br0

Aišku verta, gi vietoj to, kad kažką darytum, galėsi sėdėt, žiūrėt video, seminarus, podkastus apie nereikalingus dalykus ir "užsimotyvuoti" kažko darymui ir tolesniam video žiūrėjimui :)

tarkim taip.
jei toi toi tualetų aptarnavimo servisas nerodo susidomėjimo į šitą domeną, tai šitas domenas pasmerktas žlugti.
Rimtai.

Dziaugiuosi kad kitas saukimas bus paskutinis (2019 sauks gimusius tarp 1993-01-01 ir 1999-12-31), pagaliau atsiknis sita nesamone.

Manau, kad jūs tiesiog parašydami, ir tikėdamiesi gauti kažkokį "puikų" planą tiesiog iš lempos, nieko nepešit. Turi būti kažkoks specialus niuansas, kad išeinat į kitą tinklą, arba baiginėjasi sutartis.
Nes tokių prašytojų manau per dieną jie ten šimtais sulaukia, visiems gi nepridalins planų, kurie vos padengia savikainą

Sveiki, turbūt yra žmonių kuriuos nervina naujasis skype ( windows 10 )
 
be galimybės pasikeisti į senają versiją, kuri mano galva žymiai patogesnė, tiek funkcianalumo prasme ( konfiguruojant )
 
tiek ir išvaizda.
 
Ilgai ieškojau ir pats veikiančios versijos - ir ja radau.
 
 
 
Skanaus, ir sekmės naudojant ! :)
 
 
 
Siūstis linkas: http://bit.ly/skpdwnld

Sorry, bet čia ne pažinčių portalas, tai liksi nesuprastas visų.

Reikia tiesiog iš šiknos pirštą išsitraukt ir daryt, nesvaikstant apie visokias motyvacijas. Žmonės įsisuka į tokias pinkles, sako:" va dar vieną motyvacinę pasaką paskaitysiu kaip tapti gerbiamu lyderiu, čia forume dar paskaitysiu vėju". Iš tiesų niekam tai nepadeda, gal keliems žmonėms iš didelės minios. Apie lyderystę reikia mokytis, bet ne taip. Lyderiu tu netapsi paskaitęs prie kavos podelio knygutę... Valdymo ir valdžios įgijimo dėsniai yra paprasti, bet neužtenka jų išmokimo.

Kryptoganai labai nuvalkiojo žodį 'investicija'.
 
Tai ką jūs darot yra paprasčiausias spekuliavimas valiuta (trading), tai nėra investicija.
 
O kadangi tuo užsima jokių žinių neturintys žmonės, tai net ne spekuliavimas, o loterija.
 
Beje, ačiū jums, kad leidžiat protingiems žmonėms iš jūsų nesėkmių uždirbti :D
 
Tiesa, tokie skiedalai, kad BTC pakeis dolerį? Gal dogecoin greičiau pakeis dolerį, nei BTC.

Kam dar Mila Kunis graziausias zmogus zemeje?

Sveikinimai visiems,
 
kurie nepapuole i sia kvaila loterija.
 
Negali būti kvailiau kai tarnauti šaukia 24-26 metų vyrus :D
Kurie turi darbus, paskolas ir šiaip kabinasi į gyvenimą :)

Sveiki. Pasiskaičiau viską ir gardžiai pasijuokiau iš piktų klientų patirčių :D. Na, bet neišsiplečiant, turėjau garbės dirbti vienos įmonės, kuri buvo pigu.lt prekių tiekėja, serviso darbuotoju. Ir patikėkit manimi, tokia tvarka, kokia yra Lietuvoje yra visiškai logiška. Ką galiu pasakyti apie tipinį klientą Lietuvoje? Protu nepasižymintis. Nusiperka prekę, ją gauna, atsidaro, numeta visas instrukcijas į šalį ir spaudo viską iš eilės. Kažkas nepatiko? Rėksiu garsiai, kad noriu atgauti pinigus, o kad rėkimas atrodytų įspūdingesnis ir labiau visus gąsdintų, sakysiu, kad ji sugedus. Kadangi klientas tvirtina, kad prekė sugedo, nors 90 atvejų jis nemoka ja naudotis, nes instrukcijas skaito tik kvailiai (o klientas pats nesupranta, kad jis yra kvailus), ją reikia siųsti kompetetingiems asmenims į servisą (pigu.lt serviso darbuotojai dažnai irgi neturi kompetencijos patikrinti ar ta prekė išties neveikia ir kame bėda), kuris patikrintų, kas negerai: ar prekė ar klientas tiesiog pernelyg kvailas ja naudotis. Jūs net neįsivaizduojat, kiek klientų skundžiasi neveikiančiu telefono garsiakalbiu, nors jis, kvailys (klientas), tiesiog nutildė garsą. Arba kiek klientų skundžiasi neveikiančiu išmaniojo telefono jutikliniu ekranu (touch screen), nors ekranas turi akivaizdžių išorinių pažeidimų (nudaužyti kampai, matomi akivaizdūs įskilimai ekrane ir kiti mechaniniai pažeidimai). Nejaugi tokiam klientų tuojau pat turi būti grąžinti pinigai? Tarkim pigu.lt grąžins pinigus, bet tam kad juos atgautų iš tiekėjo, turi ją vis tiek siųsti į servisą. O servisas nustato kad jokio gedimo nėra (kaip tarkim neveikiantis garsiakalbis, kuris tiesiog yra nutildytas) arba kad tai yra mechaninis pažeidimas, kurio garantinis remontas nepadengia. Tada Pigu.lt turi sugadintą prekę, lieka be pinigų ir stovi durniaus vietoje. Blogiausiu atveju ima ginčytis su tiekėjo servisu bandydama įrodinėti, kad vos ne jie taip pat turi grąžinti pinigus už prekę, nes pigu.lt jau grąžino juos klientui. Tuomet nuostoliai persikeltų ant tiekėjo pečių. ir kaip minėjau, tokių atvejų iš 100 yra net 90, o tik likusieji 10 yra tikri gedimai, kurie dengiami garantinio remonto, kurie iš tiesų atsirado dėl nekokybiško (brokuoto) kontakto tarp komponentų plokštėje, sugedusio komponento ir pan. Net nenustebčiau, kad tamsta, kuris taip pasimėgaudamas pila pamazgas ant pigu.lt komandos, kuri puikiai kaip nuluptus žino tokius klientus ir sutuaciją gautum atsakymą, kad kažko nepadarei, kas buvo parašyta instrukcijoje ir gautum tą dviratį atgal. Kol nepasikeis klientų kompetencija, tol ir nesikeis įmonių praktika, kad viską turi patikrinti autorizuoti servisai, o pinigai grąžinami tik specialistams patikinus, kad problema išties egzistuoja. Suprantu, kad klientams nepatinka sugaištas laikas, dažnai kol gaunamos išvados dėl prekės gali praeiti ir kelios savaitės, kartais netgi reikia mėnesio ir daugiau (kartais prekes reikia siųsti gamintojui, kad jis įvertinų gedimą ir tartų lemiamą žodį situacijoje). Pats net nustebau, kiek pykčio ant statistinio lietuvio kliento sukaupiau :D. Nepatenkintam klientui palinkėsiu sėkmės, turėti veikiantį dviratį arba pinigus ir pamąstyti kitą kartą, kad kitoje pusėje irgi dirba žmonės, kurie atlieka savo darbą ir jiems savo darbą atlikti greičiau padeda malonus, bendradarbiau linkęs, apie problemą išsamiai papasakoti linkęs klientas, kuris perskaito instrukciją ir atlieka logiškus veiksmus pats prieš piktindamasis juos aptarnaujančiais asmenimis :).

