wi_lius

Labai jau viską supaprastini. Žinoma, gali bandyti tokį dalyką pasidaryti su SQL, bet reikės labai daug darbo įdėti, kad gautum kažką panašios kokybės.
 
Sakai, kad paieška paėmė "RT" simbolius ir pagal juos parinko rezultatus? O kodėl būtent "RT", o ne bet kurią kitą porą iš "ORTOGOL"?
 
Gali bandyt ieškoti su
 

... WHERE title LIKE '%or%' OR title LIKE '%rt%' OR title LIKE '%to%' ...
bet tokiu būdu gausi gana nemažai resultatų, kurie neatitinka užklausos – teks galvoti protingą būdą, kaip įvertinti, kuris iš rezultatų labiau atitinką užklausą nei kiti.
 
Va kitas pavyzdys, visos trigramos ir atitinkamai rezultatai. Reikia pastebėti, kad nei vienu iš šių atveju rezultatuose nėra Portugalijos:
 

 

 
Yra visas mokslas apie paiešką – "information retrieval". Gera tekstinė paieška reikalauja kur kas daugiau darbo nei pora SQL užklausų. Būtent todėl praeitame pranešime ir paminėjau porą populiarių tekstinės paieškos framework'ų – Elasticsearch, Lucene/Solr.

Labai jau viską supaprastini. Žinoma, gali bandyti tokį dalyką pasidaryti su SQL, bet reikės labai daug darbo įdėti, kad gautum kažką panašios kokybės.
 
Sakai, kad paieška paėmė "RT" simbolius ir pagal juos parinko rezultatus? O kodėl būtent "RT", o ne bet kurią kitą porą iš "ORTOGOL"?
 
Gali bandyt ieškoti su
 

... WHERE title LIKE '%or%' OR title LIKE '%rt%' OR title LIKE '%to%' ...
bet tokiu būdu gausi gana nemažai resultatų, kurie neatitinka užklausos – teks galvoti protingą būdą, kaip įvertinti, kuris iš rezultatų labiau atitinką užklausą nei kiti.
 
Va kitas pavyzdys, visos trigramos ir atitinkamai rezultatai. Reikia pastebėti, kad nei vienu iš šių atveju rezultatuose nėra Portugalijos:
 

 

 
Yra visas mokslas apie paiešką – "information retrieval". Gera tekstinė paieška reikalauja kur kas daugiau darbo nei pora SQL užklausų. Būtent todėl praeitame pranešime ir paminėjau porą populiarių tekstinės paieškos framework'ų – Elasticsearch, Lucene/Solr.

Tavo pastangos sumenkinti Lietuvos universitetus pasitelkiant nesusijusius faktus – pagirtinos...
 
Kuo susiję universitetai ir faktas, kad psichologo specialybė Lietuvoje nėra paklausi? Čia ką, jei studijuosi užsienio universitete, Lietuvoje staiga prireiks daugiau psichologų?
 
Yra maža dalis universitetų, kurių studentai yra itin paklausūs darbo rinkoje (pvz. visokie Oksfordai, Standfordai ir Harvardai). Bet taip yra ne dėl to, kad tie universitai paruošia studentus nepalyginamai geriau už kitus universitetus. Nemaža dalis tos paklausos atsiranda vien dėl to, kad į tuos universitetus yra pakankamai stipri atranka ir pakankamai sunku patekti. Todėl vien tas faktas, kad sugebėjai patekti į prestižinį universitetą, jau daug ką pasako apie tavo sugebėjimus.
 
Bet tam pačiam užsienyje yra pilna ne tik gerų, bet tiek ir vidutiniškų bei prastų universitetų. Todėl pasirinkęs bet kokį užsienio universitetą nesi garantuotas, kad gausi gerą išsilavinimą ir kad tavo diplomas bus geidžiamas darbo rinkoje. Ir visiškai nesvarbu, kad UK ar kita šalis turi keletą universitetų, kurie patenka į TOP 10, TOP 50 ar TOP 100, jeigu tu į juos neturi šansų patekti...

Kaip tik į temą: Migrants Who ‘Fled War’ Use Welfare to Holiday in Homelands.
 
-----------------
 
https://www.youtube.com/watch?v=tBFsP6lOxQA

Neskaitant to, kad per daug prisifantazavai su tuo branduoliniu ginklu, tai dar ir čia nelogiškai parašei. Jeigu taip įsitikinęs, kad pats geriausias laikas būti pašauktam yra tik pabaigus mokyklą, tai pabaigi mokyklą ir savo noru eini į savanorius. Galėsi atitarnauti ir sėdėt ramus iki 26 metų.
 
