Pereiti prie turinio

Vaau

Patvirtinti nariai
  • Pranešimai

    106
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Atsiliepimai

    100%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    Vaau sureagavo į mr.eL Labas aš Alina   
    Manau reiktų daugiau įkvepiančių minčių homepage.
  2. Patinka
    Vaau sureagavo į Marius Lietuva grąžina šauktinių kariuomenę   
    Skaitau šitą temą ir nežinau ar kartais juoktis ar jau verkti pradėti. Čia tiek pievų prirašėt...
     
    Labiausiai apmaudu yra, kai Jūsų suvokimas apie valstybę baigiasi pasisakymu apie valdžią.
     
    Valdžia keičiasi, o tauta - ne.
     
    Nepsichuokit per daug dėl tos šauktinių kariuomenės - jeigu turit gerus darbus, mokotės, turit sukūrę šeimas, esat su paskolom ir t.t. niekas jums kilpos ant galvos nedės.
     
    Jei turit gerus darbus, kuriuos bijot prarasti, tai manau tai pakankamai svarus paaiškinimas + galit užsirašyti į šaulių sąjungą ir motyvuoti savo pasirinkimą, kad norėtumėt prie visuomenės apsaugos prisidėti kitais būdais.
     
    Viskas yra labai paprastai paaiškinama ir jnepsichuokit per daug. Estukai už kelių šimtų kilometrų ne tik gyvena su pilna šauktinių kariuomene, bet ir ekonomiškai už mus stipresni yra. Taip, kad šauktinių kariuomenė mūsų ekonomikos tikrai nesugriaus. :)
  3. Patinka
    Vaau sureagavo į Blackbeard Lietuva grąžina šauktinių kariuomenę   
    O ką tu jai davei?
  4. Patinka
    Vaau sureagavo į Blackbeard Lietuva grąžina šauktinių kariuomenę   
    Vienintelis Tavo doras argumentas yra pirmas. Visi kiti tiesiai iš vatniko plokštelės. :)
  5. Patinka
    Vaau gavo reakciją nuo Druski Nori pradėti verslą?   
    Konsultantas nėra

  6. Patinka
    Vaau sureagavo į Giedrius Lietuva prieš ir po krizės   
    Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
     
    ---
     
    Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
     
    Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
     
    Kas, kam ir kokią košę virė
     
    Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
     
    Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
     
    Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
     
    Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
     
    Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
     
    Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
     
    http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
     
    Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

    galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
    dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
    vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

     
    http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
     
    Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

    2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
    kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
    kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
    kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

    Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
     
    http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
     
    A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
     
    Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
     
    Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
     
    http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
     
    Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
     
    Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
     
    http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
     
    BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
     
    Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
     
    Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
     
    Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
     
    http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
     
    Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
     
    http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
     
    Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

    2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
    ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

    Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
     
    Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
     
    Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
     
     
    http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
     
    Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
     
    Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
     
    Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
     
    Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
     
    Tai kaip ten su ta emigracija?
     
    Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
     
    Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
     
    Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
     
    Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
     
    http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
     
    O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
     
    Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
     
    http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
     
    A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
     
    Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
     
    Keli štrichai pabaigai
     
    Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
     
    Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
     
    Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.
  7. Patinka
    Vaau sureagavo į Vyrasx5 Kitokių pažiūrų į gyvenimą vedamas esu - sunku, bet neliūdžiu   
    beleką, ai, nebeskaityk tu daugiau gal tų knygų, o eik alaus atsigert - bent gyvenimas gražesnis pasirodys..
  8. Patinka
    Vaau sureagavo į Algiz Garsiajam kovotojui su interneto piratais – dveji metai nelaisvės už narkotikus   
    Pagarsėjęs kovotojas prieš „Linkomanijos“ svetainę Vytas Simanavičius išgirdo teismo verdiktą. Kauno apylinkės teismas 44 V. Simanavičių pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Beje, tai yra švelniausia bausmė, kokią numato Baudžiamasis kodeksas.
     
    Šis nuosprendis gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui.
     
    Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, tęsdami 2012 m. vasario mėnesį pradėtą ikiteisminį tyrimą, V. Simanavičiui pareiškė įtarimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.
     
    V. Simanavičius buvo sulaikytas, kai savo pažįstamai, kuri bendradarbiavo su teisėsauga, perdavė 0,2538 gramo augalinės kilmės psichotropinės medžiagos.
     