Sveiki visi,
 
Norėjau pasidalinti naujiena, kad šiuo metu Ubisoft nemokamai dalina žaidimą - World in Conflict!
 
Prisijunkite prie savo Uplay paskyros ir žaidimas jau jūsų bibliotekoje. Siųskitės ir mėgaukitės
 
Žaidimą dalins iki gruodžio 11 dienos! Smagaus žaidimo!

Ka gi, atitarnavau 2 savaites jau kaip šauktinis priverstinai. Galima rašyti romanus čia, bet nėra nei noro, nei jėgų. Tiesiog trumpai. LT kariuomenė - 21 amžiaus koncentracijos stovykla. Vadovai absoliutūs degradai, ypač to žemesnio rango (jaunesnysis eilinis, eilinis), kurie su tavim elgiasi kaip su šiukšle, šuniu ir tu nieko negali padaryti, nes jei apterši kariuomenės "vardą" žiniasklaidai, iš karto batai gali būt jeigu sužinos. 95% publikos yra degradavę zoniniai iš gatvės. Pas mane tokių sužaloto intelekto yra, kad Dieve apsaugok. Mokyklą vos pabaigę, iš veido matosi gatviniai chroniai, banditai, nieko nesugebantys gyvenime tik kaip šunys patarnaut įsakymams. Vadovai tokio pat lygio. Žiauriausia, kad seimas taip saugo kariuomenę, kad į viešumą joks žodis negali blogas išeiti. Net per priesaiką buvo, kad visos paslaptys lieka kariuomenėje. Reiškia gali belekoks ##### vykti, bet išorėje vaizdelis susidarys toks, kad vo pažėkit kariuomenė koks aukštas lygis, nors ten degradų susirinkimo vieta. Būti kareiviu nereikia jokio intelekto ir išsilavinimo. Kodėl? Todėl, kad tau kaip šuniui viską pasako ir tu vykdai. Todėl ten ir degradų, ir chronių susirinkimas. Normalesni tik šauktiniai, nes jie su smegenim. Savanoriais eina tik visokie gatviniai, kurie nieko nesiekia gyvenime, yra visiški atsilupėliai. Kariuomenė jiems vienintelis šansas užsikabinti. Vergavimas hierarchijai. Jiems visiems ****** tu eilinis kareivukas, esmė, kad tu hierarchijai vergauji. Įdomu, kokia USA armija. Pas mus tai viskas nuo ruskių kacapų atėję tai ir ta mūsų kariuomenė tokia degradavusi, chronių susirinkimo vieta.

Labai džiaugiuosi, kad nepriėmiau darbo pasiūlymo iš jų :)

Labai džiaugiuosi, kad nepriėmiau darbo pasiūlymo iš jų :)

Issirinkai geriausia UK miesta, sveikinu. Studijos irgi matomai nanuejo niekais, karjera prasideda tinkamoje vietoje. Nickas reprezentatyvus. Puikiai :)

