Artus1

Sveiki. Taigi nusprendete pirkti telefona is salono?
Puiku!
 
Taciau pradziai pasidomekite kainomis kituose prekybos vietose telefonais!
 
Kaip pavizdys jums.
 
Telefonas LG g FLEX 2:
 
Omniteli jis kainuos 599EU
Tele2 ji parduoda uz 588Eu
Tuo tarpu bite ji parduoda uz 488Eu
Taciau stai pigu.lt parduoda si telefona uz 309Eu
 
Susisiekus su bites konsultante gavau stai toki atsakyma. Ir tai tik bite , idomu , ka atsakytu Tele2 , ir omnitelis - kuriu kainos 100 su trupuciu euru yra didesnes nei bitej :D keista, ane ?
Atsake ir omnitelis,papildyta screen
Atsake ir pigu.lt
Atsake ir tele2, telefoniniu skambuciu:
Ju atsakymas yra toks: Gauname telefonus is oficialiu saltiniu.
 
Taigi, kaip matome, visu atsakymas vienodi: visi telefonus gauna,is oficialiu saltiniu. Taciau susidaro, nuomone - kad 3 bendroves, trys "Oficialus saltiniai" ir vienas is ju 100Eu brangesnis negu kituose salonose.. Na nezinau, nezinau :)
 
 
Kita vertus, logiskas atsakymas turetu buti.
Taciau tada klausymas iskyla:
Ka siulo pigu.lt ? Jie siulo taip pat, 24 menesiu garantija, ir galimybe apdrausti telefona bei garantini aptarnavima MTTC - www.mttc.lt . - tapati siulo ir Tele2,omnitel,ir bite ( nieko naujo ar neiprasto )
Su pigu.lt telefonu , jus taip pat galesite skambinti LIETUVOJE , pasidaro net keista ( nes atrodo, kad uz tokia suma jis neturetu paduoti givybes zenklu, ziurint i Omnitel,tele2,ir bites kainas , bei bites konsultantes atsakyma. Tarytum pigu.lt , parduoda kinietiskas kopijas, gautas is velniai zino kur.
 
 
Taigi , pries perkant gerai apsvarstykite kur isigyti jusu norima telefona :)
 
Nes vargu ar jie kazkuo skiriasi nuo to, ka siulo tokios parduotuves kaip pigu.lt ,komplektacija gaunat tapacia , sugedus telefonui bus garantija tokia pati , ir galesite apdrausti telefona.
 
Bukite budrus, nepasiduokit pagundai!!
 
ps.. Tai nebuvo pigu.lt reklama ( nedirbu su jais ) :D
 
Beja su protu susipyke zmones, nekomentuokit!
Ka maciau, tuo pasidalinau, kazkam galbut pravers sutaupyti ;)

1566 tikrai mokamas :)
 
keisčiausiai, kad tie omnio konsultantai visada jaučiasi didžiausi visažiniai; kažkada paklausiau, ar pats ežio numerį kada nors aktyvavęs-
tai atsakymas buvo: "tai gal tu dirbi omnitelyje, kad daugiau už mane žinai" ....
 
tai tada nieko nebelieka ką ir pridurt :)

pinigus uz betka lupa jie. veliau pradejo siust sms kad kaina 15ct del reklamu uzsisakymo/atsisakymo

Oi nereikia, kiek Bitė, o ypač Tele2 yra maklių pridarę... Tele2 po 50 lt cnt lupdavo už 1 MB viršytą ir kažkodėl sąskaitos "lubos" pastoviai pas juos nesuveikdavo ir žmonės gaudavo triženklias sumas, apmokestina skambučius į biudžetines įstaigas, pasakai, kad nori nutraukti sutartį, tai paskaičiuoja su likusiais mėnesiais, pasakai, kad kreipsis į RRT, tai tada telieka 20LT administracinis mokestis...

Labai jau smarkiai dirba tas Omnitelis kad labai daznai klysta...Zinom ne viena atveji.

tą ir norėjau pasakyti- jei nesikapstai išklotinėse ir neieškai adatos šieno kupetoj- tai jokių pinigų būčiau neatgavusi-
 
o procesas truko apie mėnesį, kol bent prisipažino , kad įvyko klaida- iš pradžių siuntinėjo nuo vieno pas kitą: "ežys naujas- nieko negalim padėti"
 
kiti turbūt ir nepastėbės viso to arba tingės skųsti dėl keleto centų :)
 
ir jei nesupratai temos esmės- tai jei pripažino, kad įvyko klaida- tai turėjo likučius savo nuožiūra atstatyti- o ne mėnesį po salonus siuntinėti ir ieškoti tiesos.

Sveiki,
pradėsiu nuo priešistorės, kai kažkada vyko Karklės festivalis, o ežys pasiūlė įsigyti bilietus pigiau, jei papildysi ežį 31 Lt ir daugiau...
Reikėjo 8 bilietų- tai pagalvojau- nuperku 8 ežius papildau- o pinigus kada nors išnaudosiu skelbiu kokiam ar panašiai.
 
na ką gi vieną dieną nusprendžiau išsitraukti ežiukus - pažiūrėti, kaip jie gyvena- gal reiks pratęst, kad pinigai nedingtų ar išnaudot juos ....
 
bet netikėtai prisijungusi prie savitarnos matau tokius dalykus 0.00 , o išklotines galima peržiūrėti tik nuo vasario mėn.
 
kažkaip pirma mintis aj galvoju nespėjau pratęst sąskaitos- tai ir likutį panaikino- tai kelis ežius(gražesnius nr) išsikėliau į kitą tinklą ir tik po to paskaičiau taisykles: kad likutis niekur nedingsta , sąskaita galioja 100+250 numeris- beveik visus metus.
 
A : pradėjau domėtis live chat ežyje- tai mane greitai pasiuntė- neva jie neturi galimybės ir teisės peržiūrėti išklotinių, sako kreipkis 1533- ten jie daugiau galimybių turi.
 
B: 1533- ne ežys naujas aktyvuotas tik vasarį- jei nori kažko daugiau- eik į saloną,
 
C: salone- akis išpūtė- ko čia nori- neva mes daugiau žinom už juos :D
 
žodžiu pasiutau- galvoju dar kartą parašysiu į live chat- tai finale po ilgų įrodinėjimų pateikė įdomų atsakymą:
 
Dėkoju, kad taip kantriai palaukėte. Situacija yra tokia, kad Jūsų numeris per klaidą buvo įtrauktas į
blokuojamų numerių sąrašą. Todėl Jūsų numeris buvo užblokuotas ir vėliau atblokuotas. Atsiprašome
Jūsų už susidariusius nepatogumus todėl Jums bus kompensuojama nuskaičiuota suma, kuomet buvo
atjungtas numeris."
 
išvada tik viena- kas nepastebėjo šios "klaidos" ir nesikreips raštiškai į omnitel pinigai nebus atsatomi-
 
o logiškai mastant- jei jau įvyko klaida- likučius turėjo atstatyti be kažkokių klientų pastangų- gal vienam tai tik 20 centų- o kitam ir 10 €.
 
kokia garantija, kad tai nepasikartos... kad nesudarinės kažkokių mistinių sąrašų...
 
o pabaigai užkliuvo, kad konsultantė dar drįso nustebti ir pradėjo pokalbį taip (vietoj to, kad pradėtų nagrinėt problemą) :
 
Sakykite, kodėl kreipiatės gegužę, kai tokia situacija buvo vasarį?

