DenisK

Oba ;D Idomus dalykas, jei rimtai tampi 100% pilnameciu susituokus, galima ir daryti "netikra" santuoka, ta prasme susitari su kokia panele, sumoki jai pinigu uz tai, kad ji tik pasirasytu, meiles nebus su ja gyvent nereikes tik popierizmas :D

Bet yra ir minusu: butinas pradinis kapitalas, daugiau popierizmo.Zodziu nera tokio vienareiksmio atsakymo. Kartais tikrai uztenka individualios veiklos. :)

O motyvacija? :) Man asmeniškai, žymiai smagiau pačiam kažką kurti nei daryti kas yra sakoma, t.y. uždirbti kažkam pinigus.
 
P.S. Visas šis straipsnis man primena Roberto K. "Pinigų Srauto Kvadrantas". Nenustebčiau, jei tai buvo parašyta remiantis ta knyga. Ypač pirmuose skyriuose labai daug pasakojama apie savo laiko pardavimą.

Labai stiprus, motyvuojantis straipsnis.
Pats esu šiuo metu jau du mėnesius "be darbo" tačiau nesudedu rankų, vis ieškau būdų užsidirbti, tobulėti.. Įstojau į kolegiją neakivaizdžiai, bet iki tol kol prasidės mokslai ieškau būdų įgaut specialybę, kad nesustočiau tobulėti.. O dirbau darbą, gavau 1200lt į rankas, ir "gyvenau"(?).. Tačiau nekenčiau atrodo viso pasaulio, kaip ir straipsnyje minėjo, visur šnekėjau su draugais apie tai koks blogas mano darbas, kokie šūdžiai viršinikai, kurie plauna pinigus, ir nusukinėja mokeščius.. O dabar uždarbiauju taisydamas kompiuterius, trokštu judėt ta linkme.. Uždirbu kone dvigubai mažiau, tačiau išmokau taupyti, pradėjau vertinti pinigus, ir atsivėrė akys.. Pats noriu įkurti kad ir mažą kompiuterių remonto įmonę, ir plėstis...
Taip gyvendamas jaučiuosi ko ne dvigubai laimingesnis, ir motyvuotas.. :rolleyes:
 
O perskaičius tokį straipsnį, noras sustiprėja dar labiau, ir paprasti norai tampa veikmsais, išeini iš savo komforto zonos, kur ir prasideda stebuklai.. ^_^

Daugelyje šio straipsnio vietų aš pritariu straipsnio autoriui. Pažįstu vieną programuotoją, kuris šešis metus studijavo, tada susirado darbą už 1500 litų/mėn. Esmė kad iki savo darbo pradžios, žmogus generuodavo neblogų idėjų, tačiau kai pradėjo dirbt, jam ar laiko, ar noro nebeliko. Paleido vieną projektą, kuris buvo su perspektyva, tačiau jau vos begyvuoja ir neatneša beveik jokių pajamų. Žmogus sparčiai sensta, o vis sėdi vietoj, na algą ten pakėlė šiaip ne taip keliais šimtais, bet apie savo verslą jau nebekalba, nors anksčiau neišsemiama tema buvo. Atsiras dar vaikai, automobilis, namas, žmogus su dar didesne baime įsikabins į savo darbą, nes bijos kad liks be pajamų, o išlaikyt ir turtą ir šeimą reikės.
Taip kad straipsnyje galima ir tokią esmę perkaityt, kad niekada nevėlu griebtis savo idėjos, savo verslo, keist savo požiūrį, ieškot variantų dirbt sau.
Dar viena trumpa istorija apie žmogų, kuris turi "auksines rankas". Žmogus dirba paprastą darbą, gauna apie 1000-1200 litų algos. Grafikas jo baisus - kada paskambina vos ne tada turi lėkt į darbą. Beveik niekada iš anksto nežino kada bus laisvadieniai ir dirbs nuo ryto ar naktinėj pamainoj. O šis žmogus moka gamint įvairius gaminius iš medienos (daugelį staliaus darbų), daugelį statybos darbų (fasadai, pirčių statymas, šiltinimas, butų remontas ir pan.), deja tuo nesinaudoja kaip galėtų, t.y.: pasiimtų verlo liudijimą-patentą, ar pasamdęs atitinkamus žmones pradėtų pardavinėt medienos gaminius internetu, ar surinktų brigadą atlikinėt kokybiškus statybos darbus ir taip toliau ir panašiai. Jis ne tik kad negeneruoja idėjų, bet ir dar bijo prarast tokį darbą, kurį dirba, nes tiki kad tai prilygtų katastrofai...
Galėčiau dar nemažai pavyzdžių pavardint, bet manau jūs visi pažįstat aplink save ne vieną tokį žmogų. O gaila, nes jie daro ne tai, ką galbūt galėtų geriausiai daryt; ir sukurtų žymiai didesnę vertę ne tik sau, bet ir valstybei, savo šeimai, ir dar laiko laisvo daugiau turėtų.