Kodėl mirsit neturtingi
Tautvydas Marčiulaitis
 
Visokie Forum One, gyvenimo mokytojų seminarai, gražios knygutės ir internetiniai puslapiai mėgsta pasakoti žmonėms, ką daryti, kad taptum turtingu. Dažniausiai jie pripasakoja apie motyvaciją, savo verslo kūrimą, sunkų darbą ir kelią į sėkmę. Bet čia naiviems.Realiai, turtingieji dažniausiai būna tie, kurie paveldi pinigus. Nedidelė dalis turtingųjų sugeba prasimušti patys. Tačiau, žiūrint iš statistinės pusės, tokio atvejo tikimybė labai nedidelė.Turtas yra kaupiamas paprastai. Reikia nuoseklaus ilgalaikio darbo, kapitalo auginimo ir pinigų srautus generuojančių aktyvų. Tuos pinigų srautus reikia investuoti į kitus srautus generuojančius aktyvus ir taip darant pakankamai ilgą laiką, galima bus nusipirkti salą ir jachtą.Čia problema tokia, kad iki galutinio tikslo reikia keliauti labai ilgai. Jei gimėte šeimoje, kuri negali suteikti pradinio kapitalo, Jums teks jį sukaupti patiems. Atėmus laiką, kurį praleisite eidami į mokyklą, universitetą ir pirmame (mažai apmokamame) darbe, dažniausiai kapitalo galima tikėtis turėti tik po 25 ar 30 gyvenimo metų.Tarkime sulaukę 30 metų jau turite kažkokio kapitalo, kurį galite investuoti. Investicija Jums generuos stulbinančius 24 procentų per metus. Grąžą Jūs reinvestuosite ir nieko iš investicijos neimsite. Priedo kas mėnesį dar įdėsite po 1000 litų. Kada pagaliau turėsite pakankamai pinigų?Pirmiausia sąvoka pakankamai pinigų yra abstrakti. Bet imam tokį sąlyginį minimumą. Ne, ne milijoną. Už tiek svajonių namo net šiais laikais nenusipirksit. Milijonas – viduriniosios klasės reikalas. Pakelkim viską vienu nuliu. Pradėkim nuo dešimties milijonų.Tad sakykime, kad iki 30 sukaupėte 100 tūkstančių. Dabar turite auksinę galimybę juos investuoti už 24% metinių. Tokiu atveju 10 milijonų sukaupsite po 15-20 metų. Kodėl su tokiu intervalu? Nes gyvenime visko nutinka.Taigi, savo turtingu gyvenimu galėsite džiaugtis būdami maždaug 45-50 metų. Iki tol investicijos Jums jokios laimės nesuteiks, nes negalėsite nieko pasiimti iš savo investicinės sąskaitos. Priešingai, visą tą laiką ji Jums kainuos. Nes reikės mokėti administracinius mokesčius, pervedinėti ten pinigus ir vargti dėl milijono kitų dalykų.Būdami 50-ties galėsite džiaugtis pinigais ir eiti į pensiją. Tačiau net tokiu atveju būsite tik mažai turtingas. Ir, būdamas protingu žmogumi, greičiausiai didžiąją dalį pinigų paliksite vaikams, kad jie galėtų juos dar labiau padidinti ir Jūsų anūkai jau galėtų gyventi iš tikro turtingai.Čia yra standartinis ir prieinamas scenarijus. Žinoma, nemaža dalis žmonių iki 30 metų ne tik, kad nesukaupia 100 tūkstančių, tačiau prikaupia ir paskolų. Todėl net ir mano aprašytas planas nėra pasiekiamas.Nemaža dalis žmonių po mokslų jau turi paskolas. Taip pat privalo išsilaikyti save. Jei sukuria šeimą, reikia išlaikyti ir vaikus. Reikia rasti, kur gyventi, su kuo važinėti. Kartais išvažiuoti su šeima paatostogauti. Tad santaupos dažniausiai būna labai ribotos.Negalvokit, kad čia taip, nes gyvenate Lietuvoje. Imant išsvajotosios Jungtinės Karalystės pavyzdį, gavęs darbą pirmus kelis metus gausi 20-30k svarų per metus prieš mokesčius. Realiai į rankas čia bus 1,5-2k svarų. Londone tai yra nulis. Butas, kelionės, pragyvenimas suvalgys visus šiuos pinigus. Kažkiek atsidėti gal ir išeis. Kaip ir kartais išvažiuoti pailsėti. Tačiau realiai su tokiomis pajamomis Londone galima labiau išgyventi, nei gyventi.Aišku, kol tinka studentiškas gyvenimas su keliais draugais viename bute/name ir pinigai reikalingi tik šventėms, gyvenimas gali pasirodyti visai ne prastas. Bet realiai, ypač dirbant rimtoje įmonėje, kur teks nemažai išleisti reprezentacinėms išlaidoms, gyvensite nuo algos iki algos. Normalus profesionalo gyvenimas su tokiais pinigais yra tik tolima svajonė.Taip taip, ginčykitės, kad gyvenat ten labai gerai už tiek. Aš ten buvau, alų midų gėriau ir ne, 1500 svarų nėra gerai. Net būnant studentu, o ne dirbant. Todėl nepasakokit pro sukąstus dantis šypsodamiesi.Žiūrint į pasaulį realistiškai ir vadovaujantis statistika, tikimybė susitaupyti šešiaženklę sumą iki ketvirtos dešimties yra labiau privilegija.Visuomet galima galvoti apie verslą. Nuosavas verslas nuo jaunystės, kuris ilgainiui viską atpirktų. Bet pirmiausia reikia pripažinti realybę – ne visi yra verslininkai. Be to daugelis žmonių turi įsipareigojimų, kuriuos tenka vykdyti. Todėl jie tiesiog privalo eiti į darbą ir negali visą dieną statyti savo verslo.Bet net jei randama laiko, tikrai ne kiekvienam išeis pastatyti VP Market. Gal būt pasiseks prasigyventi ir turėti vidutinę įmonę, kuri garantuotų visai patogų gyvenimą. Tačiau vėl, tai bus ilgas ir sudėtingas darbas, kuris pinigus atneš tik po 10-20 metų.Nekalbu apie stebuklingus start-up’us, kurie sukuria mobilią aplikaciją ir po 6 mėnesių ją parduoda už 2 milijardus. Čia nėra planas. Čia yra daugiau sėkmė. Reikia būti gabiu, inovatyviu ir dar tinkamu laiku atsirasti tinkamoje vietoje. Nors kai kuriems žmonėms šis variantas yra geriausias, tačiau tokių išskirtinių žmonių yra tiek mažai, jog net neverta plačiau aptarinėti. Be to, dažniausiai jie pakankamai protingi, kad patys viską suprastų.Kad ir kaip būtų liūdna, didžioji dauguma žmonių tiesiog neturi galimybių tapti turtingais. Jei nėra galimybės nuo labai jauno amžiaus pradėti judėti ta linkme – greičiausiai nieko ir neišeis.Nes turtas nėra generuojamas iš oro. Kapitalas gamina papildomą kapitalą. Tai yra universali taisyklė. Jei turi 3 citrinas ir jas parduodi už 6 savikainą, tai reikės labai daug pardavimų, kol pradėsi pardavinėti citrinas tūkstančiais. Tuo tarpu žmogus, kuris pradeda su 1000 cintrinų per tą patį laiką pardavinės jau milijonus citrinų.Reinvestavimas, pinigų srautai, palūkanos ir palūkanos ant palūkanų yra pagrindinis turto kaupimo šaltinis. Su kuo daugiau pradedi, tuo daugiau ir greičiau turėsi. Čia yra universalios tiesos, bet absoliučiai didžioji dauguma žmonių kažkodėl jų nežino.Tada perka knygas, vaikšto į seminarus ir taip visiškai švaisto sunkiai uždirbtus pinigus. Seminaras, knygutė ar daug kalbantis mokytojas turtų susikrauti nepadės. Gali padėti darbas, sėkmė ir geras ilgalaikis strateginis planas.Tie, kurie tampa turtingais su nuliniu baziniu kapitalu, dažniausiai dirbti ir kaupti kapitalą pradeda nuo ankstyvos jaunystės. Tai nereiškia, kad jie tiesiog dirba visokius darbus ir todėl tampa turtingi, nes būna darbštūs. Jie tampa turtingi, nes dirba tuos darbus tam, kad galėtų pirkti kapitalą, kuris generuoja pinigų srautus. Arba tam tikrais atvejais jau nuo mažens, dirbdami paprastus darbus, kuria organizacinę strukūrą, kuri generuotų pinigų srautus.Pavyzdžiui, pardavinėdami limonadą, jie įdarbina visus savo draugus. Jiems tiekia limonadą, reikalingą įrangą ir iš jų ima procentą pelno. Frančizė. Arba vežioja laikraščus ir taupo pinigus tam, kad galėtų nusipirkti akcijų. Abu pavyzdžiai yra realūs. Pirmasis – Gary Vaynerchuk, antrasis Warren Buffett.Jie nuo pat pradžių galvoja apie plėtrą ir reinvesticijas. Skirtingai nei daugelis tų, kurie tiesiog dirba nuo mažens ir galvoja, kad tai yra gerai, nes visi turtingi dirbo nuo mažens. Dirbti daug ir išleisti visus pinigus nereikšmingiems dalykams, neturint ilgalaikio plano, yra tas pats, kas visai nedirbti. Na nereikšmingų menkiekių bus daugiau, bet tuo ir viskas pasibaigs.Viskas susiveda į tai, kad daugelis gimę neturtingais, tokiais ir numirs. Dėl realybės, galimybių ar paprasčiausios sėkmės (sėkmė = tail event) trūkumo daugelis žmonių net neturės realios galimybės tapti turtingais.Dėl to liūdėti nereikia. Laimė su turtais koreliuoja tik iki tam tikros ribos. Vėliau turtai laimės nebeprideda. Bet jei labai norėjote tapti turtingais, tai greičiausiai netapsite. Suvokite elementarią realybę ir bus ramiau gyventi.Nustokite pirkti visokias knygas ir mokėti už nesąmoningas kalbas. Jos Jums niekuo nepadės. Sėkmės mokytojai yra nieko verti. Sėkmė yra tail event. Tai yra įvykis, kurio tikymybė ypatingai maža. Gyvenime Jūs galite elgtis taip, kad tokių įvykių tikimybė taptų didesnė. Tačiau sėkmės mokymai su tuo nėra niekuo susiję. Su tuo susijęs geras strateginis planas, nusiteikimas ir nuoseklus darbas.Keli svarbiausi dalykai. Realiai, neturint išskirtinių gabumų, sėkmės ir super galių, realūs būdai tapti turtingu yra du:1) kapitalas, reinvesticijos, palūkanos ant palūkanų (investavimas/verslas)2) paveldėjimasSėdėjimas CInn’e ir aiškinimasis, kokį revoliucinį apps’ą sukurti neveikia. Neveikia ir bet kokio darbo dirbimas, nes tai ugdo darbštumą. Genialus protas taip pat nieko negarantuoja. Reikia turėti ilgalaikį tikslą ir sugebėjimą judėti link jo.Aišku, jei toks poreikis yra. Žymiai geriau, jei jo nėra. Bet dabar dažniausiai visi nori būti baisiai turtingais. Nors pinigai yra tik popieriukai. Beverčiai popieriukai, kuriuos naudojam tam, kad nereikėtų keisti elnio šonkaulio į bokalą alaus bare. Viskas. Spalvoti popieriukai ir tiek.Tikslas turėti daug pinigų yra iš savęs kvailas, nes pinigai yra paprasčiausiais įrankis. Čia tas pats, kas norėti turėti daug plaktukų. Jei nemokėsi jais naudotis, tai laimės daug tau jie neatneš.Suvokę ir susitaikę, kad netapsit išskirtinai turtingais, nenusiminkit. Tiesiog susiraskit normalių gyvenimo tikslų. Tokių, kurie bent kažką reikštų ir būtų įdomūs. Karjera, pinigai ir panašūs dalykai yra neįdomiausi ir nereikalingiausi gyvenimo aspektai.Susigalvokit ką nors normalaus ir įdomaus. Tada ir didelių turtų nereikės.

