fallender bach

Su PR kas netingi tikrai žino jau ne metus ir ne pusantrų apie jo aktualumą.

Man nerimą kelia minimos alternatyvos - PA, DA, Moz ir panašiai. Taip, tai bent jau naujinama ir kažką parodo, bet nėra google produktai, ir googlas į juos tikrai nežiūri sverdamas nuorodas į jūsų tinklalapį. Kaip orientaciniai rodikliai - tikrai gerai, bet kartais pernelyg drąsiai pabrėžiama, kad jais reikėtų remtis ir tikėti, kad juos veikia googlas ar atvirkščiai.

Man irgi kilo klausimas, kur čia nestandartas..:).

Tai be abejo perspektyvų yra, turbūt kaip ir kiekvienoj srity:).

Laivų gamyboj galioja taisyklė, kad laivo tūris (keliamoji galia) turėtų bent dvigubai viršyti numatomą visą svorį (konstrukcijos plius krovinio). Nes kai laivas įgrimzdęs iki pusės ar daugiau, stabilumas ženkliai krenta, išbalansavus krovinį galima gana nesunkiai apvirsti. Tai vienam kg krovinio plius laivo reiktų apie 2-3 keliamosios galios laivo, jei norisi saugiau jaustis:).

 

Kokios transporto inžinerijos perspektyvos?

Pažįstu kelis baigusius, kai kurie dirbą automobilių parkų prižiūrėtojais kokių nors įmonių, kai kurie valstybės tarnyboj (abu pastarieji dažniau su magistrais), didžioji dalis tiesiog servisuose. Tikros inžinerijos kaži ar Lietuvoj yra. Yra įdomiau dirbančių tokių va įmonių viena, antra, ir dar

O jei ką nors labiau fundamentalaus, tarkim fiziką (ar net matematiką)? Neprisiriši prie konkrečių inžinerijų, bet iš aukščiau padės suprasti gamtos procesus (kuriais inžinieriai ir remiasi). O jau 3-4 kursuose dažna būna kažkokios specializacijos, magistre galima ir visai siaurai nueiti. Kas žino, gal ir į mokslą patrauks..:)

Miegojau kadaise parke miesto centre (berods Tier park), pasitiesiau miegmaišį jau sutemus ir labai gerai pasnaudžiau iki ryto, nieks netrukdė..:D

Galiu parekomenduot ką pats samdžiau ir tikrai gerą įspūdį paliko - https://vimeo.com/121132801. Dirba komandoj su DJ'um, savo aparatūra ir savo šviesom netgi.

Įvairiai, bet dvi savaitės dar tikrai nėra daug. Gal tavo raktažodžiai reti, o gal paskendę aukštoj konkurencijoj, o retas googlindamas ir antrą paieškų puslapį atsidaro..

O taigi pilnas internetas.. Tik žinok ko konkrečiau nori:)

Mes taip pat buvom berods tris, o gal dvi dienas, bet skridom į Brėmeną, tada pervažiavom į Soltau, diena parke, nakvojom parko kempinge ir vėl grįžom į Brėmeną. Iš Brėmeno į Soltau nuolat zuja traukiniai (išskyrus naktis, kiek pamenu), kainavo kadaise keliolika eurų į vieną pusę, nuo Soltau iki Heidės apie 5 km, yra ir specialių kursuojančių autobusu, bet galima ir pasivaikščioti (kaip mes ir padarėm).

Parkas tikrai vertas dėmesio:)

Planuoju "atbuline data" - rašausi, kiek laiko gryno darbo dienoje gaunasi, atmetus visokius kavos/arbatos darymus, delfius, uzdarbius, pokalbius su kolegom ir panašius nukrypimus. Tuomet, kai pamatai, jog 12 valandų darbo diena realaus veiksmo atėmė kokias 6 valandas, kitą dieną dirbasi daug produktyviau:). Ką įkalbėjau pabandyti, likę apstulbę. Pvz sesijos metu grupiokai neva neturėjo laiko išsišluot grindų ar nueit į parduotuvę pavalgyt nusipirkt, cukrų šaukštais rydavo kelias dienas prieš egzą. Kai liepiau susirašyt realų laiką su chronometru, skirtą mokslui, pasirodė, kad tokios juodos trys paros sudarė vos 9-10 prasmingų valandų.

