Pereiti prie turinio

KyCaS

Patvirtinti nariai
  • Pranešimai

    3.896
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    6
  • Atsiliepimai

    100%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    KyCaS sureagavo į Giedrius Lietuva prieš ir po krizės   
    Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
     
    ---
     
    Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
     
    Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
     
    Kas, kam ir kokią košę virė
     
    Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
     
    Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
     
    Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
     
    Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
     
    Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
     
    Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
     
    http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
     
    Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

    galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
    dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
    vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

     
    http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
     
    Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

    2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
    kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
    kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
    kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

    Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
     
    http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
     
    A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
     
    Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
     
    Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
     
    http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
     
    Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
     
    Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
     
    http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
     
    BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
     
    Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
     
    Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
     
    Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
     
    http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
     
    Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
     
    http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
     
    Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

    2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
    ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

    Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
     
    Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
     
    Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
     
     
    http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
     
    Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
     
    Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
     
    Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
     
    Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
     
    Tai kaip ten su ta emigracija?
     
    Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
     
    Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
     
    Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
     
    Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
     
    http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
     
    O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
     
    Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
     
    http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
     
    A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
     
    Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
     
    Keli štrichai pabaigai
     
    Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
     
    Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
     
    Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.
  2. Patinka
    KyCaS sureagavo į Samick Meditacija   
    Šioje temoje pabandysiu perduoti savo žinias apie meditaciją Jums, forumiečiai. Paaiškinsiu kas yra meditacija ir pateiksiu kelias technikas, kurios padės tai atlikti.
     
    Pagrindiniai principai:
    Medituojant, pats svarbiausias dalykas yra išlikti čia ir dabar. Tai galioja, kad ir kokią meditacijos techniką naudosite. Minčių gali būti, ir aš užtikrintas, kad bus (bent jau iš pradžių), bet reikia daryti taip, kad tos mintys būtų apie tai, kas vyksta čia ir dabar. Kai tai įvykdysite jūsų protas darysis vis ramesnis ir ramesnis. Minčių mažės, ypač neigiamų. Dėl to pamiršite visus vargus ir darbus, nes DABAR jūs nedirbate.
    Ir dar vienas svarbus dalykas - atsipalaidavimas. Jeigu meditacijos metu jaučiate įtampą kūne, reiškia darote kažką ne taip. Galbūt "bandote" ar "stengiatės" medituoti. To daryti negalima. Turite tiesiog medituoti ir nekreipti dėmesio į tai, kad įvaldyti meditaciją yra labai sunku. Tai ateis su laiku.
     
    Klausymo meditacija:
    Taigi pirmąją techniką, kurią čia aprašysiu pavadinkime klausymo meditacija. Tai technika, kurios metu jūs išlavinsite savo klausymo įgūdžius. Po tam tikro laiko vienu metu sugebėsite priimti daug daugiau garsų ir juos visus girdėti. Muzikos klausymas pasidarys daug malonesnis. Štai ką jūs turite daryti:
    Atsisėskite kur nors, kur yra gana tylu, bet ne visiškai (tarkime gali girdėtis laikrodžio tiksėjimas, kompiuterio ūžimas, įvairūs garsai iš gatvės, pravažiuojančios mašinos, čiulbantys paukščiai ir t. t. Turi girdėtis bent 5-6 tylūs garsai. Kad tokią atmosferą sukurti aš dažniausiai atsidarau langą, nes gyvenu labai tylioje ir ramioje vietoje). Atsisėdę ir užsimerkę pamažu pradėkite klausyti. Iš pradžių išmokite girdėti atskirus garsus ir "judėti" erdvėje pasitelkiant tik savo klausą. Po kelių minučių klausymo turėtumėte girdėti daug daugiau garsų, kurių anksčiau negirdėjote. Tai ir yra tokios meditacijos tikslas - padidinti girdimų garsų intervalą, bet darydami ją kartu dar ir nuraminsite savo protą.
    Čia buvo lengvoji klausymo meditacijos versija. Štai sunkesnė: vienu metu turite išmokti girdėti kuo daugiau atskirų garsų (kadangi esu pradedantysis vienu metu sugebu girdėti tik 3 garsus. Daug metų praktikuojantys girdi 5-6). Tai išlavinti nebus lengva. Pamatysite, kad jūsų protas "neužsičiaupia" ir vis trukdo jums girdėti. Vis kalba ir kalba. Todėl laikui bėgant išmoksite jį "užčiaupti", įvaldysite savo mintis, dėl to jausitės daug geriau (geresnė nuotaika, ramybė ir t. t.)
     
    Čia ir Dabar:
    Sekanti technika, kuria noriu pasidalinti yra kiek kitokia nei tradicinės, formalios meditacijos. Ji vadinama Čia ir Dabar. Įvaldžius ją galima atlikti bet kada ir bet kur. Netgi dirbant. O labai patyrę jogai sugeba tai daryti miegant. Tai puikus dalykas norint save nuraminti ir susitelkti ties pačiu svarbiausiu - dabar. Eikime prie pačios technikos:
    Norint gerai įvaldyti šią meditaciją pirmiausia ją patariama daryti atsisėdus ramioje vietoje. Taip jūs galėsite pasinerti giliau į Dabar. Tai ko gero pati paprasčiausia, bet kiek abstrakti technika. Jūs galite paklausti: Ir kaipgi atlikti šią meditaciją? Bet į šį klausimą tikslaus atsakymo nėra. Tiesiog būkite dabar. Jauskite (matykite, girdėkite, užuoskite) kas vyksta čia ir dabar. Stebėkite savo kūną, kvėpavimą. Stebėjimo būsena turi užgožti jūsų mintis. Gerai įvaldę šią meditaciją pradėkite tai daryti vaikščiodami ar darydami kokį nors darbą. Tai padės jums nusiraminti, nes kai stebėsite, pamatysite nuostabių dalykų. Bet kad juos išvystumėte, mintys turi būt jeigu nesustabdytos, bent jau pristabdytos. Dar kartą apibendrinsiu ką daryti atliekant tai: būkite dabar. Ne praeityje, ne ateityje, o dabar. Ne savo galvoje, o dabar. Ne mintyse, o dabar. DABAR. Tai tiek.
     