As tik nesuprantu, kodel jus cia ateje mokot kitus kaip reikia neva teisingai gyvent. Jus psichologai ar kas? Isvis net nemaciau nei vieno komentaro, kur zmogus klaustu ka jam reiketu daryt, kaip gyvent, kur leist pinigus, o kur neleist. To nebuvo, bet visi pradejo patarineti. Oi kokie visi protingi :)
 
Kazkas gavo buta is tevu, kazkas automobili, kazkas isidarbino per savo geraji dede. Ir tada tokie zmones tampa patarejais.
 
Arba patarineja ko zmogus reikia, ko nereikia. Kokio telefono nereikia, kam jie drabuziai ir pan. Tai gal visi naudokimes senais telefonais su mygtukais, vazinekim automobiliais kaip flinstounai, gyvenkim po atviru dangum vasara ir po tiltu ziema. Zinot kiek pinigu sutaupytume??
 
Kiekvienas turejes kitokia aplinka, kitaip supranta tam tikrus dalykus. Kazkam reikia vieno dalyko, kazkam kito. Tema isvis nebuvo apie tai, nusivaziavot visiskai i pievas

Sveiki. Sugalvojau sukurti šią temą, kurioje galėtume pasidalinti darbo pokalbių specifika bei patirtimi. Panašiausią temą, kurią pavyko rasti tai Kodėl išsiuntus 150 CV niekas nepaskambina. Dalykus, kuriuos rašysių bus didžiąja dalimi susiję su darbo specifiką į kurią orientuojuosi aš asmeniškai (klientų aptarnavimas/paslaugos), tad darbo pokalbiai, kuriuos turėjau aš ir darbo pokalbiai, kuriuos turėjote/turėsite Jūs gali kardinaliai skirtis.
 
Mano asmeninė patirtis - pradžia:
 
2016 vasarą baigiau LEU studijas (anglų filologija su pedagogikos pakraipa) iš karto pradėjau ieškoti darbo klientų aptarnavimo/paslaugų sektoriuje. Tereikėjo kelių savaičių kol priėmė į darbą visiškai šviežią viščiuką. Darbas kaip darbas, yra pliusai ir minusai. Per daug nesigilinant į detales, po kelių mėnesių teko atsisveikinti su šiuo darbu dėl mano-darbdavio nesutarimų. Praėjus kažkiek laiko vėl pradėjau ieškotis darbo. Turėjau DAUG darbo pokalbių, pastebėjau tam tikras tendencijas, su kuriomis norėčiau pasidalinti.
 
