suvalgysiu

Na jis nesupranta, jis losejas. Tai yra liga, kaip alkoholizmas. Alkoholikas irgi galvoja kad nieko cia blogo isgerti ir pasivolioti baloje.

Kita panasi topine : SU MANIMI NEISGERSI?
(as siaip mazai geriu tai ta fraze dvigubai biesina).

O iš kur tu žinai, kad aš žiūriu TV? :D Tavo žiniai, gyvenu užsieny ir taip pat viską, kas mane domina, žiūriu per kompiuterį. Tačiau skirtingai nei kiti "tv nežiūrėtojai", nematau skirtumo tarp serialo/žinių žiūrėjimo per plokščiaekranį svetainėje ar per laptop'o monitorių. Tuo labiau nematau reikalo dėl to girtis, nes TV žiūrėjimas nėra kažkoks užsiėmimas savaime - žmonės žiūri tai, kas juos domina.
 
p.s. "pyktis" mano post'e buvo juokais, nes tema apie mus erzinančius dalykus :)

amen
 
 
Erzina ne faktas, kad nežiūri TV, o kad kam nors užsiminus apie kažką, ką rodė per TV, jie būtinai išlys ir "pasigirs", kad "jie tai vat TV nežiūri". Viena kursiokė irgi labai mėgo pasigirt, kad nežiūri TV, atsimenu vienas pokalbis ėjo maždaug taip:
 
- aš tai vat nežiūriu to TV, tai nežinau ten tų visų kanalų...
...
- aš tai vat nežiūriu TV, nes ten neįdomu niekas, vien š rodo, tv pagalbas visokias
...
- aš tai kai nežiūriu to TV, tai nežinau, kas ta Šalčiūtė
...
- man tai patinka <serialo pavadinimas>
- o, tai vis tik žiūri TV? :D
- nene, tai aš ant kompiuterio atsisiunčiu (WTF LYG BŪTŲ KOKS SKIRTUMAS PER KUR ŽIŪRĖT TĄ S***** SERIALĄ, GI KĄTIK SAKEI, KAD NEŠVAISTAI LAIKO VISIEM ŠŪDAM KURIUOS RODO PER TV)
...
- mačiau per farus kažkada <1 istorija>, arba dar geras buvo <2 istorija>, vieną kart tai ten per farus <3 istorija>..<4 istorija>, arba belekaip juokinga buvo kai <5 istorija>...
- žvilgsnis iš manęs [-- nu tai vis tik žiūri tą TV... <_< )
- ..emm.. nu žodžiu neatsimenu ten, aš nežiūriu tų farų, tik brolis žiūrėjo, o aš tik fone namų darbus dariau...
 
...
 
Daug kas nežiūri to TV, studentai, kurie nebegyvena su tėvais ir neturi to TV, nes nėra prasmės ant jo leisti pinigus. Bet galit neknisti proto, kad "nežiūrit TV", jei siunčiatės serialus ir filmus ant kompo (dar viena frazė: "davai kas parekomenduokit kokį filmą šiam vakarui"), nes žiūrit tą patį š, tik per kitą ekraną.
 
 
****
 
kitos frazės:
 
"educate yourself on <išgalvotos mažumų problemos>"
 
šiaip kai kas nors pastoviai share'ina motyvacinius filmukus FB (nu tai seni, kiek tu tuos filmukus žiūrėsi, kol pradėsi kažką veikt?)
 
"sunkiai dirbu, kad pasiekti savo tikslą" - "tikslas" yra vaikščioti į sporto klubą.
 
kai koks nors konspiracijų teoretikas pamini žodį "geopolitika"

amen
 
 
Erzina ne faktas, kad nežiūri TV, o kad kam nors užsiminus apie kažką, ką rodė per TV, jie būtinai išlys ir "pasigirs", kad "jie tai vat TV nežiūri". Viena kursiokė irgi labai mėgo pasigirt, kad nežiūri TV, atsimenu vienas pokalbis ėjo maždaug taip:
 
- aš tai vat nežiūriu to TV, tai nežinau ten tų visų kanalų...
...
- aš tai vat nežiūriu TV, nes ten neįdomu niekas, vien š rodo, tv pagalbas visokias
...
- aš tai kai nežiūriu to TV, tai nežinau, kas ta Šalčiūtė
...
- man tai patinka <serialo pavadinimas>
- o, tai vis tik žiūri TV? :D
- nene, tai aš ant kompiuterio atsisiunčiu (WTF LYG BŪTŲ KOKS SKIRTUMAS PER KUR ŽIŪRĖT TĄ S***** SERIALĄ, GI KĄTIK SAKEI, KAD NEŠVAISTAI LAIKO VISIEM ŠŪDAM KURIUOS RODO PER TV)
...
- mačiau per farus kažkada <1 istorija>, arba dar geras buvo <2 istorija>, vieną kart tai ten per farus <3 istorija>..<4 istorija>, arba belekaip juokinga buvo kai <5 istorija>...
- žvilgsnis iš manęs [-- nu tai vis tik žiūri tą TV... <_< )
- ..emm.. nu žodžiu neatsimenu ten, aš nežiūriu tų farų, tik brolis žiūrėjo, o aš tik fone namų darbus dariau...
 
...
 
