Lomboro

Geriausi tai buna eilerasciai, kur skaityk kiek nori, bet nieko nesuprasi...

Gali tėvam ar močiutei kokiai papaskot, bet ne mums, kad nieko nelankai, nes daug mokytis reikia... ;)

Nepyk, bet negaliu skaityti dėl gramatinių klaidų. Iškart nerimtas straipsnis atrodo.

Birželio pabaiga, sesija artėja į pabaigą. Sesijos pabaigos laukiu labiau nei įprastas studentas - po jos juk išskrendu dviem mėnesiams į Škotiją - gyventi, dirbti, gerai laiką praleisti. Nors pinigai nėra prioritetas numeris vienas - tačiau parsivežti ką nors daugiau nei magnetą su Škotijos vaizdais norėtųsi.
 

 
Pradžia
 
Sesija baigta (nors ir ne itin sėkmingai), šmutkės supakuotos,cigaretės nupirktos, bilietas atspausdintas. Naktinė kelionė Vilnius -Karmėlava, mašina aikštelėje palikta, bagažas priduotas, check-in padarytas, diržai prisegti - kylam! Skridau ramia širdimi - žinojau kad nebūsiu vienas, manęs lauks, mane palaikys. Gal ir visai karališkai, palyginus su kitais tautiečiais, kurie keliauja į Jungtinę Karalystę visiškai vieni, be artimųjų,nežinodami kur gyvens, ir ką dirbs. Aš skrendu pas brolį - nors ir toliau, bet vistiek namai. Dėl manęs jau sutarta darbo vietoje, skambutis dėl National InsuranceNumber interviu padarytas (nors ir ne aš skambinau, bet kam tai rūpi), pasitikimas oro uoste garantuotas. Pagalvoju, kad gal visai neblogai čia man nuskilo - geriau nei arti Lietuvoje kokioje nors kavinėj. Žinoma, draugai, pažįstami - to trūks, bet kas sakė, kad negaliu tokių susirasti ir čia, Edinburge? Iš minčių pažadina stiuardesė - prašo užsisegti saugos diržus, nes beveik pasiekus Edi pateikėme į oro duobes. Krato neblogai, bet užtat tik kelias minutes. To užtenka kad išsibudinčiau, ir pažvelgęs pro iliuminatorių išvysčiau rūke skendintį Forth Bridge - Edinburge esu nebe pirmą kartą, tad suprantu, kad tuoj leisimės. Slėgis po truputį krenta, lėktuvas ruošiasi leistis, bumpt! ir standartiniai keleivių plojimai nusileidus. Niekada nesupratau, kodėl jie ploja. Bet tegu pasidžiaugia- negi gaila man? Tylėdamas, vis dar su ausinukais ausyse pasiimu savo rankinį bagažą, prieš išlipdamas iš pačio lėktuvo tarsteliu trumpą cheers! stiuardesei. Ji man linkteli ir nusišypso Leisdamasis link autobuso, peržvelgiu kontingentą ir net nenustembu - matosi, kad pusė atvyko dirbti juodo darbo. Visai kaip ir aš - tik aš vasarai, ne ilgiau. Tikrai. Autobuso durys užsidaro, važiuojam apie penkias minutes, ir pasiekę kelionės tikslą išlipam. Pasų kontrolė. Laukiau beveik 20 minučių, kol stovėjau pirmas, ir gavau šansą parodyti savo vyšniavą pasą, bei galėjau pasiimti lagaminą. Einu link atvykimo salės. Staiga išsišiepiu iki ausų - daugiau nei po pusės metų pamatau brolį su jo mergina. Stiprus rankos paspaudimas ir broliškas apsikabinimas, ir švelnus pakštelėjimas į žandą nuo sesės. Kas iš to, kad ji man ne giminė? - Man ji jau sesuo, ir taškas. Išėję iš oro uosto iškarto sėdam į 35 autobusą, ir judam į centrą. Kelionė - 45 minutės,per jas spėjam pasikalbėti, pasipasakoti. Atvažiuojame į Princess Street. Kadangi dar nieko nevalgiau, užeinam į McDonals's. Tryse sumokam 12 svarų.Kadangi moku iš lietuviškos kortelės, kaina šiek tiek neramina, bet vėliau priprasiu nebeversti valiutos. Papietavę pasivaikštom po miestą - parodo, kur vyks mano interviu dėl NIN, kartu užeinam į banką,kad atsidaryčiau sąskaitą. Be jos dirbti negalima. Užeinam į LothianBuses -reikia nusipirkti mėnesinį bilietą - palieku 54 svarus. Vėlgi moku lietuviška kortele, tai vėliau žiūrint banko išrašą vėl nejauku darosi. Standartiškai foto gavosi prasta - nedraugauju su fotoaparatais. Negano to, dar klaida pavardėje. Bet čia smulkmena, svarbu galiojantis mėnesinis bilietas. Kadangi jau beveik 13h, Vita išskuba į darbą - dirba vakarinėj pamainoje, nuo 14h iki 22h. Mes su Mariumi grįžtame namo. Diena buvo ilga, bet smagi. Nulūžtu 10h vakaro.
 
 
Interviu, dokumentų pildymas,darbo pradžia.
 
Kitą dieną atsikeliu vienas. Marius dirba nuo 7,30, Vita vėl nuo 14h, todėl dar miega. Kambariokas - nuo 6 ryto. Kambarioko mergina - nuo 8. Tad šeimininkauju virtuvėj pats. Papusryčiavęs pasiimu visus reikalingus dokumentus, ir išvažiuoju į miestą. Pirma - interviu dėl NIN. Nenorėdamas pavėluoti esu 20 minučių anksčiau. Išgeriu kavos, pavartau kažkokį mados žurnalą, ir girdžiu kaip labai netaisyklingai taria mano pavardę - ateinu.Aptarnauja senyvo amžiaus darbuotojas. Įdomus seniokas, mėgsta pajuokauti. Pildydamas anketą seniokas juokais paklausia ar aš tikrai neturiu vaikų. Juokais atsakau, kad mano žiniomis tokių nėra. Abu nusijuokiam. Klausimas dėl orientacijos - vėl juokais klausia ar aš tikrai ne gėjus. Šiek tiek piktokai pasižiūriu, iškart atsiprašo ir nusijuokia. Tik tada supratau, kad jis vėl juokavo. na, nieko. Užpildžius anketą, seniokas pažada, kad per 7-14dienų gausiu laišką su savo NIN ir galėsiu pradėti dirbti. Padėkoju,jis palinki man sėkmės. Išeinu. Toliau bankas. Einu centrine gatve, kol pamatau šviečiančią raudoną Santander'o iškabą. Užpildau dokumentus, nuskenuoja mano IDir teises, pažada per savaitę atsiųsti kortelę ir sąskaitos numerį. Dienos darbai baigti - liko sulaukti trečiadienio - pagaliau interviu į darbą.Antradienio vakare išsiaiškinu kaip reikės važiuoti - kadangi tiek Marius, tiek Vita, tiek kambariokas Egis dirba ten pat - išaiškina greitai - sėdi į 34,važiuoji apie 20 minučių, kol nepamatai fabriko dešinėj pusėj. Simple? Simple. Trečiadienio rytas. Atsikeliu 7, kad nepramigčiau ir nepavėluočiau į interviu,kuris bus 9h. Susitvarkęs viską, 8h laukiu stotelėje. Po kelių minučių atrieda autobusas. Lipu į antrą aukštą, kad nepasimesčiau važiuodamas, ir nenuvažiuočiau per toli. Autobusas važiuoja apie 20 minučių, ir staiga stotelėje sustoja 10-iai minučių. Panikuoju kaip mažas vaikas pametęs tėvus parduotuvėje. Skambinu Mariui, bandau aiškinti kur esu. Jis mano, kad pravažiavau. Susiparinu. Esu velniai žino kur, iki interviu 15 minučių. Išlipu iš autobuso. Sakydamas kokias matau gatves, ir objektus šalimais, meldžiu, kad Marius žinotų kur esu. Jis atsidaręs Google Maps pasako, kad esu netoli darbo,reiks tik porą km nueiti pėsčiomis. Nusiraminu. Pasižiūriu į laikrodį - liko 10minučių ir porą kilometrų. Niekada nebuvau stiprus bėgikas. Pasileidžiu bėgte,vis dar laikydamas telefoną prie ausies. marius diktuoja instrukcijas, kol galop pamatau fabriką. Liko 3 minutės, o aš jau prie vartų. Lenta skelbia, kad esu prie "Burton's Biscuits". Na, spėjau. Marius išeina pasitikti,pakalbam, pasako, kas laukia per interviu manęs. Tiksliau mūsų visų, nes stovime gal 15 žmonių grupė, ir visi skirtingų tautybių, skirtingų rasių. Ateina agentūros atstovė Paulina. Miela lenkaitė. Atsiveda į ofisą, pasako, kad tai pirmoji dalis - Interview. Vėliau bus antroji - Induction. Per interviu duoda tokį lengvą testą, kad būtų gėda jame suklysti (valandų pavertimas AM-PM,paprastoji matematika, teksto suvokimas iš 3 sakinių ir 2 klausimų apie kompaniją) Žodžiu, kaip Marius sakė - testas patikrinti, ar nesi d*bilas. Viską padarau be klaidų. Užpildau sutartį, tačiau sudvejoju dėl NIN ir banko sąskaitos. Jų reikia būtinai, o man dar neatsiuntė jų paštu. Pasakau visa tai Paulinai. Ji liepia nesijudinti - atnešiu vėliau. Atrodo, viskas baigta,užtrukau apie valandą. Paklausia, ar galėsiu ateitį į antrą dalį - Induction -antrai valandai. Sutinku. Po Interview grįžtu namo. Dar turiu laiko, tad pažiūriu filmą. Vėl išvažiuoju iš namų į darbą. Šį kartą be nuotykių. Pasirodo,vyko remonto darbai, ir autobusas kuris važiavo tuo laiku turėjo nusukti kitu keliu. Matau jau SAVO fabriką dešinėj. Išlipu. Nueinu link vartų, vėl mūsų grupelę pasitinka agentūros (Red Rock) atstovas - šį kartą Sebastianas. Irgi lenkas. Nors, visi tame ofise lenkai. Supažindina su saugos instrukcijomis,papasakoja apie darbą, ką darysime. Vėl duoda klausimyną - šį kart žymiai sunkesnį, tačiau tai tik formalumas. Taisydamas darbus pasako, kas ką blogai parašė, kadangi tai tiesiogiai susiję su darbu, ir nedaryti klaidų darbe.Paėmęs mano darbą, pažiūrėjęs į pavardę šypteli: 'Oh, the famous brother!". Kažkaip net gera širdy pasidaro, kad žino mane ir mano brolį.Nusišypsau: "Yap, that's me". Popierizmas baigtas, aprodo fabriką. Dydis - kaip 5 futbolo stadionai į ilgį, ir kokie 3-4 į plotį. Nifiga sebia pastatėlis. Nuo vieno fabriko galo iki kito nuėjome per 10 minučių. Taip, jis TOKIO dydžio. Po Induction grįžtu namo. Beliko sulaukti laiškų dėl NIN ir banko sąskaitos, ir galėsiu dirbti. Penktadienį prabundu nuo skambučio į duris - atvyko paštininkas. Apsidžiaugiu gavęs savo svarbiuosius dokumentus. Iškart viską persiunčiu Mariui, ir jau po poros valandų sulaukiu skambučio iš Sebastiano -klausia, ar galėčiau šiandien 10h vakaro būti darbe? Garsiai pasitikslinu, ir kambariokas pataria - geriau dirbk iš ryto (6-14/day shift) arba po pietų(14-22/back shift) nei naktį (22-6/night shift). Pasakau, kad norėčiau rytinės arba popietinės pamainos. Jis supranta mane, ir siūlo ateiti pirmadienį 7 ryto, kad užpildyčiau visus likusius dokumentus, ir galėčiau pradėti dirbti.Padedu ragelį, ir širdį užplūsta euforija - pagaliau!