Bet va problema: jeigu eisi savanoriu, tai 100 % teks atitarnauti, bet jei neisi, tai gal ir nepakvies... Tai ir laukia tokie, tikėdamiesi, kad nepakvies. O kai galiausiai pakviečia, tai tada skundžiasi, kad niekas nepagalvoja apie jų „karjerą“...

Nu tai tikėjausi, kad turėdamas tiek patirties ir tiek žinių apie spartą, kad gali pasiekti 0.02 greitį (!!!), tikrai būsi kokią open-source biblioteką parašęs, ar bent jau kokį savo projektą įsikėlęs parodyt... O dabar kaip užsikirtus ploktelė vis apie optimizuotą kodą šneki ir abejotinus patarimus dalini...
 
Galima dar kartą pasikartoti:
https://stackoverflow.com/questions/24988867/when-should-i-use-prepared-statements
https://asktom.oracle.com/pls/asktom/f?p=100:11:505682632181748::::P11_QUESTION_ID:1993620575194

Nu tai tikėjausi, kad turėdamas tiek patirties ir tiek žinių apie spartą, kad gali pasiekti 0.02 greitį (!!!), tikrai būsi kokią open-source biblioteką parašęs, ar bent jau kokį savo projektą įsikėlęs parodyt... O dabar kaip užsikirtus ploktelė vis apie optimizuotą kodą šneki ir abejotinus patarimus dalini...
 
Galima dar kartą pasikartoti:
https://stackoverflow.com/questions/24988867/when-should-i-use-prepared-statements
https://asktom.oracle.com/pls/asktom/f?p=100:11:505682632181748::::P11_QUESTION_ID:1993620575194

Gyvybė iš esmės yra savanaudiška, nepriklausomai nuo to, ar tu žmogus, ar liūtas, ar dar kas. Vienintelis visiškai nesavanaudiškas dalykas yra negyventi, nes ne tik nustoji konkuruoti dėl maisto, bet kartu ir tavo kūnas tampa maistu.
 
Yra daugybė atvejų, kai gyvūnų elgesys nėra motyvuotas badu. Pavyzdžiui:

šuo, kuris nesuėdė viso maisto, urzgia, kai bandai prisiartinti prie dubenėlio;
bulius užmuša matadorą;
meškėnas įlenda į sandeliuką ir miršta nuo persivalgymo;
šuo paleižia kitam šuniui žarnas;
vietoj to, kad iškart užmuštų, katė iš pradžių kurį laiką žaidžia su pele (o po to jos nesuėda, bet atneša žmogui);

Gamta daug žiauresnė už žmogų, ten nėra jokio gailesčio. Gamtai nerūpi, ar tu susižalojęs, ar turi vaikų, ar tavo nekokia psichinė būklė - jei nesi pakankamai stiprus išgyventi, tai ir neišgyvensi. O su žmonėm kitaip, tik žmonija gali leisti eikvoti resursus, kad net ir pats silpniausias individas išgyventų.
 
Cituoju:

Jeigu neskirtum visų savo pastangų pateisinti Apple, tai gal ir turėtum galimybę išsiaiškinti, kad visas sulėtinimas atliekamas programiškai. Procesorius tau ne koks dviratis, kur kuo mažiau mini pedalus, tuo lėčiau važiuoji. Jei procesorius negauna pakankamai energijos, jis ne šiaip lėčiau veikia, bet pradeda netinkamai veikti (kas, pavyzdžiui, sukelia išsijunginėjimus). Apple specialiai išleido programinės įrangos atnaujinimą, kuriame žiūrima į baterijos būklę ir pagal tai sulėtinamas procesorius, ir tai padaroma programiškai.
 
Va video, kur iPhone'as turi senesnę OS versiją, todėl nėra suletėjęs (žiūrėti nuo
):https://www.youtube.com/watch?v=UiaqBdzCcBA
 
Manau būtina paminėti tai, kad procesoriaus sulėtinimas nėra išskirtinis dalykas Apple telefonams. Pavyzdžiui, ir tie patys kompiuterio procesoriai yra kažkiek sulėtinami, jei jų temperatūra pakyla per daug ir aušinimo sistema nebepajėgia procesoriaus atvėsinti. Bet tai visiems žinomas faktas ir visą šį sulėtėjimą galima išmatuoti su specialiomis programomis, o temperatūroms normalizavus viskas grįžta į įprastą būseną. Tačiau su Apple kitaip: jie sulėtėjimo faktą slėpė nuo visų, turbūt tiek nenorėdami pripažinti, kad jų telefonai turi rimtų trūkumų (nepakankamas baterijos rezervas palaikyti normalų telefono veikimą ilgesnį gyvavimo laiką), tiek nenorėdami paskatinti vartotojų keisti baterijas, o ne telefonus.
 