Daug kas nežiūri to TV, studentai, kurie nebegyvena su tėvais ir neturi to TV, nes nėra prasmės ant jo leisti pinigus. Bet galit neknisti proto, kad "nežiūrit TV", jei siunčiatės serialus ir filmus ant kompo (dar viena frazė: "davai kas parekomenduokit kokį filmą šiam vakarui"), nes žiūrit tą patį š, tik per kitą ekraną.
 
 
****
 
kitos frazės:
 
"educate yourself on <išgalvotos mažumų problemos>"
 
šiaip kai kas nors pastoviai share'ina motyvacinius filmukus FB (nu tai seni, kiek tu tuos filmukus žiūrėsi, kol pradėsi kažką veikt?)
 
"sunkiai dirbu, kad pasiekti savo tikslą" - "tikslas" yra vaikščioti į sporto klubą.
 
kai koks nors konspiracijų teoretikas pamini žodį "geopolitika"

Bendros
______________
- lauksim geresniu laiku
- laikas parodys
- as nesidomiu politika
- as nemoku pildyti deklaracijos internetu
- visi politikai vagys, nebalsuosium - tai nieko nepakeis
 
Is it gyvenimo
______________
- ant mano kompo veikia
- padariau kitap nei taremes, bet cia irgi gerai
- padaryk dabar pigiau, nes ateityje bus daug darbo
- seniuk, padek (darbas savaitei) eisim alaus paskui
- "kaip MES gerai pavarem", kita karta "kodel TU ten privelei klaidu"

Prie to paties pridėsiu dar vieną, kuris mažų mažiausiai atrodo debiliškai, bet matant šito reikalo mastus, tikrai garantuoju, kad dauguma forumo narių, turinčių FB, tai daro:
 
Kas per nauja mada į FB komentarus taginti žmones? '@Oksana Nesvarbu aš varysiu, tu varysi?' '@Domantas Neidomu, pažiūrėk kaiii stumia, lūžtu' - čia jums (tiems, kurie tagina) ar tiems jūsų draugams (kuriuos taginate) FB yra atjungęs privačias žinutes? Suprantu dar kai būna loterijos (kas, vėlgi, yra savotiškai kvaila) 'užtagink draugą su kuriuo norėtum mėgautis šiuo prizu'.. nu bet ######.. kalbėtis komentaruose? Seriously? Čia noras parodyt viešai visiems, kad jūs esat super social ir turit draugų, bei bendraujat su jais? Kodėl, ######, jei kažkas jus pralinksmina ar panašiai, tiesiog nenusiunčiate linko draugui į chatą ir ten nepasijuokiat kartu?

Pačiam Zeitgeist taip pat yra daug iš piršto laužtų faktų. Ypatingai "politikos" dalyje. Tai yra pripažinęs ir pats filmo kūrėjas.
 
 
Aš rekomenduočiau geriau pasidomėti istorija (patvirtintais faktais, o ne filmukais) - kaip visos didžiosios religijos įgavo tiek galios, kodėl, t.t. Galiausiai viskas atsiduria į politiką ir žmonių valdymą.

Pačiam Zeitgeist taip pat yra daug iš piršto laužtų faktų. Ypatingai "politikos" dalyje. Tai yra pripažinęs ir pats filmo kūrėjas.
 
 
Aš rekomenduočiau geriau pasidomėti istorija (patvirtintais faktais, o ne filmukais) - kaip visos didžiosios religijos įgavo tiek galios, kodėl, t.t. Galiausiai viskas atsiduria į politiką ir žmonių valdymą.

NATO mums nekelia grėsmės, kadangi mes patys esame NATO. Tai nereiškia, kad mes turime pritarti viskam, ką NATO šalys vykdo - pvz. man nepatiko, kad Turkija (savavališkai) numušė rusų lėktuvą, vos įskridusį į jų erdvę. Kitavertus, daugiau apie jokį oro erdvės pažeidimą ties Turkijos siena girdėti nebeteko, o pas mus Rusijos lėktuvai reguliariai apsilanko pasižvalgyt, nes niekas dėl to nieko nedaro.
 
 
 
Čia apie R. Paulausko pasisakymą? Taigi kątik jį gynei:
 
 
Dabar, kai įmečiau video, kur jis aiškiai išsidavė ką jisai palaiko, tai jau nebesvarbu, ane? :D
 
 
 
Aš tik vieno dalyko niekaip negaliu suprasti - kodėl visi, kaltinantys Europą, JAV, t.t. ir visur įžvelgiantys propagandą vakarietiškoj spaudoj, taip lengvai patiki bet kokiomis naujienomis palankiomis Rusijai? Net jeigu tai sklinda iš Rusijos finansuojamos spaudos kaip RT, ar tiesiog kažkokiuose neaiškiuose bloguose?
 
Krymas atsiskyrė referendumu? Kurį "prižiūrėjo" gatvėse vaikštantys kariai su automatais? :D
 
Į Siriją Rusija atskrido kovoti su teroristais? O subombarduotos ligoninės, nušluoti ir visiškai sunaikinti miestai - pvz. Aleppo, kuriame vyko daug taikių protestų, irgi buvo teroristų irštvos? Tikrai mėtyt bombas, naudoti cheminį ginklą prieš paauglius protestuotojus, papaišiusius anti-basadinių grafičių, ir visiškai nušluot nuo žemės paviršiaus miestą su 2mln. gyventojų buvo tinkamiausias būdas kovoti su keliais besislapstančiais teroristais? Ar tiesiog buvo įbauginta ir susidorota su bet kuo, kas prieštaravo Basado rėžimui?
 