 

Darbas
 
Taigi, pirmadienį - į darbą. Jausmai dvejopi – džiaugsmas, kad pagaliau pasiekiau savo tikslą, ir galėsiu leisti uždirbtus pinigus, o ne tuos kuriuos atsivežiau, ir jie po truputį ėjo į pabaigą. Kas šiek tiek neramino?Tai, kad dirbsiu fabrike. Atsiliepimų apie darbą fabrike girdėjęs esu tokių, kad net šiurpas krėtė – nuo nuolatinio nekvietimo į darbą, iki nugaros skausmų,kurie gerai nesibaigia. Tačiau atvažiavau ne tinginiauti. Tad pirmadienį jau esu darbe. Duoda safety boots, ausų kištukus, ir spintelės raktą. Taip pat pasakė mano ID numerį, su kuriuo galėsiu identifikuotis, kad atėjau į darbą. Taigi darbo dienos pradžia paprasta. Ateini į darbą apie 15-20 minučių anksčiau, kad spėtum persirengti, susitvarkyti, ir lygiai 6h dirbtum. Na, kadangi mano pirma diena, tai aš nuo aštuonių. Pirmas dalykas atėjus į darbą – užsidėti tinklelį plaukams – hairnet. (Dirbantys per agentūras skirstomi į baltus ir žalius. Tik pradėję dirbti gauna baltus hairnet'us yra matomi iš toli, kaip naujokai ir nieko nemokantys. Žali – nuolatiniai agentūros darbuotojai, pradirbę daugiau nei mėnesį, ir preziumuojama, kad jie viską moka.Taip pat yra mėlynos, raudonos ir geltonos kepurės. Mėlynieji dirba tiesiogiai įmonei (Burton's Food), raudoni – fire engineers,geltonų matęs tik vieną škotę, kuri pastoviai sėdi valgykloje, tad negaliudaug pasakyti apie tai. Taip pat turint barzdą reik užsidėti snood'ą – daiktą, kuris uždengia barzdą nuo galimo kontakto su produkcija.) Tik tada persirengti, užsidėti darbinius batus, ir pasiimti apsiausta, kuris dengia tavo rūbus – overall'ą. Persirengus, reikia būtinai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas – juk darbas su maistu. Atlikus visas plovimo procedūras, įeini į fabriką. Stovi tokie aparačiukai, į kuriuos suvedus savo ID numerį (mano buvo 159), ir uždėjus ant jo delną, tave identifikuoja (clock-in). Toliau eini prie milžiniškos lentos (labourboard) ir ieškai savo pavardės, ir vietos kurioje dirbsi. Paprastai visi turėdavo nuolatines savo vietas, tačiau kartais išmėtydavo po visą fabriką. Darbo vietos buvo vadinamos plantáis . Maniškis buvo Plant 4. Gaminome Rich Tea sausainius. Kad ir kaip bebūtų keista, visą laiką pradirbau Plant 4, išskyrus tas dienas, kai paprašydavau over-times. Aiškumo dėlei pasakysiu, kad pagrindinės pozicijos būdavo packing ir pickin. Packing'as- stovi prie konvejerio, ir monotoniškai 8h delioji sausainių pakuotes į dėžes. Picking – pačių sausainių rinkimas nuo konvejerio ir dėjimas į pakuotes. Mano plant'as buvo tiek automatizuotas, kad reikėjo tik pakuoti. Mane apmokė vienas lenkas Jacob, kuris buvo vienas maloniausių žmonių sutiktų visam fabrike. Kadangi esu pakankamai imlus naujovėms, greit įkutau, ir antroj dienos pusėj jau sekėsi neblogai. Ikitol, kol pasikeitė pakuotė, ir sausainius reikėjo dėti kitokiu principu. Tadajau sausainiai krito žemėn, nieko nebespėjau ir labai nervavausi, nes darbas buvo komandinis, ir jei vienam nesisekdavo, visos pakuotės krisdavo ant žemės.O sunkiausia vieta – kad konvejeris niekada nesustoja. Tad įsivažiuoti sunku,ir ypač, kai gamintojai keičiasi, ir reikia skirtingai pakuoti. Vienas juokingiausių dalykų – stovim su kolega ir pakuojam Morrison's 400 gr sausainių pakuotesuž 60p, o prieš mus dirbantys pakuoja lygiai tuos pačius sausainius, tik M&S 300gr pakuotes už 2 svarus. Taip išmokau, kad parduotuvėse dažniausiai reikia rinktis pigiausias prekes, nes dažniausiai produktas bus tas pats. Mūsų plant'e dirbome aš, 3 lenkai, 2 škotai, vienas pakistanietis, vienas australas,vienas bulgaras ir rusė. Plantleader'iai ir meneger'iai buvo visi škotai. Juos suprasti būdavo labai sunku, nes ta anglų kalba, kurios moko mokykloje visiškai nepalyginama su tuo, kaip kalba patys anglai. Todėl greit gavau pravardę Mr.America.
 
Darbinės pertraukos, bent mano pamainai būdavo pakankamai paprastos. Kadangi dirbome nuo 6 iki 14, tai turėjo dvi ilgąsias pertraukas, ir dvi trumpąsias. Nuo 7 iki 8 pasikeisdami gaudavome 15min toilet break, nuo 8 iki 10 būdavo tea break, kuris trukdavo pusvalandį,nuo 10 iki 11 dar vienas toilet break, ir paskutinis, ilgasis lunchbreak, kuris irgi trukdavo pusvalandį, trukdavo nuo 11 iki13h. Kadangi keisdavomės keturiese, tai sistema būdavo labai paprasta ir nesudėtinga. Kartais darbo metu grodavo radijas, kuri prablaškydavo rutiną.Artėjant 14 valandai, laukdavome backshift'o kurie turėdavo ateiti preciziškai tiksliai. 13:57 suskambėdavo pirmas skambutis, kuris reikšdavo, kad galima daryti clock-out jei jau yra atėjusi tavo pamaina. Jei ne – lauki antro skambučio kuris nuskamba 14:00. Tada jau nepriklausomai nuo to, ar atėjo tavo pamaina, viską gali mesti, ir eiti namo.





Darbo ypatumai
 

Maistas: valgyti galima buvo arba savo atsineštą maistą, arba pirkti valgykloje. Maistas valgykloje buvo ganėtinai skanus, neskaitant kelių neaiškių produktų kurių skonis šlykštus. Pavalgyti pusryčius ir pietus sočiai buvo galima už 4 svarus. Gaminantis namie išleidi panašiai, bet žinai ką valgai bent. Kolektyvas: jis buvo tikrai labai draugiškas. Su kiekvienų galėdavau pakalbėti apie viską. Su lenkais dažnai kalbėdavom apie panašumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir šiaip labai daug bendrų temų rasdavom. Su škotu buvo labai smagu pakalbėti apie futbolą - buvo didelis Edinburgo Hearts fanas, ir labai nekentė V. Romanovo. Paaiškino kuo skiriasi kiltas nuo sijono: "No, it's not a fu*king skirt. If I would be wearing some underwear, it would be a skirt. But now I have my balls swinging in the wind". Galiu pridurti, kad visi buvo draugiški, ir vieni iš kitų visada juokdavomės, ir juokavome tikrai juodai (pakistanietį vadinome fuc*ing terrorist, ir jis nepyko, ir vadino mus visus white as*holes) Asmeniškai pats gavau pravardę Mr. America dėl savo anglų kalbos tarimo. Lenkai: labai draugiški ir mandagūs. Greičiausiai man labai pasisekė, nes kiek teko girdėti, jie buvo vieni normaliausių visame fabrike. Labai smerkė per Lietuvos-Lenkijos rungtynes išsišokusius lenkų sirgalius, ir palaikė mūsiškius. Tikrai buvo apie ką pakalbėti su visais trimis, nes buvo baigę universitetą, bet dėl prastos situacijos Lenkijoje emigravo iš jos. Labai patiko sugebėjimas pasišaipyti iš pačių lenkų Jungtinėje Karalystėje: "I drink a lot, i smoke weed, I work 6 days per week. Because I am Polish. That's why." Britų požiūris į užsienčius: nors užsienčių yra labai daug fabrike, tačiau tai nereiškia, kad jie atima darbo vietas iš pačių škotų. Škotai patys nelabai ištveria tokio sunkaus darbo fabrike. Tačiau nepaisant to, jie labai nemėgsta lenkų. Mane dėl kalbos ir vardo panašumo irgi norėjo priskirti prie lenkų. Kol piktai nepakalbėjau, kad esu lietuvis, tol neatstojo. Buvo atvejis, kai su lenku kalbėjomės prieš darbo pradžią, ir priėjusi plantleader'ė pasakė "Talk your fuc*king Polish at home, lads". Tuomet supratau, kad jiems beveik visi užsieniečiai yra lenkai, ir jie nes nesiaiškins kur ta Lietuva yra. Vardas: Nors esu Dainius, ir kiek prašydavo, visada garsiai ir aiškiai spell'indavau D-A-I-N-I-U-S, jie to nei suprato, ir negalėjo ištarti. Tad britams buvau Danny, rusams - Danil, australui ir pakistaniečiui - Daniel. Kad ir kaip bebūtų keista, bet vieninteliai lenkai bandė ištarti mano vardą teisingai, ir jiems tai pavyko. Darbo laikas.:Būdavo labai sudėtinga, nes sužinodavai ar dirbi tik dieną prieš tai, kokią 16h. Parašydavo SMS kada darbas, ir turėdavai patvirtinti. Kartais būdavo taip, kad patvirtindavai savo pamainą, o atsikėlęs ryte 4:30 rasdavai žinutę, kad tau "day-off". Žinoma, geriau, nei nuvažiavus į fabriką sužinoti, kad jie neturi darbo tau. Ačiū dievui, man taip nepasitaikė. Bet kaip supratau iš kalbų. būdavo neretai taip. Kalbėsena: būdavo labai sunku suprasti tai, ką škotai bando sušvepluoti. Tas pats, kas mūsų kalbą palyginti su kokia žemaičių tarme. Taip pat keistai su valandomis būdavo "half seven" reikšdavo ne 6:30, o 7:30 (half past seven). Kaip ir kodėl jie tą "past" praleisdavo, nesupratau. Bet pasimokiau atėjęs į darbą porą kartų anksčiau.
 
Laisvalaikis
 
Iš pradžių pačiam atrodė, kad laisvo laiko bus labai daug. Darbas baigiasi 14h, namie būdavau apie 15h. Šiek tiek atsipūsdavau, nes 8 valandas praleidus ant kojų skaudėdavo ne tik jas, bet ir nugarą. Pirmomis dienomis labai atsipalaiduoti padėdavo alus - niekada nebūčiau pagalvojęs, kad mažas buteliukas šalto alaus galėjo suteikti tokią palaimą. Tačiau taip nebuvo dažnai - po truputį įsivažiuojant į darbo ritmą, alaus nebereikėdavo. Būdavo, grįžti iš darbo, palendi po dušu, nuo pečių nusiplauni prakaitą ir sausainių kvapą. Tada ką nors pasidarydavau pavalgyti - kadangi maistą gaminomės kartu su broliu ir jo mergina, darydavome pakankamai daug - kad užtektų pavalgyti namie, ir liktų įsidėti į darbą. Pasidaręs valgyti, ir po valgio šiek tiek leidęs maistui susivirškinti eidavau į sporto klubą. Nors, taip būdavo tik pirmomis dienomis. Ėjimo būdavo apie 25 minutės, važiuoti autobusu - apie 10. Sporto klubas patiko - moki 19 svarų per mėnesį, ir vaikštai kada nori (klubas dirbo 24/7). Vienintelis trūkumas (o gal labiau privalumas), kad mokėti reikėdavo per DirectDebit - nebuvo nei man Lietuvoje įprastų administratorių, kurie duodavo raktą nuo rūbinės spintelių, nei rūbinės - nieko. Ateini į sporto klubą, prie apsaugos vartų suvedi savo aštuonženklį PIN kodą, ir patenki į sporto klubą. Įeiti į persirengimo kambarius tas - suvedi kodą, ir tu jau viduj. Reikdavo nešiotis savo spynelę, nes viskuo pasirūpinti turėjai pats - tačiau kaip už 19 svarų per mėnesį buvo tikrai labai neblogai. Sporto klubas pakankamai naujas, modernus - PureGym. Po sporto klubo apie 7 vakaro grįždavau namo. Ir vakaras kaip ir baigtas - kadangi keldavausi apie 4:30, tai norint gerai išsimiegoti tekdavo eiti miegoti 8 vakaro. Nors, kaip Egis sakė - nesvarbu kada eisi miegoti - ar 8, ar 12 vakaro, vistiek neišsimiegosi, ir jausiesi kaip š*das. Ir tai buvo tiesa. Savaitgaliai buvo labai OSOM, nes nereikdavo eiti miegoti su šviesa, o keltis su tamsa. Savaitgalį dažniausiai važiuodavome į miestą, vakarop su lietuviais draugais susirinkdavome pas mus pavakaroti - BBQ, alus, kalijanas, kartais klubai. O tada jau vėl ateina sekmadienio vakaras, ir eini 8 miegoti, nes pirmadienį darban.
 
 

 
 
 
Naktinis gyvenimas
 
Buvau labai dėkingu laiku Edinburge - vasarą. Tuomet, kai jos pabaigoje vyksta didžiausias pasaulyje menų festivalis - Edinburgh Fringe Festival. Būnant Edinburge jo nepamatyti - tas pats kas būnant McDonald's nesuvalgyti mėsainio. Šimtai programų, tūkstančiai pasirodymų, artistai iš įvairių šalių - to niekada nebuvau matęs gyvenime. Centre artistų tiesiogine prasme pilna "ant kiekvieno kampo" - nuo piešėjų rankomis ir stiklu, iki dainininkų, šokėjų, ir magų. Asmeniškai buvo "Katerina Vrana: Feta With The Queen" ir "Chris Cross: Seeing Is Not Believing..." Pirmasis buvo graikės stand-up'as apie kultūrinius, etninius ir kitokius skirtumus tarp šalių - Graikijos ir JK. Buvo pašiepiamas oras, perdėtas mandagumas, pati karalienė, du kranai vonioje, stereotipai - viskas, su kuo susiduria užsieniečiai Jungtinėje Karalystėje. Nors pasirodymo metu salė buvo pilna, ir tą daugumą sudarė britai, visi juokėsi iš to juodo humoro pasirodymo, kuriame britai buvo labai pašiepti. Antrasis pasirodymas buvo mago. Na, formaliai magas. Nelabai jam ten kažkas gavosi, nes atėjo išgėręs, ir kažko apsivartojęs (nors nenustebčiau, jei čia buvo įvaizdžio dalis). Pasirodymas buvo ne tiek žadinantis smalsumą, kiek juokingas - tačiau savo auditoriją atrado. Pasirodymai buvo nemokamai, bet aukos buvo priimamos. Ir tikrai daug kas metė ne tik monetas, bet ir kupiūras. Kalbant apie naktinį gyvenimą ne festivalio metu - buvome lietuvių kokteilių bare "aBSOLUTELY", naktiniuose klubuose "Capital" ir "Silk" lotynų Amerikos šokių klube "El barrio". Kadangi pats esu labiau klubinės muzikos mėgėjas, tad traukdavau į Silk'ą arba Capital'ą. Silk'as patiko tuo, kad gėrimai buvo salyginai nebrangūs (po 1-2 svarus) ir muzika buvo tikrai nebloga. Kas nepatiko - tualetuose esantys juodukai, kurie labai jau kiša savo paslaugas - kvepalai, ledinukai ir etc. Capital'e muzika taip pat nebloga, tačiau jis tolimesniame miesto centro gale, tad kartais vien dėl atstumo ten neidavome. Plius, gėrimų kainos nepalyginamai aukštesnės su Silk'u.
 