Kaip bebutu... Viesiems neiseitu vadovautis siais patarimais.
 
 
Lietuvoje ir taip dauguma zmoniu turi papildomas pajamas. Ir gyvena ne vien is algu, pensiju ar pasalpu.
Geriausia manau rasti aukso viduri. Dirbti... ir dar papildomai gauti kazkokias pajamas...
 
 
Ir niekada nesupratau zmoniu kurie apart savo "legalaus" darbo... nemoka dar papildomai kazka uzsidirbt.
Tokiu mano pazistamu rate tikrai yra. Neturi "darbo"... neturi ir pinigu... Ir kas svarbiausia net nebando kazko nuveikt kad jie butu...

Jau nekalbant apie darbdavių naglumą. Moka minimumą, o sąlygas išsikelia kosmines ir dar laiko šššš vietoje. Jau vien dėl to norisi griebti jautį už ragų ir pradėt galvoti kažką naujo.

Straipsnio autorius labai sąmoningas žmogus.

Manau, kad visi, kurie pritaria, turėtų parašyti, kuom gyvenime užsiima, planuoja užsiimti (apart fantazijų), kad kada nors pragyventų ne ant tėvų savo, o dar ir savo šeimą išmaitintų :)

Šiemet baigiau universitetą. Grupiokai jau trečiame, ketvirtame kursuose dirbo - o aš visdar ir baigęs mokslus, nesiruošiu niekur eiti dirbti. Niekad nesupratau žmonių, kuriems svarbu dirbti oficialų darbą. O ir jei dar PUSANTROS ŠTUKĖS gauna, tai jau ohoho. Nekalbu net, jei daugiau :lol: 2,5k duok į rankas, ir visą gyvenimą dirbs, nors ir keturiom prašliaužiot teks.
 
EDIT: papasakosiu pats truputį, kas pakeitė mano požiūrį į darbą.
 
Tai vat, buvau studentas, kadangi nuo senų laikų freelancinu, tai didelio poreikio darbui ir nemačiau. Nes vistiek gaudavau šiokių tokių pajamų. Bet sugalvojau įsidarbinti, for fun. Realiai, nesiuntinėjau CV belekur ir belekam, o būtent ėjau ten, kur reikėjo tokio žmogaus kaip aš, su tam tikrais specifiniais įgūdžiais. Visur kur ėjau, gavau darbo pasiūlymus. Visų atsisakiau. Pavyzdys, sėdi prieš mane darbdavys ir pasakoja man, prie kokių didelių, įdomių projektų dirbsiu, ekomercija ir panašiai, tipo vos ne nori priversti mane pagalvoti, kad aš čia būsiu ohoho, kokia didelė viso mechanizmo dalis. Na, galvoju ir mokės atitinkamai.. Cha. 1,3k.. Apsisukau, išėjau, ir niekad po to laiko nebėjau darbintis. Gerai, kad išvis dar nepaprašė, manęs primokėt jiems, kad leis būti didelių ir įdomių projektų dalimi.

Pritariu. Dirbti darbdaviams tai yra aukoti gyvenimą jiems. Aplamai reik pradėt žiūrėt į gyvenimą kitaip. O ne vien tik į darbą. Pastebėjau vos ne visi žmonės su kuriais bendrauju gyvenimą lygina su darbu. Ta prasme, tu dirbi, reiškiasi tu gyveni. Pffff juokinga klausytis tokių kalbų, tuo pačiu ir gaila pašnekovų, nes žinau, kad jų gyvenimas bus pagrįstas šių dienų vergove. Taip, dirbti darbdaviams yra šių dienų VERGOVĖ, tačiau žmonės to net neįtaria, nes praplautos smegenys dar mokykloje. Vietoj to, kad kažką pats sugalvotum, tai aukoji gyvenimą kažkam kitam. Aišku šiais laikais kažką sugalvoti tikrai nėra lengva, bet jeigu norima kažką pasiekti taip kaip ir norima kvėpuoti, tikrai viskas įmanoma. O gyvenime yra tikrai ką pamatyti, ne vien tik darbą. Suprantu galima padirbti darbdaviui kažkurį laiką, tam, kad turėtum pinigų pradžiai savo naujam projektui, kuris neš pajamas praleidžiant dirbant žymiai mažiau laiko. Tačiau ne visam gyvenimui... Visgi sistema yra sistema ir jos nepakeisi, gaila, bet ir pačiam nelengva kažką pakeisti, bet bandysiu...

Šis straipsnis man labiau panašus į motyvacija - kurti darbo vietą pačiam. Tačiau ne kiekvienas gali tai padaryti :) Tikrai gerbiu tuos, kurie vadovaujasi tokiomis taisyklėmis ir laužo standartus.

