savasmg

nuo kada nepilnameciai negali pinigu keisti? apie savo ateisties verslo idejas kalbet ir panasiai? taip kad manau stipriai nusisnekejote

Gal kam pravers.
ISTORIJOS_KONSPEKTAS.doc

Sveiki,
 
kaip dauguma jaunuolių esu ne kartą sau pasakęs, kad viskas "nuo [įrašyk savo laiką] pradėsiu bėgioti!". Pabėgiodavau dieną, dvi, kartais tris net. Ir viskas. Tačiau šią vasarą viskas kitaip. Grįžau po atostogų Lietuvoj, pamačiau, kad sveriu daugiau, nei kada nors gyvenime, pilvas pradėjo augt...nugi tukt pradėjau.
 
Nusprendžiau pradėt imt ir bėgiot. Nenusistatinėt nieko, tiesiog nusipirkau patogias ausines, į telefoną įsikėliau patinkančios muzikos ir viskas, lėkt laukan. Maršrutą sugalvojau gana paprastai - išbėgau, sukau gatvelėm tokiom, kuriom dar nesu ėjęs ir bėgau tol, kol kojos laikė.
 
Per pirmąjį bėgimą, prisipažinsiu, teko keletą kartų sustot, kvapą atgaut. O štai prieš 4 dienas bėgamą atstumą prasiilginau beveik 50%. Niekad tokio gero jausmo nebuvo.
 
Taigi, pirma diena, kai pradėjau bėgiot buvo liepos 17. Skaičiuojant, kad šiandien Rugpjūčio 3 ir kad esu praleidęs 2 bėgimus, tai bėgioju jau 15 dienų (šiandien dar neskaičiuoju, nes kol rašau, dar nebėgau). Kiek daugiau nei dvi savaitės.
 
http://img708.imageshack.us/img708/3056/begiojimomarsrutas.png
 
Smagiausia, kad nustot neketinu. O kad tikrai nenustočiau ir dar galbūt kažką įkvėpčiau pagaliau nustot sau žadėt ir padaryt tą patį, sugalvojau dviejų savaičių iššūkį.
 
Taigi, per ateinančias dvi savaites aš ne tik, kad tęsiu bėgiojimą kasdien, bet kartu ir filmuosiu truputį ir šiaip dalinsiuos įspūdžiais, motyvacija, muzika ir moraline pagalba. Pirmąjį įrašą ir apibendrinimą po dviejų savaičių, skelbiu čia, tačiau šiaip dienos progresus žymėsiu savo asmeninio tobulėjimo dienorašty.
 
Kas norit pagaliau pradėt bėgiot, kviečiu prisijungti: tiek asmeninio tobuljimo forume, tiek čia - uždarbyje. O įveikus tas pirmąsias dvi savaites ir tikrai pajautus rezultatus, bus dar lengviau tęsti toliau. Žingsnis po žingsnio, judėsiu fizinio pasirengimo keliu tolyn. Matysim, kur jis nuves :)
 
Pradedam.
 
[2012 Rugpjūčio 3 - Penktadienis]:
 
Reikėtų šiaip dar daugiau naujos muzikos įsikraut. Playlist'e sukasi vis tas pats per tą patį, pradeda nusibost.
 
Kiti dainų papildymai:
2Pac - Changes
2Pac - I'm a Hustler
2pac - Still Ballin
2pac - I'm a Soldier
300 Violin Orchestra - Jorge Quintero
DMX - X Gon' Give It To Ya
Eminem - Cindarella
Eminem - Lose Yourself
Eminem ft. Nate Dogg - Till I Collapse
Eminem ft. Nate Dogg & 50 Cent - Never Enough
Inspirational Running Song (nežinau pavadinimo)
Jay-Z - Moment of Clarity
Roy Jones - Can't be touched
Roy Jones Jr. - Go Hard Or Go Home
Roy Jones Jr. - I Smoke I Drank
Roy Jones Jr. - Body Head Anthem
Roy Jones Jr. - Ya'll Must Have Forgot
Three 6 Mafia - It's a Fight
 




http://www.youtube.com/watch?v=097cwlSGeNo



 
Taip pat labai ačiū facis1, Camas ir WarLocK už dainų pasiūlymus. Ir visiems kitiems, kurie palaikot.
Štai ir pirmasis video: http://www.youtube.com/watch?v=Wg-lu1AsfTI&feature=plcp
 
Edit: Pirmąjį video vis dar kelia, su tokiu upload jaučiu tik ryte bus :/

Sveiki.
 
Praejo kiek daugiau nei 20 dienu nuo mano galutinio gyvenimo dugno pasiekimo is kurio pakilti be pagalbos jau nebepajegsiu... Ilgai galvojau ir nusprendziau pasidalinti savo istorija su jumis, galbut tai pades kam nors isvengti tokios padeties, galbut kazkas kol dar ne per velu susimastys apie tai ir grys i realu gyvenima.
Istorija nebus labai trumpa, taigi taupydami laika neskaitykite jos vien del to, kad paskaite komentuotumete bet ka ir rinktumeties postus. Tema aktuali turetu buti dviems zmoniu tipams:
1. zmonems, kurie galvoja pradeti zaisti azartinius zaidimus is pinigu tikedamiesi lengvu pinigu ir zmonems kurie jau zaidzia azartinius zaidimus is pinigu megejiskai (profesionaliu loseju, kurie zino ka daro tai neliecia);
2. zmonems, kurie turi daug atliekamu pinigu ir galetu/noretu pasinaudoti mano beviltiska suituacija, kad uzdirbtu "investuodami i mano gyvenima" (tokiu net neabejoju neatsiras, bet nebeturedamas ka prarasti bandau griebtis siaudo...).
 
Trumpai apie viska is pradziu.
 
Gimiau ir augau nedideliame miestelyje netoli Siauliu. Mokykloje sekesi pakankamai gerai, kad galeciau galvoti apie ateiti ("galva ant peciu turejau"). Miestelyje nebuvo jokiu lazybu punktu, jokiu kazino taigi nebuvo net jokiu minciu apie azartinius zaidimus (na neskaitant tu mokyklisku "seiko" pazaidimu is rudu centu mazomis sumomis per pertraukas). Deja neismokau vertinti pinigu. Vasaromis padirbes nusipirkdavau nauja telefona ar kazka panasaus ir vel budavau be pinigu. Ju man nereikejo. Tevai nelepino pinigais, bet turejau kruvas draugu, kuriems nebuvo problema, kad pastoviai bunu be pinigu. Visada kviesdavosi i visokiausius tusus ir panasiai, tereikedavo paciam atsirinkti su kuria kompanija noriu praleisti koki savaitgali net negalvojant kur gauti bent kiek pinigu toms savaitgalio islaidoms. Gyvenimas atrode nuostabus, del nieko nereikejo sukti galvos. Pabaiges 12 klasiu istojau i Siauliu kolegija (i universiteta nenorejau stoti, nes prisiklauses buvau, kad baigus kolegija rasti darba lengviau, nes kolegijoje igyjama daugiau praktiniu ziniu). Persikrausciau gyventi i Siaulius. Cia ir prasidejo kelione zemyn, kuri truko 5 metus.
 
Pirmieji metai
 
Istojau i IST (informaciniu sistemu technologijos). Susiradome su dviem draugais kur gyventi ir isvykome i Siaulius. Atitrukus nuo tevu cia pasirode tikras rojus, galejome vestis mergas i namus, tusintis namuose kada tik panoreje. Kadangi buvau linksmas visada, megdavau bendrauti tai netrukus jau Siauliuose turejau didziuli rata draugu. Visiems labai patikdavo mano nuolatinis juokavimas, taigi del pinigu vel nereikejo sukti galvos, vel tusai ir panasiai man budavo nemokami, vel turedavau pasirinkimo laisve kur, kada ir su kuo noriu leisti laika. Sakydavo net kad jie nezinojo kas yra linksmas tusas kol jame nesudalyvaudavau as. Viskas buvo puiku, nekildavo problemu derinant linksmybes su paskaitomis. Bet Siauliuose nemazai kazino, lazybu punktu. Is pradziu nezinojau net kas tai yra ir ramiai praeidavau pro sali. Nuolat pleciant draugu rata atsirado keletas azartisku zmoniu. Pradejau lankytis kazino, lazybu punktuose. Lankydavausi ten pakankamai daznai, bet tik kaip stebetojas. Palaipsniui daresi vis idomiau ten lankytis, bet rizikuoti bijodavau nors ir nevertinau pinigu. Laikui begant kartais pabandydavau imesti keleta litu i aparatus, retkarciais pora litu pastatydavau topsporte ar orakule uz neralius tapetus. Pralosus bent 5 litus budavo labai gaila, keikdavausi kam taip padariau. Potraukio didelio dar nebuvo. Prasidejus moklsu antram semestrui su grupioku nusprendeme isvaziuoti i Anglija padirbeti pusmeti ir gryze stoti i kita specialybe (Nusprendeme, kad nebus is musu informatiku, nors pirmame semestre net nebuvo specialybiniu dalyku). Meteme mokslus. Susiradome pazystamu pas kuriuos turejome isvaziuoti, nusiunteme savo duomenis, per painta nupiestus parasus, kad galetu suoargnizuoti mums darbo sutartis kol mes Lietuvoje. Reikejo laukti kol viskas bus sutvarkyta. Nezinodamas kiek laiko reikes laukti net nebandziau ieskoti darbo Siauliuose. Nors ir nesimokiau likau Siauliuose, labai jau patiko "savarankiskas" gyvenimas. Nedirbant, nesimokant atsirado begales laisvo laiko. Daznejo tusai, klubai. Po vienos isvykos i kluba buvau sumustas triju asmenu. Ilgai gulejau ligonineje, daktarai sake, kad buvo realus pavojus gyvybei. Po sio ivykio kardinaliai pasikeiciau. Pradejau bijoti bendrauti, neliko jokio linksmumo, net nebesportavau, pradejau visko vengti. Taip pasibaige pirmieji "savarankisko" gyvenimo metai, per sumusimus nebeisvaziavau i Anglija (grupiokas iki dabar ten dirba ir net negalvoja gryzti i Lietuva).
 
Antrieji metai
 
Istojau i kita specialybe, ji jutau, kad patiks labiau. Is praeitu metu buvo uzskaityta dauguma paskaitu taigi pirma semestra laisvo laiko turejau bet kiek. O laisvo laiko namuose nesinorejo nuolat leisti, Siauliuose vis dar buvo pilna draugu, bet kazkodel pasirinkau didziaja laiko dali leisti su tais, kurie dienas leisdavo kazino. Kuo toliau tuo labiau pradejau uzsidegti azartu, jau pralaimedavau nebe po 5 litus, o po 20, kas tuo metu atrode daug. Vis sakydavau (pralaimejes ta 20 litu), kad nebeisiu daugiau ten, bet... Laikui begant pradejome i kazino eiti ir su kambarioku. Kuo toliau, tuo labiau didejo pralosiamos/islosiamos sumos. Praejus pusmeciui jau buvome uzsikabine losmimuose. Bet daznai sekdavosi. Atvyke po savaitgalio gimtajame miestelyje, pasideje daiktus bute skubedavome i kazino. Jau be jokios baimes ar nerimo issikeisdavome visus pinigus, kuriuos duodavo tevai ir pradedavome serti aparatus. Gaudavome 50-100 litu savaitei, jau sekmadienio nakti daznai namo gryzdavome su 200-300 litu. laukdavome kitos dienos, kad vel galetume lekti i kazino. Lazybos neuzkabino, nes ten reikejo pastacius pinigus laukti kol suzais komandos, o kazino viskas vyko taip greitai, nereikejo jokios kantrybes ten. Dazniausiai sekdavosi pora dienu, ketvirtadieni jau turedavome tik ant autobuso bilietelio gryzti i namus. Studijoms skirdavau labai mazai laiko, paskaitu nebelankydavau, bet problemu neturejau, puikiai sugebedavau savarankiskai pasiruosti per trumpa laika atsiskaitymams. Paskaitas leidau kazino. Pradejo nebesisekti losimai. Prasidejo skolos. Tada dar 100 litu atrode daug, taigi i skolas nelysdavome daugiau nei 100lt (nes daznai tiek duodavo tevai gryzus savaitgali namo ir galedavome grazinti skolas). Antrieji "savaranksiko" gyvenimo metai paliko liguista protrauki i losimus. Gaila, bet tuo metu man taip neatrode. Budavo, kad net pasijuokdavau is draugu, kurie nelosia, man smagu buvo, kad zinojau toki "lengva buda gauti pinigu", neskaiciavau, kad bendrame balanse esu minuse ir kuo toliau tuo didesniame, tiesiog dziaugdavaus laimejes butent ta diena. Gryzus vasaros atostogoms ilgejausi kazino, retkarciais nuvaziuodavau i Siaulius palosti.
 
Tretieji metai
 
"Nuostabiausieji" metai. Pagaliau sulaukiau 21 metu. Nuo tada kai uzsikabinau ant losimu aparatu buvo labai idomu kaip atrodo Olympic kazino vidus, kaip ten tas zaidimas prie gyvu stalu, kaip ten tie apratai su neribojamomis galimybemis praturteti. B licenzijos losimu aparatai jau tapo nebeidomus kai pirma karta apsilankiau A licenzijos losimu salone - Olympic. Prasidejo zaidimai ruleteje. Ten jau reikejo didesnio kapitalo nei 50-100 litu. Prasidejo didesnes skolos, kreditai. Kaip sakoma pradedantiesiems sekasi. Sekesi ten ir man. Labai sekesi. Per kelias dienas laimejau virs 1000 litu, tai buvo nerealus laimejimas kai buvau prates zaisti aparatuose kur didziausias laimejimas 200 litu per sukima. Na, bet kaip sakoma nesidziauk rades, neverk pametes. Per pora dienu viska ir pralosiau. Pradejau vis skolintis pinigu is draugu, bunant studentu smscredit dave paskola. nejutau i koki liuna klimpstu. Draugai pradejo kalbeti apie tai, jog laikas man nustoti lankytis kazino. Nevertinau ju pastabu. Kartais pasisekdavo laimeti ir grazinti skolas, bet neilgam. Prasidejo visiska beprotybe. Laimejes 500 ar daugiau as vistiek nesustodavau, zaisdavau kol nebeturedavau nieko. Po to keikdavau save. Ne del to, kad skolinuosi ir losiu, o del to, kad laimejes nesustoju.
 
Ketvirtieji metai
 
Vel pasibaigus vasarai gryzau i Siaulius. Mokslai pradejo visai neberupeti, na bet vistiek sugebejau savarankiskai viska ismokti per itin trumpa laika, parasyti diplomini ir pabaigti mokslus. Visas demesys buvo sutelktas i kazino. Vis dar nejauciau, kad tai yra liga. Pradejau losti is bet kokiu pinigu. Net tevu duotus pinigus, kad susimokeciau uz moksla pralosiau, gerai kad kolegija dave paskola ant mokslo po to. Visada budavau atsakingas uz buta, kuri nuomodavomes keliese. Su buto savininkais atsiskaitydavau as surinkes pinigus is bendranuomininku. Liga pasike toki laipsni, kad net surinkes nuomos pinigus skubedavau i kazino... Draugai vis intensyviau ragindavo mesti zaidimus. Neklausiau. Meluodavau tevams, draugams, kad tik gauciau pasiskolinti pinigu ir skubedavau zaisti...
 
Penktieji metai
 
baiges mokslus likau gyventi Siauliuose. Kaip ir turi buti darba pagal specialybe galima gauti tik per pazystamus, na retais atvejais jei tikrai geras specialistas esi tai gal irgi imanoma. Specialistas geras nebuvau, patirties lygiai 0. Isidarbinau apsaugoje. Isidarbinus visi kreditai nebijodami teikdavo paskolas. Pasiemiau kreditus is visur kur tik imanoma. Viska pralosiau. Atejus metui grazinti kredita skolindavaus is kitur. Taip skolos dar labiau augo. Protas gryzo kai jau buvo per velu, kai turejau didziule skola. Jau mazdaug metai kai nebelosiu kazino. Realiame kazino. Retkarciais nedidelemis sumomis pazaisdavau unibete live kazino, ten jau suprasdamas ka darau zaidziau minimaliai, laimedamas praktiskai ant cigareciu ir to pilnai iuztekdavo, jokio noro zaisti nebebuvo. Dirbant ir gaunant nedidele alga, kurios net neuztenka pratesti kreditu terminams issikapstyti yra labai sunku... Gerai, kad vis rasdavau ka papildomai padirbeti, kiek galejo padejo tevai, po truputi mazinau skolas. Buvau isiskolines kiek daugiau nei 20k litu. Nuolatinis stresas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nuo nervu prasidejo ligos, pradejo slinkti plaukai, kuna pradejo berti neaiskiomis puslemis. Nebuvo net stimulo eiti i ligonine pasirodyti. Niekas tapo nebeidomu. Po truputi taip egzistuodamas sumazinau skolas iki sumos, kuri jau teike optimizmo, vel pradejau ziureti i gyvenima taip kaip reikia, o ne taip kaip i laza. Po tiek kanciu atrode, kad viskas bus gerai. Ir stai vel staigus suolis i dugna. Atsirado galimybe lengvai uzsidirbti 4-5k litu dirbant patinkanti darba. Bet tam reikejo investicijos. Didziaja dali pinigu susiskolinau vel is kreditu ir draugu. Keletas kreditu kazkodel suteike paskolas nors jau kuri laika nebedirbau net apsaugoje. Na atrode viskas pavyks. Viskas ir butu pavyke jeigu ne lemtinga mano klaida pries dvidesimt kelias dienas... Mazdaug tuo metu buvo mano 24 gimtadienis, dar is skolu neissivadaves nusprendziau nesvesti. Draugai suorganizavo toki lengva baliuka vistiek. Veliau jis pasirode visai ne lengvas. Visi prigereme, susipykau su drauge ir girtas sedau i draugo masina. Nesivaldydamas isvaziavau, net negalvodamas kur. Sudauziau ne savo masina. Praradau teises. Gavau bauda. Policijos garbes ir orumo izeidimas, policijos nurodymu nevykdymas tuo metu man buvo tarytum privalomas dalykas prie visu ivykiu. Dziaugiuosi, kad buvo naktis, viskas ivyko ten kur ir diena buna mazai eismo, nenukentejo nekalti zmones. Savo sio poelgio jokiu budu nepateisinu, puikiai suvokiu kaip kvailai ir neatsakingai pasielgiau, kaltinu tik save taigi nereikia dar papildomu izeidzianciu komentaru. Na ir ka turime po sunkiu metu bandant sugryzti i normalu gyvenima? Pasiektas skolu rekordas. Per viena nerealiai kvailai praleista vakara skola pasieke rekordine suma. Tiksliai net neskaiciavau, nera noro net zinoti sumos... Suma turetu buti 25-30k litu. Virs 20 dienu jau nieko nebedarau, gryzo berimai, depresija, nemiga. Nuleides rankas sedziu, jausmas lyg siela jau paliko kuna. Ne gyvenu, o egzistuoju. Turiu keleta darbo pasiulymu su alga 1400-2000 litu per menesi, bet sedziu ir nieko nedarau. Visos mintys sukasi tik ant kokio medzio kabinti virve... Nebeisivaizduoju kaip galeciau savarankiskai pakilti is sio dugno. Nebera jegu dar keleta metu nematant gyvenimo egzistuoti beviltiskai bandant grazinti skolas. Vaziuoti i uzsieni? Turejau galimybe isvaziuoti pas viena is sio forumo nariu, bet jau buvo like nebedaug skolu, nenorejau palikti ju nesusitvarkes, kad nebutu bedu su antstoliais... Dabar jau per velu ten vaziuoti. Na ir isvaziuoti dabar tuo labiau negaliu, negalima palikti tiek skolu, nes gryzus is uzsienio skolos neaisku kiek kartu butu isauge. Nors net neturiu pas ka isvaziuoti, is daug draugu liko tik keli, kurie, deja, niekuo negali padeti sioje situacijoje.
Tikiuosi padesiu atmerkti akis tiems kam dar nevelu isvengti losimu ligos... Jeigu kas nors netycia galite kazka pasiulyti, patarti parasykite pm, jeigu kas nors galvosite ar verta "investuoti" tai is karto parasau, kad per menesi galeciau grazinti tik po ~1000 litu, taigi tai butu ilgalaikis reikalas, procentus sutikciau didelius moketi, nes nebeturiu kur trauktis, arba saka arba paskola, kitu variantu nebeturiu...
Uz savo susiklosciusia situacija atsakingas ir kaltas esu tik as, taigi zmones nerinkite postu man kartodami tai ka as puikiai suvokiu.
Aciu kas skaitete, nezinau ar suprantamai ir risliai cia isejo nupasakoti, nezinau ar tai pades kazkam...

Jau nepirmas straipsnis, apie tą SimpleExpress.. Žiauriai ir mane užkrėtė tos jūsų kelionės, pasakojimai. Reikės organizuotis žmonių ir keliaut pačiam :lol: nors pasakojimas tavo ir ilgas, bet susikaitė labai smagiai ir lengvai :) dėkui

Taigi, nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais iš kelionės į Berlyną. Rašinėlis bus netrumpas, tad iš karto pasiruoškit popkornų, gėrimų. :D Jau pasiuošėt? Tai pradedam!
 
Viskas prasidėjo dar vasario mėnesio pradžioje, kai netikėtai išvydau, kad nuo vasaros pradžios Simple Express atidaro naują maršrutą Vilnius - Varšuva - Berlynas. Prisiminęs, kad pirmos 5 vietos kiekviename reise būna vos po 10lt., pradėjau kalbinti aplinkinius vykti kartu. Iš karto susidarė visa 5 asmenų grupelė. Bet laikui einant, iš jos likom tryse.
Po kelių mėnesių laukimo pagaliau atėjo ta diena - liepos 13d. vėlyvas vakaras. Vasario 12d. perkant bilietus atrodė tiek daug laiko iki kelionės, bet dabar... atrodo taip greitai praėjo. :)
 
Kelionė prasidėjo nuo Kauno. Tikėjomės, kad būsim kone vieninteliai vykstantys iš čia, bet pasirodo dauguma keliautojų būtent Kaune ir įlipo. Nespėjus praeiti net 2 valandoms, mus jau sveikino atvykusius į Lenkiją SMS žinutės iš Tele2. :D Būnant nuvažiavus nuo Lietuvos sienos dar gan nedaug (<100km.) kažkur toli pievose matėsi daug raudonų lempų, kurios kelių sekundžių intervalu mirksėdavo. Jos sustatytos lyg prie kokios gatvės. Buvom prigalvoję įvairių versijų, bet grįžus namo, internetas davė užuominų, kad tai turbūt buvo vėjo jėgainės. Žodžiu, įdomiai ir keistai atrodė, kai nežinojom tiksliai kas ten.
 
Visą kelionę iki pat Varšuvos už mūsų sėdėjo, emmm... pavadinkim jas Arogantiškos Poniutės (jų buvo net 3!). Viena iš jų pareiškė savo didžiulį pasitenkinimą, kad šalia jos atsisėdo viena iš mūsų bendrakeleivių, nors jos vieta ten ir buvo. Paskui vos ne pusę kelionės juokėsi nežinia ko, dar sugalvojo, kad reikėtų man į sodynę kojas atremti ir retsykiais pasitrankyti. Tikra palaima buvo kai jos Varšuvoje išlipo. :)
 
Vėliau iki Berlyno sekė nuobodi, ilga kelionė autostrada. Nieko kito tik kelias, sienos ir kelio ženklai. VISKAS. Buvo tragiškiausia kelionės dalis (su Arogantiškomis Poniutėmis nelyginu net). Gerai, kad grįžtant šį ruožą pravažiavom nakties metu. Vienas šios autostrados pliusas - puikios poilsio aikštelės. Nemokami tualetai geriau atrodo nei Lietuvoje mokami. Lietuvoje tokius turbūt galėtume rasti tik VIP asmenims skirtose vietose. :D
 
Nuvykę į Berlyną pradėjom ieškoti metro stotelės. Visada atsiranda tokių kurie būna visažiniai, šiuo atveju juo buvau aš. :D "Einam ten, ten tikrai turi būti ta stotelė!" Einam einam, o ten nieko... Nu ok, pasikliaunam moteriškąja puse, ir jau netrukus pamatom nuorodą link metro. :D Nusileidus žemyn prasidėjo dar didesni smagumai - pasirodo blogai atlikau namų darbus, ir nepasižymėjau kaip pasiekti viešbutį nuo autobusų stoties. Čia vėl išlindo didydis visažinis - ant sienos didžiulis žemėlapis, "tuoj aš čia surasiu kaip nuvažiuoti iki viešbučio!". Ieškau, ieškau... Ieškau... Nerandu net kur mes randamės šiuo metu. Nu ok, vėl pasikliaunam moterimis ir grįžtam į autobusų stotį, gal rasim kokį informacijos centrą. Grįžę pamatom interneto kavinę. Bingo! Patys susirasim kaip nuvykti. 1 minutė interneto kainavo 10 euro centų. Kadangi turėjom vien popierinių kupiūrų, reikėjo išsikeisti. Paprašėm tos interneto kavinės darbuotojos (ten kartu ir parduotuvė) pasmulkinti pinigus. Nesutiko. Okay, perkam saldumynų. :D Šiaip ne taip gavę grąžą centais, pajamam interneto 2 minutes. Šiuo atveju mano super galios padėjo! Tik spėjom užsirašyti galutinės stotelės pavadinimą ir internetas baigėsi. Lygiai tą pačią sekundę! :D Bet svarbiausia - žinom kaip pasiekti viešbutį. Grįžtam į metro. Laikas nusipirkti bilietą (pirkom bendrą visai grupelei, visai dienai). Jis kainuoja 15.50 eurų. Įkišom 10 eurų, paskui 50 centų, o 5 eurų kupiūros aparatas niekaip nepriima! Ir viena puse kišam, ir kita, ir dar kita, ir kitą kupiūrą bandėm - NEIMA! Ką daryti? Bandom atšaukti pirkimą. Bet pala, gi 10.50 euro jau sukišta. O jeigu jų negrąžins?! Na ką, bandom sėkmę... Ir... Pinigai išlindo! Tada ėjom prie kito automato (kiekvienoj metro stotelėj yra po 2 - 4 tokius aparatus) ir čia jau pirmiausiai kišom 5 eurų kupiūrą. Valio! Bilietas jau pas mus! Apsipatenkinę vykstam į savo viešbutį. Jį pasiekėm be jokių nesąmonių. :D Kambarį gavom pačiam viešbučio gale ir dar antram aukšte. Buvo keista, nes iš kambario buvo padaryti du kambariai. Viename dvi lovos, o perėjus jį - ir lovos skirtos mums. Pirmojoje dalyje buvo dujinė viryklė, kriauklė, spintelės, bet nei peilių, nei šakučių, nei puodelių, nei puodų, nei arbatinuko, NIEKO nebuvo. Tai kam ta dujinė?... Gal reikėjo iš namų įsidėti kokį puodą, peilį, šakučių, lėkščių, puodelių... :D Dar šiek tiek apie viešbutį - vidiniai kiemeliai (ten jų ne vienas) atrodė lyg rudenį, artėjant žiemai. Kažkokie apleisti, niūrūs... Vonioje viena paskui kitą vaikščiojo skruzdėlės, o kambaryje skraidė kandys. Čia skaitosi 3* viešbutis. Duočiau gal 1* tik. Bet už tokią kainą, kokią gavom, gal ir neblogai. Juolabiau, kad mums reikėjo tik vietos nakčiai praleisti.
 
