Tevas LT

Prieš 8,5 mėnesio NASA paleido roverį "Curiosity" skristi į Marsą tyrinėti planetos, pagrinde koncentruojamasi ties planetos klimato istorija, geologija, tikrinimu ar kada galėjo būti gyvybės marse bei informacijos rinkimu ateities misijomis su žmonėmis.
 
"Curiosity" didžiausias ir daugiausiai įrankių turintis roveris iki šiol nusiųstas į Marsą.Dydis prilygsta automobiliui, svoris 900kg.Varomas atominiu varikliu.Detaliau apie įrankius kuriais aprūpintas roveris galite paskaityti čia http://en.wikipedia.org/wiki/Mars_Science_Laboratory
 
Roverio nuotrauka
 
Po 8,5 mėnesių kelionės, "Curiosity" rytoj įeis į Marso atmosferą maždaug 20 000 kilometrų per valandą greičiu ir po 7 minučių bus pasiekęs planetos paviršių.Arba sėkmingai nusileidęs arba pabiręs dalimis marse.Laikom kumščius dėl pirmojo varianto, iki šiol viskas veikė kaip planuotai, tačiau įėjęs į marso atmosferą roveris ,laikinai iki kol nusileis, praras kontaktą su žeme ir nusileidimo procesas bus kompiuterio apsiginklavusio 500 000 eilučių kodo "rankose".
 
Kviečiu įsijungti rytoj NASA gyvą transliaciją 8:31 Lietuvos laiku http://www.nasa.gov/multimedia/nasatv/index.html
 

kas liečia Algirdo paminėtą Vokietijos švarą, tai vokietija tikrai labai švari, o berlyno visas gabalas juk buvo Sovietų įtakoje, todėl tam tikrose miesto dalyse ta nešvara ir bardakas akivaizdus, ko visai nepasakysi apie Frankfurtą ar Miuncheną.
kas liečia maistą, tai turint dienos bilietuką galite nepatingėti nuvažiuoti į turkų rajoną Kreuzberg, ten tų kebabinių kaip šieno ir Doneriai reto skonio ir pigumo. Esu anksčiau valges XXL donerį už 2.50 euro.
Keista kad niekas nesusigundė nuvykti iki http://www.tropical-islands.de/ ,vidurį euoropos papulti į tikras pietų amerikos džiungles, tikrai verta dėmesio atrakcija ir pinigėlius už bilietuką tikrai atidirba.
http://www.youtube.com/watch?v=CiltNs6ue1c&feature=player_embedded#!

Taigi, nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais iš kelionės į Berlyną. Rašinėlis bus netrumpas, tad iš karto pasiruoškit popkornų, gėrimų. :D Jau pasiuošėt? Tai pradedam!
 
Viskas prasidėjo dar vasario mėnesio pradžioje, kai netikėtai išvydau, kad nuo vasaros pradžios Simple Express atidaro naują maršrutą Vilnius - Varšuva - Berlynas. Prisiminęs, kad pirmos 5 vietos kiekviename reise būna vos po 10lt., pradėjau kalbinti aplinkinius vykti kartu. Iš karto susidarė visa 5 asmenų grupelė. Bet laikui einant, iš jos likom tryse.
Po kelių mėnesių laukimo pagaliau atėjo ta diena - liepos 13d. vėlyvas vakaras. Vasario 12d. perkant bilietus atrodė tiek daug laiko iki kelionės, bet dabar... atrodo taip greitai praėjo. :)
 
Kelionė prasidėjo nuo Kauno. Tikėjomės, kad būsim kone vieninteliai vykstantys iš čia, bet pasirodo dauguma keliautojų būtent Kaune ir įlipo. Nespėjus praeiti net 2 valandoms, mus jau sveikino atvykusius į Lenkiją SMS žinutės iš Tele2. :D Būnant nuvažiavus nuo Lietuvos sienos dar gan nedaug (<100km.) kažkur toli pievose matėsi daug raudonų lempų, kurios kelių sekundžių intervalu mirksėdavo. Jos sustatytos lyg prie kokios gatvės. Buvom prigalvoję įvairių versijų, bet grįžus namo, internetas davė užuominų, kad tai turbūt buvo vėjo jėgainės. Žodžiu, įdomiai ir keistai atrodė, kai nežinojom tiksliai kas ten.
 
Visą kelionę iki pat Varšuvos už mūsų sėdėjo, emmm... pavadinkim jas Arogantiškos Poniutės (jų buvo net 3!). Viena iš jų pareiškė savo didžiulį pasitenkinimą, kad šalia jos atsisėdo viena iš mūsų bendrakeleivių, nors jos vieta ten ir buvo. Paskui vos ne pusę kelionės juokėsi nežinia ko, dar sugalvojo, kad reikėtų man į sodynę kojas atremti ir retsykiais pasitrankyti. Tikra palaima buvo kai jos Varšuvoje išlipo. :)
 
Vėliau iki Berlyno sekė nuobodi, ilga kelionė autostrada. Nieko kito tik kelias, sienos ir kelio ženklai. VISKAS. Buvo tragiškiausia kelionės dalis (su Arogantiškomis Poniutėmis nelyginu net). Gerai, kad grįžtant šį ruožą pravažiavom nakties metu. Vienas šios autostrados pliusas - puikios poilsio aikštelės. Nemokami tualetai geriau atrodo nei Lietuvoje mokami. Lietuvoje tokius turbūt galėtume rasti tik VIP asmenims skirtose vietose. :D
 
Nuvykę į Berlyną pradėjom ieškoti metro stotelės. Visada atsiranda tokių kurie būna visažiniai, šiuo atveju juo buvau aš. :D "Einam ten, ten tikrai turi būti ta stotelė!" Einam einam, o ten nieko... Nu ok, pasikliaunam moteriškąja puse, ir jau netrukus pamatom nuorodą link metro. :D Nusileidus žemyn prasidėjo dar didesni smagumai - pasirodo blogai atlikau namų darbus, ir nepasižymėjau kaip pasiekti viešbutį nuo autobusų stoties. Čia vėl išlindo didydis visažinis - ant sienos didžiulis žemėlapis, "tuoj aš čia surasiu kaip nuvažiuoti iki viešbučio!". Ieškau, ieškau... Ieškau... Nerandu net kur mes randamės šiuo metu. Nu ok, vėl pasikliaunam moterimis ir grįžtam į autobusų stotį, gal rasim kokį informacijos centrą. Grįžę pamatom interneto kavinę. Bingo! Patys susirasim kaip nuvykti. 1 minutė interneto kainavo 10 euro centų. Kadangi turėjom vien popierinių kupiūrų, reikėjo išsikeisti. Paprašėm tos interneto kavinės darbuotojos (ten kartu ir parduotuvė) pasmulkinti pinigus. Nesutiko. Okay, perkam saldumynų. :D Šiaip ne taip gavę grąžą centais, pajamam interneto 2 minutes. Šiuo atveju mano super galios padėjo! Tik spėjom užsirašyti galutinės stotelės pavadinimą ir internetas baigėsi. Lygiai tą pačią sekundę! :D Bet svarbiausia - žinom kaip pasiekti viešbutį. Grįžtam į metro. Laikas nusipirkti bilietą (pirkom bendrą visai grupelei, visai dienai). Jis kainuoja 15.50 eurų. Įkišom 10 eurų, paskui 50 centų, o 5 eurų kupiūros aparatas niekaip nepriima! Ir viena puse kišam, ir kita, ir dar kita, ir kitą kupiūrą bandėm - NEIMA! Ką daryti? Bandom atšaukti pirkimą. Bet pala, gi 10.50 euro jau sukišta. O jeigu jų negrąžins?! Na ką, bandom sėkmę... Ir... Pinigai išlindo! Tada ėjom prie kito automato (kiekvienoj metro stotelėj yra po 2 - 4 tokius aparatus) ir čia jau pirmiausiai kišom 5 eurų kupiūrą. Valio! Bilietas jau pas mus! Apsipatenkinę vykstam į savo viešbutį. Jį pasiekėm be jokių nesąmonių. :D Kambarį gavom pačiam viešbučio gale ir dar antram aukšte. Buvo keista, nes iš kambario buvo padaryti du kambariai. Viename dvi lovos, o perėjus jį - ir lovos skirtos mums. Pirmojoje dalyje buvo dujinė viryklė, kriauklė, spintelės, bet nei peilių, nei šakučių, nei puodelių, nei puodų, nei arbatinuko, NIEKO nebuvo. Tai kam ta dujinė?... Gal reikėjo iš namų įsidėti kokį puodą, peilį, šakučių, lėkščių, puodelių... :D Dar šiek tiek apie viešbutį - vidiniai kiemeliai (ten jų ne vienas) atrodė lyg rudenį, artėjant žiemai. Kažkokie apleisti, niūrūs... Vonioje viena paskui kitą vaikščiojo skruzdėlės, o kambaryje skraidė kandys. Čia skaitosi 3* viešbutis. Duočiau gal 1* tik. Bet už tokią kainą, kokią gavom, gal ir neblogai. Juolabiau, kad mums reikėjo tik vietos nakčiai praleisti.
 
Sėkmingai įsikūrę išsiruošėm į miestą. Vienos iš bendrakeleivių tikslas buvo - apsipirkimas. Tam turėjom ~2val. Bandėm pasiekti vieną iš parduotuvių, kurioje pagal internetus, kainos yra gan padorios. Čia ir vėl prasidėjo nesėkmės. Parduotuvę turėjom pasiekti su metro, vykstančiu iš Alexandro aikštės stotelės. Ieškom ieškom tos stotelės... Nerandam... Rodyklės, esančios ant kiekvieno kampo, vis rodo kitur (na bent jau taip atrodė), tai 500 metrų liko, tai 1200 metrų. Paėjus kelis žingsnius lentelė rodo jau vos ne 1000m sutrumpėjusį atstumą. Klausi žmonių - parodo kur eiti. Eini - nieko nerandi. Laikas eina, tuoj parduotuvės užsidarys... O MES NIEKO NERANDAM! Galiausiai beveik praradę viltį užsukam į pakelėje užtiktą lyg ir vaistinę, lyg ir kosmetikos parduotuvę. Čia ir prasidėjo apsipirkimai. :D Kainos pasirodė bent kelis kartus mažesnės nei Lietuvoje. Paskui į šito pačio parduotuvių tinklo parduotuvę užėjome kitoje miesto dalyje ir dar papildėm atsargas. Dabar švarūs, kvapnūs būsim iki kitos kelionės į Berlyną. :D Šiek tiek palengvinę pinigines šioje parduotuvėje, patraukėme toliau ieškoti kokios nors rūbų parduotuvės. Galų gale pasiekėme, likus pusvalandžiui iki užsidarymo. Pirmiausiai pasirinkome lietuvaičių, super mamų ir kito forumo moteraičių pasiūlytą parduotuvę. Neva kainos "žeuriai žiamos" ir pasirinkimas didelis. Mhm... Po 5min. palikom tą parduotuvę net neatsisukdami į ją. Kai kurie drabužiai kiek ten kainuoja eurais, tai tiek pat kainuoja lietuviškame akropolyje litais. Taip ir liko bendrakeleivė nenusipirkusi absoliučiai nieko. Beje, ši diena pirkiniams buvo paskirta, nes sekančią dieną (sekmadienį) vėlgi pasak internetų jokios parduotuvės Vokietijoje nedirba.
 