Vienintelį savo gyvenime samdomą darbą dirbau 1992-iais metais. Juokinga, kad daugelis žmonių pasiekę tam tikrą amžiaus ribą, tarkim, po studijų baigimo, atkakliai ieško darbo. Tačiau kaip ir daugelis dalykų, kuriuos daro minia, šis nėra pats išmintingiausias.
Tiesą pasakius, jei esate sąmoningas ir racionalus, darbo susiradimas gali būti blogiausias jums gyvenime nutikęs dalykas. Yra daug geresnių būdų pragyventi užuot pardavinėjus savo laiką darbdaviams. Žemiau pateikiu dešimt priežasčių, kodėl neverta ieškotis darbo.
 
Priežastis nr. 1: reguliarus atlyginimas – tik kvailiams
 
Susirasti darbą ir mainyti savo laiką į pinigus iš pradžių atrodo visai nebloga idėja. Tik viena problema. Tai kvaila! Tai pats kvailiausias būdas generuoti pajamas! Kodėl? Nes jūs gaunate pajamas tik tuomet, kai dirbate. Ar įžvelgiate problemą? O gal jums jau “praplovė” smegenis, kad pinigus galima generuoti tik darbo vietoje?
Ar niekada nesusimąstėte, kad būtų gerai pinigus uždirbti ir tuo metu, kai nedirbate? Kas jums įdiegė nuostatą, jog pinigus galima užsidirbti tik esant darbo vietoje? Galbūt kitas darbuotojas, kuriam smegenys “praplautos” jau seniai?
Ar gyvenimas nebūtų paprastesnis jei jums mokėtų netgi tada, kai miegate, valgote ar žaidžiate su savo vaikais? Užmokestis 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Jūsų augalai auga be jūsų pagalbos. Kodėl nepadarius to paties su savo sąskaita banke?
Kam rūpi, kiek valandų jūs dirbate? Vos keletas žmonių visame pasaulyje domisi, kiek laiko praleidžiate biure. Darbdaviams nerūpi jūsų laikas – jiems rūpi vertė, kurią jie gauna. Kiek laiko man užtrunka parašyti šį straipsnį? 3 valandas. O jeigu užtruktų 6 valandas, ar gaučiau dvigubai didesnį honorarą?
Žinoma, nereikėtų jaustis blogai jei jau kažkas “gręžia” iš jūsų brangų laiką. Daugelis racionalių žmonių pradeda nuo to, tačiau ilgainiui šie supranta, jog mainyti laiką į pinigus yra neefektyvu ir kad yra geresnių būdų pasipelnyti. Ir iš tiesų, geresnių būdų yra.
Protingi žmonės kuria sistemas, kurie generuoja pajamas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai gali būti nuosavas verslas, internetinio portalo sukūrimas, tapimas investuotoju ar pajamų generavimas iš kūrybinės veiklos. Sistema sukuria ilgalaikę vertę, iš kurios generuojamas ateities pelnas. Tuo tarpu visą savo laiką galite sutelkti naujiems pajamų šaltiniams kurti (esamai sistemai tobulinti ar naujai sistemai kurti).
Žinoma, pradžioje teks investuoti nemažai laiko ir pastangų savo pajamų generavimo sistemai sukurti. Bet jums nebūtina išradinėti dviračio – pasinaudokite jau esamomis idėjomis, pritaikykite jas savoje rinkoje. Vos tik pradėsite, palaikymas nebereikalaus tiek daug laiko.
 
Priežastis nr. 2: ribota patirtis
 
Jums galbūt atrodo, jog darbą susirasti gerai vien dėl patirties. Jūs įgaunate patirties gyvendami, nepriklausomai nuo to – turite darbą ar ne. Darbas duoda patirties tik darbo srityje, o patirtis įgaunama už jos ribų, taigi naudos praktiškai nėra. Atsisėskite ir nieko nedarykite keliems metams, galėsite vadinti save patyrusiu medituotoju, filosofu ar politiku.
Problema ta, jog darbe jūs kartojate tuos pačius veiksmus daugybę kartų. Jūs nemažai išmokstate pradžioje, o vėliau sustojate. Tai verčia jus pražiopsoti galimybę įgyti naujos patirties, kuri būtų daug vertingesnė. Ir jei jūsų riboti įgūdžiai taps nebepaklausūs rinkoje, tuomet iš patirties visiškai jokios naudos. Paklauskite savęs, kiek jūsų patirtis bus verta po 20-30 metų? Ar jūsų darbo pareigos tuomet egzistuos?
Pagalvokite, kuri patirtis jums būtų naudingesnė: žinios, kaip atlikti konkretų darbą puikiai, t.y. toks, kuriame jūs mainytumėte savo laiką į pinigus, ar žinios, kaip generuoti didelius finansus, t.y. toks, kurio dėka nebereikėtų rūpintis darbu? Nežinau kaip jūs, bet aš mieliau pasirinkčiau antrąjį variantą. Manau, jog tai daug naudingiau.
 