Sėkmingai įsikūrę išsiruošėm į miestą. Vienos iš bendrakeleivių tikslas buvo - apsipirkimas. Tam turėjom ~2val. Bandėm pasiekti vieną iš parduotuvių, kurioje pagal internetus, kainos yra gan padorios. Čia ir vėl prasidėjo nesėkmės. Parduotuvę turėjom pasiekti su metro, vykstančiu iš Alexandro aikštės stotelės. Ieškom ieškom tos stotelės... Nerandam... Rodyklės, esančios ant kiekvieno kampo, vis rodo kitur (na bent jau taip atrodė), tai 500 metrų liko, tai 1200 metrų. Paėjus kelis žingsnius lentelė rodo jau vos ne 1000m sutrumpėjusį atstumą. Klausi žmonių - parodo kur eiti. Eini - nieko nerandi. Laikas eina, tuoj parduotuvės užsidarys... O MES NIEKO NERANDAM! Galiausiai beveik praradę viltį užsukam į pakelėje užtiktą lyg ir vaistinę, lyg ir kosmetikos parduotuvę. Čia ir prasidėjo apsipirkimai. :D Kainos pasirodė bent kelis kartus mažesnės nei Lietuvoje. Paskui į šito pačio parduotuvių tinklo parduotuvę užėjome kitoje miesto dalyje ir dar papildėm atsargas. Dabar švarūs, kvapnūs būsim iki kitos kelionės į Berlyną. :D Šiek tiek palengvinę pinigines šioje parduotuvėje, patraukėme toliau ieškoti kokios nors rūbų parduotuvės. Galų gale pasiekėme, likus pusvalandžiui iki užsidarymo. Pirmiausiai pasirinkome lietuvaičių, super mamų ir kito forumo moteraičių pasiūlytą parduotuvę. Neva kainos "žeuriai žiamos" ir pasirinkimas didelis. Mhm... Po 5min. palikom tą parduotuvę net neatsisukdami į ją. Kai kurie drabužiai kiek ten kainuoja eurais, tai tiek pat kainuoja lietuviškame akropolyje litais. Taip ir liko bendrakeleivė nenusipirkusi absoliučiai nieko. Beje, ši diena pirkiniams buvo paskirta, nes sekančią dieną (sekmadienį) vėlgi pasak internetų jokios parduotuvės Vokietijoje nedirba.
 
Po tokio didžiulio rūbų shopping'o nusprendėme, kad reikėtų bent jau lauktuvių nupirkti, tai pradėjom ieškoti maisto prekių parduotuvės ar kažko panašaus. Sėkmė iškeliavo vėl viena pasivaikščioti, mus palikdama kažkur, nežinia net kur. Iki daugumos parduotuvių užsidarymo buvo likę apie pusvalandis. O mes nieko dar neradę. Ir netikėtai prieš akis išlindo kažkokia parduotuvė. Užėjom, o ten pasirodo - tik ekologiškos prekės. O visi turbūt žinom kokios kainos būna tų "ekologiškų" prekių. Vis dėlto nusipirkom mineralinio už 1.49 euro. Skonis tai... ewww. Paskui jį net palikom viešbutyje, nes skonis baisesnis už bealkoholinį alų. Beje, paprasta bandelė, kažkas panašaus į arbatines, kur Maximoje nei lito nekainuoja, ten po eurą su centais. Nutarėm geriau badu mirti, negu valgyti nežinia ką ir nežinia už kiek.
 
Grįžom į Aleksandro aikštę. O ten - prieš pat akis kuo didžiausias prekybos centras! Ne, mes nesusinervavom tik "biskį" supykom. :| Biskį. Jis pasirodė įdomus tuo, kad viduje nei viena parduotuvė neatskirta nuo kitos jokia siena ar kažkuo panašiu. Na, bent jau pirmam aukšte, nes į kitus aukštus kilti nebuvo jėgų ir noro. Čia aptikom ir kažką panašaus į lietuviškąją Maximą. Vakarienei sau pasiėmiau vieną šonkaulį (vienas kauliukas, o aplink jį biskį mėsos). Kaina atrodė nedidelė - 0.99 euro. Per gerai, kad būtų teisybė! Mažu šriftu parašyta, kad tai 100 gramų kaina. Tai tokia vakarienė atsiėjo 3.31 euro. :D
 
Prisirinkę visokiausių šokoladų, guminukų ir panašių dalykų, pradėjom ieškotis vietos kur galėtume gauti KAVOS! Pasirodo ne taip ir lengva tai padaryti. Iš toli pamatėme šviečiantį "Tchibo" ženklą (kavos, kuri mums visiems pati mėgstamiausia). Pagalvojom, kad čia tai tikrai gausim kavos išsinešimui arba bent gėrimui vietoj. Naivuoliai. Bet bent nusipirkome savo mėgstamiausios kavos, kuri buvo netik pigesnė nei Lietuvoje, ir žymiai skanesnė (Lietuvoje prekiaujama iš Lenkijos atvežta, o čia berods nusipirkom kažkokiam Vokietijos mieste gamintą). :wub:
 
Apėję kelias užeigas, restoranus ir pan., suradom kavos! Gan nebrangiai - didelis puodelis 2eurai. Išėjus į lauką su kava, kaip tik ant centrinio aikštės fontano krašto atsilaisvino vieta mums. Pagaliau galėjome atlaisvinti savo kojas ir pasimėgauti kava, bei stebėti kitus žmones. O kokių tik čia jų nebuvo - ir juodi, ir balti, ir dideli, ir maži. Pasirodė tarsi būtume pačiame centre žmonių mišrainės. Net pradėjom dvejoti, ar čia bent vienas tikras vokietis yra. Smagu buvo pajusti tą "mišrainės maišymąsi" ramiai sau geriant kavą. Žmonės čia laisvi, atsipalaidavę, atrodo lyg visiškai be jokių rūpesčių, jokio streso... :rolleyes: Ir senukas sau prie kavinės į stiklinę įsipylęs mineralinio, buteliuką pasidėjęs ant stalo, skaito knygą ir mėgaujasi gyvenimu. Nu gražu tiesiog. :) Beje, Vokietijoje kaip supratom nedraudžiama viešose vietose vartoti alkoholio, tai buvo gan keista matyti einančius žmones ir geriančius sau alų, arba prie fontano su stikliuku, arba važiuojant metro - vaikinas skaito knygą, kitoje rankoje alaus buteliukas. Nors kaip matėm geria nemažai žmonių, bet jie prisigėrę (arba tik pagėrę) neina prie žmonių, ir nesikabinėja, kaip įprasta Lietuvoje. Jie žino savo vietą.
 
 
http://img687.imageshack.us/img687/3355/imag0035w.jpg
TV bokštas - geriausias ženklas ieškant Aleksandro aikštės.
 
 
http://img641.imageshack.us/img641/6114/imag0031ob.jpg
Važinėjantis alaus baras Aleksandro aikštėje.
 
 
http://img256.imageshack.us/img256/5796/imag0038lg.jpg
Pastatas prie Aleksandro aikštės.
 
 
 
Galiausiai nusprendėm, kad reikėtų grįžti į viešbutį ir ruoštis rytojui - gi tyrinėsim Berlyną iš pagrindų! Sunkiausias dalykas buvo užmigti ant pagalvės, nuo kurios atrodė lyg galva šokinėtų! Taip taip, ji buvo lyg koks guminukas. Bet nuovargis vis tiek nugalėjo.
 
Ryte tikėjomės atsikelti kokią 8 - 9val., bet... tai pavyko tik po 10val. :D Ir vis tiek nesijautėm gerai pailsėję, atrodė lyg kokią savaitę būtume nemiegoję. Ilga kelionė autobusu daro savo... Bet judėti reikia. Išsi'check-out'inę iš viešbučio sugalvojome jame išgerti kavos. Na, kaina tokia pat kaip ir aną vakarą miesto centre, tik čia kavos tūris beveik trigubai mažesnis. O ir skonis... Na nelabai skanus.
 
Tikėdamiesi, kad paskutinį kartą matom viešbutį ir tą metro stotelę prie jo, sugalvojome, kad reikėtų kur nors pasilikti tuos mūsų nešulius, kurie tik apsunkina kelionę. Prisiminiau, kad autobusų stotyje mačiau daiktų saugyklas. Na ką, ir nukeliavom iki tos autobusų stoties. Čia palikę visus daiktus (jei kam bus naudinga - 24val. daiktų saugojimo kainuoja 4 eurus), judėjom link metro, kol už akių neužkliuvo MAISTAS! Pasirodo, valgyti norėjau aš vienintelis, tai už 2.5 euro nusipirkau gan nemažą sumuštinį. Skonis buvo tikrai geras. Ir net nežinau nuo kokių sudedamųjų jo elementų tas skonis toks geras buvo. :rolleyes:
 
Paskui pirmiausiai atsidūrėme Potsdamo aikštėję. Vos tik išlindome iš po žemės, ir prasidėjo lietus... Akivaizdu, kad sėkmė mus apleido eilinį kartą. Paėję kelis metrus gatvelėmis, nusprendėme, kad reikia traukti tolyn. Ir tik grįžęs namo prisiminiau kodėl mes ten vykom - norėjau aplankyti Sony centrą.
 
http://img546.imageshack.us/img546/6259/imag0008zn.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės. Iš tikro ta siena kairėje pusėje tiesi, lygi tik fotografas kreivas. :D
 
 
http://img228.imageshack.us/img228/9741/imag0001ja.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės.
 
 
http://img228.imageshack.us/img228/891/imag0009oz.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės.
 
Sekantis sustojimas buvo ir vėl Aleksandro aikštė. Nuo jo nusprendėme grįžti prie iš vakaro matytis diiiidžiuuuuulėėėės bažnyčios. Pasirodo čia buvo Berlyno katedra. Bet tai kaaai dydis! Nuotraukose atrodo tiesiog normalaus dydžio pastatas, bet realybėje... Net sunku nupasakoti. Tiek jos dydis, tiek išvaizda yra užburiantys.
 
http://img826.imageshack.us/img826/2803/imag0088z.jpg
Berlyno katedros viršus
 
Savo kelionę toliau tęsėm žymiąja Unter Del Linden gatve, ėjom link Bradenburgo vartų. Pakeliui, prie upės kranto, pasimaišė turgus, o prie to turgaus - keletas vyrų, kurie rengė "loteriją" - atspėk po kuriuo uždangalu yra kamuoliukas ir laimėsi tiek kiek statei. Akių dūmimas tiesiog vidury baltos dienos. Atrodė gan juokingai kaip jis įnirtingai keitinėja vietomis tuos "uždangaliukus" ir kaip jo draugai neva atspėja kur kamuoliukas slepiasi. :D
 
Ėjom ėjom, ir toliau ėjom, ir vėl ėjom kol iš tolo pradėjo matytis Bradenburgo vartai. Tai buvo kone vienintelis objektas kurį norėjau pamatyti. Ir nebe reikalo. Iš ties buvo verti dėmesio. Nesitikėjau, kad aplink jį bus tieeek žmonių, kad net sunku praeiti. Kaip ir įprasta, tokiose vietose pilna uždarbiautojų - kas tiesiog didžiulius burbulus pučia, kas kviečia nusifotografuoti su gyvu didžiuliu meškinu arba beždžione, arba prie Amerikos vėliavos su Amerikos kariu ir t.t. Sunku buvo ilgiau užsibūti prie tų vartų, nes žmonių banga mus tarsi pernešė per juos, ir mes atsidūrėm kitoje jų pusėje.
 
http://img526.imageshack.us/img526/3231/imag0124ozs.jpg
Uždarbiautojai - muzikantai.
 
http://img690.imageshack.us/img690/6536/imag0129ev.jpg
Burburburbulai!
 
http://img443.imageshack.us/img443/8149/imag0134lh.jpg
Vienas iš jų gyvas. Kuris?
 
http://img15.imageshack.us/img15/688/imag0133wf.jpg
Ameeeerika!
 
http://img18.imageshack.us/img18/549/imag0140hl.jpg
Jis netikras! :(
 
 
Vėliau nužingsniavom iki Holokausto memorialo. Atrodo, kas čia yra - betono blokai sudėti skirtingų dydžių ir viskas, bet iš tikro, būnant prie jų, vaikštant tarp jų, tai atrodo kažkas keisto, nerealaus. Nuostabus vaizdas.
 
http://img41.imageshack.us/img41/6416/imag0146lg.jpg
Holokausto memorialas.
 
 
Skrandžiai mums priminė apie tai, kad jau po pietų ir būtų pats laikas ką nors užvalgyti. Prasiėjom prie visą kavinių ir restoranų eilę prie pat Holokausto memorialo, ir nieko dominančio neradom. Kol galiausiai - BINGO! Turkiška užeiga. Viena iš mano svajonių Berlyne buvo paragauti turkiškų kebabų. Teko daug girdėti apie jų skonį, dydį ir visa kita. Aš užsisakiau kebabą lavaše už 4.5 euro. Bendrakeleiviai užsisakė kas tą patį kaip aš, kas kebabą pitoje, kas dar alaus. Paragavęs alaus supratau, kad padariau klaidą jo nepasiimdamas sau. Bet tokias klaidas lengva išspręsti! Alus vadinasi "Efes Pilsener", 0.5 litro bokalas kainavo 3 eurus. Tai turbūt pirmas ir vienintelis alus, kuris man paliko įspūdį. Beje, grįžęs namo varčiau Maximos šios savaitės laikraštuką, ir kaip užsakyta - tą savaitę Maximose alus "Efes Pilsener" kainavo tik 1.95lt! Iš karto jo nusipirkau. Bet... skonis visiškai nuvylė. Eilinis kartus vanduo, kaip ir dauguma alų Lietuvoje. Ech, teks dabar važiuoti į Turkiją vien dėl alaus... :D Aj, dar apie kebabus. Teko girdėti, kad vieno kebabo užtenka dideliam vyrui, bet turbūt aš esu super didelis vyras, nes man buvo gan mažoka to vieno kebabo. :blush: Bet skonis tai žymiai geresnis nei lietuviškųjų.
 
http://img835.imageshack.us/img835/6800/imag0161f.jpg
Tokio kaina 3.80 euro, +3 eurai už alų.
 
http://img69.imageshack.us/img69/3105/imag0164b.jpg
O tokio kaina - 4.50 euro.
 
 
Papietavę patraukėm toliau. Einant užkliuvo už akių uždaryta visa gatvė, prie pat Bradenburgo vartų, ir prie jos stovinti policija. Praėjom ta gatvele, ir pasirodo ten įsikūrusi Jungtinės Karalystės ambasada. Vien dėl ambasados uždaryta visa gatvė, ir akivaizdu, kad ji uždaryta jau gan seniai ir bene visam laikui. Beje, prie pat ambasados įsikūręs viešbutis Adlon, kuris užbūrė tuo, kad pirmą kartą matėm prie viešbučio stovinčius portjė, kurie laukė atvykstančių svečių, kitoje gatvės pusėje stovėjo prabangūs puslimuziniai, o prie jų stoviniavo vairuotojai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys lyg apsauginiai - kostiumuoti, dideli, su juodais akiniais, visą laiką rimti. Žodžiu, jėga. Bet grįžę namo pasižiūrėjom viešbučio kainas... Mhm... Visas gražumas praėjo. :D
 
http://img138.imageshack.us/img138/106/imag0155zj.jpg
O tas viešbutis turi štai tokį stogą.
 
 
Prie pat Bradenburgo vartų yra metro stotelė, iš kurios galite nuvažiuoti tik iki dviejų vietų - Bundestago ir centrinės traukinių stoties. Tai trumpiausia metro linija Berlyne, atidaryta prieš ~3 metus. Mes planavom nuvažiuoti iki centrinės geležinkelio stoties, ir iš ten su kokiu nors transportu grįžti į Aleksandro aikštę, bet... eilinį kartą sėkmės atsiskyrė nuo mūsų. Na, pirmiausiai dar išlipom Bundestag stotelėje ir apžiūrėjom Reichstagą. Dydis ir vaizdas vėl buvo nuostabus. Buvom užsiregistravę pakilimui į tą stiklinį kupolą, ar kaip jį čia pavadinus (:D), bet vėlavom daugiau nei 3valandas, tai net nebandėm patekti vidun. Užteko vaizdų iš lauko pusės ir tų fontanų, kylančių tiesiog iš po žemės. Po to patraukėm galiausiai link geležinkelio stoties. Bet taaaai kaaaai pastatas. :o Man, kaip traukinių mėgėjui, tai buvo vos ne akių orgazmas. Net kelių aukšto geležinkelio stotis, keliasdešimties vagonų keleiviniai traukiniai, masės žmonių. :o Truputį paklaidžioję nutarėm dabar jau tikrai vykti į Aleksandro aikštę, nes ir laikas negailestingai mažėjo... Bet viskas ne taip paprasta kaip atrodo! Pasirodo iš čia važiuoja tik tas vienintelis metro, iki Bradenburgo vartų, ir mums visai iš galvų išėjo tai, kad galim autobusais bei vietiniu traukiniu važiuoti kur tik norim su savo turimu bilietu. Išėję į lauką pamatėm vietinių autobusų stotelę ir autobusą, kuris neva mus turėtų nuvežti iki Zoologijos sodo. Iš karto į jį ir įšokom. Bet... pradėję žiūrėti jo maršrutą, nurodytą ant lubų, paaiškėjo, kad į jokį Zoologijos sodą jis net neužsuka! Tai wtf? :D Pavažiavom vieną stotelę ir pamatę pro langą metro stotelę, išlipom. Nusileidę po žeme, pamatėm, kad mes esam vos viena stotele už savo buvusio viešbučio! Ot sutapimas! Taigi, čia ir prasidėjo bandymas pabėgti iš šitos stotelės, pavadinimu Naturkundemuseum. Įsėdom į reikiamą pusę važiuojantį metro, atvažiavom iki pirmojo sustojimo, t.y. savo viešbučio. Metro kažkodėl ilgai nevažiuoja... Kažkas negerai... Ir netikėtai - jis pradeda važiuoti atgal! Na ką, mes vėl išlipam Naturkundemuseum stotelėje. Laukiam kol grįš metro, ir mus nuveš kur reikia. Sulaukėm. Įsėdom. Nuvažiavom iki "mūsų viešbučio stotelės" ir persėdę į kitą metro išvykims ėkmingai.
 
Su dar keletu persėdimų pasiekėm Aleksandro aikštę. Turėjom dar keletą valandų iki autobuso išvykimo. Vėlgi nusipirkę kavos toje pačioje vietoje kur vakar, įsitaisėm ant fontano krašto ir mėgaudamiesi paskutinėmis akimirkomis Berlyne, dar kartą stebėjom žmones ir aplinką. Ech... Noriu vėl ten. Ten taip gera... :wub:
 
Na, bet viskas turi pabaigą... Taigi išgėrę paskutinius kavos gurkšnius, patraukėm po žeme. Ėjom ne iš karto po žeme, bet pro Alexanderplatz traukinių stotį. Dar pasivaikščiojom peronais, pro kuriuos traukiniai važinėja turbūt kas minutę. Buvo ir toks atvejis, kad vienas nespėjo išvažiuoti, o kitas jau už jo atvažiavo. Galiausiai nusileidę žemyn, aptikom dar parduotuvių (o gi Vokietijoje parduotuvės nedirba sekmadieniais, mhm...) ! Čia dar papildėm visokių švaros prekių bagažą, bei saldumynų. :D Kaip galima nepirkti, kai pieniškas šokoladas, su pilnais riešutais (nu ta prasme "cielais") kainuoja 0.65 euro (~2.25lt), kai Lietuvoje tuo tarpu už tiek pinigų nusipirksi geriausiu atveju pusę šokolado. :D Beje, dar žingsniuojant link metro, kažkokiam tai kioske nusipirkau vaisių mix'ą už 2 eurus - į indelį pridėta pjaustytų braškių, obuolių, ananasų, melionų, vynuogių, ir dar kažko. Skonis tai nerealus. Mmm. :)
 
Tuomet sekė gan ilgoka kelionė metro iki autobusų stoties (~30min.). Tai buvo pati ilgiausia kelionė metro be keitimų, per visą mūsų buvimą Berlyne. Autobusų stotyje praleidom apie pora valandų, sutikdami keletą lietuvaičių. Berlyno autobusų stotis pasirodė gan nemaloni ir mažai naudojama, palyginus su Talino arba Rygos, ar netgi Kauno stotimis. Čia užsuko vos keli autobusai, ir tai pagrinde tik atvežė keleivius, o ne išvežė. Bei patys stoties pastatai seni, nemalonūs akiai...
 
Kelionė link namų buvo įdomesnė, nes nuobodžią autostradą tarp Vokietijos sienos ir Varšuvos pravažiavom nakties metu. Ir dar pliusas, kad nebuvo jokių Arogantiškų Poniučių. :D Tik priekyje sėdėjęs kažkoks musulmonas beveik dvi valandas prakalbėjo telefonu. O šone, bet irgi priekyje, sėdinti mergina stebino ir juokino savo kvailumu, arba šiaip keistumu. Didžiules tašes laikė išsiskėtusi tarp savo kojų, kol Poznanėje sugalvojo jas sukelti virš galvos. O paskui prasidėjo kiti jos cirkai - tai kojas užsikėlė ant lango, tai vos ne vairuotojui ant galvos, per sustojimus vos ne atsispaudimus darė, ir pan. :D
 
Vos grįžus į Kauną, prišoko kažkokia moteris su apklausa - iš kur grįžom, kiek kainavo bilietai, kiek kainavo nakvynė, kiek kainavo maistas, kokiu tikslu važiavom ir panašiai. Po kiekvieno atsakymo aikčiojo "na ir pigiai jūs čia!". :D Ha ha, pavydėkit!
 
 
 
Keletas faktų bei patarimų vykstantiems į Berlyną:
 

prieš kelionę gerai atlikit namų darbus, t.y. susirašykit kaip pasiekti kokį objektą ir svarbiausia - viešbutį (na, nebent turit daug laisvo laiko...);
būkit morališkai nusiteikę ir pasiruošę kvailiems bendrakeleiviams iš šonų, kartais su jais tenka ir pakovoti (pvz. dėl per daug atlenktos sodynės);
pirkit dienos bilietą viešajam transportui. Vienkartinis bilietas kainuoja nuo 2.30 iki 3 eurų, o visos paros bilietas - nuo 6.30 iki 6.80 eurų. Nauda akivaizdi
Berlyne žmonės atsipalaidavę, dėl nieko nestresuoja (arba tai gerai slepia), dėl to smagu pabūti tarp jų;
pirmą kartą gyvenime teko matyti du vaikinus, einančius susikabinus rankomis. Ir aplinkiniams žmonėms čia tai nedarė jokio įspūdžio, jie net neatkreipdavo dėmesio į juos;
teko girdėti, kad visa Vokietija yra labai švari šalis, tvarkinga ir pan., bet pamačius gatves, kelias aikštes, parkus, fontanus, šis mitas iš karto subliūkšta;
taip pat teko kažkur girdėti, kad vokiečiai mandagūs ir paslaugūs, turistams stengiasi padėti. Kiek teko klausti ko nors, tai dažniausiai nueidavo net nesustodami. Dėl mandagumo gal ir pritarčiau. Lietuvoje parduotuvėje retai išgirsi iš žmogaus prašymą pasitraukti, kai nori praeiti - tiesiog brukamasi per žmones, o Berlyne kiek teko susidurti, visada mandagiai pasiprašydavo praleisti.
Lietuvoje įprasta matyti, kad autobusuose, troleibusuose, traukiniuose žmonės sėdi po vieną ir šalia ko nors atsisėda tik tuomet, jeigu daugiau nėra kur arba šiaip pavargsta, o Berlyne - atvirkščiai, žmonės laisvai ateina, atsisėda prie kitų ir važiuoja;
kainos tam tikrų dalykų mažesnės nei Lietuvoje, bet kai kurių dalykų žymiai brangesnės. Bet taipogi skiriasi ir kokybė.
Berlynas tai ne Ryga ar Talinas, kad jam užtektų vienos dienos apžiūrėjimui.
Vykstant į Berlyną buvo net 4 papildomi sustojimai, o grįžtant tik 2. Beje, grįžtant vairuotojai visą kelionę klausėsi radijos. Kaip sėdinčiam beveik pačiame priekyje, tai buvo katastrofa.
Galutinai įsitikinau, kad geriausia keliauti vienam. Keliaujant su grupele, vienas nori eiti vienur, kitas - kitur, trečias išvis nieko nenori. Ir gaunasi balaganas. O būdamas vienas, esi laisvas lyg paukštis. :)
internetas SimpleExpress autobusuose veikia tik Lietuvos teritorijoje, o "planšetėse" filmai tik rusų, anglų ir berods estų kalba. Bet ir taai įdomių nebuvo;
patariu Berlyną apžiūrinėti su nemokamu turu, kuris per beveik 4 val. jums aprodys visas pagrindines Berlyno lankytinas vietas. Registracija čia.
čia planavau parašyti dar kažką, bet pamiršau ką.

 
 
Tai štai toks mano pasakojimas, ačiū už dėmesį ir sėkmės vyksiantiems į Berlyną. ;) Žinau kur tikrai noriu sugrįžti... :wub:
 
*nuotraukų kokybė ne pati geriausia, nes fotografuota su taip vadinama "muiline".

Iš neturėjimo ką veikt skelbiu konkursą kuriame gali dalyvauti visi. Prizas vyriškas - PlayBoy birželio mėnesio žurnalas.
 
