Edvardukou

Sveiki, iš kai kurių jūsų buvau sulaukęs pastebėjimų, kad sėkmės istoriją parašyčiau čia.
 
Apie mane:
Mindaugas Kučinskas
24 metai,
Studijos: Elektroninio verslo technologijos
Kilmės miestas: Kėdainiai.
 
www.ponaspovas.lt
www.lazerio.eu
www.dezuciugamyba.lt
 
Mintys apie verslą mano galvoje sukosi jau mokykloje. Tuomet pradėjau skaityti verslo,motyvacines knygas, bet greitai supratau, kad jos norimo rezultato neatneša. Vėliau atradau tikrai vertingų knygų su geromis įžvalgomis – viena iš jų Adam Smith „Tautų turtas". Ji padėjo susiformuoti kitokį požiūrį.
 
Pirmi produktai,kuriuos pradėjau gaminti ir parduoti, buvo sąsagos iš Lietuviškų monetų. Kai keitėsi valiuta, pradėjau supirkinėti naujas monetas ir gaminti sąsagas. Paklausa buvo didžiulė, nespėdavau gaminti, nors gamyba buvo greita ir nesudėtinga. Atslūgus bumui, plėčiau pasiūlą kitais tautiniais aksesuarais – gaminau sąsagas su Vyčiu, auskarus, pradėjau prekiauti tautiniais kaklaraiščiais, tautiniais fotoaparatųdirželiais ir t.t. Tuo metu iš draugo užsisakinėjau lazerinio pjaustymo paslaugas, taip susipažinau su lazerinėmis staklėmis. Daugiau informacijos: ponaspovas.lt
 

 

 
 
Bestudijuodamas vis svarsčiau, kokį verslą pradėti, tad domėjausi nemažai skirtingų staklių bei įrengimų. Baigiau elektroninio verslo technologijas. Pabaigęs studijas, pradėjau ieškoti, iš kur gauti pinigų verslui. Buvau nuvykęs į „InvestLietuva", į kitus projektus, gavau nemažai patarimų ir idėjų. Darbo biržoje radau programą „Sau darbo vietos kūrimas", pradėjau rašyti šį projektą. Jis užtruko gan nemažai laiko, reikėjo atlikti daug popierizmo, bet sėkmingai gavau 14 000EUR įrengimams pirkti. Tad nutariau daryti lazerinių paslaugų – pjovimo, graviravimo – verslą. Tai susisiejo su mano gaminamais produktais. Pirkau lazerines stakles. Jų laukiau apie 3 mėnesius, nes jas užsisakiau iš Kinijos. Tuomet pradėjau sukti galvą dėl patalpų ir sėkmingai per „Vilniaus kolegijo sverslumo centro" projektą gavau patalpas pačiame centre, J. Jasinskio g. Patalpas sudarė biuras ir 100 kv. m rūsys. Deja, ten lazerio įkelti nepavyko, nes būtų tekę daužyti apie metrą storos sienos. Susiradau kitas patalpas VU chemijos institute, Visoriuose, Mokslininkų g. 12 – su traukos spintomis, tad įsirengti buvo kur kas paprasčiau. Vis dėlto įkelti lazerį prireikė daug pastangų, reikėjo naktį lupti VU universiteto langą ir šiaip visas įkėlimas kainavo gana brangiai, virš 600EUR.
 
Pradėjome gaminti įvairius gaminius, aksesuarus, medinius žaislus-konstruktorius,paveikslus, dėžutes, stendus ir t.t. Vėliau pradėjome gaminti medines dėžutes pakavimui, medinius stendus, šie produktai verslui išties pasiteisino, buvo užmezgami ilgalaikiai santykiai su buvusiais klientais.
 

 

 

 
Šiuo metu pradėjome gaminti ir holograminius stendus, ir prekybines saleles, tad atsirado daug naujų iššūkių, bet taip pat ir galimybių.
 

 

 
Stengiuosi vis tobulėti ir ieškoti naujų verslo galimybių, nes tai kelia didžiausią džiaugsmą man ir leidžia tobulėti. Kodėl rašau šią tema, noriu visus padrasinti net ir neturinčius pradinio kapitalo siekti savo tikslų ir tiesiog daryti, nes galimybių tikrai yra ir jų galima surasti visose situacijose. Pats pradėjau daryti tik pabaigęs studijas neturėdamas pinigų bei patirties.

Bus geriau nei http://www.lelija.eu ar panasiai?

wp-content\themes\sablonas\style.css ar kitoks.css
pasižiūrėk kaip source ikonos užvadintos ir paslinksi. margin-left#right. margin 0 0 0 0; etc.
 
 
 
 

http://www.part.lt/img/12e5531568adab965d7a87b209399e1b724.jpg

Palangos verslininkams vasaros tik blogėja, o auto perekupams jau 25 metus prekyba "stovi" :D

Visų pirma:
 

 

 
Taigi Spec Work'as, šiuo atvėju gali turėti du variantus: žmogus nori papildyti portfolio arba turi kokių kitų slaptų kėslų :)
Šiaip viskas labai gerai, kad tokiu pasiūlymų atsiranda, bet jeigu tai nėra kažkoks "piktas planas", tai niekaip nesuprantu šio pareiškimo:
 
?? Juk tiek techninė, tiek front-end'o dalis nuo to nesikeičia, ar tu iš aliexpress dėsi prekes ar iš Petro.  
Taigi siūlau visiems rimtai apgalvoti/aptarti sąlygas, kad nepapultumėte į piktų kėslų rankas, nes kaip žinoma, "nemokamas sūris yra tik pelėkautuose" :)

argumentai?

Ar kartais nebūsi pats pervežėjas, kad taip atkakliai negatyvą skleidi? Toks jausmas, kad konkurencijos baimė veikia. Pateikiau pavyzdį, kur žmonės labai sėkmingai įsisuko, toliau sakai, kad temos autoriui vis tiek nesiseks...

pas mane darbe tas pats, tik as dirbu statybininku :D

Apie verslą galima skaityti kiek tik nori, bet kol pats nepajauti to savo kailiu, tol nesuvoki kai kurių tiesų ir gyveni su rožiniais akiniais. Dėl to jei jau kažką skaityti, tai konkrečią patirtį žmonių, kurie per daug ką perėjo. Tai man pasitaikė vienas būtent tokio žmogaus straipsnis – britas programuotojas Ben Dixon, praeidamas nemažą kelią startuolių pasaulyje ir iš techninės, ir iš verslo pusės, sudaro trumpų frazių-pastebėjimų sąrašą, ką jis pasakytų jaunesniam sau – ir tuo pačiu jaunesniems pradedantiesiems verslininkams.
 
Taigi, štai išverstas sąrašas, prie kai kurių minčių skliausteliuose pateikiu savo komentarus jei su kažkuo nesutinku ar galiu papildyti.
 
1. Jūs tikrai konstruosite visko per daug ir paleisite produktą per vėlai. Paranojiškai stenkitės to išvengti.
 
2. Kažkas visada jau dirba ties ta pačia idėja, ir tai nėra blogai
 
3. Visada atsisakykite, jei kas nors prašo jūsų pasirašyti informacijos neviešinimo pasižadėjimą, prieš pasakodamas jums savo idėją
 
4. Patinka jums ar ne, bet verslo susitikimai ir pažintys Londone neapsieina be alkoholio. Suraskite būdą su tuo susitaikyti ir nejausti nuolatinių pagirių. (tikra tiesa, Londono meetup’ai beveik visada būna baruose arba atveža alaus į ofisus)
 
5. Žmonės, kurie tikrai kažką pasiekia, yra ne tie, kurie nuolat išeina išgerti.
 