    Asmuo, padaręs šį nusikaltimą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Todėl V. Simanavičius gali džiaugtis sulaukęs švelniausios bausmės.
     
    DELFI primena, kad Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijai (LANVA) vadovaujantis V. Simanavičius pagarsėjo 2011 metais, kuomet aršiai kovojo su interneto piratais. Tuomet kelis mėnesius rinkusi dokumentus ir įrodymus apie svetainėje linkomanija.net nelegaliai platinamą autorių teisių saugomą turinį reikalavo užblokuoti prieigą prie šio tinklalapio.
     
    http://www.delfi.lt/news/daily/crime/garsiajam-kovotojui-su-interneto-piratais-dveji-metai-nelaisves-uz-narkotikus.d?id=63703904#ixzz2povAGRVC
  9. Patinka
    Vaau sureagavo į TtomasS Pradedu sportuot.   
    Tikras vyras bent su 150kg pradėtų
  10. Patinka
    Vaau sureagavo į emporio Ežys tik po 0,9lt, viduje 5lt   
    Tik nereikia sutirstinti spalvu. As per daug nesureiksminu tokio zmoniu noro pasinaudoti akcija, tu man pasakyk, jei as saziningai nusipirkau korteliu (ju nepavogiau) mokejau savus pinigus, tai kur cia kriminalas? Kad daug ju pirkau ir kad kazkam gal neliko? kad as isigijes preke, jas panaudosiu savo poreikiams? Tuo labiau kad akcijos salygos is pradziu buvo vienokios, paskiau keistis pradejo. O kaip minejau, tas korteles pagal akcijos taisykles, galejau naudoti kur tik i galva sauna, kad ir Putinui i Kremliu skambint. O del morales ir kitu ''pasizvalgymo i save'' pasakysiu taip : verslumas ne nusikaltimas, kuo daugiau tokiu mastanciu zmoniu Lietuvoje bus - tuo geriau, tuo labiau cia uzdarbio forumas o ne ''davatkeliu grycia''. Ir siaip, siandiena musu Lietuveleje yra kur kas daugiau degradavusiu zmoniu, atviortkem i kepenis besibadanciu.
    Reziume is to isplaukia, kad Lietuvos zmones gyvena ne per geriausiai kad uzsiima tokiom xujniom. Nu bet vistiek dziaugiuosiu kad yra galvojanciu ;)
  11. Patinka
    Vaau sureagavo į SofteriZ Ežys tik po 0,9lt, viduje 5lt   
    Tai jei daugiau nei vienas telefonas namie, problemų kažin ar dėl aktyvavimo limitų bus :)
  12. Patinka
    Vaau sureagavo į Jumaxas Ežys tik po 0,9lt, viduje 5lt   
    Is rysio registra administruojancio zmogaus. Dar minejo kad galimas limitas tik numeriu aktyvavimui, nezinau kiek tiesos ir kaip tai veiks. Dar laiko daug, tai manau sugalvos :)
  13. Patinka
    Vaau sureagavo į SofteriZ Ežys tik po 0,9lt, viduje 5lt   
    Iš kur tokia informacija?
  14. Patinka
    Vaau sureagavo į Obuolys 77 Ežys tik po 0,9lt, viduje 5lt   
    Tai dabar nepildyti kokio skelbiu.lt balanso ? Ar jei siuncias tai viskas ok ?
  15. Patinka
    Vaau sureagavo į Jumaxas Ežys tik po 0,9lt, viduje 5lt   
    Baigsis akcija ir leis, kas prisipirko gales isnaudoti po akcijos, tik kiek zinau padarys tarpini sujungimo mokesti, taip kad saskaitoje bus maziau nei 5lt.. Cia taikoma akcijos metu.
  16. Patinka
    Vaau sureagavo į Core Ežys tik po 0,9lt, viduje 5lt   
    Operatorius omnitel(LT) , bite(LT) niekur nerašo, kad ezys, labas ar telemaxima.
  17. Patinka
    Vaau sureagavo į tavomano Ežys tik po 0,9lt, viduje 5lt   
    na man iš 5 viena nuėjo, kitos grįžo su atsakymu: techniniai nesklandumai...
  18. Patinka
    Vaau sureagavo į iPauL Ežys tik po 0,9lt, viduje 5lt   
    Įdomu, čia tik su naujom kortelėm nebeleis siųst ar ir išvis ežio padidintą tarifą blokuos, būtų smagu
  19. Patinka
    Vaau sureagavo į easyy Ežys tik po 0,9lt, viduje 5lt   
    Mokejimai.lt sako jog nuo sios dienos ezio sms nebus uzskaitytos, o iki tol gauti bus ismoketi. Tai nebesiuskite jau eziu ten :)
  20. Patinka
    Vaau sureagavo į tavomano Ežys tik po 0,9lt, viduje 5lt   
    skelbiu.lt : Dėl techninių problemų, galimi laikini Skelbiu.lt sistemos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.
     