Konkurso salygos:
 

parašyti žodį DALYVAUJU
melsti Dievo, kad laimėtumėt
 
Atsiųsiu nemokamai Lietuvoje. Laimėtoją trauksiu rytoj (19 d.) 20:00. Burtų traukimą nufilmuosiu.
 
Sėkmės :)

Peržiūrėkime, susimąstykime.
http://www.youtube.com/watch?v=OlIYWhshr1c

Prieš kelias savaites išsiviriau kavos ir su rytiniu laikraščiu rankoje prisėdau paklausyti radijo. Sukinėjau bangų paieškos rankenėlę ten ir šen, kol staiga mano dėmesį patraukė aksominis vieno senio balsas. Jis kalbėjo kažką apie 1000 kamuoliukų. Aš susidomėjau, pagarsinau radiją ir patogiai atsilošiau krėsle.
 
- Gerai, – ištarė senis, – galiu lažintis, kad esate labai užimti darbe. Taip buvo vakar, taip yra šiandien, taip bus rytoj. Tegu atlyginimas ir geras, bet už šiuos pinigus jie perka jūsų gyvenimą. Pagalvokite, visą tą laiką jūs nematote savo artimų ir mylimų žmonių. Nė už ką nenoriu tikėti, kad šitiek laiko jums reikia dirbti, kad suvestumėte galą su galu. Jūs dirbate, kad patenkintumėte savo norus. Bet žinokite, jog tai uždaras ratas – kuo daugiau pinigų uždirbate, tuo daugiau norisi ir tuo daugiau jūs dirbate, kad gautumėte dar daugiau. Vienu momentu reikia sugebėti stabtelėti ir savęs paklausti: „O ar tikrai man reikalinga dar viena palaidinė ar mašina?“. Ar dėl to jūs pasiruošę praleisti pirmą savo dukters šokių pasirodymą ar pirmąsias sūnaus sporto varžybas? Leiskite man jums kai ką papasakoti, kas išties padėjo atminti ir išsaugoti dalykus, kurie yra svarbiausiu mano gyvenime.
 
Tada jis pradėjo pasakoti savo „1000 kamuoliukų“ teoriją:
- Žiūrėkite, vieną gražią dieną aš sėdau ir suskaičiavau. Vidutiniškai žmogus gyvena 75 metus. Žinau, vieni gyvena trumpiau, kiti ilgiau… Na bet apytiksliai, gyvename apie 75 metus. Dabar 75 aš padauginu iš 52 (sekmadienių skaičius per metus) ir gaunasi 3900 – tiek sekmadienių jūsų gyvenime. Kai aš apie tai susimąsčiau, man buvo penkiasdešimt penkeri metai. Tai reiškė, kad aš pragyvenau, apytiksliai, jau 2900 sekmadienių ir man jų liko apie 1000. Nuėjęs į žaislų parduotuvę nusipirkau 1000 nedidelių plastmasinių kamuoliukų ir subėriau juos visus į permatomą stiklinį indą. Po to, kiekvieną sekmadienį, aš ištraukdavau iš ten po kamuoliuką…
 
Pastebėjau, kad matydamas, kaip kamuoliukų kiekis mažėja, aš ėmiau kreipti dėmesį į tikrąsias savo gyvenimo vertybes. Nėra stipresnės priemonės, kaip kad žiūrėti į mažėjantį tau skirtų dienų skaičių! Dabar paklausykite paskutinės mano minties, kuria su jumis pasidalinsiu, prieš apkabindamas savo mylimą žmoną ir išeidamas su ja pasivaikščioti. Šiandien ryte aš ištraukiau paskutinį kamuoliuką iš savo indo… Todėl, kiekviena sekanti diena, man yra dovana. Aš priimu ją su dėkingumu, dovanodamas savo mylimiems ir artimiesiems šilumą bei džiaugsmą. Žinote, manau, kad tai geriausias būdas nugyventi gyvenimą. Aš dėl nieko nesigailiu. Buvo malonu su jumis pasikalbėti, bet jau turiu skubėti pas savo šeimą. Tikiuosi iki susigirdėjimo!
 
saltinis: http://psichika.eu/blog/1000-kamuoliuku/
 
pagal sia 'ideja' galima tikrai issikelti tikslu tarkim iki to laikotarpio, kaip as ir padariau.
Straipsnis man patiko, pasidalinau. ;)

Atradau tokį video "Youtubėj"
Kaip manot atsipirktu toks daiktas? Pastacius kur nors pvz. "Akropoly" (ar tjp kokiam turguj kur zmones iesko pigiu daiktu. ;D Ir ieskot kas detu i ji. Tai butu tikrai nebloga reklama. (juk gaves tikrai paragausi) ;D

Gerai kol su ta meile viskas gerai, bet kai pradeda viskas duzti va tada tai laikykis :)
Kalbu cia apie rimtas, ilgalaikes draugystes, ne seip pasitrinimus.
 
O kas liecia planus ir t.t. Bent mane vienintele ta meile pastumejo kazko siekti, kazka daryti ir palaiko kiekviename zingsnyje. Cia va butent jau kalbu apie pinigus, kazko veikima ir t.t.
Jei ne ji turbut dabar sedeciau lauke su buteliu, dirbciau statybose arba is tevu dar kaulinciau pinigus.
 
 
Mano nuomone surasti ta tikraja meile ir ja islaikyti yra kur kas sunkiau nei sukurti ten kazkoki tai versla ar pasiekti kita savo tiksla.
 
P.S aciu zmonems kurie i sia IT bendruomene inesa bent kazkiek gyvumo, o ne tik programuojam, dizaininam ir nolifinam :D

Jei negeria ne laso vadinas:
1) arba uzsikodaves buves alkoholikas
2) arba kazkas su galva negerai
3) arba gert negalima jau, kai isgeres isgalabyt visa svieta nori
asmeniskai vengiu ir bijau visu triju variantu :ph34r:
 
:D :D :D

Šiame forume lankosi tikrai daug tokių, kurie ieškosi tiek rimto, tiek papildomo kokio nors darbelio.Būdas apie kurį kalbėsiu šioje temoje lietuviams nėra jau toks nežinomas, tačiau kažkodėl šiame forume informacijos apie tai nėra jau tiek ir daug. Būtent dėl to ir nutariau sukurti gidą norintiems šiek tiek užsidirbti internetu ir dar apie tai nelabai žinantiems.
 
Taigi...
Freelancers arba laisvai samdomi darbuotojai
 
Sprendžiant iš forumo skelbimų IT darbo pasiūlymai ir Ne technologijų paslaugos ir darbo pasiūlymai skiltyse, dauguma turit vienokių ar kitokių sugebėjimų tam tikrose srityse. Ir iš tikrųjų pakankamai darbo galima rasti iršiame forume, tačiau jo yra gerokai daugiau pasauliniu mąstu, tad kodėl gi lietuviams nepabandžius dar labiau užkariauti užsienio nišos? Juolab, kad ir kainos už atliktus darbus yra tikrai gana nemažos. Siūloma yra nuokeliasdešimties iki net kelesdėšimt tūkstančių dolerių. Arba kitas būdas yra gauti valandinį atlyginimą. Atkreipiant dėmesį į tai, kad užsienyje siūlomas užokestis dažniausiaiprasideda nuo 10 USD/val (~27 Lt/val), tai yra tikrai nemažai.
 
Kas gali dirbti šį darba?
 
Be abejo daugiausiai darbo čia yra WEBprogramuotojams ir WEB dizaineriams. Tačiau vienokį ar kitokį darbelį pagal save čia rasti gali kiekvienas. Pavyzdžiui prašomi kiti atlikti darbai gali būti tokio stiliaus:

Search Engine Optimization; Tinklalapių priežiūra; Svetainės turinio pildymas; Socialinių tinklų priežiūra; Svetainės lankytojų srauto kėlimas; Straipsnių rašymas; Elektroninių knygų kūrimas; Tekstų vertimas; TVS instaliavimas ir sutvarkymas; Serverių priežiūra; Virtualaus padėjėjo darbas; ir daug ko kito... Garantuoju, kad beveik visi atidžiau patikrinę pasiūlymus galėtumėt rasti sau tinkamus variantus. Pavyzdžiui, už paprasčiausią Wordpress TVS instaliavima, keletos pluginų uždėjima ir paprasčiausią apipavidalinimą, galima uždirbti maždaug 25-50 USD.
 
Kokiuose portaluose galima surast užsakovų?
 
Kad netempt labai gumos pateikiu iš karto didžiausias užsienio freelancer'ių svetaines.
 
1. Elance.com
 
Viena iš didžiausių ir populiariausių freelance svetainių. šiuo metu turinti beveik 70 000 darbo pasiūlymų, o per metus jų yra įkeliama daugiau nei 800 000. Kiekvienas gali be problemų rasti sau tinkantį pasiūlymą.
 
2. vWorkers.com
 
Frelancer'ių svatinė turinti per 300 000 freelance darbuotojų ir maždaug pusętiek darbo pasiūlymų. Tai reiškia, kad vienam darbo pasiūlymui tenka du freelanceriai, o tai visai nebloga galimybė pagauti geresnį darbo pasiūlymą.
3. Odesk.com
 
Kompanija veikianti jau nuo 2003 metų ir turinti tūkstančius darbo pasiūlymų. Vien per praitus metus, šio tinklalapio pagalba freelancer'iai atliko darbų už daugiau nei 220 mln. JAV dolerių (nemanot, kad būtų visai neblogai, jegu iš jų vienas kitas milijonas nusėstų Lietuvoje?).Darbo pasiūlymų čia apstu. Vien WEB dizaineriai šiuo metu gali rinktis iš daugiau nei 12 000 pasiūlymų. Įspūdingi skaičiai.
 
 
4. Freelancer
 
Ši freelance svetainė buvo sukurta švedų ir vadinosi GetAFreLancer, tačiau 2009 metais ją nupirkus Australijos verslininkams ji tiesiog buvo pervadinta į Freelancer.com. Kaip vienas iš minusų šios svetainės yra išskiriama, tai, kad darbų kainas labai numuša mažiau kompetetingi darbuotojai,tačiau darbo pasiūlymų čia taip pat apstu, todėl pabandyti tikrai verta,juolab, kad čia pilna pasiūlymų, kurie išvis nėra apskritai niekuom susiję internetinių puslapių kūrimu (pvz, fotografijų darymas).
 
5. Guru.com
 
Taip pat gana nemaža freelancerių svetainė,tačiau vienas minusas, kad pasiima, gana nemažai mokesčių.
 
Ką reikėtų daryti, kad laimėtum kuo daugiau darbo pasiūlymų?
 
Kaip matyti iš keletos pateiktų freelance svetainių viskas čia vyksta aukciono būdu. Tik tiek, kad kainos šaukimai čia vyksta atvirkštiniu būdų, t.y. ne kas pasiūlys kuo didesnę kainą, bet kas pasiūlys kuo mažesnę kainą ir siūlomų paslaugų kokybę. Aišku, tai dar toli gražu nereiškia, jog pasiūlę pačią mažiausią kainą būtinai laimėsite aukcioną.Viską turėtumėte pabandyti pavaizduoti kuo profesionaliau ir stengtisužtikrinti, jog užsakovas liks patenkintas jūsų paslaugomis.
 
Taigi, iš karto atkreipiu dėmesį, kadnepuoselėtumėte labai daug tuščių vilčių. Čia taip pat vyrauja labai didelė konkurencija tarp darbuotojų, todėl reikėtų pirmiausiai į viską žiūrėti, ne į kaip galimybę uždirbti kalnus pinigų, o kaip į papildomą pajamų šaltinį, bei galimybę pasitobulinti savo žinias tam tikrose srityse.
 
Labiausiai ši galimybė tinka, jeigu, jūs esate:

Studentas ir tiesiog ieškote papildomų pajamų ir galimybės patobulėti tam tikroje srityje; Pradedantysis tam tikroje srityje ir bandote tiesiog susikurti savo darbo portfelį (ir tuo pačiu gauti šiek tiek pajamų už tai); Jeigu norite išvystyti savo įgūdžius tam tikroje naujoje srityje (na pavyzdžiui sugalvojote pradėti užsiimti dizaino kūrimu); Jeigu ieškote greitai galimų atltikti darbų; Tiesiog šiaip norite pasitobulinti savo įgūdžius tam tikroje srityje ir t.t.
PATARIMAS: Stenkitės orientuotis į kuo siauresnę nišą, kad taptumėte savo srities specialistu.Pavyzdžiui, jei gerai nusimanote Wordpress TVS (ar kurioje kitoje srityje),pradėkite dirbti padėdami kitiems susitvarkyti su šiuo varikliuku.
 
Keletas patarimų, kaip laimėti kuo daugiau darbo pasiūlymų:

Kruopščiai atsirinkite darbo pasiūlymus. Dalyvaukite tik tuose aukcionuose, kuriose tikrai žinote, kad sugebėsite laiku atlikti užduoti ir turite visus tam reikalingus įgūdžius. Išlaikykite asmeniškumą su darbdaviais. Niekada nenaudokite kažkokios tai formos, kurią naudojate visiems darbo pasiūlymams. Išlaikykite asmeniškumą su darbdaviu. Jei yra pateiktas darbdavio vardas teikdami savo pasiūlymą būtinai kreipkitės į jį savo vardu. Taipogi atsakykite į visus jums keliamus klausimus ir pagal pateiktą darbo aprašymą pasistenkite suteikti kuo daugiau informacijos apie jūsų galimas suteikti paslaugas. Nesiūlykite pačios mažiausios kainos, tik dėl didesnės galimybės laimėti. Nenuvertinkite per daug savęs. Siūlykite tik tokią kainą, kuri jus pačius tenkintų, nes laimėjimo atveju jos koreguoti nebegalėsite. Galite siūlyti ir šiek tiek didesnę kainą, negu yra siūloma mažiausia. Kartais darbdaviai stengiasi atsirinkti pagal aprašymą geriausią siūlomos kainos ir teikiamų paslaugų variantą, todėl kaina gali ir nebūti lemiamas veiksnys. Tačiau jei esat dar tik pradedantysis, bent jau pradžioj reikėtų orientuotis į kuo mažesnes kainas. Parodykite savo profesionalumą visą laiką atlikinėdami savo užduotis. Kaip rodo praktika, labai dažnai pasitaiko ir tokių variantų, kad darbdaviai gavę profesionaliai atliktas užduotis, kreipiasi į tą patį freelančerį ir vėlesniais laikotarpiais ar netgi įdarbina jį kaip savo darbuotoju visam laikui. Todėl reikėtų pasistengti, kad darbdavys kiek įmanoma labiau būtų patenkintas jūsų paslaugomis. Į viską žiūrėkite realistiškai, ir nepervertinkite savęs. Teikdami savo pasiūlymą visada viską gerai pasverkite ar tikrai sugebėsite laiku atlikti užduotį, ar galėsite visu 100 proc. išpildyti darbdavio prašymus ir ar turite visus tam reikalingus įgūdžius. Būkite nuoširdus ir stenkitės parodyti savo profesionalumą absoliučiai kiekviename darbo pasiūlyme.
Šia tematika forume kažka yra rašęs ir Kernius temoje Gero laisvai samdomo darbuotojo vadovas. Būtinai atkreipkite dėmesį ir į šiuos patarimus:

turėk savo sritį (pvz., Wordpress ar kitų TVS tobulinimas; e-komercijos portalų dizainas ir pan.), tobulėk ir tapk joje vienu geriausiu: tai leis uždirbti žymiai daugiau ir klientai patys tavęs ieškos; tau nereikia viską mokėti iš anksto - gali išmokti jau vykdydamas užsakymą (bet žiūrėk į tai atsakingai); bendrauk su savo klientais; informuok juos, kaip tau sekasi, klausk, kas neaišku; nebijok dirbti už mažesnę kainą, kai turi nedaug patirties, - įgyti įgūdžiai bus žymiai vertingesni; turėk savo nuolatinę darbotvarkę - neatidėk visko paskutinėm dienom, o geriau skirk X skaičių valandų per dieną; būk sąžiningas su savo klientu - nurodyk realų darbo atlikimo laiką (kitaip pačiam vėliau bus tik blogiau) ir sakyk atvirai, jei jo idėjos tau atrodo niekam tikusios; svarbiausia - laimingas klientas - teigiami atsiliepimai ir rekomendacijos; susikurk savo darbų portfolio (tai nėra būtina); nusistatyk atsiskaitymo sistemą (pvz., 50% atlyginimo prieš pradedant darbą ir 50% jį pabaigus - jei su klientu dirbi pirmą kartą ar nesi juo tikras); neišmesk pinigų reklamai - dalyvauk web paslaugų konkursuose, atlik užsakymus, gauk atsiliepimus - jie yra geriausia (ir nemokama) tavo reklama; mokyk kitus: straipsniai, blogai ir pagalba forumuose yra nuostabus būdas parodyti, jog išmanai konkrečią sritį; vertink save: jei prašai 5 kartus mažiau už kitus kūrėjus, užsakovas gali pagalvoti, jog tavo darbo kokybė tiek pat kartų yra žemesnė, - didesnė kaina kartais gali reikšti daugiau užsakymų; geriausi klientai yra tie, kurie pasiryžę už geresnę kokybę sumokėti daugiau.
Na ir pabaigai... Jeigu tai tampa didesniu jūsų pajamų šaltiniu,tai būkite doras dorais Lietuvos piliečiais ir bent jau įsigykite individualią veiklą (IV) ir apsiforminkite savo gaunamas pajamas :)

Mokesčiai įregistruojant IV pagal pažymą.
 
GPM: 15% nuo viso pelno
VSD: 28,5% nuo pusės pelno
PSD: 72lt/mėn arba 9% nuo pusės pelno
 
* 72lt kas mėnesį moka tie, kurie nėra drausti valsytbės lėšomis (niekur oficialiai nedirba, nesimoko, nestudijuoja) visi kiti moka 9% nuo pusės pelno.
 
* Pelnas = gaunamos pajamos - leidžiami atskaitymai(išlaidos). Leidžiami atskaitymai turi būti pagrindžiami dokumentais arba galima pasirinkti, jog išlaidas sudaro 30% gautų pajamų ir tokiu atveju nereikės jų pagrįsti dokumentais.
 
* Įregistruoti individualią veiklą nekainuoja nieko, reikia tik susimokėti mokesčius nuo pelno. P.S. pasidalinkit šioje temoje savo patirtimi, kaip sekasi jums sekasi tai daryti :)

9 žingsniai,kaip pradėti prekybos verslą internetu
 
Nesijaudinkite. Pradėti prekybos verslą internetu nėra tolygu mokslui apie kosmosą. Tereikia šiek tiek atsidavimo.
Daugeliui žmonių elektroninis verslas yra jų pirmasis pradėtas verslas. Jeigu jūs turite tradicinę parduotuvę, elektroninė prekyba gali suteikti jums papildomų galimybių užsidirbti. Kai jūs pradedate elektroninį verslą, vieno žingsnio nepaisymas gali sąlygoti skirtumo tarp sėkmingo ir nesėkmingo verslo atsiradimą.
 
 
Pateikiame 9 žingsnius, kurie padės jums pradėti savo verslą:
 
1. Sukurkite verslo ir rinkodaros planą.
2. Pasirinkite tinkamą internetinio puslapio adresą (domeno pavadinimą), kuris padės Jūsų klientams lengviau Jus rasti.
3. Pasirinkite patikimą elektroninės prekybos programinę įrangą, kurioje klientui būtų galimybė sukurti krepšelį.
4. Pasirinkite būdus, kaip jūsų klientai galės atsiskaityti už jūsų prekes ar paslaugas.
5. Tinkamai apsaugokite savo internetinį puslapį, kad jūsų klientai puikiai žinotų, kad jūsų parduotuvėje pirkti yra visiškai saugu.
6. Sukurkite savo internetinį puslapį tokį, kad jis būtų patrauklus vartotojui.
7. Patikrinkite savo internetinio puslapio veikimą.
8. Reklamuokite savo internetinį puslapį internete (SEO arba organinė paieška, mokama paieška, reklama elektroniniais laiškais,).
9. Sekite ir analizuokite savo veiksmus.
 
 
 
1. Sukurkite verslo planą
 
Tai tikrai ne visi klausimai, į kuriuos jūs turite atsakyti savo verslo plane:
1. Kokius tikslus jūs norite pasiekti įsteigdami elektroninę parduotuvę?
2. Ar jau turite savo tinklalapį?
3. Ar turite stacionarių parduotuvių?
4. Ar jums reikia kitų įmonių pagalbos, siekiant įsteigti/išlaikyti savo parduotuvę?
5. Kaip jūs ruošiatės paskatinti susidomėjimą jūsų internetine parduotuve?
6. Kokiose valstybėse jūs ruošiatės vykdyti savo veiklą ir į kokias valstybes tiekti savo parduodamas prekes?
7. Kiek skirtingų prekių iš savo stacionariai parduodamų prekių asortimento jūs ruošiatės pardavinėti internetu?
8. Ar jūs pageidaujate savo internetiniame puslapyje teikti ir kitas paslaugas?
9. Kokia bus jūsų kainų nustatymo strategija?
10. Ar egzistuoja kokie nors aspektai, kurie būtų itin reikšmingi jūsų klientams?
 
 
 
2. Pasirinkite tinkamą internetinio puslapio adresą (domeno pavadinimą), kuris padės jūsų klientams lengviau jus rasti
 
Jums reikės savo internetiniam puslapiui pasirinkti domeno vardą, kuris tiksliai apibrėžia, kokias prekes ar paslaugas jūs parduodate, ir kuris padeda vystyti jūsų verslą.
 
Jeigu jūs savo domenui suteikiate savo šeimos arba įmonės pavadinimą, jūs greičiausiai prarandate galimybę reklamuoti savo puslapį. jūsų domeno vardui galite naudoti raktažodžius, tiksliai apibrėžiančius tai, ką jūs parduodate. Pavyzdžiui, jeigu jūs parduodate spynas, pabandykite į domeno pavadinimą prieš .lt įtraukti žodį „spynos“. Paieškos sistemos įvertina jūsų domeno vardą, kai sprendžia, kokia tvarka pateikti paieškos rezultatus. Taigi jeigu jūsų potencialus klientas ieško „spynų“ Google puslapyje, o jūs jas parduodate, puslapis gali atsidurti aukščiau už kitus.
 
Tačiau žodis GALI išlieka. Gerai įsimenamas pavadinimas yra kur kas svarbiau negu dirbtinai sukurtas vardas, savo sudėtyje turintis tik tam tikrus raktažodžius, kurie gali padėti arba ne jūsų puslapiui pakilti į pirmą paieškos rezultatų puslapį.
 
Yra dar du adresų tipai, kurie yra naudojami hostingą palaikančių kompanijų siekiant išlaikyti jus „pririštus“ prie jų serverių. Paprastai jie yra siūlomi nemokamai, kadangi jų palaikymas nereikalauja papildomų išlaidų.
 
• Sub-domeno pavadinimas: www.jusu-parduotuves-pavadinimas.weebly.com
• Domeno vardas su taku: http://stores.ebay.com/jusu-parduotuves-pavadinimas
Nė vienas iš jų nėra tinkamas pasirinkimas norint rimtai užsiimti prekyba internetu. Priešingai negu aukščiausio lygio domenų pavadinimai, šių pakeisti negalima. Tai yra dažnai pasitaikanti eBay pardavėjų dilema, jeigu jie nusprendžia plėsti savo verslą už eBay ribų.
 
 
Kaip tinkamai pasirinkti domeno vardą
 
Prieš pradedami ieškoti domeno vardo, privalote perprasti tam tikrus neteisingo suvokimo pagrindus. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad verslo vardas daro verslą. Tai ne tiesa. Verslą darote JŪS.
 
Verslo vardas ir jūsų internetinės svetainės adresas yra tik būdas identifikuoti jūsų verslą. Jeigu jums išties pasiseka, keisčiausi ir labiausiai neįtikėtini vardai staiga tampa gerai žinomi – pavyzdžiui, „Google“.
 
Taigi negaiškite per daug laiko įnirtingai svarstydami dėl savo domeno vardo arba išleisdami jam per daug pinigų. Nors daugelis domenų vardų jau yra užimti, vis dar egzistuoja begalinis jų pasirinkimas.
 
 
Taisyklės pasirenkant domeno vardą
 
• Jūsų domeno vardas privalo kuo geriau atspindėti jūsų verslo vardą arba vykdomo verslo tipą, kad jį būtų galima kuo lengviau įsiminti.
• Venkite žodžių, kuriuos lengva supainioti, ir nenaudokite pavadinimų su skaičiais ir brūkšneliais. Taip pat susilaikykite nuo žodžių, kurie skamba vienodai, tačiau yra rašomi arba tariami skirtingai.
• Kas, jeigu jums reikėtų kam nors ištarti savo domeno vardą telefonu? Arba jeigu jūs nuspręstumėte reklamuoti jį radijuje? Štai kaip jūs galite patikrinti, ar jūsų pasirinktas vardas yra tinkamas: ištarkite keliems savo draugams savo pasirinktą vardą ir paprašykite jį užrašyti. Kuo sunkiau jiems pavyksta tinkamai užrašyti šį vardą, tuo prasčiau jis yra pasirinktas.
 
 
Ar visi geriausi domeno vardai jau yra užimti?
 
Kai jūs nusprendžiate pasirinkti tam tikrą vardą ir patikrinate jo prieinamumą, jūs dažniausiai pamatote, kad jis jau yra užimtas. Situacija yra tokia, kad internete paprasčiausiai yra per daug internetinių puslapių ir per daug domenų vardų turėtojų, kurie tiesiog nusiperka tuos pavadinimus norėdami juos vėliau parduoti už didesnę kainą ir taip pasipelnyti
 
 
 
Pabandykime išnagrinėti spynų pardavimo pavyzdį.
Spynos.lt yra užimtas (nukreipia į įmonės pavadinimo puslapį).
Tačiau duruspynos.lt nėra užimtas – šis internetinis adresas yra laisvas (bent jau buvo laisvas šio gido rašymo metu). Jis kainuoja mažiau, apie 30 Lt per metus ir atitinka kitus pagrindinius reikalavimus. Jis nėra per ilgas, neturi nei skaičių, nei brūkšnių ir kiekvienas gali nesunkiai ištarti šį pavadinimą vos jį išgirdęs.
Taigi pabandykite išlikti lankstus ir atminkite, kad Jūs vykdote verslo veiklą, o ne kuriate domeno vardą. Tada Jūs be vargo suprasite, kad naujo domeno vardo kūrimas nėra pats sunkiausias uždavinys.
 