6. Tiesinis augimas gali būti blogiau nei jokio augimo.
 
7. Dauguma žmonių, kurie kalba apie filosofiją “fail fast”, patys jos nepraktikuoja.
 
8. Lengva sakyti, kad užsiimate “customer developmentu”, nors iš tikrųjų bandote potencialius klientus pritempti prie to ką patys bandote sukurti.
 
9. Visi turi krūvą nepanaudotų domeno adresų.
 
10. Lengva tapti super-kritiku ir į kiekvieną idėją atsakyti “Taip, bet taip neveiks dėl X”. Tai tinginių elgesys, nedarykite to.
 
11. Ypatingai atsargiai elkitės su žmonėmis, kurie yra naujokai versle – nekalbėkite su jais iš aukštai, ir sugėdinkite tuos kurie taip daro.
 
12. Tikrai sudėtinga klausytis kažkieno idėjos, kurią jūs jau matėte keletą kartų patyrusią nesėkmę, ir susikoncentruoti ties bandymu surasti šioje idėjoje kažką unikalaus ar įdomaus.
 
13. Tas, kas yra labai geras programuotojas, nebūtinai moka laiku paleisti projektus. Aš visada mieliau dirbsiu su tuo, kuris paleidžia laiku, negu su tuo kas techniškai dirba nepriekaištingai.
 
14. Programavimo kalbų ar frameworkų karai yra smagus užsiėmimas bare prie alaus, bet realiame gyvenime labai mažai vertės.
 
15. Geras programuotojas gali pradėti programuoti bet kokia kalba ar platforma per dvi savaites.
 
16. Aš vis dar nepažįstu tikrųjų investuotojų.
 
17. Nuolat akcentuoti, kaip puikiai jums sekasi, yra varginantis dalykas – be to, tai trukdo pastebėti ir švęsti tikrąsias pergales.
 
18. Labai sunku sukurti produktą, jei neturi gilaus asmeninio susidomėjimo ta problema, kurią jis sprendžia.
 
19. Įsimylėti produktą (vietoje problemos) yra labai pavojinga.
 
20. Tu gali išsisukti, nežinodamas kaip veikia hash-lentelės, bet kai galiausiai išmoksti – būna geras jausmas.
 
21. Tą patį galima pasakyti apie “Big O”.
 
22. Sėkmės per naktį neegzistuoja. “Socialinis tinklas” vis tiek geras filmas.
 
23. Aš vis dar nesuprantu PR’o.
 
24. Dauguma techninių sprendimų yra trivialūs, palyginus su tuo, kaip “nunešti” produktą iki žmonių rankų.
 
25. Sukurti kažką, ko nori žmonės, yra turbūt mažiau naudinga euristika, nei sukurti tai, ko norite patys.
 
26. Bet tai, kad to norite jūs, dar nereiškia, kad kiti to norės tiek, kad tai taptų verslu.
 
27. Jei neturite patirties konkrečioje industrijoje, greičiausiai klystate dėl to, kaip ji veikia, kokias problemas turi jos žmonės ir kaip jas spręsti. Kalbėkite su žmonėmis.
 
28. “Reklama” yra vieta kur verslo modeliai eina numirti.
 
29. “Mes apmokestinsime/parduosime duomenis” yra nauja “Reklama”.
 
30. Žmonės, su kuriais galiausiai norėsite dirbti, yra tie, kurie visada ieškos būdų kaip jums padėti. Būkite kaip jie.
 
31. Įvaldykite meną prašyti. Dauguma žmonių suteiks jums nuolaidą be jokios priežasties, jei tik paprašysite. Jei matote kažką, kas yra svarbus ir įtakingas, susipažinkite su juo.
 
32. Įvaldykite meną sakyti NE – nuo žmonių, prašančių nuolaidos, iki įdomių projektų, kuriems neturite laiko.
 
33. Dukart pamąstykite, ar verta daryti verslo krypties pakeitimą link tos, kuri atrodo logiška iš verslo pusės bet prives prie produkto, kuris jums neberūpės.
 
34. Rašymas (tinklaraštis, knygos, žurnalai) yra labai pozityvi patirtis. (Tikrai taip, patvirtinu 100% iš savo patirties – kitaip nerašyčiau šio straipsnio)
 
35. Nekreipkite per daug dėmesio į interneto komentarus apie kažką, ką jūs parašėte. Visada yra kažkas, kam nepatinka konkretus sakinys.
 
36. Vienas trolis gali nubraukti šimtą pozityvių komentarų, būkite negailestingi ir šalinkite juos iš savo bendruomenių.
 
37. Jei kam nors pristatote savo idėją prie kavos, pabaigoje paprašykite jų pristatyti savąją.
 
38. Žadėkite, kad su kuo nors supažindinsite, tik tada, kai tikrai ruošiatės tą padaryti. Žmonės greitai įgauna pažaduko reputaciją.
 
39. Ne sakykite, o darykite, rodykite. “Aš ruošiuosi sukurti šitą nerealų produktą” yra DAUG mažiau nei “Aš sukūriau šitą mažiuką pusiau veikiantį produktą, kuris daro kažką realaus”. VISI kažka RUOŠIASI sukurti, dauguma žmonių niekada taip ir nesukuria.
 
40. Kurti produktas yra nerealus užsiėmimas, per daug neįsivelkite į “Lean startup” metodiką ir paprastų vieno puslapio projektų kūrimą.
 
41. “Lean startup” yra puiku, bet tai yra techninė brošiūra, o ne knyga. Perskaitykite porą pirmų skyrių ir pagausite pagrindinę idėją. “Four steps to epiphany” yra turbūt geresnė knyga, nors ir labiau techninė.
 
42. Dauguma patarimų apie startupus yra siaubingi, o geri patarimai dažniausiai akivaizdūs. Kiekvienas duoda skirtingus patarimus, pasikliaukite savo nuojauta.
 
43. Išskyrus tada, kai klientai jums sako ko nori, tada ignoruokite savo nuojautą ir pasikliauskite jais.
 
44. Niekas niekada nenaudojo Bitcoin bankomato praktiniais sumetimais.
 
45. Kurkite verslo planus “ant servetėlės”, vien tam kad pažiūrėtumėte ar ta idėja veikia labai mažoje skalėje.
 
46. Labai lengva ignoruoti žmones, kurie pokalbį pradeda nuo “Aš ieškau technologinio partnerio startupui”. Jei tai darysite – praleisite progą pabendrauti su kai kuriais įdomiais žmonėmis. Bet atvirai sakykite iškart kad į partnerio rolę nepretenduojate, kad žmogus negaištų laiko.
 
47. Bandymas pritraukti investicijų ir dalyvavimas akseleratoriuose yra darbas pilnu etatu. Jūs arba kuriate, arba bandote pritraukti investicijas. Ne abu. Jei abejojate, pasirinkite kūrimą.
 
48. Sprendimas absoliučiai daugumai problemų slypi ne technologijose. Tai nesustabdo žmonių nuo bandymo jas spręsti programėlių pagalba.
 
