Keliavimas vienam

Ar pritariate nuomonei, kad keliaujantys vieni - labiau pasitiki savimi ir mėgsta iššūkius? Ar nemanote, kad keliaujantieji grupėmis taip atsiriboja nuo galimybės pabendrauti su aplinkiniais, naujais žmonėmis?

Būna situacijų kai niekas kartu negali iškeliauti su tavimi, dėl finansinių ar dar kokių priežasčių..o vienam važiuoti kažkaip "vpadlu".. Gal buvot kur nors išvykę vieni, be kompanijos :D

Kam teikiat pirmenybę?

Ačiū už atsakymus :)

Kernius daug kelioniu vienas yra keliaves paskaityk jo bloge.

Labai gera tema.!

Pats vienas nesu keliaves, bet tie nuotykiai labai traukia.

Butinai kadanors isbandysiu.

P.s. dar cia sakai, kad vpadlu vienam varyt. Nemanai, kad cia tik pirma kart taip? Kai varysi jau 3-4kart vienas kurnors, tai ciuj bus dar linksmiau nei su chebra. :) (Komforto zona reik plesti!)

aš tikrai pritariu nuomonei, jog tie kurie keliauja vieni - mėgsta iššūkius bei pasitiki savimi. Nors esu keliavusi nemažai, tačiau dar niekad nekeliavau viena (tų kelionių kai reikia nusigauti iš vienos šalies į kitą nevadinu keliavimu) :) Pažįstu nemažai žmonių, kurie keliauja vieni ir visi kaip susitarę apie keliavimą vienam, atsiliepia kuo geriausiai :)

Va kaip tik laukia kelionė vienam kitą mėnesį į maltą,šioks toks nerimas yra,bet tikiuosi viskas vyks sklandžiai.

Labai gera tema.!

 

Pats vienas nesu keliaves, bet tie nuotykiai labai traukia.

Butinai kadanors isbandysiu.

 

P.s. dar cia sakai, kad vpadlu vienam varyt. Nemanai, kad cia tik pirma kart taip? Kai varysi jau 3-4kart vienas kurnors, tai ciuj bus dar linksmiau nei su chebra. :) (Komforto zona reik plesti!)

Na gal tu ir teisus , nesiginčysiu. Niekad vienam neteko, keliauti, todėl baisu :) Neesu iš tų žmonių kurie drįstų užkalbint kiekvieną žmogų sutiktą, o kaip žinia tokių yra :) Na, čia jau mano asmeniniai kompleksai greičiausiai :D

Aš Lietuvoi nelabai užkalbinu žmones, jei jie pirmi to nepadaro, tai apie užsienį iš vis patyliu :D Sedėčiau turbųt viešbutyje 24/7..o vat su kompanija būtų drąsiau

Ką veikt, kur eit vienam? :D Liūdna ir baisu :D

Na gal tu ir teisus , nesiginčysiu. Niekad vienam neteko, keliauti, todėl baisu :) Neesu iš tų žmonių kurie drįstų užkalbint kiekvieną žmogų sutiktą, o kaip žinia tokių yra :) Na, čia jau mano asmeniniai kompleksai greičiausiai :D

Aš Lietuvoi nelabai užkalbinu žmones, jei jie pirmi to nepadaro, tai apie užsienį iš vis patyliu :D Sedėčiau turbųt viešbutyje 24/7..o vat su kompanija būtų drąsiau

 

Ką veikt, kur eit vienam? :D Liūdna ir baisu :D

Nu tai va įsidrąsini Lietuvoj prieiti ir užkalbint žmones. O poto gali keliaut.

Užsienyje dar lengviau, nes nesirūpini ar įtiksi ar ne. :)

Šią vasarą vienas buvau trumputėj, vienos dienos, kelionėj į Taliną. Didžiausias pliusas, keliaujant vienam - nereikia su niekuo tartis kur eiti, ką veikti. Kaip dažniausiai būna, vienas nori vieno, kitas ano, ir gaunasi pykčiai. O su savim gi nesipyksi... :D

Minusai keliaujant vienam - saugumas ir šiaip gali būti nuobodu. Dėl saugumo tai pačiam teko patirti. Dar būnant Vilniuje, ir laukiant autobuso į Taliną, prisikabino kažkoks narkomanas, o tik nuvykus į Taliną, irgi kažkoks neaiškus tipas prisikabino. :D

Nu tai va įsidrąsini Lietuvoj prieiti ir užkalbint žmones. O poto gali keliaut.

Užsienyje dar lengviau, nes nesirūpini ar įtiksi ar ne. :)

Visiškai pritariu. Man žymiai ramiau užsieniečių ko vidury gatvės pasiklaust negu vietinių lietuvių.