 
 
3. Pasirinkite tinkamą elektroninės prekybos programinę įrangą, turinčią apsipirkimo krepšelius
 
Norėdamas prekiauti internete, turite kelis pasirinkimus. Jūs turėsite pasisamdyti žmogų, kuris padės jums sukurti ir išvystyti prekybos internetu sistemą. Tačiau daugelis smulkių įmonių, kurios ieško efektyvesnių sprendimų, įsigyja elektroninės prekybos internetinio puslapio hostingo palaikymo programinę įrangą. Tai leidžia jūsų klientams pasirinkti norimus produktus iš jūsų internetinės svetainės katalogo, įsidėti juos į savo krepšelį ir apmokėti juos jiems patogiu atsiskaitymo būdu.
 
Čia mes pateikiame kelias savybes, kuriomis greičiausiai turėtų pasižymėti jūsų pasirinkto tiekėjo elektroninės prekybos hostingo sprendimas:
• Nuolatinis veikimas: jūsų internetinė parduotuvė privalo veikti 24 valandas per parą ir priimti užsakymus bet kuriuo paros metu.
• Paprastumas: jeigu jūs nežinote internetinių puslapių kodavimo kalbos, pavyzdžiui, HTML, įsitikinkite, ar jūsų pasirinkta apsipirkimo krepšelio programinė įranga yra paprasta naudojimui, kad jums netektų leisti bemiegių naktų bandant išmokti HTML kalbą.
• Lankstus ir patogus jūsų internetinio puslapio dizainas: jūs, be abejo, norėsite, kad internetinis puslapis reprezentuotų jūsų verslą, todėl įsitikinkite, ar turite galimybę valdyti ir keisti tokius elementus, kaip spalvos, simboliai, ženklai ir šriftas ir ar jos atitinka keliamus reikalavimus.
• Pristatymo išlaidos ir mokesčiai: Daugelis elektroninės prekybos platformų gali automatiškai krepšelius.
paskaičiuoti atitinkamas jūsų prekių pristatymo išlaidas ir kitus mokesčius. Kadangi pristatymo išlaidos yra vienas iš svarbiausių elektroninę prekybą nulemiančių veiksnių, įsitikinkite, ar jūsų platforma pasižymi lankstumu (pvz., nemokamas pristatymas, vienodas tarifas, skirtingos kainos ir t.t.).
• Buhalterinės programinės įrangos diegimas: jūs greičiausiai norėsite naudotis buhalterine programine įranga, kuri palengvina ir padeda valdyti jūsų finansus, todėl yra itin svarbu, kad Jūsų pasirinkta elektroninės prekybos paslauga pasižymėtų šia savybe.
• Internetinio puslapio apsilankymo statistika: daugelis internetinių puslapių hostingo tiekėjų siūlo nebrangias arba įdiegia visai nemokamas analitines programas (tokias kaip Google Analytics).
• Gaminių kiekio pasirinkimas: jūs privalote apsispręsti, kiek skirtingų prekių ketinate pardavinėti savo internetiniame puslapyje, todėl įsitikinkite, kad pasirinkote programinę įrangą, kuri labiausiai atitinka jūsų poreikius.
• Nuolaidos ir akcijos: nuolaidos yra puikus būdas paspartinti savo prekybą. Pasirinkite tokį apsipirkimo krepšelio sprendimą, kuris užtikrintų užsakymų paprastumą ir siūlytų įvairias nuolaidas.
• Techninė pagalba: Įsivaizduokite pirmą apsipirkimą internetu be techninės pagalbos. Jūs turite rasti elektroninės prekybos kompaniją, kuri siūlo nemokamą pagalbą telefonu, el. paštu ir tiesiogiai tinkle.
• Saugumo užtikrinimas: Internetiniai pirkėjai pateiks jums savo asmeninę ir finansinę informaciją, kuri privalo būti apsaugota. Ieškokite tokių elektroninės prekybos sprendimų, kurie atitinka atsikaitymo internetu ir duomenų apsaugos standartų keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, Visa’s Cardholder Information Security Program (CISP).
• Galimybė išbandyti nemokamai, demonstracinė versija arba pinigų grąžinimo garantija:
Daugelis įmonių leis Jums nemokamai išbandyti savo programinę įrangą prieš ją įsigyjant arba per 30 dienų nuo įrangos įsigijimo grąžins pinigus, jeigu ji neatitiks jūsų keliamų reikalavimų.
• Paieškos sistemų elementai, lengvam Jūsų internetinio puslapio prieinamui ir peržiūrai pasitelkiant šių sistemų pagalbą. Paieškos elementai apima tokius dalykus, kaip meta žymės, naršymo kelias, tekstinės nuorodos, pavadinimai ir aprašymai. Jūs taip pat turite hostingo tiekėjų pasiteirauti, ar jie gali pasiūlyti jums kokias nors paieškos sistemų optimizavimo priemones.
 
 
Kai jau pasirinksite elektroninės prekybos tiekėją, jums teks skirti nemažai laiko savo produktų nuotraukų įkėlimui ir jų aprašymų bei kitos internetinio puslapio turinio informacijos paruošimui. Internetinio puslapio turinio paruošimas išties atima labai daug laiko, tačiau tai yra lemiamas veiksnys. Jeigu nesijaučiate esąs geras rašytojas, pabandykite pasisamdyti žmogų, kuris parašys už jus. Informacija, kurią jūs ruošiatės pateikti savo internetiniame puslapyje, atspindi tai, ko bus ieškoma per pagrindines paieškos sistemas. Be to, jeigu pirkėjas yra tinkamai informuotas, tai padidina tikimybę, kad jis įsigys jūsų siūlomą produktą.
 
 
 
4. Pasirinkite būdus, kaip jūsų klientai galės atsiskaityti už jūsų prekes ar paslaugas
 
Yra itin svarbu suteikti jūsų klientams kuo daugiau atsiskaitymo už pirkinius galimybių.
Pagrindiniai, populiariausi lėšų surinkimo būdai už internete parduodamas prekes ir paslaugas yra šie:
• Grynieji pinigai, pristačius prekę ar atlikus paslaugą (internete atliekama tik prekės ar paslaugos rezervacija).
• Mokėjimo pavedimai, atliekami įprastu būdu, surašant visus reikalingus pardavėjo rekvizitus.
• Atsiskaitymo internetu paslauga su paruošta apmokėjimo forma („Bank link“), apmokant šiuo būdu nereikia pildyti mokėjimo duomenų, pirkėjui tereikia turėti banko identifikavimo priemones. Galite rinktis keletą sprendimų – arba mokėjimo sistemas, kurios turi sprendimą priimti mokėjimus iš visų Lietuvos bankų arba sudaryti sutartis su kiekvienu banku atskirai (arba su didžiausią kiekį klientų turinčiais).
 
 
 
Kaip pasirinkti lėšų už prekes ar paslaugas surinkimo būdą?
• Įsivertinkite savo pardavimų apimtis vienetais ir apyvarta per mėn.
• Paskaičiuokite, kiek jums kainuos surinkti lėšas (pavedimais, bendra visų bankų atsiskaitymų paslauga per tarpininkus ir pasinaudojus tiesiogiai bankų paslauga „Bank link“)
• Įsivertinkite, kiek kainuoja įsidiegti „Bank link“ techninį sprendimą į savo e-parduotuvę.
Jeigu jūsų vienerių metų išlaidos lėšų surinkimui yra lygios arba didesnės nei investicijos į tiesiogiai banko siūlomą Bank link sprendimą, tuomet rekomenduojame investuoti į „Bank link“ sprendimą, kuris atsipirks vėliausiai po metų, o jeigu pardavimai didės – greičiau!
 
 
 
5. Tinkamai apsaugokite savo internetinį puslapį
 
Klientai, kurie neapsiperka internetu, teigia, kad baiminasi pateikti savo finansinę informaciją, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jie vengia prekybos internetu.
 
Jums, elektroniniam prekybininkui, saugumas turėtų būti svarbiausias dalykas. Jeigu jūs ruošiatės priimti atsiskaitymus iš klientų kreditinėmis kortelėmis, privalote užtikrinti jų pateikiamų duomenų saugumą ir atitikti kreditines korteles teikiančių įmonių keliamus saugumo reikalavimus.
Prekybininkui visada pravartu yra pridėti papildomų apsaugos priemonių savo internetiniam puslapiui, siekiant užtikrinti tiek savo, tiek savo lankytojų bei klientų saugumą. Tam tikro lygio saugumas bei sertifikavimas taip pat padeda padidinti klientų pasitikėjimą, o tai savo ruožtu padidina pardavimus.
 
Įsigijęs Secure Sockets Layer (SSL) sertifikatą jūs turėsite galimybę naudoti SSL logotipus (ženklinimą), kurie padidina tiesioginio bendravimo galimybes. SSL sertifikatas padidina saugumą patikrinimo proceso metu, įterpia „s“ į http ir ekrane pateikia panašius užrakto paveiksliukus.
 
Galiausiai savo internetiniame puslapyje pateikite savo elektroninėje parduotuvėje galiojančias sąlygas, susijusias su pinigų grąžinimu, prekių keitimu, užsakymo atšaukimu bei pristatymo išlaidomis ir palengvinkite savo klientui priėjimą prie šios informacijos. Taip pat tai padės jūsų pirkėjams jaustis saugesniems pateikiant savo finansinę informaciją prekių įsigijimo metu.
Serveris atsiunčia klientui savo viešąjį raktą, kuriuo klientas užšifruoja simetrinį šifro raktą, taip jis apsaugomas nuo tarpininkų.
 
Kuo saugesnis jaučiasi jūsų klientas apsipirkdamas jūsų internetinėje svetainėje, tuo labiau jis bus linkęs pirkti dar ir dar.
 
 
 
 
6. Sukurkite savo internetinį puslapį tokį, kad jis būtų patrauklus vartotojui
 
 
Kai esate įkėlę visus savo produktus į savo internetinę svetainę ir galite priimti atsiskaitymus kreditinėmis kortelėmis, pats laikas padirbėti prie internetinio puslapio išvaizdos tobulinimo prieš pradedant naujos internetinės parduotuvės veiklą. „Paruoštas naudojimui“ yra populiarus terminas tarp internetinės erdvės tiekėjų ir kūrėjų, kadangi tai yra pagrindinis elementas, nulemiantis pardavimų galimybes. Paruoštas naudojimui nėra vien tik „vaizdas ir pojūčiai“. Lankytojai taip pat privalo jausti, kad jūsų internetinė svetainė yra sukurta profesionaliai, ir tai suteikia jai daugiau patikimumo, todėl nepamirškite, kad idealiai
sukurtas internetinis prekybos puslapis labai skiriasi nuo standartinio internetinių puslapių dizaino.
 
 
Tinkamai padirbėję, animatoriai bei grafinio dizaino kūrėjai gali paveikti jūsų klientus ir įtikinti juos pirkti būtent jūsų parduotuvėje. Tačiau gana dažnai šie elementai gali veikti priešingai, dažniausiai taip nutinka, kai jų yra per daug. Užsibrėžkite sau tikslą lydėti savo lankytojus viso apsipirkimo proceso metu. Pagrindiniame internetinės svetainės puslapyje paprastai būna aiškiai išdėstytas turinys. Kai pirkti pasiruošę lankytojai aplanko jūsų internetinį puslapį, padėkite jiems lengviau rasti du dalykus: tai, ką jie nori nusipirkti, ir tai, ką jūs norite parduoti.
 
 
Spalvos ir dizainas
 
• Naudokite tris pagrindines spalvas.
• Naudokite ne daugiau, kaip vieną arba du skirtingus šriftus.
• Venkite „perkrauto“ fono.
• Matomoje vietoje patalpinkite savo įmonės pavadiną, logotipą ir šūkį (konkurencinius pranašumus).
 
 
 
Nuorodos ir nukreipimas į kitus puslapius
 
• Naudokite tas pačias savo internetinio puslapio nuorodų spalvas.
• Nukreipimą į kitus puslapius darykite paprastą ir akivaizdų.
• Venkite sudėtingų nukreipimų į kitą puslapį technologijų, kaip, pavyzdžiui, keli pasirinkimai arba „Flash tipo navigacija“.
• Kur tik įmanoma, vietoje grafinių nuorodų naudokite tekstines nuorodas. Paieškos sistemos ieškos jūsų puslapio nuorodų pagal tekstą, o ne pagal paveikslėlius, kadangi jos nuskaito tik tekstinę informaciją.
 
 
 
Paveikslėliai
 
• Paveikslėlių fonas privalo atitikti viso internetinio puslapio foną. Tai reiškia, kad jeigu Jūsų internetinio puslapio fonas yra baltas, savo prekes jūs taip pat turėtumėte fotografuoti baltame fone. Tai tik dar labiau išryškins jūsų produktus.
• Naudokite geros raiškos produktų nuotraukas, tokiu būdu jūs užtikrinsite tinkamą paveikslo dydžio bei formato suderinamumą.
• Paveikslėliai privalo būti tokio dydžio, kad „Pirkti“ arba „Pridėti į krepšelį“ mygtukai būtų kuo arčiau puslapio viršaus. Idealu, kai paveikslėlį galima padidinti, kai norima apžiūrėti prekę detaliau.
Tekstas / turinys
• Savo internetiniame puslapyje pateikite visą būtiną informaciją. Viename puslapyje stenkitės pateikti maždaug 100 – 300 žodžių apimties tekstą su unikalia informacija. Tai bus naudinga jūsų lankytojams, taip pat ir paieškos reitingavimui.
• Siekdami išlaikyti nuolatinius lankytojus ir patenkinti paieškos variklių keliamus reikalavimus, reguliariai atnaujinkite (perrašykite) turinį,.
• Sukurkite šiuos tris puslapius, įdėkite nuorodą į juos iš savo pagrindinio internetinio puslapio adreso ir užpildykite juos reikiama informacija: „Apie mus“, „Privatumo politika“ ir „Kontaktai“.
 
 
 
7. Patikrinkite savo internetinio puslapio veikimą
 
Jūs turite vienintelę galimybę padaryti gerą pirmą įspūdį savo lankytojui, tad prieš pateikdami savo internetinį puslapį plačiajai auditorijai, patys jį patikrinkite ir išbandykite. Skirkite šiai patikrai bent jau kelias dienas, o gal net ir kelias savaites.
 
Jūs galite paprašyti savo draugų pagalbos. Tegu jie išbando jūsų internetinį puslapį. Paprašykite jų apsilankyti jame ir stebėkite jų elgesį. Kol jie naršo jūsų svetainėje, stenkitės jiems nieko nesakyti. Duokite jiems penkiolika minučių ir tada paprašykite pasidalinti savo nuomone.
 
Tikrindami savo internetinio puslapio veikimą, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:
 
• Įsitikinkite, ar puslapiai ir nuorodos pasikrauna pakankamai greitai.
• Užfiksuokite visas neveikiančias nuorodas.
• Užfiksuokite visus neveikiančius paveikslėlius.
• Dar kartą patikrinkite, ar teisingai nurodėte savo telefono numerį.
• Patikrinkite savo internetiniame puslapyje pateikiamo teksto turinį ir ištaisykite klaidas.
• Patikrinkite savo internetinio puslapio paieškos galimybes. Iki 80 procentų jūsų internetinio puslapio lankytojų būtinai pasinaudos paieška.
• Atlikite bandomąjį pirkimą ir įsitikinkite, kad nieko nepraleidote ir kad niekas nesutrukdys sėkmingai įsigyti prekę.
• Peržiūrėkite savo internetinio puslapio dizainą ir veikimą, naudodamiesi tiek Mac, tiek PC kompiuteriais.
• Peržiūrėkite savo internetinį puslapį naudodamiesi įvairiomis naršyklėmis, įskaitant Internet Explorer, Mozilla Firefox, Opera ir kitas, kadangi tam tikri svetainių kūrimo elementai įvairiose naršyklėse gali būti atvaizduojami skirtingai.
• Paruoškite klientų aptarnavimo specialistams elektroninių laiškų šablonus ir pasirūpinkite, kad į pateikiamas užklausas būtų greitai reaguojama.
• Nuolat pasikartojantiems klausimams sukurkite veikiantį „Dažniausiai užduodami klausimai“ puslapį.
 
 
 
8. Reklamuokite savo internetinį puslapį internete
 
Jūsų puslapio reklama internete gali daug kainuoti ir atrodyti sudėtinga, tačiau naudojant kelias veiksmų kombinacijas, tikrai pasieksite gerų rezultatų.
 
Daugiau, negu 77 procentai suaugusiųjų, ieškančių ir lyginančių internetines parduotuves, naudojasi Google ir Yahoo ar Bing paieškos sistemomis, o Lietuvoje Google paieška naudojasi beveik 95 proc. interneto vartotojų.
 
Yra du būdai pritraukti klientus per paieškos sistemas:
 
1. Paieškos sistemos optimizavimas (SEO – search engine optimisation). Tai reiškia mėginimą užimti aukštą poziciją „natūralių„ rezultatų sąrašuose - rezultatuose, esančiuose paieškos rezultatų puslapio kairėje pusėje. Jums nieko nekainuoja, kai kas nors spragtelėja pelyte ant šių nuorodų, bet SEO reikalinga kantrybė, investicijos ir ilgalaikis metodas.
2. Mokama paieška. Šios „finansuojamos nuorodos“ - tai išskirtinai skelbėjų kontroliuojami rezultatai. Įmonės apsisprendžia dėti skelbimus, kurie atitiktų paieškos užklausas. Šios nuorodos paprastai būna puslapio dešinėje arba pačiame viršuje. Kiekvieną kartą, kai kas nors spragtelėja pelyte ant jų, jums priskaičiuojamas mokestis. Jūs nustatote, kiek esate pasirengę mokėti - būtent aukciono principu nustatoma skelbimo padėtis, kai aukščiausiose pozicijose paprastai atsiduria skelbimai, kurių spragtelėjimas pelyte kainuoja brangiausiai.
 
 
Kas geriau: natūrali ar mokama paieška?
 
Abi iš jų turi savo stipriųjų ir silpnųjų pusių, bet kaip ir kiekvienas duetas, jos veikia geriausiai, kai naudojamos kartu kaip tos pačios rinkodaros strategijos sudedamosios dalys.
 
Organinė paieška yra iš esmės nemokama – jums nereikia mokėti už pelytės spustelėjimus, bet tam, kad atsidurtumėte pirmosiose paieškos sistemos pozicijose, reikia investuoti kitose srityse (pavyzdžiui: interneto svetainės patobulinimai, turinys ir autorystės teisės, nuorodų kūrimas ir socialiniai tinklai). Reikia daugiau laiko, norint pasiekti šių rezultatų. Teikiama nauda gali būti didžiulė. Tačiau kol to sieksite, naudojimasis mokama paieška gali suteikti jums puikų matomumą per trumpą laikotarpį.
 
 
Jums taip pat vertėtų atsižvelgti į tai, kaip žmonės skaito interneto svetaines. Paprastai akys automatiškai krypsta į kairiąją puslapio pusę, panašiai, kaip ir skaitant knygą. Pavyzdžiui, turinys, esantis viršutiniame kairiajame interneto puslapio krašte, turi tendenciją skatinti didžiausią aktyvumą. Kadangi dauguma mokamos paieškos skelbimų dedami dešinėje pusėje, jie susilaukia mažiau paspaudimų pelyte, kaip galima matyti paveikslėlyje apačioje (smailės rodo paspaudimų aktyvumą).
 
 
SEO galima vertinti kaip paieškos sistemų įtakojimo mokslą
 
1. Nėra mokesčio už įtraukimą į „natūralius“ paieškos sąrašus arba kai paspaudžiama nuoroda į jūsų interneto svetainę.
2. SEO yra daug sudėtingesnis nei mokama paieška ir piniginiu atžvilgiu daug pelningesnis. Nėra žinoma, kokiu būdu tokios paieškos sistemos atrenka geriausius tinklalapius konkretiems terminams, taigi SEO yra eksperimentavimas bei išlavintas spėliojimas.
3. Daugiau nei 200 „reitingavimo veiksnių“ lemia pozicijos nustatymą. „Google“ yra „juodoji dėžė“, bet mes žinome, kad ji taiko daugiau nei 200 taisyklių, nustatydama bet kurio internetinio puslapio tinkamumą. Nors jokie rezultatai negali būti garantuoti (ir netikėkite, jei kas nors sakys jums kitaip).
Paieškos sistemų optimizavimas atsiperka, jeigu pagal jūsų raktažodį yra ne mažiau kaip 10 000 paieškų per mėnesį.
 
 
Ką vertina paieškos sistemos (ekspertų vertinimu)
 
• Domeno patikimumas ir autoritetas,
• Konkretaus puslapio atgalinių nuorodų populiarumas (į jūsų puslapį turi vesti nuorodos iš gerų, o ne „šiukšlėmis“ prikimštų puslapių),
• Ar nuorodoje rodomas tekstas, nurodant konkretų puslapį,
• Raktažodžio naudojimas puslapyje,
• Domeno registracijos data ir tinklalapio serverio parametrai,
• Lankytojų srauto paspaudimai iš paieškos sistemos (nesvarbu, kad esate pirmame puslapyje, bet jei jūsų nuorodos niekas nespaudžia, savo pozicijas prarasite),
• Socialiniai tinklai.
 
 
 
Raktiniai žodžiai
 
Kadangi prieš apsipirkdami internete žmonės pasinaudoja paieškos sistemomis, jūs galite sužinoti, kokių produktų pavadinimų ir aprašymų jie ieško dažniausiai. Šie žodžiai yra vadinami raktinėmis frazėmis. Pavyzdžiui, jeigu aš noriu įsigyti naują porą bėgiojimo batų, aš greičiausiai pasinaudosiu Google paieškos sistema, ieškodamas „Nike bėgiojimo batai“ arba įvesdamas kitokią žodžių kombinaciją. Aš greičiausiai neįsivesiu vien tik žodžio „batai“, norėdamas juos įsigyti.
 
• Pasinaudokite internetiniais įrankiais ir programine įranga, pavyzdžiui, Wordtracker®, norėdami sužinoti, ką žmonės įrašo į paieškos langelius.
• Rinkitės tik tuos raktažodžius, kurie yra susiję su jūsų internetiniu puslapiu. Nėra prasmės optimizuoti jūsų internetinio puslapio kažkuo, ko jūs nepraduodate.
• Patikrinkite visus sinonimus ir alternatyvias frazes, pavyzdžiui, daugiskaita, vienaskaita ir panašaus pobūdžio sąskambį.
• Parašykite savo internetiniame puslapyje kelias eilutes su pasirinktais naudojamais raktiniais žodžiais.
• Pagrindiniame savo tinklalapio puslapyje trumpai aprašykite savo veiklą ir parduodamus gaminius.
• Trumpai aprašykite savo siūlomų prekių kategoriją, prekinį ženklą, siūlomų prekių savybes ir pateikite išsamią informaciją apie jūsų parduodamus gaminius.
Sujunkite savo internetinį adresą su kitomis nuorodomis
• Pagrindinės paieškos sistemos ne tik ieško su jūsų puslapiu susijusių nuorodų, bet ir tikrina jų kokybę, siekdamos nustatyti jūsų internetinės svetainės patikimumą.
• Didelis nuorodos populiarumas reiškia, kad yra daugybė kitų internetinių puslapių, kurie turi nuorodas į
jūsų puslapį ir kuriems taip pat neblogai sekasi paieškos sistemose.
• Pasistenkite prijungti kaip galima daugiau kitų internetinių puslapių prie savo internetinės svetainės adreso, kad tų puslapių lankytojai galėtų užsukti ir į jūsų puslapį.
• Priregistruokite savo internetinį puslapį prie paieškos sistemų ir žinynų bei katalogų ir naudokitės susijusiais internetiniais puslapiais, tokiu būdu padidinsite savo internetinio puslapio lankomumą.
 
 
Mokama paieška arba mokesčiai už paspaudimą (Pay-Per-Click, PPC) reklama
 
Mokesčiai už paspaudimą arba PPC suteikia jums išskirtines galimybes kontroliuoti savo pinigus, tuo pat metu leisdama stebėti vis augantį klientų, kurie yra pasiryžę išleisti savo pinigus įsigydami Jūsų prekes arba paslaugas, skaičių. Tai tas pats, kaip turėti reklamos maketą laikraštyje ir mokėti tik už auditoriją, kuri jį skaito! Ar kas nors galėtų būti geriau?
 
Toliau mes daugiausia kalbėsime apie Google, kadangi jis užima didžiausią rinkos dalį, taip pat kontroliuoja tokius įrankius, kaip AdWords, Analytics ir Webmaster Central, kurie padeda stebėti paieškos rezultatus.
Prieš pradedant savo kampaniją, pirmiausia jums reikia tiksliai apibrėžti „Ką aš noriu pasiekti pirkdamas paspaudimus?“
 
Įprasti mokamos paieškos kampanijų tikslai
• Parduoti prekes arba paslaugas.
• Susilaukti tiesioginių elektroninių laiškų arba skambučių.
• Padidinti internetinio puslapio narių skaičių arba RSS / naujienlaiškių prenumeratorių skaičių.
• Susikurti savo prekinį ženklą.
Kai jūs aiškiai apibrėžėte savo tikslus, įsitikinkite, ar jūsų internetinis puslapis ir jo sandara bei struktūra yra patogūs jo lankytojams. Peržiūrėkite savo konkurentų tinklalapius.
 
 
 
Pirmiausia - pažinkite savo klientus
 
Geografinis nukreipimas į tikslinę grupę. Daugelis verslo subjektų aptarnauja savo klientus tik tam tikroje geografinėje zonoje. Pasirinkite tik tas zonas, kuriose jūs norėsite vykdyti savo pardavimų veiklą. Kitaip tariant, jūs galite pasirinkti norimą geografinę zoną, pavyzdžiui, pristatyti picas tik į tas zonas, į kurias norite ir reklamuoti savo verslą tik toje zonoje!
 