Beje, jeigu atidžiai perskaitysi tavo pateiktą The Guardian straipsnį apie Gruziją, tai pamatysi, kad Europos Sąjunga pasmerkė abiejų pusių veiksmus. Bet tu atsirinkai tik tai, kas paranku tau: Gruzija iššovė pirmą šūvį. Ji tai padarė po metus laiko trukusios Rusijos eskaluojamos įtampos. Tai nereiškia, kad Gruzija yra angelai ir kad jie yra geriečiai, bet mums Gruzija yra neįdomi - mums turi būti įdomu Rusijos veiksmai, nes Rusija mums kelia grėsmę, Gruzija - ne.

Šiame straipsnyje rasite būdą kaip padidinti savo facebook fanų skaičių. Naudojantis šiuo metodu per vieną savaitę buvo surinkta 1822 puslapio gerbėjų, verta paminėti, kad puslapis jau turėjo 38k fanų, todėl savaitinis augimas sudaro 5%.

 
Tą patį procentinį augimą galite pasiekti ir Jūs, jeigu turite 10000 tikrų, natūraliai surinktų gerbėjų, tai per savaitę galite užsiauginti dar +500.
Būtina paminėti, kad ir iki tol, fanai augo savaime, nes puslapis aktyvus, nuolat atnaujinamas susijusiu turiniu. Tačiau pagal žemiau pateiktą grafiką galima matyti, kad didžiausias augimas prasidėjo būtent pritaikius naują metodą:

 
Žmones, kurie palaikino jūsų Facebook puslapio įrašą, pakvieskite pamėgti Jūsų puslapį
Prikviesti daugiau puslapio fanų Jums nereikės išleisti nei vieno cento Facebook mokamai reklamai, viskas, ko reikia, tai truptutis Jūsų laiko.
 
Turbūt pagalvojate, kaip žmonės gali mėgti jūsų įrašus, jei dar nemėgsta facebook puslapio? Paprastai, kai puslapio fanai palaikina arba pasidalina Jūsų skelbtais įrašais, tai pamato jų draugai, jei juos taip pat sudomina turinys, jie palaikina arba pakomentuoja įrašą ir nebūtinai tampa puslapio fanais. Būtent toki žmonės ir yra mūsų tikslinė auditorija. Tik pagalvokite, jeigu jie jau palaikino jūsų puslapio turinį, tai susidomėjo, jei tokiam žmogui nusiųsime kvietimą tapti fanu jis jau žinos apie jūsų puslapį ir dedelė tikimybė, kad kvietimą priims, nes jis mėgsta turinį, kurį talpinate. Ir ne tik, kad taps puslapio fanu, jis taps aktyviu puslapio fanu, nes tikėtina, kad spaus like arba komentuos jūsų ateityje platinamą turinį.
 
Kaip visa tai veikia? Tiesiog parašote įrašą, gaunate like, spaudžiate ant like skaičiaus ir atsidaro sąrašas žmonių, kurie paspaudė like arba kitą emociją. Dešnėje matysite mygtuką INVITE, jis bus aktyvus tik tada, jei žmogus dar nėra jūsų puslapio fanas arba dar nepakviestas, attinkamai matysis INVITED ir LIKED.

 
Efektyviausiai pakvietimai veikia per pirmas 24h po įrašo paskelbimo, žmonės gerai atsimena jūsų psulapį ir noriai priima pakvietimus. Jeigu įrašas kelių metų senumo ir pakviesite žmones, palaikinusius tą įrašą, tai labai didelė tikimybė, kad jie jau bus seniai užmiršę jūsų puslapį ir į pakvietimą pažiūrės kaip į bevertį „spamą“.
 
Šio metodo konversijų rodiklis tikrai nustebino, bandyto puslapio atveju jis siekė net apie 19%, tai yra pakvietus 100 žmonių vidutiniškai 19 priimdavo pakvietimą ir tapdavo fanais.
 
D.U.K (Dažnai užduodami klausimai)
Dažnas klausimas, kaip atrodys jūsų išsiųstas pakvietimas ar rašys jūsų asmeninio profilio informaciją, t.y. vardą pavardę ar rodys pakvietimą puslapio vardu? Tai dar vienas šio metodo privalumas, pakvietimas ateina nuo puslapio!

 
Dar vienas dažnas klausimas, jeigu puslapis iš ties didelis ir įrašai sulaukia labai daug like ar būtina siuntėti pakvietimus rankomis? Nebūtinai yra speicialios programos, kuriomis pasirašomas kodas bei šis darbas automatizuojamas. (Chrome įskiepis iMacros)
 
Ar yra paros pakvietimų išsiuntimo limitas? Taip yra, per parą galite išsiųsti nedaugiau nei 500 pakietimų, po to gausite įspėjimą iš facebook, kad pakvietimų siųsti nebegalite. Apribojimas galios 24h, po apribojimo pabaigos galėsite išsiųsti tik 150 pakvietimų, o po kiek laiko, jei negausite įspėjimo limitas padidės vėl iki 500. Taigi geriau negaukite įspėjimo ir nesusimažinkite limito.
 