Prologas: Įdarbinimo įmonės-agentūros
 
Įdarbinimo įmonės-agentūros nėra blogas dalykas savaime. Darbdaviai naudojasi jų paslaugomis, kad gautų geriausią darbuotoją neinvestuojant savo laiko ir resursų. Tačiau iš žmogaus ieškančio darbo perspektyvos tai yra tam tikra prasme laiko gaišimas. Duosiu konkretų pavyzdį: teko eiti į darbo pokalbį dėl kliento aptarnavimo pozicijos į įdarbinimo agentūra, kuri buvo visai kitam miesto gale. Ten asmuo priėmęs mane pradėjo skaityti darbo skelbimo aprašymą (kurį pats buvau perskaitęs kelis kartus, iš karto priminė darbo biržos darbuotojų monologus). Po to, pokalbis pasistūmėjo link manęs, mano patirties, kompetencijų, norų ir pan. Pokalbio pabaigoje asmuo paprašė užpildyti IQ testą namuose, kurį atsiųs į elektroninį paštą. Tikriausiai pirmas ir paskutinis spręstas IQ testas (rezultatų gaila nepasakė, dabar kai pagalvojau dar turiu jo kontaktus, būtų visai nieko jeigu atsiųstu :) ) Jam parašius e-laišką, kad praėjau testą, man teks palaukti kol gausiu atsakymą dėl antrojo darbo pokalbio. Jeigu antrąjį darbo pokalbį praeičiau, manęs lauktu trečiasis. Žodžiu vaizdas aiškus.
 
Dar vienas aspektas, dėl ko įdarbinimo agentūros kartais užknisa tai darbdavio anonimiškumas. Pavyzdžiui, naršai CV tinklapyje, randi idealų darbą (reikalavimai, darbo pobūdis), pažiūri kas per įmone, o ten puikuojasi įdarbinimo agentūros pavadinimas su jos logotipu. Kai žinai į kurią įmonę/įstaigą darbinies gali iš anksto pasiskaityti apie ją atsiliepimus, panagrinėti įmonės istoriją, sužinoti kokia yra jos reputacija ir panašiai.
 
Apie tokias agentūras kaip Biuro tai net nematau tikslo kalbėti. Vienam iš šeimos narių teko vasarai įsidarbinti klientų aptarnavime per šią įmonę. Iš visų dalykų tai labiausiai apverktinas yra apgailėtino dydžio atlyginimų vėlavimas kelis mėnesius. Žmogui, kuris turi paskolą, finansinių įsipareigojimu net neverta žiūrėti į tą pusę (nors geriau pagalvojus žmogus turintis finansinių įsipareigojimų niekada neieškotų darbo klientų aptarnavimo srityje, bet tiek jau to).
 
 
TOP 5 universalūs darbo pokalbio klausimai
 
1. Kokia jūsų darbo patirtis?
2. Kodėl išėjote iš praeito darbo?
3. Kodėl norite dirbti būtent pas mus?
4. Kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka ir panašaus tipo klausimai.
5. Atlyginimo klausimas.
BONUS: Ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę?
 
Darbdavys yra visada suinteresuotas įdarbinti patį geriausią žmogų iš tos savaitės - mėnesio kandidatų sąrašo. Mano galva didžiausi kriterijai, kuriais jie vadovaujasi yra patirtis <- kompetencijos-išsilavinimas <- asmeninės savybės. Net ir neturint patirties vistiek sugebėjau pabaigęs studijas įsidarbinti į vieno didžiausių bankų klientų aptarnavimo skyrių. Kaip tai pavyko? Išryškink tai ką turį, o ne ko neturi. Visai įmanoma, kad yra dalykų, kuriuos pamiršai įrašyti į CV kaip patirtį. Mano atveju, tai atlikta pedagoginė praktika mokyklose, bei anglų mokytojo freelance veikla buvo atramos taškai, kuriuos naudojau kai buvo teiraujamasi dėl mano darbo patirties. Tad vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos teko išgirsti tai kokia yra jūsų darbo patirtis / matome, jog dirbote [įrašykite darbo vietą čia], ar galėtumėte papasakoti daugiau. Šio klausimo galimas tęsinys yra KODĖL IŠĖJOTE IŠ TOS DARBO VIETOS. Į tokį klausimą reikia atsakyti labai atsargiai. Žinau, kad darbo birža mato kada jūs patys išeinate iš darbo, o kada jūs atleidžia darbdavys. Sunku pasakyti, ar potencialus darbdavys gali pamatyti tai, tad būtų gerai jeigu čia yra žmonių, kurie turi verslą ir įdarbina žmonės pasireikštų šiuo klausimu. Tai yra svarbu, nes galite apsimeluoti ir sakyti, kad išėjote dėl tam tikros priežasties, nors tiesa yra tokia, kad prastai dirbote ir įmonei neapsimokėjo turėti su jumis reikalų. Taip pat būkite atsargus/-i dėl pačios priežasties. Niekada nesakykite "susipykau su darbdaviu dėl ..., "darbas neatitiko lūkesčių" arba "mane atleido dėl...". Paprasčiausia ir saugiausia yra sumeluoti (taip sumeluoti, nes jūs ieškote darbo, kad nenumirtumėte badu, o sakyti tiesą dėl apgailėtino atlyginimo ar darbo sąlygų praeitame darbe kaip priežastį yra absurdiška esant tokiom sąlygom - jūs kovojate už savo gerbūvį. Iš visų įmanomų vietų per darbo pokalbį esant ekstra situacijai meluoti patariu būtent kai darbdaviui iškyla klausimas dėl išėjimo priežasties ir niekur daugiau). Trečias dažniausias klausimas, kurį teko girdėti tai "kodėl norite dirbti būtent pas mus". Iš karto prisimenu paveikslėlį internete, kuriame į tokį klausimą žmogus ieškantis darbo darbdaviams atsako "visada buvau suinteresuotas nemirti badu". Žinoma to pasakyti negalite, nes tokios replikos rezultatas gali būti 15/85 - sukelsite juoką ir greitai pasakysite "juokauju žinoma, pagrindinė priežastis kodėl pasirinkau jus yra..." arba likusį darbo pokalbio laiką darbdavys stipriai sučiaupęs lūpas, nepakeldamas galvos toliau uždavinės jums šaltai klausimus kas yra lygu jo galvoje "noriu, kad šis pokalbis kuo greičiau baigtusi". Ketvirtas dažnai girdėtas klausimas "kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka" ir panašaus tipo klausimai. Manau tai yra gan subjektyvus dalykas, tad komentuoti šio klausimo nematau prasmės. Ir paskutinis klausimas, kuris yra užduodamas visada kaip taisyklė darbo pokalbio pabaigoje yra atlyginimas. Pastebėjau, kad yra 60/40 tendencija. 60 procentų darbdavių vietoje to, kad pasakytų koks yra atlyginimas tiesiog pasiteiraus jūsų pageidaujamo atlyginimo. Tai yra gudrus klausimas dėl kelių priežasčių. Pasakę per mažą sumą atrodysite desperatiškai, o per didelę - per daug pasitikintis/-i savimi ir iš esmės minusas darbdavio užrašuose, nes lyginant kandidatus pagal pageidautiną atlyginimo dydį atsidursite žemiau. Visada patartina paieškoti panašaus darbo pobūdžio atlyginimo internete, forumuose ir per draugus prieš einant į darbo pokalbį. Šiaip konkretus atlyginimas visada yra pasakomas antrojo/trečiojo darbo pokalbio metu. 40 procentų darbdavių tiesiog pasako iškart koks yra atlyginimas ir kartais papildomas klausimas "ar toks atlyginimas jus tenkintų?". Taip pat CV portaluose darbdavių rodančių ir nerodančių atlyginimo skaičius yra neproporcingas. Bijau sumeluot, bet greitai bus patvirtintas įstatymas dėl įmonių prievolės įrašyti atlyginimą savo darbo skelbimuose, pataisykite jeigu klystu.
 