Buitis ir kaimynai
 
Gyvenome, kaip jau dažnai įprasta Britanijoje, sublokuotame 2 aukštų namuke. Įėjimu dalinomės su pakankamai jauna veterinare škote. Ji turėjo 2 šunis, kurie labai mėgdavo garsiai paloti. Už sienos - šeima su vaikais kurie labai mėgdavo mušti būgnais. Ačiū Dievui, tėvai būdavo supratingi, ir vaikai pernelyg neįsijausdavo. Kita vertus visi tie žmonės turėjo kaimynus 5 lietuvius, kurie mėgdavo tūsinti ir neatsisakydavo garsios muzikos savaitgaliais. Keletą kartų buvo atėję paprašyti patildyti muziką, nes negalėdavo susikalbėti (kaip supratote, sienos nebuvo pačios storiausios). Kaimynė, su kuria dalinomės ne tik įėjimu, bet ir mažu kiemeliu nebuvo labai supratinga ir išmani, iš kartais šunų ekskrementai kieme pragulėdavo po kelias dienas. Kitas gana erzinantis dalykas - nemokėjimas suprasti, kad mes ne jos tarnai. Kadangi gyvenome kaip ir kartu, tai ir priklausė šiukšlių konteineriai visiems. Ir juos reikėdavo tam tikromis dienomis išstumi į gatvę, kad išvežtu šiukšles (ant durų vidinės pusės buvo kalendoriukas su 4 spalvomis nuspalvintomis dienomis, kad būtų aišku, kurį konteinerį išstumti į gatvę - buitinių atliekų, žaliųjų atliekų, stiklo, arba popieriaus). Tačiau arba ji per daug dažnai susipainiodavo, ir išstumdavo ne tuos konteinerius, ko pasekoje turėdavo su tuo pačiu pilnu konteineriu turėdavome pragyventi dar dvi savaites. Bet kaip sakoma, čia smulkmenos. Kadangi mes dažnai baliavodavome, tai kaip kyšį už garsią muziką nunešdavome keptos lietuviškos mėsos, o ji mainais pasidalindavo pyragu, kurį dažnai kepdavo.Visumoje - kaimynė tikrai gera, ir draugiška - nepalyginsi su niurgzliais kaimynais, kokie yra Lietuvoje.
 
Gyvenamoji vieta, parduotuvės, maistas ir jo kainos.
 
Gyvenome labai patogioje vietoje - centras, universitetas, sporto klubas, parduotuvės - viską pasiekti galima buvo per mažiau nei 15 minučių kelionę autobusu. Artimiausią parduotuvę - babajinę - buvo galima pasiekti per minutę. Tesco - 5 minutės, Lidl - 10. Pigiausia būdavo apsipirkti Lidl'e - savaitei pavalgyti galima buvo nusipirkti už 40-50 svarų 3 asmenims (žalios mėsos, duonos, dažovių, makaronų, vaisių, pieno, sulčių, etc). Tesco maistas buvo brangesnis apie 20%. Tačiau jei reikdavo kokio vieno-kito produkto (pieno, sausų pusryčių, daržovių ar vaisių) eidavome į Tesco. Alaus kaina - vidutiniškai apie 2 svarus už litrą. Mes negerdavome tų pigių lenkiškų alų - rinkdavomės vokišką, belgišką alų. Kitas alkoholis - romo litras apie 17 svarų, degtinės - apie 13. Niekada neprašykite draugų, kurie vyksta į turistinę kelionę po Škotiją nupirkti viskio - geriamo viskio litras kainuoja apie 25 svarus. Kai gyveni ir dirbi ten, tai nėra daug, palyginus su lietuviškomis kainomis. Tačiau vežti lauktuvėms, ypač kai važiuoji su lietuviškais pinigais, tai yra ganėtinai brangu. Kartais, kai labai tingėdavosi daryti valgyti, arba būdavo savaitgalis, ir ruošdavomės į miestą - aplankydavome kebabinę. Netoli namų, skaniai gamina - kaina nuo 5 iki 10 svarų už picą arba kebabą. Picų nepalyginsi su lietuviškomis - skanios, traškios, didelės, ir sočios. Kebabai - tik bandelėje, su daug mėsos, daržovių ir t.t. (tikrai ne tai, ką matome Lietuvoje - nuo tų bent pavalgyti galima, ir žinai, kad tikrai gan sveika). Nerekomenduoju pirkti hotdog'ų nes skaniausia dalis jame turbūt bus bandelė. Dešrelės skonis šlykštus, ir kaip vienas draugas apibūdino - ne dešrelė, o negro p*mp*las. Manau, kad Ernestas (Loganas) ir kiti buvę ten man pritartų. Maistas darbe - ganėtinai skanus - už pusantro svaro galima gauti skanų kepsnį su bulvėmis fri (chips). Sriuba - apie pusė svaro, ir dažniausiai būna trinta. Kiek mačiau darbe, tai visi škotai ją valgo mirkydami duonos gabalą į sriubą, ir valgydami tą šlapią masę. Pusryčiams būdavo arba sausi pusryčiai (nusiperki pakelį dribsnių ir pakelį pieno) arba kažkokia angliškų pusryčių atmaina - į lėkštę įkrauna scrambled eggs, kurie greičiausiai padaryti iš miltelių, pupelių pomidorų padaže (tiksliau pomidorų padažo su pupelėmis) ir labai labai sūraus bekono. Ačiū dievui, kad darbe būdavo vandens fontanai, kurie išgelbėdavo, ir po poros valandų to sūrumo burnoje nebesijausdavo.
 
 

 
 
Oras, žmonės, šalis.
 
Kas labai nustebino, tai oras. Kad ir kaip visi yra įpratę prie lietingosios Škotijos, tačiau pirmą mėnesį kritulių nebuvo visai. Saulė kepino beveik kaip Lietuvoje, +25 pagal Celsijų buvo tikrai. Ta proga buvome ir prie jūros nuvažiavę - ko nedariau Lietuvoje gerus 7 metus, tą Škotijoje padariau per pirmą mėnesį. Paplūdimiai nebuvo patys tvarkingiausi, bet mes juk ne į Turkiją važiavome, tad mums tiko. Vanduo buvo šaltokas ir sūrus (pamiršęs buvau, kad jūra tai ne ežeras), tad pirmas gurkšnis privertė užsikosėti. Labai nustebino pradėjusi trauktis jūra - vėliau iki jos teko neblogai pasivaikščioti. Nors, po teisybei - nuėję gerą puskilometrį neištvėrėm. Vandens tik iki kelių, o dugnas beveik lygus. Tad kaip vaikai atsisėdome, ir sėdėdami pasimaudėme (kad ir kaip juokingai tai atrodė iš šalies). Per tą dieną įdegiau taip, kad oda nuo pečių pradėjo luptis dar tą vakarą. Jausmas nebuvo pats maloniausias, bet viduje džiaugiausi, kad neturėsiu "baltų marškinėlių" įdegio. Kas liečia patį kraštą - reto grožio šalis. Neįsivaizduojat koks malonumas naktį sėdėti virš miesto ir gerti alų, bei grožėtis vakarėjančiu Edinburgu. Kita kalnuotosios šalies pusė - kalnai pačiame mieste. Tad jei reikia kur nors nueiti, beveik visada pasitaikys kalnas arba pakalnė. Ir ne šiaip koks, kurio beveik nesijaučia, o toks, į kurį ir uždusti gali belipdamas. Žmonės labai draugiški, malonus, be kompleksų. Gal tai apsimetinėjimas, bet tai žymiai maloniau nei niurzgliai lietuviai, kuriems viskas netinka, viskuo jie nepatenkinti.
 
 







 
 
Lietuviškas maistas
 
Tik atvažiavus, kas be ko, buvo sunku buvo priprasti prie vietinio maisto - pieno skonis sintetinis, juodos duones nelabai yra, grietinės nerasta. Dėkui Dievui, visai netoli namų buvo lenkiškų maisto prekių parduotuvė. Kad ir kaip netikėtai varškės Lietuvoje ne itin valgęs, pirmas mano produktas nusipirktas lenkinėje buvo varškė su grietine. Prie viso to pridėjus šiek tiek uogienės gavosi visai padorus desertinis patiekalas. Žinoma, pieno produktai lenkiški, bet vis ne skysta britiška grietinėlė, kurią sunku suprasti kaip vartoti. Šiek tiek daugiau pagyvenęs ten, atradau dar vieną parduotuvę - rusiškų, lenkiškų, lietuviškų, gruziniškų prekių asortimentas nebuvo pats didžiausias, bet tai džiugino širdį. Tik užėjęs nusipirkau lietuviškos duonos, riebios lietuviškos grietinės, du indelius lietuviškų rūgštynių ir Vytauto vandens. Žinoma, kainos didelės - už viską palikau beveik 8 svarus, tačiau bent kas nors lietuviško. Išsiviriau skanios rūgštynių sriubos, ir mėgavausi ja beveik 3 dienas. Žinoma, jos kokiam mėnesiui buvau atsivalgęs po to karto, bet tikrai buvo verta. Lietuviškas alus - pusantro svaro už puslitrinį "Švyturio ekstra" pasirodė daugoka, tad nepirkau. Vokiškas "Budweiser" arba olandiškas (berods) "Bavaria" buvo taip pat neblogi. Duona, nors ir su lietuviška etikete, tačiau nebuvo labai lietuviška - kepta lenkų gamykloje Anglijoje. Tačiau geriau nei balta britiška. Už visą tai kokiam Lidl'e bučiau sumokėjęs kokius 4 svarus maximum, tačiau žinot kaip sako - lietuviškas maistas visur geriausias.
 
 
 

 
 
Radiniai
 
Turbūt menka naujiena, kad Anglijoje/Škotijoje gatvėje rasti visai neblogos kokybės daiktą nieko keisto. Na, mes nebuvom išimtis. Kartą einant į visai šalia esančią babajinę užstebėjom kažką labai panašaus į komodą. Kadangi kieme nebuvo nei staliuko, nei kažko panašaus į jį, tai nusprendėm prigriebti jį. Didžiausias bėda - kad ėjau su Jolanta, o komoda buvo gana sunki. Tačiau 100 metrų nuėję per 15 minučių su ta komoda, buvome kieme, ir turėjome improvizuotą stalelį. Kokybė jo nebuvo įspūdinga, bet žinoti kaip sakoma - dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Taip pat anksti ryte eidami į darbą su Mariumi pastebėjome visai neblogos kokybės baltą gražią sofutę. Kadangi jos pasiimti į namus, ir nepavėluoti į darbą neturėjome galimybių, tad nusprendėm grįždami iš darbo ją prigriebti. Deja, grįžtant kažkas mus aplenkė, ir jos jau nebebuvo. O būtų tikusi pas mus.. Dar vienas super radinys - spinta. Ėjom su Egiu į jo universitetą, ir netoli fakulteto pastebėjom į konteinerį atremtą išrinktą spintą. Pagalvoję, kad jos mus reikia, nusprendėm vėliau grįžti. Pasiėmėm Marių, ir pradėjom ją dalimis tempti namo - kaip voverės riešutus. Tuo metu tikrai pasijautė, kad Škotija yra labai kalnuota šalis, ir įprastinis kelias nuo univero iki namų, trukęs 5 minutes dabar virto 15 minučių didelės spintos nešimo į kalną. Na, per 3 valandas susinešėm spintą - su veidrodžiais, durimis, rankenomis ir net varžtais. Kitą dieną ją susirinkome - ir po 2 valandų supratome, kodėl taip keikėmės ją nešdami - prieš mus stovėjo trys spintos, ir mėtėsi pusė ketvirtos. Nifiga sebia. Bet kaip nemokamai, ir neblogos kokybės mums tiko. Taip pat jau be manęs jie yra parsinešę neblogos kokybės stiklinį žurnalinį staliuką, 5 kėdes, didžiulį fotelį, ir medinį stalą, kuris vėliau vėl buvo išneštas prie konteinerio. Ką dar manau verta paminėti - kad britai turi labai keistą požiūrį. kaimynas turi stalą - man irgi jo reikia. Ne tiek kiek reikia, bet nenoriu atsilikti nuo jo. Taip kieme pas mus atsirado beveik 400 svarų kainuojantis stalo ir 4 kėdžių rinkinys, kurį nusipirko kaimynė, matyt, pamačiusi, kad šalia gyvenanti kaimynų šeima irgi turi stalą. Ir visai nesvarbu, kad ji prie to stalo beveik nepraleido laiko, ir juo mėgavomės mes. Tačiau ji jį turėjo, ir jai, tikiuosi, buvo gera dėl to, kad neatsilieka nuo kaimynų.
 