Po tokio didžiulio rūbų shopping'o nusprendėme, kad reikėtų bent jau lauktuvių nupirkti, tai pradėjom ieškoti maisto prekių parduotuvės ar kažko panašaus. Sėkmė iškeliavo vėl viena pasivaikščioti, mus palikdama kažkur, nežinia net kur. Iki daugumos parduotuvių užsidarymo buvo likę apie pusvalandis. O mes nieko dar neradę. Ir netikėtai prieš akis išlindo kažkokia parduotuvė. Užėjom, o ten pasirodo - tik ekologiškos prekės. O visi turbūt žinom kokios kainos būna tų "ekologiškų" prekių. Vis dėlto nusipirkom mineralinio už 1.49 euro. Skonis tai... ewww. Paskui jį net palikom viešbutyje, nes skonis baisesnis už bealkoholinį alų. Beje, paprasta bandelė, kažkas panašaus į arbatines, kur Maximoje nei lito nekainuoja, ten po eurą su centais. Nutarėm geriau badu mirti, negu valgyti nežinia ką ir nežinia už kiek.
 
Grįžom į Aleksandro aikštę. O ten - prieš pat akis kuo didžiausias prekybos centras! Ne, mes nesusinervavom tik "biskį" supykom. :| Biskį. Jis pasirodė įdomus tuo, kad viduje nei viena parduotuvė neatskirta nuo kitos jokia siena ar kažkuo panašiu. Na, bent jau pirmam aukšte, nes į kitus aukštus kilti nebuvo jėgų ir noro. Čia aptikom ir kažką panašaus į lietuviškąją Maximą. Vakarienei sau pasiėmiau vieną šonkaulį (vienas kauliukas, o aplink jį biskį mėsos). Kaina atrodė nedidelė - 0.99 euro. Per gerai, kad būtų teisybė! Mažu šriftu parašyta, kad tai 100 gramų kaina. Tai tokia vakarienė atsiėjo 3.31 euro. :D
 
Prisirinkę visokiausių šokoladų, guminukų ir panašių dalykų, pradėjom ieškotis vietos kur galėtume gauti KAVOS! Pasirodo ne taip ir lengva tai padaryti. Iš toli pamatėme šviečiantį "Tchibo" ženklą (kavos, kuri mums visiems pati mėgstamiausia). Pagalvojom, kad čia tai tikrai gausim kavos išsinešimui arba bent gėrimui vietoj. Naivuoliai. Bet bent nusipirkome savo mėgstamiausios kavos, kuri buvo netik pigesnė nei Lietuvoje, ir žymiai skanesnė (Lietuvoje prekiaujama iš Lenkijos atvežta, o čia berods nusipirkom kažkokiam Vokietijos mieste gamintą). :wub:
 
Apėję kelias užeigas, restoranus ir pan., suradom kavos! Gan nebrangiai - didelis puodelis 2eurai. Išėjus į lauką su kava, kaip tik ant centrinio aikštės fontano krašto atsilaisvino vieta mums. Pagaliau galėjome atlaisvinti savo kojas ir pasimėgauti kava, bei stebėti kitus žmones. O kokių tik čia jų nebuvo - ir juodi, ir balti, ir dideli, ir maži. Pasirodė tarsi būtume pačiame centre žmonių mišrainės. Net pradėjom dvejoti, ar čia bent vienas tikras vokietis yra. Smagu buvo pajusti tą "mišrainės maišymąsi" ramiai sau geriant kavą. Žmonės čia laisvi, atsipalaidavę, atrodo lyg visiškai be jokių rūpesčių, jokio streso... :rolleyes: Ir senukas sau prie kavinės į stiklinę įsipylęs mineralinio, buteliuką pasidėjęs ant stalo, skaito knygą ir mėgaujasi gyvenimu. Nu gražu tiesiog. :) Beje, Vokietijoje kaip supratom nedraudžiama viešose vietose vartoti alkoholio, tai buvo gan keista matyti einančius žmones ir geriančius sau alų, arba prie fontano su stikliuku, arba važiuojant metro - vaikinas skaito knygą, kitoje rankoje alaus buteliukas. Nors kaip matėm geria nemažai žmonių, bet jie prisigėrę (arba tik pagėrę) neina prie žmonių, ir nesikabinėja, kaip įprasta Lietuvoje. Jie žino savo vietą.
 
 
http://img687.imageshack.us/img687/3355/imag0035w.jpg
TV bokštas - geriausias ženklas ieškant Aleksandro aikštės.
 
 
http://img641.imageshack.us/img641/6114/imag0031ob.jpg
Važinėjantis alaus baras Aleksandro aikštėje.
 
 
http://img256.imageshack.us/img256/5796/imag0038lg.jpg
Pastatas prie Aleksandro aikštės.
 
 
 
Galiausiai nusprendėm, kad reikėtų grįžti į viešbutį ir ruoštis rytojui - gi tyrinėsim Berlyną iš pagrindų! Sunkiausias dalykas buvo užmigti ant pagalvės, nuo kurios atrodė lyg galva šokinėtų! Taip taip, ji buvo lyg koks guminukas. Bet nuovargis vis tiek nugalėjo.
 
Ryte tikėjomės atsikelti kokią 8 - 9val., bet... tai pavyko tik po 10val. :D Ir vis tiek nesijautėm gerai pailsėję, atrodė lyg kokią savaitę būtume nemiegoję. Ilga kelionė autobusu daro savo... Bet judėti reikia. Išsi'check-out'inę iš viešbučio sugalvojome jame išgerti kavos. Na, kaina tokia pat kaip ir aną vakarą miesto centre, tik čia kavos tūris beveik trigubai mažesnis. O ir skonis... Na nelabai skanus.
 
Tikėdamiesi, kad paskutinį kartą matom viešbutį ir tą metro stotelę prie jo, sugalvojome, kad reikėtų kur nors pasilikti tuos mūsų nešulius, kurie tik apsunkina kelionę. Prisiminiau, kad autobusų stotyje mačiau daiktų saugyklas. Na ką, ir nukeliavom iki tos autobusų stoties. Čia palikę visus daiktus (jei kam bus naudinga - 24val. daiktų saugojimo kainuoja 4 eurus), judėjom link metro, kol už akių neužkliuvo MAISTAS! Pasirodo, valgyti norėjau aš vienintelis, tai už 2.5 euro nusipirkau gan nemažą sumuštinį. Skonis buvo tikrai geras. Ir net nežinau nuo kokių sudedamųjų jo elementų tas skonis toks geras buvo. :rolleyes:
 
Paskui pirmiausiai atsidūrėme Potsdamo aikštėję. Vos tik išlindome iš po žemės, ir prasidėjo lietus... Akivaizdu, kad sėkmė mus apleido eilinį kartą. Paėję kelis metrus gatvelėmis, nusprendėme, kad reikia traukti tolyn. Ir tik grįžęs namo prisiminiau kodėl mes ten vykom - norėjau aplankyti Sony centrą.
 
http://img546.imageshack.us/img546/6259/imag0008zn.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės. Iš tikro ta siena kairėje pusėje tiesi, lygi tik fotografas kreivas. :D
 
 
http://img228.imageshack.us/img228/9741/imag0001ja.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės.
 
 
http://img228.imageshack.us/img228/891/imag0009oz.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės.
 
Sekantis sustojimas buvo ir vėl Aleksandro aikštė. Nuo jo nusprendėme grįžti prie iš vakaro matytis diiiidžiuuuuulėėėės bažnyčios. Pasirodo čia buvo Berlyno katedra. Bet tai kaaai dydis! Nuotraukose atrodo tiesiog normalaus dydžio pastatas, bet realybėje... Net sunku nupasakoti. Tiek jos dydis, tiek išvaizda yra užburiantys.
 
http://img826.imageshack.us/img826/2803/imag0088z.jpg
Berlyno katedros viršus
 
Savo kelionę toliau tęsėm žymiąja Unter Del Linden gatve, ėjom link Bradenburgo vartų. Pakeliui, prie upės kranto, pasimaišė turgus, o prie to turgaus - keletas vyrų, kurie rengė "loteriją" - atspėk po kuriuo uždangalu yra kamuoliukas ir laimėsi tiek kiek statei. Akių dūmimas tiesiog vidury baltos dienos. Atrodė gan juokingai kaip jis įnirtingai keitinėja vietomis tuos "uždangaliukus" ir kaip jo draugai neva atspėja kur kamuoliukas slepiasi. :D
 
Ėjom ėjom, ir toliau ėjom, ir vėl ėjom kol iš tolo pradėjo matytis Bradenburgo vartai. Tai buvo kone vienintelis objektas kurį norėjau pamatyti. Ir nebe reikalo. Iš ties buvo verti dėmesio. Nesitikėjau, kad aplink jį bus tieeek žmonių, kad net sunku praeiti. Kaip ir įprasta, tokiose vietose pilna uždarbiautojų - kas tiesiog didžiulius burbulus pučia, kas kviečia nusifotografuoti su gyvu didžiuliu meškinu arba beždžione, arba prie Amerikos vėliavos su Amerikos kariu ir t.t. Sunku buvo ilgiau užsibūti prie tų vartų, nes žmonių banga mus tarsi pernešė per juos, ir mes atsidūrėm kitoje jų pusėje.
 
http://img526.imageshack.us/img526/3231/imag0124ozs.jpg
Uždarbiautojai - muzikantai.
 
http://img690.imageshack.us/img690/6536/imag0129ev.jpg
Burburburbulai!
 
http://img443.imageshack.us/img443/8149/imag0134lh.jpg
Vienas iš jų gyvas. Kuris?
 
http://img15.imageshack.us/img15/688/imag0133wf.jpg
Ameeeerika!
 
http://img18.imageshack.us/img18/549/imag0140hl.jpg
Jis netikras! :(
 
 
Vėliau nužingsniavom iki Holokausto memorialo. Atrodo, kas čia yra - betono blokai sudėti skirtingų dydžių ir viskas, bet iš tikro, būnant prie jų, vaikštant tarp jų, tai atrodo kažkas keisto, nerealaus. Nuostabus vaizdas.
 
http://img41.imageshack.us/img41/6416/imag0146lg.jpg
Holokausto memorialas.
 
