night1

Ko gero, keistai skamba pavadinimas, juk info kanalu ir portalu pilna visuose kampuose. Bet as kalbu apie grynai vien informacini portala be jokiu zurnalistu interpretaciju, ir toki portala, kuriame butu vien svarbiausios, rimciausios naujienos.
Poreikis iskilo visai nesenai, anksciau skaitydavau kiekviena diena tokias nesamones, kaip delfi ar lrytas. Bet vat kantrybe persipilde, uzkniso visi bulvarinio tipo straipsniai, zurnalistu meginimai kuo labiau izeisti ar suklaidinti skaitytoja, asmeninis zurnalistu naujienu interpretavimas (lyg skaitytojai butu idiotai, tai jie vat sukramto ir isvemia - se imk!), tokiu keistuoliu, kurie mano, kad yra labai intelektualus, kaip uzkalnis nesamoningi straipsniai, bei apgailetino turinio naujienos (pvz.: kazkokia izimybe uzsidejo per maza bikini). Butent tai priverte mane istrint sias nesamones visam laikui is savo narsykles istorijos, bet vat kur daugiau sekti zinias? Apsilankiau 15min ir pradziai patiko, bet pascrolinus zemiau issoko naujiena "Salciute svesdama gimtadieni pamete telefona" pzdc n*. Tada ieskojau kitu portalu, radau verslo zinios, bet ten, kaip ir pagal pavadinima info visa vien apie versla. Toliau alfa, bet ten irgi pascrolinus tema "Izimybe pozavo nuoga!!!". O daugiau ir nerandu jokiu stipriu normaliu portalu, tai wtf, kodel iki siol Lietuvoje nera grynai informacinio rimto portalo? Ar cia patys lietuviai kalti, kad pasiduoda zurnalistu bulvariniui stiliui ir megsta vien isvemta informacija?
As nesiruosiu kurti nieko panasaus, tiesiog manau verslo ideju sekcija siai temai yra geriausia. O gal visgi yra kazkokie portalai pagal mano poreikius, jei taip tai pasidalinkit :)

Estų atsakymas į „verktinių“ fotosesiją:
 
„Tik mūsų ryžtas, mūsų meilė laisvei ir gyvenimo būdas, artimųjų meilė gali užtikrinti taiką ir laisvę mums ir mūsų vaikams“

Privalėsi eit, kitaip baudžiamoji atsakomybė.
 
O kas liečia prievolę, tai visai būdais bandysiu išsisukti, kadangi:
1) Baigiau mokslus, radau gerą darbą, tai dabar 9 mėnesius turėsiu išbraukt ir profesiškai degraduosiu, nes IT sfera.
2) Kodėl turiu eit kovot už kažkokius savanaudžius politikus, oligarchus? Situacija su Norvegija ir atimtu vaiku, dar kartą parodė, kad Lietuvos valdžiai mes esam visiškai nereikalingi...
3) Jei rusai puls, tai tikrai visi šauktiniai bus mėsos gabalas, kurį rusai sudoros tą pačią dieną....
4) 100% jog landzbergio mylimas anūkas ir kiti politikų, turtuolių vaikai neis.
 
Kuo toliau pasiklausau grybauskaites, tuo labiau atrodo, kad ne rusai puls, o mes juos pulsim... Šalyje itin didžiulis skurdas, skolos, bet ne, grybauskaitei svarbiau Ukrainos žmonės ir kaip daugiau įkąst Rusijai...
Kartais kyla minčių išvykt iš šalies, nes kuo toliau, tuo situacija blogėja.

Tikrai pritariu. Kai kuriuose e-shopuose nepirkdavau vien dėl to, kad registracija per ilga, ar neleidžia pirkt be registracijos.

ech :rolleyes: Kalba eina ne apie "miesčionių žemes", o apie žemės ūkiui tinkamas žemes ;)
 
Man atrodo Jūs nei vienas nepagavote pagrindinės minties. Užsieniečiai dabar gali pirkti žemę ir verstis žemdirbyste be problemų, tik vat mokesčius iš veiklos tenka mokėti pas mus. O atsivėrus keliams "neapribojant" pirki žemę, mokesčiai bus mokami toje valstybėje, kur bus "užsieniečio ūkis" - žinoma ne Lietuvoje :) Čia viena.
 