 



Nuotykiai
 
Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir iš neapsiėjo be nuotykių. Labiausiai streso ir baimės įvaręs nutikimas buvo, kai brolis ir kambariokas su draugėmis grįžo kelioms savaitėms į Lietuvą, tad likau visame bute vienas. Pasakė, kad nelaikyčiau lango net pridaryto (gyvenome pirmame aukšte) kai esu darbe, ar mieste. Na, pasakė, ir šventa. Kadangi laisva diena, atsikeliu gerokai įdienojus. Sumąstau, kad reikia vykti į miestą. Pasiemu raktus, sėdu į autobusą, ir jau centre. Praleidžiu geras 4 valandas, apsiprekinu neblogai, grįžtu namo su 3 maišais pirkinių. Išlipu iš autobuso, ateinu į kiemą, rakinuosi duris, ir jos nesirakina! Atrodo, kad būtų užstrigusios. Arba, kad iš vidaus užtrenkė. Sunerimstu. Pradeda lynoti. Prisimenu, kaip brolis pasakojo, kad jam irgi taip buvo nutikę - paklibino spyną 15 minučių į visas puses, raktą pasukinėjo, atsirakino ir tiek žinių. Bandau ir aš. Šnipštas. Praeina pusvalandis. Vis dar nieko. Apsidžiaugiu, kad bent į darbą rytoj nereikia - nei drabužių, nei rakto, nei pinigų neturiu, ir stoviu su trimis maišais daiktų. Užpanikavęs skambinu broliui į Lietuvą. Sakau situacija - ramina, sako, viskas ok, man irgi taip yra buvę, pasukiok raktą kaip sakiau. Bandau, vis dar nieko. Galvoju, kad reiktų spynų meistrą išsikviesti. Tada net nupurto - alga tai tik rytoj, o su savimi turiu tik 10 svarų, namie maximum 20 guli. Lietuvišką kortelę, kaip ir visas kitas korteles palikau namie. Ačiū Dievui, kad Wi-Fi iš namų veikia, tad pradedu ieškoti emergency locksmith'o. Randu vieną, skambinu. Sako: šimtas svarų, būnu po pusvalandžio. Primetu, kad nei grynais, nei lietuviškoje kortelėje, kuri guli namie, tiek neturiu. Susirandu dar vieną spynų meistrą netoli namų. GoogleMaps rodo, kad pėstute iki jo 15 minučių. Tačiau ir užsidaro jis už 15 minučių. galvoju, velniop, bėgsiu. Atbėgu per 10. GoogleMaps rodo, kad esu vietoje. Tačiau jokios iškabos, jokio ženklo, kad ten būtų spynų meistras nėra. Girdžiu kaip bažnyčios varpas mušą 6. Panika juoda. Šalia dirba parduotuvėlė. Užeinu pasiklausti, ar žino apie spynų meistrą, dirbantį netoliese. Nieko nežino, čia tokio nėra. Nusprendžiu pasiskambinti duotu numeriu. Deja, skambindamas į Lietuvą išnaudojau visą sąskaitą. Laimei mergina pasiūlo savo telefoną. Skambinu - nekelia. Padėkoju merginai, ir išeinu. Grįžtu namo nosį nukabinęs. Atsisėdu ant laiptų. Pradedu galvoti. Turiu raktus, bet negaliu įeiti į namus. Neturiu pinigų spynų meistrui. Negaliu net paskambinti broliui, nes sąskaita baigėsi, netoliese esanti babajinė kurioje galėčiau papildyti sąskaitą jau nebedirba. Išeidamas užrakinau suknistą langą, tad net per jį įlipti negaliu. Ateina SMS. Kažkodėl nudžiungu. Manau, kad meistras rado praleistą skambutį, parašė žinutę. Perskaitau. Garsiai lenkiškai nusikeikiu - ryt 6h ryto darbe. Te tau, boba, devintinės. Staiga išgirstu lojimą - kaimynės šunis kažko nerimsta. Apsidžiaugiu. Pabeldžiu pas ją. Girdžiu šunis prie durų. Tyla. Pabeldžiu dar kartą. Šunys suloja, bet visa dar tyla. Užmetu akį per langą - mašinos nematyti. Reiškia ir kaimynės nėra. Dar kartą nusikeikiu. Suskamba telefonas - skambina Marius, matyt, pasiteirauti, ar pavyko įeiti. Pakeliu, pasakau, kad nekažką. Pasiūlo parašyti lietuviams draugams, ar priims pernakvoti. Sakau, kad net sąskaitos neturiu. Jis pažada parašyti, gal pavyks ką suveikti. Po 5 minučių perskambina, pasako, kad priims. Atrodo, kad Puntukas nuo akmens nukrito - Lukas gyvena Sighthill'e - 5 minutės pėstute iki darbo. Nuvažiuoju su visais savo daiktais pas jį, pernakvoju ant sofutės, palikęs daiktus pas jį, nueinu į darbą. Atidirbęs pamainą, nieko nevalgęs ir piktas, kad vis dar negaliu įeiti į namus, gaunu sms nuo Mariaus - už valandos namuose bus spynų meistras, kurį atsiuntė agentūra. Ta proga iškart nueisiimu visą algą, pasiemu daiktus, ir skubu namo. Meistras neveluoja, viską sutvarko, ir dar nemokamai. Ar gali būti geriau? Pagaliau pasidedu savo daiktus, atrakinu tą nelemtą langą, kad turėčiau avarinį įėjimą, jeigu ką. Siunčia velniop darbą, kuris ką tik atsiuntė sms, ir kviečia rytoj (šeštadienį) į darbą. Man savaitgalis. Pagaliau.
 
Pabaiga
 
Per du mėnesius uždirbau beveik 1300 svarų, iš kurių beveik 300 išėjo nuomai. Maistui netaupiau (žalią mėsą pirkdavau 3-4 kartus per savaitę, nevengdavau lašišos, vaisių, alaus (kas be ko). Nusipirkau nemažai daiktų, drabužių (į PRIMARK užeidavau tik tokių drabužių, kur kokybė nelabai svarbi (darbinės maikės kojinės ir etc), nes prekindavausi NEXT, H&M ir panašiose parduotuvėse. To pasekoje parsivežiau beveik 300 svarų į Lietuvą.
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas kavinėje
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube

Sveiki forumiečiai,
 
Rašau šią trumpą pamokėlę, nes jau gavau 5 užklausas su klausimu, kaip dabar patikrinti, kiek raktažodis sulaukia paieškų? Tikiuosi informacija bus naudinga visiems.
 
Nuo rugpjūčio 27 dienos Google oficialiai pakeitė mūsų senai naudotą ir mėgtą "Google Keyword Tool" į "Google Keyword Planner".
 
Kaip naudotis Google Keyword Planner?
Pirmas žingsnis: einame adresu nurodytu žemiau:
http://adwords.google.com/keywordplanner
 
Antras žingsnis: Prisijungiame prie savo Adwords arba Google vartotojo.
Trečias žingsnis: Pasirenkame antrąjį variantą ("Gauti raktinių žodžių sąrašo paieškos apimtį arba sugrupuoti juos į skelbimų grupes"), taip kaip parodyta pavyzdyje.:

 
Ketvirtas žingsnis: Pateikiu pavyzdį su komentarais, kaip reikia supildyti atsidariusę formą. Greičiausiai esminis momentas tas, tai kad raktažodžius reikia įvesti laužtiniuose skliaustuose "[" ir "]". Pavyzdys, kaip reikia įrašyti raktažodžius yra paveikslėlyje žemiau:

 
Penktas žingsnis: Spaudžiame mygtuką "Gauti paieškos apimtį", o persikrovus puslapiui spaudžiame "Raktinių žodžių idėjos"

 
Šeštas žingsnis: Žiūrime rezultatus ir svarstome, ar verta darytis SEO :)

Siandien paskambino, pakviete i pokalbi. Tikiuosi praeit :D

Bandei į viršų pascrollint? Žinok ne visada visas tekstas telpa :rolleyes:

Tolimesnis straipsnelis (o gal greičiau esė) yra mano idėjų rinkinys, kurias jau buvau išsakęs įvairiose temose pranešimų pavidalu. Todėl jei jaučiate deja vu, kad tai jau kažkur girdėjote, neišsigąskite – čia ne Matrica glitch'ina, čia tiesiog aš kartojuosi.
 
 
 
 
Prieš nedaug laiko karts nuo karto vis atsirasdavo temų, kuriose arba buvo diskutuojama apie mokslą, arba jos nejučia nukrypdavo ta linkme. Ir tada galėdavai išvysti LKL visų žvaigždžių dienos scenarijų, kai susikaudavo Ereliai prieš Vilkus. Ir nors aš pagal idėją priklausyčiau Erelių komandai, vis dėl to labiau palaikau Vilkų pusę. Todėl toliau esantis žodžių kratinys, kurį jūs perskaitysite (arba ne), bandys kažkiek užstoti mokyklą, švietimo sistemą ir net patį mokslą.
 
http://www.part.lt/img/2360a820db7b9c47cf62e143b0222fa1223.jpg
 
Turbūt pastebėjote, kad pagrindinis argumentas, kodėl mokykla yra nesąmonė, yra toks: kas nors suranda Facebook'e paveikslėlį, kuriame parašyta „Things I didn't learn at school:“. Iš karto galima suprasti, kad žmogus nepagauna mokyklos esmės. Mokykla nėra ta vieta, kuri gimdo visų galų meistrus. Mokyklos funkcija yra suteikti žmogui sveiką protą (ką angliakalbiai įvardintų kaip common sense) ir paruošti jį spręsti problemas. Mokykla suteikia tau žinių bagažą, kuris gal ir nevisais atvejais bus naudingas, bet padarys tave išprususiu. O jie, matai, pradeda šaukti, kad manęs neišmokė to ar ano.
 
Pakalbėkim apie tai, ko mūsų neišmokė. Mokėti mokesčius? Dar dabar prisimenu, kaip ekonomikos mokytojas pabrėžė, kad atsiskaitymas už komunalines paslaugas nėra mokesčiai. Tai kas iš mokesčių belieka? PVM – sumoki automatiškai paduodamas pinigus kasininkei už prekes. Darbo mokesčiai? Vėlgi, viskuo pasirūpina darbdavys (nebent gauni vokeliais, tai ir ši pareiga nukrenta nuo darbdavio pečių). O jei ir yra koks mokestis, kuris nėra automatiškai įskaičiuojamas, tai dažniausiai gauni nurodymus, kiek, ko ir į kokią sąskaitą pinigų pervesti. Na, bet sutinku, galėtų įtraukti į mokyklos kursą modulį bent vieniems metams „Paying taxes 101“. Kita problema: kaip užvesti mašiną ją stumiant? Įjungi degimą, stumi, įmeti antrą bėgį. Vėlgi, praverstų moduliukas „Jump start a car 101“. Be viso šito, mokykloje niekas neišmoko, kaip pasidaryti namų sąlygom nedidelį branduolinį reaktorių. Visgi būtų pravartu įgauti energetinę nepriklausomybę ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo pačios valstybės. „Building nuclear reactor at home 101...“
 
O dabar apžvelkim nereikalingus dalykus, kuriuos išmokome mokykloje. Na, jei nežadi dalyvauti „Šeši nuliai – milijonas“, tai istorija kaip ir nereikalinga. Jeigu nieko negeri ir nevalgai, tai net bazinės chemijos žinios nėra reikalingos. Jei visą laiką drybsai ant sofos ir nė kiek nejudi ir nepriverti kitų objektų judėti, tai kinematika irgi ne tau. Pitagoro teorema? Taigi galima paimti ir tiesiog išmatuoti įžambinę. Net jei ir reiktų išmatuoti stačiakampio ežero įstrižainę, vis tiek patogiau perplaukti visą jį skersai su metru rankoje. (Išvertus šią pastraipą iš sarkazmo kalbos: gal vis dėl to ne mokykla kalta, kad nedagyvenai [atleiskit už „da“, bet kitaip neskamba] tiek, jog išmoktos žinios taptų naudingos.)
 
Kita dažna diskusija: teorija vs. praktika. Vis kas nors teigs, kad vietoj universiteto rinkis kolegiją, ten gausi daug praktikos ir bus viskas labai gerai. Gal kas matėt serialą „Didžiojo sprogimo teorija“. Žinot, kodėl Šeldonas išaukština save likusios trijulės atžvilgiu? Nes jis – teoretinis fizikas, o teorija yra aukščiau už praktiką. Praktika seka iš teorijos, o ne atvirkščiai. Teorija apibendrina praktiką. Pirma būna hipotezė, o tik po to ji išbandoma praktiniais bandymais. Pirma būna teorema, o tik po to ji pritaikoma konkrečiam uždaviniui.
 
Žinoma, nesakau, kad kiekvienam duota suprasti viską. Kai kuriems vis dėl to būtina keliolika kartų viską pritaikyti praktikoje, kol vis sugula į vietas. Bet šioje vietoje noriu pakartoti mintį iš „Daktaro Fausto“, kad kas nesugeba pats – mokosi atmintinai...
 
Kartais galima aptikti tokį paradoksą. Kai kalba eina apie asmeninį išsilavinimą, tai būtinai atsiras tokių žmonių, kurie teigs, jog nori mokytis tik jam patinkančią sritį ir nieko daugiau. Gink dieve, kad tik nenukryptų kur į šoną. Po to vėl tie patys pradeda aiškinti, kad su kai kurių profesijų žmonėmis (ypač kompiuteristais) negalima rasti bendros kalbos (matai, jie tik apie kompus išmano...) Tada belieka jų pasiteirauti nuomonės apie dvigubus standartus...
 
Dar keliems sakiniams nušokime į pasaulio istoriją. Kiek žinote žmonių, kurie buvo pagerbti dėl savo nuopelnų mokslui, dėl ypatingų žinių ar atradimų? O kiek žinote ypatingai gerų, tiesiog tobulų mokesčių mokėtojų?
 
O dabar truputis asmeniškumų. Kaip ir daugelis žmonių, lankiau mokyklą. Kaip ir daugelis žmonių, nemėgau istorijos. Visus tuos metus nuo 6 klasės nesidžiaugdavau, kai reikėdavo mokytis atmintinai datas ir įvykius. Bet dabar dėl to širdies neskauda. Vienintelis dalykas, ko norėčiau, tai kad būtų įmanomas toks žaidimas su laiku: chronologinėje linijoje išdėlioti visus dalykus, ką mano protas mokėjo ir ką sugebėjo tam tikru metu, bei visą šią liniją patraukti atgal laiko atžvilgiu. Kiek tada būčiau visko pasiekęs...
 