Priežastis nr. 3: visą gyvenimą trunkanti priklausomybė
 
Darbo susiradimas yra, tarytum, įstojimas į žmonių domestikacijos programą. Joje jūs išmokstate, kaip būti geru gyvūnu savo šeimininkui. Apsižvalgykite ir įdėmiai įsižiūrėkite. Ką matote? Ar žmonės, esantys aplink darbe, yra tikrai laisvi žmonės? O gal jūs gyvenate narve, kuriame talpinami sąmoningumo neturintys gyvūnai?
Kai pradedate dirbti naujoje įmonėje, iš pradžių keletą savaičių praleidžiate mokymuose (tai ir yra domestikacijos programa). Jūsų vadovas apdovanoja jus už gerą elgesį, tačiau baudžia už blogą elgesį, t.y. netinkamai atliktą darbą. Ar jūsų viduje dar yra kibirkšties gyventi? Tuomet išsilaisvinkite iš gyvūnų narvo ir tapkite nepriklausomi.
 
Priežastis nr. 4: per daug burnų, kurias reikia išmaitinti
 
Darbuotojų atlyginimas yra labiausiai apmokestinamos pajamos. Mokesčių sistema sukurta taip, jog atskirtų kiek iš tiesų jūs, kaip darbuotojas, sunaudojate darbo išteklių. Net ir darbo stalas biure, kuriuo naudojatės, yra išskaičiuojamas iš jūsų atlyginimo.
Kita dalis jūsų pajamų keliauja bendrovės investuotojams dividendų pavidalu. Tai labai daug burnų, kurias reikia išmaitinti. Jūs gaunate tik labai nedidelę dalį tos vertės, kurią sukuriate. Turėtumėte gauti trigubai daugiau už tai, ką gaunate.
 
Priežastis nr. 5: pernelyg didelė rizika
 
Daugelis žmonių tiki, jog susirasti darbą yra paprasčiausias ir saugiausias būdas išgyventi. Kvailiai. Ar savęs pastatymas į tokią poziciją, kai kitas žmogus gali pasakydamas du žodžius (“Jūs atleistas”) panaikinti visą saugumą? Ar vienas pajamų šaltinis tikrai užtikrina saugumą?
Pati mintis, jog darbas yra pats saugiausias būdas generuoti pajamas yra kvailokas. Jūs negalite būti saugus, jeigu pats nekontroliuojate darbo – darbuotojai turi mažiausią kontrolę įmonėje. Jeigu jūs esate darbuotojas, tikrosios jūsų darbo pareigos vadinasi “profesionalus lošėjas”.
 
Priežastis nr. 6: taikstymasis prie boso
 
Kai susiduriate su idiotu verslininkystės pasaulyje, jūs galite atsukti jam nugarą ir nueiti kita kryptimi. Kai susiduriate su idioti korporaciniame pasaulyje, jūs turite atsukti jam priekį ir pasakyti: “Atsiprašau, bose”. Ar žinojote, kad žodis “bosas” kilęs iš vokiško žodžio, reiškiančio “bulius”?
Daugelyje kompiuterinių žaidimų, bosas yra blogietis, kurį paskutiniame žaidimo lygyje reikia nužudyti. Taigi, jeigu jūsų bosas yra tikras “bulius”, ką tai reiškia jums? Kad jūs privalote taikstytis prie jo. Vėlgi, jokios nepriklausomybės, tik dar vienas trūkumas, sukeliantis diskomfortą.
 
Priežastis nr. 7: maldavimas padidinti atlyginimą
 
Kai norite padidinti savo pajamas, jums reikia prisėsti kartu su savo vadovu ir paprašyti jo padidinti atlyginimą. Ar tai tikrai geras jausmas? O galbūt jus domintų galimybė pačiam nuspręsti kiek norite uždirbti pinigų, t. y. be kitų žmonių leidimo? Tuomet kurkite verslą. Jei vienas klientas jums pasakys “ne”, jūs paprasčiausiai galite imti dirbti su kitu klientu.
 
Priežastis nr. 8: ribotas socialinis gyvenimas
 
Daugelio žmonių socialinis gyvenimas sukasi apie jų darbą. Jie susitikinėja su tais pačiais žmonėms, dirbančiais tame pačiame verslo sektoriuje. Vien tai jau reikštų socialinę mirtį. Šiems žmonėms pokalbiai apie naujausią “Windows” operacinės sistemos versiją ar naujausią konkurentų produktų seriją yra patys įdomiausi.
Jeigu vienas iš jūsų bendravergų parduodamas kitai įmonei – tai reiškia, jog praradote draugą? Jeigu dirbate srityje, kurioje dominuoja vyrai, tai reiškia, jog neturite progos pabendrauti su moterimis? Kodėl nenusprendus pačiam su kuo norite socializuotis?
 