Antra - užsieniečių ūkininkai yra gerokai pajėgesni ir gauna didesnes išmokas, tad jiems įsigyti žemes nebus sudėtinga, mokės gerokai daugiau nei dabar mūsų ūkininkai pajėgūs mokėti. Tad žemės kaina kils, o išmokos liks tos pačios, tad lietuvių ūkininkui pasiėmusiam paskolų ir prisipirkus technikos vienintelis kelias į bankrotą.
 
Ar tikrai norime sužlugdyti dabartinius ūkius, kurie moka mokesčius Lietuvoje? :huh:
 
p.s. nemačiau nei vieno ūkininko ar glaudžiai su žemės ūkiu susijusia veiklą vykdančio verslininko, kuris pritartų žemės pardavimui užsieniečiams :)
 
pagrinde oponuoja tik NEO Liberalinių pažiūrų "miesčionys". Kuriu pagrindinis argumentas - mano "daiktas" ką noriu tą ir darau. Bet nepasigilina į esmę, kaip gyvens agrarinė šalis po ES prievolės įgyvendinimo :)

Reikėtų pirmiau apsibrėžt, ką reiškia žodis "pajusime". Aš tai ir dabar jaučiu ir daugelis kitų žmonių jaučia, nespręskim pagal savo individualų pavyzdį ar savo asmeninę aplinką, tam yra nacionalinė statistika, kuri rodo objektyvų bendrą vaizdą.
 
Turbūt vienas iš aktualiausių rodiklių "paprastam žmogui" yra perkamoji galia. Perkamoji galia, nuliūdinsiu, tikrai nepasikeis staiga, tai - ilgalaikis uždavinys, kurį įmanoma pasiekti tik valdžioje turint atsakingus ir atitinkamai į tą pačią ilgalaikę perspektyvą orientuotus asmenis, kurie dirbtų galvodami kaip pasiekti, kad Lietuvoje būtų gerai ateityje, o ne kaip įgyti aukštus asmeninius reitingus šiandien. Ir kitaip būti negali. Bet koks progresas, kuris yra tvarus ir subalansuotas, dažniausiai yra pasiekiamas tik ilgalaikėmis priemonėmis.
 
Bet aš nematau jokio poreikio mums, lietuviams, skųstis. Pasižiūrėkit į Lietuvą prieš 20 metų ir dabar. Ekonomine ir pragyvenimo lygio prasme - tai dvi skirtingos šalys. Čia panašiai kaip ir su žmogum. Kai matai save kiekvieną rytą veidrodyje, tai tau atrodo, kad tu nesikeiti. Bet kai tavo tolimas giminaitis aplanko tave po 10 metų, jis mato aiškius pokyčius.
 
Tad gal ir jūs pamėginkit pagalvot, ne kaip gyvenot vakar ir šiandien, o kaip gyvenot paauglystėj ir kaip gyvenat dabar. Kaip gyvenot jūs savo vaikystėj ir kaip gyvens jūsų vaikai. Jei nematote progreso, tai tuomet nesiorientuojate aplinkoje.
 
Iš čia ir išplaukia atsakymas. Dar po kokių 20 metų mes vėl galėsime pažvelgti atgal ir užfiksuoti naują mūsų progreso etapą. O, jei valstybei vadovaus atsakingi ir sąžiningi žmonės, tai įvyks greičiau ir sklandžiau. Jei rinksimės populistus, korumpuotus asmenis, kurie netrukus po patekimo į valdžią gauna 4 metus kalėjimo, arba asmenis, kurie priešinasi valstybei strateginę reikšmę turintiems, pvz., energetinės nepriklausomybės projektams, tai patys suprantat, kad tik apsisunkinsim. Lietuvos perspektyvos tokios geros, kad mūsų progresas vis tiek nesustos. Bet rinkdamiesi teisingai mes galim pasiekti daugiau, greičiau, o tai, ką pasieksim, nukreipti į stiprios viduriniosios klasės visuomenėje auginimą, o ne oligarchų ar dar nuo sovietinių laikų įtaką išlaikiusios nomenklatūros rankas.