Tikrai patogiau pvz šiandienos scenarijus vyksta mieste šventė, dienos pradžia įlipi į autobusą ar mikroautobusą neturi grynu tenka eit pėškomis, galvoji o nusipirksiu pavalgyt užkandinėj neturi grynų dar ir nevalges lieki na ka galvoji bent kavos atsigersiu aparatas irgi nepriima korteliu.. Mugėj nieko nenusipirksi kortele, ai tai karuselės dar gi atvažiave na deja irgi teks praleist, panele galvoji palepinsi pavaišinsi ledais ar gėlių nupirksi deja deja vėl nepriima kortele, susinervines eini prie bankomato pasiimti grynūjų kad bent namo nereiktu pėstute eiti ir i parduotuvę pora alaus ant tu nervų.. :D ka nori ta sakyk grynūjų visada reikia turėti maža kas kokia situacija..

Norite – tikėkite, norite – ne, tačiau, kartais, užtenka vieno vienintelio ištarto sakinio, kuris paverstų puikų pokalbį dėl darbo į prarastą. Eilę metų konsultuodamas įvairius verslus, pats dalyvaudamas pokalbiuose su tiesioginiais darbdaviais, personalo atrankos specialistais ir asmeniškai atrinkinėdamas personalą darbui – pasidalinsiu su Jumis kai kuriomis savo įžvalgomis ir patirtimi.
 
Noriu turėti savo verslą
 
Šaunus atsakymas investuotojui, bet ne potencialiam darbdaviui. Jūs tokį sakinį vertinate kaip savo „verslumo“, „sumanumo“ ir kitokio „-umo“ įrodymą, o Jūsų potencialus darbdavys tokį pasisakymą vertina kaip grėsmę savo (atstovaujamam) verslui. Pirmiausia – joks darbdavys tikrai nenori „užsiauginti“ ir „apmokyti“ savo būsimo konkurento. Lojalų darbuotoją – tikrai taip. Žmogų, kuris gali potencialiai sužinoti komercinės veiklos užkulisius, tiekėjų (ar verslo modelio) informaciją ir pats tokiu verslu užsiimti – ne. Ir sakydami, kad „noriu turėti savo verslą“, Jūs parodysite, jog keliate grėsmę.
Kaip man sekasi?
 
Darbdaviai mielai samdo tuos, kurie savimi pasitiki. Šis klausimas, nuskambėjęs iš Jūsų, parodo kiek priešingą dalyką. Netgi nepaisant to, kokia intonacija jį užduosite, ką sakys Jūsų kūno kalba ir panašiai. Kai prašote atsiliepimo darbo pokalbio metu – ne tik atveriate save kritiškai nuomonei ar įvertinimui, tačiau ir parodote save kaip nepasitikintį savimi. Darbdaviui susidaro įspūdis, kad „nejaučiate pokalbio pulso“, kas taip pat nėra gerai.
 
Norėdami parodyti, jog esate savimi užtikrinti – sulaukite pokalbio pabaigos, kai Jūsų paklaus: „ar turite kokių nors klausimų?“. Tuomet – galite paklausti: „atsižvelgiant į tai, kad pokalbis praėjo puikiai – kada galiu pradėti?“ arba „kas sulaiko Jus nuo to, kad pasirašytume darbo sutartį tiesiog dabar?“.
 
„Mykimas“
 
Negalėjimas greitai atsakyti į užduodamus klausimus, pauzes užpildant „mmmmmm“ ar „ėėėėėėėė“ parodo potencialaus kandidato negalėjimą susikoncentruoti ar priimti greitus sprendimus. Šis vertinimo kriterijus dažniau taikomas aukštesnio lygio vadovų atrankose, kur „mykimas“ asocijuojamas su intelekto ar susidomėjimo trūkumu.
 
Pokalbį dėl darbo „valdo“ dvi pusės – vykdantis atranką ir joje dalyvaujantis. Jo metu, vertinamos abi pusės: potencialus darbdavys vertina kandidatą, ar šis bus tinkamas darbui, o kandidatas vertina darbdavį, ar jam tinka pats darbdavys ir jo siūlomos sąlygos. Žiūrint iš psichologijos pusės – tai vis tiek yra „pokalbis tarpo dviejų žmonių“. Juk kalbėdami su draugais ar kibindami merginą klube – Jūs „nemykiate“, teisingai? Ką pagalvotų Jūsų draugai ar ta pati mergina? Kad esate „stabdis“. Lygiai tokią pačią nuomonę gali susidaryti darbdavys.
 
Kuo užsiima Jūsų įmonė?
 
Tai, greičiausiai, yra pats baisiausias klausimas, kokį tik galima užduoti pokalbio metu. Jokiu būdu to nedarykite. Baisiau tikrai nebūna. Galima praktiškai garantuoti, kad darbo negausite (žinoma, nekalbu apie „juodą darbą“). Toks klausimas, nuskambėjęs iš Jūsų lūpų, parodo, kad visiškai nesidomite savo potencialiais darbdaviais, darbo vieta, neatliekate „namų darbų“ ir taip toliau. O visa tai rodo, kad neturite jokio atsakingumo, darbinės etikos, loginio mąstymo ir dar daug kitų, visiškai elementarių dalykų. Labiausiai parodote, kad Jums nereikia darbo.
 
Man reikia uždirbti ne mažiau kaip … EUR
 
Viskas (beveik) gerai, jeigu tai – atsakymas į Jums užduotą klausimą apie Jūsų finansinius lūkesčius. Tačiau jei toks sakinys (ar dar baisesnis – „o kiek čia moka?“) nuskamba dar pokalbio pradžioje – darbo Jūs, greičiausiai, taip pat negausite. Kaip ir į klausimą „o kas Jus motyvuoja labiausiai?“ atsakę „pinigai“. Nebent atlygis yra mokamas tik komisinių pagrindu. Tada – tikrai priims.
 
 
Patikėkite – darbdaviui tikrai nerūpi, ko norite Jūs. Tai Jūsų užduotis – suprasti, ko iš Jūsų nori darbdavys ir suteikti jam tai. Jie ieško darbuotojo, kuris išspręstų tam tikrą problemą. Pateikite jiems sprendimą ir jie Jums sumokės, kiek tik reikia.
 
Kiek laiko truks šitas pokalbis?
 
Kiekvienas žmogus nori būti svarbus. Taip yra pasakęs Dale Carnegie savo knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Žmogus, kuris veda darbuotojų atranką, taip pat yra žmogus ir nori būti svarbus. Parodykite jam, kad neteikiate tam jokios svarbos ir Jūs ką tik būsite sugaišę savo (ir jo) laiką.
 