Sėkmės renkant tikrus ir aktyvius facebook puslapio fanus!

Prieš kokius du metus užsikabinau ant užsienio kalbų mokymosi.

Liux hobis! Noriu pasiulyt appsa "memrise" , siuo metu vokieciu mokaus is ten.
 
https://play.google.com/store/apps/details?id=com.memrise.android.memrisecompanion&hl=lt
 
tiesa appsas netik kalbu mokymuisi, jis kaip <sutrauktas> 12 klasiu kursas :D isbandykit :)

NATO mums nekelia grėsmės, kadangi mes patys esame NATO. Tai nereiškia, kad mes turime pritarti viskam, ką NATO šalys vykdo - pvz. man nepatiko, kad Turkija (savavališkai) numušė rusų lėktuvą, vos įskridusį į jų erdvę. Kitavertus, daugiau apie jokį oro erdvės pažeidimą ties Turkijos siena girdėti nebeteko, o pas mus Rusijos lėktuvai reguliariai apsilanko pasižvalgyt, nes niekas dėl to nieko nedaro.
 
 
 
Čia apie R. Paulausko pasisakymą? Taigi kątik jį gynei:
 
 
Dabar, kai įmečiau video, kur jis aiškiai išsidavė ką jisai palaiko, tai jau nebesvarbu, ane? :D
 
 
 
Aš tik vieno dalyko niekaip negaliu suprasti - kodėl visi, kaltinantys Europą, JAV, t.t. ir visur įžvelgiantys propagandą vakarietiškoj spaudoj, taip lengvai patiki bet kokiomis naujienomis palankiomis Rusijai? Net jeigu tai sklinda iš Rusijos finansuojamos spaudos kaip RT, ar tiesiog kažkokiuose neaiškiuose bloguose?
 
Krymas atsiskyrė referendumu? Kurį "prižiūrėjo" gatvėse vaikštantys kariai su automatais? :D
 
Į Siriją Rusija atskrido kovoti su teroristais? O subombarduotos ligoninės, nušluoti ir visiškai sunaikinti miestai - pvz. Aleppo, kuriame vyko daug taikių protestų, irgi buvo teroristų irštvos? Tikrai mėtyt bombas, naudoti cheminį ginklą prieš paauglius protestuotojus, papaišiusius anti-basadinių grafičių, ir visiškai nušluot nuo žemės paviršiaus miestą su 2mln. gyventojų buvo tinkamiausias būdas kovoti su keliais besislapstančiais teroristais? Ar tiesiog buvo įbauginta ir susidorota su bet kuo, kas prieštaravo Basado rėžimui?
 
Beje, jeigu atidžiai perskaitysi tavo pateiktą The Guardian straipsnį apie Gruziją, tai pamatysi, kad Europos Sąjunga pasmerkė abiejų pusių veiksmus. Bet tu atsirinkai tik tai, kas paranku tau: Gruzija iššovė pirmą šūvį. Ji tai padarė po metus laiko trukusios Rusijos eskaluojamos įtampos. Tai nereiškia, kad Gruzija yra angelai ir kad jie yra geriečiai, bet mums Gruzija yra neįdomi - mums turi būti įdomu Rusijos veiksmai, nes Rusija mums kelia grėsmę, Gruzija - ne.

NATO mums nekelia grėsmės, kadangi mes patys esame NATO. Tai nereiškia, kad mes turime pritarti viskam, ką NATO šalys vykdo - pvz. man nepatiko, kad Turkija (savavališkai) numušė rusų lėktuvą, vos įskridusį į jų erdvę. Kitavertus, daugiau apie jokį oro erdvės pažeidimą ties Turkijos siena girdėti nebeteko, o pas mus Rusijos lėktuvai reguliariai apsilanko pasižvalgyt, nes niekas dėl to nieko nedaro.
 
 
 
Čia apie R. Paulausko pasisakymą? Taigi kątik jį gynei:
 
 
Dabar, kai įmečiau video, kur jis aiškiai išsidavė ką jisai palaiko, tai jau nebesvarbu, ane? :D
 
 
 
Aš tik vieno dalyko niekaip negaliu suprasti - kodėl visi, kaltinantys Europą, JAV, t.t. ir visur įžvelgiantys propagandą vakarietiškoj spaudoj, taip lengvai patiki bet kokiomis naujienomis palankiomis Rusijai? Net jeigu tai sklinda iš Rusijos finansuojamos spaudos kaip RT, ar tiesiog kažkokiuose neaiškiuose bloguose?
 
Krymas atsiskyrė referendumu? Kurį "prižiūrėjo" gatvėse vaikštantys kariai su automatais? :D
 
Į Siriją Rusija atskrido kovoti su teroristais? O subombarduotos ligoninės, nušluoti ir visiškai sunaikinti miestai - pvz. Aleppo, kuriame vyko daug taikių protestų, irgi buvo teroristų irštvos? Tikrai mėtyt bombas, naudoti cheminį ginklą prieš paauglius protestuotojus, papaišiusius anti-basadinių grafičių, ir visiškai nušluot nuo žemės paviršiaus miestą su 2mln. gyventojų buvo tinkamiausias būdas kovoti su keliais besislapstančiais teroristais? Ar tiesiog buvo įbauginta ir susidorota su bet kuo, kas prieštaravo Basado rėžimui?
 