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

iki tukstancio pernai galejai prekiaut,nueik i pardavimu skilti ir pasiziek po kiek stumdo tuos aiponus su smulkiais defektais ir be.eiline pieva o ne biznis

Manau visi blaiviai mastantys zmones supranta kad Lietuvoje skalunu dujoms ne vieta. :)
 
Pastaruoju metu itin lengva mumis manipuliuoti. jei tik pasisakai pries skalunus tai iskarto isvadina GAZPROMO agentu.. :)) Is tiesu tiesa uzkoduota gerame liaudies posakyje: bego nuo vilko uzsirove ant meskos.
 
Esu uz laisve ir nepriklausomybe! taciau jei reiktu rinktis tarp SHEVRONO ir GAZPROMO rinkciausi antra varianta...
 
Kodel SHEVRONUI cia ne vieta?
 
 
 
 
0. Su amerikonais geriau niekada nesusideti. (kalbu apie valstybe bei jos uzsienio politika ir t.t.) Zinoma jie neva padejo mum pabegti nuo vilko (RU) taciau atsivede pas save - meska (JAV)
1.Gazpromas is musu atima tik pinigus, SHEVRONAS atims dar daugiau. Tai musu gamta - zeme - oras - vanduo. Galu gale sveikata.
2.Todel kad rusai yra cia pat pasoneje ir su jais turime bendradarbiauti o ne pyktis. (kartais praeities skriaudas tenka pamirsti, suprantu kad ju yra ir tai sunku)
3. nes man sveikata ir svari nekenksminga aplinka svarbiau nei LITS PENKIASDESIMT. (del kurio ir tai dar neaisku)
4. Amerikonu tikslas pavergti treciojo pasaulio salis, padeti ten ivesti "demokratija", depopuliacijos programos.
5. Kelios valstybes jau nukentejo nuo sios organizacijos, o SHEVRONAS kratosi atsakomybes ir maza to pareiskia: jog mazos valstybes mums nediktuos kaip turi buti, ir mes pripazistame tik savo JAV teismus. (tai pas save ir statykite situos nuodus)
6. Net jei mes ir noretume dujas isgauti is skalunu kam mum tas SHEVRONAS reikalingas?
7. Lietuvoje korupcija ir taip auksto lygio. Atsitiks ivairios nelaimes, ivykiai o kaltu kaip visada nebus.
8. Ar verta rizikuoti vertingiausiu zemes resursu - vandeniu tam kad sutaupyti ~LITS PENKIASDESIMT? Be duju gyventi galima bet be vandens. Deja...
9. Todel kad Frackingas yra is esmes nehumaniska ir neharmoniska technologija. (daugumai sunku suprasti nes dauguma tiesiog nemoka jausti zemes ir i viska ziuri pro ekonominius skeptiko akinius, neva blaivaus proto salininkai....... irgi b.l protuoliai vadinasi....
10. dujos kaip kuro rusis netolimoje ateityje gali tapti atgyvena.
11. reali nauda seimoms bei paprastiems zmonems miglota jei isvis yra. (LITS PENKIASDESIMT?)
12. kodel reikalus bandyta prakist tyliai ramiai uz uzdaru duru? Nepatikima organizacija nes slepiasi nuo musu - pilieciu.
13. yra nemazai istoriju kaip si "imone" susidoroja su priestaraujanciais ir patikekite tie budai tikrai nera humaniski ir teisingi.
14. 2003 metais buvo pakeista konstitucija. Jei neklystu pakeista taip kad lietuvos zemes (ar tai gamtinius isteklius) gali privatizuoti tik uzsienio subjektai. jei jie pas mus pasistatys savo platformas - tie sklypai bus ju nuosavybe ir darys jie ten ka tik nores. Tarsi valstybe vastybeje.
 