Laiko pasirinkimas. Jeigu jūsų tikslinė grupė paprastai naudojasi internetu tam tikromis valandomis arba savaitės dienomis, jūsų reklamos sustabdymas ne piko valandomis gali padėti sumažinti jums nereikalingus reklamos srautus. Tai yra ypač aktualu ir naudinga įmonėms, kurios dirba įprastomis darbo savaitės valandomis, nuo 9 ryto iki 17 val. vakaro. Atvirkštinis variantas galiotų toms įmonėms, kurios daugiausiai vykdo veiklą vakarais ir savaitgaliais.
Reklamos tekstas. Sukurkite paprastą ir įtikinamą reklamos tekstą, kuris leistų jūsų vartotojui pasakyti „Tai yra būtent tai, ko aš ieškojau ir ko man reikia“. Tam tikras būdingas aprašymas taip pat gali padėti jums sumažinti nereikalingus reklamos srautus, tai apsaugo Jus nuo pinigų, kuriuos jūs sumokate už paspaudimus, neperaugančius į pardavimus arba pelną, švaistymo. Google suteikia jums galimybę keisti savo reklamos tekstą, siekiant nustatyti, kuris iš reklamos tekstų gauna daugiau paspaudimų, o svarbiausia – sąlygoja daugiau pardavimų. Pridėkite savo telefono numerį, kainoraštį, išvardinkite savo konkurencinius pranašumus – visa tai veda prie sėkmingų pardavimų.
Įėjimo tinklalapis (Landing Page). Naudodami raktažodžius Jūs galite aktyvuoti savo reklamos srautus labiausiai su jūsų veikla susijusiuose internetiniuose puslapiuose. Taip pat yra galimybė patikrinti įėjimo tinklalapių (landing pages) tinkamumą. Pavyzdžiui, patalpindami unikalų savo telefono numerį (skambučių patikrinimas) PPC įėjimo tinklalapyje (landing page), jūs turite galimybę nustatyti, kurie įeinantys skambučiai geriausiai pateisina jūsų už reklamos paspaudimus sumokamus pinigus.
 
 
Biudžeto sudarymas: kiek jūs planuojate išleisti naujo kliento pritraukimui?
 
• Nuspręskite, kiek pinigų planuojate išleisti savo tikslams pasiekti. Apsvarstykite savo kasdienes įprastines išlaidas ir kitokias reklamos formas, kaip, pavyzdžiui, tiesioginis elektroninių laiškų siuntimas, tiesioginė kontaktų paieška, radijas, spauda arba skelbimai.
• Nustatykite, kiek tikslų Jūs planuojate pasiekti arba kiek pardavimų Jūs tikitės gauti per vieną mėnesį iš savo PPC kampanijos.
• Sumą, kurią galite skirti vieno pirkėjo/pardavimo pritraukimui padauginkite iš prognozuojamo pardavimų skaičiaus.
• Padalinkite šį skaičių iš 30 dienų ir gausite savo vienos dienos biudžetą.
Jūsų biudžetas taip pat gali būti padalintas proporcingai taip, kad tam tikros raktinės frazės gautų daugiau finansavimo per dieną, o mažiau svarbioms arba eksperimentinėms frazėms būtų skirta mažiau išlaidų. Taip pat gali būti nustatytas reklamos pateikimo, t.y. pasirodymo dažnumas, tokiu būdu leidžiant išleisti visus reklamai skirtus pinigus iš karto, norint pasiekti didžiausią paieškos apimtį arba racionaliai apmastyti jūsų platinamos reklamos efektyvumą ir tada nuspręsti dėl jos pateikimo dažnumo.
 
 
Reklama elektroniniu paštu
 
Reklamos elektroniniu paštu populiarumas yra tiesiogiai susijęs su jos mažomis sąnaudomis, aukštais investicijų grąžos rodikliais ir orientavimusi į tikslinę vartotojų grupę bei esamų nuolatinių klientų išsaugojimą. Merkle Study tyrimo duomenimis, apie pusė elektroninių laiškų gavėjų teigė, kad tinkamai parengti elektroniniai laiškai turėjo teigiamos įtakos jų apsisprendimui pirkti, o 38 procentai pareiškė, kad mieliau leistų savo pinigus įsigydami pirkinius iš kompanijų, kurios reguliariai siunčia jiems elektroninius laiškus su naudinga informacija.
Išvalykite ir sutvarkykite savo elektroninio pašto kontaktų sąrašą
 
Pasiruoškite išvalyti savo elektroninio pašto kontaktų sąrašą - pašalinkite jau seniai neaktyvius gavėjus ir palikite tik tuos, kurie aktyviai tikrina savo pašto dėžutes ir nuolat perskaito jūsų siunčiamus elektroninius laiškus.
 
Šiandieninė reklamos elektroniniu paštu sėkme priklauso nuo kokybės, o ne nuo kiekybės. Peržiūrėkite žmonių sąrašą, kurie neatsakė į jūsų siunčiamą pranešimą per pastaruosius kelis mėnesius ir pabandykite susisiekti su jais kitokiu būdu. Jeigu jie ir šį kartą neatsilieps į jūsų siunčiamą pranešimą, vadinasi tiesiog turite juos pašalinti.
Patobulinkite savo segmentavimą
 
Reklamos elektroniniais laiškais duomenų sistemos siūlo neįtikėtinas segmentavimo galimybes ir konkurencinį pranašumą, taikantis į mažų auditorijų segmentus, kuriuos priešingu atveju gali būti sunku rasti tiek finansiniu, tiek techniniu požiūriu. Jeigu jūs dar nepradėjote savo sąrašo segmentavimo ir toliau siunčiate laiškus atsižvelgiant į gavėjo duomenis arba elgesį, pradėkite tai daryti.
 
• Demografinė sritis – mes visi žinome, kad vyrai ir moterys tą pačia informaciją priima ir vertina skirtingai. Taip pat ir jaunų bei vyresnio amžiaus žmonių auditorijos skirtingai priima informaciją ir skirtingai ją interpretuoja.
• Pareigos ir funkcijos darbe – ar visi potencialūs vartotojai, kuriems jus siunčiate laiškus, pasižymi vienoda perkamąja galia? Įmonės savininkas arba vyriausiasis vadovas greičiausiai norės daugiau sužinoti apie investicijų grąžą, kai tuo tarpu vidutinio lygio vadovas paprasčiausiai norės palengvinti savo atliekamą darbą. Inžinierius arba programuotojas visada ieškos naujų savo darbo atlikimo būdų ir taip toliau...
• Prekių pirkimo dažnumas – rečiau įgyjami pirkiniai gali pareikalauti išlaukti tam tikro momento, kai jas pradės pirkti.
• Pinigų išleidimas – suderinkite savo resursus taip, kad jūsų didžiausios įdedamos pastangos būtų nukreiptos tuos į klientus, kurie jūsų kompanijoje išleidžia daugiausia pinigų.
 
 
Peržiūrėkite ir atnaujinkite savo registracijos naujienlaiškiui kampaniją
 
Dabar yra pats tinkamiausias laikas patikrinti savo registracijos naujienlaiškių proceso veiksmingumą. Peržiūrėkite visą turimą informaciją, pradedant nuo duomenų, kuriuos jūs renkate, ir baigiant informacija, kurią jūs elektroniniu paštu siunčiate savo vartotojams. Maži pakeitimai gali reikšti didelę naudą įgaunant naują auditoriją, taip pat suteikti naujas galimybes prenumeruojantiems naujienlaiškius ir pateisinti jų lūkesčius.
 
• Ar Jūs galite padidinti registracijas, sumažindami nereikalingos informacijos rinkimą? Ar jūs tiesiogiai nukreipiate savo internetinio puslapio lankytojus į naujienlaiškių prenumeravimo skiltį? Jeigu ne, galite įdėti šią nuorodą kiekviename tinklalapio puslapyje arba labiausiai matomoje vietoje.
• Ar jūs aiškiai apibrėžėte naudą, kurią gauna naujienlaiškių prenumeratoriai? Ar elektroniniai laiškai, kuriuos jūs siunčiate, atitinka registracijoje aprašytą esmę?
• Ar galite nustatyti naujienlaiškių prenumeratorių lūkesčius ir paprašyti jų „pridėti šį adresą prie saugių elektroninių adresų sąrašo“ registracijos procese?
 
 
„Paveikslėlių išjungimas“
 
Įsitikinkite, ar Jūsų siunčiami pranešimai yra lengvai įskaitomi be paveikslėlių. Tai gali reikšti, kad kuriant pranešimus jums reikėtų naudoti mažiau vaizdelių arba įtrakti trumpą populiariausių naujienlaiškių straipsnių sąrašą. Ši technika puikiai veikia tuos žmones, kurie peržiūri jūsų siunčiamus pranešimus peržiūros (Preview) rėžimu.
 
 
Socialinių tinklų integravimas į elektroninius laiškus
 
• Įtraukite socialinių tinklų priemones, tai leis naujienlaiškių prenumeratoriams dalintis jūsų siunčiamais pranešimais su savo draugais įvairiose platformose (Facebook, Twitter, LinkedIn ir t.t.).
• Sukurkite, plėtokite ir palaikykite savo įmonės profilį įvairiuose socialiniuose tinklalapiuose ir skatinkite naujų kontaktų atsiradimą, siūlydami jiems užsisakyti jūsų naujienlaiškių prenumeratą.
• Reklamuokite savo socialinį tinklalapį savo siunčiamuose elektroniniuose laiškuose siekiant sukurti kuo didesnę savo pasekėjų grupę.
 
 
 
9. Sekite ir analizuokite savo veiksmus
 
Kaip ir vykdant tradicines rinkodaros kampanijas, taip ir interneto rinkodarai reikia nuolatinio rezultatų stebėjimo ir įvertinimo.
 
Populiariausia ir plačiausiai naudojama analitinė priemonė rinkodaros srityje yra Google Analytics, kuri yra visiškai nemokama ir paprastai puikiai tinka internetinio verslo valdymui.
Naudodami analitines programas jūs galite atsakyti į kelis pagrindinius klausimus: kokie pasiūlymai atneša daugiausia naudos, o kokie ne? Kokie prekiniai ženklai susilaukia daugiausiai susidomėjimo, o kokie ne? Kur yra geriausia vieta puslapyje įdėti tam tikras prekes?
 
Nustatykite, kokios investavimo į rinkodarą priemonės, pavyzdžiui, reklama paieškos naršyklėse, reklamos elektroniniu paštu kampanijos, naujienlaiškių siuntimas arba reklama laikraštyje veikia geriausiai, o kurios priemonės yra visiškai neefektyvios. Sužinokite, kokie lankytojai dažniausiai virsta jūsų pirkėjais arba naujienlaiškių prenumeratoriais, ir pasinaudokite šiomis įžvalgomis planuodami savo išlaidas rinkodaros priemonėms. Taip pat naudokite analitinius duomenis, siekiant pagerinti savo internetinio puslapio efektyvumą ir nurungti savo konkurentus.
 
Žinojimas, kad 91% žmonių nutraukia nesėkmingai vykstantį patikrinimo procesą, yra vienas dalykas, tačiau suvokimas, kodėl tai įvyksta, reikalauja ne vien tik duomenų. Jums reikės dar kartą peržiūrėti savo
Ne tiek svarbi yra srautų kiekybė, kiek jų kokybė. Kai kurie paieškos žodžiai Google sistemoje gali atnešti jums tūkstančius lankytojų kiekvieną dieną, tačiau daugelis jų neįtakoja didesnių pardavimų (taip yra dėl daugelio priežasčių). Vietoj to jūs turėtumėte labiau orientuotis į tuos paieškos žodžius, kurie skatina žmones pirkti jūsų parduotuvėje (arba užsiprenumeruoti naujienas, jeigu jūsų tikslas yra tiesioginis bendravimas su klientais).
Ką aš galiu išmatuoti ir įvertinti?
 
Anksčiau visi kalbėjo apie paspaudimus „hitus“ (visiškai beprasmis vertinimo kriterijus, turint omenyje vartotojų iš interneto parsisiunčiamų failų kiekį). Vėliau atsirado įspūdį sukeliančių internetinių puslapių ir unikalaus vartotojo sąvokos, kurios suteikia žymiai daugiau informacijos – pirmoji sąvoka yra susijusi su puslapių skaičiumi, kuriuos jūsų tinklalapyje aplankė vartotojai, kai tuo tarpu kita sąvoka reiškia jūsų puslapį aplankiusių individualių vartotojų skaičių.
 
Dar daugiau prasmės suteikia grįžtamojo ryšio santykis, mastas ir lojalumas. Be aplankytų puslapių ir lankytojų skaičiaus įvertinimo taip pat egzistuoja tendencija vertinti tam tikrus įvykius. Internetinio puslapio vartotojas gali atlikti daugelį įvairių veiksmų, ne vien tik internetinio puslapio atidarymą, bet ir, pavyzdžiui, užsiregistruoti naujienlaiškių gavimui.
 
Kaip yra pasakęs Einšteinas: „Ne viskas, kas yra išmatuojama, privalo būti išmatuota.“
 
 
• Dažniausiai lankomi puslapiai.
• Įėjimo puslapiai.
• Išėjimo puslapiai.
• Iš kur ateina lankytojai.
• Raktažodžių analizė.
• Internetinių paieškos sistemų nukreipimai.
• Apsilankymo trukmė.
• Šalis/Miestas/ISP
• Naršyklė.
• Sistemos statistiniai duomenys.
 
 
 
Praktiškumas (usability)
 
Ar lengva yra naudotis jūsų internetiniu puslapiu? Ar lankytojai gali rasti tai, ko jie ieško, įdėti pasirinktas prekes į krepšelį ir užbaigti krepšelio patikrinimo procesą be jokių papildomų rūpesčių?
Internetiniai pirkėjai net nesvarstydami paliks jūsų internetinį puslapį, jeigu jie be jokio galvos skausmo negalės lengvai atlikti įprastų veiksmų.
 
1% lankytojų, kurie perka, skaičiaus padidėjimas gali atnešti didžiulę naudą, taigi santykinai maži pokyčiai gali turėti milžiniškos įtakos verslo veiklos efektyvumui.
 
 
 
Informacijos šaltinis: „Swedbank“

Bandymas užmigti miške ir netikėtas instruktoriaus poelgis

Šalta balandžio naktis. Aplink kur be pažvelgtum vien miškai ir pelkės. Nors šalia savęs neturiu termometro, tačiau jaučiu, kad dabar kokie -2 laipsniai šalčio. Gerai, kad mano budėjimo laikas baigėsi, tad nieko nelaukęs nusimetu savo kariškus batus, bei kitelį ir kelnes. Tarsi žuvis įsliuogiu į miegmaišį su pašiltinimu. Jaučiu mane užplūstančia šilumą. Ech, gera žinoti, kad dabar galėsiu miegoti iki paryčių!
 
Miške dislokuota visa kuopa, tad padalinus ir paskaičiavus laiką, kiekvienam kareiviui išeina budėti po gerą pusvalandį. Budi po du karius. Turbūt nėra tokio kario, kuriam patiktų naktį praleisti spaudžiant šaltukui, kai vos už kelių metrų tavęs laukia šiltas guolis. Kareiviai kenčia dantis sukandę. Kai kurie bando šokinėti, kiti trina rankas ir visa tai tam, kad bent kiek sušiltum.
 
Aš tuo tarpu vis labiau grimztų į miego karalystę. Šalia manęs kareiviška kuprinė, kuri naudojama tarsi pagalvė, galvai pasiremti. Po mano nugara tie patys kariški batai, kuriuos bandau išdžiovinti. Rūbus ir kitą šlamštą palikau prie palapinės. Joje ir taip nėra vietos. Ji ankšta. Miegame dviese.
 
Miegmaišyje laikau savo geriausią draugą - automatą. Šis žaisliukas turi būti visada šalia kareivio, nes niekada nežinai, ko galima tikėtis, o ir pačiam ramiau žinanti, kad esi pasiruošęs.
 
Būčiau sau ramiai miegojęs, jei ne tas trakštelėjimas, kuris sukėlė įtarimą. Mano kolega saldžiai miegojo, tad nusprendžiau jo nežadyti. Stipriau suspaudžiau savo automato buožę. Prasisegiau miegmaišį, kad galėčiau laisviau judėti tuo atveju, jei mus užpultų. Labai nustebau, kadangi buvo justi artėjantys žingsniai, tačiau mūsų budintys nieko nedarė, tarsi nieko negirdėtų.
 
Ir staiga kažkas labai stipriai griebė mano automatą, tarsi norėdamas jį atimti. Laikiau savo automatą it vaiką. Darykit, ką norit, bet aš jo nepaleisiu. Šis keista situacija mane suglumino, kadangi užpuoliko veido nebuvo matyti.
 
Ir staiga į danga pakilo raketos. Visa mūsų stovyklavietė nušvito tarsi naujųjų metų naktį. Pasigirdo riksmai. Supratau, kad vyksta kažkas neįprasto. Taip pat pamačiau kas buvo tas šunsnukis, kuris panoro įsigyti mano automatą nemokamai. Tai tebuvo viso labo instruktorius, kuris panoro išbandyti mano budrumą.
 
Deja, nebuvo laiko kalbėti su tuo instruktoriumi. Kuopai buvo duotas įsakymas keisti dislokacijos vietą. Vyko masinis palapinių ardymas ir daiktų pakavimas. Į savo karišką kuprinę mečiau viską bet kaip, kadangi reikėjo labai skubėti. Jau po 5 minučių mūsų būrys paliko tą prakeiktą stovyklavietę.
 
Mes nežygiavome, mes tiesiog bėgom. Niekas nežinojo kur tiksliai mes judam. Aplink tamsu, nors į akį durk. Vienintelis orientyras, kad mes bėgome keliu. Per tą chaosą pamečiau savo komandos draugą. Užmaskuoti veidai nerodė jokių ženklų, tad tiesiog judėjau į priekį tikėdamasis, kad viskas turėtų paaiškėti pasiekus galutinį sustojimo tašką.
 
Netrukus sustojome. Instruktoriai mums pasakė, kad tai tebuvo viso labo mokymų dalis. Mes turime būti pasiruošę ir aš su juo sutinku. Geriau būti pasiruošus netikėtumams, negu būti užkluptiems stovyklose. Aišku, tą naktį budėjusiems kareiviams buvo įsakytą nereaguoti į tą cirką, kurį man iškrėtė instruktorius, tačiau tikrame kare taip nebūtų atsitikę. Mums būtų buvę pranešta.
 
Orientacinis žygis arba 5 valandos klampojimo pelkynuose


Likusią nakties dalį mes saldžiai miegojome. Instruktoriai dar neprarado žmogiškumo, tad jokių netikėtų atakų nebuvo planuota. Ryte turėjo prasidėti kitas žygio etapas - orientacinis žygis.
 
Šių žygių tikslas išmokyti karį gerai orientuotis vietovėje. Jums duodamas žemėlapis ir porininkas. Pirmą ką padarome, tai žemėlapyje nustatome savo buvimo vietą. Instruktorius duoda pirmo taško koordinates. Nusistatai jas žemėlapyje. Jeigu esi labai stropus, gali nustatyti atstumą nuo savo vietos iki pirmo taško. Tada žygiuoji skaičiuodamas savo žingsniu poras. Sakykim 100 metrų yra 60 žingsnių porų. Pasiskirstai kas veda, kas skaičiuoja atstumą. Paprasta, bet labai efektyvu!
 
Pabudau šeštą valandą. Čiupau savo sausą davinį. Jame radau šokolado, riešutų ir specialiai pagamintos duonelės. Sušlamščiau viską tarsi nebūčiau valgęs kelias dienas. Negaišdamas laiko susirinkau savo daiktus. Būnant miške būtina akylai saugoti savo daiktus, nes kitaip jie gali atsidurti pas instruktorių, o tada teks daryti labai daug atsispaudimų norint juos išpirkti.
 
Sustojome ant kelio. Susirikiavome kaip pridera tikriems kareiviams. Gavome koordinates ir pradėjome žygiuoti. Kareivių būrys išsiblaškė po mišką.
 
Kuprinė sunki. Ją teks nešioti dar keturias valandas, tad palinkiu sau stiprybės ir žygiuoju toliau. Su porininku kalbamės apie nereikšmingus dalykus. Čiulba paukščiai. Jaučiu artėjantį pavasarį, o ir saulė vis dažniau palepina.
 
Ir štai pirmas mūsų taškas. Kabo čia pat. Medyje. Rodos eičiau ir ranka pasiekčiau, tik deja viskas ne taip lengva, kaip atrodo. Iki pusės smengu į žemę. Kuprinės svoris mane gramzdina gilyn, tarsi būčiau patekęs į liūną. Kolegos laiku ištiesta ranka mane gelbėja nuo dar baisesnio likimo. Šiaip ne taip išsikabaroju iš purvyno ir tvirčiau suspaudžiu naujų koordinačių lapelį.
 
Patikrinu žemėlapį, o tašką rodo kažkokiame upelyje. Ech, teks ir vėl šlapti. Tokia ta kareivio dalia. Orientaciniai žygiai dažniausiai ir pasibaigdavo būtent visapusiu sušlapimu. Ne kartą teko plotis į purvą su veidu. Atrodydavau kaip Afrikos juodčkis. Būdavo ir juoko ir pykčio, kadangi kol atsikeli, kol susitvarkai reikia kantrybės.
 
Gerai jeigu žygis praeidavo ramiai, bet kartais būdavo, kad tau skirdavo nuobauda ir prie papildomo kuprinės svorio prisidėdavo dar keletą plytų. Instruktoriai už pamestus daiktus miške liepdavo daryti atsispaudimus. Juokinga, jei nebūtų graudu. Pavargęs po nakties pratybų dar minkai papildomus atsispaudimus, nes per savo užmaršumą ir skubėjimą sugebėjai pamesti ginklo dėtuvę ar atotampą.
 
Fizinis skausmas moko karį suprasti, kad už viską reikia būti atsakingam. Jau iki gyvo kaulo įgrisęs, bet teisingas posakis. "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Paprasta, bet efektyvu.
Dar šis tas


Be orientacijos ir tiesiog paprastų žygių miške dar dalyvavome ir įvairiuose pasalose, bei reiduose. Galėjai pasijusti it šiuolaikinis veiksmo filmų herojus. Aplink sproginėja bombos, skrenda malūnsparniai, girdėti įvairūs riksmai. Chaosas, kurio civiliniame gyvenime nepatarsi.
 
Buvo dienų, kai į mišką ne norėjosi eiti. Atsikeli ryte, o nuotaika prasta ir už lango lyja. Rodos gulėtum kuopoje ir nieko neveiktum, tačiau karinė pareiga išlieka. Susidedi daiktus ir jau stovi koridoriuje laukdamas komandos išžygiuoti.
 
Miško žygiai taip išsekina, kad nebesinori nieko. Grįžti į kuopą. Susitvarkai daiktus. Tada pietūs, o po jų prasideda kita dienos fazė. Paskaitos, kuriose tiesiog miegi. Miškuose mus privesdavo prie mūsų galimybių ribų. Neleisdami miegoti jie ugdė mūsų ištvermę.
 
Pripažinsiu, man miške patiko. Nežinau kaip jūsų gyvenimai, tačiau man trūko to adrenalino, tos dinamikos, kurią civiliniame gyvenime gausi nebent žaisdamas dažasvydį. Aišku ne viskas rožėmis klota, tačiau vertinanti procentine išraiška sakyčiau, kad 70 procentų laiko praleisto miške buvo nauda man.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai

Kaip ir kiekvieną mielą darbo dieną ponas Justas praleidžia rytą prie radijo imtuvo, klausydamasis LRT radijo stoties balso. Vakar, kaip ir kiekvieną trečiadienį, eterį okupavo šaunioji Z. Kelmickaitė ir užvedė aštrią diskusiją - kodėl Lietuvoje (o gal ne tik?) jaunuoliui sunku rasti darbą. Atrodo, tai iki stuburo smegenų įstrigusi tema. Teisingai, tačiau būtina akcentuoti vieno universiteto atstovo žodžius, kuriuose nurodyta bent jau trečdalis faktų, kodėl diplomuoti jaunuoliai neranda darbo. Ir kaip tie žodžiai skamba? Kas atspės? Manau, kad niekas neatspės. Ogi aš jų ir nesakysiu. Kol kas.
 
Šia žinute galbūt griaunu šio forumo prasmę, tačiau pasakysiu atvirai, remdamasis didžių (daug pasiekusių) žmonių patirtimi: kuo mažiau svajosi, galvosi, mąstysi apie pinigus - tuo daugiau jų turėsi. Ir tai yra ne kažkokia nesąmonė, o visiška realybė. Nors ir nemėgstu daug kalbėti apie save, bet prisipažinsiu, kad galvojau galvojau apie pinigus, bet. Tas galvojimas nebuvo įkomponuotas kiekviename žingsnyje, nesiekiau iš kiekvienos idėjos naudos - aplamai, dauguma mano idėjų yra išmąstytos ne dėl uždarbio, o dėl savęs. Ir tas galvojimas apie pinigus būdavo galbūt kokį kartą per mėnesį, atsigulus po sunkios darbo dienos į lovą. Tai net ne galvojimas, o tiesiog svajojimas. Svajojimas apie gerą namą ir pan. Kaip daugelis žino, svajotojams [su tikslu] yra daug lengviau siekti tikslo nei paprastiems žmonėms, kurių lūpose atsispindi žodžiai: vai, ateis ta diena ir rasiu, o dabar aš išgersiu. Kuomet ateis bus tas lemtingas darbo paieškos metas, tas pats žmogus liūdnai niūniuos: vai, nerandu darbo...
 
Paminėsiu vieno uždarbiečio mintį:
Ar jūs pritariate šiam jaunuoliui? Ar aš pritariu? Dieve (jei toks esi), kad daugiau tokių žmonigalvių (atleiskite už išsireiškimą) būtų! Pinigai yra mylimo darbo ir didelių pastangų rezultatas. Iš to net gi galima išvesti formulę: mylima sritis + didelės pastangos = pinigai. Ar skaitydami šią, trečią, pastraipą, jūs vis dar galvojate apie pinigus?
 
 
Paminėsiu to paties uždarbiečio mintį:
Pyk - nepyk, mielas kolega, bet čia tu padarei faktinę savo ateities (egzistencijos) klaidą! Tu galvoji apie pinigus! Kas būtų, jei kiekvienas mielas žmogus, vos tik pradėjęs dirbti, galvotų apie pinigus? Ogi paprastas dalykas įvyktų - smarkiai sumažėtų darbo kokybė. Grįžtant prie citatos, taipogi ir pagirsiu autorių: gerai baigta mokykla - gerai baigtas universitetas. Ir STOP! Paskutiniame teiginyje: "susirasti gerą samdomą darbą ir dirbti" privaloma išbraukti žodį "gerą". Kodėl? Todėl, kad tau reikia tiesiog darbo. Minėdamas "gerą darbą" kasi sau duobę. Mes vėl grįžtame prie minties, kad neturime galvoti apie tai, kas mums duos finansinės naudos.
 