Beje, jeigu atidžiai perskaitysi tavo pateiktą The Guardian straipsnį apie Gruziją, tai pamatysi, kad Europos Sąjunga pasmerkė abiejų pusių veiksmus. Bet tu atsirinkai tik tai, kas paranku tau: Gruzija iššovė pirmą šūvį. Ji tai padarė po metus laiko trukusios Rusijos eskaluojamos įtampos. Tai nereiškia, kad Gruzija yra angelai ir kad jie yra geriečiai, bet mums Gruzija yra neįdomi - mums turi būti įdomu Rusijos veiksmai, nes Rusija mums kelia grėsmę, Gruzija - ne.

NATO mums nekelia grėsmės, kadangi mes patys esame NATO. Tai nereiškia, kad mes turime pritarti viskam, ką NATO šalys vykdo - pvz. man nepatiko, kad Turkija (savavališkai) numušė rusų lėktuvą, vos įskridusį į jų erdvę. Kitavertus, daugiau apie jokį oro erdvės pažeidimą ties Turkijos siena girdėti nebeteko, o pas mus Rusijos lėktuvai reguliariai apsilanko pasižvalgyt, nes niekas dėl to nieko nedaro.
 
 
 
Čia apie R. Paulausko pasisakymą? Taigi kątik jį gynei:
 
 
Dabar, kai įmečiau video, kur jis aiškiai išsidavė ką jisai palaiko, tai jau nebesvarbu, ane? :D
 
 
 
Aš tik vieno dalyko niekaip negaliu suprasti - kodėl visi, kaltinantys Europą, JAV, t.t. ir visur įžvelgiantys propagandą vakarietiškoj spaudoj, taip lengvai patiki bet kokiomis naujienomis palankiomis Rusijai? Net jeigu tai sklinda iš Rusijos finansuojamos spaudos kaip RT, ar tiesiog kažkokiuose neaiškiuose bloguose?
 
Krymas atsiskyrė referendumu? Kurį "prižiūrėjo" gatvėse vaikštantys kariai su automatais? :D
 
Į Siriją Rusija atskrido kovoti su teroristais? O subombarduotos ligoninės, nušluoti ir visiškai sunaikinti miestai - pvz. Aleppo, kuriame vyko daug taikių protestų, irgi buvo teroristų irštvos? Tikrai mėtyt bombas, naudoti cheminį ginklą prieš paauglius protestuotojus, papaišiusius anti-basadinių grafičių, ir visiškai nušluot nuo žemės paviršiaus miestą su 2mln. gyventojų buvo tinkamiausias būdas kovoti su keliais besislapstančiais teroristais? Ar tiesiog buvo įbauginta ir susidorota su bet kuo, kas prieštaravo Basado rėžimui?
 
Beje, jeigu atidžiai perskaitysi tavo pateiktą The Guardian straipsnį apie Gruziją, tai pamatysi, kad Europos Sąjunga pasmerkė abiejų pusių veiksmus. Bet tu atsirinkai tik tai, kas paranku tau: Gruzija iššovė pirmą šūvį. Ji tai padarė po metus laiko trukusios Rusijos eskaluojamos įtampos. Tai nereiškia, kad Gruzija yra angelai ir kad jie yra geriečiai, bet mums Gruzija yra neįdomi - mums turi būti įdomu Rusijos veiksmai, nes Rusija mums kelia grėsmę, Gruzija - ne.

Nežinau, kur radai šį skaičių "35%" - spėju, kad dūrei iš akies ir tuo pačiu pagražinai, kad tavo argumentas skambėtų įtikinamiau. Paslaugų kainos kilo, nes minimalus atlyginimas nuo euro įvedimo Lietuvoje pakilo 21%, nuo liepos 1d. bus pakilęs viso 31%. Tad panašaus kilimo galima tikėtis ir paslaugų sferoje, kurioje padavėjos, virėjai, kirpėjos ir t.t. dirba už minimumą.
 
 
 
Grėsmė yra pagrįsta.
 

 
Žemėlapis, kur Rusijos kariuomenė (arba neoficialiai remiami kariai) yra šiuo metu kaimyninėse šalyse. Kodėl manai, kad Lietuva negali būti viena iš jų?
 
Kol kas mes turim NATO ir ES užnugarį, bet vykdant bailią politiką, galima pramiegoti savo teritorinį vientisumą: dėl to 2008 m. įspėjo JAV politikė Sarah Palin apie grėsmę Ukrainai, taip pat dar 2008 m. buvo įspėjimų dėl galimo hibridinio karo Ukrainoje.
 
2008 m., Rusijai užpuolus Gruziją, mažai kas kreipė dėmesį. Dabar Rusijos kariuomenei judant į vakarus, pasaulis suprato, kad Rusija po truputį artinasi prie mūsų sienų. Kas galėtų būti kitas taikinys?
 