O pabaigai norėčiau baigti svetimais žodžiais, nes pats jau ir taip prisišnekėjau. Paspauskit ant
ir pasiklausykit žmogaus, kuris turi ilgiausią pergalių grandinę amerikiečių intelektualiniame žaidime Jeopardy (jei automatiškai to nepadarys, pereikit iki 17:28). 

Sveiki, man 17 metų, ne už kalnų 18. Itin daug nerašysiu, nes nelabai mėgstu apie save plepėti, o prisistatymą, kaip supratau, parašyti būtina.
 
Temos pavadinimas asocijuojasi su skaudžiu mano gyvenimo įvykiu. 2012 metų vasarį autoavarijoje netekau savo šeimos. Ilgą laiką kybojau ant kilpos, apjuosusios kaklą, tačiau nebuvau toks drąsus, kad sugebėčiau ją trūktelėti. Nuolatinis sielvartas gadino mano sveikatą, tačiau skatino kūrybingumą.
 
Vieną praeitų metų rudens vakarą, po pusmečio nuo nelaimės, turėjau parašyti rašinį mokyklai apie tai, kas mums brangu. Ši tema stipriai palietė mano širdį - "atsirakino" visi jausmai. Rašinyje taip išliejau mintis, viršydamas žodžių limitą 3 kartus, jog pajutau atsidėkojęs tėvams už viską, ką jie suteikė man. Rašinys buvo dedikuotas būtent jiems.
 
Kiek vėliau viskas aprimo. Nustojau tūnoti sielvartautojo vaidmenyje. Regis, visa padrika praeitis nuplaukė tarsi srauni upė, atvėrusi man kelią į kūrybos pasaulį. Praėjus galbūt mėnesiui po ankstesnėje pastraipoje paminėto vakaro, mokytoja apibendrino visus rašinius, tačiau apie mano nekalbėjo. Džiaugiausi, kad mane "nurašė", mat nemėgstu, kuomet žmonės apie mane kalba. Tačiau klydau. Po pamokos buvau pakviestas pasilikti pakalbėti su tamsta. Ilgą laiką jai įrodinėjau, jog tai mano rašinys. Jos teigimu, ten pateikiamos mintys buvo pernelyg "suaugėliškos". Tačiau viskas baigėsi gerai, mokytoja liko sužavėta ir tuo pačiu liūdinti dėl ten esančio teksto. Tuo tarpu aš, graibydamasis sau už galvos, galvojau - kodėl rašiau apie tėvus, juk tai pernelyg asmeniška.
 
Ne vieną parą mane kamavo kaltės jausmas. Juk vardan gero pažymio paaukojau tėvų atminimą, dedikavau jiems tai, ką jaučiau ir tas mintis paverčiau trišalėmis - mokytoja (vertintoja) taip pat turi akis ir gali skaityti tekstą. Tačiau... Gal tai nebuvo klaida? Galbūt dovana iš dangaus? Po šio rašinio buvau tarsi plūgas išnaudojamas dviejuose rašinių konkursuose, kuriuose labai pasisekė. Viename jų vėl buvo panaši situacija kaip ir man su mokytoja - kilo abejonių, jog tai mano paties kurtas rašinys, todėl vertintojai subūrė dar vieną vertinimo komisiją, kuri nagrinėjo rašinį (kuriozas?).
 
Dar nesustojau. Žengiu į priekį, kad ir kokia skaudi būtų praeitis. Tragedija mane užgrūdino kurti, rašyti. Šiuo metu baiginėju vieną knygą, ji tarsi vidinio AŠ atspindys popieriaus lapuose. Iš savo patirties supratau, kad kartais sėkmingas gyvenimas prasideda nuo skaudžių nelaimių. Arba atvirkščiai.
 
Turbūt, kad viskas - prisistatymas baigtas. Tačiau gyvenimas tęsiasi.
 
P.S. Būkite geri, jokių užuojautų nereiškite. Dar nevisai aš tvirtas, tad bijau suklupti...

Nematau aš čia pirkto straipsnio, matau tik tai įdomią istoriją, kuri žmonėm gali būti aktuali paskaityti ir motyvuotis :) Žurnalistai tokių istorijų ieško patys ir tikrai pinigų už tai mokėti (mano nuomone) nereikia :)

Sveiki,
 
Įvertinkite mano įmonės reklamos kampaniją visuose vyrų tualetuose didžiųjų miestų akropoliuose :)
 
Atnaujinta, idėtos kokybiškos nuotraukos:

Marux rimtas vyras, forume jau senai sedi, Seo nusimano ir turi savo pasiekimus.O jus kentai tik uzsiregistravot nieko dar nepasieke tik kitus kritikuojat.
Ir tik nepskit proto,kad as jusu nepazistu nes normalus prie kitu nesikabineja o tyliai daro savo darbus ir juda i prieki.

Vat čia ir sunkumas - kiekybė + kokybė :)
 
P.S. Aš nieko nebaigęs, kaip ir dalis iš čia esančių. Aš tik kaupiu patirtį jau nuo 1998 metų, taigi jau kaip ir 15 metelių, per kuriuos teko matyti ir šilto ir dar šiltesnio :)

Šaunus straipsnis, tikrai didelė pagarba Giedriui, jog nelieka abejingas pilietiškumui ir įdeda tiek daug darbo šviesdamas internetinę visuomenę.
 
Manau, kad dauguma uždarbiečių ir taip +- suvokia tavo aprašytus dalykus ir tikrai ne didžioji dalis balsavo už DP, LSDP ir pan.
 
Pagrindinė problema -- kokiu būdu ir kada tas naivus pensininkas ir kiti nesusipratėliai, kurie atidavė savo balsus už DP, LSD ir t.t., pradės skaityt tokius straipsnius ir bent jau vietoj Vakaro Žinių prenumeruos žurnalą Valstybė (?)...

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Zmogus dar tik pradeda o tu jau nuolaideles nori :) Ech tie lietuviai, prate tapti draugais kad tik viska gauti uz dyka.. Ne apie nuolaideles reikia galvoti, o atvirksciai, kaip tam kuris turi ideja ir kazka bando nors ir tokio jauno amziaus palikti arbatpinigiu! Nezinau, man asmeniskai motyvuoja tokios temos, kai zmogus is nieko bando kazka padaryti, lauksim rezultatu :)

Labas!
 
 
Uždarbis.lt jau skaitau ir vartau daugiau nei 3 metai. Nesu didelis megėjas komentuoti, ar kurti naujas temas, bet iki šiandien vis norėjau sukurti temą, prisistatymą apie save, bet to nedariau, nes maniau, kad reikia turėti ką pasakyti apie save. Turiu omenyje, pasakyti kažką vertingo, kas duos kitiems kažkokios naudingos informacijos. Kas iš to, kad kiti perskaitis, kad aš mėgstu bėgioti?
Rašant šias eilutes, suprantu, kad nukrypau į lankas, tad prie esmės.
 
Esu optimistas studentas. Nuo mažens, bandau vis kažkaip verslauti. Pirkau pigiau, pardaviau brangiau, prekiavau kitais šūdniekiais, uždirbti pavykdavo, bet nemokėjau pinigų užlaikyti, mėgavausi gyvenimu, todėl 2013.07.17 mano piniginėje buvo tik apie 200 Lt.
 
Didžiausias mano hobis yra maisto gaminimas. Visas kompas prigrūstas Jamie Oliverio, Gordono Ramsio laidų įrašais. Praitą vasarą dirbau restorane. Svajojau, kažkada turėti savo restoraną. Restoranas gal kiek per stiprus žodis, vadinkime restoranėliu.
 
Ryt pirmadienį, važiuosiu pasirašyti nuomos sutarties, ir atsiimti raktų nuo savo restorano.
 
Skamba kvailai? Tikrai taip. Iš kai kurių artimųjų visdar dabar girdžiu pasakymus, kad kvaila, kad man nepasiseks. Gali būti. Pagyvensim, pamatysim.
 
Ne, aš nereklamuoju jokių sėkmės formulių ar kažkokių nesamonių. Aš čia rašysiu savo istoriją, žingsnius kuriuos darysiu, iki restorano atidarymo, taip pat, kaip man pavyko tai įgyvendinti.
 
Taip, tai iš dalies ir reklama, PRas mano restoranui.
 
Kiekvienos dienos pabaigoje atnaujinsiu šią temą, su naujienomis apie restorano įrenginėjimą, ir žingsniais, kaip tą daryti.
 
Sėkmės man :)
 
P.S. Milijono tikrai nelaimėjau, ir turtingų tėvų neturiu, todėl šia tema tikiuosi ir sulaukti kažkokios pagalbos iš Jūsų! Gal atsiras žmonių, kurie galėtų nemokamai sukurti interneto svetainę? Pietumis tikrai pavaišinčiau. Gal atsiras žmonių, kurie galėtų pabūti mano mentoriais, duoti patarimų ar kitos naudingos informacijos?
 
---------------------------------------------------
2013.07.21
 
Sėdim su drauge, ir truputį nervinames prieš ryt, bet taipogi ir laukiam. Juk ryt gausiu raktus, ryt gausim raktus, ryt pradėsim remontą (laukit nuotraukų). Draugė, pats pirmas žmogus, kuris sužinojo mano idėją, jai pritarė, stumė mane į priekį, palaikė, bei davė, duoda naudingų patarimų. Interjero reikalai taip pat patikėti jai.
 
Truputis info apie restoraną (ar kaip jį vadinti). Plotas 31 kvadratinis metras. 14 sėdimų vietų viduje, ir 12 lauke. Anksčiau ten veikė kavinė-baras (Užsidarė. Klausinėjau aplinkinių offisų, tai maistas buvo prastas, ir šeip mano nuomone, norint išsilaikyti maitinimo versle, reikia turėti brandą. Geras pavyzdys JAMMI kebabai. Įsivaizduokite "Varom į JAMMI" ir "Varom į kebabinę". Kas turi didesnius šansus išsilaikyti? Prekinis ženklas ar bendrinis žodis?)
 
Baldai, įranga, taurės, įrankiai, kitka yra jau restorane. Aišku kai ko trūksta, bet viską susivežėme iš draugų, giminių.
 
Interjerą reikia keisti. Pirmas įspūdis įėjus, kad tai eilinis baras, todėl ryt su drauge vos tik gavę raktus, važiuosime į senukus, susipirksime šiokius tokius remonto reikmenys, ir pradėsim dirbti.
 
Taip pat ryt pradėsiu skambinti tiekėjams, kitoms įmonėms. Laukia daug darbų, bet labai laukiu, nors visą laiką net ir dabar jaučiu įtampą. Ryte keliuosi su mintimis apie restoraną, vakare neužmiegu, nes galvoju vien tik apie tai :)
 
Tiek šiandienai, ryt vakare idėsiu nuotraukų ir daugiau informacijos apie tikslią vietą, darbuotojus, pavadinimą :)
 
----------------------------------
2013.07.22
Šiandienos svarbiausi padaryti darbai:
Nuluptos senos sienos, užtinkuotos ir paruoštos tapetavimui.
Perdažyta 16 kėdžių.
Susitarta dėl interneto atvedimo.
Pasirašyta sutartis su kenkėjų kontrole (Priežiūra, kad nebūtų jokių musių tarakonų ir t.t. Tai yra būtina viešojo maitinimo įstaigoms, nes neturint sutarties, maisto ir veterinarijos tarnyba, nesuteiks jums maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo. Pagal sutartį, kenkėjų kontrolės įmonė pas mane apsilankis kiekvieną mėnesį, bei tada kai juos iškviesiu. O visas šitas džiaugsmas kainuos tik 35 Lt į mėn:) )
 
Mano svajonė atidaryti restoraną, taip pat susijusi su aistra maisto gamybai. Todėl atspėkit kas bus virtuvės šefas? Teisingai - AŠ. Aišku vienas nesugebėsiu suktis, todėl mano džiaugsmui man sutiko ir norėjo padėti mano nuostabioji, gražioji draugė. Ji bus barmenė-padavėja-kasininkė. Viskas. Darbuotojų sąrašas baigėsi. Atrodo romantiška ir gražu? Tikiuosi taip ir bus, tikiuosi nesusipyksim po pirmos savaitės, nes kas yra dirbęs virtuvėje, žino, kokia įtampa joje verda :)
 
Ar minėjau, kad restoranas atsidaris Vilniuje? O kad Fabijoniškių rajone, Fabijoniškių gatvėje? Būtų įdomu išgirsti nuomonių apie šį rajoną, galimybės ir visokios kitokios informacijos ir gandų:)
 
Koks restorano pavadinimas? Ilgai galvojome, ieškojome, svarstėme su draugais, prie bonkės, gamtoj, mašinoj, tualete visur, nes norėjome kažko kitokio, kažko su istorija ir su reikšme. Galiausiai pasiūlymą davė draugės tėtis, ir mes iškart jam pritarėme. Pavadinimas: TWINS. Norėjome kažkokio interjero, kur dar niekur nėra, o pavadinimas TWINS mums tai leidžia. Nenoriu atskleisti detalių, bet pagalvokite patys, kiek daug galima padaryti restorane Dvynių tema;) Gal ir patys turite kokių nors idėjų ar pasiūlymų, būtų įdomu išgirsti :)
 
Pabaigai keletas foto :)
 
http://algowork.lt/1.JPG
http://algowork.lt/3.JPG
http://algowork.lt/5.JPG
http://algowork.lt/6.JPG
 
-----------------------------------------------
2013.07.23
 
Džiaugsmui ir liūdesiui ši darbo diena baigėsi pakankamai anksti. Baras perdažytas, stalai, baro kėdės taip pat. Remontas greitai jau bus baigtas, nes beliko tik vieną kartą kai ką perdažyti, bei nulakuoti, o sienas išklijuoti taptetais. Bus įdomu pakviesti patalpų savininką ir pamatyti jo reakciją, nes anksčiau ši vieta atrodė kaip baras, bet dabar įgauna jaukesnės, tvarkingesnės, gražesnės ir prabangesnės vietos vaizdą.
 