Pabaiga
 
Nepaisant to, kaip gerai eina darbo pokalbis (ar net keli jo etapai) – Jūs vis tiek negalite būti užtikrinti, kad gausite darbą. Net tokie potencialaus darbdavio įspūdžiai apie Jus, kaip kad „labai daug žino“, „turi atsakymus į visus klausimus“, „visi atsiliepia apie jį gerai“ ir panašiai – ne visada yra geri. Kartais, „žinoti viską“ yra daugiau minusas, nei pliusas. Todėl, bet kokius mokymus, seminarus ir konsultacijas, tema „kaip gauti darbą“ aš laikau niekiniais. Nėra vieno, universalaus, visiems tinkamo darbo pokalbio „modelio“. Todėl ir mano patarimai yra daugiau „bendriniai“.
 
O kokia Jūsų patirtis? Kodėl Jūs, Jūsų manymu, negavote vieno ar kito darbo? Ar suprantate, kur suklydote? Pasidalinkite savo patirtimi žemiau.
 
Gero darbo!

Trumpai apie save ir studijų laikus Lietuvoje
 
Trumpai pradžioje prisistatysiu. Prieš porą metų buvau baigęs VGTU (Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą). Dar, turbūt, kokiam pirmam kurse jau supratau, kad pagal specialybę nedirbsiu, nes visiškai netraukė ir nesudomino pasirinkta studijų programa. Kadangi aš pats žmogus, kaip sakant, prie kūrybos, tai man toks savotiškas „smegenų plovimas“ tikrai įdomus nepasirodė ir daug vilčių neteikė. Iš senų konspektų dėstytojų „dėstomos“ paskaitos visiškai nežavėjo. Na, bet visgi, mokslų nemečiau. Nemečiau dėl to, nes tuo metu paprasčiausiai nežinojau per kur savo kūryba galėčiau save realizuoti ir tiesiog, paprasčiausiai nežinojau ką noriu daryti gyvenime. Beto, pripažinkim, Lietuva tikrai nėra ta valstybė, ta terpė, kurioje „kūrybinis žmogus“ yra labai vertinamas ir kuriam yra mokami milžiniški honorarai. Tad, blaiviai pamasčius ir apsvarsčius visus už ir prieš, studijas nusprendžiau tęsti, bet nežinojimas kas bus toliau visada buvo šalia.
 

http://www.bernardinai.lt/file/e98bc57396e614a71b5bf948ac7f40cef34c69d4_article.jpg


(foto paimta iš interneto)


 
Pamenu, dar kai pirmąją rugsėjo dieną vienas dėstytojas sakė mums, visiems susirinkusiems pirmakursiams, kad mes įstojom krizės laikotarpiu (buvo 2008m.) ir sakė, kad mums, realiai, pasisekė, nes, kai baigsim mokslus, krizė jau bus prašuoliavusi. Kagi, ilgai netrukus, prabėgo tie ketveri meteliai universitete. 2012 – ieji. Bedarbių Lietuvoje 10-12% (palyginti su 2006m. kai Lietuvoje buvo apie 5-6%). Prognozės nekokios, netgi, sakyčiau, dar liūdnesnės negu buvo prieš įstojant. Baigus studijas kurį laiką nedirbau, bet po kurio laiko, visgi, pavyko susirasti vieną kitą darbelį. Keletą mėnesių padirbus supratau, kad esamame darbe toli nenueisiu, o apie kažkokį karjeros darymą nebuvo nė minties. Tai buvo tarsi paskutinis lašas jūroje, nes viduje jaučiau, kad noriu gyvenime nuveikti kažką idomesnio, kažkur išvažiuoti. Tuo metu labai pasisekė, nes kaip tik norėjau palikti esamą darbą, o viena grupiokė, iš studijų laikų, pasiūlė padirbėti Vokietijoje. Prisipažinsiu, dvejonių buvo, bet velniškai norėjau kažką pakeisti.
 
Gyvenimas Vokietijos bendrabutyje
 
Praėjus kelioms savaitėms atvykau į Vokietiją. Tiesa pasakius, nežinojau, kur tiksliai gyvensiu, žinojau tik tiek, kad bus barakas (bendrabutis) ir bus šiokia tokia pastogė virš galvos. Na, gerai galvoju, gerai bus ir taip, bet atvykus ir pamačius kas tai per vietelė, gera nepasidarė. Pripažinsiu – aplinka tikrai graži: grynas oras, ankstyvas pavasaris, visur medžiai... Gyvenamoji vieta tai tokia – penki bendrabučiai vidurį miško. Šalia – futbolo stadionas, krepšinio mini aikštelė (kurioje niekas nežaidė), nebloga paplūdimio tinklinio aikštelė, mediniai rastiniai suoliukai pasisėdėti, laužavietė. Virtuvė buvo skirta kokiems 15-20 žmonių, bet kadangi būdavo skirtingos darbo pamainos, tai pasigaminti kažką rimtesnio būdavo tikrai galima, nors tikrai nervindavo tas faktas, kad virtuvėj sėdi kokie 8 žmonės ir pastoviai kažką pjausto, eina, daro. Didelė „trintis“ gaudavosi. Tualetai ir dušai, tiek vyrams tiek moterims, buvo atskirai. Kadangi tualetai ir dušai buvo nesenai renovuoti, sąlygos buvo visai neblogos. Internetas praktiškai buvo tik pirmas kelias dienas. Vėliau barakų savininkas matyt pradėjo piktnaudžiauti ir internetą visiškai sulėtino. Internetas būdavo toks lėtas, kad greitis siekdavo ne daugiau kaip 2-4 kb/s. Labai dažnai interneto net nebūdavo, o nebūdavo todėl, kad atvažiuodavo vietiniai vokiečiai pailsėti į šalia esančius, specialiai jiems skirtus, barakus. Matyt, mes nebuvom laikomi „aukščiausios prabos“ žmonėmis, todėl mums tiesiog atjunginėdavo, ko pasekoje, internetas sėkmingai ir magiškai atsirasdavo tuose barakuose, kur niekada jo nebūdavo.
 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 
Taip pat, kas labiausiai nervindavo, tai faktas, kad artimiausia parduotuvė yra už kokių 3-4 km. Kadangi mes atvykom ne su savo nuosavu automobiliu, tai toks dalykas mus labai erzindavo. Įsivaizduokit, eiti į parduotuvę tokius atstumus ir temti didelius ir sunkius maišus po sunkios fizinio darbo dienos. Tikrai ne kažką.
 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 
Na, žodžiu, visumoj, vieta gal ir nebloga, bet buvo vienas BET. Gyvenom tik dviese tarp lenkų. Šiaip, pripažinsiu, teko girdėti labai daug gandų jau Lietuvoje, o ypač darbe, kad lenkai barake triukšmauja, geria ir panašiai, bet tie lenkai, kurie atsikraustė maždaug panašiu laiku kaip ir mes, tai buvo superiniai žmonės. Nei jie šūkaudavo, nei jie kažkaip trukdydavo, nei jie kabinėdavosi ar per daug išgerinėdavo. Tikrai ne. Jiems dar buvo kaip tik įdomu su mumis bendrauti angliškai ir taip, galbūt, tiesiog gilinti anglų žinias. Ne kartą kviesdavo ir į „parčius“ (vakarėlius). Aišku, toks gyvenimas ilgai nesitęsė. Bendrabutyje žmonės nuolat keičiasi: kas susiranda butą vietiniame miestelyje/kaimelyje, kas tiesiog išvažiuoja kitur geresnio darbo ieškoti. Taip ir išsiskyrė mūsų keliai, o, mes, vis dar likom gyventi ten. Per visą mūsų egzistencijos bendrabutyje laiką, pasikeitė gal 3 ar 4-ios, taip mūsų vadinamos, „gyventojų kartos“ , bet, turbūt, nė su vienais taip gerai nesutarėm kaip su pačiais pirmaisiais žmonėmis. Vėliau prasidėjo ir dažni išgėrinėjimai virtuvėje, ko pasekoje, nesinorėdavo net valgyti eiti darytis, dažnas rūkymas virtuvėje užsidarius langą (aš pats nerūkantis, bet, dažnai prisikvėpavus dūmų, jau kurį laiką atrodydavo, kad nejučiom ir pats pradėjau rukyti), šūkavimai, lėbavimai. Paskutiniomis dienomis net matėm per langus kaip lenkai kokainą uosto į eilutę sustoję. Na, vaizdelis kaip iš filmo, nors ir nelabai koks. Tačiau, nepaisant visų šitų blogybių, mums dar pasisekė, nes kiek teko girdėti iš vietinių lietuvių, tuose barakuose būdavo ir dar baisesnių atvejų.
 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 
Darbas Vokietijoje („RHENUS“ logistikos sandėlyje)
 