 
 
https://www.youtube.com/watch?v=MiehF5yAc18
 
(iki 8:30)
 
Žodžiu, žmogus pasakoja, kad mums reikia lįsti į gerą vietą Rusijai, nes kai ji laimės 'gijopolytinį konflyktą' (visų naudingų idiotų pamėgtas catch-phrase'as), mes kaip šuniukai gausim geresnį kaulą; o vakarai, pasak jo, iš viso mus sunaikins, uzurpuos ir šiaip yra demonai.

Selektyvus teisingumas. Jeigu jau žymi "kelia grėsmę", tai būk mielas ir pažymėk "dėl to, kad". Nes būtent antroji sakinio dalis yra paaiškinanti pirmąją ir jos atsisakant iš esmės keičiasi pirmosios dalies prasmė. Žymėk taip:
 
 
Nereikia apsimetinėt kvaileliu. Yra aiškiai nurodyta KODĖL tai kelia grėsmę. O kad Rusijos informacinė erdvė iš savęs pati kelia grėsmę Lietuvos saugumui - tai faktas. Ar bandysi tą paneigti?

O šitoje statistikoje pridėta ir kiek emigrave uždirba dažydami sienas? Jei taip tai gan realūs vidurkiai :)

Neturi. Šita teorema sako, kad įvykiai anksčiau ar vėliau priartės prie savo tikimybių teorijos diktuojamo rezultato (kas ruletėje reiškia kazino laimėjimą - netgi tam straipsny taip parašyta).
 
Įsivaizduokim, ateini prie ruletės ir 10 kartų iš eilės iškrenta raudonas. Turbūt nori statyti už juodą, bet trumpam nueini į tualetą - už kurį statysi dabar? Gal juodą, nes 10 praeitų skaičių buvo raudoni? Bet štai ateina draugas ir sako: nepatikėsi, "kol buvai tualete 20 kart iš eilės iškrito juodas :o" Už kurį statysi dabar?? Tai gal vis dėl to raudoną? Prie kitos ruletės išgirsti klyksmus: "nesamonė, jau 15-ą kart raudonas krenta!!" Už kurį dabar???
 
O iš tikro jokio skirtumo, nes šansas, kad sekantis kamuoliukas bus ar juodas, ar raudonas, visiškai nepakito - išliko 48.6%
 
Kadangi ruletė neturi atminties, praeities įvykiai nedaro įtakos ateities įvykiams. Kodėl nedaro? Nes sąlygos žaidimo nepakinta - jeigu iškritus iškritus raudonam kamuoliukui kazino išimtų visus raudonus statymus iš ruletės, tai jau būtų sąlygų pakeitimas ir šansai pakistų, tačiau jie to nedaro ir šansai išlieka toki patys, kaip ir praeitą metimą.
 
O gal jūs įsivaizduojat, kad iškritę kamuoliukai vienas kitam paskambina telefonu ir sako: žėkit gal truputėlį susilyginam, nes jau per daug čia mūsų raudonų iškrito..

Pastaruoju metu forume atsirado žmonių, tikinčių, kad įmanoma rasti būdą nugalėti bene populiariausią kazino žaidimą - ruletę.
 
Šiuo pranešimu pabandysiu paaiškinti, kodėl tai yra neįmanoma, ir kodėl tiek daug žmonių, susižavėję iš pirmos pažiūros lengvais pinigais, vėliau praranda milžiniškas sumas, o kartais ir visą savo bei savo artimųjų gyvenimą.
 
Ruletės statymo laukas yra sudarytas iš 18 raudonų, 18 juodų ir 1 žalio laukelio (Amerikietiškoj ruletėj žali laukeliai yra 2).
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b9/European_roulette.svg/650px-European_roulette.svg.png
 
Būtent šis žalias laukelis ir yra kazino pranašumas prieš žaidėją. Jeigu ruletėje nebūtų žalio laukelio, žaidėjai turėtų 50/50 šansą laimėti ir vidutiniškai paėmus viskas stovėtų vietoje, tačiau 1 kartą iš 37-ių iškritus žaliai spalvai, kazino susižeria visus statymus už spalvas, tuzinus, eilutes, lyginius/nelyginius (kadangi 0 nėra nei lyginis, nei nelyginis) ir t.t.
 
Tikimybės ir longrun
 
Daugelis žmonių, kuriems pasisekė šiek tiek išlošti, kažkodėl įsivaizduoja, sugebėję nugalėti kazino. Vienintelis būdas nugalėti kazino, tai būti pliuse per "longrun" (ilgąjį laikotarpį). Longrun nėra nei vakaras, nei savaitė, nei mėnuo, nei metai - tai yra begalybė. Būti pliuse "longrun'e" - tai yra matematiškai palenkti tikimybes savo naudai. Kol nerasi tikimybių formulės, dėl kurios tavo sistema turi didesnį EV (matematinę viltiį) negu kazino, tol ruletės nugalėjęs nebūsi.
 
Variacija
 
Taigi, kodėl kai kurie žmonės laimi, o kiti pralaimi? Liaudiškai tai vadinama sėkme, matematiškai - variacija. Variacija, tai skirtingos tikimybių baigtys, per tam tikrą laiko tarpą. Paprastai šnekant, niekas negali garantuoti, jog sekantis kamuoliukas bus juodas, paskui raudonas, kad skaičius trys neiškris penkis kartus iš eilės, ir t.t. Tai lemia sėkmė, variacija. O jos kontroliuoti niekas negali. Variacija neturi atminties, neturi draugų ar priešų. Variacija nėra asmuo (pvz. Dievas), tai tėra atsitiktinių praeities įvykių virtinė.
 