49. Facebook yra Facebook tik skirtas X
 
50. Idėja, iš kurios juokėtės per hakatoną, gali vis dar būti gyva, kol jūsiškė patiria fiasko.
 
51. Jei yra žmonių, kuriems nuoširdžiai patinka patirti nesėkmes, aš tokių nesutikau.
 
52. Tai nebuvo “jūsų idėja”, jei jūs jos nepaleidote. Priešingu atveju mano idėjos buvo Facebook, Nest ir Oculus Rift.
 
53. Žmonės nevogia idėjų. Pasakokite kuo daugiau žmonių. Niekada neprašykite pasirašyti sutikimo dėl informacijos neatskleidimo prieš pasakodami apie savo idėją, iškart prarasite visą reputaciją.
 
54. Būti draugais su kažkuo yra ne tas pats, kas produktyviai su jais dirbti.
 
55. Mažos komandos gali judėti LABAI greitai, būkite atsargūs pritraukdami papildomus žmones į projektus, kur greitis ir lankstumas yra svarbūs.
 
56. Multi-taskinimas neegzistuoja, persijungimo kaštai yra didžiuliai, darykite vieną dalyką vienu metu ir darykite tai gerai. Raskite būdą užblokuoti pašalinius trukdžius.
 
57. Perskaitykite viską, ką parašė Paul Graham.
 
58. Technologinės naujienos (ir šiaip naujienos) turi labai mažai naudos. Geriau yra knygos ir pokalbiai.
 
59. Perskaitykite knygas Founders Stories, Fooled By Randomness ir The Four Steps to the Ephiphany.
 
60. Logotipas pradžioje nesvarbus, pasirinkite paprastą tekstinį logotipą, kurį po to galėsite pernaudoti įvairiomis formomis.
 
61. Jei galite, dokumentuokite savo projektus ir talpinkite juos kaip atvirą kodą. Kartais tokiu būdu susipažinsite su labai įdomiais žmonėmis.
 
62. Nuolat dirbti po 12 valandų per parą nėra gerai. Jei tai kartojasi, raskite būdą optimizuoti.
 
63. Kalbėkite su visais.
 
Vertimo originalas: VerslasOnline.lt
Straipsnio originalas: What I’d tell myself about startups if I could go back 5 years.

Kuriant savo versla ir galvojant pavadinima paciam verslui ir ir el. parduotuvei labai pagelbejo sis straipsnis. Gal ir Jums bus naudingas:
 
Kaip sugalvoti pavadinimą?
„Geras pavadinimas reikalauja mažiausiai reklamos, išskiria jus iš konkurentų, sukuria emocinį ryšį su jūsų tiksline auditorija, padeda kurti stiprų prekės ženklą.“ (Igor Interactive)
Kurdami naują įmonę, pristatydami naują produktą/paslaugą rinkai susiduriate su klausimu: kaip sugalvoti ir pasirinkti tinkamą pavadinimą? Tai sudėtingas klausimas ir todėl labai dažnai pavadinimas pasirenkamas impulsyviai, nepagrįstai.
 
Aiškinamasis ar bereikšmis pavadinimas?
 
Pirmu atveju galima pasirinkti aiškinamąjį, veiklą apibūdinantį pavadinimą (pvz. „Lietuvos draudimas“, „Kauno energija“, „Internet Explorer“). Toks pasirinkimas dažniausiai rekomenduojamas, nes yra saugus ir naudingas. Tikslinė auditorija vien tik iš pavadinimo gali suprasti, kas po juo slepiasi, ko galima tikėtis. Toks pavadinimas tampa reklamine-informacine žinute.
 
Antru atveju galima pasirinkti bereikšmį naujadarą (pvz. „Seesam“, „VST“, „Google“). Toks sprendimas yra daug rizikingesnis ir reikalauja didelių reklaminių biudžetų, kurių pagalba šiam naujam žodžiui (arba trumpiniui) būtų priskirtos asociacijos, suteikta reikšmė.
 
Jeigu norite paprasto ir patikimo pavadinimo, patartina rinktis pirmąjį variantą. Jeigu norite būti itin unikalūs ir galite skirti pinigų pavadinimo įvedimui į rinką, tuomet rinkitės antrą variantą.
 
Pavadinimų tipai
 
1. Žmogaus vardas ir pavardė pavadinime.
 
Šis atvejis yra tinkamas tada, kai žmogaus vardas yra gerai žinomas ir todėl turi vertę (pvz. „Sabonio paramos fondas“), tačiau nepatartina tokio tipo pavadinimu vadinti įmone, kai žmogaus vardas ir pavardė yra nežinomi (pvz. „Evaldo Zarankos benrovė“). Pastarasis pavadinimas nieko nesako apie įmonės veiklą, be to yra sunkiai įsidėmimas ir keliantis nereikalingus klausimus.
 
Įmonės savininko (-ų) vardus galima naudoti kaip pagrindą, iš kurio būtų kildinamas pavadinimas (pvz. pavadinimas „Alpera“ buvo sudarytas iš akcininkų vardų Alius, Petras, Romas). Šiuo atveju būtų sukurtas naujadaras, kuris žvelgiant iš šalies atrodytų kaip bereikšmis žodis. Kaip jau buvo minėta ankščiau, tokio tipo pavadinimui reikėtų papildomų reklaminių biudžetų ir jo reikšmės paaiškinimų.
 
Vardą ir pavardę pavadinime galima naudoti tais atvejais, kai pavadinimas skirtas laisvai samdomam darbuotojui, savo srities žinovui, specialistui (pvz. privačiam daktaro kabinetui, advokatui, architektui ir pan.).
 
2. Santrumpos.
 
Tokios santrumpos kaip „IBM“ arba „LG“ skamba gerai, tačiau nereikia pamiršti, kad labai dideli reklaminiai biudžetai buvo skirti tam, kad žmonės įsidėmėtų šiuos pavadinimus ir pradėtų juos asocijuoti su kompiuteriais (IBM) ir buitine technika (LG).
 
Pvz. pavadinimas „MSL“ absoliučiai nieko apie save nesako. Po šiuo pavadinimu gali slypėti bet kas. Be to jį sunku įsidėmėti ir ištarti. Būtent todėl santrupos tipo pavadinimų nerekomenduojama naudoti.
 
3. Aprašomieji geografiniai-lokaciniai pavadinimai.
 
Tokio tipo pavadinimai dažniausiai nepasižymi ypatingu originalumu ir gana sunkiai išsiskiria iš konkurentų, be to yra tinkami tik vietinei rinkai.
 
Pavadinimas „Užupio picerija“ nurodo, kur yra įsikūrusi picerija, tačiau lengvai gali būti supainiotas su visom kitom picerijom, kurias galima rasti Užupyje. „Gedimino 9“ nurodo, kad kažkas yra įsikūręs šiuo adresu, bet neaišku kas, todėl reikia papildomų reklaminių biudžetų norint sėkmingai įvesti šį pavadinimą į rinką.
 
Tokio tipo pavadinimai yra galimi, tačiau turėtų būti gerai apgalvoti, kad netaptų per daug banalūs ir bendriniai.
 
4. Aprašomieji veiklą apibūdinantys pavadinimai.
 
Tokie pavadinimai tiksliai ir glaustai apibūdina, kuo užsiima kompanija, koks produktas yra parduodamas arba kokia paslauga teikiama. Tokie pavadinimai yra patogūs ir patikimi.
 
Gana dažnai tokiems pavadinimams trūksta originalumo, jie pranyksta tarp konkurentų, todėl aprašomuosius pavadinimus svarbu kurti išradingai, juk žinutė gali būti perteikiama netiesiogiai, savitai, per tam tikras asociacijas (pvz. „Snaigė“ gamina šaldytuvus. Snaigės ir šaldytuvai turi tą pačią bendrą asociaciją – šaltis. Iš to kyla ir pavadinimas.)
 