    Sąmoningumo meditacija:
    Tikslaus lietuviško pavadinimo šiai meditacijai nežinau, tad pavadinkime ją sąmoningumo meditacija (mindfulness meditation). Dar kitaip vadinama Vipassana. Tai pagrindinė budistų meditacija, arba kitaip tariant, tiesiausias ir greičiausias kelias į nušvitimą. Nors jūsų siekiai ir ne tokie, pasiekti nušvitimą gyvenant modernų gyvenimą praktiškai neįmanoma. Bet vistiek ši meditacijos technika yra labai naudinga. Ji išmokys jus ramiau žiūrėti į skausmą, emocijas, mintis ir t. t. Pagrindinis dalykas, kurį duoda ši meditacija - objektyvus požiūris į tuos dalykus, kurie sukelia jums kančias (neigiamos, destruktyvios mintys ir emocijos, fizinis skausmas). Tai smegenų plovimas (gerąja prasme). Gerai. Tad eikime prie teorijos:
    Taigi kiekvieną akimirką mes ką nors jaučiame (mintys, emocijos, kūno pojūtis, skonis, kvapas, vaizdas, garsas). Visi pojūčiai yra malonūs, nemalonūs ir neutralūs. Nemalonių mes stengiamės išvengti, neutralius ignoruojame, o maloniais mėgaujamės ir nenorime, kad jie dingtų, o kai dingsta, nusiviliame ir kartais nesugeba judėti toliau. Šios meditacijos metu turėsite priimti viską kaip yra. Tai prives jus prie suvokimo, kad viskas šioje žemėje nepastovu, laikina, beveik niekuo neįmanoma savęs patenkinti. O dabar prie technikos:
    Atliekant šią meditaciją pastoviai turite kartoti mantrą (kokį nors žodį), kuris nukreips jūsų protą link meditacijos objekto. Iš pradžių turite koncentruotis ties savo kvėpavimu. Jauskite kaip kyla ir leidžiasi jūsų pilvo sritis. Stebėkite. Kai pilvas pakyla, mintyse sakykite "kyla", o kai leidžiasi, sakykite "leidžiasi" ir laikykite koncentraciją ties ta sritimi kol ateis koks nors stimulas (tarkime mintis). Kol mintis tęsiasi kartokite "mintys" ir stebėkite atėjusį minčių srautą, kad ir koks jis būtų ilgas, kol jis pasibaigs ir mintys nutils. Kai nutils, vėl susitelkite ties kvėpavimu kartodami mantrą. O atėjus bet kokiam stimului mantros pagalba susitelkite ties juo ir stebėkite. Pavadinkite stimulą tuo, kas jis yra ir suprasite, kad mintis tėra mintis, pyktis yra nieko daugiau kaip emocija, o skausmas - tiktai skausmas. Šiandien tiek.
     
    Jeigu beskaitant kilo kokių nors klausimų, klauskite arba jeigu patirsite ką nors įdomaus, pasidalinkite.
  3. Patinka
    KyCaS gavo reakciją nuo Edikaz PP pinigų pervedimas į Zoom Web saskaita   
    nebejuokauk...
     
    ZOOM WEB galimybes paypale:
     
    Gali persiusti paypal pinigus i ZOOM kortele.
     
    Negali isimti pinigu is Korteles ir apmoketi per Paypal ( ADD FUNDS negalima ).
     
    Verifed galimybe veikia ! ( neveikia VISA ZOOM turetojams )
  4. Patinka
    KyCaS gavo reakciją nuo Aura7777565 Nauja narė   
    neklausyk tu durneliu kurie paneles nera mate... B-) viskas cia gerai :) manau ir toliau bendrausi forume ^_^
  5. Patinka
    KyCaS sureagavo į Boulevard Nauja narė   
    Būtų viskas gerai, jeigu neatsakinėtum kiekvienam iš eilės į bet kokią žinutę, o tiesiog ignoruotum. Dabar kas pasako kokią nesąmonę, tu tuoj cituoji ir t.t. Kam to reikia. Prisistatai? Šaunu, nuotrauka? Puiku. Štai ir viskas. Kam ko reikės, tegul į PM parašo ir pasiteirauja. Mano nuomonė tokia būtų.
  6. Patinka
    KyCaS sureagavo į Evaldas Keliaujame į... Braziliją: Rio de Žaneiras / Rio de Janeiro S01E08   
    Jau aštuntoji laida! Šį kart keliaujame į Rio De Žaneirą! Kaip visada laukiame pasiūlymų, pageidavimų, pastabų! Jeigu laida patiko spaudžiame like ir subscribe! Gero vakaro ir linkime, kad praleistas laikas žiūrint šią laidą nebūtų nuėjęs veltui :)
     
    http://www.youtube.com/watch?v=4xuOCuwU2AI&feature=youtu.be
     
     
     
    Praeitos laidos, kuriose keliavome į:
     