Žinant kiek realiai dirbi, galima prasmingai skirstyti ir pertraukas, kad greit neperdegti. Tuomet ir visos dienos našumas didėja. App'sų jokių nenaudoju, nes manau tai tik įrankis, nematau skirtumo, kur užsirašyti planus - popieriaus lape, word'e ar kokiam įmantriam appse:)

mano sesė darėsi prieš kokius 5-7 metus, kol kas viskas labai gerai. Bet dėl poveikio ilguoju laikotarpiu man irgi dar kyla klausimų. Kaip pvz pasireikš ar ne po 20 metų. Akys vystosi/degraduoja t.y. kinta toliau, ir operacijos poveikis tam gali turėti įtakos. Gali ir neturėti. O darytis geriausia turbūt seniausioje tuo užsiimančioje įmonėje, kur bus ir ilgametė patirtis, ir vardo/prestižo saugojimas daug aktualesnis.

10

Skirtumas tarp statistinio studijavusio ir statistinio nestudijavusio čia labai ryškus:).

Man iškilo klausimas - ką gyvenimo kontekste jūs laikote "prašiktais" ar tiesiog veltui praleistais metais? Tipo keturi ar šeši metai praleisti studijuojant, dirbant, keliaujant ir bendraujant su skirtingais žmonėmis, bet tarkim studijuojant neefektyviai, nieko nesusitaupant, pusiau tėvų išlaikomiems, yra blogiau nei tuos keturis metus dirbt fabrike ir užsidirbti daug ir susitaupyti DAUG? Ar išmokt savarankiškai kad ir programuoti ir jau po dviejų metų uždirbti jau ne tarkim 2, o 4 kEUR? Tai atskaitos taškas pinigai? Kaip tais baisiai liūdnai skamba... Negi rimtai?

Labai gerai veikia senas geras triukas - pagalvoti, ką veiktumėt, jeigu kas mėnesį į jūsų sąskaitą kas nors pervestų po tarkim 3 k EUR, ir taip iki grabo lentos. Aš tai šimtu procentų vistiek būčiau studijavęs, greičiausiai netgi ne vienam univere ir ne vieną sritį, vistiek dirbčiau, ką dirbu dabar, ir veikčiau didžia dalim tą patį. Ir to laiko niekaip nepavadinčiau išvaistytų. Labai džiaugiuosi, kad gal poreikiai mano nedideli ir pinigų pakanka, ir nereikia mąstyti vien apie juos dėliojant gyvenimą į "teisingai (pelningai)" ir "neteisingai" praleistus metus.

Jei studijos trukdo laimei - tai ir nereikia jų. Ramu ir gera. Svarbu kad tai būtų ir ilguoju periodu. Bet jei studijavimas teikia gyvenimo įdomumo - reiškia tikrai verta studijuoti.

Ir dar kai kuriems pabrėšiu - studijavę tais metais džiaugiasi įvairia patirtim, naujom žiniom, naujais žmonėm, kai kurie vyrais ir žmonomis, asmeniniu tobulėjimu, be abejo ir profesinėm žiniom. Bet nieks nesako kad visa laimė iš to - tai diplomas, dar pageidautina ant raudono popieriaus atspausdintas. Čia taip kažkodėl atrodo nestudijavusiems. Kita vertybių sistema.

Nu tai eilinis SEO straipsnis, kur kuo labiau ištemptas tekstas, kad patiktų robotui. Nesąmonė būtų tokius skaityti žmonėms, juk yra gyvenime ką veikti..:).

Šaunuolis, kietai:). Koks bendras ėjimo laikas gavosi? Kaip kitą kartą ruoštumeisi tokiam, jei išvis žadi eiti? (nors praėjus kuriam laikui manau tikrai norėsis kartoti). Nebuvo minčių paplūdimyje pailsint kojas einant basam? Kiek maždaug kg mantos nešeisi? Kaip taisyklėse yra su bėgimu? Nes sportininkai ar šiaip rezultatų siekiantys žmonės panašiose distancijose neišvengiamai juda ir ristele (prisiminus ekomaratonus, ultramaratonus ar ką nors tokio, nebūtinai ėjime netgi).

Antra pusė trasos dažniausiai sunkiausia ir būna, tik belikus porai valandų būna kad grįžta įkvėpimas greičiau viską baigti..:). Kokie tolimesni planai, koks sekantis ėjimas? Ar gal rudeniop į kokį dipolio iššūkį rankų pramankštint?:)

Jo, galėtų imt visus be išimties ir būtų daug mažiau problemų..

Kažkur neperseniausiai, prieš metus ar du, buvo tema - apklausa dėl uždarbiečių amžiaus. Paieškokit kam įdomu:)

Jei jau sudomino toks, nepamirškim ir jau daugiau nei keturiasdešimt metų organizuojamo kasmetinio Mokslų akademijos turistų klubo pėsčiųjų maratono (http://www.matk.lt/maratonas-2015), kur taip pat bendras atstumas 100 km, etapai po 25. Maršrutus parenka po visokias lankytinas vietas, kasmet vis kitoj vietoj. Ir, kiek teko eiti pajūriu, ne taip monotoniška viskas.