Gaila, tačiau šiandien nebus jokių fotų. Šiandien dirbant fotografavau, tačiau paaiškėjo, kad fotiko atminties kortelė yra palikta laptope, nuo vakar foto kėlimo į kompą. Matyt nuo nuovargio, arba dažų kvapo koncentracijos, smegenys prisnūdo. Ryt, jau pasistengsiu įkelti bent vieną fotkę.
 
Kadangi remontas artėja į pabaigą, toj prsidės popierizmas. Pastarasis susideda iš dviejų dalių:
Licenzija prekiauti alkoholiu;
Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas.
 
Licenzija prekiauti alkoholiu yra išduodama teikiant prašymą miesto savivaldybėje. Nurodoma, kad paslauga bus suteika per 30 dienų. Pats nežinau, todėl noriu pasitikslinti, ar lygiai po 30 dienų bus suteikta licenzija, ar 30 dienų bėgyje? Jei kas žinot tiksliau, būtinai parašykite:)
 
Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas, leidžia Jums gaminti maistą, bei teikti viešojo maitinimo paslaugas. Su šiuo pažymėjimu vargo daug neturėtų būti, nors ir visi gasdina. Bet patalpos tvarkingos, maisto tvarkymo procesas detalus, išskirtas laike, todėl viliuosi, kad problemų nebus, ir inspektorius bus geros nuotaikos :)
 
Skaičiau komentarus, ir kelis mačiau, kur žmonės galvoja, kad restoranas (dėl pavadinimo. tai ne baras, tai ne kavinė, jei jums nepatinka žodis restoranas, vadinkite kitaip, tačiau sutarkime, kad šioj temoj, aš šnekėsiu apie restoraną :D ) atidaromas už 200 Lt. Matyt ne taip norėjau išsireikšti, arba ne taip supratot.
 
Ryt pristatysiu trumpai meniu, pačią virtuvės koncepciją, idėją, kas bus čia, ko nebus kitur. Gero vakaro:)
----------------------------------------
2013.07.24
 
Praėjo dar viena diena. Ir vėl aš geriu alų. Nežinau kodėl, bet kai vos gavau raktus, noriu vakarais alaus. Matyt padeda nuimti stresą :D Tik šį kartą geriu ne iš parduotuvės pirktą, o iš vieno uždarbiečio pilstomo alaus krautuvėlės. Susirašėm, susitikom, nes norėjau užduoti keletą klausimų dėl alkoholio licenzijos, ir nusipirkau porą puslyčių alaus pokalbio pabaigoje. O šeip mldc čiuvai, visi lėkit į Šeškinės 22 g. IKI, ir prie kasų bus alus išsineštinai. Pirkite, nes kainos labai draugiškos, o alus skanus:)
Šiandien dienos pradžioje su drauge perdažėme kai kuriuos baldus antrą kartą, kad įgautų ryškesnį juodą atspalvį. Kai viskas bus baigta, nulakuota, įmesiu foto prieš, ir po, skirtumas tikrai matysis. Vėliau pietų metu, grįžome namo ir padarėme keletą skambučių. Viską sutarėm dėl sutarties pasirašymo su ŠGP tvarkymo įmone.
 
Kas tas ŠGP?
 
Taigi, jei planuojate atidaryti kavinę, kebabinę ar kitą maitinimo įstaigą, jums reikia gauti MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PAŽYMĖJIMĄ.
Pirmas žingsnis kurį reikia padaryti, tai į Maisto ir Veterinarijos skyrių (toliau MV) jums reikia pristatyti MAISTO TVARKYMO PROCESO APRAŠYMĄ. Kas tai per dokumentas, siūlau pagooglinti, arba paieškoti informacijos tax.lt forume. Jį nėra sunku parašyti, ir jeigu Jums reikia pavyzdžio, rašykite man, atsiųsiu. Esmė, kad šiam dokumentui parašyti, Jums reikia turėti dvi sutartis. Su Kenkėjų kontrole bei su ŠGP tvarkymo įmone. Kenkėjų kontrolė prižiūri, kad pas jus nebūtų vabalų, parazitų ir t.t., o jiems atsiradus, juos naikina. ŠGP - tai Šalutiniai Gyvuniniai Produktai. Tarkime, nusipirkote kiaulės koją su kaulu, ją apipjaustėte, ir mėsą norite kepti bei parduoti, o kaulą su oda, išmetate į šiuklšių dėžę. Tai ir yra ŠGP, o pastarajam reikia atskiro konteinerio, kurį išvežtu kas tam tikrą laiką. Nežinau kaip kitur, bet aš sudariau sutarti, kad man ŠGP tvarkis už kažkur apie 40 Lt į mėn (konteinerį duos nemokamai). Kenkėjų kontrolė kainuoja 35 Lt į mėn. Pinigai tikrai nedideli, todėl nereikia bijoti, ir geriau greičiau sudaryti sutartis, bei paspartinti MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PAŽYMĖJIMO gavimą :)
 
P.S. Jei jūs neapdoruojate mėsos, ir galvojate, kad Jums nereikia ŠGP sutarties, tai žinokit, kad į šiuklių dėžę išmestas (išsinešimas nesiskaito) mėsos produktas (kotletas, kukulis ir t.t.) taip pat skaitosi ŠGP.
 
Tikėjomes šiandien ištapetuoti visas patalpas, tačiau pasirodo tai sunkiau nei galvojome, todėl pavyko ištapetuoti tik pusę. Foto pateikta žemiau. Prieš ir po.
http://algowork.lt/1.JPG
http://algowork.lt/new.jpg
 
Dėl meniu:
 
Man pačiam patinka aštriai ir riebiai. Todėl dažniausiai ir gaminu tokius patiekalus. Panašiausia virtuvė į mano pomėgius? Taip - JAV. Dar tiksliau, Š.Amerikos virtuvė. Burgeriai, Hot Dogai, Čili, Kepsniai, BBQ ir t.t. Kas išskirtinio pas mus bus? Tai dešrainiai, arba originalo kalba HOT DOGAI. Lietuvoje tokių nėra. Taip, yra primityvus variantas Statoil ir kitose degalinėse, bet tegunie ir vadinkime juos dešrainiais. Dešrelė, padažas, garstyčios ir viskas. Tikras hot dogas yra: dešrelė ir jūsų pasirinktas toping (lietuviškai nežinau kaip versti:( ). Idedu keletą foto, kad įsivaizduotumėte apie ką šneku:
http://www.fabhotdogs.com/ChicagoRipper-web.jpg
 
 
Tikimes kuo greičiau atsidaryti, ir nenuvilti Jūsų. Gero vakaro :)
 
--------------------------
2013.07.27
 
Sugadinau gražią tradiciją ir net du vakarus neparašiau nieko naujo. Štai mano pasiteisinimas: draugė perspėjo, kad su šortais tokiu oru neprotinga vaikščioti, o rimtam argumentui, gavau temperatūrą 38,2, tai ėjau į lovą, ir blogą palikau pailsėti. Sekančią naktį grįžom į Panevėžį, ir važiavom į sodybą pas draugės tėtį, kur prie bonkės visi pageneravom idėjų, pasistatėm mintyse dvarų, prisipirkom jachtų :)
Didelis ačiū Rimvydui, kuris mums gavo mokyklinę 1x1m lentą, paskolino gražtuvą bei kitų darbams reikalingų medžiagų bei įrankių.
 
Kaip ir planavom pirma savaitė buvo skirta remontui, o antra savaitė skirta popierizmui. Pirmadienį jau važiuosime į maisto ir veterinarijos tarnybą vežti dokumentų, kad pradėtume kryžiaus kelius dėl pažymėjimo išdavimo, bei į savivaldybę vesti prašymo prekybai alkoholiui. Ryt, pabandysiu ties šiais leidimais išsiplėsti, ir parašyti ko kuriam reikia ir t.t.
 
Šeip keli pastebėjimai dėl temos. Lyg ir aiškiai parašiau, kad čia nebus kebabinė ar dešraininė. Bus normali virtuvė, kur bus ir salotų, ir kepsnių, sriubų, prijaučiant amerikietiškai virtuvei, o hot dogų nuotraukas idėjau parodyti, kas pas mus dar bus, ko kitur nėra. Todėl nesupratau, kodėl kalbos temoje pasisuko apie dešrainius, nepykit ant jų :D
 
Įdedu foto naujojo interjero. Aišku jis nebaigtinis, reikia rasti pigių rėmelių, ir sienos pasipildis mūsų fantazijos vaisiais :) Bei viena foto su mūsų hot dogų dešrelių pagrindiniu tiekėju (dešrelių kiekis ribotas)
 
http://algowork.lt/23.JPG
http://algowork.lt/65.JPG
http://algowork.lt/dyzis.JPG
 
--------------------------------
2013.08.01
 
Seniau nesuprasdavau, kaip galima nespėti kažko per dieną padaryti, juk yra daugybė laiko. Tačiau, keista, bet dabar nerandu laiko atsisėsti prie uždarbio ir pildyti blogą. Bet čia jau mano bėda, kažkaip blogai planuoju laiką :D
 
Per šią savaitę nuveikti darbai tai popierizmo pildymas, bei interjero pildymas, valymasis.
Kas liečia popierizmą, tai teko su užpildytais dokumentais važiuoti į savivaldybę dėl alkoholio licenzijos ir į maisto veterinariją dėl MTSPP (maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas). Ir ten ir ten nuvažiavus paaiškėjo, kad mano dokumentai nepilni, trūksta info, bei trūksta kai kurių lapų. Viską ištaisius ir papildžius, šiandien pristatėme su drauge popieriukas į maisto ir veterinarijos tarnybos, ir turime paskirtą pasimatymą su inspektoriumi trečiadienį 10.30h. Keista, nes pasirodo man reikės jį pasiimti su mašina, ir nuvežti į vietą, o vėliau parvežti. Viskas normaliai, tik pagalvojau, tam kas neturi mašinos, reikėtų važiuoti draugiškai kartu su autobusu? :D Bet pagalvojau gerai, kad vešiu su savo mašina, bus laiko susipažinti, susidraugauti, ir atleisti jam širdį bei pyktį :D
 
Kokius dokumentus pristačiau? Norint gauti MTSPP, Jums reikia pristatyti:
 
1. Liudijimą, išrašą ar kitą dokumentą patvirtinantį, kad jūs vykdote veiklą, kaip fizinis ar juridinis asmuo.
2. Kadastrinis patalpų planas, su pažymėtomis zonomis.
3. Maisto tvarkymo proceso aprašymą.
(2 ir 3 punktui nepamainomas informacijos šaltinis buvo tax.lt forumas:) )
4. Įsakymą, dėl savikontrolės sistemos taikymo įmonėje.
(Labai lengvas dokumentas, kuri laisvu stiliumi reikia pasirašyti pačiam. Taip pat žiūrėti tax.lt forume:)
 
Šiuos dokumentus pristačius, paprašykite, kad juos peržiūrėtų, ir jei viskas tiks, suderins Jums laiką su susitikimu su inspektoriumi.
 
Šeip, pastarosiomis dienomis, ir savaitę, esame nuolatiniai Senukų klientai. Mūsų laimei juose vyko nemažai akcijų, todėl galėjome kažkiek sutaupyti ant reikalingų įrankių ir medžiagų.
Dar didelis ačiū visiems draugams ir artimiesiems, kurie padeda įgyvendinti šią svajonę. Vieni draugai padeda darbais, kiti patarimais, kiti patirtimi, kas liečia viešąjį maitinimą, kiti paskolina įrankius, bei gauna reikalingų medžiagų, siūlo geras idėjas ir t.t. Kas aišku, tai kad vienam viską daryti būtų sunku ir užtruktų labai ilgai, todėl sąrašiukas tų, kuriuos reikės vaišinti nemokamais pietumis tik ilgėja:D
--------------------
2013.08.08
 
Daug laiko praėjo nuo paskutinio blogo posto. Žmonės mirė badu, Meilutytė kirto rekordus, kurėsi ir žlugo įmonės, na o aš leidau savaitgalį ir visas dienas prie popierizmo, rašiau ir pildžiau dokumentus, įrenginėjome patalpas, ir taip ruošėmes trečiadienio inspektoriaus atvykimui apžiūrėti patalpas.
 