Priežastis nr. 9: laisvės praradimas
 
Reikia nemažai pastangų, jog prijaukintum ir “išdresiruotum” darbuotoją. Pirmas dalykas, kurį privalo padaryti darbdaviai, tai sutramdyti žmogaus savarankiškumo jausmą. Naujiems darbuotojams primetamos taisyklės, apribojimai bei visokios “politikos”. Taip žmogus tampa paklusnus, nes bijo būti nubaustas.
Darbuotojams nurodoma kaip jie turi rengtis, kalbėti, judėti ir t.t. Mes neleidžiame darbuotojams mąstyti patiems, taip? Kartais bendrovės politika net neleidžia pasidėti augalo ant savo darbo stalo.. Laisvi žmonės žino, jog tokios taisyklės ir apribojimai yra kvaila. Vienintelė protingų žmonių politika: “Būk gudrus ir daryk, ką mėgsti”.
 
Priežastis nr. 10: tapimas bailiu
 
Ar pastebėjote, jog samdomi darbuotojai sugeba skųstis apie bendrovės problemas iki soties? Bet jie nenori sprendimų, jiems užtenka pasiskųsti ir suversti kaltinimus kam nors iš aplinkos. Taip, kaip darbo susiradimas atima laisvę, taip ir laisvės praradimas paverčia mus bestuburiais bailiais. Jeigu negalite pavadinti savo boso “šikniumi” nebijodami, kad galite prarasti darbą, tuomet jūs nebesate laisvas. Jūs tapote kažkieno nuosavybe.
Jei dirbate su bailiais visą dieną, ar nemanote, jog dalį to bailumo perimsite ir jūs? Žinoma, kad taip. Tik laiko klausimas, kada imsite aukoti kilniausias savo žmogiškumo dalis vardan baimės: iš pradžių drąsa, po to sąžiningumas, vėliau patikimumas, galiausiai nepriklausomybė. O dabar didžiausia jūsų baimė yra pripažinti tiesą – kuo tapote. Nesvarbu, kiek laiko vergaujate – galite būti nepriklausomas.
 
Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/desimt-priezasciu-neieskoti-darbo-29818.html?page=1
Straipsnio autorius: Styvas Pavlina, verslas.in
 
Man patiko, o ką manote jūs apie tas 10 priežasčių neieškoti darbo?

Kaip save motyvuoti?
 
Dažnai žmonės ko nors nepasiekia, nesugeba įveikti paskirtų užduočių, o ir vėliau dėl to gailisi ar griaužia save. Kai kurie bando artimiausioje aplinkoje ieškoti kaltų ir dirgiklių, kurie „atnešė“ nesėkmę. Iš tiesų tik mažas procentas atsitiktinumų, kurie nepriklauso nuo mūsų pačių, "prišaukią" nesėkmes. Nesėkmingą pabaigą 9 iš 10 atvejų nulemia pats žmogus. Viena iš tipinių priežasčių – motyvacijos praradimas.
 
 
Prieš dvejus metus universiteto dėstytojas, sutikęs mane koridoriuje, skubantį į paskaitą, pasiūlė surengti man pasiruošti pranešimui tema: Motyvacija ir jos svarba. Tai nebuvo kažkoks išskirtinis pasiūlymas, tiesiog vyko paskaitų ciklas, susijęs su verslo tendencijomis Europoje ir viena iš praktinių užduočių – vieša 1 valandos paskaita. O motyvacijos svarba aktuali pradedant mokytojais, baigiant verslo guru.
 
Kadangi ši užduotis buvo skirta visai mano subgrupei – iš pradžių truputi suirzau ir paklausiau savęs: "Kodėl būtent aš turėsiu atlikinėti šią užduotį? " Bet supratęs, jog tokiu būdu dėstytojas bando parodyti savo pasitikėjimą manimi, bei suteikia galimybė atsiskleisti – aš sutikau. Pasitikėjimas - tai privilegija, kurią gauna tikrai ne kiekvienas.
Nors ir scenos baimė man buvo mano mažasis priesas, tačiau kartu šio vidinio jausmo aš visuomet pasiilgdavau. Iki šiol dievinu tą adrenalino antplūdį ir akimirką, kai tu atsistoji prieš tau nepažįstamus žmones ir daliniesi savo mintimis.
 