Kadangi, manau, vis tiek čia yra nemažai skaitančių žmonių, kurie dar nėra emigravę ir galvoje, turbūt, kirba begalės klausymų, pamėginsiu kuo daugiau ir smulkiau papasakoti apie visą įdarbinimo procesą ir aplamai, tiesiog, darbą sandėlyje.
 




(Pakeliui į vietinį kaimelį)


 
Iki darbo tekdavo važiuoti susikooperavus su kitu žmogumi. Atstumas nuo bendrabučio iki darbovietės 12-15 km.
 
Na, tenka pripažinti, pirma diena buvo tikrai nerami. Galvoje – begalės minčių, klausymų ir panašiai. Koks darbas, ar sunkus fiziškai, ar patemsiu, ar nenugriūsiu kur nors nualpęs ir panašiai, kadangi Lietuvoje nėra tekę dirbti jokio labai sunkaus fizinio darbo.
 
Atvykus į darbą, prie sandėlio tiesiog gavome laukti, kadangi taip paprastai į pastatą nepateksi. Laukėm nė pats neatsimeno ko, bet mums pasisekė, nes, pasirodo, tą pačią dieną buvo įdarbintos ir dar kelios dešimtys lenkų. Kadangi lenkų darbe buvo kur kas daugiau nei lietuvių, tai jie turėdavo kelis atstovus (žmones, kurie būdavo atsakingi už lenkų įdarbinimą įmonėje). Taigi, taip ir įėjome į darbovietę kartu su būrelių lenkų. Viduje, kiek pamenu, teko truputį palaukti. Po kurio laiko pakvietė mus, du lietuvius. Turiu pripažinti, vokiečiai – ne tie žmonės, kurie mielai mokytųsi užsienio kalbos (na bent jau taip pasirodė toje Vokietijos dalyje, kur gyvenom). Nelabai anglų mokėjo ir tie asmenys (vokiečiai), kurie mums vokiškai aiškino, turbūt, darbo taisykles ir panašiai. Laimei, mums pasisekė vėl. Kartu su mumis buvo ir dar du lietuviai, iš kurių vienas šiek tiek mokėjo vokiškai, tad, pavertėjavęs, padėjo užpildyti visus popierius. Pasirašius visus reikalingus kontraktus, buvome iššiųsti į šalia esantį kitą office`ą. Ten mums reikėjo pasiimti darbinę aprangą: kelnias, maikutes, megztinius, batus. Beje, kalbant apie batus, iš karto pasakysiu, kad darbiniai batai ne visiems “prigyja”. Man, asmeniškai, po savaitės kojų nykščiai nutirpo taip, kad jų tiesiog nebejaučiai. Taip pat pėdos labai pavargdavo, nekvėpuodavo, labai prakaituodavo, todėl teko nusipirkti kitus. Paaukojau 70 eurų, bet, užtad, koks kaifas buvo lakstyti!
 




(„Selfiukas“ iš sandėlio)


 
Tą pačią pirmą dieną pradėjome darbus. Apsirengus darbinę aprangą išskubėjom į sandėlį. Pirmas įspūdis buvo iš ties įdomus. Sandėlys buvo tikrai didelis. Visur aplinkui žmonės dirba, autokrautuvai zuja, žmonės važinėjasi taip vadinamais „longauferiais“. Na, žodžiu, veiksmas verda.
 
Mums, kaip pradedantiesiems, teko eiti į, taip vadinamą, antrą aukštą, kur darbas buvo laikomas pačiu sunkiausiu ir neįdomiausiu (nors, dabar kaip pagalvoju, koks darbas iš vis gali būti įdomus sandėlyje, dirbi ir tiek).
 
Pats darbas buvo iš ties paprastas. Turi skenerį rankoje, čiumpi tokį nemažą vežimėlį (kuriame dažniausiai būna 8 dėžės) ir varai. Pagal duotas lentynų pozicijas skenerio ekrane turi, paprasčiausiai, rinkti knygas, CD/DVD diskus ar šiaip kokius kanceliarinius niekniekius ir dėti į atitinkamas vežimo dėžes. Pripažinsiu, darbas, pirmaisiais mėnesiais, buvo iš ties monotoniškas ir labai varginantis. Kiekvieną dieną, grįžę namo, keikėm pačiais pačiausiais žodžiais. Dažnai grįžę namo net neturėdavom jėgų niekur eiti. Tiesiog valgėm ir gulėjom. Po kurio laiko su darbu apsipratom fiziškai. Plius, dar pradėjom važinėtis su, prieš tai jau minėtais, „longauferiais” (elektra varomos mašinėlės) taip vadinamam „nuliniam“ aukšte. Darbas „nuliniam“ aukšte buvo kur kas lengvesnis nei antrame. Tau nereikėjo daug vaikščioti ar sunkiai tampyti vežimus. Tiesiog, stovi, važinėji, skenuoji ir dedi. Tokio dalyko, kaip „pick`ų“ rinkimas, ten nebuvo, alga nuo tavo darbo greičio nesiskirdavo, net bonusų neduodavo už tai, kad greičiau dirbi, bet, aišku, visą dieną nestovėsi sustojęs, dirbti vis tiek reikia. Kolektyvas darbe tikrai super. Labai geri žmonės, paslaugūs, visada paaiškins jeigu kas ne taip, kad ir ne su tais „aukštaisiais mokslais“, bet vis tiek įmanoma puikiai bendrauti. Dauguma lenkų netgi stebino, nes, palyginus, daug kas mokėjo anglų kalbą ir šiaip buvo tikrai tvarkingi žmonės. Aišku, vėliau, prieš šventes, plūstelėjus didesniam darbuotojų iš lenkijos srautui, jau pamačiau, kad firmos, kurios atsakingos už darbuotojų įdarbinimą, daug dėmesio darbuotojų atrankai neskiria, bet pripažinkim, ar daug normalių žmonių, kurie yra išsilavinę ar bent kažkiek mąstantys šitam mūsų sviete norės dirbti tokį š*diną darbą? Aplamai, darbas nebuvo kažkoks ypatingai sunkus, veikiau atvirkščiai, po kurio laiko, kai jau buvom apsipratę, ganėtinai lengvas, nors turėjo praeiti nemažai laiko. Taip pat buvo galima darbo metu dažnai sustoti, pasišnekėti su bendradarbiais kur nors paėjus į šoną. Tai labai padėdavo psichiškai, nes pats darbas labai vargindavo, kadangi darai tą patį per tą patį. Darbo laikas kiekvieną savaitę skyrėsi. Vieną savaitę darbas būdavo 05:00 – 13:45, kitą 14:00 – 22:45. Aišku, būdavo visko. Buvo ir taip, kad mus valanda ar dviem paleisdavo anksčiau namo. Tuomet tu susirenki taip vadinamus „minusus“ arba tiesiog „minusines valandas“, kurias vėliau privalėdavai atidirbti. Na, bet, laimei, labai dažnai namo nepaleisdavo, tai dirbdavom tiek kiek priklausydavo.
 