-------------------------
 
O Intel'io čia kitas atvejis, jie ne specialiai užsislėpę procesorius lėtina, bet tiesiog apsižioplino. Rezultatas panašus, bet Apple vis tiek žymiai didesni šunsnukiai.

Gyvybė iš esmės yra savanaudiška, nepriklausomai nuo to, ar tu žmogus, ar liūtas, ar dar kas. Vienintelis visiškai nesavanaudiškas dalykas yra negyventi, nes ne tik nustoji konkuruoti dėl maisto, bet kartu ir tavo kūnas tampa maistu.
 
Yra daugybė atvejų, kai gyvūnų elgesys nėra motyvuotas badu. Pavyzdžiui:

šuo, kuris nesuėdė viso maisto, urzgia, kai bandai prisiartinti prie dubenėlio;
bulius užmuša matadorą;
meškėnas įlenda į sandeliuką ir miršta nuo persivalgymo;
šuo paleižia kitam šuniui žarnas;
vietoj to, kad iškart užmuštų, katė iš pradžių kurį laiką žaidžia su pele (o po to jos nesuėda, bet atneša žmogui);

Gamta daug žiauresnė už žmogų, ten nėra jokio gailesčio. Gamtai nerūpi, ar tu susižalojęs, ar turi vaikų, ar tavo nekokia psichinė būklė - jei nesi pakankamai stiprus išgyventi, tai ir neišgyvensi. O su žmonėm kitaip, tik žmonija gali leisti eikvoti resursus, kad net ir pats silpniausias individas išgyventų.
 
Cituoju:

Ačiū Google'i, kad patvirtino, jog vidurinio pelės mygtuko paspaudimas su trim pirštais ant touchpad'o ir atskirų pelės bei touchpad'o paslinkimo krypčių nusistatymas galimas tik su parsisiųstomis programomis. Bent jau F klavišus galima įsijungti, tik matos, kad ir šitas procesas specialiai buvo apsunkintas.
 
 
Esmė tokia, kad ar tu naudok Windows, ar tu naudok kokią paprastiems vartotojams pritaikyta Linux distribuciją, daug neesminių dalykų išlieka panašūs – tokia pati klaviatūra, panašūs shortcut'ai, panašiai trackpad'as veikia. Ir tai turint omeny, kad Windows ir Linux yra labai skirtingos OS. O va nors ir Mac'as OS iš esmės panašus į Linux, bet pilna visokių nereikšmingų ir vargu ar naudingų skirtumų, kurie tik apsunkina adaptaciją pereinant nuo vienos OS prie kitos (kad ir neįprastas iškirpimo shortcut'as).
 
Čia kaip pedalus mašinoj vietom sukeisti – važiuot vistiek įmanoma, bet kam to reikia?

Sakyčiau, kad pagrindinė priežastis, kodėl verta pirkti Mac'ą – tai jei nori būtent Mac'o. Nėra ten nieko labai stebuklingo, tokie patys kompiuteriai, tik problemos kitokios. Pavyzdžiui, klaviatūra, kuri beveik identiška įprastai klaviatūrai, tik Ctrl ir Alt klavišai sukeisti vietom ir pervadyti – visiškai jokios naudos iš to, tik papildomas vargas jei ir su Mac'u, ir su PC tenka dirbti. Klaviatūros shortcut'ai kai kurie irgi atrodo specialiai padaryti, kad tik prie PC sunkiau būtų grįžti (tiek ant Windows, tiek ant Linux Enter įprastai atidaro failą, o ant Mac'o – įjungia failo pervadinimą).
 
Taip pat kai sako, kad va Windows'us gali kaip nori pasireguliuoti pagal save, gali atrodyti, kad čia šneka apie visokias mandrybes, kurių paprastam vartotojui niekad neprireiks. Bet kad ant Mac'o ir paprastų dalykų kartais neina padaryti. Pavyzdžiui, norėjau padaryti, kad touchpad'as palaikytų trijų pirštų paspaudimą – turėjau parsisiųsti programą. Norėjau, kad ant touchpad'o slinkimas (scroll'inimas) veiktų atvirkščiai, nei ant pelės – turėjau parsisiųsti programą. Norėjau, kad ant touchbar'o rodytų F1-F12 klavišus be Fn mygtuko paspaudimo, bet neradau, kaip tai pasidaryti. Matyt Apple'as taip norėjo tą ekraniuką skatinti (promote'inti), kad net specialiai neįdėjo pasirinkimo – turbūt reikės programą parsisiųsti.
 
Pačiam neteko išbandyt, bent kiek teko girdėt iš pažįstamų, tai Windows lengviau bendrauja su kitais prietaisais – gali su kokiu TV ar multimedijos sistemomis belaidžiu ryšiu susijungti. O va Mac'ai tai labiau visokius Apple'o protokolus linkę palaikyti.
 