 
Kadangi neturėjau daug laiko, nieko nelaukdamas pasinėriau į darbus. Pirmiausia ėmiau įnirtingai ieškoti informacijos šaltinių, kuriais galėčiau remtis ir taip sukurti įdomią paskaitą ir žinoma praturtinti savo pasakojimą. Besiruošdamas paskaitai – suradau daugybę įdomių, o kartais ir keistų būdų kuriuos žmonės naudoja vienam tikslui - savimotyvacijai. Gerai pamenu, tai buvo tik mokslų metų pradžia ir galbūt tai buvo priežastis, dėl ko jaučiau mane užvaldžiusį mažą tinginį. Bėgant laikui pradėjau vis labiau gilintis į man paskirtą temą ir dėka jos bei atrastos literatūros, aš tarsi atradau būdus, kaip aš galiu sau suteikti kartais taip reikalingos motyvacijos trupinėlį.
 
Manau, kad daugelis iš Jūsų esate susidūrę su tokio tipo problema ir galbūt iki šiol neradote tinkamo atsakymo. Pasidalinsiu su jumis būdais, kaip kurie man padėjo atrasti motyvaciją bet kokiai užduočiai.
 
Užsibrėžtam tikslui sukurkite mažesnius tikslus - arba išskaidyti užduotis
 
Norint pasiekti pagrindinį tikslą, visų pirma, Jums vertėtų ne tik pasiruošti minimalų planą, kaip viską darysite, nusistatyti mažesnio lygio tikslus. Kaip pavyzdį pateiksiu, pasirengimą viešajai paskaitai. Pagrindinis iškeltas tikslas – pasirengti viešai paskaitai. Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo aiškus ir konkretus tikslas. Bet ar mes galime palengvinti sau gyvenimą? Būdas paprastas - tereikia suvokti, kokias užduotis privaloma atlikti, norint pasiekti nustatyto tikslo.
 
Tad išsikelkime papildomų tikslų, kurie padės pasiekti tobulo rezultato:
 
1. Rasti tinkamų 20 literatūros šaltinių
2. Atrinkti 10 tinkamiausių ir įdomiausių literatūros šaltinių
3. Rasti tinkamiausią skaidrių dizainą
4. Iš atrinktų literatūros šaltinių – parengti 5 A4 formato lapų konspektą
5. Sukurti pristatymą, kurio apimtis ne daugiau nei 20 skaidrių, 4-iuose iš jų negali būti joki oteksto – tik temą atspindintys ir patrauklūs paveikslėliai
6. Parengti xxh kalbą
7. Patikrinti gramatines klaidas ir pristatymą pateikti artimiausios kolegos (kad sulaukčiau kritikos).
 
 
Šie 7 mini tikslai man padės pasiekti pagrindinio rezultato. Didelio darbo išskaidymas į mažesnius punktus padeda ne tik labiau susikaupti, bet ir atrasti motyvacijos. Jūs matote visą procesą, žinote kiek pasistūmėjote į priekį ir būtent šie faktas gali tapti teigiamais dirgikliais, kurie Jus , norom – nenorom, privers siekti kažko daugiau – atlikti kitas užduotis.
 
Dažnai asmenis motyvuoja teigiami dalykai ir nudirbti darbai. Pasiekus kiekvieną tikslą vertėtų ne tik pasidžiaugti, tačiau ir pailsėti.
 
 
Poilsis – „kaifas“ smegenims
 
Dažnai dirbdamas, su sudėtingais projektais arba iškilus netikėtom problemom – aš visuomet sustoju ir gerai viską apgalvoju. Lygiai taip pat elgiausi rengdamąsis mano minėtai paskaitai. Nepuoliau atlikti visko per vieną naktį ar kelias paras (iš pradžių pasirengiau kalendorinį planą, tad žinojau kiek laiko aš turiu). Leidau sau, po kiekvienos įgyvendintos mini užduoties – pasiekto mažesnio tikslo – pailsėti: atsigerti kavos, išeiti į miestą ir taip „prapūsti smegenis“.
 
Poilsis – taip pat gali „pridėti“ papildomos motyvacijos. Jūs pasąmonėje žinosite, jog po kiekvienos įgyvendintos užduoties gausite mažą prizą - poilsio minutėlę. Poilsis tampa ypač svarbus – kai darbas reikalauja daug mąstymo, nežmoniško įsitraukimo į atliekamas užduotis ir t.t.
Taip pat poilsio laikas, ne retam tarsi metas, kai smegenys pradeda generuoti papildomų idėjų, netikėtai atranda sprendimus ir atsakymus į pačius sudėtingiausius klausimus.
 
Pailsėkite - „Darbas ne vilkas – į mišką nepabėgs“.
 
 
Nebauskite savęs
 
Turbūt ne vienas iš Jūsų dažnai save nubaudžiate tokiomis frazėmis: „Susimoviau“, „Aš negaliu“, „Koks aš kvailas, kad taip padariau“. Neleiskite vidiniam balsui ir pasąmonei smerkti Jūsų ir ar neigiamai įvertinti atliktų darbų.
 