 
O štai čia mano mylimo (nesupraskite blogai) ir gerbiamo nario, kuris užsiima IT, nuomonė:
Čia tiktų posakis: nemesk kelio dėl takelio. Vis dėl to, jeigu teiginyje "lėkti iš lietuvos" turima galvoje, kad išvykti studijuoti į kitą šalį, neturiu nieko prieš - tai net gi naudinga. Dabar pasamprotaukime apie užsienį:
 
Ir aš būsiu lietuvis,
Ir čia ir tenais,
Bet nebūsiu turtingas -
Čianai, Lietuvoj
 
Nors kiek ir pažeidėme savo taisyklę - nekalbėti apie pinigus, tačiau kartais taisykles reikia laužyti, norint kažką įrodyti. Taigi, mielieji emigrantai, mūsų džentelmenai, ar jūs daug uždirbate? Taip, galbūt ir daug (juk dažnas grįžtate pilnomis kišenėmis), tačiau ar lengvai? Kiek žinau, ne vienas grįžta su prasta sveikata. Beto, ar jums patinka tas darbas? Daugeliui, manau, pakrypčiotų galvomis. O dabar paklausiu daug siekusių, apie pinigus negalvojusių žmonių, kurių didžioji dalis dabar leidžia atsikvėpti: ar daug uždirbate? Ar jums patinka jūsų darbas? Manau, kad į visus klausimus būtų teigiamas atsakymas. Tik teigiamas.
 

http://www.blogas.lt/uploads/r/rosyta/230912.jpg

 
 
Kad nepagalvotumėte, jog aš tik samprotauju, padovanosiu jums gaivų lietų, pirmą patarimą, kurį pats paskyriau viršuje esančios citatos autoriui:
Vėl gi grįžkime prie savo blevyzgų: toks dalykas, kaip čia uždirbsiu daug, ten uždirbsiu mažai - neegzistuoja. Vienintelė problema, su kuria tikrai gali rimtas žmogus susidurti uždarbiaudamas, yra nurodyta šioje mano paties rašytoje citatoje:
Kaip matote patys, čia yra kalbama apie labai didelius lūkesčius. Apie tai, kas parašyta toje citatoje, mes neturime teisės galvoti tol, kol nepasiekėme tos ribos, kuomet mūsų gimtoji šalis būtų per silpna susidoroti su mūsų pagimdyta idėja.
 
Taigi, pradedame gilintis į šios žinutės sentenciją. Viskas, ką aš jums noriu pasakyti, yra tai: ne apie pinigus mes turime galvoti, o apie savo protą ir atlyginimo suma priklauso ne nuo šalies, srities ar darbdavio, o nuo paties TAVĘS. Vietoje to, kad mes galvotume apie pinigus, verčiau praturtinkime savo žinias, nes tos žinios mums ir suteiks tai, apie ką galvoti yra sakyčiau... Nuodėminga.
 
Pats laikas suprasti, kas yra žinios ir kada mums žinios yra naudingos. Turbūt visi pritariate, kad mokykla ir universitetas yra standartiniai mokymo objektai, kuriuose įgauname tvirtą įvairių žinių, bet silpną savo srities, profilį. Sakydamas, kad mes turime gilinti savo žinias, turiu galvoje ne plėsti savo bendrąjį profilį, o stiprinti savo srities žinias. O čia pateikiu faktą: tie, kurie daug laisvo laiko praleidžia sąžiningai "kraudamiesi" žinias savo mėgiamai profesijai (kurie žino, kuo nori būti), pasiekia daug daugiau nei tie, kurie mokyklose gauna aukštus įvertinimus, tačiau laisvalaikį švaisto į visas puses ir nelabai susigaudo savo ateities požiūryje. Ir tai yra neginčytinas faktas - apmėtykite mane muilu, "išmaudykite" sniega - aš vistiek sakysiu tą patį. Žinoma, visada yra išimčių: pasiseka ir tiems ir kitiems, pasiseka net kas dieną mąstantiems apie pinigus, tačiau čia yra savotiški niuansai - galbūt turtingi tėvai ar pan. Tačiau, pinigai neprideda žinių. Pinigai atima žinias.
 
Štai radau dar vieną savo paties parašytą šiurkščią, bet prasmingą tiesą:
Nepaminėjau to, kad sėkmingas gyvenimas - tai skausmingas gyvenimas. Yra sakoma: per kančias į žvaigždes. Joks žmogus nepasiekia daug gulėdamas lovoje galvodamas apie pinigus. Būna laimės kūdikių, kurie laimi loterijose - tai tiesiog sėkmė. Puiku, jeigu jūs dalyvaujate loterijose - tai tik sveikintinas žingsnis. Tiesa, nepamirškite tokio dalyko, kad loterijos sukurtos tokiu principu, kad bet kokiu atveju pralobsta ne lošėjai, o loterijos vadovai (jei tu ir laimėsi milijoną, loterijos fonde bus 10 kartų didesnė suma sukrauta tiesiog iš nesėkmingų žmonių). Grįžtant prie temos, noriu paminėti, kad mes kiekvienas turime, tiesiog privalome atrasti savo mylimą sritį. Vienam tai lengva, kitam sunku. Štai aš jau būdamas 14 metų žinojau, kad gyvenimą siesiu su IT - dabar man 19 metų ir mano mąstysenoje yra tik vienas pokytis dėl savo profesijos: aš dar labiau noriu siekti kažko siekti IT nei būdamas 14 metų. IT nėra lengvas dalykas, kolega Washkys yra pasakęs, kad IT čia ne mokslai, o technologijos lemia žinių gausą. Svarbiausia bet kokio IT specialisto paskirtis yra gebėti greitai ir tinkamai rasti reikiamą informaciją, nes informacijos apie IT yra tiek daug, kad jai apdoroti neužtektų nei 100 žmonių galvų. BET. Reikia mokytis, reikia siekti - konkurencija vis dėl to yra ir kiekviena tinkamai išnaudota minutė reiškia labai daug. Aš dievinu tokius žmones, kurie "kapstytis" savos profesijos link pradeda jau paauglystėje. Jei jie tai daro sąžiningai ir uoliai, 90proc. tikimybė, kad jei jie nueis tinkamu keliu, jie pasieks labai daug.
 

http://www.jezus.lt/img/resized/wysiwyg/Straipsniai/sekme.jpg

 
 
Visiškai kita kalba apie vadinamus invalidus (esu girdėjęs tokią nuomonę iš vieno mokslininko apie jaunuolius, kurie baigę mokyklą nežino ko nori ir kur "stoti", tad renkasi populiariausias specialybes). Tokius žmones aš vadinu tiesiog nesėkmingais žmonėmis. Jie nežino nieko: nei savo, nei aplinkinių žmonių vertės. Rinktis specialybę "iš oro" žvalgantis į populiariausias specialybes yra paskutinis žingsnis nedarbingumo diplomo link (taip aš vadinu diplomą, kuomet žmogus su juo negauna darbo). Kodėl tokie žmonės neranda darbo? Būkime optimistai, tokius variantus "iš oro" renkasi nemąstantys žmonės, kurie galvoja, jog tuos 3-6 metus lengvai "atsėdės" kursuose ir susiras darbą. Jie neįdeda jokių pastangų, mokosi standartiškai, o mes žinome, kad standartiškas mokymasis šiais laikais neduos nieko - nori daug pasiekti, tuomet mokykis, mokykis ir dar kartą mokykis.
 
Štai populiariausios specialybės: vadyba, teisė, ekonomika, psichologija... Ir kas iš to? Žinote, kodėl jos populiariausios? Nes egzistuoja ta nesveika banga, kuomet vienais metais įstojo daug, galbūt protingų ir žinančių ko nori, abiturientų, o sekančiais metais tos pačios specialybės link pradėjo pulti nemąstančių abiturientų pulkas, pamatę, jog tai populiariausia specialybė! Dar vienas niuansas, kodėl neranda to darbo - tai elementarus atvejis, kuomet trūksta darbo vietų. O darbo vietų trūksta tik neišmanėliams. Žmogų su gera galva gali priimti ir į užpildytą darbo rinką. Žinoma, teisė, vadyba ir pan., yra tokios disciplinos, kur reikia ir patirties, tačiau žmogui su gera galva patirties netrūks. Gera galva yra ne ta galva, kuri mokykloje gali mokytis aukštais balais ir nieko daugiau, o ta galva, kuri geba pažinti save ir žino, kas yra teisinga, o kas ne.
 
Vėl grįšiu prie savęs ir paminėsiu trumpą savo istoriją. O man pinigai buvo šlykštūs. Mano tikslas buvo tobulėti. Pakakdavo sugadinti kompiuterį, o po to jį taisyti, kad gebėčiau susigaudyti - ogi kas yra kas. Atėjo laikas, kuomet žmonės pradėjo kreiptis pagalbos į mane, nors aš nė nesisiūlydavau. Taip žmonių gausa vis didėjo, didėjo, kol nusprendžiau viską oficializuoti. Įkūriau servisą, daug projektų susijusių su servisu, tačiau apie pinigus aš negalvojau. Net ir dabar, turėdamas darbą tiesą pasakius geroje įmonėje, taip pat dirbdamas savo servise, aš neskaičiuoju pinigų - didžiąją dalį jų taupau (turbūt velniai žino kam), aš stengiuosi niekada negalvoti apie tuos pinigus, o tiesiog pasinerti į darbą. Galvojimas apie pinigus yra atvirkščiai proporcingas pinigų kiekiui.
 
Ir , nustokite galvoti apie pelningas idėjas. Jūs esate lyg perdirbimo aparatas: į jūsų galvą ateina nepelninga idėja >> savo žinių pagalba ir didelėmis pastangomis idėją paverčiate pelninga.
 
Ir tai, ką pasakė universiteto atstovas (atkelta iš pirmos pastraipos): kiekvienas žmogus tik savo dėka patiria pokylius ar nuosmukius - niekas kitas nekaltas dėl to, kad žmogus neranda darbo, tik jis pats. Ši mintis yra gili, bet teisinga. Dar vienas aspektas, kurį paprėžė tas žmogus (gaila, neprisimenu pavardės): jaunuoliai tiesiog per daug galvoja apie pinigus ir per daug įvertina save.
 
Aš esy laimingas dėl tų žmonių, kurie siekia tikslo negalvodami apie finansinę naudą, o tiesiog mylėdami savo darbą. Mes kiekvienas privalome gerbti savo protą, o ne pinigus. Protu, o ne užpakaliu mes uždirbame pinigus. Susimąstykime savo ateitimi :)

Sveiki, iškarto atsiprašysiu už klaidas, kurios gali pasitaikyti rašliavoje.
 
Taigi, jau ne viena tema yra apie pigius bilietus su autobusu į Berlyną. Aš irgi praeitą savaitgali keliavau su drauge (Berlyne ji tapo mano sužadėtinė)į Berlyną. Bilietus pirkau iš Simple express po 27 LT.
nesipirkus bilietus, po kelių savaičių gavau sms iš simple expres, kuris pranešė jog reisą į Berlyną aptarnaus autobusas be media sistemų, ką tai reiškia supratau tik važiuodamas jau atgal, tad ir papasakosiu pabaigoje.
Pirmyn iš Kauno į Berlyną išvažiavome apie 17h (autobusas truputi vėlavo, berlyne buvome 7:15 ryte, Vokietijos laiku (-1 valanda LT laiko). Autobusas buvo patogus, naujas, vietos patogios, buvo tualetas ir kondicionierius, už papildomą mokestį (17 lt arba 5 eur) buvo galima nusipirkti pagalvėlę ir pledą. Pledas butų pravertes, nes kodicionierius visą kelia veikė visu pajėgumu, tad autobuse buvo vėsoką. Na bet iš esmės kelionė buvo gera, neprailgo, vairuotojai malonūs.
Taigi po keliolikos valandų mes jau Berlyne. Daug nepasakosiu ten kur ką pamačiau, ir nuotraukų nekelsiu, kad patys galėtumėte viską atrasti patys. bet esminiai patarimai:
Pirkite day tickets iš automatų, kurie randasi kiekvienoje traukinių/metro stotyje. Bilieto kaina 6,80 eur (ABC zona). Bilietas suteikia teisę važiuoti visą dieną bet kokiu transportu. Pirkite ABC zoną todėl, jog su šiuo bilietu taip pat galima važiuoti į ir po Posdama (apie 20 km už berlyno, nuvažiuoti galima su S7 traukiniu.
Posdama tikrai verta aplankyti, ir jam skirti nemažiau puse dienos, pamatysite nuostabių parkų (Sansuci) bei ivairių senovinių oranžerijų, pilių. Nuoroda (angliškas pdf): http://www.spsg.de/media/de/SPSG_Infoflyer-en.pdf
Toliau būtina aplankyti Reichstaga. būtina išanksto rezervacija, ją geriausia atlikti išanksto internetu. Nuoroda registracijai: https://visite.bundestag.de/BAPWeb/pages/createBookingRequest.jsf?lang=en
Kiti lankytini objektai: pergalės statula, muziejų sala, tv bokštas. Įėjimai i muziejus gan brangūs, i viena muziejų kainuoja apie 15 eurų. galima pirkti dienos bilietą muziejų salai, tačiau jo kaina 80 euru. Patekti i TV bokštą, kuris yra aukščiausias pastatas Europoje kainuoja 12 euru.
Šeip Berlynas nėra pigus miestas, kaip minėjau patekti į muziejus kainuoja nemažai. valgyti kavinėse taip pat nepigu, su drauge valgėme per dvi dienas dviejuose kavinėse, skirtinguose miesto galuose, abiejuose sumokėjome po ~22 eurus (vienas patiekalas ir bokalas alaus).
Alus baruose kainuoja apie 3,5 eur, parduotuvėje galima nusipirkti butelį alaus ir už 0,79 eur, bet surasti parduotuvių nėra lengvą, jeigu trinsitės po centrą, ten tokių paprasčiausiai nėra, tad užkandžiais, ir ką atsigerti pasirūpinkite iš anksto lysdami i centrą :)
Viešbuti mes turėjome per booking.com užsirezervave gerą, 4 žvaigždučių, tad čia netaupėme, ir apie jų pigumus brangumus nieko negaliu pasakyti. Mes mokėjome 79 eurus už vieną naktį.
Na ir kelionėj namo buvo simple express autobusas su media sistemomis, kas reiškia prie kiekvienos kėdės pritaisytas nedidelis planšetinis kompiuteris, kuriame yra įrašyta filmų, muzikos. nepamirškite pasiimti savo ausinių, nes jeigu jų neturėsite, jas galėsite nusipirkti iš vairuotojo už 2 eurus :)
 
Na daugiau nežinau ką čia papasakoti, jeigu turite klausimų klauskite pabandysiu atsakyti, paaiškinti kaip, kur, iš kur nuvažiuoti ir panašiai :)
 
P.s. Būtinai pasirūpinkite metro/traukinių žemėlapiu, nes be jo pražūsite. Jį atsispausdinti galima čia: http://www.bvg.de/index.php/en/binaries/asset/download/58161/file/1-1 Tačiau jis dazžniausia būna pridėtas prie visų berlyno žemėlapių, tad jeigu toki pirksite atskirai spausdinti nebūtina.
 
Simple express media sistemu nuotrauka :)
http://a5.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash3/557707_487457014613650_1681437964_n.jpg
 
Sanssuci parkas:
http://a6.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/282313_487460964613255_895097465_n.jpg
 
Reichstagas:
http://a8.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/s720x720/295099_487462114613140_479809548_n.jpg
 
Sony Centras:
http://a8.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-prn1/s720x720/554152_487463877946297_1810187340_n.jpg

Sveiki.
Sukurpiau ideja gaminti ir pardavineti, medines alaus dezes.
Tik kilo viena dilema.
priekineje dezes dalyje esu isdegines uzrasa Volfas Engelman. Idomu ar nepazeisiu kazkokiu teisiu
pardavinedamas dezes su tokiu uzrasu ?
 
Kelios foto:

-iš vieno hektaro kanapių galima pagaminti tiek popieriaus kiek iš keturių hektarų medžių.
 
Kaip manot ar Lietuvoje realu būtų pradėti gaminti popierių iš kanapių ? Kur galima rasti informacijos apie reikalingą techniką popieriui gaminti ? Gal kas jau esate apie tai svarstę ?

Į mano uždarbio žinučių gaviklį pradėjo plaukti pavienių asmenų klausimai, kurie dažniausiai prasideda taip. “Labas, ar man verta eiti į Lietuvos kariuomenę?” Nežinau kokią įtaką padarė mano straipsniai jums, tačiau aš nebūsiu ta propagandos mašina, kuri sakys, kad jūs būtinai turėtumėte ten eiti. Kiekvienas mąsto savo galvą, tad iš mano sukurptų straipsnių bandykite susidaryti savo nuomonę. Jūsų teismui atiduodu dar vieną, šviežiai iškeptą, straipsnį apie buitį ir gyvenimą kariuomenėje!

Laisvalaikis prasideda savaitgalį


Kareivis irgi žmogus! Šitą posakį reikėtų užkabinti ant kiekvienų kareivinių durų. Mums nesvetimas skausmas, baimė ir ašaros. Netgi mes turime laisvalaikį ir elementarią buitį. Kad ir kaip mus Rukloje “drožė”, savaitgaliais mūsų laukdavo užtarnautas poilsis.
 
Šeštadienį keldavomės vieną valandą vėliau. Pasigirsdavo komanda “Kuopa kelk”, tačiau skirtingai nei šiokiadieniais, mes čiupdavome ne sportinį kostiumą, bet savo pagalvę ir užklotą. Jau tapo tradicija, kad savaitgaliais vykdavo patalynių purtymas. Dešimt minučių įnirtingai stengdavausi atsikratyti dulkių erkučių.
 
Man ta veikla patiko, kadangi nereikėjo atlikinėti tu įgrisusių mankštos pratimų, o ir kūnas atsigaudavo, bei pailsėdavo. Jeigu civiliai būtų mus matę, ko gero labai kvatotų, nes iš šalies atrodėm labai juokingai. Patalynė ir pagalvė, bei žaliūkas kareivis intensyviai purtantis jas. Ko gero ne kasdien pamatysi tokį vaizdą?
 
Po sėkmingai įvykdytos dulkių erkučių naikinimo operacijos, eidavome praustis. Tam skirdavo gerą pusvalandį. Savaitgalio nuotaiką tvyrodavo ore, kadangi nebūdavo intensyvaus raginimo skubėti. Tada ir barzdą nusiskusdavau be didesnio įpjovų skaičiaus ir dantys labiau blizgėdavo.
 
Valgydavome neskubėdami, su pasimėgavimu. Porcija mažoka - viena lėkštė košės ir puodelis kakavos. Nuo stalo pakildavai ne itin privalgęs, tekdavo tikėtis, kad pietūs atsipirks su kaupu.
 
Nuo devintos iki vienuoliktos valandos tvarkydavome kuopą. Vykdavo intensyvūs valymo darbai. Visa kuopa paskęsdavo putose. Ne veltui toks valymas buvo pramintas “putų švente”. Putoms paruošti reikėjo nei daug, nei mažai, tik vieno kibiro karšto vandens, saujos muilo drožlių, bei keleto gerų rankos pasukimų.
 
Vienas žmogus tarsi sėjos metu ant plytelių berdavo putas, tuo tarpu kitas iš karto imdavosi intensyvaus plytelių trynimo, trečias asmuo viską nusausindavo. Su tokia meile ir atsidavimu valant gaudavosi stulbinamas rezultatas, tarsi iš valiklio reklamos. Plytelės blizgėdavo!
 
Po švaros darbų šiek tiek pasimokydavome. Tos paskaitos būdavo labai paprastos, nors programoje rašydavo, kad jus truks iki vakaro, dažniausiai iki pietų jau būdavome nuveikę didžiuosius dienos darbus. Gavus komanda “laisvalaikis” prasidėdavo tikrasis poilsis.

Poilsis ir truputėlis išorinio pasaulio malonumų


Nuo čia prasideda kitas gyvenimas. Pagaliau gali nusivilkti tą seniai įgrisusi karišką kitelį ir tuos susmirdusius batus. Iš to didelio džiaugsmo nereikėtų pamiršti, kad karinis statutas ir kariškos taisyklės vis dar galioja. Kitelį reikia tvarkingai sulankstyti ir padėti ant lovos. Kariški batai turi būti nešami į džiovyklą. Šiuos darbus reikėtų atlikti kruopščiai, nes kitaip budintis tos dienos kariškis gali sugadinti tavo laisvalaikį.
 
Pagrindiniai laisvalaikio užsiėmimai - knygų skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, naudojimasis telefonu, laišku rašymas, bendravimas su draugais.
 
Televizorių iškarto atmečiau kaip nereikalingą laiko gaišimo priemonę. Man nepatinka tai ką jame rodo, o ypač nervina tos ilgos ir laiką gaišinančios reklamos, tad stengiausi vengti televizijos, nors mano draugai su didžiausiu pasimėgavimu žiūrėjo senus filmus, kuriuos visi jau matėm N-tajį kartą. Taip jau atsitinka, kad nuo bukinančios aplinkos ieškai bet kokio gelbėjimosi rato.
 
Knygų pirmą mėnesį neturėjau, tad teko naudotis telefonu, bei rašyti laiškus. Statute nepasakyta, kad būtina rašyti tik laiškus, aš rašydavau savo dienoraštį. Telefonas pasitaikė išmanusis, todėl didelio vargo neturėjau. Kiekvieną kartą sužinodavau ką nors naujo.
 
Pirmą mėnesį Rukloje gyvenome kaip kalėjime. Tarp tų keturių sienų pasijauti toks izoliuotas, o ir tie laisvalaikio užsiėmimai palaipsniui pabosta. Jauti tokia tuštumą aplink, bei didelį norą ištrūkti namo.
 
Nuo antro mėnesio mus slėgę varžtai po truputį atsileido, tad karts nuo karto mus išleisdavo į lauką. Pagrindiniai lauko užsiėmimai būdavo futbolas arba krepšinis. Prie kliūčių ruožo neprileisdavo, kadangi buvo bijoma, kad mes patirsime traumas. Futbolą ir krepšinį žaisdavome ne tik tam, kad žaistumėme, bet ir varžydavomės iš karinių užduočių. Sakykim laimėjęs skyrius nevalo tą vakarą kuopos. Būdavo įdomu, kadangi varžymasis suteikia visai kitą prasmę.
 
Dažnas kareivis laisvalaikiu pasinaudodavo kariškos ekipuotės tvarkymuisi, galvos skutimui. Šiokiadieniais gali neužtekti laiko, tad savaitgaliais plaudavomės kelnes, marškinėlius, kitelius, batus. Skirtingai nei seržantai, kurie naudojosi skalbimo mašinomis, mes tenkinomės ranku darbu. Nuo ūkiško muilo, man pradėjo lupinėtis oda, tačiau tai buvo tik menka bėda, kurios visiškai nesureikšminau. Iš pradžių galvojau, kad neleisdami naudotis skalbimo mašinomis jie mus žemina, bet pagalvojau, kad gerai darė, kadangi rankomis plauti iš tiesų žymiai geriau!

Bendravimas - Geros tarnybos garantas


Bendravimas karinės tarnybos metu buvo svarbiausias visų Bazinių Karinių Mokymų akcentas. Galėjai atsiriboti nuo grupės žiūrėdamas televizorių, skaitydamas knygą ar tvarkydamasis savo daiktus, tačiau anksčiau ar vėliau tekdavo grįžti į savo kambarį, kuriame tavęs laukdavo apie 7~ žmonės. Kiekviename kambaryje būdavo daugmaž po tiek.
 
Man bendrauti sekėsi gerai. Karinės tarnybos metu teko sutikti įvairių žmonių. Reikia nepamiršti, kad į Ruklą suvažiavo iš visų Lietuvos kampų. Savo kuopoje turėjom net vieną latvį, kuris turėdamas Lietuvos pilietybę įgijo teisę atlikti karinę tarnybą Rukloje.
 
Mano kambaryje esantys žmonės buvo ramūs. Nei labai pasikėlę, nei rodo kokius nors agresijos požymius. Visi buvo lygūs, tačiau kartais išlysdavo kai kurių kolegų noras pasidemonstruoti. Vienas su manim tarnavęs asmuo buvo atvykęs iš Vilniaus. Jo brolis tarnauja patrulių būrį.
 
Ištisas laisvo laiko valandas tekdavo klausyti jo liaupsių savo broliui ir kitos nereikalingos informacijos. Pirmą mėnesį jis dar buvo ramus, tačiau laikui bėgant prasidėdavo ištisos serijos noro pasidemonstruoti. Jis viską žinojo, viską suprato. Bėgdamas imitaciniu mūšio lauku norėdavau trinktelėti jam su buože, nes jis paprasčiausiai užknisdavo. Žinot, devyniais iš dešimties atveju jis susimaudavo. Nuo to didelio rašto, išeidavo iš krašto. Su skyriaus draugais jį praminėme "Nato" kariu.
 
Mūsų tarnybos metu instruktoriai taip pavadino tuos, kurie mistiniu būdų sugebėdavo išeiti iš konteksto ribų. Daryk ką nors ne taip ir tave vadins "Nato" kariu. Susimovei orientacinio žygio metu? Neatlikai užduoties iki galo? Viskas, tu "Nato" karys!
 
Man patiko ši sarkazmo formą. Instruktoriai mus matė kaip nuluptus. Jie suprasdavo kokios nuotaikos vyrauja skyriuose, todėl nieko nėra geriau, kai stovinti kuopai blogiečiai gauna į skudurus. Jaučiausi gerai žinodamas, kad mes turime "stogą" viršuje.
 
Per tris mėnesius, kuriuos praleidau Rukloje, nebuvo didesnių muštynių. Pirmas incidentas kilo pirmą savaitę, kai du kareiviai nepasidalino duonos rieke, o antras incidentas kilo po gero mėnesio, kai du kariai apsimėtė akmenimis, o tada paleido į darbą kumščius. Abiem atvejais viskas baigėsi taikiai.
 
Mums nebuvo prasmės dažnai muštis, kadangi, kad ir kaip vienas kito nekęstumėme, mes buvome komanda. Išeidavome į tuos naktinius žygius su tais pačiais žmonėmis, su kuriais ryte apsižodžiavom. Reikėjo pasitikėti vienas kitu, tad tą ir darėm.
 
Ta trijų mėnesiu buitinė gyvenimo dalis parodė kokie gali būti žmonės. Nebuvo taip, kad visi tiesiog entuziastingai kibtų į valymo ir tvarkymo darbus. Buvo tinginių, kurie vengdavo atsakomybės ir nusiplaudavo nuo bet kokios užduoties, buvo ir tų, kurie uoliai viską darė, tačiau dažniausiai tokiais ir naudodavosi gudresni.
 