Su OS atnaujinimais irgi būna problemų. Buvo su senesniu macOS atnaujinimu el. pašto klientas nustojo veikti. Naujausioj macOS versijoj buvo failų sistemos bug'as, dėl kurio viena iš darbe naudojamų programų tinkamai neveikė.
 
Galiausiai šiaip nesąmonės, pavyzdžiui, kur ant Windows ekraną užrakini su paprasčiausiu Win+L, tai ant Mac'o yra dvi skirtingos kombinacijos, nes priklausomai nuo to, koks pas tave modelis bei ar turi išorinę klaviatūrą, gali nebūti vieno iš reikiamų klavišų.
 
Jei labai nori Mac'o, tai prie tokių skirtumų priprasi. Bet mano nuomonė, kad dauguma jų tik be reikalo apsunkina naudojimąsi, ypač tuo atveju, kai tenka dirbti tiek su Mac'u, tiek su PC.

Prastas pavyzdys: maistas turi galiojimo laiką, nes po kažkiek laiko jis tampa kenksmingas sveikatai.
 
Be to, vartojimą galima skatinti ir kitokiais būdais, pavyzdžiui, technologinė pažanga: spartesnis kompiuteris, geresnis telefonas, mažiau elektros energijos vartojanti buitinė technika, ekonomiškesnis būstas ir t.t. Tai leidžia kokiam Intel užsiimti vien tik procesorių gamyba. Tuo tarpu buitinės technikos gamintojai gamina daugybę skirtingų prietaisų, nes technologiniai pasiekimai vien šaldytuvų srityje nėra pakankami skatinti kasmetinį atsinaujinmą. Taigi kyla klausimas, ar vartotojas kaltas, kad kažkas pasirenka verslo nišą, iš kurios negali išsilaikyti?
 
Galiausiai, jeigu priverstinis senėjimas yra toks savaime suprantamas ir neišvengiamas dalykas, tai kodėl šis procesas nepadaromas skaidrus? Pavyzdžiui, galėtų tiesiai šviesiai pasakyti, kad skalbyklė veiks lygiai metus, jog galėtum pasiskaičiuoti, gal labiau apsimoka nusipirkti kitą skalbyklę su dviejų metų realizacija. Arba vietoj to, kad nusipirktum šaldytuvą, tu moki gamintojui paslaugos mokestį kas mėnesį be perstojo (arba kol pasibaigs N metų sutartis ir galėsi pereiti prie kito šaldytuvų paslaugos tiekėjo). Kodėl Apple negalėjo tiesiog pasakyti, kad va visi tie spartos testai prasmingi tik pirmus K mėnesių?
 
Anot paties Apple, telefonai lėtinami ne dėl baterijos tarnavimo laiko, bet dėl to, kad, staiga pakilus procesoriaus apkrovai, telefonas netikėtai neišjungtų negavęs pakankamai energijos iš baterijos.
Man čia šiek tiek panašu į Volkswagen skandalą, kai jie sumažindavo variklio pajėgumus būtent tuo metu, kai buvo vykdomas išmetamųjų dujų testas. Tik čia atvikščiai: kol telefonas naujas ir visi lygina, kiek naujesnis modelis spartesnis už ankstesnį bei konkurentus, leidi procesoriui suktis visu pajėgumu. Ir visiškai nesvarbu, kad baterija nepakankamai pajėgi ir kad viso labo po metų tavo iPhone'as bus lėtesnis. Pavyzdžiui, iPhone 7 buvo išleistas prieš pusantrų metų, bet kai kurie vartotojai jau spėjo užfiksuoti žymiai prastesnius nei įprastiniai spartos rezultatus:

Tai kam tada į iPhone 8 ir X reikėjo dėti sparčiausią rinkoje procesorių?
Ir nors pas iPhone'ą spartesnis procesorius, realiai naudojantis nesijaučia didžiulio spartos skirtumo (išskyrus atvejus, kur viską nulemia procesoriaus sparta):

(žiūrėti nuo 5:34)
(žiūrėti nuo 5:13)

(P.S. žiūrint aukščiau pateiktus video nuo pradžių, pateikiamas kombinuotas testas, kuriuose iPhone laimi, iš dalies dėl, kad vienas iš testo etapų yra itin reiklus procesoriaus spartai).
 
Nebe tie laikai, kad būtų galima kartoti tą pačią dainelę, jog "iPhone OS optimizuota ir gali veikti ant kalkuliatoriaus, o Android reikalauja superkompiuterio, kad veiktų gerai /s". Vien pasakymas, kad vienas yra optimizuotas, o kitas - ne, yra nesąmonė, nes optimizavimas susideda iš daugelio dalykų (
). Pavyzdžiui, anksčiau Android'as nebuvo toks greitas kaip dabar vien dėl to, kad jis buvo optimizuotas mažam vidinės atminties kiekiui, nes vidinė atmintis tuo metu buvo brangi. iPhone'ai nuo pat pradžių turėjo gigabaitus vidinės atminties (originaliam iPhone buvo nuo 4 GB), kai daugelis Android'ų neturėjo nei 1 GB.