Be to, užsienyje nėra kur dėtis. Žinai, kad nepasiklausus bus #####. O Lietuvoj tai vis neprapulsi.

Papildymas. Oho, kokia cencūra čia, net „šikna“ neleidžia parašyt.

Negaliu pasakyti, kad esu keliavęs daug, tačiau turiu keletą pastebėjimų. Atkreipkite dėmesį, kad aš neretai keliauju tranzuodamas, tad kraštutinumai ir įvairios situacijos kiek skiriasi nuo deginimosi pliaže.

Keliaujant kartu:

+ Yra palaikymas. Nesvarbu, kas nutiks, bet kažkas šalia padės Tau išsikapstyt iš bėdos.

+ Keliaujant komfortiškai (laiko leidimas prie baseino/viešbutyje), kompanijoje smagiau.

+ Galima pasiskirstyti daiktus (pvz. vienas pasiima palapinę, kitas - dujinę viryklę, žemėlapius).

+/- (kaip pažiūrėsi) Praleisi laiką su Tau rūpinčia kompanija, tačiau tą patį gali padaryti ir Lietuvoje, būti su artimais žmonėmis tikrai nereikia prabangos.

- Galimi nesutarimai. Nenuostabu, kad ilgesnėje kelionėje, o ypač po bemiegės nakties, žmonės būna pikti, alkani ir niūrūs. Norisi ramybės, o ne visada jos gausi.

- Reikia derinti kelionės planus. Kadangi aš toks laisvai mąstantis kelionės planavimo atžvilgiu (jei nenori - nereikia, jei gaunu pasiūlymą - neatsisakau).

- Kelionių partneriai gali įvaryti beviltiško streso. Iš mūsų 4 žmonių ekipažo vienintelis aš turėjau dujinę viryklę, kurią sugebėjau kelionės metu sugadinti. Situacija komiška: viena mergina nerimauja, kad neturėsim karšto maisto bent keletą dienų, jos draugas bando sutaisyti sriegį, dar vienas draugas valgo sumuštinius bei agurkėlius, o aš, stovėdamas šalia bažnyčios, vos ne juokiuosi. Galų gale, chebra sugebėjo uždegti dujų balioną, kurį po to teko gesinti. Man.

Keliaujant vienam:

+ Geriau pažinsi šalį. Nebus šalia žmogaus, kuriuo turi rūpintis ir apie jį galvoti. Eini, darai, džiaugiesi.

+ Žmonės linkę padėti vienišiems keliautojams. Galima sakyti, kad vyrauja kiek kitoks požiūris į solo keliautojus, ypač į tuos, kurie nebijo išlįsti iš komforto zonos.

+ Nereikės taikytis. Pvz. iškeliavęs vienas žadėjau, kad vienoje kelionėje užtruksiu apie dvi savaites. Planai pasikeitė - grįžau po keturių dienų. Kelionę sutrumpinęs įvykis daug ką pakeitė, ir gavau tik dar daugiau naudos. Kai stovi šlapias, ant tavęs lyja ir neturi stogo virš galvos nakčiai, tuomet mąstymas tikrai pasikeičia. Duočiau daug šansų, kad jei taip būtų nutikę keliaujant su kažkuo, būtų tekę namo grįžti autobusu.

+ Man patinka keliauti vienam. Aš dažnai prieš kelionę išsikeliu moralinius tikslus, o keliaudamas vienas galiu laisvai planuoti dienotvarkę ir sėkmingai įvykdyti tai, ką sumąsčiau.

+ Daugiau nuotykių, potyrių.

- Gali būti nuobodu. Kalbėtis su saule (tiesiogine to žodžio prasme, būnant blaiviame stovyje) galbūt atrodo keista, bet užtat labai gerai pralinksmina ir išblaško vienatvę.

Aš kažkada juokavau, jog „nėra bepročio, kuris su manimi važiuotų“. Jei atsirado, kurie keliautų su manimi, jie nebuvo bepročiai. Matyt, dauguma mano siūlytų idėjų skambėjo kaip pokštas.

Taigi, reikia atrasti tinkamą kelionės partnerį, ir galbūt tuomet nebekils klausimo, keliauti vienam ar kartu.