Kiekvienas naudojo tą banalų posakį: "Jeigu jis nedaro, nedarysiu ir aš!" Mūsų skyrius dažnai būtent todėl ir susipykdavo vakarais, kai reikėdavo valyti kuopą. Niekas nenorėjo valyti tualetų. Būdavo sunku nuspręsti ir pasiskirstyti užduotis. Komandinis darbas kartais užknisdavo ir viskas ko tą naktį norėdavai - bilieto namo.

Saldumynų troškimas. Karinės tarnybos prasmė.


Tarnaudamas Rukloje pamiršau saldėsius. Nors valgykloje buvo tas užkandžių aparatas, kurį karininkai vadindavo bankomatu, tačiau jo nepakako. Kolegos organizuodavo ištisą kontrabandos tinklą, kurio pagalba mūsų spintelėse atsirasdavo įvairių skanėstų. Valgydavome iki soties ir labai džiaugiamės pergudravę sistemą.
 
Per tuos tris mėnesius viskas spėjo atsibosti. Pamažu viskas tapo monotonija. Tas pats vaizdas per langą, tie patys žmonės, tos pačios užduotis. Stebina tai, kad visi atlaikė be didesnių komplikacijų. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kurioje pasakojama apie tai, kad žmonės tiesiog "nupušo" nuo tokio kariško gyvenimo. Tada dar buvo privalomoji karinė tarnyba.
 
Kai rašau naują straipsnį visada savęs klausiu ar buvo verta? Kam man šito reikėjo? Sunku atsakyti, tačiau žinau, kad kiekvienas dalykas žmogų gyvenime grūdina. Nesvarbu kas tai būtų, darbas užsienyje, savanorystė, kelionės. Mes visi tobulėjame, svarbiausia tai priimti ir judėti į priekį. Visų keliai ankščiau ar vėliau pasieks galutinį tašką, bet kol ta diena neatėjo, tiesiog džiaukitės kelione ir semkite bet kokią patirtį.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Turėjau nuostatą - Lietuvos kariuomenę minėsiu tik geru žodžiu, tačiau skaitytojos Meilutės komentaras mane tarsi pažadino iš letargo miego. Atgijo prisiminimai, kurie nebuvo itin geri. Taip jau žmogus sukurtas, kad blogus prisiminimus nugramzdintų kažkur giliai, į pasąmonės užkaborius. Taigi, jūsų teismui tai, kas liko už kadro...

Tie blogi instruktoriai


Pradedu nuo didžiausios blogybės - Instruktorių. Mūsų kuopą sudarė šeši skyriai. Šeši žmonės ir vyr. grandis ėmėsi mus mokyti "karinių gyvenimo pagrindų". Aš suprantu, kad taip vadinamas "duchinimas" yra programos dalis, tačiau karts nuo karto mūsų vadai viršydavo savo įgaliojimus, o tada prasidėdavo įvairios nesąmonės, prasilenkiančios su paprasčiausia logika.
 
Man ypač nepatikdavo toks vienas instruktorius, kuriam labai knietėjo pakalbėti. Išrikiuos kuopą antrą valandą nakties ir šnekės gerą pusvalandį. Per naktį keltis tekdavo net keletą kartų. Miego trūkumas garantuotas!
 
Dar būtų visai nieko jeigu šis kalbėtų apie įdomios dalykus, tačiau jo pagrindines temas sudarė žemės ūkis, bei darbas jame. Žmogaus būtą didelio flegmatiko, tad kiekvienas žodis iš jo burnos išsiridendavo tarsi ilgai lauktas vištos kiaušinis.
 
Pasitaikydavo tokių drąsuolių, kurie jį pasiųsdavo ant trijų raidžių. Galite įsivaizduoti komišką vaizdą. Stovi rikiuotė, kurią sudaro 44 asmenys. Jis kalba, o iš rikiuotės sklinda trijų raidžių siuntinukai. Tas instruktorius neturėjo autoriteto, tad niekas į jį nekreipė dėmesio.
 
Paskutinę karinės tarnybos dieną, neapsikentęs, kad mes išvažiuojame, paliepė valyti tualetus. Nežinau kas apdirbo tą tualetą, tačiau sukandę dantis, mes šiaip ne taip juos išvalėme. Tas instruktorius išsišiepęs į mus žiūrėjo kaip mes dirbame. Pripažinsiu, labai nemaloni patirtis. Su tavimi elgiasi tarsi su visišku šūdu.
 
Aprašiau tik vieno instruktoriaus elgesį, tačiau jeigu imtumėm bendrai, išryškėja tos pačios tendencijos - Labai didelis susireikšminimas, nepagarba žemesnio laipsnio asmenimis, etikos normų nebuvimas.
 
Pirmą mėnesį ne vienam kareiviui teko išgirsti įvairių epitetų jo atžvilgiu. Pavyzdžiui, man buvo pasakyta, kad aš esu didelis kaip kaminas, durnas kaip avinas. Mano kolegai visada būdavo primenama tai, kad šis atvažiavęs iš Kuršėnų. Jūs dar prisimenate tą legendinį klausimą - "Kas į Kuršėnus?"
 
Tokie pasišaipymai pasak instruktorių tėra nekalti juokeliai, tačiau man tai pasirodė žemo lygio kolūkiečių elgesys. Ir taip buvo elgiamasi visus tris mėnesius!
 
Nereikėtų kaltinti visų instruktorių. Kariuomenėje pasitaikė ir gerų žmonių, tačiau jų tebuvo tik trisdešimt procentų iš šimto. Dažniausiai mes pakliūdavome būtent į tų blogiukų rankas.
 
Kariuomenėje vyrauja konkurencijos atmosfera. Kiekvienas instruktorius ir žemo lygio vadukas nori įrodyti savo pranašumą. Šioje terpėje ir atsiranda įvairios nesąmonės, ko pasekoje kenčiame mes.
 
Kartais galvodavau kaip elgčiausi sutikęs vieną iš tų blogesnių instruktorių? Stuktelėčiau vieną į galvą, kad šis atsipeikėtų nuo savo galios ar visgi praeičiau pro šalį apsimesdamas, kad jo nepažįstų? Faktas - Jiems būtina kažkaip aplaužyti ragus, nes nuo galios dominavimo vyrams susisuko smegenys!

Kariuomenei ypač būdinga bukumo atsmofera


Dar vienas itin blogas dalykas Lietuvos kariuomenėje - Bukumo atmosfera. Čia ir vėl išlenda noras pasipuikuoti prieš paprastus kareivius. Esi priverstas jaustis tarsi visiškas nulis, statistinis vienetas, kurio nuomonė mažiausiai kam nors rūpi. Su mumis buvo elgiamasi tarsi su didžiausiais bukapročiais.
 
Vieną kartą valgykloje kažkas pasiėmė per daug duonos riekučių. Seržantas labai supyko ir puse valandos mums vedė paskaitą apie duonos ir batono dalybą. Jautėmės tarsi beždžionės, kurioms rodomas bananas. Ir panašių situacijų pasikartodavo ne kartą...
 
Man labiausiai įsiminusi istorija nutiko tada, kai valiau tualetus. Kiekvienas skyrius, kiekvieną vakarą turėdavo valyti kareivines. Taip ugdomas mūsų tvarkos pojūtis ir disciplina. Valiau sau niūniuodamas man patinkančią dainą, kai į prausyklą įėjo tos paros budėtojas. Kažkokiu mistiniu būdu šis pamatė skruzdėlių. Ar galite įsivaizduoti? Antrame aukšte yra skruzdėlių.
 
Šis nieko nelaukęs man paliepė surasti skruzdėlių židinį, o pats išėjo žaisti savo strateginių žaidimų. Sudėjau ir galvojau, kas per velniava? Čia bajeris ar tikra karinė užduotis? Nusprendžiau jo įsakymo neklausyti ir nuėjau prie jo stalo. Sakau jam tai, kad mes ne specialistai, tad tegu paskambina atsakingiems specialistams ir tegu jie tvarkosi su tomis skruzdėmis, bala jų nematė!
 
Jo veidą iškreipė pikta grimasa. Jis man ir sako, kaip tu šunie neklausai mano įsakymų? Greit daryk trisdešimt atsispaudimų. Su panieka veide atsiguliau į atsispaudimų padėtį ir pradėjau daryti atsispaudimus. Skaičiavau taip garsiai, kad kitas kuopos galas girdėjo mano skaičiavimą. Atlikęs bausmę paprašiau leidimo atsistoti. Šis leido, o aš nieko nelaukęs puoliau jo klausti, kokias liguistų fantazijų užduotis mes atliekame? Šimtaprocentinis bukumas. Nieko nepridursi.

Atimtos saldumynų atsargos


Aš niekad nepamiršiu tos dienos, kai iš mūsų buvo atimtos saldumynų atsargos. Pagal vidaus tvarką, jų negalima laikyti kuopoje. Kareiviai irgi žmonės, tad ne paslaptis, kad jie apeidavo šią taisyklę.
 
Vieną dieną buvo atliktos kratos, po kurių visos mūsų saldumynų atsargos atsidūrė koridoriuje. Skyrių vadukai subėgo tarsi būtų akyse neregėję saldumynų. Kiekvienas iš jų grobė tai ką norėjo. Mūsų kuopa tuo metu buvo išrikiuota koridoriuje. Ne koks vaizdas, kai tavo atsargas ima kas netingi. Jeigu tektų paskaičiuoti pagal vidurkį, tai tą dieną daugelis kareivių atsisveikino su trisdešimt litų.
 
Kratos kareivinėse pasitaikydavo ne kartą. Per laiką tampi gudresnis, tad savo gėrybes įsigudrinome slėpti ventiliacijos šachtose, po lova. Šios priemonės pasiteisino, tad mūsų vadams atitekdavo maža dalis gėrybių. Kartais protestuodavome ir ne tik, kad jiems neatiduodavome saldumynų, tačiau juos ir išmesdavome į šiukšlinę. Norėsit - Pasiimsit!
 
Dar daug kas lieka už kadro. Aš papasakojau tik mažą dalį to, kas ten dėjosi. Bus laiko, papasakosiu daugiau. Kaip visada noriu pasaugoti jūsų akis, todėl rašau mažais teksto gabaliukais. Būkit kantrūs, prižadu, kad sulauksite dar daugiau įdomesnių straipsnių iš mano tarnybos. Prisegu tą žadėtą nuotrauką, kurioje bus galima pamatyti karinį treningą. Kažkam berods buvau pažadėjęs parodyti jį.
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių

Sveiki forumiečiai, kadangi matau kad yra nemažai temų, kurios kuriamos net ne dienomis o valandomis, ir žmonės neapsisprendžia/nežino kokį kompiuterį rinktis, pirkti, o gal pirkti jau surinktą? Taigi bandysiu pagelbėti, gal kažkas ras ką nors naujo, gal prisimins ką buvo skaitę, bet užmiršę, taigi pradėkim.
 
 
Procesorius
http://www.techpill.lt/wp-content/uploads/2011/11/chip-in-socket.jpg
 
Manyčiau viena pagrindinių dalių, kuri nulems kompiuterio tarnavimo/naudojimo laiką.
Taigi ką reiktų žinoti, jį rinktis, visgi sąrašas jų didėja tiesiog dienomis.
Pagal ką nuspresti man reikia Intel pentium, AMD bulldozer, gal AMD APU, o gal rinktis Intel i3 i5 arba i7? Pirmiausia reikia nuspręsti kiek pinigų žadam išleisti kompiuteriui.
Senesni procesoriais su senesnėmis technologijomis visada bus pigesni, tačiau tai nereiškia, kad jie bus ypač lėti ir dažnai ges. Procesoriais tokia dalis, kuri realiai niekada negenda, kol nėra mechaniškai sugadinami.
 
Procesoriui tūrėtumėme skirti nuo 20 iki 40% nustatytos sumos, priklausomai kam bus naudojamas kompiuteris.
Branduolių kiekis nevisada nusako kompiuterio galingumą. Jei lygintume AMD-FX 8150 (kuris yra aštuonių branduolių), tai jo sparta prilygsta trečios kartos (Ivy bridge) i5 procesoriams (pvz 3570k kuris yra keturių branduolių), bei atsilieka nuo antros kartos (Sandy bridge-E) modelio 2600K kuris tiap pat turi tik keturis branduolius, tačiau turi "multi thread" funkciją kuri leidžia procesoriui įvairius skaičiavimus bei veiksmus atlikti apie 30-40% greičiau.
 
Turbo boost technologija
http://tautvidas.com/blog_img/wp-content/uploads/2011/04/Intel_TurboBoost.jpg
 
Labai reikalingas dalykas kompiuterį naudojant įvairioms programoms, modeliavmui, įvairių formulių skaičiavimams, bei kitoms, daug resusrsų reikalaujančioms programoms.'
Kaip tai veikia? Jei kompiuteris turi 4 branduolius su turbo boost technologija, tačiau programa išnaudoja tik vieną branduolį, o kitiems branduoliams esant ramybės būsenoje, visa papildoma energija bei sparta skiriama tam vienam branduoliui, kuris yra ypač apkrautas. Rezultate taip gauname greičiau atliktus veiksmus, apskaičiuotus duomenis.
 
Kitas žingsnis renkantis procesorių, butų atkreipti dėmesį, į modelių numeraciją ir jų specifikacijas.
 
Gerai, visiškai pasimečiau, nieko nebesuprantu, tai KĄ man rinktis? Juk tų modelių tiek daug..
 
Nuoroda, kuri padės suprasti intel procesorių pavadinimų reikšmes, kad visa tai nebeatrodytų tamsus miškas.
http://www.intel.com/content/www/us/en/processors/processor-numbers.html
 
 
http://www.intel.com/content/dam/www/public/us/en/images/diagrams/processor-banner-core-i7-3920.jpg
 
Jei papraščiau, duosiu paprastą pavyzdį:
 
http://www.intel.com/content/dam/staging/image/Laura/processor_banner_Corei72600.jpg
 
Pirmasis skaičius reiškia, jog tai antros kartos procesorius, toliau einantys trys skaičiai nurodo SKU (procesorio numerį), bei poto einanti raidė rodo procesoriaus išskirtines savybes. Pvz: i7-2600K, rodo, jog tai antros kartos Procesorius, aukštos numeracijos procesorius, o raidelė K rodo, jog procesorius yra "atrakintas", kitaip sakant, jį galima greitinti, įvairiai keisti voltažus, ir taip gauti dar greitesnį procesoriaus veikimą. Jei procesorisu yra be K raidelės, jo greitinimas yra labai ribotas, ir vargu ar išgausit bent 10% procesoriaus prieaugį.
 
Klausimas tas pats.. :| Tai ką rinktis?
 
viską susumavus, paprasti patarimai iš mano pusės ką pasirinkti(iš anksto atsiprašau AMD fan'ų nes rinksiu pagrinde Intel):
 
Kompiuteris bus skirtas namams, jokių sunkių programų, tiesiog internetas, skype, office ir kitos programos: Intel Celeron, bei Pentium procesoriai: pvz: Intel Celeron G530 arba Intel Pentium G850
Taip kompiuterio bendra kaina nesieks nei 800lt ;)
 
Kompiuteris skirtas žaidimams, bet kuo pigiau: Rekomenduočiau rinktis iš AMD APU procesorių serijos, nes šie procesoriai jau turi keturis branduolius (užteks ilgam), bei stiprią integruotą vaizdo plokštę (stipresnę, nei intel HD)
Tokio kompiuterio galutinė komplėktacija gali tilpti pilnai į tūkstantį litų, tačiau dabartiniai žaidimai pasijungs visi, o ir žaisti bus galima tikrai neblogai (35-40fps) ant HD ir maksimalių nustatymų.
 
Kompiuteris skirtas žaidimams, bet reikalinga sparta: Patarimas vienas i3-2120
Šios procesoriaus pilnai užteks žaisti dabartinius, bei ateinančius žaidimus (porai metų). Taip pat galite apsvarstyti ir AMD athlon x2.
 
Kompiuteris skirtas naujausiems žaidimams, investicija į ateitį: patarimas rinktis iš antros ar trečios kartos i5 procesorių: Pats rekomenduočiau pigesnį i5-2320 arba brangesnį i5-3570
Arba tesiog imti atrakintą i5-2500k ir jį spartinti.
 
Šiuo metu dėti brangesnių procesorių, kai bus žaidžiami žaidimai, papraščiausiai neverta, nes technologijos atpigs, o šių procesorių užteks pilnai 3-4 metam į priekį su naujausiom vaizdo plokštėmis.
Galutinė kompiuterio komplektacija gali būti nuo 1800lt iki 3200lt.
 
Kompiuteris skirtas namams, daug programų veiks vienu metu, reikią atlikti video montažą, ar kurti 3d modeliavimą, AutoCad brėžiniai: Vienareikšmiškai i7 procesoriai, antros arba trečios kartos: Mano rekomendacija imti ekonomiškesnį, tačiau jau užsitarnavusį pagarbos i7-2600K, ir jį
, arba imti trečios kartos i7-3770K ir jį taip pat truputį paspartinti.Kompiuterio galutinė komplektacija šiuo atveju gali kainuoti daugiau nei 3 tūkstančiai litų.
 
Jei Kompiuteris bus skirtas profesionaliam darbui, bus atliekami dideli skaičiavimai, redaguojamos blu-ray kokybės vaizdo reportažai, filmai ir naudojama kita profesionali įranga, rekomenduoju imti pigesnį modelį i7-3930k arba brangesnį 3960k extreme.
Svarstant apie tokių stiprių procesorių naudojimą, vertėtų pradėti galvoti ir apie serveriams skirtą techniką intel xeon e5
Tokio kompiuterio komplektacija manau galutinė bus nemažesnė nei 5-6 tūkstančiai.
 
Procesorių aušintuvai
http://www.legitreviews.com/images/reviews/598/ocz_vendetta_014.jpg
 
Taigi reiktų nuspręsti kaip vėdinsime mūsų pasirinktą procesorių. Pabandysiu apžvelgi aušintuvų kokybės ir kainos santykį.
 
(1 variantas) Taigi nusprendėme pasirinkti paprastą procesorių, namams, naršymui, žaidimams. Jei procesorius be K raidės (neatrakintas), netūrėtume perdaug jaudintis jog jis perkais, ir sudegs/suges..
BET, jei mes pirkome procesorių, ir jį pasijungę girdime burzgimą, šniokštimą ar kitokį nemalonų procesoriaus aušintuvo skleidžiamą garsą, reikia imti kitą aušintuvą. Kokį pasirinkti?
Siūlyčiau pasirinkti pigų aušintuvą, nes skirti tam perdaug pinigų taip pat neverta.
 
Pasirinkimas tiap pat prasideda nuo aušintuvo tvirtinimo. Jei mes pirkome Intel i3/i5/i7 serijos procesorių, matome jog jie naudoja LGA 1155 jungtį (šios jungties aušintuvai naudoja H2 tvirtinimus (pvz: Cooler Master cooler Hyper TX3 EVO 1366/1156/1155/775/FM1/AM3+/AM3/AM2+/AM2
matome jog pirmiausia eina aušintuvo modelis, po to eina tvirtinimas. mūsų procesorius naudoja LGA 1155 jungtš, kaip matome aprašyme yra 1155 numeriukas, vadinasi esame tikri, jog šis aušintuvas kuo puikiausiai tiks į aušintuvui skirtas skyles.)
 
Taigi skirkime aušintuvui nuo 50iki 80 ar 100lt, būsime tikri, jog aušintuvas tikrai atliks savo darbą geriau už prie procesoriaus pridėtą aušintuvą.
 
Mano pasiūlymai: 1 2 3
 
Brangesnių aušintuvų imti neverta, kadangi procesorius tikrai nekais tiek, jog reiktų kažko stipresnio. (juolab jei imate 3 kartos Intel i5/i7. Jie kaista dar mažiau).
 
 
(2 variantas) Pasirinkome stiprų procesorių darbui, žaidimams, ir profesonialiam darbui, o gal tiesiog pasirinkote procesorių su K raide (atrakintą), ir ruošiamės jį spartinti.
Tokiu atveju, procesoriaus aušintuvo kaina kyla su lyg spartinimo dažniu.
Imsiu konkretų PVZ: tarkime pasirinkome antros kartos i5-2500K, kuris veiks 3.3 Ghz dažniu, ir mes ruošiamės jį spartinti iki 4Ghz. Papildomi 700 Mhz mums skleis papildomą šilumą per tą patį laiko tarpą, vadinasi mes turime pasirinkti aušintuvą kuris sugebės išskaidydi didesnį kiekį šilumos, pvz : 1 2 3
 
Tačiau jei mes ruošiamės procesorių "spausti" iki maksimumo, mes turime skirti daugiau pinigų aušintuvams. PVZ: 1 2 3
 
Visi šie pasirinkimai su vandeniniu aušinimu, tačiau nesijaudinkite, jums nereikės nieko pilti, pirkti papildomų detalių, ar kažko koreguoti. Viskas sandariai uždaryta, užpildyta, ir paruošta naudoti.
 
P.S. Jei visdėlto norite aušinimo oru, rekomenduočiau rinktis Noctua firmos aušintuvus, tik jie dirbs tyliai, ir tuo pat matu išskaidys daug šilumos.
 
Termopastos
http://benchmarkreviews.com/images/reviews/cooling/33-Way_TIM_Comparison/Thermal_Interface_Roundup.jpg
 
 
Taigi išsirinkome procesorių, aušintuvą, tačiau reikia ir juos sujungti kartu. Tvirtinant procesoriaus aušintuvą, reikia patepti procesorių termopasta, kad šilumos kiekis nesikauptų ant procesoriaus viršaus, o būtų perduodamas į aušintuvą. Kurį gi pasirinkti?
 
Patarimas: nenaudokite termopastos, kuri būna pridėta prie originalaus Intel aušintuvo. Geriausias pavyzdys, kodėl nereiktų naudoti, pvz pirktas naujas intel i3 (pigus kompiuteris iki 1500lt), ir jungtas su jau pridėta termopasta bei aušintuvu. Procesoriaus temperatūra užkilo iki 45-50 laipsnių ramybės būsenoje. Tai yra perdaug!
Net minimali investicija (5 litai už termopastą manau nėra perdaug), numušo šia temperatūrą nuo 45-50 iki 22-23 laipsnių. Štai ir normali procesoriaus temperatūra net naudojant originalų Intel aušintuvą.
 
Kokią termopastą pasirinkti? Kuri yra gi geriausia? :|
 
Vienareikšmio pasakymo kuri yra geriausia nėra ir kogero nelabai bus, nes informacija, bei nuolat daromi testai rodo daugiau ar mažiau kintamą temperatūrą. Visgi lyderius galime išskirti iš lentelės.
http://img41.imageshack.us/img41/4614/zzzzzznr.jpg
 
 
Patarimas: jei naudojate pridėtą aušintuvą prie Intel procesorių, tiks betkokia termopasta (nors už 5-7lt).
Jei Perkate aušintuvą iki 150lt, ir nesiruošiate "perdaug" spausti procesorių iki limitų, tiks termopasta pridėta prie aušintuvo (taip, visada gausime mažą pakelį ar tūbelę).
Jei pirksite vandens aušintuvą (tarkime corsair H50/H70/H80/H100), Reiktų pirkti geresnę termopastą (Arctic Silver 5, Antec formula 5, Noctua NT-H1). Jei pirksite Noctua procesoriaus aušintuvą (net ir NH-D14), naudokite pridėtą termopastą. Taip gausite geriausias temperatūras.
 
 
P.S. Vidutinės Intel i3/i5/7 procesorių temperatūros netūrėtų viršyti: ramybės būsenoje (neapkrautas procesorius) - 40C, Apkrautas - 85C.
Geros i3/i5/i7 procesorių temperatūros: Ramybės būsenoje 22-28 laispniai, Apkrautas procesorius - 55-70 Laipsniai. Jei gaunate kiek didesnes temperatūras, nebijokite, viskas tvarkoje. Jei gaunate mažesnes, puiku! ^_^
 
 
Motininės plokštės
http://www.bjorn3d.com/Material/revimages/motherboards/MultiGPU/stack_of_mobos.jpg
 
 
Taigi priėjome, prie to, kad reikia išsirinkti Į KĄ dėsime pasirinktą procesorių.
Visų pirma, nuo ko reikia pradėti rinktis tai - procesoriaus "lizdas", kokią jungtį naudoja procesorius, tokios jungties turi būti pagrindinė plokštė: pvz visi antros bei trečios kartos procesoriai naudoja LGA 1155 procesoriaus jungtį. Taigi nuėję į el. parduotuvę iškart galime atmesti apie 40 % kitų plokščių, kurios naudoja kitas jungtis.
Sekantis klausimas, kuris gali iškilti, kiek gi pinigų reiktų skirti, ir kokią pasirinkti?
 
Atsakymas visgi kiek paprastesnis, Jei kompiuterio komplektacija neviršiją tūkstančio litų, neverta už motininę plokštę mokėti daugiau nei 150 ar 200lt.
 
Tačiau vistiek likusių modelių labai daug.. ką pasirinkti?
 
Čia jau prieiname prie dviejų aspektų ką pasirinkti - ar geresnį gamintoją, ar daugiau funkcijų? Pas daugumą susidariusi nuomonė, jog Asrock (Buvusi Asus dukterinė įmonė) gamina labai prastas, pigias, ir blogai veikiančias motinines plokštes. Na, tai kogero BUVO tiesa, (kai ji dar priklausė Asus gamintojam), dabar ji gamina hi-end motinines plokštes, kurios pagal kokybę bei spartinimo galimybes bei stabilumą prilygsta, bei lenkia net pačius gigantus Gigabite, ar MSI..
 
Intel visada buvo, yra ir kogero tikrai neapleis pozicijų ties kokybe, todėl Intel motininių plokštės su mažesnėmis funkcijomis turi didesnes kainas, ir yra perkamos dėl aukščiau minėto garantuoto stabilumo.
 
AŠ PATS, 8 iš 10 renkamų komplektacijų renku su Asrock motinine plokšte, ir dar nėra tekę prašauti. Taip gaunu maximalias funkcijas, privalumus, už mažiausią kainą rinkoje.
 