Jeigu neskirtum visų savo pastangų pateisinti Apple, tai gal ir turėtum galimybę išsiaiškinti, kad visas sulėtinimas atliekamas programiškai. Procesorius tau ne koks dviratis, kur kuo mažiau mini pedalus, tuo lėčiau važiuoji. Jei procesorius negauna pakankamai energijos, jis ne šiaip lėčiau veikia, bet pradeda netinkamai veikti (kas, pavyzdžiui, sukelia išsijunginėjimus). Apple specialiai išleido programinės įrangos atnaujinimą, kuriame žiūrima į baterijos būklę ir pagal tai sulėtinamas procesorius, ir tai padaroma programiškai.
 
Va video, kur iPhone'as turi senesnę OS versiją, todėl nėra suletėjęs (žiūrėti nuo
):https://www.youtube.com/watch?v=UiaqBdzCcBA
 
Manau būtina paminėti tai, kad procesoriaus sulėtinimas nėra išskirtinis dalykas Apple telefonams. Pavyzdžiui, ir tie patys kompiuterio procesoriai yra kažkiek sulėtinami, jei jų temperatūra pakyla per daug ir aušinimo sistema nebepajėgia procesoriaus atvėsinti. Bet tai visiems žinomas faktas ir visą šį sulėtėjimą galima išmatuoti su specialiomis programomis, o temperatūroms normalizavus viskas grįžta į įprastą būseną. Tačiau su Apple kitaip: jie sulėtėjimo faktą slėpė nuo visų, turbūt tiek nenorėdami pripažinti, kad jų telefonai turi rimtų trūkumų (nepakankamas baterijos rezervas palaikyti normalų telefono veikimą ilgesnį gyvavimo laiką), tiek nenorėdami paskatinti vartotojų keisti baterijas, o ne telefonus.
 
-------------------------
 
O Intel'io čia kitas atvejis, jie ne specialiai užsislėpę procesorius lėtina, bet tiesiog apsižioplino. Rezultatas panašus, bet Apple vis tiek žymiai didesni šunsnukiai.

Jeigu neskirtum visų savo pastangų pateisinti Apple, tai gal ir turėtum galimybę išsiaiškinti, kad visas sulėtinimas atliekamas programiškai. Procesorius tau ne koks dviratis, kur kuo mažiau mini pedalus, tuo lėčiau važiuoji. Jei procesorius negauna pakankamai energijos, jis ne šiaip lėčiau veikia, bet pradeda netinkamai veikti (kas, pavyzdžiui, sukelia išsijunginėjimus). Apple specialiai išleido programinės įrangos atnaujinimą, kuriame žiūrima į baterijos būklę ir pagal tai sulėtinamas procesorius, ir tai padaroma programiškai.
 
Va video, kur iPhone'as turi senesnę OS versiją, todėl nėra suletėjęs (žiūrėti nuo
):https://www.youtube.com/watch?v=UiaqBdzCcBA
 
Manau būtina paminėti tai, kad procesoriaus sulėtinimas nėra išskirtinis dalykas Apple telefonams. Pavyzdžiui, ir tie patys kompiuterio procesoriai yra kažkiek sulėtinami, jei jų temperatūra pakyla per daug ir aušinimo sistema nebepajėgia procesoriaus atvėsinti. Bet tai visiems žinomas faktas ir visą šį sulėtėjimą galima išmatuoti su specialiomis programomis, o temperatūroms normalizavus viskas grįžta į įprastą būseną. Tačiau su Apple kitaip: jie sulėtėjimo faktą slėpė nuo visų, turbūt tiek nenorėdami pripažinti, kad jų telefonai turi rimtų trūkumų (nepakankamas baterijos rezervas palaikyti normalų telefono veikimą ilgesnį gyvavimo laiką), tiek nenorėdami paskatinti vartotojų keisti baterijas, o ne telefonus.
 
-------------------------
 
O Intel'io čia kitas atvejis, jie ne specialiai užsislėpę procesorius lėtina, bet tiesiog apsižioplino. Rezultatas panašus, bet Apple vis tiek žymiai didesni šunsnukiai.

Prastas pavyzdys: maistas turi galiojimo laiką, nes po kažkiek laiko jis tampa kenksmingas sveikatai.
 