Kadangi man ir mano draugei tai buvo pirmas kartas, jautėsi nervinga atmosfera, su baimės prieskoniu. Kas bus jei nepraleis, kiek laiko dar viskas užsitęs? Tokie klausimai kamavo iki trečiaidenio, kai aš atvažiavau į inspekciją pasiimti inspektoriaus ar inspektorės. Iėjau į tarnybos biurą, ir neramiai laukiau, ką man čia reikės paimti. Ėjo pro šalį kostiumuoti vyrukai ir moteriškės, ir vis bandžiau atspėti , kuris man atiteks. Viena moteris atėjo ir paklausė ar čia aš į Fabijoniškes vešiuos ją. Pritariau, ir išsigandau, nes moteris atrodė valdinga ir pikta. Sėdome į mašiną, ir pajudėjome link restoranėlio. Vidury kelio norėjau trenktis su mašina į sieną, nes pradėjo aiškinti, kad nieko gero nebus, nes atseit per mažai kriauklių patalpose. Jos pas mane yra dvi, o ji aiškina, kad reikia mažiausiai keturių. Nepadėjo nei mano mintinai išmokti cituoti įstatymai, greitai suvartė :( Atvažiavus į patalpas, gavome velnių, kad nėra atskiros spintelės darbuotojų drabužiams, nes pasak jos, negalima darbuotojų striukių kabinti ant bendros pakabos klientams, nes juk jie gali pavogti mūsų rūbus. Pasirašėme lapą, kad taisysime šį trūkumą. Bet šeip mano ir drauges nuostabai, iš blogosios inspektorės, ji tapo geroji, pavadino mus vaikais vanagais, išvardino kas dar negerai ir ką reikia tvarkyti, ir sėdo pildyti patikrinimo akto. Galiausiai paprašė, kad ją reikia pamesti iki Aušros vartų. Nežinau, ar man tas privaloma, bet negi atsakysiu inspektoriui ne, nuo kurio priklauso mano restoranėlio ateitis :D Dar pats nesupratau, ar viskas buvo gerai, todėl išėjus klausiu inspektorės, o tai kas čia buvo ir kas dabar bus. Paaiškino, kad viskas gerai, ir gausime MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PATVIRTINIMO PAŽYMĖJIMĄ! VALIO! Net patys negalėjome patikėti, kad iš pirmo sykio praeisime patikrinimą. Darbo įdėjome tikrai nemažai, tačiau netikėjome, kad praeisime iš pirmo karto, nes buvome prisiklausę baisių įstorijų, kaip tai gali išsitęsti iki vieno mėnėsio ar daugiau, o mums prireikė tik savaitės :) Aišku, yra niuansų, kad dėl ne per didžiausios virtuvės ploto, nebus galima tvarkyti tam tikrų produktų, todėl reikės šiek tiek keisti ir tobulinti meniu, bet tai menkniekis, nes jau ryt keliausime atsiimti MTSPP! Tai reiškia, kad jau galime gaminti maistą ir parduoti jį klientams. Tai taip pat reiškia, kad galime nešti visus dokumentus dėl alkoholio licenzijos. Nes norint gauti alkoholio licenziją, reikia pateikti ir MTSPP pažymėjimą.
Taip pat, per visas dienas labai draugavome su gražtu:) Grežėme ir kabinome paveikslus, lentynas, meniu lentas. Taip pat geras draugas buvo Fairy ir kiti dezinfikatoriai, su kuriais šveitėme ir plovėme indus, įrankius, stiklinės, bokalus, langus, grindis, baldus, stalus, viryklės,wc ir t.t.
Ateinantys darbai: visą savaitgalį paskirti galutiniam interjero įrengimui. Supirkti arba rasti reikalingas detales, rėmelius ir kt. Patobulinti meniu, nnusipirkti kasos aparatą, pasidaryti sąrašą pagrindinių produktų ir alkoholinių gėrimų, pasigaminti lipdukus ir suklijuoti juos reikiamuose vietose, patobulinti marketingo planą.
 
Labai nekantraujame kada atsidarysime ir galėsime Jūs džiuginti arba nuodyti savo maistu, gėrimais, bei nuotaika :)
 
P.S. Gal kas turite kokių nors idėjų, kaip būtų galima dar išreikšti TWINS ar dvynių temą restorano interjere? :) Pasiūlymų? :)
 
Bei ačiū, kas rašote pasiūlymus savo mintis, labai įdomu skaityti :)
--------------------------------
2013.08.14
 
Tooooj atsidarysime!!!!...
Per šią savaitę pavyko gauti likusius dokumentus, bei pristatyti juos į savivaldybę, kas reiškia neužilgo gausime alkoholio licenziją, kas reiškia, kad greitu metu, šaldytuvas užsipildis produktais, baras nusikraus gėrimais, ir greitu metu atsidarysime. Bijau meluoti, bijau ir žadėti tačiau galvojame apie 26 d. Nebetaip ir toli? Net nepastebėjau kaip beveik prabėgo mėnuo :) Bet per tą mėnesį manau gerai prasisukom, ir tinkamai viską padarėme, kas priklausė nuo mūsų:)
Šeip labai malonu buvo tvarkant patalpas, sulaukti užeinančių į vidų žmonių, kurie domėjosi, kada gi atsidarysime :) Buvo ir kuriozų, kaip pvz., iėjo azijietiško gimio moteriškė, kuri rusiškai kažko paklausė, kaip mes galvojome, kad kavos. (Mes rūsų nemokame, ir tai yra šiokia tokia problema:( )Mes jai sakėme NIET, ji vėl klausė to pačio, mes jai vėl sakėme NIET, ir ji išėjo. Tik vėliau toptelėjo, kad gal ji klausė ar čia bus kavinė, nes rusiškai kava ir kavinė, iš dalies panašūs, tokiam kaip aš :D
 
Ką dar noriu Jums paminėti, tai šiandien su drauge vaikštant naujai atsidarusiame tarptautiniame baldų centre (spėkit kur), sulaukiau vieno skambučio. Merginos balsas prisistatė, kad ji iš LNK studijos, ir kad juos sudomino mano anketa į naują kulinarinį šou SKONIS, ir kviečia mane antradienį dalyvauti atrankoje. Ar dalyvausiu? Žinoma! Ar baisu? Taip! Ar balsuosit už mane??? :D
Dabar svarbiausia yra sulaukti skambučio iš savivaldybės, kad galiu atsiimti alkoholio licenziją. Beje labai pravartus patarimas kas kreipiasi ir nori gauti alkoholio licenziją: BŪTINAI SU DOKUMENTAIS PATEIKITE IR PAŽYMĄ IŠ VMI, KAD NESATE SKOLINGAS VMI, nes jei tą padarysite, sutaupysite apie 10 dienų pažymos gavimo laiko.
 
Jūsų užsivedęs TWINS šefas
--------------------------------------------
2013.08.31
 
Sveiki visi.
 
Laikas: 2013.09.02 (Pirmadienis) 18.00h
Vieta: Restoranas Baras „Twins“ , Fabijoniškių 2 – 156 g.
Įvykis: Atidarymas
 
Taip, pagaliau galiu su džiaugsmu ir šiokia tokia baime pranešti, kad visi darbai baigti, ir Twins atidaro savo duris, priimti tūkstantines išalkusių žmonių minias Planavome atsidaryti kiek anksčiau, tačiau užtrūko reikalai dėl alkoholio licenzijos gavimo.
Kadangi atsidarome, greičiausiai blogo nebepildysiu, todėl nusprendžiau, kai tai bus paskutinis įrašas, bet pats ilgiausias. Apibendrinsiu ir pateiksiu savo nuomone, žingsnius, ką reikia daryti norint atidaryti maitinimo įstaigą, bei remsiuos savo pavyzdžiu bei istorija. Taigi važiuojam:
 
1. Idėja. Koncepcija.
Viskas atrodo labai paprasta ir aišku. Pirmiausia gimsta idėja, tada seka veiksmai. Tačiau prie tos idėjos reikia ir padirbti. Kitaip sakant ištobulinti ją, išgryninti. Aš pats turėjau svajonę atidaryti restoraną. Man labiausiai patiko gaminti amerikietiškos virtuvės patiekalus. Nusprendžiau, kad restorano meniu bus amerikietiški patiekalai. Pradėjau domėtis situacija Vilniuje, kas yra ko ne, ir pastebėjau, kad tokios virtuvės trūksta Vilniuje, o amerikietiškų dešrainių apskritai nėra Lietuvoje.
Taigi taip susiformavo ir išsigrynino idėja.
 
2. Verslo planas.
Turint idėją, reikia pradėti rašytis verslo planą. Tai neturi būti kažkoks oficialus dokumentas, tai tiesiog vieta, kur jūs savo mintis išrašysite ant popieriaus, kuriame pasiskaičiuosite pradines išlaidas, pasiskaičiuosite lūžio tašką, aprašysite konkurentus ir visa kita. Ir laikui bėgant šį dokumentą vis pildysite ir redaguosite, keičiantis situacijai bei idėjomis. Kam viso to reikia?
Gal atrodo kvaila, bet pradėjus viską skaičiuoti, rašytis ir grynintis, nustebsite, kad viskas sudėtingiau nei atrodo, ir kad reikės nemažai darbo, o jūsų verslo planas padės jums viską sistemingai daryti. Asmeniškai, mano verslo planas buvo vienas excelio failas, kuriame viską rašiausi, pradedant nuo skaičiavimų, baigiant marketingo planu. Vėliau pagal šį dokumentą rašiausi jau oficialių verslo planą, kurį rodžiau investuotojams.
 
3. Pinigai.
Turi pinigų, neturi idėjos. Turi idėją neturi pinigų Jei jums yra atvirkščiai, džiaugiuosi už jus, na o kiti skaitom. Turint jau idėją, ir kažkokį tai verslo planą, kuriame gali jau numatyti kiek jums reikia pinigų, metas juos gauti. Aišku, kad teks skolintis. Klausimas iš kur. Bankai greičiausiai neduos. Pirma kur reiktų kreiptis, tai į šeimą, draugus gimines. Nesurinkus reikiamos sumos, reikia ieškoti investuotojų. Parengti oficialų verslo planą, prezentaciją ir bandyti įtikinti juos investuoti. Asmeniškai perėjau visus žingsnius. Turėjau idėją, planą, tačiau suma buvo per didelė, kad surinkti ją iš šeimos, giminių, draugų. Teko ieškoti investuotojų. Ėjau į keletą susitikimų, kur man turtingi dėdės paaiškino, nusiimti rožinius akinius, ir maloniai paspaudė rankas atsisveikindami. Po tokių keletą susitikimų buvo apėmę depresingi jausmai, kad gal rimtai negaišti laiko su savo svajonėmis. Tačiau vieną dieną, atidariau aruodas.lt ir pamačiau tą pačią dieną idėtą skelbimą. Nuomuojamos patalpos, kuriose yra beveik visą įrangą, įrankiai, baldai, taurės ir t.t. Jau tą pačią dieną susitikau su nuomininku, peržiūrėjau jas. Pirmi klausimai jo buvo, kiek man metų, ir ar esu ką nors panašau daręs, ar turiu pakankamai kapitalo. Kad esu dirbęs restorane, nemelavau, tačiau pamelavau, kad turiu pinigų, reikia tik patalpų :D Tuo metu kišenėje turėjau 200 Lt., ir nežinojau, iš kur gauti pinigų. Sekančią dieną susitarėme susitikti vėl, nes man patalpos tiko, o pasako jo, aš iš nuomuotojo irgi labiausiai patikau. Taip gavosi, kad sukirtome rankomis, pasirašėme sutartį, gavau raktus. Viskas gražu, romantiška, tik beliko gauti pinigų. Šeip to nepatariu daryti niekam, nes tai buvo kiek kvailas poelgis, ir streso kainavo nemažai, ko tikrai antrą kartą nedaryčiau, tačiau vėlesni įvykiai susiklostė gerai ir pinigų atsirado. Su draugės pagalba, radome vieną žmogų, kuris sutiko paskolinti pinigų sumą. Kadangi radome tokias patalpas, kuriose beveik viskas buvo, reikalinga pinigų suma žymiai sumažėjo.
 
4. Patalpos
Yra trys sėkmingo restorano recepto veiksniai: 1. Vieta. 2. Vieta 3. Vieta
Čia gal kiek humoro forma, nes aš pats šiam teiginiui nepritariu. Gedimino prospekte ir senamiestyje yra kavinių, kurios dirba sėkmingai, bet yra tokių, kurios užsidaro po kelių mėnesių. Vieta nebūtinai garantuoja sėkmę, nes ji tik padeda atvesti žmonių srautą, tačiau vėliau klientas pagal gaunamą kokybę nuspręs ar eiti į restoraną ar ne, todėl manau kokybė svarbiau už vietą.
Taigi ieškant patalpų, galite rinktis tarp miesto centro ir miegamųjų rajonų. Pastaruosiuose nuomos mokestis bus mažesnis, tačiau ir žmonių srautai mažesni. Centre žmonių srautai didesni, tačiau ir nuomos kainos pakankamai gąsdinančios. Beje ieškant patalpų reikia neskubėti, o stengtis rasti tokias, kuriose jau anskčiau buvo vykdoma panaši veikla. Kaip mano atvejis parodė, galima rasti labai gerą sandorį, tiesiog reikia kantrybės ir kažkiek sėkmės.
 
5. Leidimai, licenzijos
Turint patalpas su maisto gaminimo įranga, iškart rekomenduoju susitvarkyti dokumentus dėl maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo ir kreiptis į maisto veterinarjos tarnybą. Kuo greičiau tai pradėsite, tuo greičiau gausite dokumentus. Man pasisekė, ir MTSPP gavome per savaitę. Kiek susidarė įspūdis, per patikrinimą inspektoriai nelabai kažko ieško ir kabinėjasi, jei jau anskčiau buvo vykdoma maitinimo veikla patalpose. Todėl kuo anskčiau pradėsite popierizmą, tuo greičiau atsidarysite.
6. Tiekėjai
Kaip ir kur ieškoti tiekėjų? Klauskite pažistamų, ieškokite google. Susirandate tiekėjų kontaktus, skambinate ir klausiate kainų bei būtinai derates, vėliau išsirenkate geriausius variantus. Ką noriu pabrėžti, tai, kad būtinai reikia derėtis ir bandyti gauti geresnes sąlygas sau. Čia nesusiję su tiekėjais, tačiau reikėjo atsispausdinti lipdukus ant durų restoranui, kaina apie 60 Lt. Gražiai paprašiau, kad padarytų nuolaidėlę jaunam studentui. Atsakė, kad gali padaryti 10%, tačiau juk tai tik 6 Lt, nereikšminga suma. Nuolaidėlę padarė, o aš sutaupiau 6 Lt. Aišku, kad tai maži pinigai, tačiau derantis kiekvieną kartą, susitaupanti suma tikrai nustebins. Nereikia bijoti spausti tiekėjų dėl nuolaidų ir geresnių sąlygų, nes juk visada galite pereiti pas kitus tiekėjus, o jie tai žino, todėl visos jūsų derybos bus sėkmingos, kaip ir mano atveju, tik skirsis dydžiai ir sąlygos.
7. Marketingas.
Pati geriausia reklama kavinei yra maistas ir jo kokybė. Tačiau reikia dar atvesti ir žmonių į restoraną. Tam reikia turėti marketingo planą. Vėl gi, asmeniškai rašiausi kilusias idėjas į excelį, vėliau jas apibendrindavau išgrynindavau. Taip pat, googleje yra daug informacijos ir patarimų su gerais reklaminiais pasiūlymais, idėjomis, pavyzdžiais iš užsienio. Nereikia būti baigusiu kažkokiu mokymų ar dar ko. Jei sugebi naršyti internete, visą marketingo planą pasirašysi googles pagalba Šeip patiko vienas pavyzdys: Amerikoje atsidarė naujas restoranas, ir vos tik praverus jo duris, visos vietos buvo užimtos, ir iškart rezervuota keliems mėn į priekį. Restoranas nebuvo joks garsus prekinis ženklas. Visa sėkmės paslaptis buvo tai, kad atidarant restoraną, pirmiausiai buvo sutvarkytas išorės interjeras, vaizdas, lyg tai jau būtų veikiantis restoranas. Lauke prie jo buvo padėta lenta su užrašu „Laisvų vietų nėra“. Kol vyko vidaus remonto darbai, žmonės tą užrašą matydavo praeidami.. Paprasta, nebrangu, efektas didelis
 
Šią vasarą deja nebuvau su drauge nei prie jūros, ir prie vandens galima ant pirštų suskaičiuoti kartus, kai maudėmės. Bet galiu drąsiai paskyti, kad tai viena geriausių vasarų, neįkainojama patirtis, daug malonaus darbo, svajonės įgyvendinimas, savęs realizacijos virtuvėje.
 