OHOHO kiek daug galima padaryti pasaulyje prisidengiant demokratija.. :)
 
taigi renkames patys:
 
vanduo oras zeme ir laisve mums ir musu vaikams AR lits penkiasdesimts ir nuolaida vaistams jums ir jusu seimai? :)

<div style="float:left;display:inline;">left</div>
<div style="float:left;display:inline;">center</div>
<div style="float:left;display:inline;">right</div>

WHERE `time` LIKE '2013-01-01%'
Arba gali su UNIX_TIMESTAMP() pažaisti

O kam skaičiuot? Filtruoti (WHERE) pagal mėnesį+dieną ir tiek.

bent minimaliai zinotum apie masinas, tai a6 su 2.5 motoru nesiulytum net priesuj. kai nezinai tai geriau patylek isvis

Labas Twea,
 
Zinai kazkaip nepatingejau ir sukuriau antra tema. Nes noriu paklausti kur as nusizengiau taisyklems? As esu si vieninteli acc sukures ka rodo, kad patvirtintas narys esu. Pripazistu kad i ji teko jungtis is daug vietu, tai rodo ip skirtingi, Bet tu man irodyk viesai kad as turiu sukueres daugiau accountu uzdarbio negu viena? Dabar taip kuom neitikau gal, kad "psychas" nikas ? Galiu pasakyt kelis faktus.
 
Pagal jusu logija tai 20% procentu uzdarbio nariu turetu but uzbaninta, nes jei tarkim ateis ponia Twea pas drauga Techno ir pasijungia i uzdarbio savo accounta tai ji turetu but uzbaninta, nes gi tas pats ip ir du acc ant to pacio pc naudotasi butu. Tai kas cia per sistema nelieva?
 
Arba tas pats kas zmogus nueitu i biblioteka pasijungt i uzdarbio accounta ir pistu bana. Uz tai kad ant bibliotekoje ant to ip yra sukurta daugiau acc negu vienas? Noriu pasakyt kad administracija yra korumpuota siuo atveju, kad uzbanino mane arba ponia Twea nesupranta ka daro jei uzbanino mane, visiskai be menkiausio pagristo irodymo. Prasom parodykit irodymus viesai, man nera ko slept. :)
mano acc svarus nieko, nesu apvoges tai rodo geri atsiliepimai...
Tai zinoma galite trinti sia zinute adminsitratoriai jei esate korumpuoti ir nesugebat pasakyti visa tiesa kas cia per chuinia yra siuo atveju? Jei paliksit mane uzbaninta as esu 100% ganratuotas kad yra administratoriu ir modu kurie yra korumpuoti banina be rimtos priezasties. Laukius ats :D

Yra toks posakis, "nesidžiauk radęs, neverk pametęs" Žmonės taip pat mėgsta sakyti, kad nesidžiauk per anksti, nes po to viskas eisis tik blogyn. Aš nepaklūstu šiai taisyklei, todėl šiame straipsnyje noriu pasidalinti tuo džiaugsmu, kuris mane užklupo po 2 savaičių laukimo. Nebuvo lengva, kaip minėjau ankstesniame straipsnyje, laukimas žudo, tai tarsi peilis, kuris sminga vis giliau, žaizda didėja, o tau skauda vis labiau. Skauda nefiziškai, bet psichologiškai, gal esu švelnios sielos, bet man nenusipjauti kaip praėjo tos dvi laukimo savaitės. Pripažinsiu buvo verta laukti. Kaip sako, belskis ir tau bus atidaryta.
Laukimas. Įsidarbinimas. Sėkmė.
 