Be to, vartojimą galima skatinti ir kitokiais būdais, pavyzdžiui, technologinė pažanga: spartesnis kompiuteris, geresnis telefonas, mažiau elektros energijos vartojanti buitinė technika, ekonomiškesnis būstas ir t.t. Tai leidžia kokiam Intel užsiimti vien tik procesorių gamyba. Tuo tarpu buitinės technikos gamintojai gamina daugybę skirtingų prietaisų, nes technologiniai pasiekimai vien šaldytuvų srityje nėra pakankami skatinti kasmetinį atsinaujinmą. Taigi kyla klausimas, ar vartotojas kaltas, kad kažkas pasirenka verslo nišą, iš kurios negali išsilaikyti?
 
Galiausiai, jeigu priverstinis senėjimas yra toks savaime suprantamas ir neišvengiamas dalykas, tai kodėl šis procesas nepadaromas skaidrus? Pavyzdžiui, galėtų tiesiai šviesiai pasakyti, kad skalbyklė veiks lygiai metus, jog galėtum pasiskaičiuoti, gal labiau apsimoka nusipirkti kitą skalbyklę su dviejų metų realizacija. Arba vietoj to, kad nusipirktum šaldytuvą, tu moki gamintojui paslaugos mokestį kas mėnesį be perstojo (arba kol pasibaigs N metų sutartis ir galėsi pereiti prie kito šaldytuvų paslaugos tiekėjo). Kodėl Apple negalėjo tiesiog pasakyti, kad va visi tie spartos testai prasmingi tik pirmus K mėnesių?
 
Anot paties Apple, telefonai lėtinami ne dėl baterijos tarnavimo laiko, bet dėl to, kad, staiga pakilus procesoriaus apkrovai, telefonas netikėtai neišjungtų negavęs pakankamai energijos iš baterijos.
Man čia šiek tiek panašu į Volkswagen skandalą, kai jie sumažindavo variklio pajėgumus būtent tuo metu, kai buvo vykdomas išmetamųjų dujų testas. Tik čia atvikščiai: kol telefonas naujas ir visi lygina, kiek naujesnis modelis spartesnis už ankstesnį bei konkurentus, leidi procesoriui suktis visu pajėgumu. Ir visiškai nesvarbu, kad baterija nepakankamai pajėgi ir kad viso labo po metų tavo iPhone'as bus lėtesnis. Pavyzdžiui, iPhone 7 buvo išleistas prieš pusantrų metų, bet kai kurie vartotojai jau spėjo užfiksuoti žymiai prastesnius nei įprastiniai spartos rezultatus:

Klasikinė Apple su savo anti-vartotojiškomis praktikomis. Jau visiems seniai žinoma, kad iPhone letėja bėgant laikui. Tai vietoj to, kad Apple būtų anksčiau paviešinus, jog viskas dėl baterijos ir kad spartą galima atstatyti tiesiog ją pakeitus, buvo pasirinkta visa tai laikyti paslaptyje. O vartotojai tegul keičia savo iPhone'us į naujus modelius, nežinodami, kad galima pigiau išspręsti spartos problemas...
 
Ir geriausia tai, kad dabar papasakojo apie baterijas ir visiems iškart pasidarė gerai, kad jų iPhone'as per laiką lėtėja... Ir priedo dar ant Android'o stumia, kad jis neturi lėtėjančių baterijų...
 
Va ir pasimato Apple kainodaros nauda. Kai telefonui išleidi didžiulę sumą pinigų, būtų mazochizmas jame ieškoti trūkumų (niekas nenori girdėti - ir tuo labiau iš savęs - kad jų pirkinys yra nevykęs, ypač kai jis kainavo tiek daug). Todėl ir žmonės sau įsiteigia, kad jų telefonas yra idealus, kad trūkumai iš tikro yra privalumai, todėl ir stumia ant Android - kad geriau jaustųsi (matyt panašiai būną ir brangių Android'ų pirkėjams).

Klasikinė Apple su savo anti-vartotojiškomis praktikomis. Jau visiems seniai žinoma, kad iPhone letėja bėgant laikui. Tai vietoj to, kad Apple būtų anksčiau paviešinus, jog viskas dėl baterijos ir kad spartą galima atstatyti tiesiog ją pakeitus, buvo pasirinkta visa tai laikyti paslaptyje. O vartotojai tegul keičia savo iPhone'us į naujus modelius, nežinodami, kad galima pigiau išspręsti spartos problemas...
 
Ir geriausia tai, kad dabar papasakojo apie baterijas ir visiems iškart pasidarė gerai, kad jų iPhone'as per laiką lėtėja... Ir priedo dar ant Android'o stumia, kad jis neturi lėtėjančių baterijų...
 
