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
 
Internete pradėjau dirbti būdamas 15-16 metų...
 
------------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------------
 
Kadangi jau patraukiau jūsų dėmesį...
 
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
 
O viskas buvo taip...
 
Pradžia.
 
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-)
Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-)
Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
 
From: Smile! It increases your face value.
Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
 
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu.
Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t.
E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
 
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt
Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo.
Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo:
MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert
Google radau:
http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
 
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
 
Pirmasis bandymas.
 
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
 
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
 
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
 
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
 
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
 
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
 
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
 
Lūžis. Nuopolis.
 
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
 
Seni draugai neišduoda.
 
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
 
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
 
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
 
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
 
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
 
Šviežios mintys, naujos idėjos.
 
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
 
Pabaiga.
 
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema.
Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
 
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
 
Papildyta:
 
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
 
http://www.djixas.com/story/p4.png
 
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
 
http://www.djixas.com/story/visiblemails.png
 
http://www.djixas.com/story/diamondmails.png
 
http://www.djixas.com/story/p2.png
 
http://www.djixas.com/story/p3.png
 
---------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------
 
Antra dalis, 2006-2011
 
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
 
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
 
http://www.djixas.com/story/m.jpg
 
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
 
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
 
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
 
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
 
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
 
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
 
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
 
WebMasterio Košmaras
 
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
 
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
 
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
 
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
 
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
 
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
 
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
 
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
 
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
 
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
 
Aukso amžiaus pabaiga
 
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
 
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos
- Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
 
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
 
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
 
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
 
Naujų uždarbio būdų beieškant
 
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
 
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
 
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
 
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
 
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
 
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
 
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
 
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
 
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
 
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
 
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
 
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
 
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
 
Prasideda
 
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
 
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
 
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
 
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
 
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
 
Smūgis žemiau juostos
 
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
 
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
 
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
 
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
 
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
 
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
 
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
 
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
 
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
 
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
 
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
 
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
 
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
 
Meilė iš pirmo žvilgsnio
 
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
 
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
 
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
 
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
 
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
 
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
 
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau
- „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs.
- Sporto klubas
- Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo)
- Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Prekiavimas Forex
- Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support
- Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
 
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
 
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
 
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
 
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
 
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
 
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
 
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
 
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
 
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
 
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
 
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
 
 
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
 
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
 
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
 
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
 
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
 
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
 
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
 

 
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
 
2011
 
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
 
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
 
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas.
Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
 
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
 
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
 
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
 
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
 
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
 
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
 
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
 
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
 
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
 
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
 
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
 
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
 
Sezono finalas
 
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
 
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
 
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
 
Pabaigai
 
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
 
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
 
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
 
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
 
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
 
Tokie žodžiai man reiškia daug...
 
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
 
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
 
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
 
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
 
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
 
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
 
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
 
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
 
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
 
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have
successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
 
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
 
- Turime naują žvaigždę
- Nesveiki krūviai
- Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
 
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
 
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
 
When your mind changes, your body will change.
 
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
 
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
 
Dėjau ant likimo.