Maistas išdegustuotas, nušlifuotas taip sakant, viskas paruošta, beliko tik atverti Jums duris, ir pasiduoti Jūsų skonių receptorių teismui.
Labai laukiam pirmadienio, tačiau ir bijome, nes nežinome ko laukti, kiek laukti, ir kaip seksis spėti. Patirties turiu aptarnaujant didelį srautą žmonių, tačiau vistiek ta baimė išlieka ir tai yra natūralu.
 
Kai šiame forume parašiau ar kas galėtų padėti, tai nustebau kiek gavau žinučių su pasiūlymais. Tikrai netikėjau, kad tieks atsiras, ir labai maloniai nustebino mane. Gal neatrašiau visiems, nes žinučių daug buvo, ir pasimečiau tarp jų, tačiau labai didelis ačiū visiems kas rašė patarimus ir pasiūlymus, linkiu sėkmės Jums
 
Ačiū, kas kritikavot, ačiū ir asmeniui, kuris prašė, kad atsiųsčiau pinigų, ačiū kas palaikė, ačiū kas tik skaitė. Nežinau ar tęsiu blogą, nes nuo pirmadienio prasideda darbo maratonas, malonaus darbo maratonas. Kas gali būti smagiau, už hobį, už kurį gauni pinigus? Todėl su drauge laukiame visų Fabijoniškių 2 – 156 adresu (vėlgi, jei nežinote kur tai, tam yra google :D ), su kuo storesnėmis piniginėmis:D
 
Iki susitikimo, sėkmės Mums:)
 
Restorano Baro „Twins“ šefas.
 
P.S. https://www.facebook.com/twinsfood galite mus sekti:)

Sveikas, istorija idomi. Panasi i mano. Tik as zaidziau is viso kokius 6 men. Poto uzsiemiau puslapiu kurimu iskart nes labai patrauke ta sritis. Kuriu ir iki siol. Nors ant nosies jau 30 :) . O su windows putimu man lygiai taip pat buvo, uzluzo windakai ir pirma mintis buvo pasidaryti paciam. O tada pries 16 metu netaip lengva buvo gauti CD :)
O siais laikais pasakyti 100% recepta SEO praktiskai neimanoma. Geriausiai yra nuolatinis darbas, postu dejimas ir t.t. o laikas sutvarko viska taip kaip reikia. Turiu viena psl tai per metus laiko nuo sviezio domeno uzregistravimo iki dabar pasieke ~6000 unikaliu apsilankymus per diena. Pagrinde USA, GB, ir t.t. Ir viskas is google pagrinde be jokiu dideliu seo. Tas seo siais laikais skaitau net siektiek sekmes dalykas...

Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
 
Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
 
Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
 
Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
 
Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
 
Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
 
Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
 
Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
 
Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
 
Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
 
Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
 
Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
 
Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
 
Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
 
Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
 
Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
 
Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
 
Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
 
Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
 
Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
 
Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
 
Pasiūlymas forume buvo priimtas.
 
Galiausiai, svetainės ir SEO.
 
Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
 
Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
 
Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
 
Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
 
Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
 
Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
 


 
Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
 
Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
  
Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
 
Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
 
Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
 
Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
 
Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
 
Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
 

 
Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
 
"Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
 
Ačiū už dėmesį. Grįžkit prie darbų.

nu cia betikslis blogas, pasidarei 83% tikslo is bookmakeriu klaidos, tai taip ir nesuzinosim normaliai ar apsimoka su mazais kofais zaist ar ne

Sveikinu ir tave. Tikiuosi per vasarą išmoksi normaliai rašyt, nes pavadinime kai darai dvi klaidas, tai ne kažką...

Sveikinu visus su pirma vasaros dieną!
Linkiu abiturientams išlaikyti visus egzaminus, studentams sėkmės sesijoje, o dirbantiems vasarą kuo didesnio pinigų derliaus! ;)

Taigi, prieš vieną dieną pats populiariausias Lietuvos youtube'ris įkėlė video, kad nusipirko dviejų kambarių butą vien iš pinigų kuriuos jis uždirbo kurdamas video.
 

 
Manau tai tikrai yra puikus pavyzdys, kaip galima nemažai uždirbti iš youtube.
 
Savo klipe sakė: "Aš iš youtube uždirbu tiek, kiek net ne kiekvienas medikas uždirba"

Bus jum zvengt kad RuneScape zaidzia. :D

Tenka visiems tą sakyt – tikrai nepamenu, kaip pradėjau. Turbūt pradžia ir buvo visokių PHP/HTML mišrainių knibinėjimas, nesuprantant dar, ką darau. Bet taip mokytis nesiūlyčiau turbūt niekam (žr. paskutinį klausimą).
 
Vėlgi, sunku pasakyti – tas minėtas mišraines žiūrinėjau dar gal kokių 12-13, bet iš tikrųjų mokytis Python pradėjau... Net nežinau. 14, 15? Gal kažkas tokio. Ir būtent Python buvo ta kalba, kurią tikrai įvaldžiau, o ne „ai čia moku kažką sumest“.
 
Priklauso ką ir kam darai. Jei tai kažkoks hobby projektėlis, tai, žinoma, tiesiog malonumas, kažką sukūrus. Jei opensourcini, tai ir tai, kad kažkam tai būna naudinga. Na, o jei klientui – pinigai, gera reputacija ir geri darbiniai santykiai...
 
Galiu paminėt keletą pagrindinių šaltinių: Hacker News, Planet Python, Planet Django (rasit atitikmenis ir kitoms kalboms), Reddit skiltys, skirtos programavimui. Atskirų blogų iš esmės neskaitau – visa, kas geriausia, vis tiek ateina per HN arba planetas :)
 
Savamokslis. Mokyklinis programavimo kursas neišmoko nieko, kas man dabar praverčia, ir šiaip yra siaubingas, tad net nesiskaito...
 
Vargu, ar yra „kalba pradedančiajam“. Nebent kalbam apie visišką „kaladėlių dėliojimą“, kaip Scratch. Yra kalbų, kurios tinkamos ir pradėti mokytis programavimo, ir vėliau jau kurti kone bet ką...
 
Žinoma, norisi parekomenduoti savo mylimą Python, bet, kaip sakoma, YMMV :) Tuo labiau, kad yra ir daugiau šaunių kalbų – kad ir sparčiai besivystanti Go :)
 
Man labai nepatinka neteisingai ir nepagrįstai susidarytos nuomonės: jei nori web kurti – tik PHP, jei grafines aplikacijas – C++ ar Java, jei žaidimus – tai tik C++, o Javascript – tik naršyklėje... Niekas iš šitų nėra tiesa, beveik bet kurią bendro pobūdžio kalbą gali naudoti bet kam: nuo komandinės eilutės ar GUI aplikacijų iki žaidimų ar serverių.
 
Bet iš esmės – žr. 8 punktą, jei tapsite programuotoju, jūs tikrai neprogramuosite visą gyvenimą viena kalba, net jei ji universali ir atlieka viską, ko jums reikia. Plėsti akiratį būtina.
 
Pasidrovėsiu ir įrašysiu tik Python. Šiek tiek tenka pakrapštyti ir, pavyzdžiui, C, bet tame tikrai nesu patyręs. Norėtųsi išmokti daug ką: Go, Haskell, ir t.t. – tik valios reikia :)
 
1. Programavimas yra plati sritis, nekalbant jau apskritai apie IT. Didelė klaida yra tikėtis, kad per porą dienų perskaitę tam tikros kalbos manualą jūs jau būsite kietas programeris. Ne.
 
Programavimas nesibaigia viena kalba, viena taikomųjų programų sritimi, galiausiai viena kompiuterių architektūra... Jau dabar yra neaprėpiami kiekiai informacijos ir įrankių – o visa tai yra ir toliau vystoma kasdien. Taip taip, jūsų kalba, įrankiai ir kita – tai nuolat keisis, ir jūs privalote sekti to evoliuciją, jau nekalbant apie domėjimąsi naujais dalykais. Jei to nedarote ir nesekate analogiškų šaltinių mano paminėtiems 4 punkte – neabejoju, jog domitės nepakankamai.
 
Ir aš nenoriu, kad čia būtų vien tokia prievolė, kaip mokykloje „jūs turite domėtis, kitaip bus negerai“. Jei norite programuoti, jaučiate, kad tai – dalykas jums, tai man visiškai natūralu atrodo, kad iš jūsų pačių kiltų noras ir aistra domėtis vis daugiau ir daugiau (ir daugiau nereiškia, kad kasdien padaryti po PHP svetainę nelegaliems filmams žiūrėti). Jei ne – kažkas ne taip...
 
http://abstrusegoose.com/strips/ars_longa_vita_brevis.png
(tinka ne vien C++, o beveik bet kam)
 
2. Mokykitės tvarkingai. Daug kas minėjo mokymąsi „ai padarai, jei veikia – gerai“. Taip, kai kam toks mokymasis – gal net svetimo kodo nagrinėjimas nuo pačios pirmos dienos suveikia. Tačiau šiandien turime gausybę gerų šaltinių, metodikų.
 
Konkrečiai iš ko nesimokyti: daugumos video tutorialų (thenewboston, 3Dev.lt ir pan.). Tai – greitas, paviršutiniškas prabėgimas „va taip reikia daryt“, nepaaiškinant kas ir kodėl. Apskritai, mokytis pradedant nuo „kaip sukurti tą ir aną“, o ne pagrindų, yra blogai. Čia kaip išmokti duoną pjaustyti, bet ne apskritai naudotis peiliu. O kai norėsite užsidėti ant duonos dešros? Eisite ir mokysitės to atskirai? O jei perpjauti obuolį, vėl?
 
Ir šiaip, reikėtų nepasikliauti visokiais neaiškiais šaltiniais (W3schools, ...), beveik visais lietuviškais saitais (pvz. manualai.lt) – Lietuvoje ir taip nėra kalnai gerų programuotojų, manote, kiekvienas dar norės rašyti geras pamokas? Ne, kuria vos pramokę pagrindus naujokėliai. Ir sukuria SIAUBINGAS pamokas – paviršutiniškas (kaip jau minėjau), su blogom praktikom ir net tragiškom saugumo bei logikos klaidom, kurios, jei analogiškas kodas kada atliks svarbų vaidmenį kur nors, gali jums daug kainuoti.
 
Kaip sakiau, yra pilna gerų šaltinių. Bent tokios kalbos kaip Python ar PHP turi oficialius saitus, kurių tutorialai yra viena geriausių medžiagų pradžiai. Kitos, kaip C – neturi, bet tam yra, pvz., Stackoverflow sąrašai. Yra netgi gerų screencast'ų – tik neišsigąskit, jie bus ilgi. Gal ir ne ilgesni už knygas, bet ilgesni už tuos netikusius, kur moko gaminti lievą TVS. Nes video nėra kažkokia burtų lazdelė, kuri mokymąsi sutrumpina šimtą kartų.
 
Prirantinau daug, bet, tikiuosi, mintis supratote...
 
Beje, patikusi literatūra:
http://rtfb.lt/writings/my-babel.html
http://rtfb.lt/writings/learningc.html
http://www.norvig.com/21-days.html
http://www.catb.org/~esr/faqs/hacker-howto.html
 
(Atsiribojimas: ne su kiekvienu kiekvieno šaltinio sakiniu sutinku 100%, bet yra puikių minčių.)
 
–––
 
Nežinau, ar čia vieta diskusijoms, bet tiek nusišnekėjimų kitų atsakymuose...
 
Neįsivaizduoju, kas dedasi galvose visų tų, kurie čia rekomenduoja mokytis Paskalį. KAM? :( Kalba, kuri jokioj srity nėra geriausia (ar net tarp geriausių), pasenusi, niekam nebeįdomi. Sakote, pagrindams? Galima pagrindus mokytis naudinga kalba, kuri pravers ir vėliau, o ne kažkokia nereikalinga iškasena.
 
Tinklalapių kūrimas – žemiausia grandis, nes PHP – nesmagi kalba? Feispalmovičius... Žr. aukščiau – tinklalapių kūrimas gali būti NIEKAIP nesusijęs su PHP.
 
Ruby per daug „nereikalingų daikčiukų“? WAT? Paaiškinkit, nes kitaip – visiška nesąmonė...