(„Longauferis“)


 
Ten, kur mes dirbom, buvo vienas vokietis ir vienas lenkas prižiūrėtojai. Jie karts nuo karto pravažiuodavo ir tiesiog patikrindavo bendrą tvarką ar visi sveiki, ar nėra sužeistų, ar niekas netinginiauja.
 
Alga ir pragyvenimas
 
Alga tai taip ir nesupratau kokia buvo tiksliai „ant popieriaus”, nes vokiškame sutarties variante ji buvo nurodyta vienokia, o lietuviškame variante vėl kitokia (matyt jie taip tiesiog atspausdindavo iš seniau likusį šabloną ir paduodavo). Bet esmė tokia, kad pirmą mėnesį atlyginimas buvo 695 eurai į rankas. Nieko nesupratom nei kas nei kodėl toks atlyginimas, mėginom eiti į buchalteriją aiškintis, bet mus tiesiog gražiai „suvartė“ ir pasakė, kad likusią sumą bus galima susigrąžinti metų gale. Ką tiksliai turėjo omeny, tai net ir pati buchalterė nemokėjo turbūt paaiškinti arba mes tiesiog nesupratom. Gal su mokesčių susigrąžinimu kažką turėjo omeny, bus matyti, nes artimiausiu metu planuoju būtent tai ir padaryti.
 
Vėliau atlyginimai buvo normalūs. Mokėjo po ~1040 euru į rankas. Gal ir nedaug, bet tikrai užteko ir gyventi, ir susitaupyti, turint omeny, kad Lietuvoje tiek niekada neuždirbdavau. Per mėnesį pavykdavo susitaupyti ir atsidėti apie 2000 Lt (579 eurus) atskaičiavus pragyvenimo išlaidas. Maistui išleisdavom vidutiniškai iki 130-150 eurų per mėnesį (vienam žmogui). Labai daug į kainas nežiūrėdavom, pirkom, mano akimis žiūrint, normalų maistą. Beje maisto produktų kainos Vokietijoje yra beveik tokios pačios, kaip Lietuvoje, dažnai net ir mažesnės. Nuomos kaina, kaip tokiame bendrabutyje, buvo tikrai neadekvačiai didelė. Mokėdavom 210 eurų už galvą, vėliau nuomos kainą padidino iki 230 eurų, nes sakė, kad žada internetą „tobulinti“, bet jokio „patobulinimo“ taip ir nepajautėm. Daugelis žmonių už nuomą kokiame didesniame mieste (44 tūkst. gyventojų) mokėdavo iki 200 eurų, labai dažnai net iki 150 eurų ir mažiau. Tai, kaip matot, yra su kuo palyginti. Taip pat skirdavom apie 50 eurų neplanuotoms išlaidoms bei 30 eurų susimetimui už kurą. Taip gerai sekėsi taupyti turbūt dar ir dėl to, kad niekur daug nevaikščiodavom, tiksliau, nebuvo net kur išeiti, tai automatiškai nebuvo kur tų pinigų leisti. Na, nebent, į vietinę kavinukę pasisėdėti dėl geresnio interneto... O ir tikslas buvo nuvažiuoti, susitaupyti ir grįžti. Ilgesniam laikui net neplanavom pasilikti. Iš viso išdirbom daugiau nei pusę metų.
 
Verdiktas
 
Ką galiu pasakyti, tai, kad, jeigu esate nusiteikęs tikrai išvažiuoti į užsienį ir norite, taip sakant, pasižmonėti ir šiek tiek užsidirbti, tai nedvejokite. Tai, bet kokiu atveju, puiki patirtis žmogui, o ypač jaunam, kuris dar nelabai žino ką nori veikti gyvenime. Manau, tai puiki patirtis ir galimybė atrasti savąjį „Aš“, nors, pripažinsiu, daugelis ten jau dirbančių žmonių dirba tiesiog, kad nesedėti be darbo, o ne dėl to, kad išsiaiškintų ką norėtų veikti toliau. Taip pat tai puiki galimybė pamatyti kitos šalies kultūrą, bendravimo ypatumus bei susipažinti su vietiniais žmonėmis. Ką rekomenduočiau, tai, geriau, susirasti savo būstą iš anksto, nuomotis kambarį jau kokiam miestelyje arba, jeigu nėra galimybės iš karto to padaryti, tai bent jau neužsilikti bendrabutyje, nes ten, prie tokio gyvenimo būdo labai greitai galima priprasti net nepastebint kaip pats pradedi degraduoti.
 
Jeigu turite kokių klausymų, mielai į juos atsakysių. ;)

Pradėkime nuo vienos elementarios taisyklės: „nemokamai nieko nebūna“. Visur, visada ir viskam yra kaina. Ir net tais momentais, kai Jums atrodo akivaizdu, kad tai, kas Jums siūloma (ar ką gaunate) yra nemokama – prekė esate Jūs patys (Jūsų duomenys). Tačiau yra sritis, kurioje pastebiu tendencijas/norą gauti nemokamas specialistų/ekspertų konsultacijas – darbo rinka. Tai retai galima pritaikyti personalo atrankos bendrovėms, bet net ir pokalbio su jais metu, darbo ieškantis kandidatas nėra apsaugotas nuo konsultacijos suteikimo mainais į tuščius pažadus.
 