    Niujorką - Keliaujame į... JAV: Niujorkas S01E01
    Los Andželą - Keliaujame į... JAV: Los Andželas S01E02
    Čikagą - Keliaujame į... JAV: Čikaga S01E03
    Majamį - Keliaujame į... JAV: Majamis S01E04
    Honkongas - Keliaujame į... Kiniją: Honkongas / Hong Kong S01E05
    Dubajus - Keliaujame į... JAE: Dubajus / Dubai S01E06
    Mančesteris - Keliaujame į... JK: Mančesteris / Manchester S01E07
     
    Mes facebook'e!
     
    https://www.facebook...LaidaKeliaujame
  7. Patinka
    KyCaS gavo reakciją nuo Vidma M Noriu kardo   
    paskaites tema tai cirkas cia .. :D zmogus katana vadina katinu, o kiti mano jog tai tikras katinas XDD
  8. Patinka
    KyCaS gavo reakciją nuo Aura7777565 Nauja narė   
    neklausyk tu durneliu kurie paneles nera mate... B-) viskas cia gerai :) manau ir toliau bendrausi forume ^_^
  9. Patinka
    KyCaS sureagavo į Aura7777565 Nauja narė   
    tai drąsi, kad foto įdėjau tai dėmesio noriu, norėčiau dėmesio į lauka eičiau o ne prie pc būčiau nes mano gyvenimas nėra virtualus :))
  10. Patinka
    KyCaS gavo reakciją nuo EdvinasJ Dėmė ant ekrano   
    deme daznai buna nuo paspaudimo / nuo pixelio pazeisto + buvo taip jog pc isjungtas ir buvo dregna patalpoje, tada ijungus pixelis isilieja ir pasidaro deme, + cia normalu nes pixeliui isiliejus daznai keicia ekrana + kame pliusas jog jei butu tik pixelis mires garantija nekeistu ekrano, o kai deme keicia :P
  11. Patinka
    KyCaS gavo reakciją nuo AndriusKaz Pagyrimas cloud.lt   
    o cool aciu gera reklama + pasidare tik tik ieskojau sau hosto :D
  12. Patinka
    KyCaS gavo reakciją nuo AndriusKaz Pagyrimas cloud.lt   
    pagal mane kadangi nesu superinis programeris tai man supportas labai daug ka reiskia :) kadangi tenka susidurti su neisprestais klausimais, o per email bendrauti nelabai malonu :)
  13. Patinka
    KyCaS gavo reakciją nuo Edikaz PP pinigų pervedimas į Zoom Web saskaita   
    manau puse lietuvos kas paypal naudoja ir nori pervesti i kortele tai ima SEB Virtuon nes geresnes nemaciau dar turiu ir swed bet swed privalumas tik greiti pervedimai tarp lietuvos zmoniu :)
  14. Patinka
    KyCaS gavo reakciją nuo Edikaz PP pinigų pervedimas į Zoom Web saskaita   
    manau puse lietuvos kas paypal naudoja ir nori pervesti i kortele tai ima SEB Virtuon nes geresnes nemaciau dar turiu ir swed bet swed privalumas tik greiti pervedimai tarp lietuvos zmoniu :)
  15. Patinka
    KyCaS sureagavo į Irmantask Pagyrimas cloud.lt   
    Na kiek aš turėjau klausimų, tai tiek per email, tiek per patį uždarbis.lt labai greitai gavau atsakymus.
  16. Patinka
    KyCaS sureagavo į apieviska Webmoney apgavystės   
    rasyk skunda i arbitraza. Jei turi bl ir atestata, tai gali zumokeiti atrodo 10$ ir uzsaldis saskaita iki issiaskinimu
  17. Patinka
    KyCaS sureagavo į Raulynas Pagyrimas cloud.lt   
    Geras bendravimas su klientais ir geros kainos sąntykis visada yra geriausia reklama :)
  18. Patinka
    KyCaS sureagavo į Irmantask Pagyrimas cloud.lt   
    Pagelbėjo atsakant daugybę klausimų (o jų buvo tikrai ne vienas, atsakymai buvo greiti ir aiškūs), nepagailėjo laiko atlikti tam tikrus pakeitimus hostinge.
    Ir kas svarbiausia suteikė puikias paslaugas (hostingą pagal mano pateiktus reikalavimus) už stulbinamai mažą kainą.
    Taigi pagaliau radau hostingą kuriame tikrai ilgai apsistosiu ir jiems atvesiu dar ne vieną klientą.
    Dar noriu pagirti už patogų valdymo skydą (cp.cloud.lt) tiek už DirectAdmin, 100 kartų lenkia visokius serveriai.lt ir panašiai.
    Rekomenduoju visiems išbandyti cloud.lt paslaugas.
  19. Patinka
    KyCaS sureagavo į geras1 Šansai gauti barako kambarį vietiniam.   
    zjbs barake gyvent.
  20. Patinka
    KyCaS sureagavo į Justinas Ar egzistuoja talentai? 7-as Justino vlog'as   
    Ir taip ir ne. Turiu justinasv.net, bet tai jau greit nebus pagrindinis mano puslapis. Pamažu statau naują, tiksliau turinį jam kuriu :)
  21. Patinka
    KyCaS sureagavo į Justinas Ar egzistuoja talentai? 7-as Justino vlog'as   
    Sveiki,
     
    nors kurį laiką buvau apleidęs, bet nusprendžiau vėl video blog'ą sukurt. Tik šį kartą įdomi jūsų nuomonė ne apie patį vlog'ą, tačiau jo turinį.
     