 
Skrandžiai mums priminė apie tai, kad jau po pietų ir būtų pats laikas ką nors užvalgyti. Prasiėjom prie visą kavinių ir restoranų eilę prie pat Holokausto memorialo, ir nieko dominančio neradom. Kol galiausiai - BINGO! Turkiška užeiga. Viena iš mano svajonių Berlyne buvo paragauti turkiškų kebabų. Teko daug girdėti apie jų skonį, dydį ir visa kita. Aš užsisakiau kebabą lavaše už 4.5 euro. Bendrakeleiviai užsisakė kas tą patį kaip aš, kas kebabą pitoje, kas dar alaus. Paragavęs alaus supratau, kad padariau klaidą jo nepasiimdamas sau. Bet tokias klaidas lengva išspręsti! Alus vadinasi "Efes Pilsener", 0.5 litro bokalas kainavo 3 eurus. Tai turbūt pirmas ir vienintelis alus, kuris man paliko įspūdį. Beje, grįžęs namo varčiau Maximos šios savaitės laikraštuką, ir kaip užsakyta - tą savaitę Maximose alus "Efes Pilsener" kainavo tik 1.95lt! Iš karto jo nusipirkau. Bet... skonis visiškai nuvylė. Eilinis kartus vanduo, kaip ir dauguma alų Lietuvoje. Ech, teks dabar važiuoti į Turkiją vien dėl alaus... :D Aj, dar apie kebabus. Teko girdėti, kad vieno kebabo užtenka dideliam vyrui, bet turbūt aš esu super didelis vyras, nes man buvo gan mažoka to vieno kebabo. :blush: Bet skonis tai žymiai geresnis nei lietuviškųjų.
 
http://img835.imageshack.us/img835/6800/imag0161f.jpg
Tokio kaina 3.80 euro, +3 eurai už alų.
 
http://img69.imageshack.us/img69/3105/imag0164b.jpg
O tokio kaina - 4.50 euro.
 
 
Papietavę patraukėm toliau. Einant užkliuvo už akių uždaryta visa gatvė, prie pat Bradenburgo vartų, ir prie jos stovinti policija. Praėjom ta gatvele, ir pasirodo ten įsikūrusi Jungtinės Karalystės ambasada. Vien dėl ambasados uždaryta visa gatvė, ir akivaizdu, kad ji uždaryta jau gan seniai ir bene visam laikui. Beje, prie pat ambasados įsikūręs viešbutis Adlon, kuris užbūrė tuo, kad pirmą kartą matėm prie viešbučio stovinčius portjė, kurie laukė atvykstančių svečių, kitoje gatvės pusėje stovėjo prabangūs puslimuziniai, o prie jų stoviniavo vairuotojai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys lyg apsauginiai - kostiumuoti, dideli, su juodais akiniais, visą laiką rimti. Žodžiu, jėga. Bet grįžę namo pasižiūrėjom viešbučio kainas... Mhm... Visas gražumas praėjo. :D
 
http://img138.imageshack.us/img138/106/imag0155zj.jpg
O tas viešbutis turi štai tokį stogą.
 
 
Prie pat Bradenburgo vartų yra metro stotelė, iš kurios galite nuvažiuoti tik iki dviejų vietų - Bundestago ir centrinės traukinių stoties. Tai trumpiausia metro linija Berlyne, atidaryta prieš ~3 metus. Mes planavom nuvažiuoti iki centrinės geležinkelio stoties, ir iš ten su kokiu nors transportu grįžti į Aleksandro aikštę, bet... eilinį kartą sėkmės atsiskyrė nuo mūsų. Na, pirmiausiai dar išlipom Bundestag stotelėje ir apžiūrėjom Reichstagą. Dydis ir vaizdas vėl buvo nuostabus. Buvom užsiregistravę pakilimui į tą stiklinį kupolą, ar kaip jį čia pavadinus (:D), bet vėlavom daugiau nei 3valandas, tai net nebandėm patekti vidun. Užteko vaizdų iš lauko pusės ir tų fontanų, kylančių tiesiog iš po žemės. Po to patraukėm galiausiai link geležinkelio stoties. Bet taaaai kaaaai pastatas. :o Man, kaip traukinių mėgėjui, tai buvo vos ne akių orgazmas. Net kelių aukšto geležinkelio stotis, keliasdešimties vagonų keleiviniai traukiniai, masės žmonių. :o Truputį paklaidžioję nutarėm dabar jau tikrai vykti į Aleksandro aikštę, nes ir laikas negailestingai mažėjo... Bet viskas ne taip paprasta kaip atrodo! Pasirodo iš čia važiuoja tik tas vienintelis metro, iki Bradenburgo vartų, ir mums visai iš galvų išėjo tai, kad galim autobusais bei vietiniu traukiniu važiuoti kur tik norim su savo turimu bilietu. Išėję į lauką pamatėm vietinių autobusų stotelę ir autobusą, kuris neva mus turėtų nuvežti iki Zoologijos sodo. Iš karto į jį ir įšokom. Bet... pradėję žiūrėti jo maršrutą, nurodytą ant lubų, paaiškėjo, kad į jokį Zoologijos sodą jis net neužsuka! Tai wtf? :D Pavažiavom vieną stotelę ir pamatę pro langą metro stotelę, išlipom. Nusileidę po žeme, pamatėm, kad mes esam vos viena stotele už savo buvusio viešbučio! Ot sutapimas! Taigi, čia ir prasidėjo bandymas pabėgti iš šitos stotelės, pavadinimu Naturkundemuseum. Įsėdom į reikiamą pusę važiuojantį metro, atvažiavom iki pirmojo sustojimo, t.y. savo viešbučio. Metro kažkodėl ilgai nevažiuoja... Kažkas negerai... Ir netikėtai - jis pradeda važiuoti atgal! Na ką, mes vėl išlipam Naturkundemuseum stotelėje. Laukiam kol grįš metro, ir mus nuveš kur reikia. Sulaukėm. Įsėdom. Nuvažiavom iki "mūsų viešbučio stotelės" ir persėdę į kitą metro išvykims ėkmingai.
 
Su dar keletu persėdimų pasiekėm Aleksandro aikštę. Turėjom dar keletą valandų iki autobuso išvykimo. Vėlgi nusipirkę kavos toje pačioje vietoje kur vakar, įsitaisėm ant fontano krašto ir mėgaudamiesi paskutinėmis akimirkomis Berlyne, dar kartą stebėjom žmones ir aplinką. Ech... Noriu vėl ten. Ten taip gera... :wub:
 
Na, bet viskas turi pabaigą... Taigi išgėrę paskutinius kavos gurkšnius, patraukėm po žeme. Ėjom ne iš karto po žeme, bet pro Alexanderplatz traukinių stotį. Dar pasivaikščiojom peronais, pro kuriuos traukiniai važinėja turbūt kas minutę. Buvo ir toks atvejis, kad vienas nespėjo išvažiuoti, o kitas jau už jo atvažiavo. Galiausiai nusileidę žemyn, aptikom dar parduotuvių (o gi Vokietijoje parduotuvės nedirba sekmadieniais, mhm...) ! Čia dar papildėm visokių švaros prekių bagažą, bei saldumynų. :D Kaip galima nepirkti, kai pieniškas šokoladas, su pilnais riešutais (nu ta prasme "cielais") kainuoja 0.65 euro (~2.25lt), kai Lietuvoje tuo tarpu už tiek pinigų nusipirksi geriausiu atveju pusę šokolado. :D Beje, dar žingsniuojant link metro, kažkokiam tai kioske nusipirkau vaisių mix'ą už 2 eurus - į indelį pridėta pjaustytų braškių, obuolių, ananasų, melionų, vynuogių, ir dar kažko. Skonis tai nerealus. Mmm. :)
 
Tuomet sekė gan ilgoka kelionė metro iki autobusų stoties (~30min.). Tai buvo pati ilgiausia kelionė metro be keitimų, per visą mūsų buvimą Berlyne. Autobusų stotyje praleidom apie pora valandų, sutikdami keletą lietuvaičių. Berlyno autobusų stotis pasirodė gan nemaloni ir mažai naudojama, palyginus su Talino arba Rygos, ar netgi Kauno stotimis. Čia užsuko vos keli autobusai, ir tai pagrinde tik atvežė keleivius, o ne išvežė. Bei patys stoties pastatai seni, nemalonūs akiai...
 
Kelionė link namų buvo įdomesnė, nes nuobodžią autostradą tarp Vokietijos sienos ir Varšuvos pravažiavom nakties metu. Ir dar pliusas, kad nebuvo jokių Arogantiškų Poniučių. :D Tik priekyje sėdėjęs kažkoks musulmonas beveik dvi valandas prakalbėjo telefonu. O šone, bet irgi priekyje, sėdinti mergina stebino ir juokino savo kvailumu, arba šiaip keistumu. Didžiules tašes laikė išsiskėtusi tarp savo kojų, kol Poznanėje sugalvojo jas sukelti virš galvos. O paskui prasidėjo kiti jos cirkai - tai kojas užsikėlė ant lango, tai vos ne vairuotojui ant galvos, per sustojimus vos ne atsispaudimus darė, ir pan. :D
 
Vos grįžus į Kauną, prišoko kažkokia moteris su apklausa - iš kur grįžom, kiek kainavo bilietai, kiek kainavo nakvynė, kiek kainavo maistas, kokiu tikslu važiavom ir panašiai. Po kiekvieno atsakymo aikčiojo "na ir pigiai jūs čia!". :D Ha ha, pavydėkit!
 