Apibūdinantis pavadinimas taip pat gali būti ir naujadaras, tačiau šiame naujai sugalvotame pavadinime turėtų būti panaudota šaknis arba kita dalis žodžio, kuris artimai sietųsi su vystoma veikla (pvz. Finasta (FINansai, inveSTicijos), Invalda (INvesticijų VALDymas) ir pan.)
 
5. Bereikšminiai pavadinimai – Skoliniai.
 
Pavadinimui pasirenkamas jau egiztuojantis žodis, kuris tiesiogiai nieko nesako apie veiklą. Nauja reikšmė ir asociacijos sukuriamos vien tik reklaminių biudžetų pagalba (pvz. BITĖ, Apple)
 
Tai yra bereikšmis pavadinimas ir jį vertą rinktis tik tada, jei siekiate būti itin unikalūs ir turite tam pakankamai pinigų.
 
6. Bereikšmiai pavadinimai – Naujadarai.
 
Iš atskirų raidžių, garsų, skiemenų… sukurti pavadinimai. Kaip jau buvo ankščiau minėta, šie pavadinimai yra originalūs, tačiau be didelių reklaminių biudžetų ir pastovaus kartojimo nepavyks sukurti reikšmės ir stiprių asociacijų.
 
Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį kuriant pavadinimą?
 
Pavadinime turėtų atsispindėti jūsų įmonės/prekės ženklo charakteris, pasirinkta pozicija.
Jeigu nenorite investuoti didelių pinigų į reklamą, siekiate efektyvios komunikacijas, tuomet rinkitės veiklą apibūdinantį, aiškinamąjį pavadinimą.
Geriausi aiškinamieji pavadinimai veiklą apibūdina netiesiogiai, asociacijų pagalba.
Pavadinimas turėtų būti lengvai tariamas ir rašomas, o taip pat lengvai įsidėmimas.
Pavadinimas turėtų būti originalus, išskirti jus iš konkurentų.
Pavadinimas turėtų būti ilgalaikis, suderintas su įmonės/prekės ženklo tikslais.
Pavadinimas turėtų kelti pozityvias asociacijas jūsų tikslinei auditorijai.
Kurkite pavadinimą atsižvelgdami į rinkos poreikius.
Galite pagalvoti ir apie tai, kurią poziciją užimsite sąrašuose. Jeigu norite būti pirmi, pavadinimo pradžiai rinkitės pirmąsias abėcėlės raides.
Jeigu planuojate bendradarbiauti su užsieniečiais, atsižvelkite į tai ar pavadinimas lengvai išverčiamas į kitas kalbas.
Nesirinkite per daug pretenzingo, įmantraus pavadinimo, ypač jeigu jūsų veikla vystoma gana konservatyvioje rinkoje. Tiesus, tikslus ir paprastas pavadinimas veikia efektyviausiai.
Nenaudokite pavadinime per daug asmeniškų dalykų. Jums tai gali atrodyti svarbu, tačiau žvelgiant iš šalies šie asmeniški dalykai prarandą savo svarbą.
Lietuviškas raides pavadinimuose nelabai patogu naudoti. Vienas dalykas tai, kad kils problemų užsieniečiams, kitas dalykas tai, kad gali kilti nesusipratimų su internetinio puslapio adresu.

Pastaruoju metu, gaunu vis daugiau elektroninių laiškų su klausimais, kaip pradėti verslą, ko imtis, ką skaityti (aišku, kad šitą portalą! – juokelis) ir panašiai. Neseniai gavau ir klausimą, kaip pasirinkti specialybę (atsakysiu būtinai), tačiau šį kartą bandysiu apžvelgti tai, kas (mano akimis) yra svarbiausia versle. Gero skaitymo.
 
Žinokite, kas yra verslas
 
„Tu taip skaniai gamini maistą, kad tau, manau, reikėtų atsidaryti savo restoraną!“ – Petrui sako jo draugai. Kurį laiką pagalvojęs (ir, žinoma, pasitaręs su savo žmona), Petras prieina išvados, kad visgi jis „galėtų“ pagaliau palikti savo darbą, kurį dirba jau pastaruosius 20 metų, turi pakankamai santaupų ir norėtų, pagaliau, pradėti savo verslą. Pagaliau, kažkokie pokyčiai gyvenime!
 
Esu girdėjęs ne vieną tokią istoriją labai daug kartų. Keičiasi tik verslo rūšis, sritis ir pagrindinio herojaus vardas bei lytis. Tačiau tiesa yra tokia:
 
Petras tuojau įsės į pačią baisiausią karuselę savo gyvenime. Kol jis tai supras – jis iššvaistys savo santaupas ir įsidarbins dviejuose darbuose, kad padengti įsiskolinimus, kuriuos jam sukels jo naujas verslas.
 
Kodėl?
 
Todėl, kad maisto gamyba – tai nėra visas verslas. Taip, maitinimo industijoje, tai yra svarbu, bet… Tai sudaro tik maždaug 1/10 dalį to, iš ko susideda verslas. Reikia suprasti ne tik tai, ką reikia kepti, o ką – virti. Versle (šiame pavyzdyje – naudosiu restorano verslą) egzistuoja ir svečių aptarnavimas, darbas virtuvėje, inventorizacija, kainodara, marketingas, krizių valdymas, personalo valdymas ir panašiai. Reikia mokėti analizuoti ir suprasti, kad vienintelis dalykas, kuris kažkur „eis“ per tokį orą, tai ne lankytojai į restoraną, o restorano produktai – į šiukšliadėžę.
 
Tai neturi būti tik dėl finansinės pusės
 
Jeigu versle esate vien dėl pinigų – jų nebus. Vien tik pinigų nėra gana. Pinigai nebus šalia, kai po 84-rių valandų darbo savaitės sužinosite, kad reikia įdėti dar 16 valandų buhalteriniams reikalams. Jie nepadės ir tada, kai reikės pažiūrėti į akis savo geriausiam draugui ir paaiškinti, kad jis nėra tinkamas Jūsų verslui. Pinigai nepadės Jums ir tuomet, kai reikės nuspręsti, kam reikia padaryti paslaugą – šeimai ar verslui. Realiai – milijoną kartų po truputį „mirsite“ viduje, kol suprasite, kad neturite pakankamai jėgų tam, jog tęsti.
 
Žymiai geriau yra mylėti tai, ką darote, nes Jūsų veikla taps Jūsų gyvenimo dalimi. Ir jeigu Jus motyvuoja pati veikla, Jūsų kurto produkto paskirtis ar dar kažkas, kas Jus „veža“ tame, ką darote – Jūs irgi galite dirbti po 18 valandų per dieną, gerti šimtus puodelių kavos, justi panikos priepuolius, tvarkytis su nemiga… Tačiau yra vienas „bet“: Jūs viso to nepajusite.
 
Tiesa – Jūsų „meilė“ verslui turi būti „teisinga“. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
 
Apsibrėžkite savo rinkos ribas
 
Jūsų verslas tikrai nebus „tinkamas“ ir reikalingas visiems“. Ir „mūsų tikslinė auditorija yra moterys“ taip pat yra krūva š…lamšto. Na tikrai nebus taip, kad Jūsų produktas yra pageidaujamas bet kurios merginos/moters, nuo 18-os iki mirties. Būkite realistiškesni. Nustatykite sau realią tikslinę auditoriją. Išsiaiškinkite, kas yra tie tikrieji „potencialūs klientai“.
 