Taigi tos durys atsidarė. Gavau darbą Reflex Labels. Pagrindinis skirtumas nuo kitų gamyklų, ten nėra lenkų ir lietuvių. Na gerai yra, bet juos galima skaičiuoti ant pirštų. Nežinau ar čia likimas ar sutapimas, o gal visgi įdėtų pastangų rezultatas, bet eidamas į miestą nusprendžiau dar kartą užsukti į darbo agentūrą. Vienas balsas sakė, "neik, vistiek tau pasakys, kad you need to wait more, kitas balsas sakė "eik neprarandi nieko, nueisi, paklausi, gal duos ką nors". Įėjau. Mane pasitiko britė. Pamiršau jos vardą, bet jos manierų nepamiršiu niekad. Reguliarus "Hi there, tariamas su nežymiu akcentu". Britė: How I can help you? Aš: I wanted to ask then you planning to do induction.(Buvau užsiregistravęs anksčiau, kadangi darbo vis nebūdavo tekdavo laukti, induction - jei tave priimtų į darbą, tave supažindina su darbo aplinka). Deja, britė nieko negalėjo padėti. Nėra ir nebus induction'ų. Liūdno veido pagautas, ruošiausi išeiti, kai kita jos kolegė liepė palaukti. Kantrybė, dorybė.
 
Atsisėdau ant kušetės. Nerimastingas laukimas, neturiu kur pirštų dėti. Skaitau skrajutęs, Bostone organizuojamas FAKE Festivalis, alkoholikų ir alaus mėgėjų fiesta. Staiga išgirstu jos raginimą prieiti prie jos stalo. Ji pradeda pasakoti. Turime vieną darbo laisvą darbo vietą. Mano galvoje tarsi kas būtų įžiebęs lemputę. Veide šypsena. Bingo, užkibo. Godžiai gaudau kiekvieną jos žodį.
 
Viena koja dirbančiųjų gretose. Pildome dokumentus, kontraktus. Nurodome banko detales. Nepamirštame adreso. National Insurance numeris. Padaroma paso kopija. Dar geriau, jie man duoda aprangą. Suprantu, kad daugumai tai įprastas dalykas, bet man pirmą kartą gavus uniformą, užplūdo neapsakomas džiaugsmas. Smagu gauti nemokamai ane? Taigi gavęs darbo aprangą: Marškinėlius, Kelnes, Batus. Išbėgau namo pasipasakoti kaip man pasisekė.
 
Gražus rytas. Darbo vieta. Britai.
 
Gera nuotaika neišblėso net ryte. Atsikėliau 05.30. Laukė "sunki" diena. Persimečiau pora žodžiu su kaimynais. Išgėriau arbatos. Užsimoviau net keturiolikto dydžio batus (čia jau kita istorija) ir patraukiau į vietą, kur mane turėjo paimti lenkas Adamas. Smagu, kad žmonės nestovi vietoje. Adamas puikiai kalba angliškai, taip visą kelią linksmai kalbėdami atsidūrėme savo darbo vietoje.
 
Reflex Labels švietė iš tolo. Nedidelis pastatas, primenantis angarą. Įėjome, galvojau dabar tai bus, lenkai, lietuviai, latviai rusiškas žodžių gausmas, gaus tarsi lėktuvas, Neįprasta. Tyla. Adamas aprodo patalpas. Ir štai pasirodo jie, tikrieji britai. Rankose bulvarinis Sun laikraštis. "Hi there" su šypsena veide atsakau Hi. Na ir papuoliau.
 
Angare gaminamos etiketės, įvairiems produktams. Relex labels aptarnauja daugelį Uk kompanijų. Tesco, Morrisons ir dar daug kitų nežinomų man. Faktas, kad šios kompanijos etiketėmis padengiamas didelis kiekis įvairių produktų.
 