 
 
Keletas faktų bei patarimų vykstantiems į Berlyną:
 

prieš kelionę gerai atlikit namų darbus, t.y. susirašykit kaip pasiekti kokį objektą ir svarbiausia - viešbutį (na, nebent turit daug laisvo laiko...);
būkit morališkai nusiteikę ir pasiruošę kvailiems bendrakeleiviams iš šonų, kartais su jais tenka ir pakovoti (pvz. dėl per daug atlenktos sodynės);
pirkit dienos bilietą viešajam transportui. Vienkartinis bilietas kainuoja nuo 2.30 iki 3 eurų, o visos paros bilietas - nuo 6.30 iki 6.80 eurų. Nauda akivaizdi
Berlyne žmonės atsipalaidavę, dėl nieko nestresuoja (arba tai gerai slepia), dėl to smagu pabūti tarp jų;
pirmą kartą gyvenime teko matyti du vaikinus, einančius susikabinus rankomis. Ir aplinkiniams žmonėms čia tai nedarė jokio įspūdžio, jie net neatkreipdavo dėmesio į juos;
teko girdėti, kad visa Vokietija yra labai švari šalis, tvarkinga ir pan., bet pamačius gatves, kelias aikštes, parkus, fontanus, šis mitas iš karto subliūkšta;
taip pat teko kažkur girdėti, kad vokiečiai mandagūs ir paslaugūs, turistams stengiasi padėti. Kiek teko klausti ko nors, tai dažniausiai nueidavo net nesustodami. Dėl mandagumo gal ir pritarčiau. Lietuvoje parduotuvėje retai išgirsi iš žmogaus prašymą pasitraukti, kai nori praeiti - tiesiog brukamasi per žmones, o Berlyne kiek teko susidurti, visada mandagiai pasiprašydavo praleisti.
Lietuvoje įprasta matyti, kad autobusuose, troleibusuose, traukiniuose žmonės sėdi po vieną ir šalia ko nors atsisėda tik tuomet, jeigu daugiau nėra kur arba šiaip pavargsta, o Berlyne - atvirkščiai, žmonės laisvai ateina, atsisėda prie kitų ir važiuoja;
kainos tam tikrų dalykų mažesnės nei Lietuvoje, bet kai kurių dalykų žymiai brangesnės. Bet taipogi skiriasi ir kokybė.
Berlynas tai ne Ryga ar Talinas, kad jam užtektų vienos dienos apžiūrėjimui.
Vykstant į Berlyną buvo net 4 papildomi sustojimai, o grįžtant tik 2. Beje, grįžtant vairuotojai visą kelionę klausėsi radijos. Kaip sėdinčiam beveik pačiame priekyje, tai buvo katastrofa.
Galutinai įsitikinau, kad geriausia keliauti vienam. Keliaujant su grupele, vienas nori eiti vienur, kitas - kitur, trečias išvis nieko nenori. Ir gaunasi balaganas. O būdamas vienas, esi laisvas lyg paukštis. :)
internetas SimpleExpress autobusuose veikia tik Lietuvos teritorijoje, o "planšetėse" filmai tik rusų, anglų ir berods estų kalba. Bet ir taai įdomių nebuvo;
patariu Berlyną apžiūrinėti su nemokamu turu, kuris per beveik 4 val. jums aprodys visas pagrindines Berlyno lankytinas vietas. Registracija čia.
čia planavau parašyti dar kažką, bet pamiršau ką.

 
 
Tai štai toks mano pasakojimas, ačiū už dėmesį ir sėkmės vyksiantiems į Berlyną. ;) Žinau kur tikrai noriu sugrįžti... :wub:
 
*nuotraukų kokybė ne pati geriausia, nes fotografuota su taip vadinama "muiline".

Pirk 3 kuponus ir bus galimybe.

Graikijoje iki Spalio karšta. Bet dabar žiuriu kaip geriau nusigaut, nes ten ta sala ir su auto gerai nusivažiuoja per tiltą. Daugiau žmonių mikriuką pasėmiai ir nuvarai per gerą parą. Dar apelsinų pakeliui prisipi...nai :) man teko Graikijoje su auto važinėt, visai normalus keliai. Ir apelsinų giraičių pakeliui debesys
 
ne ,bet kelto gali ir neprirekti, ten tiltas yra berods didžiausias europoje

Puikus pasiūlymas Graikijoje, savaitė 2 asmenims Evia saloje (100 km nuo Atėnų) tik 100 svarų. Pasiūlymas išindo UK grupiniuose apsirkimuose, todėl kas nebandė gali drąsiai bandyt šią atrakciją, venas pažįstamas jau buvo per juos Maroke, viskas čiki piki. Pinigus sumokėjo mastercard prepaid, užsiregistravo emeilu, dėl viso pikto reikėtų ir paskambinti į viešbutį, nuvažiavo ir gavo apgyvendinimą. Iki Atėnų reikėtų nusigauti pačiam, o iš Atėnų keltu iki salos. http://www.travel24-deals.co.uk/deal/4471/1-week-for-2-people-on-evia-island-in-greece-only-99-instead-of-419/

Sala
 

http://blog.dabasinskas.net/wp-content/uploads/2012/07/MG_1648-640x426.jpg

Kosas - nedidelė (40x8km dydžio) Graikijos sala, nutolusi nuo Turkijos tik per 4 kilometrus. Atostogom tai pakankamai nebloga vieta - visą ten praleistą savaitę oro temperatūra buvo 33°C - 36°C, be lietaus ir debesų. Tiesa, paskutinę dieną prieš išvykimą pasidarė šiek tiek vėjuota.
 
Saloje yra pakankamai nemažai paplūdimių. Problemėlė, kad nemažai jų (ypač mažesnieji) yra pakankamai akmenuoti. Visgi, tas, kuriame praleidome daugiausiai laiko - Kardamenos - buvo smėlėtas ir be akmenų. Paplūdimio restoranų savininkai po 5 eurus nuomoja gultus ir skėčius. Kadangi laikas neribojamas, o ant gultų po skėčio pavėsiu gulėti daug patogiau nei ant smėlio patiesto pledo, tikrai apsimoka susimokėti tą kainą.
 
Kas dėl kainų, prieš vykstant maniau, kad kainos bus šiek tiek didesnės. Važinėjom su autobusais, tai kaina iš vieno salos galo į kitą - ~4 eurai. Maistas: dviem žmonėms sočiai pavalgyti ir atsigerti užtenka 15 eurų.
 
Keletas kitų pastebėjimų apie salą:

Miestuose daug benamių kačių
Saloj nemažai šiukšlių pakelėse
Daug darbo pasiūlymų - matėm nemažai „Staff wanted“ ženklų
Daug nebaigtų ir apleistų (bent jau taip atrodančių) pastatų

Viešbutis
 

http://blog.dabasinskas.net/wp-content/uploads/2012/07/620790_4322715988871_112996823_o-640x480.jpg

 
Buvom apsistoję nedideliam viešbuty pavadinimu „Sunny View“. Viešbutis priklauso šeimai, kuri Koso saloje viešbučių verslu verčiasi apie 40 metų.
 
Kas patiko viešbuty:

Pagrindinis baseinas pakankamai gilus ir ne mažas. Taip pat buvo ir mažesnis baseinas vaikams.
Viešbutis pakankamai tylus. Gal tiesiog užtaikėme atvykti geru laiku, bet kadangi tai mažas viešbutis, nemanau kad jis kada tampa toks triukšmingas kaip didesnieji
Kadangi tai šeimos viešbutis, tai kasdien matai tuos pačius žmones. Tai suteikia savotiško jaukumo
Nemokamas WiFi. Nors ir keliavau atitrūkti nuo darbo, internetas telefone nepamaišė. Nustebino, kad WiFi kokybė buvo geresnė nei kituose viešbučiuose, kur jis mokamas.

Viešbučio savininkai kiekvieną antradienį rengia barbekiu (kaina - 12 eurų žmogui). Kadangi tą dieną keliavome į Koso miestą ir grįžom vėlai, barbekiu sudalyvauti neteko.
 
Be teigiamų dalykų, buvo ir keletas tokių kurie nelabai patiko:

Baseinas užsidaro 20h. Tikrai norėjosi į jį įšokti ir vėliau.
Pusryčiai nebuvo geriausi, kokius teko valgyti. Vienintelis karštas dalykas buvo skrudinta duona. Nors turėjo ir omleto, jis į mūsų pusryčius neįėjo ir kainavo papildomai.
„Vaizdas į jūrą“, kuris paminėtas kaip vienas iš didelių viešbučio privalumų nebuvo toks, kokį įsivaizdavom. Jūra matėsi, tik iki jos matėsi laukai, apleisti pastatai ir metalinės tvoros.

Tiesa, pirmąją naktį dėl uodų praktiškai nemiegojom. Nemaniau kad Kose bus tiek uodų. Antrąją dieną nusipirkom visokių įrankių apsaugai nuo uodų, tai problema išsisprendė. Tiesa, pabandžiau suskaičiuoti, tai ant vienos pėdos virš 80 uodų įkandimų buvo. Tai reiškia ~200 įkandimų per visą kūną per vieną naktį.
 
Aplankytos vietos
 

http://blog.dabasinskas.net/wp-content/uploads/2012/07/IMG_1298-640x426.jpg

 
Pirmas daiktas, kurį nusipirkom nusileidę Kode buvo žemėlapis su pažymėtom lankytinom vietom. Kadangi didžioji dalis lankytinų salos objektų buvo Koso mieste, nusprendėm vieną visą dieną skirti ir nuvažiuoti ten.
 
Nuotrauka viršuj yra ir antikinės turgavietės - Agoros. Pakankamai didelė vieta pilna visokiausių griuvėsių iš Antikos laikų. Taip pat mieste aplankėm Xisto (antikinis gimnaziumas), Odeon amfiteatrą, Hipokrato medį (graikai kalba, kad po juo mėgdavo Hipokratas sėdėti). Dar norėjom į riterių pilį nueiti, bet deja nedirbo.
 
Viena vieta, kurios negalima neaplankyti būnant Kose - Termos. Tai nedidelis jūros baseinas, nuo jūros atskirtas akmenimis. Vandens temperatūra jame yra 40-50°C. Įdomūs patyrimas gulėti tokios temperatūros jūros vandeny.
 
Taip pat vieną dieną skyrėm plaukimui laivu į Nisyros salą. Tai mažytė (~40 kvadratinių kilometrų ploto) vulkaninė sala. Kas labai patiko, lyginant su Kosu, tai labai jaučiama Graikų kultūra - tiek namai, tiek gatvelės labai jaukios buvo. Matėm, kad yra turistų apsistojančių šioje saloje, bet manau, kad nuobodoka ten turėtų būti ilgiau nei dieną gyventi.
 