Bendraujate su moterimis? Jos yra mamos? O aktyvios mamos, ar tos, kurios mėgsta būti namuose? Ar jos baigę aukštąjį? Potenciali klientė mieliau žais lauko tenisą ar pirmininkaus susirinkimui?
 
Tai – skirtingos moterys. Skirtingos tikslinės grupės. Ir nėra nei vieno produkto rinkoje, kuris „bendrauja“ su visais vyrais ar visomis moterimis.
 
Nedarykite to vieni
 
Verslo partnerius reikia rasti kaip įmanoma anksčiau. Ir jau jų ieškodami – turite žinoti, kaip Jūsų vystomas verslas padės partneriams pasiekti savo tikslų. Nereikia galvoti apie tai, „kokiu būdu verslo partneriai man atsidėkos“ ir panašiai. Tokios mintys yra pasmerktos žlugti, nes tuomet Jūsų sprendimai bus paremti vien išskaičiavimu. Tik skaičiuoti mokate ne tik Jūs.
 
Lietuvoje, verslų savininkai (ir tikrai nenoriu, kad tai, ką dabar parašysiu, skambėtų šališkai) nesupranta, kam yra reikalingi tam tikros srities konsultantai. Jie nesupranta (o ypač – augantis verslas), kad nepriklausomi konsultantai turi labai didelį tinklą kontaktų, kurie gali būti (greičiausiai – ir būtų) naudingi verslui. Atsiminkite – Jūs esate naujokai. Jūs neturite autoriteto, Jūs negalite parodyti, kad galite spręsti rimtas problemas, nes Jumis nepasitikima (apie pasitikėjimą jau rašiau). Tik kai pradėsite bendrauti su tam tikros srities specialistais (o jeigu galėsite sau tai leisti – ir su ekspertais) – tik tuomet Jūsų verslas augs.
 
Pinigai – nėra Jūsų galimybių apibrėžimas
 
Auginkite pažintis. Įsigykite narystę savo apskrities Prekybos, Pramonės ir Amatų Rūmuose. Dalyvaukite seminaruose, konferencijose, susitikimuose, eikite atsipalaiduoti po darbo į tinkamus barus, bet niekada nebūkite „tas bičas“. Tai toks žmogus, kuris visuomet bando kažką kažkam parduoti, įsiūlyti, įkalbėti ir panašiai. Patikėkite – Jūs nenorite tapti „tuo biču“. Nepaverskite gero vakaro praleidimo turgumi. Geriau – tiesiog bendraukite. Bendraukite, klausykite ir kai girdėsite, kad kažkas turi kažkokią problemą – pagalvokite, ar galite tam žmogui padėti? O gal jam gali padėti kažkas iš Jūsų pažinčių rato? Štai taip yra sukuriamas geras pažinčių tinklas. Taip atsiveria tikrosios galimybės.
 
Nustatykite marketingo biudžetą ir sritis
 
Kiek žadate skirti marketingui? Tikiuosi, kad žinote, jog be marketingo – Jūsų verslas žlugs? O kokią platformą rinksitės kaip marketingo įrankį? Juk yra televizija, radijas, spauda, interneto svetainė, socialiniai tinklai, Google AdWords, SEO…
 
Standartinis marketingo biudžetas yra planuojamas taip:
 


 
Norint išlaikyti savo poziciją rinkoje – 5%;
Norint augti rinkoje – 10%;
Norint stipriai augti (agresyvus marketingas) – 15%.

 
Šie procentai skaičiuojami nuo Jūsų verslo apyvartos. Ne, ne pelno. Ir nereikia būti gobšuoliais – Jums būtinas marketingas, kad augti. Susikurkite atskirą banko sąskaitą marketingui ir sąžiningai dėkite ten pinigus (atsižvelgiant į skaičius, pateiktus aukščiau) marketingui. Kaip duoklę ’90-aisiais.
 
Jeigu už lango pirmosios dienos nuo Jūsų verslo pradžios – viskas tvarkoje. Tiesiog padarykite, kaip sakau. Jeigu verslu užsiimate jau kokius 3 mėnesius ir daugiau, o marketingui dar nieko neskyrėte – Jūsų verslui, greičiausiai, artėja galas.
 
Neirkluokite
 
Tai, turbūt, pati didžiausia smulkaus verslo savininkų klaida. Jeigu įsivaizduotumėte verslą kaip didelį, seną laivą, tai viskas atrodytų maždaug taip:
 
Atsirado kažkokia problema ir Jūs, palikęs vairą, leidžiatės žemyn, kad sėsti prie irklų ir irkluoti. Nereikia to daryti! Jeigu Jūs -irkluojate, tai kas tada vairuoja? Niekas. O ar žinote, kas nutinka laivui, kai jis nevairuojamas? Kai Jūsų verslas augs dar labiau – reikės išmokti palikti vairą kitam žmogui ir užsiimti „reiso planavimu“.
 
Jeigu Jums nesigauna kažko padaryti – nedarykite to. Paieškokite tų, kas gali Jums padėti. Taip, man lengva pasakyti, kad Jums reikia pasisamdyti tinkamus/reikiamus žmones. Nors esu apie tai rašęs ne vieną kartą – tai nereiškia, kad Jums būtinai reikia apsikrauti darbuotojais. Paimkime ir tą pačią buhalteriją: juk tam reikalingos labai specifinės žinios, viskas turi būti tvarkoma labai pavyzdingai ir atidžiai. Ir tai, kas Jums užimtų apie 20 valandų per mėnesį (o gal ir daugiau) – tai profesionaliam buhalteriui tai gali užimti kokias 5-ias valandas. Ar verta dėl to samdyti buhalterį? Ne. Tačiau verta pasamdyti įmonę, kuri teikia buhalterines paslaugas, kad Jūs turėtumėte 20 papildomų valandų per mėnesį, kurias galite skirti verslo augimui, o ne spoksojimui į popierius.
 
Pareto optimumas
 
Nežinau, ar žinote tokį. Labai nesiplėsiu, nes plačiau apie tai galite paskaityti čia. Tačiau galiu pabandyti viską šiek tiek supaprastinti: verslo pasaulyje, Pareto optimumas dar vadinamas „80/20 taisykle“.
 
Tai reiškia, kad 20% Jūsų klientų (skaityti – blogų klientų) sunaudos 80% Jūsų laiko. Tiksliau – jie sunaudos 100% Jūsų laiko, o Jūs dar dirbsite viršvalandžius, kad aptarnauti tuos 80% gerųjų klientų. Išvada? Atsisakykite blogų klientų.
 
Žinau. Tai – itin sunku. Tačiau dar labiau efektyvu.
 
Kreipkitės profesionalaus patarimo
 
Prieš kurdami verslą – pasitarkite. Ne su draugais, ne su artimaisiais, ne su savo antrąja puse. Tarkitės su žmonėmis, kurie nėra šališki Jums ir Jūsų idėjoms (apie idėjų vagystes dar nerašiau, bet parašysiu atskirą straipsnį), tačiau yra versle ne vienerius metus. Puikiai tiks ir tolimas giminaitis, kurio išsižadėjo visa giminė, nes jis pasiskolino pas juos pinigų ir jam verslas nesigavo. Štai toks „artimasis“ tiks konsultacijai. Tačiau – tik tokiu atveju, jeigu užduosite jam teisingus klausimus.
 