    Vis susiduriu su žmonėm, kurie save netalentingais kažkam laiko, bet paklausus kiek darbo įdėjo, visada atsakymas būna numykimas kažkokio neaiškaus laiko vieneto. Pakapsčiau šį kartą atidžiau šią temą ir supratau, kad net didieji genijai nebuvo nuostabūs nuo pirmų dienų. Mokytojai, valandų valandos praktikos ir visiškas susitelkimas į vieną tikslą buvo norma. Tuomet pamąstau - jei kiekvienas iš mūsų taip susitelktume į vieną sritį ar staiga netaptume "talentais"?
     
    http://www.youtube.com/watch?v=znR-s8Lgkq4
  22. Patinka
    KyCaS sureagavo į Arvydas Pasisveikinimas   
    Gauruotarankis diedas iš Panevėžio tikėjosi sulaukti jaunų berniukų nuotraukyčių ...
     
    dziu-mAn-dzy, tikiuosi, kad nespėjai išsiųsti :rolleyes:
  23. Patinka
    KyCaS sureagavo į maruxz Straipsnis: Kaip parašyti SEO straipsnį, jei esate visiškai beraštis?   
    Visada sakau žmonėms, klausiantiems, kaip man pavyksta rašyti, kad rašymas yra Dievo duota dovana. Negali išmokti rašyti, tiesiog sugebi tai arba ne. Gramatinės klaidos? Jos yra menkniekis, ypač, kai tekstas yra internete, kur bet kada galima pataisyti, duoti perskaityti draugams ir pažįstamiems. Stilius? Čia jau prasčiau, nes reikia labai daug skaityti ir domėtis literatūra, kad galėtum pritaikyti arba išdirbti savąjį stilių. Taip pat reikia daug rašyti.
     
    http://seo.straipsnis.lt/wp-content/uploads/2012/06/tekstai-skaitytojui-seo-620x594.jpg
     
    Jei žmogus sugeba tai daryti – jis tą daro su malonumu. Jei nesugeba – ieško, kas tai gali padaryti už pinigus. Taip gimė mano verslas Rasytojas.lt, tačiau šį kartą ne apie tai.
     
    Interneto rinkodaros srityje SEO užima labai garbingą vietą. Verslininkai domisi galimybėmis, kaip daryti SEO patiems. Čia padeda įvairūs SEO kursai, seminarai, mokymai. SEO paslaugų teikėjai jau turbūt man grūmoja pirštuku „niu, niu, niu..." :) Tiek to, į jūsų daržą nelįsiu labai giliai – tik peršoksiu per tvorą, susirinksiu ko man reikia ir atgal... ;) Verslininkai bando daryti SEO patys savo jėgomis ir to niekas negali uždrausti. Tik po ilgų valandų darbo, nesėkmių ir nusivylimo yra nusprendžiama taupyti laiką ir samdytis profesionalus.
     
    Nepaisant visko, kažkas turės pakankamai kantrybės ir laiko. Šis straipsnis skirtas jiems.
     
    Sužinojote apie geriausią būdą kurti savo nuorodų tinklą (linkbuilding) – SEO straipsnių publikavimą? Puiku. Galite pradėti nedelsdami. Pirmas žingsnis – SEO straipsnio rašymas. STOP! Nemokate rašyti straipsnių, o juo labiau SEO? Nieko tokio – pamokysiu.
     
    SEO straipsnio specifika
     
    Pirmiausiai noriu pristatyti, kas tai yra tas SEO straipsnis. Tai gana neaukštos kokybės tekstas, kuriame yra pristatomas tam tikras verslas, paslauga, produktas ar objektas, susijęs su jūsų puslapio veikla. Straipsnio esmė nėra reklamuoti jūsų prekės ženklą ar įmonę, o tik patį produktą. Visas straipsnis turi tik vieną tikslą – kažkurioje vietoje ant atitinkamo raktinio žodžio uždėti "dofollow" nuorodą į jūsų puslapį.
     
    Esmė aiški? Susijusi tematika su jūsų verslu + netiesioginė reklama + [raktažodis] + nuoroda.
     
    Kokios apimties yra SEO straipsniai – mažiausiai 200 žodžių. Kuo ilgesni, tuo geriau, bet ar bus jie naudingi skaitytojui – didelis ir vis dar atviras klausimas.
     
    Kiek raktažodžių reikia tekste? Lygiai 4. Vienas jų turi būti straipsnio pavadinime, tada antras – straipsnio pradžioje, pageidautina pirmame paragrafe, trečias – straipsnio viduryje, o ketvirtas – link galo priklausomai nuo teksto ilgio. Girdėjote, kad 1% viso teksto? Taip, kažkada buvo ir 2,5%, ir 1% ir kiek tik nori, skambiai vadinama keyword density, tačiau dabar situacija pasikeitė, nes per daug raktinių žodžių yra negerai.
     
    Viskas, žaidimo taisyklės aiškios.
     
    SEO straipsnio rašymas
     
    Žinome raktažodį ir kiek kartų jį reikia paminėti, žinome straipsnio apimtį, reikia pradėti dirbti. Labai daug rašytojų pirmiausiai sugalvoja temą, o tada jau rašo apie tai, ką sugalvojo. Jūs padarykite kiek kitaip. Negalvokite straipsniui pavadinimo ir temos – tiesiog pabandykite parašyti pagal tam tikrą schemą.
     
    Schema yra tarsi nedidelis straipsnio planas, kuris leidžia parašyti patį tekstą nenukrypstant „į lankas". Štai tokios schemos pavyzdys:
     
    1 paragrafas. Pristatome verslo aplinką:

    Paminime istoriją, palyginame su dabartimi;
     
    Paminime aprašomą objektą;
     
    Objektą pristatome kaip naujovę arba ekskliuzyvą.
    2 paragrafas. Pristatome objektą:

    Pateikiame technines charakteristikas;
     
    Pristatome kainą;
     
    Pristatome galimybes ir perspektyvas.
    3 paragrafas. Apibūdiname objekto tikslinę auditoriją:

    Pristatome, kam objektas yra skirtas, paminime praeitį ir dabartį.
     