Va ir pasimato Apple kainodaros nauda. Kai telefonui išleidi didžiulę sumą pinigų, būtų mazochizmas jame ieškoti trūkumų (niekas nenori girdėti - ir tuo labiau iš savęs - kad jų pirkinys yra nevykęs, ypač kai jis kainavo tiek daug). Todėl ir žmonės sau įsiteigia, kad jų telefonas yra idealus, kad trūkumai iš tikro yra privalumai, todėl ir stumia ant Android - kad geriau jaustųsi (matyt panašiai būną ir brangių Android'ų pirkėjams).

Mūsų komanda buvo atsakinga už rekomendacijų servisą, kuriame buvo realizuotas PageRank algoritmas (realiai skaičiavimai su matricomis). Servisą teko realizuoti dukart, antrąkart kai reikėjo pakeisti karkasą, ant kurio veikė servisas.
 
Dėl kokios trigonometrijos ir matricų, tai jų daug yra 2D / 3D žaidimuose. Žinoma, ne kiekvienas, kuris kuria žaidimus, su tuo susiduria (to nereikės, jei esi dizaineris ar pasiimi kokį žaidimų variklį, kur paslinkimo matrica paslėpta po metodu .translateX()), tačiau kai kam tai yra būtina (pavyzdžiui, žaidimų variklio kūrėjas, kuris būtent ir paslėpė paslinkimo matricą po metodu .translateX()).
 
Dabar visur labai paplitęs mašininis mokymasis, dirbtinis intelektas ir rekomendavimo varikliai (kas dažnai yra paremta statistiniais modeliais). Yra netgi tokių įmonių, kurių produktas paremtas tuo (pavyzdžiui, Criteo kuria rekomendacijų variklį, kuris pagal vartotojo elgseną parenka, kokį turinį rodyti reklamoje). Kai kur mašininis mokymasis yra svarbus antrinis produktas (pavyzdžiui, Netflix buvo surengęs 1 milijono dolerių vertės iššūkį, kurio tikslas buvo 10% pagerinti jų algoritmą, kuris nuspėja, kokį įvertinimą vartotojas duotų filmui pasinaudojant tik informacija apie tai, kokie vartotojai kokiems filmams davė kokius įvertinimus). Vėlgi, ne kiekvienas, kuris dirba Netflix'e ar Criteo su tuo tiesiogiai susiduria, bet šitas funkcionalumas nepasirašo pats.
 
Klausti atsitiktinių žmonių, kam tenka naudoti matematiką ar sudėtingesnius algoritmus programuojant, ir pagal tai nuspręsti, kad jokie programuotojai to nenaudoja – tai tas pats, kas klausti, kam teko atsiskaityti kur nors Kinijos Juaniais ir galiausiai padaryti išvadą, kad tokios valiutos nėra. Čia tik mums tokia valiuta neegzistuoja, o kažkur milijardas žmonių ją naudoja kasdien.
 
Galiausiai, kaip ir sakiau, dauguma programavimo darbų yra susiję su tuo, kad reikia paimti duomenis iš kažkur, padėti juos į duomenų bazę, o vėliau juos pavaizduoti kokioje ataskaitoje. Čia dažniausiai nereikia nieko daugiau kaip elementarios matematikos ar algoritmų. Bet tokių darbų yra viso labo dauguma, bet toli gražu ne visi.
 
Topologinį rikiavimą naudoja Linux'ų apt-get.
 
Kad galėtum griežtai teigti, kad programavime visiškai nereikalingos matematikos ir algoritmų žinios, turi arba labai apriboti žodžio „programuotojas“ prasmę (tarkim, programuotojas – asmuo, kuris gauna iš kažkieno kito pseudokodą ir jį perrašo tam tikroje programavimo kalboje, t. y. code monkey; tada tuos, kurie pritaiko algoritmus ir matematiką problemoms spręsti belieka vadinti data scientist'ais), arba turi būti gana neišmanantis.
 
Programinę įrangą, kuri padeda, o vėliau paima duomenis iš duomenų bazės, kuria tiek ir užsienio įmonėse. Taip pat yra egzistuoja ir didžiuliai projektai, kuriuose tiesiog daug duomenų dedama į duomenų bazes ir daug duomenų iš jų paimama (nors tokiu atveju dažnai prireikia papildomo duomenų apdorojimo, kuriose duomenys apdorojami pagal specialiai pritaikytą veiksmų seką, duomenų bazių specialistų, kurie žino ne tik ką SELECT...FROM... grąžina, bet išmano ir aibių teoriją bei kaip vykdoma užklausa pačioje duomenų bazėje).
 
------------------------
 
EDIT: tarp kitko, jeigu algoritmai tokie nereikalingi ir vienintelis jų pritaikymas yra akademiniams uždaviniams spręsti, tai kodėl įmonės kaip Google ar Amazon pasikvietę žmogų darbo pokalbiui duoda išspręsti kelias nesudėtingas užduotis, kurios būtent ir susijusios su tinkamų duomenų struktūrų ir algoritmų parinkimu? Ten tai tikrai darbiniesi ne tam, kad akademinius uždavinius spręstum...