    susiję? nes šiaip man nenuėjo sms'ai
  21. Patinka
    Vaau sureagavo į Nano Pokerio Aptarinėjimai   
    Didžiausias kol kas laimėtas pot'as. Like a pro :D
     
     
    Grabbed by Holdem Manager
    NL Holdem $1(BB) Replayer
    SB ($52.78)
    BB ($185)
    UTG ($92.90)
    Hero ($209)
    BTN ($215) Dealt to Hero Ah Kh
     
    fold, Hero raises to $3, BTN calls $3, fold, fold
     
    http://www.reactiongifs.com/wp-content/uploads/2011/12/OoooOoo.gif
     
    FLOP ($7.50) 5c 3c Kd
     
    Hero bets $5, BTN raises to $16, Hero calls $11
     
    http://www.reactiongifs.com/wp-content/uploads/2012/04/AQV9L.gif
     
    TURN ($39.50) 5c 3c Kd As
     
    Hero checks, BTN bets $29.62, Hero calls $29.62
     
    http://www.reactiongifs.com/wp-content/uploads/2012/03/IySPC.gif
     
    RIVER ($98.74) 5c 3c Kd As Ac
     
    http://www.reactiongifs.com/wp-content/uploads/2012/03/Anchorman2.gif
     
    Hero checks, BTN bets $74.05
     
    http://www.reactiongifs.com/wp-content/uploads/2011/11/excited_golden_girls2.gif
     
    Hero raises to $160 (AI), BTN calls $86.68
     
     
    Hero shows Ah Kh
    (Pre 48%, Flop 3.2%, Turn 9.1%)
     
    BTN shows 5h 5d
    (Pre 52%, Flop 96.8%, Turn 90.9%)
     
    Hero wins $416
     
    http://www.reactiongifs.com/wp-content/uploads/2012/05/omgomgomgomgomg.gif
  22. Patinka
    Vaau sureagavo į Arvydas Mano pirmoji arba nepaskutinė meilė   
    Apgaubkime facis1 savo tyra uždarbis.lt meile, gal žmogus atsivers ir pražys, iš beširdės būtybės su apsiaustu besišlaistančios po miesto parkus gūdžiais rudens vakarais, į meile savo artimui alsuojantį, didžiaširdį uždarbijos pilietį? :wub:
  23. Patinka
    Vaau sureagavo į denlow Gyvenimas Anglijoje (Pastebėjimai)   
    Siaip teisingai sakai, dauguma ir dirba fabrike iki pencijos, be man nuo to tik geriau, jai visi su akstaisiai butu man sunkiau butu geresni darba gaut:) o del pacios Lietuvos tai man ten nepatinka zmoniu kultura. Sustabdai mikriuka tai atpisa prota kad nestabdyk daugiau cia nes duobiu pagal krasta daug, autobuse bilieta nori nusipirkt tai guani gruzo kad neturi lygiai tokios sumos o reikia graza duot, Noroj neduok dieve paklausi kodel kaina buvo parasyta 1.99 o imuse 2.99, tai issaiskins kad ###### reik ziuret ka imi. Tie visi pensininkai kurie rekia kad jaunimas nemandagus nors ispaciu niekad neisgirsi "aciu" kai palaikai duris ar uzleidi kur, jaigu jaunesniam palaikai duris isejas is kurnors tai perkreiptu veidu ziuri ko tu cia nori is jo. Ir milijonas kitu situaciju kurios man sugadina nuotaika tik isejus is namu. Aisku visur pasitaiko tokiu zmoniu bet tikraj ne tiek kiek LT:)
  24. Patinka
    Vaau sureagavo į Giedrius Kaip pamilti save ir gyvenimą?   
    Bėgiojimo vyrui negana. Nusipirk svarmenį. Investicija apie 100-120 litų. Su vienu svarmeniu jau gali pasidaryt pakenčiamą programą visai viršutinei kūno daliai namų sąlygom, plius pratimai be jokių svorių (atsispaudimai, pvz.) ir kt. pratimai likusiam kūnui. Antra investicija - dviratis. Tai tiek šioks toks prasimankštinimas, tiek užsiėmimas, kurio tau, sakei, trūksta. Vietoj to, kad varvintum akis prie monitoriaus, kuo ne tik tu, bet ir mes visi piktnaudžiaujam, aplėk Kauną ir jo apylinkes. Gal kada į parką ir su kokia drauge nuvažiuosi ;) 1000 litų, kurie jau gali pradėti keisti tavo gyvenimą. Manau, jog ši suma atsižvelgiant į paskirtį yra niekinė.
     