    Pristatome, kas dar objektu galėtų naudotis, bet to nedaro dėl tam tikrų priežasčių.
    4 paragrafas. Pateikiame objekto naudą tikslinei auditorijai:

    Pateikiame esminius 5 dalykus, kuo objektas yra naudingas;
     
    Pateikiame užuominą, iš kur gauti daugiau informacijos apie jį.
    5 paragrafas. Pateikiame informaciją, kokią gyvenimo problemą objektas išsprendžia ar gali išspręsti.
    6 paragrafas. Apibendriname:

    Primename kainos ir kokybės santykį;
     
    Užsimename apie reikalingumą ir naudą;
     
    Pateikiame informaciją, kur galima įsigyti/užsisakyti/pasinaudoti.
    Viskas, jūsų straipsnis baigtas!
     
    Na va, ir vėl prasideda... Sakote, „lengva pasakyti, sunku padaryti"? Gerai, pasižiūrėkime, kaip ši sistema veikia realiai. Išsirinkime verslo sritį, tarkime, statybinės medžiagos. Objektas – stogai. Raktinis žodis – stogai.
     
    1. Prieš dešimtis tūkstančių metų pirmieji žmonės pasistatė savo pirmąjį namą iš medžio. Kad nelytų lietus, jie šakomis uždengė pastatytas sienas. Vėliau ant šakų pradėjo drėbti molį, kuris saulėje sudžiūva ir padaro tvirtą dangą. Taip atsirado pirmieji STOGAI. Per tūkstančius metų statybos esmė nepasikeitė – ir dabar stogdengiai ant pastatytų sienų dengia stogus. Skiriasi tik statybinės medžiagos. Stogų danga gali būti pati įvairiausia. Tai čerpės, betoninės plokštės, keramikinės plokštės, skarda ir t.t. Technologijos tobulėja, todėl dabar naudojamos tik išskirtinės ir kokybiškos medžiagos. Nuo namo stogo kokybės priklauso namo energetinė klasė, efektyvumas ir funkcionalumas.
    2. Mūsų siūlomos stogų dangos yra aukščiausios kokybės .....iškos stogo dangos. Jų technologija gyvuoja nuo xxxx-jų metų. Per šiuos metus mokslininkai ir statybininkai ją ištobulino, todėl dabar galime džiaugtis įspūdingais rezultatais. Kaina priklauso nuo stogo ploto ir naudojamų technologijų. Pasikonsultuokite su mūsų vadybininku, ir jis pateiks tikslius paskaičiavimus. Sumontuoti STOGAI yra ilgaamžiški, jiems suteikiama 20 metų garantija.
    3. Mūsų įmonės siūlomi STOGAI yra skirti privačių gyvenamųjų namų savininkams, įvairioms įmonėms, turinčioms gamybines patalpas, sandėlius, ūkininkams ir visiems, kas nori turėti ilgaamžį ir patikimą stogą. Seniau ši technologija buvo prieinama tik užsienyje, o dabar ji atėjo ir į Lietuvą. Nors mūsų stogo danga Lietuvoje jau 20 metų, vis dar yra daugybė pastatų su asbestiniu šiferiu, kuriuos būtina renovuoti. Pagrindinė renovacija prasidėtų nuo stogo pakeitimo nekenksminga ir patikima technologija.
    4. Kuo naudingi mūsų stogai?

    Stogo medžiagos yra sertifikuotos Europos Sąjungoje. Puikus kainos ir kokybės santykis. Stogus montuoja tik patyrę profesionalai, todėl jiems suteikiama 20 metų garantija. Yra galimybė rinktis įvairių spalvų ir dydžių stogo medžiagas. Jei neturime sandėlyje, užsakome ir atvežame per 2 savaites.
    5. Su mūsų stogais jūsų pastatas atrodys estetiškiau, taip pat sutaupys energijos iki 25% (priklausomai nuo sienų konstrukcijų ir apšiltinimo). Mūsų stogai yra pritaikyti Lietuvos oro sąlygoms, todėl atsparūs drėgmei ir saulės spinduliams – nepraleidžia drėgmės ir karščio, todėl namo palėpėje bus galima įrengti atitinkamos paskirties patalpas.
    6. Mūsų stogų dangos pasižymi idealiu kainos ir kokybės santykiu, tačiau, kaip ir kiekvieną investiciją, taip ir šią turite gerai įvertinti. Tai jums padės mūsų kvalifikuoti vadybininkai. Mūsų stogus galite apžiūrėti Vilniuje, Šiaurės miestelyje, arba Ermitažo parduotuvėse. Rimtai pagalvokite apie savo namų ar pastatų renovaciją, pradėkite ją nuo stogo. Dabar tai pats geriausias metas.
     
    Viskas. Daugiau nei 350 žodžių. Idealus tekstas. Belieka tik sugalvoti antraštę. Ji galėtų būti
    Kokybiški STOGAI – visada populiaru
    STOGAI kiekvienam pastatui
    Nebrangūs ir kokybiški STOGAI ir stogų medžiagos.
     
    Svarbu, kad jame būtų minimas raktinis žodis.
     