Manau, kad dauguma žmonių yra susidūrę su situacijomis, kai, darbo pokalbio metu, klausimai užduodami ne apie istorinius pasiekimus (t. y. – darbo patirtį ir veiksmus vienu ar kitu atveju), o daugiau apie „ką darytumėte tokioje situacijoje„, „kaip spręstumėte tokią problemą„, ar (vienas iš mano „mėgstamiausių“) – „o kaip plėstumėte mūsų verslą, kokių konkrečiai veiksmų imtumėtės?„. Įprastai, kai gaunami atsakymai į tokius klausimus, darbo vietos yra užimamos jau įmonėje dirbančių žmonių („valio, mane pakėlė pareigose! Na ir kas, kad už tą patį atlyginimą…„), o samdomi mažiausią atlyginimą gaunantys „žemiausios grandies“ darbuotojai į atsilaisvinusią vietą. Tai galima pastebėti, kai įmonės, ieškojusios aukščiausio lygio vadovų, po trumpo laiko tarpo pradeda ieškoti paprastų vadybininkų. pardavėjų ir pan.
Esu susidūręs ir su dar įdomesniais scenarijais. Vien iš pagarbos konfidencialumui – neminėsiu įmonių pavadinimų, tačiau viena iš jų neseniai paprašė: „gal galėtum sudaryti veiksmų planą, kuriame konkrečiai nurodytum, ką žadi veikti sekantį pusmetį, kokių konkrečiai veiksmų imtumeisi„… Rimtai?! Už tai ir mokamas atlyginimas – už planą ir jo įgyvendinimą. Daugumoje atvejų – būtent už to plano įgyvendinimą, tačiau yra nemažai veiklos sričių, kur užtenka pamatyti kaip galvoja potencialus kandidatas (o jeigu jis dar ir ekspertas!) ir… veiksmai aiškūs, o kandidatas – nereikalingas.
 
Jeigu ieškote darbo – atkreipkite dėmesį į Jums užduodamus klausimus. Įprastame darbo pokalbyje klausimai turėtų prasidėti „prašome pateikti pavyzdį, kaip Jūs…“ arba „ar galite papasakoti, ar susidūrėte su kokiais konkrečiais sunkumais susidūrėte savo praktikoje ir kaip juos išsprendėte„. Tokie klausimai yra pilnai suprantami, laukiami ir teisingi. Kalbama apie kandidato praeitį, patirtį, galbūt – charakterį. Tokių klausimų (ir atsakymų į juos) dėka, potencialus darbdavys stengiasi suprasti, koks žmogus sėdi priešais jį, kokią jis turi patirtį ir kaip elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje.
 
Posūkis nuo darbo pokalbio link nemokamos konsultacijos atliekamas “o kaip Jūs išspręstumėte…” ar “ką darytumėte, jeigu…” klausimų dėka. Šio tipo klausimai (dar vadinami „scenariniais„) veda kandidatą „problemos sprendimo“ keliu, jais siekiama įžvelgti kūrybiškumą (asmeniškai aš – kūrybiškumą vertinu klausimais „kuris būtų parduodamas geriau: drabužių vyrams linija, sukurta Victoria’s Secret ar drabužių dėmių valymo priemonė, sukurta Johnnie Walker?“ ir panašiai) ir, greičiausiai, rasti greitą/nemokamą sprendimą jau esamai problemai. Jeigu darbo pokalbyje dominuoja klausimai „kaip darytumėte„, o ne „kaip darėte“ – Jūs teikiate konsultaciją, o ne kandidatuojate darbo vietai užimti.
 
Šis straipsnis rašomas tik todėl, kad pastebiu kintančias darbo rinkos tendencijas, augantį piktnaudžiavimą kandidatų žiniomis ir patirtimi. Jeigu esate darbdaviai – paskaitykite straipsnį apie pasitikėjimą. Fiziniai asmenys, manau, ir taip rado kokių žinių pasisemti.
 
Noriu pasakyti, kad darbo pokalbis turi atnešti abipusę naudą jame dalyvaujančiomis šalims: darbdaviui – kandidato ir jo patirties pažinimą; kandidatui – darbdavio ir jo veiklos pažinimą. Galbūt Jūs, kaip darbdavys, to žmogaus nepasamdysite (o gal kaip tik – pasiūlysite jam kitokį darbą, nei tą, į kurį jis kandidatavo), tačiau jis gali tapti Jūsų klientu. Kaip kandidatas – gal ir nebuvote tinkamas šiam darbui, tačiau turite draugą (-ę), kuriam toks darbas būtų „kaip tik“.
 
Visuomet tinkamai ir rimtai įvertinkite darbo pokalbį. Tik šį kartą – turėsite dar vieną vertinimo kriterijų: ar tai buvo darbo pokalbis, ar, visgi, siekis gauti nemokamą konsultaciją?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Antradienį „Microsoft" pirmą kartą viešai pristatė naująją operacinę sistemą „Windows 10", kurios ankstyva „Technical Preview" versija taps prieinama visiems nuo spalio 1 dienos. Bendrovė taip pat pranešė apie „Windows Insider Program" – didžiausią atvirą programą, kurios dalyviai bendromis jėgomis testuos ir tobulins „Windows", kad ji atitiktų visų poreikius.
 
„Windows 10" atspindi pirmąjį žingsnį į visiškai naują „Windows" kartą, suteiksiančią nematytą patirtį ir galimybes dirbti, žaisti bei dalintis. Tai bus labiausiai visapusiška mūsų kada nors sukurta operacinė sistema bei geriausia, ką esame pasiūlę savo verslo klientams. Laukiame, kol galėsime pradėti darbuotis su dar platesne „Windows" bendruomene ir kartu pristatysime galutinę „Windows 10" versiją", – sako Terry Myerson, „Microsoft" Operacinių sistemų grupės vykdantysis viceprezidentas.
 
Prisitaikys prie skirtingų įrenginių
 
„Windows 10" prisitaikys prie vartotojų naudojamų įrenginių: nuo „Xbox" iki kompiuterių, telefonų ir planšetinių kompiuterių bei įvairių mažų prietaisų. Ši „Windows" versija veiks didžiausiame įrenginių skaičiuje per jos istoriją, apimant daiktų internetą ir verslo duomenų centrus visame pasaulyje. „Microsoft" taip pat pristato bendrą programėlių platformą jų kūrėjams, o programėlės bus prieinamos visiems įrenginiams iš vienos parduotuvės. Taip pat programuotojams pakaks sukurti programėlę vieną kartą, nes kartu su „Windows 10" atsiras galimybės jas lengvai pritaikyti skirtingiems įrenginių tipams.
 
Pasikeitimus naujoje „Windows" versijoje itin įvertins verslo bendruomenė. „Windows 10" siūlo aukštą, verslo reikalavimus atitinkantį saugumo lygį, įrankius apsaugoti asmeninius ir kitus duomenis. Be to, įdiegta naujų būdų, kaip apsisaugoti nuo duomenų praradimo, naudojant specialius virtualius konteinerius ir duomenų atskyrimą programėlių ar failų lygmenyje.
 
Nuo šiol atnaujinti savo operacinę sistemą bus paprasčiau, o scenarijaus „ištrinti viską iki nulio ir įrašyti naują operacinę sistemą" tiesiog nebeliks. Verslo klientai galės lanksčiau pasirinkti, kaip skubiai jie nori įdiegti naujausias inovacijas bei turės galimybę dar labiau daryti įtaką, kalbant apie tolimesnį „Windows" plėtojimą. Be to, bendrovės galės pritaikyti programėlių parduotuvę pagal savo poreikius.
 