    Kas liečia panas, nieko tam fronte nesitikėk, kol rimtai neinvestuosi į save. Jei tik prie kompo sėdėsi tai gali nors ir genijus būt, panoms neįdomu kaip gerai tu mokaisi, joms netgi neįdomu kokia tavo erudicija, jei negali joms pasiūlyti tam tikrų bazinių dalykų - pakenčiamos išvaizdos, minimalaus humoro jausmo, sveiko proto ribose išsitenkančio pasitikijėmo savimi ir apskritai vyriškos laikysenos (čia aš kalbu visų pirma ne apie figūrą, o apie asmenybę). Arba storos ir dosnios piniginės :D Juokauju.
     
    Siūlau nesidraskyt ir nesitikėt lengvo bei greito efekto. Turi užsibrėžt tam tikrus tikslus ir jų siekt, net jei daug kartų nepasisektų. Taip pat niekada nereikia paties savęs apgaudinėt. Vien todėl, kad parašysi forume besišysantį "smailą", dar nereiškia, kad toks ir patapsi, arba, jei imsi vaizduot, kad pasitiki savim, nebūtinai toks išliksi kritinėse situacijose. Visa tai turi ateit natūraliai ir ateis, jei pats save "apdorosi".
     
    Tavo vietoje, jei jautiesi ne kaip dėl to, koks esi, tai tiesiog tai sau pats pripažinčiau. Konstatuočiau, kad iki šiol susimoviau. Kai padedi save ant dugno vėliau pasijauti geriau, nes nuo dugno yra tik vienas kelias - į viršų. Todėl kapituliuok pats prieš save, tačiau ne tam, kad amžinai gailėtumeis to, koks esi, o tam, kad pajaustum psichologinę laisvę visa tai pakeisti. Nustok savęs gėdytis, tačiau, kaip minėjau, imkis veiksmų, investuok į save. Ramiai, kraštutinumų nereikia. Ateis laikas, pamatysi pirmuosius vaisius, o dar vėliau pats stebėsies, kad rašei kažką tokio, ką parašei šiandien.
     
    Kaip minėjau pirmam komentare, ta visa psichologinė rašliava, kurią čia tau aš ar kiti prirašysim, yra nieko verta, jei tu pats nebūsi ryžtingas. Nes tu, tu ir tik tu gali kažką pakeisti. Todėl mano komentaras nėra skirtas tave paguosti. Aš tau aiškiai sakau, kad gyvenimas tai ne motina Teresė ir arba tu kažką darai, arba nesiskundi. Tik tuo pačiu primenu, kad nereikia draskytis, turėk kantrybės ir pradžioje net negalvok apie rezultatą, daryk, ką reikia daryti ir tiek.
     
    Ir nebandyk rast dabar laikiną ramybę ir toliau panirt į tą savo pilką niūrią kasdienybę. Ieškok ne trumpalaikės, o ilgalaikės išeities.
     
    Nedelsiant.
  25. Patinka
    Vaau sureagavo į 2021 Dainų rekomendacijos   
    Ne dėl dainos, o dėl merginos, kuri privertė nusišypsoti ne vieną tūkstantį:
     
    http://www.youtube.com/watch?v=GRPUD8Wuwkc&feature=share
×
×
  • Sukurti naują...