Maistas
 

http://blog.dabasinskas.net/wp-content/uploads/2012/07/DSCF0563-640x479.jpg

 
Prieš atostogas pasidariau sąrašiuką graikiškų patiekalų, kuruos norėčiau paragauti. Deja, paragavau tik keletą iš jų:
 

Moussaka. Kažkas panašaus į lazaniją, tik vietoj makaronų naudojamos bulvės. Man visai patiko. Draugė ėme vegetarišką versiją šito patiekalo, tai skoniu labai nesidžiaugė.
Souvlaki. Labai panašu į šašlyką. Skanu, bet nieko ypatingo.
Gyro. Graikiški kebabai. Valgėm kelis kartus. Skanūs ir pigūs (~2.5 Euro). Tiesa, vieno mažoka, jei labai išalkęs.

Iš gėrimų išbandžiau:
 

Šalta Frappe - geras variantas karštą dieną. Ypač skanu su ledais.
Fix - graikiškas alus. Nepatiko.
Mythos - populiariausias alus Graikijoje. Visai nieko.

Apibendrinant, atostogos buvo puikios: oras geras, sala įdomi/graži (nepaisant apleistų namų ir šiukšlių), o maistas irgi nieko.
 
Originali versija anglų kalba - mano blog'e.

Na, kad pasikars temos autorius, tai tikrai ne. Tokie silpni žmonės, kurie neatsilaiko prieš kazino ir kitus azartinius žaidimus, tikrai neturės tiek jėgų pakelti prieš save ranką.
 
Skola sveiku protu yra didelė, tačiau viskas įmanoma, tuo pačiu ir ją grąžinti. Aišku ne po metų, ne po dviejų, bet tikrai įmanoma.
 
Kas siūlo važiuoti į užsienį. Taip, tai blaiviausias variantas, kad skolų grąžinimas judėtų greičiausiai, tačiau jei nori važiuoti taip pat turi turėti investicijų, kaip jau ir pats minėjai. Savaime suprantama, kad jei važiuoji į užsienį, turi gerai žinoti kur važiuoji, kiek uždirbsi, nes tokie dalykai, kaip "mamos draugo draugas, kalbėjo su draugu, kuris kalbėjo su tavo būsimu šefu" nėra gerai, beveik tas pats kas žaidimas sugedęs telefonas. Beabejo reikės ir pragyventi, ir t.t., bet esmė, kad taip greičiausiai atidavinėsi skolas.
 
Kas liečia užsienį ir kreditų kompanijas. Nematau problemos, jog būdamas užsienyje atidavinėsi paskolas. Turi užsienyje banko sąskaitą, iš jos persivedi į lietuviškąją ir iš lietuviškos vedi kreditam. Pats darau panašiai, nematau bėdų.
 
Blaivaus proto linkiu, susirask geriausią variantą SAU.

Nustok po galais verkšlenti ir dejuoti, neturėtų taip būti, bet mane nervina tokios muilo operos. Tau žmonės siūlo ką daryti, o tu ieškai kabliukų, kad va čia to nesugebėsi, va tas blogai ir t.t.. Vyras esi, ne merga, užteks dejuoti, ir vaidinti nuskriaustą. Pats prisišikai, pats išsivalai, o išsivalyti sugebėsi, jei darbo idėsi

Galiu pasakyti tik tiek, kad vienintėlė išeitis ir yra tas užsienis... Tiesiog susirask kur užsienį darbą ir kad 100proc nuvažiavęs jį gausi ir tikrai patarimas išvaryt į užsienį :)
 
Be to kaip jau sakei turėjai 20k skolų ir jau buvai beveik jas grąžinęs, tai manau ir dabar turėtum grąžint :) Tiesiog ieškok kažko imkis "paskutinio šiaudo" arba dirbk du darbus Lietuvoje...

Sveiki.
 
Praejo kiek daugiau nei 20 dienu nuo mano galutinio gyvenimo dugno pasiekimo is kurio pakilti be pagalbos jau nebepajegsiu... Ilgai galvojau ir nusprendziau pasidalinti savo istorija su jumis, galbut tai pades kam nors isvengti tokios padeties, galbut kazkas kol dar ne per velu susimastys apie tai ir grys i realu gyvenima.
Istorija nebus labai trumpa, taigi taupydami laika neskaitykite jos vien del to, kad paskaite komentuotumete bet ka ir rinktumeties postus. Tema aktuali turetu buti dviems zmoniu tipams:
1. zmonems, kurie galvoja pradeti zaisti azartinius zaidimus is pinigu tikedamiesi lengvu pinigu ir zmonems kurie jau zaidzia azartinius zaidimus is pinigu megejiskai (profesionaliu loseju, kurie zino ka daro tai neliecia);
2. zmonems, kurie turi daug atliekamu pinigu ir galetu/noretu pasinaudoti mano beviltiska suituacija, kad uzdirbtu "investuodami i mano gyvenima" (tokiu net neabejoju neatsiras, bet nebeturedamas ka prarasti bandau griebtis siaudo...).
 
Trumpai apie viska is pradziu.
 
Gimiau ir augau nedideliame miestelyje netoli Siauliu. Mokykloje sekesi pakankamai gerai, kad galeciau galvoti apie ateiti ("galva ant peciu turejau"). Miestelyje nebuvo jokiu lazybu punktu, jokiu kazino taigi nebuvo net jokiu minciu apie azartinius zaidimus (na neskaitant tu mokyklisku "seiko" pazaidimu is rudu centu mazomis sumomis per pertraukas). Deja neismokau vertinti pinigu. Vasaromis padirbes nusipirkdavau nauja telefona ar kazka panasaus ir vel budavau be pinigu. Ju man nereikejo. Tevai nelepino pinigais, bet turejau kruvas draugu, kuriems nebuvo problema, kad pastoviai bunu be pinigu. Visada kviesdavosi i visokiausius tusus ir panasiai, tereikedavo paciam atsirinkti su kuria kompanija noriu praleisti koki savaitgali net negalvojant kur gauti bent kiek pinigu toms savaitgalio islaidoms. Gyvenimas atrode nuostabus, del nieko nereikejo sukti galvos. Pabaiges 12 klasiu istojau i Siauliu kolegija (i universiteta nenorejau stoti, nes prisiklauses buvau, kad baigus kolegija rasti darba lengviau, nes kolegijoje igyjama daugiau praktiniu ziniu). Persikrausciau gyventi i Siaulius. Cia ir prasidejo kelione zemyn, kuri truko 5 metus.
 
Pirmieji metai
 
Istojau i IST (informaciniu sistemu technologijos). Susiradome su dviem draugais kur gyventi ir isvykome i Siaulius. Atitrukus nuo tevu cia pasirode tikras rojus, galejome vestis mergas i namus, tusintis namuose kada tik panoreje. Kadangi buvau linksmas visada, megdavau bendrauti tai netrukus jau Siauliuose turejau didziuli rata draugu. Visiems labai patikdavo mano nuolatinis juokavimas, taigi del pinigu vel nereikejo sukti galvos, vel tusai ir panasiai man budavo nemokami, vel turedavau pasirinkimo laisve kur, kada ir su kuo noriu leisti laika. Sakydavo net kad jie nezinojo kas yra linksmas tusas kol jame nesudalyvaudavau as. Viskas buvo puiku, nekildavo problemu derinant linksmybes su paskaitomis. Bet Siauliuose nemazai kazino, lazybu punktu. Is pradziu nezinojau net kas tai yra ir ramiai praeidavau pro sali. Nuolat pleciant draugu rata atsirado keletas azartisku zmoniu. Pradejau lankytis kazino, lazybu punktuose. Lankydavausi ten pakankamai daznai, bet tik kaip stebetojas. Palaipsniui daresi vis idomiau ten lankytis, bet rizikuoti bijodavau nors ir nevertinau pinigu. Laikui begant kartais pabandydavau imesti keleta litu i aparatus, retkarciais pora litu pastatydavau topsporte ar orakule uz neralius tapetus. Pralosus bent 5 litus budavo labai gaila, keikdavausi kam taip padariau. Potraukio didelio dar nebuvo. Prasidejus moklsu antram semestrui su grupioku nusprendeme isvaziuoti i Anglija padirbeti pusmeti ir gryze stoti i kita specialybe (Nusprendeme, kad nebus is musu informatiku, nors pirmame semestre net nebuvo specialybiniu dalyku). Meteme mokslus. Susiradome pazystamu pas kuriuos turejome isvaziuoti, nusiunteme savo duomenis, per painta nupiestus parasus, kad galetu suoargnizuoti mums darbo sutartis kol mes Lietuvoje. Reikejo laukti kol viskas bus sutvarkyta. Nezinodamas kiek laiko reikes laukti net nebandziau ieskoti darbo Siauliuose. Nors ir nesimokiau likau Siauliuose, labai jau patiko "savarankiskas" gyvenimas. Nedirbant, nesimokant atsirado begales laisvo laiko. Daznejo tusai, klubai. Po vienos isvykos i kluba buvau sumustas triju asmenu. Ilgai gulejau ligonineje, daktarai sake, kad buvo realus pavojus gyvybei. Po sio ivykio kardinaliai pasikeiciau. Pradejau bijoti bendrauti, neliko jokio linksmumo, net nebesportavau, pradejau visko vengti. Taip pasibaige pirmieji "savarankisko" gyvenimo metai, per sumusimus nebeisvaziavau i Anglija (grupiokas iki dabar ten dirba ir net negalvoja gryzti i Lietuva).
 
Antrieji metai
 
Istojau i kita specialybe, ji jutau, kad patiks labiau. Is praeitu metu buvo uzskaityta dauguma paskaitu taigi pirma semestra laisvo laiko turejau bet kiek. O laisvo laiko namuose nesinorejo nuolat leisti, Siauliuose vis dar buvo pilna draugu, bet kazkodel pasirinkau didziaja laiko dali leisti su tais, kurie dienas leisdavo kazino. Kuo toliau tuo labiau pradejau uzsidegti azartu, jau pralaimedavau nebe po 5 litus, o po 20, kas tuo metu atrode daug. Vis sakydavau (pralaimejes ta 20 litu), kad nebeisiu daugiau ten, bet... Laikui begant pradejome i kazino eiti ir su kambarioku. Kuo toliau, tuo labiau didejo pralosiamos/islosiamos sumos. Praejus pusmeciui jau buvome uzsikabine losmimuose. Bet daznai sekdavosi. Atvyke po savaitgalio gimtajame miestelyje, pasideje daiktus bute skubedavome i kazino. Jau be jokios baimes ar nerimo issikeisdavome visus pinigus, kuriuos duodavo tevai ir pradedavome serti aparatus. Gaudavome 50-100 litu savaitei, jau sekmadienio nakti daznai namo gryzdavome su 200-300 litu. laukdavome kitos dienos, kad vel galetume lekti i kazino. Lazybos neuzkabino, nes ten reikejo pastacius pinigus laukti kol suzais komandos, o kazino viskas vyko taip greitai, nereikejo jokios kantrybes ten. Dazniausiai sekdavosi pora dienu, ketvirtadieni jau turedavome tik ant autobuso bilietelio gryzti i namus. Studijoms skirdavau labai mazai laiko, paskaitu nebelankydavau, bet problemu neturejau, puikiai sugebedavau savarankiskai pasiruosti per trumpa laika atsiskaitymams. Paskaitas leidau kazino. Pradejo nebesisekti losimai. Prasidejo skolos. Tada dar 100 litu atrode daug, taigi i skolas nelysdavome daugiau nei 100lt (nes daznai tiek duodavo tevai gryzus savaitgali namo ir galedavome grazinti skolas). Antrieji "savaranksiko" gyvenimo metai paliko liguista protrauki i losimus. Gaila, bet tuo metu man taip neatrode. Budavo, kad net pasijuokdavau is draugu, kurie nelosia, man smagu buvo, kad zinojau toki "lengva buda gauti pinigu", neskaiciavau, kad bendrame balanse esu minuse ir kuo toliau tuo didesniame, tiesiog dziaugdavaus laimejes butent ta diena. Gryzus vasaros atostogoms ilgejausi kazino, retkarciais nuvaziuodavau i Siaulius palosti.
 