Atskleistos naujos funkcijos
 
Antradienį pristatytoje ankstyvoje „Windows 10" versijoje vartotojai gali išvysti kelias pagrindines naujoves:
 
Išplėstą „Start Menu". Visiems pažįstama „Start Menu" sugrįžta ir leidžia vienu paspaudimu pasiekti dažniausiai naudojamus failus bei funkcijas. Taip pat ji siūlo naują erdvę, kurią galima užpildyti mėgstamiausiomis programėlėmis, kontaktais ir portalais;
 
Programėlės gali veikti lange. Programėlės iš „Windows Store" nuo šiol atsidaro ta pačia forma, kaip ir įprastos, įdiegtos rankiniu būdu. Jų langų dydis, vieta ekrane gali būti keičiami. Taip pat trijų įprastų mygtukų pagalba jos gali būti sumažintos, padidintos ar išjungtos;
 
Patobulintas „Snap" įrankis. Nuo šiol dirbti su keliomis skirtingomis programomis bus paprasčiau – atsirado galimybė paprastai vienu metu rodyti keturių programų langus. Be to, „Windows" galės pateikti pasiūlymus, kaip geriau išnaudoti laisvą ekrano vietą;
 
Naujas „Task View" mygtukas. Šis mygtukas, esantis ant užduočių juostos (angl. task bar), parodo visas įjungtas programas ir atidarytus failus bei leidžia greitai juos pasiekti ir vienu paspaudimu pereiti prie kitų virtualių darbastalių;
 
Keli darbastaliai. Vietoj to, kad visos programos užimtų vieną ekraną, atsirado galimybė sukurti kelis skirtingus, virtualius darbastalius, pavyzdžiui, vieną darbui, kitą poilsiui.
Daugiau bendradarbiavimo su vartotojais
 
Kartu su „Windows 10" buvo pristatyta ir „Windows Insider" programa. Jos dalyviai galės užmėgsti dvipusį dialogą su bendrove, išreikšti savo pastabas ir nuomonę apie ankstyvas, vis dar tobulinimas „Windows 10" versijas. Bendravimas vyks per specialią „Windows Feedback" programėlę, kuris leis pateikti savo pasiūlymus ir pastabas. Taip pat su „Microsoft" inžinieriais ir kitais programos dalyviais bus galima diskutuoti „Windows Technical Preview" forume.
 
Daugiau informacijos apie „Windows Insider" programą bei „Technical Preview" versiją galima rasti čia.
 
Vaizdo klipas, supažindinantis su naująja „Windows" versija
 
https://www.youtube.com/watch?v=84NI5fjTfpQ
 
 
Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/ivairenybes/mokslas-ir-it/microsoft-pristate-windows-ateiti-651869#ixzz3EsmDzWvB

Daugelis iš mūsų kartais susimąstome apie sėkmę, pasisekimą versle ir gyvenime. O jeigu mūsų paklaustų, kas lemia žmonių sėkmę versle ir gyvenime? Manau būtų įmanomą kažką atsakyti, bet šiandien pateiksiu 8 kertinius dalykus vedančius link sėkmės.
 
Taip pat, noriu pridurti, kad tai nebus vien mano pamąstymai. 7 metus Richard St. John tyrinėjo ir ieškojo optimaliausios sėkmės formulės, apklausdamas virš 500 sėkmingų žmonių, tarp kurių buvo Bill Gates, Steve Jobs, Seth Godin ir daugybė kitų. Remsiuos šiais tyrimais, keliomis perskaitytomis knygomis apie sėkmę, sėkmingo verslo įgyvendinimą, bei savo nuomone.
 
1. Aistra ir entuziazmas.
 
Vidinė ugnelė, aistra ir entuziazmas mūsų daromai veiklai yra vienas pagrindinių dalykų. Pamirškime tokius žodžius, kaip: tingiu, vėliau, ir taip gerai, neapsimoka, kas iš to... Taip pat, motyvuokime save, dažniau matydami savo srities pasisekusius žmones, klausydami jų istorijų, pasisemdami žinių ir drąsiai jų klausiant.
 
Darykime tai ką mėgstame ir nuo ko jaučiame malonumą, o ne siekime greitai pasipelnyti ir gauti kuo daugiau pinigų.
"I would pay someone to do what I do" - Carol Colleta
 
Jeigu darysime ir sieksime to kas mus veža ir kas mums patinka, pinigai ateis patys.
 
2. Daug darbo
 
Nepakanka 2 ar 4 valandų per dieną, kad pasiektume daug. Puikus pavyzdys Ilja Laursas, kuris daug ir sunkiai dirbo su savo GetJar ir pirmas atostogas turėjo tik po 6 ar 7 metų. Tai tik parodo, kad turime daug dirbti, domėtis ir tobulėti savo srityje.
 
"It's all hard work. Nothing comes easily. But I have a lot of fun." - Rupert Murdoch, CEO @ Big Cheese.
 
Įdėkime daug darbo, bet tuo pačiu ir mėgaukimes dideliu ir sunkiu darbu. Nes pats Steve Jobs yra pasakęs, kad darykime tai, kas patinka ir nereikės dirbti nei vienos dienos savo gyvenime!
 
3. Siekimas pačio geriausio
 
Mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Turėkime labai didelius, globalinius tikslus ir jų siekime. O jeigu kažkam tai atrodys juokinga, pažiūrėsime, kas juoksis vėliau. Kai Bill'as Gates'as kūrė Microsoft, daug aplinkinių vadino jį kvailiu ir didėlių dėžių (kompiuterių) žiurke. Puikiai matome, kuo viskas bagėsi ir kas juokiasi dabar.
 
Siekime patys gauti kuo daugiau žinių. Tobulėkime kiekvieną dieną, žiūrėkime online seminarus, mokymus, skaitykime knygas ir bendraukime su savo srities profesionalais. Nebijokime klausti, o galbūt ir pakviesti susitikti pabendrauti. Metų skirtumas - ne problema.
 
"To be successful put your nose down in something and get damn good at it!" - Alex Garden.
 
Nepamirškime, geriausias to siekimas - bandyti, bandyti ir dar kartą bandyti.
 
4. Susitelkimas ir lengva disciplina
 
Susitelkime ir susikoncentruokime į vieną dalyką ir nesiblaškykime per daug kitur. Matykime savo tikslą ir nuoširdžiai jo siekime. Pabandykite atsisakyti naktinio blaškymosi mieste, po klubus su alkoholiu ir grįžimo paryčiais. Tai pakeiskime vyno taure ar alaus bokalu su bendraminčiais vakare, bendraujant ir gvildenant įdomias, naudingas temas.
 
5. Stumkime save į priekį
 
"Push yourself . Physically, mentally, you gotta push, push, push." - David Gallo
 
Stumkime save nuo drovumo ir nedrįsimo kažko paklausti, ar kažkur nueiti. Būkime drąsus, bei pasitikintys savimi ir tai ką darome. Ne abejokime kažkuo, o tiesiog darykime.
 
Drovumą ir abejones - pamirškime ir ištrinkime!
 
Kaip ir minėjau, mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Jeigu manysime, kad mes per prasti, kad galbūt neįmanoma to pasiekti - taip ir bus. Jeigu sieksime ir tikėsime, kad viskas įmanoma, kad mes būsim geriausi pasaulyje - taip ir bus, o jei ne tiksliai taip, tai bent jau arti to.
 