    Viskas, perskaitote dar kartą kitą dieną, ir straipsnis paruoštas publikavimui. Kodėl kitą dieną? Todėl kad kitą dieną pamatysite tam tikrų dalykų, kurių nepaminėjote, arba kurie parašyti ne visiškai taip, kaip turėtų būti. Galite nusiųsti straipsnį peržiūrėti savo kolegai, draugui ar sutuoktiniui, kuris nebūtinai susijęs su jūsų verslu. Jiems geriau matyti, kas suprantama, o kas ne tekste.
     
    Orientuokitės, kad straipsnio rašymas užima 1 valandą. Jei rašote ilgiau, padarykite pertrauką arba atidėkite kitai dienai. Taip jis bus kokybiškesnis.
     
    Vis dar sudėtinga? Galite pabandyti ir su taure vyno ar bokalu alaus. Paprastai tai padeda, bet ne dėl to, kad aplanko mūza, o dėl to, kad apsiraminate ir atsikratote tų baisių minčių „aš nesugebėsiu", „tai ne man", „oj, koks sunkus darbas!". Kai jų nebelieka, tiesiog imate ir parašote.
     
    Jei ir tai nepadeda, bijau, kad tada belieka tik kreiptis į tekstų rašytojus, kurie tuo užsiima profesionaliai, bet reiktų pasiruošti bendradarbiavimui, nes jie visiškai apie jūsų verslą nesupranta... Čia jau kita tema...
    Linkiu sėkmės rašant savo SEO straipsnius!
     