Tretieji metai
 
"Nuostabiausieji" metai. Pagaliau sulaukiau 21 metu. Nuo tada kai uzsikabinau ant losimu aparatu buvo labai idomu kaip atrodo Olympic kazino vidus, kaip ten tas zaidimas prie gyvu stalu, kaip ten tie apratai su neribojamomis galimybemis praturteti. B licenzijos losimu aparatai jau tapo nebeidomus kai pirma karta apsilankiau A licenzijos losimu salone - Olympic. Prasidejo zaidimai ruleteje. Ten jau reikejo didesnio kapitalo nei 50-100 litu. Prasidejo didesnes skolos, kreditai. Kaip sakoma pradedantiesiems sekasi. Sekesi ten ir man. Labai sekesi. Per kelias dienas laimejau virs 1000 litu, tai buvo nerealus laimejimas kai buvau prates zaisti aparatuose kur didziausias laimejimas 200 litu per sukima. Na, bet kaip sakoma nesidziauk rades, neverk pametes. Per pora dienu viska ir pralosiau. Pradejau vis skolintis pinigu is draugu, bunant studentu smscredit dave paskola. nejutau i koki liuna klimpstu. Draugai pradejo kalbeti apie tai, jog laikas man nustoti lankytis kazino. Nevertinau ju pastabu. Kartais pasisekdavo laimeti ir grazinti skolas, bet neilgam. Prasidejo visiska beprotybe. Laimejes 500 ar daugiau as vistiek nesustodavau, zaisdavau kol nebeturedavau nieko. Po to keikdavau save. Ne del to, kad skolinuosi ir losiu, o del to, kad laimejes nesustoju.
 
Ketvirtieji metai
 
Vel pasibaigus vasarai gryzau i Siaulius. Mokslai pradejo visai neberupeti, na bet vistiek sugebejau savarankiskai viska ismokti per itin trumpa laika, parasyti diplomini ir pabaigti mokslus. Visas demesys buvo sutelktas i kazino. Vis dar nejauciau, kad tai yra liga. Pradejau losti is bet kokiu pinigu. Net tevu duotus pinigus, kad susimokeciau uz moksla pralosiau, gerai kad kolegija dave paskola ant mokslo po to. Visada budavau atsakingas uz buta, kuri nuomodavomes keliese. Su buto savininkais atsiskaitydavau as surinkes pinigus is bendranuomininku. Liga pasike toki laipsni, kad net surinkes nuomos pinigus skubedavau i kazino... Draugai vis intensyviau ragindavo mesti zaidimus. Neklausiau. Meluodavau tevams, draugams, kad tik gauciau pasiskolinti pinigu ir skubedavau zaisti...
 
Penktieji metai
 
baiges mokslus likau gyventi Siauliuose. Kaip ir turi buti darba pagal specialybe galima gauti tik per pazystamus, na retais atvejais jei tikrai geras specialistas esi tai gal irgi imanoma. Specialistas geras nebuvau, patirties lygiai 0. Isidarbinau apsaugoje. Isidarbinus visi kreditai nebijodami teikdavo paskolas. Pasiemiau kreditus is visur kur tik imanoma. Viska pralosiau. Atejus metui grazinti kredita skolindavaus is kitur. Taip skolos dar labiau augo. Protas gryzo kai jau buvo per velu, kai turejau didziule skola. Jau mazdaug metai kai nebelosiu kazino. Realiame kazino. Retkarciais nedidelemis sumomis pazaisdavau unibete live kazino, ten jau suprasdamas ka darau zaidziau minimaliai, laimedamas praktiskai ant cigareciu ir to pilnai iuztekdavo, jokio noro zaisti nebebuvo. Dirbant ir gaunant nedidele alga, kurios net neuztenka pratesti kreditu terminams issikapstyti yra labai sunku... Gerai, kad vis rasdavau ka papildomai padirbeti, kiek galejo padejo tevai, po truputi mazinau skolas. Buvau isiskolines kiek daugiau nei 20k litu. Nuolatinis stresas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nuo nervu prasidejo ligos, pradejo slinkti plaukai, kuna pradejo berti neaiskiomis puslemis. Nebuvo net stimulo eiti i ligonine pasirodyti. Niekas tapo nebeidomu. Po truputi taip egzistuodamas sumazinau skolas iki sumos, kuri jau teike optimizmo, vel pradejau ziureti i gyvenima taip kaip reikia, o ne taip kaip i laza. Po tiek kanciu atrode, kad viskas bus gerai. Ir stai vel staigus suolis i dugna. Atsirado galimybe lengvai uzsidirbti 4-5k litu dirbant patinkanti darba. Bet tam reikejo investicijos. Didziaja dali pinigu susiskolinau vel is kreditu ir draugu. Keletas kreditu kazkodel suteike paskolas nors jau kuri laika nebedirbau net apsaugoje. Na atrode viskas pavyks. Viskas ir butu pavyke jeigu ne lemtinga mano klaida pries dvidesimt kelias dienas... Mazdaug tuo metu buvo mano 24 gimtadienis, dar is skolu neissivadaves nusprendziau nesvesti. Draugai suorganizavo toki lengva baliuka vistiek. Veliau jis pasirode visai ne lengvas. Visi prigereme, susipykau su drauge ir girtas sedau i draugo masina. Nesivaldydamas isvaziavau, net negalvodamas kur. Sudauziau ne savo masina. Praradau teises. Gavau bauda. Policijos garbes ir orumo izeidimas, policijos nurodymu nevykdymas tuo metu man buvo tarytum privalomas dalykas prie visu ivykiu. Dziaugiuosi, kad buvo naktis, viskas ivyko ten kur ir diena buna mazai eismo, nenukentejo nekalti zmones. Savo sio poelgio jokiu budu nepateisinu, puikiai suvokiu kaip kvailai ir neatsakingai pasielgiau, kaltinu tik save taigi nereikia dar papildomu izeidzianciu komentaru. Na ir ka turime po sunkiu metu bandant sugryzti i normalu gyvenima? Pasiektas skolu rekordas. Per viena nerealiai kvailai praleista vakara skola pasieke rekordine suma. Tiksliai net neskaiciavau, nera noro net zinoti sumos... Suma turetu buti 25-30k litu. Virs 20 dienu jau nieko nebedarau, gryzo berimai, depresija, nemiga. Nuleides rankas sedziu, jausmas lyg siela jau paliko kuna. Ne gyvenu, o egzistuoju. Turiu keleta darbo pasiulymu su alga 1400-2000 litu per menesi, bet sedziu ir nieko nedarau. Visos mintys sukasi tik ant kokio medzio kabinti virve... Nebeisivaizduoju kaip galeciau savarankiskai pakilti is sio dugno. Nebera jegu dar keleta metu nematant gyvenimo egzistuoti beviltiskai bandant grazinti skolas. Vaziuoti i uzsieni? Turejau galimybe isvaziuoti pas viena is sio forumo nariu, bet jau buvo like nebedaug skolu, nenorejau palikti ju nesusitvarkes, kad nebutu bedu su antstoliais... Dabar jau per velu ten vaziuoti. Na ir isvaziuoti dabar tuo labiau negaliu, negalima palikti tiek skolu, nes gryzus is uzsienio skolos neaisku kiek kartu butu isauge. Nors net neturiu pas ka isvaziuoti, is daug draugu liko tik keli, kurie, deja, niekuo negali padeti sioje situacijoje.
Tikiuosi padesiu atmerkti akis tiems kam dar nevelu isvengti losimu ligos... Jeigu kas nors netycia galite kazka pasiulyti, patarti parasykite pm, jeigu kas nors galvosite ar verta "investuoti" tai is karto parasau, kad per menesi galeciau grazinti tik po ~1000 litu, taigi tai butu ilgalaikis reikalas, procentus sutikciau didelius moketi, nes nebeturiu kur trauktis, arba saka arba paskola, kitu variantu nebeturiu...
Uz savo susiklosciusia situacija atsakingas ir kaltas esu tik as, taigi zmones nerinkite postu man kartodami tai ka as puikiai suvokiu.
Aciu kas skaitete, nezinau ar suprantamai ir risliai cia isejo nupasakoti, nezinau ar tai pades kazkam...

Akivaizdžiai užsakyti straipsniai. Antraštės neatitinka straipsnio turinio. "Teisėjas nusprendė, kad į laisvę turi būti paleidžiami kontrabandos karaliaus bendrai", "Smūgis pareigūnams: į laisvę paleistas iš senukų ciniškai žemę, įtariama, išviliojęs vyras", "Net 27 mln. Lt kontrabanda įtariamam V.Karaliaus parankiniui teisėjas padovanojo laisvę
" Žmogus ima manyti, kad teisėjas atleido nusikaltėlius nuo bausmės. Tačiau pasirausus straipsniuose paaiškėja, kad teisėjas tik panaikino kardomąją priemonę - suėmimą, reiškia įtariamajam bus paskirtas areštas, ršytinis pasižadėjimas neišvykti ir t.t. o ne atleidimas nuo bausmės už nusikaltimą. Delfi prie neurolingvistinio programavimo pereina :D

Vasara į pabaigą, daugėja futbolo. Kažkada turėjau panašią temą, bet dabar ir "in live" įvykių pasiūla didesnė, yra iš ko rinktis.
 