O ne geriau būtų vakarais tiesiog pabėgioti kokiam parke ar miškelyje? Grynam, deguonies ir fitoncidų prisotintam ore, o ne salėj. Jei neturi tikslo prisiaugint raumenų, tai bendrai savijautai turėtų būti tikrai geriau. Derinant su nedidele mankšta taip pat tiesiog lauke.

Lietuvoje, gegužės mėnesį, ir dar ekstremaliai.. Bandyt sekti orų prognozę ir tikėtis kad prilis kokią įdomesnę Žemaitijos upę. Retkarčiais po kelių dienų liūčių ir Dūkštoj vandens būna pakankamai. Musė iš bėdos, bet ekstrymą teks įsivaizduoti.. Arba taipogi sulaukus vandens pakilimo palėkti į Latviją - ten Amata populiari, ir pabanguojanti, ir vaizdai gražūs.

Paskaičiavimai kartais yra daromi, ypač buvo madingi prieš kelis dešimtmečius. Pavyzdžiui, nafta. Bet paskaičiavimai vyko to laiko perspektyvoje - pagal tuo metu žinomus naftos išteklius (kasmet, kas mėnesį atrandami vis nauji), pagal to meto išgavimo galimybes (kasmet technologijos vis tobulėja, išgauti darosi lengviau, to efektyvumas didesnis, telkinys išnaudojamas gerokai labiau), pagal to meto sunaudojimo normas (100 kilui degalų norma 15-20 litrų; kas irgi kasmet gerėja ir pereinama prie alternatyvų).

Dėl to tiems laikams tie skaičiavimai ir prognozės buvo gal tikslios, kad likę 25 metams. Bet numatyti ateitį, technologinį progresą, žaliavų naudojimo pokyčius, netgi madas - istorija rodo kad - tiesiog neįmanoma. Dėl to tokios prognozės praktiškai nesipildo. Laisvai gali būti, kad žmonijai tiesiog nebereiks naftos, o ne ji pasibaigs. Prisiminkime vien kiek pokyčių įnešė pastarųjų metų skalūnų revoliucija.

Metalų tendencija panaši, išgavimas lengvėja, atrandami vis naujesni telkiniai, vis daugiau perdirbama, vis daugiau elektronikoje jie keičiami polimerais. Tad sunku įsivaizduoti kad "pasibaigtų".

Jei nori kažkokios koreliacijos, kai supratau, ieškok neparametrinių metodų (Spearmano, Kendalo, Pearsono; priklausomai nuo duomenų), nors mano galva 200 imtis jau turėtų tikti ir parametriniams (tiesiog tiesiniai koreliacijai). Gausi koreliacijos koeficientus, kaip vienas dydis koreliuoja su kitu, ir patikimumo lygmenius šiems koeficientams, galėsi daryti kažkokias statistika paremtas išvadas.

O šiaip pradžiai eik lengviausiu keliu - standartinis nuokrypis, standartinė paklaida, patikimumo lygmuo šiems parametrams. Viskas yra tiesiog excelyje.

O šiaip dar laiko yra, perskaityk porą statistikos vadovėlių (yra bene visose bibliotekose, univero - būtinai), ir pamatysi, kiek daug visko gali sau pritaikyt. :)

Nesąmonė. Nepritariu nei vienam teiginiui... ypač dėl vaikų. Kiekvienam skirtingai "ateina" noras jų turėti.

Nebūkime DELFI'nai, nėra čia nei vieno teiginio. Yra statistika, atspindi respondentų nuomonių vidurkius. Turbūt nėra nei vieno, kuris anketoje pateikė visus skaičius būtent tokius, kokie jie čia yra. Ir gaila, kad vidurkius. Kažkodėl labai retai naudojami kiti rodikliai, kaip pavyzdžiui moda ar mediana, kurie ir šiuo atveju daug geriau atspindėtų žmonių nuomonę.

Mano amžiaus ribos prie daugelio punktų irgi būtų kitos. O dėl gyvybės draudimo - vieni atmeta negalvodami, kiti galvodami, kai kurie net ir paskaičiuoti netingi, kas padėtų apsispręsti. Kiekvienas turi savo toleruojamos rizikos lygį, ir galvoja ar verta rizikuoti dėl galimai kažko geresnio ateityje, ar ne. Bet, įtariu, retas konkrečiai pasiskaičiuoja ką iš to gauna ir ką praranda. Draudimas - baubas, paskola - nesąmonė, investavimas išvis nesusipratimas. Linkiu mažiau emocijų, daugiau skaičių, ir tada vertinti, ar rizikos/atlygio santykis tenkina ar ne.