Mane pasitinka, besišypsantis britas 'Steve'. Jis mano darbo vadovas. Persimetę keliomis nereikšmingomis frazėmis patraukiame prie mano darbo objekto. Britas postringauja, turime čia tokį tarnybinį kambariuką, reikia kad tu jo grindis nudažytum. Aš jam ir atšaunu no problem mate. Bus padaryta taip sakant. Dirbau greit, nežinau nemoku dirbti lėtai. Atbėga Steve why you working so fast (Kam dirbi taip greit)? Okay Steve sorry, Steve galva tikrina, žinai berniuk, tau kavos pertraukėlė kol tu gersi kavą aš tau sugalvosiu naujo darbo. Na ką išgėriau kavos už 20 pensų ir vėl traukiu darban. Šįkart padėsiu konstruoti pastolius. Ten tokie britiški. Sukonstruojam, mano kolega dar vienas britas Andy, Geras vyrukas, turi dvi dukras. Laimingas patenkintas, jis man ir sako neskubėk tu taip. Čia mes ne vilkai, tavęs nesuvalgysim eik pasivaiksčiok pašnekėk su kitais. Negaliu patikėt, kad šiais vartojimo ir greito gaminimo laikais kai produktas svarbiau nei žmogus, galima taip nedirbti. Andys sako, Andy žino. Darau kaip lieptas. Steve irgi neprieštarauja ateina, pažiūri ir nueina švilpaudamas. Stovėdamas tame angarą supratau, kad britai tinginiai. Čia ne naujiena, bet tokio darbo našumo nesu matęs savo gyvenime.
 
Darbo kontingentas. Aplinka. Uždarbis.
 
Britai kamerų manjakai. Pirmąją dieną išnagrinėjau darbo patalpas. Nepraslydo nė viena detalė. Tai dariau sąmoningai, kadangi norėsiu daryti vaizdo įrašus, keletą nuotraukų. Fabriko vadovai nesuinteresuoti, kad pašaliniai sužinotų jų verslo paslaptis. Anokios čia paslaptys, britai geba stebinti.
 
Kontingentas, vyraujantis fabrike, britai, kurie nieko nesugebėjo pabaigti arba tiesiog tingėjo. Jiems nereikia diplomų, jiems nereikia nieko. Duok tuokiam žmogeliui darbo, jam gerai. Gaus minimumą, berods 208 svarų ir laimės pilnos kelnės. Skeptiškai žiūriu į tokį gyvenimą, bet darbas yra darbas, darbas žmogų puošia. Aš laikinai. Žinau savo misiją. Dirbk ir uždirbk, tai mane šiek tiek keičia jų tarpe.
 
Kalbant apie patį britų mentalitetą smagu su jais. Mandagūs, įėjęs sutikau krūvą individų, besėdinčiu, visi lyg susitarę sako Hello. Jei kas neaišku, prieina paaiškina. Svarbiausia su jais koloboruotis ir viskas eisis kaip per sviestą. Tuo ir skiriamės nuo paprastų imigrantų, mes mokame kalba, o kiti net nepabando. Anglų kalba privalumas. Teisės turėkite, bus dar geriau. Svarbūs komponentai. Aš visada ignoravau teisių svarbą, bet kai nori dirbti, drauguži mielas, reika jas turėti. Būk mielas ir išsilaikyk jas.
 
Algą gausiu nei didelę nei mažą. Kadangi skaičiuojamas minimalus įkainis už valandą, kas išeina berods 5.90 svaro, teks tada per savaitę apturėti 208, nuskaičiavus mokesčiu. Smagu gyventi su šeima tai pasitaupysiu. Ant savęs važiavus tik pragyventum.
 
Pabaiga. Motivacija.
 
Fabrikas laikina stotelė. Nešlovinu tokio gyvenimo. Britiškas fabrikas lengva, bet kaip sako Andy per laiką atbunki. O kai atbunki, tai tada tau liūdnos gyvenimo dienos. Baigiant savo minčių srauto rašinėlį, norisi palinkėti visiems dar ieškantiems darbo nepasiduoti. Ieškokite, pildykite anketas, klausinėkite, vaikštinėkite. Manęs nepriimė į Asda, negavau darbo nei KFC ar McDonald visi britai manęs atsisakė. Bet pagaliau gavau darbą, Šiai vasarai tikiuosi, kad išdirbsiu visą periodą. Manau kad ir kitiems pasiseks tereikia belstis ir tau bus atidaryta. Sudie, tiems kuriems rašiniai patiko, laukite naujo tęsinio. Fabriko Anatomija.
 