Šiai dienai – yra tikrai nemažai verslo vystymo ir kūrimo patarimus dalinančių svetainių, organizacijų (Versli Lietuva, Verslauk! ir t. t.). Įsitraukite į tas bendruomenes.
 
Vienas iš mano patarimų – Uždarbis.lt forumas. Kad ir kaip tai skambėtų – ten tikrai renkasi neįtikėtini talentai. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad ir neįtikėtinų kvailių ten taip pat yra…
 
Būkite pasirengę sudeginti verslo planą
 
Jeigu galite nuspėti, ką Jūsų verslas darys per sekančius 5-erius metus ir kur bus po to – Jūsų verslo planas yra š*dinas.
 
Nepatalpinkite savęs į kažkokius rėmus. Negalima reikalauti iš savęs tik tiek, kiek yra parašyta popieriuje. Asmeniškai aš – nekenčiu rašyti, ką darysiu, kiek laiko tai man užims ir panašiai. Negaliu pakęsti tokių rėmų. Todėl ir planų nesudarinėju, o tiesiog veikiu. Tą patį siūlau padaryti ir Jums.
 
Tinkamas dydis
 
Turite nuspręsti – ko siekiate, kokios yra Jūsų ambicijos versle? Norite užsidirbti pakankamai pinigų, kad nereikėtų galvoti, ką valgyti? Ar norite jų turėti tiek, kad reikėtų samdyti apsaugą savo vaikams, bijant, kad juos bet kurią dieną gali kas nors pagrobti ir pareikalauti išpirkos?
 
Kiek norite turėti darbuotojų – 2 ar 20? Ar siekiate pardavinėti savo produktą Lietuvoje, ar turėti dar 15 atstovybių visame pasaulyje?
 
Jūs – tai ne verslas
 
Turite apie verslą galvoti kaip verslininkas. Netgi – kai tai yra Jūsų verslas. Jeigu į savo verslą įkišote savo asmeninius pinigus – tuomet Jūsų verslas yra juos Jums skolingas. Jeigu tai darote pastoviai – Jūsų verslas yra blogas ir jį reikia uždaryti.
 
Negalima galvoti, kad asmeninių pinigų kišimas į nuosavą verslą yra priimtinas dalykas. Priimtina investuoti į savo verslą, tačiau tie pinigai iš verslo turi grįžti į Jūsų kišenę. Atlyginimas – nesiskaito.
 
Sunkūs sprendimai yra sunkūs
 
Niekada nėra lengva atleidinėti žmones. Ypač – jeigu reikia pasakyti savo draugui, kad jis Jūsų verslui yra nuostolingas ir Jums reikia jį paleisti, kad verslas išgyvendtų. Niekada ir nebus lengva. Tiesiog turite išmokti tai daryti.
 
Uždirbkite pinigus miegodami
 
Tai – kiekvieno verslo siekis. Asmeniškai aš – dar nepasiekiau to tikslo, bet pastoviai to siekiu ir žinau, ką darau, jog tai įvyktų. Tačiau patarimo, šioje vietoje, duoti negaliu.
 
Visą laiką netoliese turėkite gerą butelį
 
Verslas niekada nėra lengvas. Su laiku (ir protu) – jis lengvėja, bet problemų bus visada. Kaip santykiuose. Ir, kaip pasakytų bet kuris santykių psichologas – „niekada neikite miegoti susipykę“. Nesipykite su savo partneriais (tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime). Geriau – atsidarykite butelį gero vyno (brendžio, viskio ir pan.) ir pasiūlykite „kartu rasti sprendimą, o ne kibti vienas kitam į gerklę„.
 
Paskutinis ir svarbiausias klausimas
 
Kiek esate linkę paaukoti savo asmeninio gyvenimo, kad visa tai Jums gautųsi?
 
Sėkmės versle.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Kadangi daug kam kyla klausimų dėl reitingų, trumpai paaiškinsiu, ką jie reiškia.
 
Praktiškai kiekvienas vaistas ar papildas "įvertintas" reitingu, t.y. tam tikra pinigine išraiška. Tai liečia visas pozicijas - tiek kompensuojamus vaistus, tiek nekompensuojamus, tiek papildus, tiek med. prekes ( tvarsčiai, pleistrai ir pan.). Tai reiškia, kad net tvarstį parduodamas, tu gali pasididinti savo pajamas. Aišku, tai yra centai, bet principas yra toks, kad nuo tavo asmeninių savybių, materialinės padėties, sąžiningumo gali reguliuoti savo atlyginimą. Juk pagrindinis atlyginimas yra nustatytas administracijos ir jis nėra didelis. Nes jei būtų pakankamai padorus, tai nei vienas vaistininkas tikriausiai "nekombinuotų" papildomų pajamų.
 
Pavyzdžiui, paskelbia marketingo skyrius, kad šį mėnesį arba šią savaitę, arba šį pusmetį vaistui X skelbiamas aukščiausias pirmas reitingas ( o buvo pats žemiausias, pvz. 5,6 ar 7). Vadinasi, jei aš pardavinėsiu tik tą vaistą, kurio reitingas yra aukščiausias, tai man tai bus finansiškai naudinga.
 
 

http://vaistininkouzrasai.lt/wp-content/uploads/lactobex.png

 
 
Gaunam laišką, kad TheraFlu dabar yra 1 reitingo prekė, o Coldrex - 3 reitingo, Fervex -6 reitingo ir t.t. Vadinasi, jei klientui pasiūlau TheraFlu - man įkrenta 80 cnt, o jei parduodu Fervex - 10 cnt. Vienos firmos antibiotikai, įvertinti pirmu reitingu, man leidžia uždirbti 1 lt, o kitos firmos - 5 cnt. Ir dar jei pasiūlysiu prie antibiotikų kokių nors gerųjų bakterijų, taip mano piniginė papilnės keliais litais.
 
Štai ir visa aritmetika! Taip pat ir su kompensuojamais vaistais - vienus pardavinėti apsimoka, kitus - ne. Ir jeigu tu dirbi tam, kad išlaikytum savo šeimą, o ne todėl, kad tau tas darbas patinka, nesvarbu, kiek už jį bus apmokėta, visada žiūrėsi į reitingų lentelę, kuri tau visada yra prieš akis. Kai nuskenuoji prekę, kompiuteryje visada matai, kokį produktą tau yra naudingiausia parduoti ir visada, ypač jei žmogus abejoja, tu sugebėsi jį įtikinti pasirinkti tą prekę, kuri tau atneš daugiau finansinės naudos.
 
Nelabai seniai vaistų rinkoje atsirado seno vaisto kitas įpakavimas, žymiai didesnis. Reiškiasi, parduodant iš didelės pakuotės 10 tab. visada bus pigiau, negu iš mažos pakuotės. Bet ką rodo reitingai?
 
Jei parduosiu 10 tab. iš N100 tab., man "įkris" 5 cnt. Bet jei parduosiu iš mažos pakuotės N10 ar N30, "praturtėsiu" lygiai 50 cnt. Nes gamintojui visada apsimoka labiau, kai parduodamos mažos pakuotės, todėl ir reitingai nustatinėjami pagal juos, o mes esame tik jų " vykdytojai", kuriems nukrenta trupiniai. Ir jei vadovausiesi tik savo sąžine, tai ir alga bus labai "sąžininga".
 