Taigi, tarkime išsirinkome Gamintoją, šiuo atveju Asrock (nesu nieko pries Asus Gigabite ar MSI), gauname 14 variantų, o dabar tiesiog tenka išsirinkti sau reikalingas funkcijas, ko mes norime. Matome, kad sąraše turime ne tik H67 bet ir naujesnįB75 lustų rinkinius. JEI rinkomės antros kartos i3/i5 procesorių, rekomenduočiau rinktis H67, kadangi pati plokštė bus pigesnė, ir taip sutaupytus pinigus galėsime panaudoti kitur. Jei rinkomės trečios kartos i5 geriau imti su B75 lustų rinkiniu, taip kompiuterio panaudojimas bus daug universalesnis. Taip gausime ir USB 3.0, ir sata 6gb/s jungtis, ko negausime pasirinkę H67.
Jei kalba eina apie i7 procesorių, motininės plokštės kaina taip pat tūrėtų būti ne 150 lt, Jei rinkotės 3770k, sakyčiau motininė plokštė tūrėtų būti bent Z77 lūstų rinkinio
Taip gausi visus teikiamus privalumus kuriuos gali pasiulyti Ivy birdge procesoriai.
 
Intel Quick sync
 
http://www.intel.com/content/dam/www/public/us/en/images/photography/quicksync_create_edit_share.jpg
 
 
Vienas iš teikiamų privalumų, kuris leis jums koduoti, perkoduoti, konvertuoti bei kitaip perdaryti video medžiagą (pvz iš DVD disko, norite perkleti į iphone 4 su maksimalia kokybe), taupant laiką.
 
http://media.bestofmicro.com/5/N/274955/original/CyberLink%20MediaEspresso.png
 
Štai puikus pavyzdys, kaip ši Intel technologija leidžia taupyti laiką. Tarkim naudojame programą Cyberlink mediaEsspreso ir per ją formatuojame HD kokybės filmą, į formatą, kurį palaikys iphone, ar iPad. Kaip matome, be jokių pagalbų, tiesiogiai suteikus apkrovą procesoriui mes rezultatą gautume po beveik triejų minučių (2:52).
Jei panaudojame vaizdo kortą kaip spartintuvą, ir suteikiame apkrovą ir jai, rezultatą gauname daug maž po 1:30, kai tuo tarpu integruota (antros kartos procesoriaus) vaizdo plokštė kuo puikiausiai susidoroja su šia užduotimi greičiau nei per pusę minutės (6 kartus greičiau!).
 
Tačiau mes jau turime ne tik antros kartos (Sandy bridge) bet jau ir trečios (Ivy bridge) procesorius, kurie mums siūlo dar didesnius greičius, ir dar geresnes technologijas.
 
http://www.intel.com/content/dam/www/public/us/en/images/photography/HD_conversion_speed.jpg
 
Štai pavyzdys, kaip trečios kartos procesorius su integruota vaizdo plokšte išnaudoja daugiau procesoriaus galimybių, ir rezultatą gauname dar geresnį. (dar greičiau apdorojama video informacija, perkoduojami video failai)
 
http://faceit.lt/wp-content/uploads/2012/03/ivy-bridge-quick-sync-01.png
 
Tai norint gautį didesnę sparta video konvertavime, turiu naudoti vidinę vaizdo plokštę, o kaip dėl išorinės? Jei aš naudoju ją?
 
Na, jei naudojate motininę plokštę su senesniu lustų rinkiniu (pvz H67arba p67), susiduriame su papildomais sunkumais, tam kad naudoti vidinę vaizdo plokštę, turime perkrauti kompiuterį, perkišti kabelį į motininėje plokštėje esantį lizdą, įjungti PC, perkoduoti, ir grįžti veiksmais atgal, tam kad pajungti išorinę vaizdo plokštę. (arba tiesiog naudoti du monitorius vienu metu pajungus per skirtingas jungtis)
 
Tai čia nesamonė :huh: Ką rinktis tada kad taip nebūtų?
 
Patarimas - rinkintės lustų rinkinį z68, nes šis lustų rinkinys gali išnaudoti VIRTU teikiamus privalumus.
 
Virtu
http://benchmarkreviews.com/images/reviews/motherboards/P8Z68-V-PRO/lucid_virtu_main.jpg
http://benchmarkreviews.com/images/reviews/motherboards/P8Z68-V-PRO/asus_p8z68v_pro_virtu.jpg [/img]
 
kas čia per velnias?
 
Tai technologija, leidžianti sujungti privalumus, ir pašalinti minėtus minusus. Virtu technologija leidžia panaudoti vidinę vaizdo plokštę vaizdo kodavimui bei perkodavimui, kaituo tarpu išorinė vaizdo plokštė puikiai pasitarnauja apkraudama didesnės apimities vaizdo užduotis.
http://hothardware.com/articleimages/Item1644/VirtuTranscode.png
 
Asrock XFastLan
Dar vienas siūlomų privalumų kuriuos manau realu išnaudoti ir pajusti skirtumą naudojant internetą, žaidžiant žaidimus, ar bendraujant skype (video pokalbiuose ypač)
Trumpai tiesiog pasakysiu, jog tai tiesiog Asrock gamintojų naudojama technologija jų motininėse plokštėse, kuri TURI įtaką paprastam vartotojui. Jos pagalba galite kontroliuoti interneto srautus, sumažinti "pingą/lagą/latency" žaidimuose, gauti stabilesnius interneto srautus.
http://www.asrock.com/feature/xfastlan/2.jpg
 
Taip pat pateikiu pilną puslapio nuorodą, kad per daug neišsiplėsti.
 
Žinoma, Asrock, siūlo daugiau funkcijų, tačiau manau apžvelgti visas neverta, nes realios spartos, jūs galite ir nepajusti :rolleyes:
 
 
RAM darbinė atmintis
 
Tema, kuriai didelio dėmesio nesuteiksiu, nes ir kompiuterio veikimą jie įtakoja pakankamai mažai.
Taigi, išsirinkome norimą procesorių, norimą motininę plokštę, laikas išsirinkti Ram darbinę atmintį.
 
Ką rinktis? pasirinkimas gi didelis..
 
Taigi visose parinktose variantuose mes turime naujus komponentus, ir mums prireiks DDR3 jungties RAM.
 
Dėsiu mažiausiai 16GB, geriau būtų 32 gb. Teisingai?.
 
NE
 
Šiomis dienomis, kompiuteriai kuriuose yra windows 7, naudojamos stiprios programos, ir stipriai apkraunami, visvien kartais nesugeba išnaudoti net 4 GB ! neapsigaukite. Asmeninė rekomendacija - neverta dėti daugiau nei 8gb ram, nes papraščiausiai to neišnaudosime. 4 ar 8 gb ram yra per akis.
 
Daug didesnę įtaką daro atminties greitis, nei jos kiekis.
http://media.bestofmicro.com/2/0/315000/original/winrar%20memory%20bandwidth.png
 
Patarimas, renkantis RAM, rinkitės 1333Mhz arba 1600Mhz greičio. Didesnių greičių rinktis neverta jei nenaudojate stiprių procesorių ir neužsiemate labai didelių failų tvarkymais, video redagavimais.
Labai trumpai - rinkitės tokius RAM, kur aprašyme rasite CL9, ir 1.5V (svarbiau jei pasirinkote pirmos ar antros kartos i3/i5).
Jei norite sužinoti plačiau apie tai ką reiškia CL9 ir 1.5V, ir suprantate angliškai, pasiskaitykite: http://www.hardwaresecrets.com/article/Understanding-RAM-Timings/26
 
Taigi, konkretūs pavyzdžiai iš mano pusės, ką reikėtų rinktis renkantis kompiuterį:
 
Kompiuteriui iki 1000lt
Kompiuteriui iki 2000lt P.S. bus įdėtas tik vienas kaulas, ateityje galėsite įsidėti dar vieną jei trūks žinoma.
Kompiuteriui iki 3000lt
Kompiuteriui virš 4000lt
 
P.S. nesuteikite didelės reikšmės atminties "radiatoriams", kadangi jie nekaistai tiek kad juos reiktų aušinti..
 
 
Kietasis diskas
http://image.made-in-china.com/6f3j00OBLtpRSIvGcT/HDD-500GB-Internal-7200-Rpm-3-5-SATA3-Hard-Disk-Drive.jpg
 
Taigi, kietasis diskas. Ką reikia žinoti perkant, ir kokį pasirinkti?
 
Patirtis rodo, jog pirkėjai, pirkdami ar surinktą ar dalimis kompiuterį, visiškai dezorientuojasi KOKS tas kietasis diskas yra įdėtas. O ir pardavėjai 90% komplektacijų rašo jog kietasis diskas - 500GB arba 750GB. O apie tai jog tai ar 5600aps ar 7200aps visiškai nutyli. Neaišku ir koks tas modelis, ir kokią vidinę "cache" atmintį turi.
 
Taigi patarimai perkantiems:
 
Rinkitės kietuosius diskus su didesnia "cache" atmintimi. "Bet komplektacijoje nerašo gi nieko". Perkant surinktą kompiuterį parduotuvėje ar salone, turite pilną teisę reikalauti atidaryti dėžę ir pasižiūrėti kas viduje (dažniausiai konsultantai iškart atskleidžia kas viduje, kad tik nereiktų atidarinėt).Perkant internetu, prie aprašymo visada būna parašyta. (pvz prie 500gb kietojo disko tūrėtų būti 32 arba 64MB cache). Kuo daugiau cache, tuo geresnis kompiuterio veikimas kraunant mažus failus.
Rinkitės didesnių apsisukimų kietuosius diskus. Tai daro didesnę įtaką kompiuterio veikimui, nei cache. Internetinėse parduotuvėse rasie pasirinkimus, kurie siulys nuo 5200rpm, iki 10 000 rpm. Visa tai gerokai įtakos kainą, tačiau didesni apsisukimai lemia didesnį skaitymo bei rašymo greitį.
Nepatingėkite pasižiūrėti dominančio HDD testus, puikiai nuspresite patys, kokio būtent HDD jums reikia.
 
Kita alternatyva kietiesiems diskasm, tai SSD. Asmeniškai, manau labai geras dalykas, jei kompiuteris naudojamas darbo aplinkoje, namuose naršymui, bei nepakeičiamas dalykas loptopuose..
 
O kodėl SSD geriau nei HDD?
 
SSD krovimo laikas lygus 0.03ms ir mažiau, kai tuo tarpu HDD suranda failą per 13 ar net 25ms.. tai pastebima net ant 10 metų senumo kompiuterio, kai kompiuteris užkrauna 20 programų per 2 ar 3 sekundes.. Taip pat ir kopijavimo bei skaitymo greičiai yra daug kartų didesni, kas vėlgi suteikia spartesnį kompiuterio naudojimą.
Tačiau SSD taip pat turi minusų, viena jų manau svarbiausia būtų kaina. Jei mes už 300lt galime nupirkti apie 1TB talpos diską, mes nupirksim tik ~64gb.. Tačiau SSD kainos dar krenta, technologijos tobulėja, kai tuo tarpu HDD technologijos sustojusios jau apie 10 metų. Viskas kas keičiasi ties HDD tai pagrinde talpos didėjimai (jau pradeda populiarėti hibridiniai SSD cache+HDD kietieji diskai, tačiau populiarumo jie dar nelabai susilaukė.
Kitas SSD minusas, tai bsod langai ant windows operacinių, brokuotos siuntos, ir kiti nepatikimi tiekėjų skundai, apie tai kaip viena ar kita motininė plokštė "pykstasi" su SSD..
 
Bet visgi, patarimai, perkant HDD/SSD:
 
Kompiuteriui iki 1000lt
Kompiuteriui iki 1500lt
Žaidimų kompiuteriui už 2000lt
Darbo kompiuteriui už 2500lt
Profesionaliam darbui skirtam kompiuteriui už 4000+ lt
 
P.S. Visur, kur parinkau SSD, galima daispirkti ir HDD duomenų kaupimui, tam kad neapkrauti SSD diską šiukšlėmis (bus reikalinga priežiūra).
 
 
 
Vaizdo plokštė
http://www.legitreviews.com/images/reviews/1881/gtx680-launch-banner.jpg
 
Labai greit technologijomis bei išleidžiamų modelių kiekiu, ši informacija pasens, o ir gali būti koreguojama. Vienareikšmio patarimo, kaip išsirinkti geriausią vaizdo plokštę, nėra. Ją galima išsirinkti pačiam, žiūrint įvairias būtent vieno ar kito modelio apžvalgas, palyginimus. Sausa pateikta informacija tikėti neverta. Ir dar šis tas. Vaizdo plokštės atminties kieks, ar tai būtų 1GB ar 2GB ar visi 4GB, nenusako vaizdo plokštės galingumo!
 
Taigi, susirinkome komponentus, Jei susirinkome kompiuterį namams už 1000lt, paprastoms užduotims, skype pokalbiams ir pan. jums vaizdo plokštės net nereikia (viduje montuojamos vaizdo plokštės bus per akis).
 
Tačiau, kai mes renkame žaidimų kompiuterį norime išsirinkti kuo geresnę, pigesnę vaizdo plokštę. Šiuo atveju, reiktų atkreipti į vaizdo plokštės veikimo bei geriausią kainos santykį.
 
Manau šioje skiltyje pateikti savo pasiūlymų net neverta minėti, kadangi dažnai atsiras žmonių, kurie nesutiks su pasiūlymais, siūlys savas, Tei sveikintina ir lauktina. Atraskime geriausius kainos ir veikimo variantus kartu.
 
Visgi pateikiu SAVUS pasiulymus, kai vaizdo plokštei galime išleisti tam tikrą sumą:
iki 170lt (eko)
 
iki 230lt (eko)
 
iki 350lt arba 2var. 7750
 
iki 500lt
 
iki 750
 
Na o toliau, jau kaip piniginės jums leidžia.. :)
Patariu tik žvilgterti prieš perkant į http://www.videocardbenchmark.net/high_end_gpus.html
 
sąrašas, pačių galingiausių vaizdo plokščių (realaus veikimo) rezultatai. Tai padės jums susioreantuoti Kokios jums reikia.
 
 
 
 
 
Maitinimo blokas
http://4.bp.blogspot.com/_2qJq64sl5us/TAUFBExsfXI/AAAAAAAAAFo/LCn72wi59lE/s1600/psu2.jpg
 
Taigi, priėjome prie viso kompiuterio "Maisto". Tikrai didelė dalis žmonių neįsivaizduoja kokios firmos ar kokio galingumo maitinimo šaltinį turi dėžėje..
Perkant surinktą kompiuterį, jo taip pat nepamatysit kur užrašyto. Štai čia mielieji, visi salonai, ir parduotuvės ir "pataupo".. Nors to daryti nevertėtų. Maitinimo blokas svarbi kompiuterio dalis, kuri, jei bus persilpna, gali papraščiausiai sudeginti vieną ar kitą kompiuterio komponentą.. O praktika rodo, jog dažniausiai sudega vaizdo plokštės..
 
Tai kaip išvengti "blogo" maitinimo bloko?
 
Nesivaikykite "vatų".. Viena iš didžiausių klaidų, kai žmogus, nusipirkęs 750W maitinimą už 50 ar 60 litų tikisi, jog jis ir tarnaus kaip 750W.. Tačiau apkrovus jį bent 350 ar 450W, jis pradeda "kaukti" aušintuvas, arba dar blogiau, perdega kondensatoriai, ir pajunti svylėsių kvapą.. Laikas remontui.. Kad to nebūtų, rinkitės patikimų firmų maitinimo blokus (corsair, chieftec, aerocool ir kt.
 
Taigi kita pusė, renkantis maitinimo bloką yra sertifikatai. Jei maitinimas turi bent 80+ sertifikatą, esate garantuotas, jog jis bus testuotas, atlaikantis apkrovas, nepaves, bei efektyviai (daugiau nei 80%) perdirbs elektros energiją.
 
http://www.coolermaster.com/upload/product_feature/GX450_effcurve.jpg
 
Taip pat yra 80+ bronzinis sertifikatas, sidabrinis, bei auksinis (pats sertifikatas bei procentalios išraiškos pateiktos lentelėje). Tačiau kainų kategorijos tokių gaminių gerokais skiriasi.
 
Kitas dalykas į ka reiktų atkreipti dėmesį renkantis maitinimo bloką tai "iš kur susidaro tie vatai"
http://www.coolermaster.com/upload/product_feature/gx450_label.jpg
Puikus pavyzdys kaip tūrėtų atrodyti 450W maitinimo blokas, kuris bus panaudotas su vaizdo plokšte kuri naudos vieną jungtį(6pin). Reikėtų žiūrėti kuo didesnį 12V išskiriamą amperažą, taip būsime garantuoti, jog 12 voltų "linija" nebijo apkrovų, galėsime įvairiai spartinti vaizdo plokštę bei jungti ne vieną HDD. :)
 
Asmeniniai pavyzdžiai renkantis maitinimo bloką:
 
Kompiuteriui iki 1000lt
 
Kompiuteriui su vaizdo plokšte iki 1500lt
 
Profesionaliam darbui (stiprus procesorius, tačiau silpna vaizdo ploštė)
 
Žaidimų kompiuteriui su viena galinga vaizdo plokšte
 
Žaidimų kompiuteriui su dviem vaizdo plokštėmis
 
Žaidimų kompiuteriui su triem ar keturiom vaizdo plokštėmis
 
 
Korpusas
 
Taigi atrodo išsirinkome viską, išskyrus korpusą. Čia manau labiausiai iš visų dalių būtent jūsų nuomone nuspresit Kokį korpusą verta pasirinkti.
 
Renkantis korpusą reikia atsižvelgti į jau pasirinktos motininės plokštės tvirtinimus ar tai būtų mATX, ATX (populiariausias), Full ATX. Taigi radus motininės plokštės tvirtinimą, jo ieškome rinkdamiesi korpusą. Tvirtinimai visada rašomi trumpuose aprašymuose.
 
Toliau reikia rinktis pagal kainą, ir tik nustačius kainą galime žiūrėti labiausiai mėgstamą/rekomenduojamą/ ar gražiausiai atrodantį. Pasiulymų šioje srytyje nelabai ir yra, nes dauguma renkasi skirtingus korpusus, nepriklausomai nuo rekomenduojamų.
 
Kokius rekomenduočiau jums?
 
Tiesiog rekomenduoju jums patikimas firmas, o jų gaminami modeliai jums tūrėtų tikti daugmaž visi pagal kokybę. Taigi rekomenduoju firmas: AEROCOOL, ANTEC, COOLER MASTER, CORSAIR, FRACTAL DESIGN, GIGABITE, THERMALTAKE, ZALMAN.
 
 
Kompiuteriui iki 1500lt
 
Kompiuteriui iki 2500lt
 
Asmeninės rekomendacijos nežiūrint į komplektacijas:
korpusas iki 220lt
 
korpusas už 250lt
 
tylus, geras korpusas už 310lt
 
Tylus, funkcionalus korpusas tinkantis viskam
 
Korpusas puikiai pritaikytas vandens aušinimui
 
 
O toliau, nuo jūsų fantazijos, ir piniginės gilumo B-)
 
Aušintuvai (dėžėms)
 
Taigi, susirinkome visą komplektaciją, ir pasijungę matome, kad temperatūros pas mus geros, tačiau kompitueris pats karštas, iš vidaus sklinda šiltas oras, tačiau stovi ten viduje. Ką daryti, jog taip nebūtų? Turite palaikyti oro srauto judėjimą.
 
Tai įdėsiu tris aušintuvus, kurie visi pūs į dėžę ir ji bus vėsi?
 
Ne, tai klaidinga nuomonė. Norint palaikyti teigiamo (šviežio) oro srautą, mums reikia sudaryti oro tunelį, pro kurį oras galės jūdėti, "nesimals tarpusavyje" :D
Pateikiu teisingo oro srauto diagramą, pagal kurią suprasite kur reiktų nukreipti oro aušintuvus:
http://h8.abload.de/img/scenario7b1kc.jpg
 
Tam, kad sudaryti tinkamą oro srautą, reikia teisingai "pakavoti" :rolleyes: laidus, kad jie netrudgytų orui judėti. (apie tai gal kada aptarsiu vėliau). Taigi, žinome, kuria kryptimi montuosime aušintuvus. Bet gali kilti klausimos, kokius pasirinkti?
 
Pirmiausia reiktų nustatyti kokio dydžio aušintuvo mums reikia..
http://images.brighthub.com/62/3/623f8056da588792f6d7b19c83b09c7b116b1fcd_large.jpg
Jei turime nuspirkę dėžę, galim išmatuoti, jei ne, perkamos dėžės aprašyme turime susirasti kokio dydžio tvirtinimai yra, ir kokie aušintuvai yra pridėti (dėžėse, brangesnėse nei 120lt, jau tūrėtūme gauti bent vieną įmontuotą ventiliatorių).
 
Kokį pasirinkti? štai čia jau reikia remtis į finansus, ir poreikius. Jei kompiuterį spartinsime iki "lubų", ir norime stabilumo, reiktų dėtį kiek didesnių apsisukimų aušintuvus.. (daugiau nei 1200RPM).
Jei norime tylos, reikia dėti daugiau aušintuvų, su mažesnėmis apsukomis (600-800 rpm), taip aušintuvų išvis negirdėsime, tačiau oro srautas bus neblogas, kompiuteris vėdinsis pakankamai gerai.
 
Kokią firmą rekomnduočiau aš?
 
Norint pigių aušintuvų, rekomenduočiau rinktis Xilence, Nexus ar cooler master.
 
Norint gerų, tylių, ir gerą oro srautą perduodančių aušintuvų, siulyčiau rintkis iš Scythe, thermaltake, ar net investuojant į tikrą tyla, rinktis Noctua.
 
Taigi daugiau ar mažiau apžvelgiau kompiuterių komponentus iš savo "parapijos". Tikiuosi perskaitysit kam bus įdomu, dėl klaidų rašykit, pataisysiu, papildymų taip pat visada malonu sulaukti. Manau šią temą būtų galimą pridėti prie labiau matomų, jog daugiau žmonių rastų sau tinkamus komponentus. :rolleyes:
http://1.bp.blogspot.com/_PCo-FiwPmp0/Sfloikp34PI/AAAAAAAADvQ/yBD9ppGenbQ/s400/extreme+pc+case+mod.jpg

Vos nuo kedes nenukritua :DDDD
Pilna tų būdų, kaip sėkmę prisišaukt, tik netingėt reik...
1. Kiekvieną kart sustūmus all iną špygas laikyt.
2. Ranką, su kuria spaudi all in knopkę, plaut šventintu vandeniu.
3. Po kiekvieno laimėto flip'o sakyt: "taip ir toliau" ir nusispjaut tris kartus per kairį petį.
4. Jei tą dieną juoda katė perbėgo kelią, nežaist.
5. Kambary, kuriame žaidi, keturlapių dobilų prisodint.
6. Iš Egipto skarabėjų prisivežt ir kompą apstatyt.
7. Ant kambario durų pasagą prikalt.
8. Išsitatuiruot laimę nešančius ženklus.
9. Prieš žaidžiant pokerį nepatingėt virtuvėj indų padaužyt (šukės laimę neša).
10. Melstis pokerio dievam.
 
Čia šitie tradiciniai vidutinių pliusuojančių regų. Pradžiai pakakt turėtų, norint pliusuot. Na, o norint taip runnint, kaip liutas.a, VyruAlus ir kiti pro, kurie didelius turnyrus daužo, reik jau magijom užsiiminėt, Hogwarts'ą baigt.
 
Seip siektiek priklauso ir nuo sekmes,bet tai ne viskas...Sekme yra visur,pwz viena diena eini gatve ir tave nutrenkia masina kartais buna nesekme,o kartais tavo kalte,kad nepamatei tos masinos arba suklydai masinos ir savo ejimo greicio skaiciavime :)

Trumpa Stanfordo paskaitos įžanga, kurioje paaiškinamos šių verslininkų klaidų priežastys ir pasekmės:
 

Neturėjimas aiškiai nustatytų tikslų ir misijos Bandymas kitiems įrodyti, kad esi protingas Gobšumas - visko darymas tik dėl pinigų Samdymas žmonių todėl, jog jie tau patinka, o ne todėl, kad tau jų reikia Nesuvokimas, kada reikia pasitraukti
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=364
 
Antroje dalyje aptariamos svarbiausios savybės, kurias turi turėti verslininkas:
 

Tikėjimas, kad gali kažką pakeisti (padaryti kažką kitaip nei visi) Aistra įgyvendinti savo idėjas - ne tik apie jas kalbėti, bet tiesiog - paversti realybe Būvimas nepataisomu optimistu - tikėjimas, jog tau gali pavykti net tada, kai dauguma mano priešingai Gebėjimas toleruoti neužtikrintumą - tai nuolatos lydi verslininką Natūralus (ne dirbtinis) rūpestis kitais žmonėmis - savo darbuotojais, klientais
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=365
 
Visą paskaitą, kurią verta išgirsti kiekvienam, suskirstytą į trumpas dalis pagal aptariamą temą, galite pamatyti čia.

1 dėžėje 30000 sliekų, per 3 mėn jie pagamina +/-1m3 humuso, ir teisingai viską darant jie praktiškai pasidvigubina, žodžiu po 3 mėn turim 1m3 ne išsijoto, ne išdžiovinto, ne subrandinto humuso ir 60000 sliekų, arba 2 dėžes. Auga jie kaip ant mielių, bet reikia juos prižiūrėt, palaikyt 18-25C temperatūrą, apie 75% drėgnumą, ir laiku pašerti. Šerti reikia kompostu (kuris turi b8t geros kokybės), maišant jį 5-10% skanėstų (obuoliai, morkos, bulvės, popierius(celiuliozė) ir pan.(žodžiu organika). Nuo pavasario persikeliame į fermą (1300m2). Kiek su visais kalbėjom, ir patys skaičiavom - optimalus patalpų plotas - 1000m2, pirmus metus nešildysim, sekančius greičiausiai teks. Iš šildomos 1000m2 - per metus apie 1000t humuso. Mes pradėjom nuo 10 dėžių ir auginom/-am lauke (dabar jie užkonservuoti žiemai), pavasarį pradėsim nuo 20, skaičiuojant gaunasi, kad investicijos(su tom kur investuosim į šiuos metus) atsipirks(bus-0) 2012 rudenį, žodžiu pinigu bus 0, o sliekų turėsim apie 80 dėžių, arba apie 700-800kg grynos sliekų masės, kadangi teorija nuo praktikos skiriasi, tai manau šiuos metus baigsim su -3000 -5000. Tikuos kai ką atsakiau. Klauskit jei kyla klausimų. O čia tikrai nėra nei 1 auginančio?
 
Ir už nesijoto, nedžiovinto, nebrandinto moka 350 uz tona. Čia pirmais metais.. 750 moka už pilnai paruoštą.