  24. Patinka
    KyCaS sureagavo į awesomee Prisiminimai apie EURES Lietuva (Papildyta)   
    Sioje temoje papasakosiu viska, ka pamaciau ir ka teko patirti keliaujant per EURES Lietuva. Kaip ir daugelis vasara ieskojau darbo, uzkliuvo akys uz vieno skelbimo, jog reikia darbuotoju Leicesteryje, Anglijoje. Atsidariau paskaitinet, aprasymas buvo gana ilgas, su visom detalem, parasyta firma. Pasigooglinau kas per velnias yra ta EURES Lietuva ir radau visokiu idomiu faktu, pavyzdziui:
    http://www.ldb.lt/eures/
    https://ec.europa.eu/eures/main.jsp?acro=free&lang=lt&countryId=LT&accessing=0&content=1&restrictions=1&step=1
    http://lt.wikipedia.org/wiki/EURES
    Imanoma atknisti ir dar daugiau, zodziu informacijos yra pakankamai apie sitos idarbinimo agenturos (ar kaip ja pavadinti) veikla. Is pirmo zvilgsnio viskas atrode gana graziai itikinamai, darbo pokalbis vyko Siauliuose, darbo birzoje. Vyko ne tik siauliuose, bet ir vilniuje, kaune, klaipedoje, dar kazkur... Atrode viskas rimta, www.ldb.lt ideta pagrindiniame puslapyje nuoroda i sita EURES, o tai tik dar labiau pridejo optimizmo. Na ka gi, pokalbyje teko pristatyti save anglu kalba, pasneketi kur dirbai, ka veiki, kokie hobiai, jog patikrintu ar zinai kas per velnias ir su kuo yra valgoma ta anglu kalba. Siauliuose vyko pirmas susitikimas, musu buvo gal apie 10 zmoniu. Prieme visus, nes pasake, jog jiems reikia 60-70 zmoniu, o mes buvome pirmieji. Darbas buvo zadamas fabrike, spaustuveje. 8-10 valandu per diena, aisku skurdziausias atlyginimas anglijoje, o nuoma nezmoniska - 65 svarai uz savaite. Na mums pasake, jog nuoma nera is pigiausiu. Tuomet visus prieme, uzpildeme kazkokius popiergalius del asmenines informacijos, vardas, pavarde, tel.nr, kur gyveni ir kada nori isvykti. Buvo trys datos: Birzelio 20, 27 ir liepos 5d. Mes su draugu pagalvojome, jog nuvyksime anksciau, bus didesne proga uzsidirbti daugiau pinigu, anksciau pradesim, gal anksciau grysim, arba padirbesim iki galo. Buvo sake, jog kai atvyksime, iskarto bus darbas. Na, iseje is darbo birzos, nuotaikos pagerejo, jog radome kazka, taciau pernelyg nedziugavome, nes klaustuku dar buvo daug.
    Birzelio 20: sutareme 4valanda susitikti su vairuotoju, jog mus paims nuo tam tikros vietos. Autobusiukas atvyko gal puse 5 jeigu ne veliau. Kai pamateme, jog atvyko vos 8 vietu autobusiukas issigandome, taciau pasirodo, jie tik surinko zmones is visu miestu. Vykome su TRANSPAULE firma. Kazkur kryzkalneje atrodo persedome i didesni autobusa, 50 su virsum vietu. Autobusai nebuvo is prastuju. Vaziavo 3 autobusai. Kelione buvo TRAGISKA.
    KELIONE: Susedome visi i autobusus, uztrukome gana ilgai, kol surinko visus zmones, kol atvyko visi autobusai, taciau sitas tai niekis, palyginus kas buvo ipusejus kelionej. Kaune sustoje prie megos vairuotojai sake jog turime apie 30 minuciu laiko, kas parukyt, kas i tualeta, kas grynu oru pakvepuot. Prie megos prastovejom vietoj 30 minuciu 2 valandas, kol sulaukeme kazkokios masinos, is pradziu likome nesuprate, ar laukeme tik tos masinos ar ko nors daugiau. Is masinos tempe kazkokias dezes, siuksliu maisuose. Na bet galu gale masina isvaziavo, mes pagaliau pajudejom toliau nuo lietuvos. Lenkijoj, Vokietijoj ir visur kur stodavome, visur buvo sakoma mums, jog tik 15 minuciu, taciau prastovedavom po 2 valandas. Taigi, naktis, lenkija jau ne per toliausiai, autobuse dauguma zmoniu miega, kadangi naktis. Tarp mieganciuju buvau ir as, kol neprikele kazkokie du kandziai. Pasirodo jie buvo is vairuotoju brigados. Ko jie norejo? Jie norejo jog pravestume cigaretes per lenkijos muitine. Galima pavadinti ir taip, jog tapome kontrabandos tarpininkais. Sie du vairuotojai ejo per autobusa ir siulyte siule, ka jau siule, tiesiog kiso ir uzkalbejo zmogu, jog tasai pasiimtu 4 blokus cigareciu (cigaretes duoda patys) ir passakytu jog jis vezasi juos pats. Kai kurie eme, kai kurie jau vezesi, o kai kurie tiesiog tare griezta ne. Atejo ir iki musu, as prisikeles is miegu is pradziu nesupratau ko jie nori ir ko jie pageidauja, nes pirmas klausimas kuri isgirdau pramerkes akis buvo: kiek cigareciu vezi? Ju nelaimei cigareciu as neemiau, bande itikinti ir kalbejo graziais zodziais, taciau sakiau ne, o kai paklausiau kas man is to, tiesiog nusijuoke, todel su draugu nusprendem kazkam nemokamu pinigu nedalint. Kai cigareciu nepaeememe, ju veidai perkrypo ir visa kita likusi laika i mus ziurejo kreivai, kol vokietijoje pagaliau isdryso prieiti ir islementi kelis zodzius. O buvo taip, jog draugas ejo i autobusa, norejo pasideti pc ir norejo ilipti per priekines duris, kadangi per galines buvo uzsikimse, kai pamate, jog jos uzrakintos, kazka numurmejo sau po nosim ir tada sulauke demesio is vairuotojo. O vairuotojas ne komplimentus atejo padalint, o pakalbet del praeitos nakties. Vairuotojas pasake: Ziuriu cia esi labai mandras, tu man vakar gaidy cigareciu nepaemei ir ragus istumei. Neblogai, kaip is vairuotojo. Nusijuokem uz juos, sedome i autobusa ir myneme toliau, o tada prasidejo kosmarai kaip is siaubo filmu. Kvapu mesmale, kvapu autobuse buvo daugiau negu zmoniu jame vaziuojanciu. Tai koks prigeres vyrukas atsiraugeja tau prie veido, tai koks kandis dvi dienas laikes misraine autobuse (kuprineje) treciaja diena sumasto ja atsidaryti ir suvalgyti, tai kas batus nusimauna dvi dienas raugines, tai kokiai moteriai silkutem pradeda is tam tikros vietos kvepet, zodziu buvo NEIMANOMA vaziuoti. Taip, taip, keliavome 3 dienas. galu gale atvykome i londona, issimetem po kitus autobusus, kam kur reikejo, kam i londona, kam i leicesteri, kam dar kur. Pradejome judeti link savo miesto, buvo like 60 myliu, jas vaziavome 4 valandas. Padoru? Pakeliui sustojome ir 2 valandas laukeme kazkokios masinos, kuri pasiimtu praveztas cigaretes. Kelione truko 3 dienas, ji buvo tragiska. Siandienai tiek, greitu metu aprasysiu visas subtilybes kaip ir kas cia yra daroma su zmonemis, aprasysiu kaip jie moka graziai ir tusciai kalbeti bei pakalbesiu apie patalpu nuoma. Sekmadieniui, kaip pradziai, butu tiek, greitu metu papildysiu.