Kai aš savo kolegai parodžiau, kad atsirado nauja didelė vieno vaisto pakuotė ir kad reikia užsisakyti dėl žmonių, kad jiems būtų pigiau, ji sutiko. Bet kitą dieną sulaukiau komentaro:
 
- Taigi mums neapsimoka pardavinėti iš šitos pakuotės, nes reitingas tik 6, o iš mažos pakuotės - pirmas. Daugiau neužsakinėkim, tegul moka daugiau, nes mes nieko neužsidirbsim.
 

http://vaistininkouzrasai.lt/wp-content/uploads/persalimo_grupe.png

 
Štai jums ir reitingų sistema!
 
Šaltinis: vaistininkouzrasai.lt

gali iskarto rasyti pardavejui,nes 99% kad atims pinigus paypal.

nereikia kasos aparato, pildyt užtenka pajamų-išlaidų žurnalą

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2029d04042e611e4b328ee8724e3e13c
 
Pagal šiuos pakeitimus nuo 2015 m. sausio 1 d. reikės notariškai tvirtinti šiuos sandorius:
1. Jei parduodama daugiau kaip 25 proc. įmonės akcijų;
2. Jei parduodama ir mažesnė įmonės akcijų dalis, tačiau sandorio suma viršija 14500 eurų (apytikriai 50000 Lt.)
3. Jei bus teikiama paskola grynaisiais pinigais ir jos suma viršys 3000 eurų (apytikriai 10000 Lt.).
4. Jei norėsite išrašyti vekselį kaip fizinis asmuo (arba kaip IĮ savininkas arba MB narys) kurio suma viršys 3000 eurų (apytikriai 10000 Lt.), toks vekselis turės būti tvirtinamas pas notarą.

Dauguma žmonių galvoja, kad pagrindinė jų verslo bankroto priežastis yra finansinio kapitalo trūkumas. Tačiau, po daugiau kaip 15-os metų darbo patirties, galiu drąsiai įvardinti tikrąsias ir dažniausiai pasitaikančias verslo žlugimo priežastis. Taigi, jeigu rasite žemiau savo verslą (ar įmonę, kurioje dirbate) – laikas imtis pokyčių.
 
Nenoras dirbti “purvinus darbus”
 
Visą laiką įmonės savininkai turi būti pasirengę atlikti bet kokį darbą, kurio reikia įmonei. O ypač – verslo pradžioje.
 
Nepakankamas laiko skyrimas
 
Verslo valdymas – tai ne ofisinis darbas nuo 9 iki 17 valandos. Pamirškite normuotas darbo valandas. Kaip verslo savininkas, Jūs turite būti pasirengęs (-usi) dirbti (o taip ir bus) visada.
 
Nepakankamai greiti atsakymai į klausimus
 
Viena iš blogiausių verslo praktikų – vėluojantys atsakymai į klientų klausimus. Jeigu klientas kažko klausia – jam turi būti atsakyta tuojau pat. Todėl jis Jums ir uždavė klausimą. Jis nori atsakymo. Ne už poros valandų, ne rytoj ir ne “greitu laiku. Tuojau pat!
 
Nemokėjimas tvarkytis su lėšomis
 
Tai – viena iš dažniausių bankroto priežasčių. Tikrai yra labai žmogiška netinkamai įvertinti turimų lėšų kiekį; per daug optimistiškai numatyti, kiek pinigų įkris į sąskaitas ir kaip tik – nenumatyti tam tikrų išlaidų. Jeigu nemanote, kad Jums kažko mirtinai reikia – greičiausiai, Jums to nereikia ir esate paveikti gerų pardavėjų. Todėl, Jūsų atsakymas naujoms išlaidoms turi būti “ne”.
 
Kitas momentas finansuose – visuomet stenkitės paimti avansą iš naujų klientų ar už didelius projektus. Įvertinkite, ar vykdomas projektas į skolą gali sužlugdyti Jūsų verslą, jeigu už jį nebus sumokėta. Įvertinkite ir tai, kokius atsiskaitymo terminus turite, jeigu veikiate kaip tarpininkas. Įvertinkite, per kokius terminus kitos įmonės atsiskaitys su Jumis už suteiktas prekes ir/ar paslaugas. Labai dažnai įmonės padaro šioje vietoje milžinišką klaidą ir to pasekoje – bankrutuoja.
 
Siūlydami potencialiems klientams pirkti prekes/paslaugas – užtikrinkite visus įmanomus (ir patikimus) atsiskaitymo būdus. Netgi tokius kaip PayPal, PaySera ir panašiai.
 
Nemokėjimas tvarkytis su mokesčiais
 
Nesamdykite buhalterio (oi, kaip man gali kliūti už šį pasakymą). Geriau samdykite įmonę, kuri užsiima kitų įmonių buhalterija. Taip mokėsite tik už faktinius darbus. Be to, greičiausiai, tai bus profesionalų komanda, kurie tikrai patars, kokių mokesčių galima (legaliai) išvengti ar juos sumažinti. Dauguma naujai atidaromo verslo pajaučia mokestinį “spaudimą”, todėl šis faktorius yra labai svarbus tiek legalumo, tiek išsilaikymo rinkoje atžvilgiais.
 
Nemokėjimas sukurti pridėtinę vertę
 
Priešais Jus sėdi žmogus, kuris sako Jums: “aš būsiu IT konsultantas”. Na, tokio Jūs ir ieškojote. Tačiau to – negana. Užduokite sau (ir jam) tokius klausimus:
 


 
Kokią vertę tu sukursi mano įmonei?
Ar tu greičiau dirbsi už kitą?
Ar tu esi geresnis už kitą? Jeigu taip – tuomet kuo?
Kokioje srityje esi itin geras?
Ar garantuoji už savo atliekamo darbo kokybę?
Ar sutaupysi mano verslui laiko/pinigų? Jeigu taip – tada kaip tai padarysi?

 
Aš, paprastai, sakau darbuotojams labai paprastai: “užrašyk skaičių ant lapo, kurį gaudamas pinigine išraiška, tu jaustumeisi patogiai, neieškotum kito darbo ir būtum atsidavęs įmonei. Dabar tą skaičių padaugink iš 3. Tai yra suma, kurią Tavo daromas darbas turi atnešti mano įmonei per mėnesį. Į ją įeina mokesčiai, tavo darbo priemonių ir darbo vietos kaina, atlyginimas, investicija plėtrai ir įmonės pelnas”.
 
Patrauklumo nebuvimas
 
Čia kalbu apie asmenybės, pozityvumo ir entuziazmo nebuvimą. Žmonės nebus linkę rinktis Jūsų verslo, jeigu Jūs esate apatiški tam, ką darote.
 
Ilgas liežuvis
 
“Pasikėlimas” turi būti pakeistas “pasitikėjimu savimi”. Tarp šių dviejų sąvokų yra milžiniškas skirtumas. Nesiekite būti “svarbus”. Siekite būti “tinkamas” ir “nepakeičiamas”.
 
Verslo neegzistavimas internete
 
Netgi kai internete, atrodo, dominuoja įvairiausi socialiniai tinklai – vis tiek Jūsų įmonės įvaizdis yra Jūsų interneto svetainė. Joje apsilankęs potencialus klientas gali tapti klientu. Jūsų svetainė gali padėti jam/jai apsispręsti. Todėl turite, visu pirma, sutelkti savo dėmesį čia. Jūsų verslo užduotis internete – atsidurti pirmąjame Google puslapyje pagal svarbiausius raktažodžius ir turėti tokią svetainę, kuri siūlo lankytojui lengvą naudojimą, neapkraunantį dizainą ir malonų naudojimąsi.
 