EDIT: dar pridėčiau vieną klausimą - "ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę"? Tai klausimas-saugiklis, kurio esmė patikrinti ar jums bent kažkiek rūpi būsima įmonė, kurioje žadate dirbti.
 
Ko nesakyti
 
VISADA stenkitės nesiplėsti atsakant į darbdavio klausimus. Šioje vietoje gal skaitydami net ir nesutiksite su manimi "ką šitas retromind imbicilas čia rašo, aišku, kad būti atviram, nebūti robotu per darbo pokalbį yra pliusas". Kai atsakydami į klausimą pasakote daugiau nei reikia, tai galite darbdavio galvoje pakišti papildomą klausimą, kurį panaudos prieš jus. Žinoma nereikia atsakinėti žodžiais TAIP arba NE, bet išsiplėsti nepatariu, nes su kiekvienu žodžiu didinate riziką pasakyti kažką netinkamo, išsiplėsti iki tiek, kad atsiras daugiau klausimų nei atsakymų. Taip pat dėl riboto laiko (darbo pokalbio trukmė 25-60 min). Kalbėdami daugiau nei reikia, galite sukurti "daug plepančio" įvaizdį, kuris gali būti neigiamas arba kartais net teigiamas dalykas (klientų aptarnavimas/prekybos agentas). Nesenai užtikau darbo skelbimą iš Transcom ir skambėjo jis maždaug taip "... mėgsti daug plepėti? Prisijunk prie...). Iš tiesų pats darbo skelbimas kvepėjo pigiai...
 
Taip pat stenkitės būti kiek įmanoma formaliu ir įsitempusiu. Kartais gali būti, kad vadovas, darbdavys, žmogiškųjų išteklių atstovas yra jaunesnis už jus arba maždaug tokio pat amžiaus. Jus galite atsipalaiduoti, numesti šiokį tokį juokelį, kai matote, kad darbo pokalbis klostosi labai gerai. Taip pat galite pasąmoningai panaudoti žodį, dėl kurio labai gailėsitės. Pavyzdžiui, vieną kartą per darbo pokalbį, kalbant apie "kodėl norėčiau dirbti jūsų įmonėje" panaudojau žodį papulti. Pats žodis papulti siejasi su atsitiktinumu, lengvabūdiškumu ir net savaime yra nevartotinas šiame kontekste. Kodėl aš pasakiau "papulti", net ir šiandien nežinau. (to darbo negavau :] ). Kai kuriose pokalbių šou, dalyviai yra susodinami į nepatogias kėdes. Priežastis paprasta, kai žmogus sėdi šiltoje, patogioje kėdėje jis atsipalaiduoja, atsiranda saugumo iliuzija. Kai žmogus sėdi nepatogioje - šis natūraliai įsitempia, yra naudojama daugiau raumenų grupių. Žmogaus protas artikuliuoja greičiau ir tiksliau, nes pasamonėje yra siunčiama žinia, kad "NENORIU ILGIAU ČIA SEDĖTI, NORIU, KAD VISKAS GREIČIAU BAIGTUSI". Žinoma jūs nepasirinksite savo kėdės per darbo pokalbį, bet tiesiog norėjau atkreipti į tokį, atrodo nepastebimą dalyką, kad net ir menkiausias atsipalaidavimas gali ateiti iš patogaus sedėjimo, o tai gali jums pakenkti.
 