Pridedu muzikos, gal ir ne tokia motivacinė, bet vistiek...
http://www.youtube.com/watch?v=j2rNq_q3t-Y

Jei tai tiesa, nieko blogo tame nematau, nebeklausau jau jų porą metų, nes tokie jų bajeriai nuvalkioti, diena iš dienos tie patys. M-1 pats geriausias, ypač kai eteryje M.Stasiulis ir A.Mickevičius, o vakare Saulius ir Gedas.
Net nėra ką lyginti, klounų radiją prieš gero jumoro radiją.

Konkreciai ivardink uz ka jis turi moketi. Jeigu visi taip galvosim ir mokesim, tai kas bus ? Jis tarkim pirko galvodamas, kad ne padielka, gavo padielka. Tai jam dar ir cia pripaise uz kazka susimoket. Vienu zodziu zmogeli realiai per visus galus padare ir jis turi tylet ir moket visiem kas uzsipraso ? Mastyk...
 
Ir isvis cia muitine PRASO isipareigoti sumoketi sunaikinimo islaidas. Jis atsisako, viskas. O toliau rasoma tik apie firmas, kad jos gali kreiptis i teisma del kompensacijos, tai vel cia nesamone. Kreipsis i teisma, kad zmogus gavo padielka, kai tuo tarpu turejo gauti originala ir dabar turi firmai sumoket kompensacija? Kur logika?

su AUDI nesnAUDI - įsėdi ir spAUDI. nes AUDI nečiAUDI, kai gazo paspAUDI :D

http://euforia.bg/images/YSL.jpg
YSL L'Homme EDT geras kvapas antra buteliuka turiu

http://euforia.bg/images/YSL.jpg
YSL L'Homme EDT geras kvapas antra buteliuka turiu

1) ReadLn(n); t:=1; sum:=0; for i:=1 to n do begin sum:=sum + t; t:=t * 10 end; WriteLn(sum); 3) plotas:=3.14 * ( sqr(r) + sqr(r * 2) + sqr(r * 4) + sqr(r * 8) );

„Apple“ programų parduotuvė turi pirmuosius milijonierius. Jais tapo lietuviai broliai Saulius ir Aidas Dailidės, kurie yra sukūrę nuotraukų redagavimo programą „Pixelmator“.
Nuoruoda http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/lietuviu-sukurta-programa-pixelmator-apple-programu-parduotuveje-jau-uzdirbo-1-mln-doleriu-51-134876
Nu vat saunuoliai lietuviai uzsidirbo biski pinigeliu

Žmonės nori bendrauti. Jiems įdomu, iš kur tu. Jie nori išgirsti apie tavo šalį, apie patį tave. Jiems taip pat įdomu pasakoti, - tik paklausk. Galbūt net mielai tau aprodys savo miestą, nusives į tik vietiniams žinomas vietas, pakvies išgerti alaus.
 
Jie nieko neprašo, bet tai ne labdaros organizacija, - tiesiog jiems smagu pažinti naujus žmones - ir tu taip pat turėtum tuo mėgautis, pradėjęs naudotis CouchSurfing. Aš pats esu priėmęs nepažįstamus žmones ir man tai patiko. Tiesiog, galvok apie tai pirmiausia ne kaip apie nakvynę, o kaip apie pažintį su įdomiais žmonėmis iš kitos šalies.
 
Blogų žmonių dažniausiai nebūna, tiesiog geriausia skaityti atsiliepimus keliautojų, kurie ten lankėsi. Jei neklystu, jei žmogus gauna X (gal 3) neigiamus atsiliepimus CouchSurfing, jo anketa yra užblokuojama - suprask, bendruomenėje tu esi nepageidaujamas.
 
Aš esu turėjęs daugybę neįtikėtinų nuotykių, dėl kurių myliu CouchSurfing. Stengiuosi kiekvieną dieną gyventi vis kitur, nors priėmę žmonės ir siūlo pasilikti ilgiau.
 