Jeigu matote, jog kažkas nepavyksta, atliekama užduotis yra neįveikiama – pasinaudokite pastaruoju patarimu – pailsėkite. Neigiamos mintys tik demotyvuos, o tai gali privesti prie baisesnių padarinių: prasto produkto ar paslaugos, suirzimo, nesugebėjimo bendrauti su aplinkiniais ir pan.
 
Raskite laiko pamąstyti ir kartu priežastims, dėl ko Jūs blogai atlikote paskutinę užduotį. Priežasties atskleidimas - tai menas, kurį reikia lavinti, kartu tai dovana, kuria ne kiekvienas gali pasigirti. Raskite būdą kaip įveikti iškilusią problemą, o galbūt vienas iš potencialių sprendimų: tiesiog palikti viską nuošalį ir pasiekti užsibrėžtą galutinį tikslą neįgyvendinus vienos ar kitos mini užduoties?
 
Atsakymų gali būti daug, tačiau tik Jūs esate padėties šeimininkas, kuris padės visus taškus ant i.
 
 
Sekite savo veiksmus ir apdovanokite save
 
Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus retai save pagiria. Visi mes tarsi laukiame, kol kiti pastebės mūsų nuveiktus darbus ir pagirs, o dar geriau - apdovanos. Tačiau deja, dažnai susiduriame su kitokia realybe. Geri darbai nugrimzta užmarštyje, o ir dažnas vadovas nepagiria darbuotojų už gerai atliktas užduotis, ypač jeigu jos neatneša apčiuopiamos finansinės naudos.
 
Tokiose situacijose Jūsų vidinė būsena, pakylėjimo jausmas priklauso tik asmeninių veiksmų. Nepamirškite savęs pagirti, o kartas nuo karto ir apdovanoti. Tai teigdamas, neturiu omenyje, jog privalote po kiekvienos įveiktos užduoties bėgti į parduotuvę ir pirkti naują automobilį, tačiau apdovanokite save: susitikimu su artimais draugais (jeigu atliekamas darbas išsunkė visą turėtą laisvalaikį), nueikite į kavinę ir išgerkite mėgstamos kavos, o galbūt po kiekvienos užduoties suvalgykite po mėgstamo šokolado gabaliuką? Visa tai priklauso nuo fantazijos ir kūrybingumo.
 
Sekti savo veiksmu – taip pat yra privalu. Pirmiausia – Jūs žinosite, ką jau atlikote ir kas liko padaryti. Antra – po viso triūso galėsite save įvertinti, pvz: kiek pastangų ir jėgų kainavo šis procesas. Susidūrus ateityje su panašia situacija ar panašaus tipo užduotimi žinosite savo galimybes ir galėsite geriau įvertinti kiek laiko ir pastangų Jums reikės "paaukoti". Jeigu nuo šių užduočių tiesiogiai priklauso gaunamas atlygis – tada bus lengviau įvertinti kokius sumos Jums derėtų prašyti?
 
 
Tai tik keletas būdų, kaip galima motyvuoti save. Kiekvienas iš mūsų tikriausiai suranda individualių sprendimų, tačiau aš su Jumis pasidalinau būtent tais , kurie dažnai man padeda įvairiuose situacijose.
 
Sėkmės.
 
Brainstorm

bet kokie jus visi protingi ir kokie jus visi naivus,norint buti sekmingu verslininku lietuvoje,mokesciu moketi nereikia

Paprasciausias budas susitikimas ir paimti grynais.
 
Iki 8000lt nieko nekabina apskritai, taciau aisku jei vaiksto nedideli pavedimai iki 400~ :)

Esme sitoj su*istoj lietuvos mokesciu sistemoj, kad jie nesupranta verslo ir verslo procesu. Lietuva turetu isvit neapmokesdint bent iki keletos tukstanciu litu, o leisti bizniui isivaziuot gerai, kad zmogus galetu pragyvent normaliai. Ir man tiesiog keista kaip jie nesupranta kad reikia kad zmoniu verlas isivaziuotu, o tik paskui apmokesdint, ne is karto, nes dabar toks vaizdas kad geriau zmonems buvo kaip anskciau moket treninguotiems bahurams, nei kad dabar moket tuos procentus nuo keliu simtu litu. Kalbant civilizuotai, VMI turetu pati sugebet ivertint verslo izvalgas, kuria mokesciai ir butu pagrysti. Todel nieko keista kad monopolija po truputi uzvaldo rinka, nes smulkusis biznis yra smugdomas ir smaugiamas kiek imanoma ir visom turimom pajegom.

Pagal debiliškus Lietuvos įstatymus, jeigu ir vieną litą užsikalsi per menėsį, turi mokėti mokesčius. Kitas klausimas ar tavimi dėl vieno lito domėsis ar ne.