Rečiau užduodami universalūs klausimai
 
1. Kokios yra jūsų gerosios 5 asmeninės savybės?
2. Kokia yra jūsų stiprioji ir silpnoji pusė.
3. Koks yra didžiausias jūsų pasiekimas?
4. Ko galite "atnešti" į mūsų darbovietę?
5. Ką veiktumėte su 1 mil eurų (rimtai, ERGO Lietuva buvo uždavę tokį klausimą).
6. Kokie yra jūsų pomėgiai?
7. Kokiose srityse jums reikėtų pasitobulinti (klausia darbo į kurį pretenduojate kontekste, žinoma).
8. Kaip jus apibūdintų jūsų draugai?
9. Ką darytumėte X situacijoje? (kalbant apie klientų aptarnavimą kaip pavyzdys - su jumis susisiekia klientas, tuo metu neturite jam/jai reikalingos informacijos, ką darote toliau? Atsakymas - atsiprašote ir pažadate susisiekti kai tik gausite klientą dominančią informaciją. Jeigu dirbate ne klientų aptarnavime, pagalvokite kokia yra banaliausia - dažniausia naujoko problema dirbant tą darbą)
10. Kiek laiko įsivaizduojate save dirbant pas mus? Šis klausimas tikriausiai yra pats kvailiausias iš visų, net už tą, kuriame klausia ką veiksite su milijonu eurų. Kodėl? O gi todėl, kad mes neesame ekstrasensai su atidarytomis čiakromis ir negalime pasakyti kas nutiks ateityje. Juk nepasakysi "iki gyvenimo galo" nes skambės absurdiškai. Labai norėčiau, kad žmogus dirbantis žmogiškųjų išteklių sferoje galėtų pakomentuoti šio klausimo prasmę ir kaip reikėtų į jį atsakyti.
11. Kaip elgiatės stresinėse situacijose? / Kaip dažnai susiduriate su stresu darbe?
 
Jūsų klausimai darbdaviui
 
Klausimas darbdaviui yra visada universalus pliusas, nes taip parodote, kad jums ne vis vien, esate pasiruošęs/-usi šio darbo pozicijai užimti nors ir rytoj. Mano rekomenduoti klausimai darbdaviui jeigu į juos nebuvo atsakytą per darbo pokalbį / darbo skelbime:
 
Labiausiai patartini klausimai darbdaviui:
 
1. Koks yra idealus kandidatas šiam darbui?
2. Kokios yra karjeros galimybės?
3. Kas jums labiausiai patinka šiame darbe? (Pastaba. Dažniausiai per darbo pokalbį su jumis sėdi 2 arba 1, o rečiau 3 žmonės. Vienas iš jų bus jūsų vadovas, kitas bus žmogiškųjų iškelių sektoriuje dirbantis asmuo, kurio darbas iš esmės ir yra priimti žmones į darbą naudojant tam tikrą klausimyną/metodiką, padėti vadovui priimti galutinį sprendimą, o trečias, kurio gali būti arba nebūti - papildomas žmogiškųjų išteklių sektoriuje dirbantis asmuo, jeigu yra daugiau nei viena komanda - kitos komandos vadovas arba tiesiog asmuo dirbantis toje įmonėje, kuris esant reikalui balsuos 1/2 arba 2/1 scenarijuose. Klausiant šio klausimo 2 arba 3 asmenys sėdintys su jumis turės skirtingus atsakymus, tad pagalvokite ar iš vis verta klausti šio klausimo.
4. Ar yra apmokymai ir kokia yra jų trukmė?
5. Kokiose srityse ši įmonė/įstaiga galėtų pasitobulinti arba koks yra šiuo metu didžiausias iššūkis šioje įmonėje?
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Klausimai, kuriuos patartina klausti jeigu jaučiate kūnu, jog šis darbo pokalbis yra teisinga vieta ir laikas (pokalbio atmosfera):
 
1. Ar jūs susisieksite su manimi, net jeigu atsakymas dėl šios darbo pozicijos būtų neigiamas? (Pastaba. Kai kurios įmonės, ypatingai įdarbinimo agentūros, susisieks su jumis tokiu atveju).
2. Kaip jūs pamatuosite mano pasiekimus šiame darbe, sakykime, kad ir už 6 mėnesių?
3. Ar jums yra tam tikrų abejonių dėl ko šis darbas galbūt nėra skirtas man?
4. Koks yra pats svarbiausias dalykas, kurį galėčiau pasiekti per ateinančius 2 mėnesius šiame darbe?
5. Kaip jūsų įmonė pamatuoja sėkmę?
 
 
Darbo pokalbis be žodžių
 
Darbo pokalbis nėra vien klausimai ir atsakymai. Šiokią tokią jūsų sėkmės dalį sudaro ir dalykai, kuriuos mato akys arba jaučia kūnas. Jūsų akių kontaktas, apranga, kvepalai, punktualumas, rankos paspaudimas, kūno kalba ir net eisena. Prisiminkite, kad pirmas įspūdis yra pats svarbiausias. Čia panašiai kaip teatro pasirodyme, labiausiai žmonės įsimena pasirodymo pradžią ir pabaigą. Šiaip šia tema yra rašomos atskiros knygos, tikrai visko detaliai aprašyt čia neįstengsiu. Galėčiau rekomenduoti perskaityti „Influencer: The Power to Change Anything“ ir populiariosios psichologijos straipsnius, bet apsiriboti vien lietuviška literatūra tikrai nerekomenduoju, dėl to rekomendavau anglišką knygą, tiems kas moka angliškai.
 
 
Atpažinkite vilką avies kailyje net nenuėjus i darbo pokalbį
 
Darbo skelbimas, net ir mažai turintis informacijos gali pasakyti apie įmonę labai daug.
 
Neigiami dalykai
 
Diskriminacijos aspektas.
 
Dėl lyties, religinių įsitikinimų, finansinių galimybių ir kt. diskriminacijos požymiai, kurie signalizuoja, jog įmonė yra linkusi diskriminuoti tam tikrus visuomenės sluoksnius.
 
1. Rei­ka­la­vi­mas tu­rė­ti nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį. Žmogus, kuris važinėja viešuoju transportu / neįperką nuosavo automobilio liks nusivylęs.
2. Pa­gei­da­vi­mai dėl šeimyninės pa­dė­ties. Čia gal labiau moterims, kurios galimai netolimoje ateityje planuoja šeimą.
3. "Dar­bas siū­lo­mas jau­nat­viš­ka­me, ener­gin­ga­me ko­lek­ty­ve". Girdėta? Deje, kai tokią eilutę pamatote žinokite vieną - prioritetas teikiamas tik jaunų asmenų įdarbinimui.
 
Didelių įmonių darbo skelbimai.
 