Statymai
 
Populiariausia yra statyti už spalvas. Kadangi tiek raudonų, tiek juodų skaičių yra po 18-ą, o ruletėje yra viso 37 skaičiai, šansas laimėti 18/37 arba 48,6% - taigi kazino turi maždaug 51,4/48,6 pranašumą prieš žaidėją.
 
Dar vienas populiarus statymas - statyti už du tuzinus. Pacituosiu savo pranešimą apie šią sistemą:
Viskas paremta tuo, kad rizikuoji 2 unitais, bandydamas laimėti tris. Kadangi statai ant dviejų tuzinų (24 skaičių), tai laimėsi vidutiniškai 24 kartus iš 37.
Pralaimėsi vidutiniškai 13 kartų iš 37 (palikti skaičiai), tik šį kartą prarasi ne 1 unitą (kurį gauni laimėjimo atveju), o prarasi 2.
 
Taigi, visumoj išeina: 1 unitas * 24/37 (laimėjimas) + (-2) unitai * 13/37 (pralaimėjimas) = 24/37 - 26/37 = -2/37
Kaip matai, laimėjimas neatperka pralaimėjimo ir rezultate gaunam minusą. Taigi, kiekvienu statymu, vidutiniškai prarandi 2/37 unito, arba 5.4 cento nuo $1. (Kaip ir buvo rašyta mano ankstesniame pranešime).
 
Kaip matom visumoj neženkliai eini į minusą, o kadangi 1 unitą laimi beveik 2 kartus dažniau negu praloši 2, tai sukuria įspūdį, jog sistema veiksminga.
 
 
Tai tik du populiariausi statymai, tačiau bet kokio statymo tikimybes galima apskaičiuoti matematiškai ir pamatyti, jog kazino prieš mus visada turi pranašumą. Iš tiesų, kad ir kokį statymą atliktume ruletėje, mūsų šansas laimėti bus toks pat - 48,6%, o nuo kiekvieno pastatyto lito, vidutiniškai pralošime 5,4 cento (plačiau šaltinyje apie ruletę).
 
Sistemos
 
Kadangi pagal tikimybių teoriją neįmanoma rasti statymo, kuris žaidėjui atneštų pranašumą prieš kazino, visos ruletės "sistemos" vadovaujasi psichologiniu faktoriumi, vadinamu Lošėjo Argumentu. Lošėjo argumentas, tai manymas, jog praeities įvykiai daro įtaką ateities įvykiams, kurie iš tiesų tarpusavyje nėra susiję. Pvz.: jeigu praeitą kartą ruletėje iškrito juodas kamuoliukas, tai šansas, kad sekantis kamuoliukas bus juodas nepakinta, jis išlieka toks pats kaip ir pirmą kartą (18/37), kadangi lentoje vis dar yra 18-a juodų skaičių, 18-a raudonų ir 1 žalias.
 
Populiarūs lošėjo argumento pavyzdžiai ruletėje:
- statymo dvigubinimas pralošus
- statymo mažinimas laimėjus
- statymas už priešingą spalvą, kuri iškrito praeitą kartą
- statymas už spalvą, kuri dabar yra 'ant bangos'
- statymas už skaičių, kuris seniai neiškrito
 
ir t.t.
 
Plačiau galite pasiskaityti:
http://en.wikipedia.org/wiki/Roulette - čia rasite ir lentelę su tikimybėmis bei vidutiniu pralošimu per kiekvieną statymą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Gambler%27s_fallacy
 
 
Jeigu šis pranešimas išgelbės bent 1-ą gyvenimą, manau buvo verta jį rašyti. Sėkmės ir žaiskite atsakingai :)

Oi kaip smirda Šliužo lygio referendumais, oi kaip smirda. :) Kol kas neturiu laiko nagrinėt įstatymą ir debunkint šito bullet-listo, kur duodu 90%, kad yra nesąmonės, kad sulaukt daugiau balsuotojų. Paprastai, kai viskas būna pagrįsta, tai būna pateikiama ir įstatymo projekto citata, o ne tik bullet-listas. Bullet-listai patinka tiems, kurie siekia klaidint visuomenę, nes žino, kad niekas pačio įstatymo neskaitys.
 
Bet ok, atsiverčiam pirmą ir pagrindinį puslapį "kodėl turime pasirašyti": http://b3g.lt/birzelio-3-ios-grupe-kodel-turime-pasirasyti/
 
Kliūva už akių: "Apklausos patvirtina, kad 58% ES gyvenančių islamo išpažinėjų remia teroristinę „islamo valstybę“." - statistika iš šiknos. http://www.icmunlimited.com/data/media/pdf/New-EU-Comb.pdf - realus palaikymas siekia kelis procentus.
 