Kai kurie iš čia esančių nemato toliau savo nosies. Algoritmų jokių galvoti nereikia, jeigu programini kokį web'ą ar kokius labai paprastus servisus, kur vienintėlė paskirtis yra paimti iš varotojo duomenis ir juos padėti į duombazę, o vėliau tuos pačius duomenis grąžinti surikiuotus ar pnš. pagražintus. Tačiau egzistuoja daugybė rimtų sričių, kur ne tik kad nėra paprasta sugalvoti algoritmą, bet tam tikrais atvejais niekam dar pasaulyje nepavyko sugalvoti pakankamai spartaus algoritmo, kad problema būtų galima panaudoti praktikškiems duomenų kiekiams (pvz. boolean satisfiability problema yra NP-pilna).
 
Taip pat reikėtų turėti omeny, kad ne kiekviena problema priklauso tam tikrai problemų klasei. Pavyzdžiui, internete galima nesunkiai rasti algoritmą, kaip surastį trumpiausią kelią grafe. Bet jei užduotus labiau specifinė, tarkim, padalinti matricą į N mažesnių matricų taip, kad skirtumas tarp matricos su mažiausia elementų suma ir matricos su didžiausia elementų suma būtų kuo mažesnis? Šito taip lengvai internete nerasi.
 
Galiausiai, vien tik sužinojus užduotį dažnai sunku pasakyti, kokiai proiblemų klasei ji priklauso. Pavyzdžiui, tokia užduotis:
turim daug nelygybių (be skaičių, vien tik kintamieji) xi < xj. Reikia iš jų padaryti vieną nelygybę xi < ... < xj < ... < xk taip, kad nei viena pradinė sąlyga nebūtų pažeista. Nesusipažinęs gali manyti, kad čia kažkas susiję su matematika ir nelygybių sprendimu, tačiau iš tikrųjų čia yra grafų teorijos uždavinys, sprendžiamas su topologinio rikiavimo algoritmu.
 
TL;DR: kiti čia sako, kad programavime matematikos nėra, kai jų programavimas apsiriboja mokėjimu panaudoti kokią nors programavimo kalbą, duomenų bazę ar karkasą. Čia tas pats, kas sakyti, kad matematikoj matematikos nėra, nes lankai antros klasės matematikos pamokas, kur viską gali susiskaičiuoti ant pirštų.

Gyvybė iš esmės yra savanaudiška, nepriklausomai nuo to, ar tu žmogus, ar liūtas, ar dar kas. Vienintelis visiškai nesavanaudiškas dalykas yra negyventi, nes ne tik nustoji konkuruoti dėl maisto, bet kartu ir tavo kūnas tampa maistu.
 
Yra daugybė atvejų, kai gyvūnų elgesys nėra motyvuotas badu. Pavyzdžiui:

šuo, kuris nesuėdė viso maisto, urzgia, kai bandai prisiartinti prie dubenėlio;
bulius užmuša matadorą;
meškėnas įlenda į sandeliuką ir miršta nuo persivalgymo;
šuo paleižia kitam šuniui žarnas;
vietoj to, kad iškart užmuštų, katė iš pradžių kurį laiką žaidžia su pele (o po to jos nesuėda, bet atneša žmogui);

Gamta daug žiauresnė už žmogų, ten nėra jokio gailesčio. Gamtai nerūpi, ar tu susižalojęs, ar turi vaikų, ar tavo nekokia psichinė būklė - jei nesi pakankamai stiprus išgyventi, tai ir neišgyvensi. O su žmonėm kitaip, tik žmonija gali leisti eikvoti resursus, kad net ir pats silpniausias individas išgyventų.
 
Cituoju:

Kotlin nėra tik Android. Tai bendros paskirties kalba, galinti veikti bet kur, kur yra bent jau šešta Java versija. Dar prieš paskelbiant jos oficialų palaikymą Android'ui ji po truputį populiarėjo, bet dabar ji įgauna dar didesnį pagreitį.
 
Kotlin šiek tiek primena funkcines programavimo kalbas, bet per daug nenutolsta nuo Java'os. Tarpinis variantas tarp Java'os ir Scala'os. Turi keletą naudingų savybių, kurių trūksta Java'i, bet taip pat pasigendu kai ko, ką turi Scala.
 
Kotlin tikrai bus naudojama backend'e. Dar prieš pusmetį Lietuvoj per darbo interviu vienoj įmonėj teko išgirsti apie planus naudoti Kotlin. Dabartinėj mano darbo vietoj irgi atsirado kalbų apie Kotlin'ą.