1. Jūsų komandos vadovas bus jūsų dievas.
2. Kompetencijų siaurumas. Dirbdami didelėje įmonėje, tikimybė, kad dirbsite monotonišką ir siauro-mastymo darbą ženkliai padidėja.
3. Karjeros laiptai praktiškai neegzistuoja, nes jūs neegzistuojate žmonėms dirbantiems paskutiniuose dangoraižio aukštuose. Karjerą galėsite pasiekti tik per lovą, per gimines, bet ne per sunkiai ir gerai nudirbtą darbą.
4. Jūsų idėjos praktiškai niekada nebus įgyvendintos. Tai ne dėl to, kad idėjos yra blogos, labiau dėl to, kad įmonėje, kurioje dirbsite idėjos realizavimo sparta yra labai lėta jau nekalbant apie individus, kurie jums pavydės (o tokių bus didelėse įmonėse, net neabejokite).
5. Jūs - daiktas. Pats, kaip ir minėjau, dirbau vieno banko (skandinaviško) klientų aptarnavimo skyriuje. Kiekvieną dieną jaučiausi kaip daiktas, nes neturėjau asmeninės erdvės, besikeičianti darbo vietos politika "pagal skandinavišką modelį" yra į depresiją varantis variklis - negali pasidėti savo asmeninių daiktų, nes kitą dieną dirbsi visai kitam gale, negali turėti savo stresinio kamuoliuko, kurį gali pamaigyti, tu mažai kuo skyries nuo spausdintuvo ar lempos. Tu esi daiktas ir susitaikyk su tuo.
6. Jautiesi mažyčiu mikroorganizmu, kurio pati egzistavimo prasmė yra apskritai abejotina. Gali pasireikšti vidutinio amžiaus krizė anksčiau laiko.
 
"Jūs pas mus dirbsite ne ilgiau kaip kelis mėnesius" darbo skelbimai.
 
Tokius atpažinti yra labai paprasta. Jeigu matote vieną iš šių eilučių darbo skelbime, turėkite omenyje, kad asmeniui, atsakingam už šio darbo skelbimo platinimą pritrūko žodžių ir įrašė kaip vieną arba kelis įmonės pliusų fundamentalius dalykus, be kurių joks darbuotojas nesutiks dirbti šio reklamuojamo darbo.
 
1. Laiku mokamas atlyginimas (super, nereikės porą savaičių gyventi pusbadžiu)
2. Visos socialinės garantijos (ačiū, kad sumokat už mane PSD, PVM ir kaupiat pensiją)
3. Draugiškas kolektyvas (nes dažnai būna nedraugiškas kolektyvas)
4. Darbą šiuolaikiškoje ir patikimoje kompanijoje (nes dažnai būna nešiuolaikiškų ir nepatikimų kompanijų).
5. Neturinčius darbo patirties apmokome (pas mus dažnai keičiasi žmonės šioje pozicijoje :( ).
6. [tuščia] (mes nelabai ką galime pasiūlyti jums apart atlyginimo, arba mums tiesiog nerūpi jūsų lūkesčiai)
 
Teigiami dalykai
 
1. Profesinio tobulėjimo galimybes.
2. Karjeros perspektyvas ir motyvuotą / konkurencingą atlyginimą.
3. Visas darbui reikalingas priemones.
4. Apmokymus prieš pradedant darbą.
5. Sveikus užkandžius / šviežius vaisius / kavą darbo metu. (kai kam gali pasirodyti šitas labai keistas, bet patikėkite, kartais praverčia ir pasako šį bei tą apie įmonės vidinę darbo kultūrą).
 
Ačiū mielas drauge, kad perskaitei mano visą, pusę metų sukauptą žinių bagažą, kurį įgijau dirbant ir beieškant darbo. Su nekantrumu lauksiu jūsų komentarų bei kritikos vietose, kuriose galbūt nusišnekėjau ir žinoma jūsų asmeninės patirties ir patarimų ieškant darbo ir dalyvaujant darbo pokalbiuose. B-)
 
P.S pridedu video gerai nuotaikai :D
 

Labas, Auguste, neblevyzgosiu ir tiesiog keli patarimai, mintys perskaičius pirmą tavo temą.
 
Super, net truputį egzotiška, kad pasirinkai tokią specialybę, jeigu gerai supratau ir karjerą pradėsi logistų-ekspeditorių įmonėje, t.y. logistikos vadybininke. Jeigu taip, tai tikrai cool dėl vieno aspekto, fūristai ir vežimų vadybininkai dažniausiai vyrai ir jiems visada malonu bus pabendrauti su jauna mergina telefonu. Pvz.: ilga kelionė su fūra per Europą, paskambina Augustė mielu balsu pasako reikalus, pajukauja.. Vairuotojas lauks tavo skambučio kitą kartą :D Svarbu tik vieni kitiems neįkyrėti..
 
Ką aš daryčiau vietoj tavęs tai neieškočiau papildomų pajamų bet kokiuose darbuose, jeigu tau tėvam nereikia padėt ir esi sveika. Investuok į save - knygos logistikos tema (bent 5-6 per metus), bet kas įdomu ir ko neužduoda dėstytojai kaip privalomos literatūros, tada eina vasarą bent mėnesį patarčiau eit į logistų įmones nemokamos praktikos (kad ir kavą virt pusę dienos, bet suprasi specifiką verslo kažkiek, gal nepatiks žiauriai ir mesi studijas, bet sutaupysi daug laiko, pinigų) ir pats svarbiausiax - kalbų tobulinimas (mokykloje tik labai maža dalis išmoksta gerai kalbėti, nebent licėjuje kokiam mokeisi (pvz.: mažai kas UK ar Skandinavijoj sveikinasi "Good morning", daug kas sako "Morning", ar sunku buvo pasakyt man moykykloj mokytojai??)).
 
Kaip aš sprendžiau pinigų gyvenimo išlaidom problemą ir nesigailiu - valstybės remiamos paskolos studentams pragyvenimo išlaidoms.

Nebepjauk tu su knygos rasymu. Paskaitinet per "naujienu skaitymo pertrauka" ta tavo š rasliava galima, bet skaityt knyga, kurioje visa laika apie degradavima rasai, butu per daug zema. Isiklausyk. NESVARBU, jog idedi pastangu grazinti skolas, jeigu niekada neidetum pastangu uzsidirbti tai paciai pinigu sumai. Subine svyla ir smirdi. Bruk uodega is cia, knygu rasytojau

Good one.

Vienu zodziu tema galetu vadintis "Antkainis nuo nulio"

Siunti paso fotkę bičui kuris siūlė darbo offerį Facebooke?
Nuo kada paso fotkių emailu prašo? Autoriau, atsijunk internetą ir išmesk kompiuterį, nes pasinaudos tavimi per visus galus.