Beabejo, nevisada lengva save pastumėti ir padrąsinti. Tuomet tam turime savo mamas, kolegas ir bendraminčius. Visada pastūmėkime savo draugus ar gimines į priekį, suteikime jiems pasitikėjimo.
 
6. Parodykime save, bei savo veiklą
 
Dauguma sako, jog nori būti millionieriais. Puiku! Sukurkime vertę, kurią žmonės norės pirkti. Žmonės dažniausiai perką daiktą, kuris jiems suteiks tam tikrą vertę ar jausmą.
 
Geriausias pavyzdys yra Steve Jobs, kuris sukūrė itin vertingą prekinį ženklą - Apple. Puikiai žinome, kad žmonės Apple produktus dažniausiai perka dėl obuoliuko, kuris jiems suteikia gero įvaizdžio ir patogumo jausmą.
 
Neslėpkime savo idėjų, sudarykime planą, kaip mes jas pateiksime ir sukursime vertę, kurios norės žmonės.
 
7. Idėjos
 
Ką daryti, kad kiltų idėjos? -
 
Klausykite ir stebėkite aplinką
Būkite smalsus
Dažnai klauskite kitų ir savęs
Analizuokite ir spręskite problemas
Susipažinkite su įdomiais žmonėmis
 
Pasakokime savo idėjas kitiems, klauskime ar mūsų idėja jiems padėtų. Klauskime patarimų ir nebijokime, kad mūsų idėją kažkas pavogs! Tai yra dažna daugelio baimė, neatskleisti idėjos, nes ji yra tokia gera ir vertinga, kad jeigu kažkas sužinos iškarto susikraus turtus ir ją pavogs. Taip nėra.
 
Pailiustruosiu tai itin gera Ilja Laurso fraze: "Idėja yra niekas - darbas yra viskas." - Ilja Laurs
 
8. Nepasiduokime ir bandykime daug kartų
 
Statistiškai 1 iš 9 idėjų būna pasisekusi, tad nebijokime bankrutuoti. Ištikrųjų bankrotas yra pakankamai geras dalykas, nes save atlaisvini naujoms idėjoms ir įgauni itin vertingos patirties.
 
Su kiekviena nesėkme, didinsime savo tikimybę pasiekti kažko daugiau, tad jokiu būdų nepasiduokime. Bandykime, kurkime, bankrutuokime, vėl bandykime, ir vėl nebijokime kristi, bet vieną kartą tikrai pasiseks, nes būsime įgavę itin daug patirties ir žinių.
 
 
Pabaigai
 
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad tai yra vieni didžiausių dalykų vedantys link sėkmės. Turėkime visada tai galvoje, prisiminkime ir tobulėkime kartu.
Šį straipsnį rašiau turėdamas tikslą suteikti žinių apie šiuos 8 kertinius dalykus, bei motyvuoti. Motyvacijai taip, pat pridedu itin motyvuojantį ir įkvepianti trumpą vaizdo įrašą:
 
http://www.youtube.com/watch?v=NAeha727ZWI
 
http://2.bp.blogspot.com/_6V01X5ZC6hY/TUXsaXHt9hI/AAAAAAAAAGo/b7mCeubge4I/s1600/8ToBeGreat_Poster_White.jpg

Jie labiau galvoja kaip mokesčių nemokėti, o ne kaip klientus laimingais padaryti. :) Visi bėga iš ten.

Geriau neg Lietuvoje? Are you serious? Dirbti 72 valandas į savaitę, 6 dienas į savaitę ir gyventi name, kur gyvens 8-10 žmonių, ir kambariu dalintis su kitu asmeniu???

nieko gero, reiks ieskoti kitu portalu, nes papildomai isaugo ir skelbimu talpinimo mokesciai kai kuriose kategorijos. buvo 1lt dabar 3lt ir pan...
Jau plesikauja.

lietuvoj dar ne tokiu pavyzdziu rastum,po 30 metu gyvena ir lietuviskai nemoka :lol:
 
negi tai normalu?

greičiau draugė įmerkė savo pinigus ir kabina visiems makaronus kad tik kuo greičiau surinktų tą reikiamą žmonių kiekį ir vis dar naiviai tikisi lengvų pinigų. Mažiau tokių draugų...

Kai buvo 10 metų, ėjau su draugu iš mokyklos ir kažkaip žvilgtelėjom į skelbimų lentą, ten pamatėm skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Draugas iš karto atsisakė, o aš ta patį savaitgalį, šaltą žiemą, su broliu nuvažiavom jų rinkt. Kitą savaitgali, jau be vyresnio brolio, galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, o jų surinkt neįmanoma, tai aš pasiūliau draugams padėt rinkt, bet už mažesnę kainą, tai suorganizavau jiems ir kelionę į mišką, pririnkom žiauriai daug atsimenu per visą savaitgalį. Taip būdamas ketvirtokas ne tik labai padoriai užsidirbau, bet ir įdarbinau 3 draugus. :D

Kitaip sakant: Pinigas daro pinigą.

Sry matau kompiuteriuose nulis žinių jei žiūri tik i parametrus.

Jei konkrečiai apie tokį pat, koks skelbime, tai manau, panašiai ir vertas, kiek skelbime nurodyta, su sąlyga, kad OS legali ir nieko iš originalios komplektacijos netrūksta.
 
Teko nemažai laiko prie panašaus, tik vos senesnio (su Core 2 Duo ir žemesne rezoliucija ekrano), padirbti, tai labai tvirtas ir rimtas daiktas, baterija kaip tokio griozdo laikė daugiau nei adekvačiai. Nešiotis tokios kaladės tikrai nenorėčiau, sveria daug ir klaviatūra nepaliko gero įspūdžio - Probook 4540S ir 450 modelių klaviatūros žymiai patogesnės greitam spausdinimui, tyliau dirba.
 
Tokio kompo pirkėjai labai specifiniai - vaizdo plokštė labiau skirta braižymui, o ne žaidimams. Čia tiems, kam reikia visiško patikimumo ir tvirtumo, o ne apgailėtino plastmasės gabalo su naujausiais viduriais ir tragiškos kokybės ekranu, touchpadu, baterija.
 
EDIT:
kam jis atrodo vertas tik 600 - tai siūlot variantus - mielai priglausiu bent vieną už tiek. Gal net visus du ;)

Mano panašus, 6910p, už 300 berods gavau. ;)
Oi, mano silpnesnis ir mažesnis bet panašus iš išvaizdos. 600 manau kainuotų, nors skelbime kaina tai kosminė :)

Jie patys sau faini :D

Sveiki, šiandien gal jau kas matėt, bet kas nematėt, galėtumėt paskaityti, kaip Darbo partija internete (soc. tinkle) daro kažkokią taktiką (net nesuprantu kas tai per taktika) ir sakyčiau viskas labai taikliai apgalvota. Bet štai kažkas nepatingėjo skirti laiko ir sujungė visus taškus, dabar viskas atrodo labai juokingai, o gal neilgam? :)
 
Pristatau straipsnį, kuris privers nusišypsoti :) http://rzaloga.blogspot.co.uk/2014/03/didziausia-meile-darbo-partijai-jaucia.html
 
Jūsų nuomonės?