Šiandien būtų 3 įvykiai
SWEDEN: Superettan
Brommapojkarna-Landskrona *]LayDraw (kad nebus lygiųjų)85 proc. + corect score 1-1"back" *15 proc. (draudimas)(daug muša po 70 minutės)
Östers IF - Ljungskile SK* LayDraw (kad nebus lygiųjų) ]85 proc. + corect score 1-1 "back"*15 proc.(draudimas)(nebūtina lįsti nuo pradžios, pora nemėgsta greitų įvarčių)
0-0 nesidraudžiau nes statistiškai ten per visus iš last 48 tik "3" 0-0. Gal nepapulsiu
 
Norway Tippelligaen
Lillestrom-Molde Lay under 1.5 *(5.4) (kad bus daugiau nei 1.5 įvarčio)85 proc. statomos sumos + "hedgingas" (draudimas)15 proc. correct score back 0-0
 
Atsirenku įvykius labai kruopščiai. Kriterijai-laikina forma (kad pas puolėjus nebūtų nusimušę taikikliai), mažas lygiųjų procentas, namų ,svečių faktorius, įvarčių "overis". Esant 2 įvarčių skirtumui galima ir uždarinėt marketą, "hedgintis" nelabai mėgstu, nes įvykius parenku su minimaliu 3 proc. draw per abu per paskutines(švedai) per 12 rungtynių, todėl papult ant "draw" statistiškai sunkoka. Mušant gi pirmam autsaideriui, pageidautina žiurėti rungtynes ir pagal situaciją galima ir uždarinėt marketą ir eiti į minusą, nors taip pat nemėgstu to daryti.Vis dėl to reikia žiurėti rungtynes, jei bendras ritmas nublėses, kamuolys laikosi baudos aikštelių prieigose, gal ir verta užsidarinėt ir eiti į minusą, kad nenuneštų visų "įsipareigojimų"
Visus įvykius šiek tiek apsidraudžiau su correct score,santykiu 85 proc-15 proc. kaip sakant atsargesnį ir dievas saugo :)

Sveiki,
 
nusprendžiau sukurti blogą, ne vien apie pokerį, bet ir apie laimės paieškas. Kiekvienas laimę supranta skirtingai, mano supratimu laimė - tai viso savo potencialo visiškas išnaudojimas.
Kai atsigręžiu į praeitį matau vien neišnaudotas galimybes, iššvaistytą laiką. Dažnai susimastau kiek galėjau turėti, jei būčiau labiau užsispyręs, jei į gyvenimą būčiau žiūrėjęs pozityviai, nebijojęs įššūkių.
 
Prieš kelis mėnesius viskas po truputį pradėjo judėti gerąja linkme. Viskas prasidėjo nuo pranešimo kurį užtikau viename interneto forume, pranešimo esmė buvo ta, kad jei nori pasiekti daugiau nei kiti turi išeiti iš savo "comfort zone". Jei neklystu pirmasis apie tai kalbėjo Arnold Schwarzenegger. Tada supratau, kad jei gyvensiu be pokyčių niekas ištikrųjų ir nepasikeis, neužtenka plaukti pasroviui. Atėjo metas susiimti.
 
Mano blogas apims keturias sritis : 1. pokerį 2. sportą ir mitybą 3. socialinį gyvenimą 4. kasdienį gyvenimą iš kurio stengsiuosi ištraukti viską kas geriausia.
 
Trumpai apie kiekvieną iš sričių mano gyvenime:
 
Pokeris
 
Pokerį išmokau žaisti būdamas 15 metų (dabar man 20). Niekada iki šiol rimtai į jį nežiūrėjau, mėgau gyvai pažaisti su draugais, kaip ir dauguma pralošiau savo $50 pokerstrategy bankrollą, vienu metu žaidžiau nemažai freerollu, buvau bankrollą pasikėlęs iki 100€ vėliau viska pralošiau ne dėl techninių žinių trūkumo, bet dėl prasto psichologinio pasiruošimo, tiesą sakant pralošiau pinigus ant ruletės, o dėl ko turbūt dauguma supras :unsure: . Dabar pradėsiu žaisti NL2 su 20 dolerių.
 
Sportas
 
Kiek save pamenu visada mėgau sportuoti, būdamas keturių metų kasdien darydavau atsispaudimus, nes tuomet žadėjau būti geriausiu pasaulio karate meistru. Su sportu problemų kaip ir nekyla, bet su mityba tikrai nėra lengva.
 
Socialinis gyvenimas
 
Turiu kelis tikrai gerus draugus, bet nesu ponas populiarusis. Turėjau trumpalaikių santykių su keleta merginų, bet niekas neišsivystė dėl mano nepasitikėjimo savimi.
 
Kasdienis gyvenimas
 
Mokykloje nebuvau tarp geriausių, bet nebuvau ir tarp prasčiausių. Kaip jau sakiau seniau plaukiau pasroviui, į nieką nedėjau pastangų. Na, bet egzaminus išsilaikiau neblogai. Įstojau į ekonominę specialybę (Studijuoju VU) :|. Nors tikroji mano svajonė buvo būti veterinaru.
 
Tai mano pirmasis blogas. Kam man jis reikalingas? Tam, kad galėčiau sekti savo progresą/regresą. Kam man jį sekti? Todėl, kad nei minutės šioje žemėje nebegaliu gyventi kaip nevykėlis. Tikiu, kad man pavyks. Tikiu, kad pokeris man padės tai pasiekti.
 
 
Visus perteklinius pinigus investuosiu į pokerio žinias. Pirmiausia pirksiu Holdem manager 2, tam, kad galėčiau patogiai ir greitai peržvelgti, analizuoti ir postinti rankas pokerstrategy hand evaluation forume. Ką darysiu toliau priklausys nuo rezultatų, turiu didelių tikslų... tikiu, kad man pavyks.
 
Jei čia yra susidomėjusių asmeniniu tobulėjimu būtų tikrai malonu padiskutuoti apie įvairius būdus ir priemones siekiant savo tikslų.
 
http://www.youtube.com/watch?v=PC_rrdsBq2M

Kelionėms iGO navigaciją (nemokamai galit parsisiųsti iš ČIA)
Pramogoms Zynga Poker (pilnai man užtenka ir vieno žaidimo)
Laisvalaikiui Facebook, Skype, TuneIn Radio, Youtube
Naujienoms Glass Widgets (pagrinde RSS skiltį)
Nuotraukų retušavimui/gražinimui Pixlr-o-matic (tikrai pasižymi gausybe įvairiausių filtrų/efektų ir t.t.)
Failų perkėlimui iš/į telefoną AirDroid (pati naudingiausia programa, nes nuotraukas, vaizdo įrašus ir t.t. galima laisvai perkelti tiesiog Wi-Fi būdu)

Labas rytas,
esu čia nuo 2011 metų,o dar neprisistatęs,atsiprašau už tokią nepagarbą..
Mano vardas yra Tautvydas,tačiau giminės ratas,draugai mane vadina “Tuškiu„. Šiuo metu man 19 metų,gyvenu Kauno rajone,baigiau mokyklą,uždarbiauju tėvo firmoje. Dievinu “Apple„ prekinį ženklą,nebežinau kodėl,bet jam skirsiu pirmenybę,gal išpuikau..??
Jau senokai užsiiminėju “Perku - parduodu„,eBay prekių pardavinėjimu didesniais kiekiais ir pan. Svajoju apie savo firmą,prekinį ženklą,patinka reklamuoti savo vardą. ^_^
Esu taupus žmogus,pinigų nešvaistau,stengiuosi didinti kapitalą atsisakydamas pramogų. Taupau pinigus mokslams,nes profesorius tikrai nebūsiu ir nebuvau,todėl stoju į mokamą vietą.
Domiuosi technologijomis,sportu,nekenčiu ir nesuprantu politikos - visiškai..
Vairuoju senutę “Mazda 626“ 1997 metų 66kW ir esu labai patenkintas.
 
Stengsiuosi susidraugauti su visais,pagelbėti man žinomais klausimais ;)

Dar gali pabandyt pasiėmęs pripučiamą čiužinį su virve jį prie kojos prisirišt ir plaukt kiek pajėgi, pavargęs užlipk ant čiužinio pailsėt ir vėl plauk. Man tai būna didžiausias kaifas nuvažiavus į sodą taip plaukt Kauno mariose iki salos

Pauliau, koks tavo gyvenimo tikslas? Dirbti, sportuoti, atsipalaiduoti?
 
Litas, 99.9% "problemų" yra mūsų proto suformuotas išmislas. Kai į "problemą" imi žiūrėti kaip į paprasčiausią išbandymąm išdaigą ar panašiai, tai nebėra problema. O svajotos laimės ir džiaugsmo pinigai niekada neatneš. Laimė yra ši akimirka, dabarties momentas.

Panašiai ir man buvo. Nuo 8 iki 17 dirbu oficialiame darbe, poto grįžtu namo ir dirbu prie kompo. Problemos problemos ir visur tik problemos. Tai tas blogai, tai ten kažkas netaip, kaip norisi. Paskutiniu metu net uždirbami pinigai neatnešdavo tos svajotos laimės ir džiaugsmo.
 
Pradėjau kas antrą dieną lankytis baseine su pirtele. Grįžus namo - jokių kompiuterių. Ir pats pradėjau geriau jaustis, ir šeimyna patenkinta. Sekantis žingsnis aplinkos keitimas, lėksiu lauk iš kaimo, kuriame esu į kokią kitą šalį :)

Anksciau praktiskai kas savaitgali vartodavau alkoholi ir zinot ka tikrai budavau atsipalaidaves, savaites ejo daug greiciau, savaitgaliai visada kaip svente.
 
Jau apie metus esu gerokai apmazines alkoholi.
Neskaitant vasara nes pilu kaip priklauso.
 
Nezinau kodel bet sportuodamas priesingai nei kiti jokio protinio relaxo nepajauciu, galbut visgi perdaug bedu yra.
Aplamai gyvenimas pa tapo vienu darbu, nesvarbu kad tai ir nera darbas.
Sportas, darbas, rutina.
Alkoholis zinoma galetu gelbeti viska ir vel butu atsipalaidavimas ir t.t. Bet apseikim be jo. (cia kalbu apie rudeni)
 
Kaip jus atsipalaiduojat?
Atrodo neturiu visiskai srities kuri man suteiktu ramybe ir pasitenkinima tuo ka darau, bet tuo paciu ir nevargintu.

Kaip sukurti efektyvią reklamos kampaniją?
 