Mažiau nei prieš savaitę buvau apsistojęs pas Barselonoje studijuojančią prancūzę. Pusryčiaujant ryte tarp mūsų įvyko toks dialogas:
 
- Ką veiksi šiandien?, - paklausiau aš.
- Galvoju savaitgaliui važiuoti namo, noriu pailsėti nuo miesto.
- O kur tavo namai?
- Mažame miestelyje Prancūzijoje, 5 kilometrai nuo Ispanijos sienos.
- Bet juk ten Pyrėnų kalnai!
- Taip, aš užaugau kalnuose. Mes ten turime namą.
- Koks aukštis?
- Ten, kur aš gyvenu, - maždaug 1.5 kilometro.
- Neįtikėtina! Mano šalyje aukščiausias taškas nesiekia 300 metrų. Kiek laiko tau trunka ten nuvažiuoti? Koks temperatūrų skirtumas?
- Maždaug 2.5 valandos automobiliu. Žiemą, kai Barselonoje +15, ten kartais būna -20... Ei, mano tėvai išvažiavo aplankyti brolio, studijuojančio Paryžiuje. Jei tave taip žavi kalnai, važiuojam kartu su manim į Prancūziją - tau tikrai turėtų patikti!
 
Esu sutikęs žmonių, kurie taip apkeliavo pasaulį. Jų CouchSurfing anketos ir nuotraukų albumai yra tiesiog įkvepiantys.
 
Pavyzdžiui, lenkas Mateusz:
 
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/2678471_l_98a7ec9c0a3f5c703e59ef0630954146.jpg
 
 
Vienas žmogus sutikęs jį Pietų Afrikos Respublikoje CouchSurfing rašo:
 
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/1925108_l_0a7437215d5ecf0d6ae277936702b5f3.jpg
 
Tai yra gyvenimas. Gyventi taip, kad turėtum ką papasakoti.
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/3869432_l_cb6b428ec6dbbe1d1518abd2ff26930e.jpg
 
 
Jo nuotraukas galima rasti čia.
 
Tranzuodamas po Estiją Parnu mieste vieną naktį alų geriau kartu su katalonu Anton - mus buvo priėmusi ta pati estė per CouchSurfing. Jis šiuo metu dirba gerai apmokamą darbą Barselonoje, o kelis metus prieš tai tiesiog keliavo po pasaulį.
 
Klausiau jo, ar neturėjo blogos patirties su CouchSurfing: "Ne, tik tokios... keistos ("weird")." - "Ką turi omenyje?" - "Kartą Malaizijoje mane priėmusi mergina bandė įtraukti į pornografijos filmą".
 
Anton Bolivijoje:
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/DYWDGK/245006_l_56398eee2f20a1b50f5445c355617a1d.jpg
 
Tai Salar de Uyuni - svajoju šią vietą aplankyti -
 
http://www.castiweb.it/soloenduro/210N%20-%20Attraversando%20il%20Salar%20de%20Uyuni%20(Bolivia).jpg
 
 
Keliauti vienam psichologiškai yra naudinga, nors iš pradžių ir nelengva. Grįžęs po tokių kelionių kaskart jaučiuosi tarsi pabaigęs dar vieną kursą universitete - tai labai daug ko išmoko, suteikia pasitikėjimo savimi, savo jėgomis. Jei keliauji vienas - reiškia, viską sprendi tu, viską turi žinoti tu, - negali nervintis, panikuoti, net jei nėra viskas taip, kaip norėtum, - turi išmokti visada išlikti ramus, priimti teisingus sprendimus ir nekartoti klaidų. Tai - gyvenimo mokykla.

visai idomi ideja ir gal netgi nebloga ,bet aisku zinant kaip Lietuvoje priimamos naujos ir nestandartines idejos tai visi tik issijuoks ir nieko daugiau ir niekas rimtai neziures ,kol kokia vokietija tokio pacio dalyko po kokiu 10 metu nesugalvos.