Nuo 1ct :)

Ideja tokia, kad jeigu nemoka dividentu, reiskia pinigai lieka firmoje, kas kelia jos verte ir atitinkamai teoriskai turetu kilti ir akciju kaina :rolleyes:

žiūriu skaityt nelabai moki, nesakiau niekad, kad vertės pokyčiai nieko nereiškia, tiesiog nereik rėkaut, kad jei lifosa niekad nemokėjo dividendų, tai jų ir nemokės, temos autorius klausė ar jis gaus dalį pelno, o ne iš ko uždirbama spekuliuojant, ir tavęs tiesiog buvo paklausta, kokia dar yra nauda be spekuliavimo kainų pokyčiais, o tu pradedi rėkaut, kad aš nieko nesuprantu...

Taip, nupirkdamas akciju tampama imones akcinininku ir galima dalyvauti susirinkimuose. Del dividendu reikia ziureti ar imone ismoka juos. Nes ne visas akcijas apmoka.

Taip, šis žaidimas nemokamas. Kiek girdėjau visai neblogas.
Jeigu jau siekiant prizų, tai siūlyčiau pamėginti Yahoo žaidimą Čia prizai solidesni, bet sunkiau pasiekiami dėl didesnio kiekio žmonių.

Visada yra spragų įstatymuose, šis atvejas ir neišimtis. Sakykim Jum prireikė pinigų, Jūs perrašote savo draudimo polisą savo vaikui neturinčiam 25 metų, jis tampa naudos gavėju ir pinigus galima išsiimti be 15 procentų pajamų mokesčio.
 
Tam, kad nenuvertėtų reik pasirinkti bent 5 skirtigus investavimo fondus ir pačiam bent truputį domėtis kaip dirba tavo pinigai. Pačios bendrovės deklaruoja, kad metinis pelnas yra 7 procentai iš akcijų, bet kiek pastebėjau jei pats laiku nekeiti fondų tai ir velkiesi ant nulio arba net į minusą. Jei Klaipėdoj kam reik žmogaus kuris patartų apie kaupiamąjį draudimą rašykit AŽ duosiu kontaktus, atstovauja Compensa draudimą. Pats jau 5 metus turiu Bonum Publicum.

Gerai gerai, viską suprantu.. tema nelabai atitinka skiltį, bet seni pokalbiai apie draudimą yra būtent prie investavimo, o pagalvojau moderatorius galėtų perkelti kur jo manymu ši tema gali tikti.
 
Taigi, turiu Jums, gerbiamieji, klausimą dėl kaupiamojo draudimo ERGO (noriu pabrėžt, kad nieko nereklamuoju, galėsiu pavadinimą ištrint jei tai skaitosi kaip reklama). Ši tema man svarbi, nes esu jaunas jaunos šeimos maitintojas ir noriu užtikrinti, kad mano šeimai kuo mažiau trūktų gyvenime, tačiau nežinau ar šis būdas tam tinkamiausias.
 
Situacija:
 
Šiandien buvau draudimo kompanijoje (tikrai ne savo noru, nes šiaip tokiais dalykais labai nepasitikiu). Žodžiu, pokalbiui vykstant sudarė jie man pasiūlymą mokėti apie 130 per mėnesį beveik 40 metų laikotarpiui:
• paaiškino, kad eigoj galima didint įmokas, po 20 metų išsiimti beveik visus pinigus (likę iki pensijos)
• kad vėliau galės ir žmona prisidėt.. vaikas (nedraudža iki 1m vaikų..
• Jei aš negalėsiu mokėti, 3 mėnesius liksiu apdraustas, nuo ketvirto ne. Nutraukęs anksti nieko negausiu, kai vėl pradėsiu mokėt turėsiu "pasivyt" įmokas.
• 15% galėsiu grąžint kas mėnesį iš valstybės
• dar kelios smulkmenos
 
Bučiau apdraustas vadinamuoju P2 paketu (mirtis, lūžiai, negalia), svarbiausia, kad net niekam nenutikus iki pensijos gaučiau sukauptus pinigus (gal net ir daugaiu).
 
Nežinau ar sumos svarbios, vis dėl to, ne tai noriu akcentuot, o patį faktą - ilgalaikis, priverstinis kaupimas.
 
Kreipiuos į visus šito atsikandusius, žinančius draudimų virtuvę su klausimu -ar verta? Nežinodamas kiek ryt uždirbsiu aš ar mano žmona (aš turiu darbą, bet gi kas čia Lietuvoj gali garantuot ką..), o 38 metai labai daug, kai pagalvoji.. Galbūt verta, tik dar ne dabar, kai man beveik 27?
+ne tik ar verta, bet gal yra ir geriau?
 
Padiskutuokim :)