Jūsų verslui sekasi iš tiesų neblogai, tačiau gal jau laikas pradėti reklamuoti savo produktus ar paslaugas?
Daugelis verslininkų pirmiausiai investuoja didelius pinigus į reklamą, vien tam, kad „išjudinti“ savo verslą. Tačiau deja, ne visuomet šie pinigai atsiperka. O šiomis dienomis, kai verslininkai vėl jaučia artėjančią krizę, kiekvienas centas tampa vis brangesnis. Tad kaip sukurti efektyvią reklamos kampaniją, kurią visi pastebėtų ir kuri žinoma pritrauktų potencialius vartotojus.
Vienareikšmio atsakymo nėra. Kadangi skirtingam produktui tinka kitokie reklamos būdai. Tarkim degalų reklamai mes negalim naudoti panašių šūkių ar vizualizacijų kaip reklamuojant šviežias bandeles.
 
 
Pasidalinsiu savo patarimais su Jumis, kaip Jūs galėtumėte tapti patrauklesni už konkurentus ir pateiksiu savo sukurtos reklamos kampanijos pavyzdį.
 
 
 
Pirma.
 
Sukurkite unikalią reklamos kampaniją, tokią, kurios dar niekas nenaudojo ir nedarė. Nesižvalgykite į konkurentus, nesistenkite jų kopijuoti. Jeigu žadate siųsti atvirukus ar laiškus su kokia nors informacija kažkokiam tiksliniui segmentui, tada pagalvokite apie paties laiško spalvą, dydi, formą. Žinomą ne mažiau svarbus yra pats reklaminis tekstas. Paryškinkite ir kitaip išreikškite svarbiausias teksto dalis. Jeigu naudojate el. paštą kaip priemonę pasiekti potencialius vartotojus – būtinai sukurkite trumpą ir aiškų tekstą, kadangi ilgų tekstų nei vienas nemėgstame skaityti. Taip pat labai svarbu sukurti akiai patrauklią laiško antraštę, kad iš pirmo žvilgsnio tai neatrodytų kaip eilinė reklama ir vartotojui kiltų noras laišką atsidaryti. Pavyzdžiui, jei pardavinėjate keliones kuo puikiausiai tiktų antraštė „Pavargai? Gal jau laikas poilsiui? Pasakyk ko nori – o mes viskuo pasirūpinsime. Visus pasiūlymus skirtus JUMS rasite šiame laiške, beje jame slypi ir maža dovanėlė nuo mūsų“.
Sukurkite mažą intrigą žmonių pasąmonėje, kadangi visi mes esame smalsūs, todėl sukurdami mažą intrigėlę turite didesnius šansus, kad laiško gavėjęs perskaitys Jūsų pasiūlymą.
 
 
 
Antra.
 
Sukurkite linksmą ir akiniai patrauklią reklamą. Pavyzdžiui: derinkite vizualizacijų spalvas prie metų laikų. Tegul Jūsų reklamos tekste nebūna pateikta vien sausa ir nuvalkiota informacija apie prekę ar paslaugą.
 
 
 
Trečia.
 
Sukurkite vertę vartotojui. Kurdami reklamos kampanija privalote prisiminti, jog vartotojas pirks Jūsų prekę tik tuo metu, kai jam reklaminis tekstas pasufleruos kokią naudą vartotojas gaus. Ir kodėl būtent Jūs su savo preke suteiksite didžiausią naudą.
 
 
Ketvirta.
 
Suasmeninkite reklamos kampaniją. Jeigu siunčiate laiškus, el. laiškus ar SMS žinutes savo pirkėjams apie vykdomas akcijas, specialius pasiūlymus – pasistenkite į kiekvieną iš Jų kreiptis individualiai. Apgaukite Jų pasąmonę ir sukurkite iliuziją, kad ši paslaugą ar prekė yra skirta būtent jam.
Tokiu būdų vartotojas jaučiasi daug reikalingesnis ir maloniau, kadangi jau iškart Jūs paglostote jo savimeile.
 
 
Penkta.
 
Pasirinkite tikslinį segmentą, kuriam taikysite reklamos kampaniją. Tarkime, per mamos dieną spec. Pasiūlymus reikėtų siūlyti mamoms, o ne tėčiams ir t.t. Nešvaistykite savo pinigų bandydami sukurti reklamos kampaniją masėms, kadangi vis vien Jūsų pirkėjai tai yra tikslinė auditoriją, tad susikoncertuokite į ją ir sutelkite šiam segmentui visas savo jėgas bei biudžetą.
 
 
 
Šešta.
 
Vadovaukitės „cross media“ metodu. Jeigu turite pakankamai didelį biudžetą, reklamuokite savo paslaugas ne tik platindami skrajutes, tačiau pasitelkite ir kitas priemones, kaip reklama internetiniuose portaluose, reklama radijuje ir pan.
 
 
 
Septinta.
 
Būkite kūrybingi. Pasinaudokite partizaninio marketingo privalumais. Daugelis iš mūsų jau senai pavargome nuo nuolatinio triukšmo, kuris mus lydi nuo paties ryto iki vėlyvo vakaro. Lydintis triukšmas – reklama lauko stenduose, reklama radijos eteryje, reklama televizijoje, reklama žurnaluose ir laikraščiuose. Vartotojai senai jau nuo to pavargo.
 
Kaip pavyzdį, iš savo asmeninės patirties galiu pasakoti reklamos kampaniją, kurią vykdėme su Belgijos bandelių kepyklėle. Iš pirmo žvilgsnio tai buvo paprasčiausia bandelių kepyklėlė, kurių apstu Briuselio mieste. Tačiau šios kepyklėlės savininkas turėjo seną močiutės bandelių su vanile ir cinamonu receptą. Todėl mes tai panaudojome kaip pagrindinį kampanijos arkliuką. Visų pirma pasirinkome tikslinę rinką – gyventojus gyvenančius 3km spinduliu aplink kepyklėlę. Reklamos tipas – paprastų laiškų siuntimas kiekvienam gyventojui. Tačiau laiškas buvo ypatingas. Visų pirma jame buvo nuoširdus kepyklėlės savininko kvietimas užsukti į skaniausių cinamoninių bandelių kepyklėlę visame Briuselio mieste. Laiško gale žinoma savininkas pasirašė, uždėjo atspaudą ir pridėjo dar viena sakinį. P.s. Apsilankę mano kepyklėlėje su pieno stikline bandelėms gausite 50proc. nuolaidą.
 
Tačiau tai dar ne viskas, pagrindinis kabliukas buvo kvapas. Juk ne vienas iš mūsų susivilioja užsukti į netoliese esančią kepyklą, kai mes pro ją einame ir mūsų nosį glamonėja tie šviežių kepinių kvapai, kuriems retas sugeba atsispirti. Tad kiekviename laiške įdėjome po specialų mažą 5cm x 5 xm maišelį pripildytą spec. kvapą laikančios vatos, kurią suvilgėme cinamono ir vanilės esencijoje, taip suteikiant šviežių bandelių kvapą, kuris išsilaikydavo namuose bent 3dienas.

Su tokia logika galima nors ir mokyti su Webs.com kurti - svarbu greitas rezultatas. jQuery yra tik vienas iš framework'ų ir tikrai nėra jokios priežasties išskirti jį, o tuo labiau nesuprasti, kaip veikia JavaScript. Negali dalyvauti ralyje neišmokęs vairuoti. Yra toks dalykas kaip „right tool for the job“, nereikia to paties naudoti viskam. Dar kitas reikalas - su šiuolaikišku JS daugumai dalykų jQuery nereikia (o begalės jų jQuery net neapima). Yra polyfill'ų. Jei negali atsikratyt apverktiniausios auditorijos - WinXP+IE6 - tavo bėdos...
 
30kB (minifikuotų) skriptų tam, kad padaryti vieną animaciją ar ajax call'ą? Nieko gero, šalta. Išmokęs JavaScript bent jau suprasi, kaip tas framework'as veikia, galėsi jį analizuoti. Išmokęs jQuery? Prireikus kito, eisi į forumus ir kursi dešimt temų iš eilės, kaip padaryti tą ar aną, nes viskas, ką kada nors matei, yra jQuery.
 
 
Ir iki tol padarys dešimt skylėtų websaitų ne vien sau, bet klientams? Graudu matyti, kai net valstybines svetaines visokie hakeriūkščiai paima... Išvaryti blogas praktikas yra sunku, po to atsiranda logika „kam mokytis kažką naujo, jei jau esu įsiminęs“, net nesigilinant į pliusus ar minusus.

Kai aš sukritikavau nevykusią pamoką, gavau atsakymą maždaug „neaiškink #####, padarėm gerai“.
 
Pamokose saugumo skylės, blogos praktikos. Nuo kada < > != == Python'e yra kažkokie "kompresijos operatoriai?" "break" yra funkcija?! Nei kiek nemokoma JavaScript, HTML DOM, o iškart stačia galva neriama į jQuery? mysql_* naudojimas? PHP'o extract() funkcija?!?! Limitavimas slaptažodžių simboliams?????!!!!!! Oh god why...
 
Žodžiu, su dabartinėmis pamokomis tikrai yra kur tobulėti. Yra viena kita gera, tačiau kone viską kitą reikia visiškai perdaryti.

Štai antroji mano mobiliūjų telefonų kolekcija.
Taip pat renku juos toliau

Mldc, gal ir ne itin objektyvus tyrimas, rastume prie ko prisikabinti, bet šitai nuomonei aš pritariu ir be jokių tyrimų ar pan.
Nori darbo - dirbk. Tą sako ir mano parašas :D
Kažkada teko bendradarbiauti su 24bazar viskas gerai, geras žmogus, viskas sklandu.
 
Nedarbingumas Lietuvoje parodo tik išlepimo ir tingumo lygi. Taip kitur lengviau susirasti darbą tarkim Vokietijoje ar pan, bet tai tik dar labiau lepina žmones. T.y. ten valdžia ėmėsi veiksmų, kad net ir neveiklūs žmonės galėtų gerai gyventi, Lietuvoje gal ir norėta imtis tų veiksmų, bet niekas vis dar nesugeba užtikrinti gero pragyvenimo neveikliems žmonėms.
O man tai iš tikro vienodai, gerbiu žmones dirbančius prastus darbus, negerbiu tingių bedarbiu. Kai pats susidursiu su bedarbyste gal pakeisiu nuomonę, bet vos tik norėjau susirasti darbą - radau.
P.S.
Ir tik nereikia tų nesąmonių, kad žmogus su aukštuoju gal nenori, neturi dirbti prastų darbų. Jei tave su aukštuoju paiima dirbti tik juodo darbo tai to tu tik ir vertas. Ačiū už dėmesį.