"Iki 80% į Europos Sąjungą plūstelėjusių nelegalių imigrantų yra aktyvūs jauni vyrai." - irgi netiesa. Skaičiai yra apylygiai ir didesniąją dalį sudaro moterys. "Aktyvūs jauni vyrai" sudaro 21.5% pagal UN. http://data.unhcr.org/syrianrefugees/regional.php
 
"Europos Komisijos vertinimu, per trejus metus į ES atvyks apie 5 mln. nelegalių imigrantų." - čia galima laikyt "pusiau tiesa", nors informacijos šaltinio (žinoma) nėra, bet EK prognozuoja, kad per 2016-uosius Europą pasieks 3 mln pabėgėlių, per tris metus galbūt ir logiška būtų tikėtis 5 milijonų.
 
Tai ką galima sakyt apie jūsų iniciatyvą, kai pirmi prieš akis stovintys faktai yra bullshitas (klaidingi)?! Kaip bet koks mąstantis žmogus gali pasitikėt jūsų bullet-listu be jokių citatų iš įstatymo teksto po tokių nesąmonių?
 
Šitas forumas jau ir taip atsikando visokių idiotiškų visuomeninių iniciatyvų, kur buvo klaidinami forumo nariai, todėl primygtinai siūlau prieš pasirašant bet kokią nesąmonę rastą internete pirmiausia
TIKRINKIT FAKTUS, parašyt straipsnelį su keistu bullet-listu ir netikra statistika gali bet kas, bet tai nereiškia, kad tai yra tiesa. Jeigu matot, kad kažkas iškart nesutampa, NEPASIRAŠINĖKIT ir žiūrėkit į pasiūlymą ULTRA-KRITIŠKAI, tik įsitikinę pateiktos informacijos teisingumu, spręskit ar norit, kad jūsų parašas būtų ant tokio pasiūlymo. Kiekvienas parašas yra labai svarbus tokiose iniciatyvose, dėl to turi būt dedamas labai atsakingai.
 
Kad ES turi problemų su migrantų kontrole yra faktas, bet tai nereiškia, kad laikas dėliot parašus ant visokių neaiškių iniciatyvų neįsitikinus jų teisingumu.

TRUMPA ĮŽANGA
 
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
 
ĮVADAS
 
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
 
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
 
BENDRAI
 
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
 
NUO KO PRADĖTI?
 
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
 
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
 
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
 
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
 
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
 
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
 
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
 
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
 
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
 
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
 
 
STRUKTŪRA
 
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
 
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
 
1. ĮŽANGA
2. DĖSTYMAS - I teiginys,
DĖSTYMAS - II teiginys
DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
 
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
 
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt.
II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas)
III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
 
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą....
KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
 
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
 
Kaip taip padaryti?
1. Aiški, logiška struktūra
2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas)
3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
 
Kaip atrodo įžangos struktūra?
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį)
http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
 
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį.
Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip:
"Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
 
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
 
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
 
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
 
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
 
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
----------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
 
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
 
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
 
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
 
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
 
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS?
TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
 
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
 
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
 
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
 
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
 
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
 
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
 
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
 
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
 
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
 
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
 
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
 
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
 
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
 
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
 
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui.
-------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
 
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
 
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
 
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
 
I VARIANTAS
 
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
 
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
 
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
 
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
 
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
 
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
 
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
 
 
II VARIANTAS:
 
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
 
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
 
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
 
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
 
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - ....
-Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog...
-Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
 
DAR KELI PATARIMAI:
 
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
 
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
 
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
 
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
 
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
 
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
 
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
 
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti
sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
 
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
 
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
 
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
 
IR PABAIGAI...
 
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
 
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
 
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!

Neturi. Šita teorema sako, kad įvykiai anksčiau ar vėliau priartės prie savo tikimybių teorijos diktuojamo rezultato (kas ruletėje reiškia kazino laimėjimą - netgi tam straipsny taip parašyta).
 
Įsivaizduokim, ateini prie ruletės ir 10 kartų iš eilės iškrenta raudonas. Turbūt nori statyti už juodą, bet trumpam nueini į tualetą - už kurį statysi dabar? Gal juodą, nes 10 praeitų skaičių buvo raudoni? Bet štai ateina draugas ir sako: nepatikėsi, "kol buvai tualete 20 kart iš eilės iškrito juodas :o" Už kurį statysi dabar?? Tai gal vis dėl to raudoną? Prie kitos ruletės išgirsti klyksmus: "nesamonė, jau 15-ą kart raudonas krenta!!" Už kurį dabar???
 
O iš tikro jokio skirtumo, nes šansas, kad sekantis kamuoliukas bus ar juodas, ar raudonas, visiškai nepakito - išliko 48.6%
 
Kadangi ruletė neturi atminties, praeities įvykiai nedaro įtakos ateities įvykiams. Kodėl nedaro? Nes sąlygos žaidimo nepakinta - jeigu iškritus iškritus raudonam kamuoliukui kazino išimtų visus raudonus statymus iš ruletės, tai jau būtų sąlygų pakeitimas ir šansai pakistų, tačiau jie to nedaro ir šansai išlieka toki patys, kaip ir praeitą metimą.
 
O gal jūs įsivaizduojat, kad iškritę kamuoliukai vienas kitam paskambina telefonu ir sako: žėkit gal truputėlį susilyginam, nes jau per daug čia mūsų raudonų iškrito..

Atsakymas paprastas, vietoj to, kad pasižadėtum sau NUO RYTOJ (arba po poros valandų) kažką daryt, tai daryt iš karto, tą pačią sekundę.