Beje, paskutinės dvi mano skaitytos knygos: „An idiot abroad“ (The Travel Diares of Karl Pilkington) ir „Round Ireland with a Fridge“ (Tony Hawks). Du skirtingi variantai: Karlo kelionėms vadovavo kūrybinė grupė, o tuo tarpu Tony keliavo vienas, ir kasdien sutikdavo vis naujų žmonių. Gana tipiškos situacijos, tad jei įdomu, verta šias knygas perskaityti. Yra serialas „An Idiot Abroad“ (serialas kurtas kelionės metu, o Karl tiesiog aprašinėjo savo įspūdžius), o pagal „Round Ireland with a Fridge“ yra sukurtas filmas, kurį kaip tik žiūriu. Tiesa, knyga išliks knyga.

Šį rudenį 40 dienų praleidau vienas Nepale, 10 iš jų eidamas vienas pėščiomis per Himalajus.

Klausimas - kaip tu su mokslais spėjai/susitvarkei? :o Tiek laiko keliavai..

Klausimas - kaip tu su mokslais spėjai/susitvarkei? :o Tiek laiko keliavai..

Paėmė akademines. Kiek pamenu pokalbį su Kerniumi per uždarbio meet'ą ir dabar skaitydamas jo nuotykius, drįstu abejoti, ar grįš jis į univerą :)

Paėmė akademines. Kiek pamenu pokalbį su Kerniumi per uždarbio meet'ą ir dabar skaitydamas jo nuotykius, drįstu abejoti, ar grįš jis į univerą :)

Tai jis dabar 3 kurse?

Tai jis dabar 3 kurse?

Nežinau :) Palaukim Kerniaus, gal jis atsakys.

Vasario gale minsiu su dviračiu iš Kauno i Londoną. Kažkodėl atrodo, kad nerasiu bendraminčių, todėl teks keliauti vienam. Na vienas tik minusas tas, kad gali būti liūdna.

Šį rudenį 40 dienų praleidau vienas Nepale, 10 iš jų eidamas vienas pėščiomis per Himalajus.

Kaip matau studentas esi dar, įdomu iš kur pinigų tiek susitaupai, nes manau tokios keliones tikrai nepigiai atseina, o dar studentas :) Manau dauguma jei tik galėtu sau leisti, ryžtusi tokiai kelionei. :)

Kaip matau studentas esi dar, įdomu iš kur pinigų tiek susitaupai, nes manau tokios keliones tikrai nepigiai atseina, o dar studentas :) Manau dauguma jei tik galėtu sau leisti, ryžtusi tokiai kelionei. :)

Kad tokia kelionė nėra iš lengvųjų. Jeigu pinigų negali susitaupyti, greičiausiai ir maršruto neįveiksi. O dar keliaudamas vienas...

Jau laukiu naujausių Kerniaus įrašų apie šią kelione bloge Kernius.net

Cia jau beveik "Man vs wild"

Kad tokia kelionė nėra iš lengvųjų. Jeigu pinigų negali susitaupyti, greičiausiai ir maršruto neįveiksi. O dar keliaudamas vienas...

Prie ko čia pinigai ir valia? Tu bent žinai ką nors apie mane, kad gali tokius dalykius teigti?

Cia jau beveik "Man vs wild"

Tik kažin ar link upės traukė, kad surastų gyventojus. :D

Neturėjau jokios kalnų patirties, niekada neslidinėjau ir tik kartą gyvenime buvau buvęs daugiau nei kilometro aukštyje. Tai buvo iššūkis.

<...>

Pavyko pasiekti Tilicho Lake – vieną aukščiausių ežerų pasaulyje, kur jokie gidai (paprastai) neveda turistų:<...>

Kerniau, gerbiu Tavo keliones, tačiau šį kartą drįstu įsikišti ir sukritikuoti. Kaip manai, kodėl gidai turistų neveda būtent ten, kur pats keliavai savarankiškai? Suprantu, keliautojai (kaip Tu) nuo turistų skiriasi fizinėmis, psichologinėmis savybėmis, tačiau Tu jokios patirties neturi. Knygos, patarimai, įvairi medžiaga vistiek nublanksta prieš patirtį. Lauksiu įrašo, galbūt tuomet atsiimsiu žodžius, nes dabar atrodo taip, jog rizikavai savo gyvybe. O ekstremalios kelionės neturėtų būti tapatinamos su mirtimi.

Pasidomėk keliautojo iš „Into The Wild“ (ne filmo, o knygos) Christopher McCandless likimu. Pervertino savo galimybes, netinkamai pasiruošė, me kartą suklydo. Liko įkalintas gamtoje ir vėliau mirė.

Prie ko čia pinigai ir valia? Tu bent žinai ką nors apie mane, kad gali tokius dalykius teigti?

Aš neturėjau omenyje tavęs, nepyk :)

Jau geriau mirsiu keliaudamas, negu gyvensiu nuobodu tipinio zmogaus (klono) gyvenima.