    Papildymas
    Taigi, kelione buvo tragiska, o dabar pakalbekim apie gyvenima atvykus. Vos atvykome i leicesteri, vienoje aiksteleje musu jau lauke Tomas - tas pats kuris organizavo visus darbo pokalbius Lietuvoje, kelione, zodziu pagrindinis veikejas. Stovejo su dar dviem draugeliais - nuomininkais. Na leicesteryje islipome gal devyni zmones, susodino i masinas ir isveziojo iki namu. Vos su draugu isineseme daiktus i "kambari" kuris buvo vos vienam zmogui gyventi, musu jau prase susimoketi uz nuoma. Draugas pinigus turejo grynais o as korteleje o kai paklausiau Tomo kur cia galima nusiimti pinigu atsove "zodziu karoc iseini po kaire ir ten nu eisi tiesiai GAL ir man rodos bankomatas yra". Nu ka darysi, susiradome siaip ne taip ta parduotuve, nusiemiau pinigu ir vos gryzus gavome kiekvienas susimoketi 130 svaru uz 2 savaites. PRIMINSIU, jog kambarys gyventi vos vienam, o gyvenome dviese. Is viso name gyvenome septyniese. Taigi mikrobanges nera, skalbimo masinos nera, trys saldytuvai is kuriu vienas neveikiantis. Interneto nera, vonios kambarys VIENAS ant 7 zmoniu, ir tai tualetas suluzes, vos nusileidzia. Sienu apacios VISAME name slapios nuo vandens. Taigi uz toki busta i savaite nei 30 svaru neduociau, taciau neturejome kito pasirinkimo. Pries isvaziuojant nebuvo nei namu nuotrauku, nei aprasymo, kad butume galeje susidaryti ispudi iskart. Ir mat problemele dar ta, kad jei jau ruosiesi dirbti per ju agentura, tai ir nuomotis privalai butent ta nama kuri jie duoda. Jei pakeiti busta - netenki darbo. Pakeiti darba - netenki busto. Zodziu ranka ranka plauna. Na ka, idaveme 130 svaru, Tomas pasake kad pirmadieni bukit offise ir isvaziavo kartu su nuomininkais. Na atejo tas pirmadienis nuejome visi septyniese i offisa, atsisviete pasu kopijas, dave popiergalius kur turejome uzpildyti savo adresa varda pavarde zodziu visa kas tik imanoma. Viska atlikus mums pabreze jog NUO KITO PIRMADIENIO busim jau visi very busy, o kai kurie ir jau nuo sios savaites treciadienio jau prades dirbti. Na mes galvojam per ta laika atsidarysim banko saskaitas, susitvarkysim su popierizmu, kad butu galima iskart dirbti. Na taip dienos ejo ir ejo, atejo treciadienis - NIEKO. Atejo savaitgalis - jokiu ziniu. Na galvojame reikia pradeti klausti, nesedet ranku sudejus. Zodziu paklausus zinute(nes i skambucius neatsake) kada pradesim dirbti, atsake cituoju : "pirmadienio gal.. antradieni jau tikrai". Na viena diena jau nusikelia nuo ju minetos frazes "busy". Taigi atejo pirmadienis - jokiu ziniu. Pagalvojome jog butu neprosal nueiti i offisa ir paklausti Tomo ar kokio kito su ta agentura susijusio zmogaus. Paklausus kada dirbsime atsake "siandien jau nebelabai, bet rytoj jau tikrai pradesit, na veliausiai treciadieni". Taigi jau nusikele 2-3 dienos nuo ju "busy" savaites. PRIMINSIU, jog Lietuvoje vykstant atrankoms TOMAS minejo, jog atvyksime sestadieni, dirbsime pirmadieni iskart. Taigi nuo jo tiesos atsilikome jau savaite. Atejo antradienis - nieko. Atejo treciadienis vel teiravomes del darbo ir gavom atsakymo zinute cituoju: "snd nieko". Pradejus po biski kelt tona mums ir neduodant ramybes jam atrase cituoju : "rytoj pietus". Tai vat gavus tokia zinute pradzioj likome nesuprate, bet geriau pagalvojus gal jis mums norejo kokioj nors kavinej pastatyti pietus, na siaip ar taip nieko nepeseme. Atejo ketvirtadienis, galu gale atsiliepe i skambuti, pasake jog gal dirbsime penktadieni ryte gal per pietus. Na ka mes ir vel zingsniavome iki offiso, jame tomo nebuvo, nieko is to gero taip pat nepeseme. Galu gale kai jau viskas "######o", eidami namo stebuklingai sutikome Toma REALIAI. Pabreziu jog tai tas pats kas laimeti vikingu loto. Stovejo su dviem bahuriukais - maroziukais, nuo 19 iki 22 metu amziaus. Na pradejom kamantineti toma kada dirbsime t.t, na tomas atsakydavo "va gal siandien gal ryt, isvezame tik po kelis zmones i darba, val gal is jusu namo paimsiu ka nors nes skundetes kad su pinigais bloga situacija". O kas svarbiausia visi butumet atpazine ta graudu mela, kada tomas sneka ir svaidosi neturedamas kur deti akiu, o jo tie draugeliai prunkstauja sustoje. Dar vienas is ju pasake cituoju : "nesijaudinkit jus del to darbo tiek, duos jums ji. Man preitais metais tiek dave jog vos patempiau". Na pagalvojom kazin ko jam ten tiek jau dave, bet tikrai ne darbo. Zodziu sake pranes penktadieni 12h viska tiksliau ar eisime i darba. Atejo penktadienis, 12:20 sulaukem zinutes "susisiekit su manim per 10 min". Susisiekus jis pasake jog butumem jau siandien eje i darba, taciau negalejo mums priskambinti, sudare jau sarasa, taip kad gal but bedirbsime tik pirmadieni. Taigi nuo Tomos zodziu "dirbsite vos atvaziavus", atsilikome jau 2 savaitem. Zodziu atejo jau ir sestadienis, atejo nuomininkai vel prasyti nuomos, vel viskas is naujo... Dar pamirsau pasakyti, pamenat minejau jog jam reikejo apie 60 zmoniu surinkti. Tai vat visi vaziavo autobusais, mokejo po 450 litu. Kiek suzinojome informacijos tai Tomas nuo zmogaus pasieme 200lt. Visai neblogi pinigai sudauginus kiek zmoniu ir kiek nuo galvos pasieme, jo?
    Tai vat siam kartui tiek. Veliau ikelsiu busto nuotraukas, papildysiu, gal dar ka praleidau.
  25. Patinka
    KyCaS sureagavo į Boulevard Nauja narė   
    Pasirodo, kad ta mada dar neišnyko. Vos pamato merginą ir tuo supuola visi kaip bitės prie medaus. Atrodo lyg sėdėtų užsidarę, vieniši ir neturėtų daugiau ką veikti...
     
    O naują narę noriu pasveikinti su (manau) sėkmingu verslu. Labai noriu pasidžiaugti, kad būdama tokia jauna, jau galvojai apie savo nuosavą verslą. Ne daug tokių merginų yra iš viso. Na, kaip matome, ne už ilgo savo tikslą įgyvendinai ir dabar telieka kopti laipteliais aukštyn, bet nebijoti ir paslysti. Jeigu taip nutiks, nepasiduok ir toliau siek savo tikslų, nes kol kas tau sekasi tai gan neblogai. Linkiu forume susirasti sau naudingos informacijos, kuri galbūt padėtų ateityje tau tapti dar pranašesne už kitus konkurentus.
     
    Kuo didžiausios sėkmės ir iki susitikimų forume!
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...