Stambių užsakymų baimė
 
Iš tikrųjų – 500 ir 50,000 litų komercinio pasiūlymo sudarymas užima tokį patį laiko kiekį.
 
“Aukšto kalibro” klientai
 
Tie klientai, kurie švaisto Jūsų laiką ir neapmoka sąskaitų, turi būti perduoti teisininkams arba su jais atsisveikinta. Dauguma verslo savininkų galvoja, kad “bet koks klientas yra geras, reikia tik mokėti prie jo prieiti”. Netiesa. Kol Jūs “mokysitės” prie jo prieiti – į duris gali pasibelsti bankroto administratorius. Saugokite, branginkite ir gerbkite savo geriausius klientus. Priverskite juos tai pajausti. Priverskite juos pajausti, kad jie yra Jums svarbūs. Atsikratykite kliento, kuris Jums tiesiog trukdo. Nebijokite to.
 
Darbuotojai, kuriais nepasitikite
 
Esu girdėjęs tokį posakį: “jeigu abejoji – geriau sakyti ne”. Jeigu abejoji, ar samdai sau tinkamą žmogų – geriau jo nesamdyk. Netinkamas žmogus gali per vieną dieną sugadinti kelerių metų įdirbį.
 
Darbas tam, kad patenkinti klientą
 
Dar viena nesamonė. Ne taip reikia žiūrėti į savo verslą. Dirbkite ne tam, kad patenkinti klientą, o tam, kad patys būtumėte patenkinti savo verslu. Jūsų keliami reikalavimai verslui visada bus aukštesni už tuos, kuriuos gali iškelti Jūsų klientai. Visada kelkite kartelę savo verslui. Tada, kai Jūs būsite laimingi, Jūsų klientai taip pat bus laimingi.
 
Žemiausios kainos siūlymas
 
Nedarykite to. Ne. Ne, ne, ne. Jokiais būdais. Netgi, jeigu produktą sukuriate patys. Jeigu darote tokią nesąmonę, kaip “žemiausios kainos garantija” – Jumis tiesiog naudosis, o ne vertins Jus. Turite kurti vertę, o ne būti “pigi laisvo elgesio mergelė”. Žinau, skamba itin negražiai, tačiau taip Jūs elgiatės su savo verslu, taip pateikiate jį klientams.
 
Atsižvelkite į aukščiau išvardintas priežastis, dėl ko bankrutuoja didžioji dalis verslo. Žinoma – čia išvardintos ne visos priežastys, todėl nereikėtų atsipalaiduoti neradus savo verslo praktikos paminėtos aukščiau. Išlaikykite vertę, kurkite ją ir perteikite klientams. Žmonės pinigus moka už vertę. Suteikite klientams galimybę tą vertę nusipirkti.
 
Straipsnis paimtas iš Verslo Guru svetainės.

reikia jeigu pajamos per metus siekia 155k

Tu pats supratai ką čia parašei?

Gali atsidaryti IV, nebūtinai iš karto steigti įmonę, kai neturi nei patirties versle nei investuotojų.

Galiu papasakot sektiek is savo patrities, pries tai keles vasaras po studiju vaziuodavau pas ukinika padirbet nuo rugpjucio iki spalio galo. po 12k parsivezdavau, po to suspazinau su lietuviu tokiu kuris dirbo vienoj firmoj tai jis pasiule darba nes reikejo darbuotoju pas juos, salygos buvo neblogos gyvenau firmos namuke naujos statybos nuoma kapeikos budavo, atomobili dave, kuras nemokamai, uzdarbis minimalus, bet galejai pasimt virsvalandziu kiek nori. Pradirbau apie metus ir gryzau. Dabar spalio menesi atvazevau i Londona pagal skelbima apmokejo uz kelione lietuviu skelbimas buvo bet pats bosas anglikas, nesigavo man ten dirbti tai ieskojaus kitur darbo pats. Nuoma susiradau east ham rajone-rytu londonas. Nezinotum kokia tai salis pagalvotum kad kazkas is rytu, vieni azijieciai visokie ir panasiai, daug lietuviu, vienu zodziu nekoks rajonas. Londone nuoma brangi, paskubom radau uz 450svaru per men kambari dviems, gerai paieskojus gali rast ir uz 400. Namas lietuviu, gyvenom gal kokie 8 nemazai kambariu buvo, bet publika nekoke, visi tarp 20-30m. Pries nuomuojantis sunku nuspet kas per zmones kol nepagyveni, pastoviai visi be pinigu sedi, vieni uz nuoma nemokejo ir niekaip iskrapstyt ju lauk negalejo is pasalpu gyvena nedirba ir darbo neiesko anglijoj 10m sedi jau. Su darbo paieskom, aisku pilna agenturu tarpt ju ir lietuvisku, reikia eit per jas registruotis pasiulys kazka, nors darbas nera pastovus tai cia tai ten siuntineja, teko padirbet ir viesbuti per valymo kompanija indus ploviau- gyvenime tikriausiai tiek indu nesu isploves kaip per tas dvi dienas, stengesi ispaust is taves maksimuma, viesbutis nemazas sale bigbeno kitapus temzes, virtuve per kokius 4 aukstus po zeme, tirkai nenoreciau gryst velniskai sunku bet pobandyt ydomu buvo paziuret kaip ten kas kiek ten tu sefu visokiausiu ir kaip ta maista gamina,po dvieju dienu gavau geresni pasiulyma. zodziu per koki menesi ismeginau visokiu darbu poto per skelbima lietuvis pasiule darba sale londono pas ukininka. Augina bulves jie apie 6k tonu bulviu per metus turi fasavimo linijas pakuoja i maisiukus, taipat turi nemaza workshopa gamina bulviu kasamases patys ir seip visoke technika zemes ukiui tai vat ten ir darbuojuos visai ydomu, aisku kartais tenka papakuot tas bulves daryt uzsakymus kas uzknisa. Pliusai tie kad sale stovi karavanai gali gyvent juose viskas nemokamai: elektra, dujos taip kad jokiu islaidu bustui, maistas tik kainuoja ir aisku kiek nori virk cepelinu:D Daugumai gal nuskambetu nekaip tie karavanai , bet palyginus su nuoma londone kai gyveni su dar keliais zmonem ir turi dalintis viskuo kas dar kainuoja 450 per menesi tai cia rojus, visai padorus namiukai ir nera salta nes gali sildytis kiek nori ir iki darbo 1min. Kur londone sugaisdavai valanda kol nusitarabanindavai i darba.
Reziume Londonas idomus ir labai didelis miestas, i darba vazinedavau dviraciu per visa londona nuo east ham iki centro apie 20km budavo, dviraciu greitkeliai nustiesti yra visai patogu budavo, aisku ir metro labai patogu. Ir tikrai yra ka pamatyt daug muzieju nemokamu ir siaip. Aisku labai daug zmoniu, masinu. Maistas nera brangesnis nei kitur nes visur tos pacios parduotuves Tesco, Lidl tai kainos tos pacios tik nuom brangoka. As asmeniskai bandyciau kazkur kitur ieskot darbo nes cia pasitaupyt neka teiseitu kai tiek uz nuoma palieki, o dar transportas. Siuo matu kur dirbu tai gerai islaidu lb mazai per savaite po 1k atsidedu drasiai. Bet ilgai neuzsibusiu cia dar padirbesiu ir i Lietuvele kurt savo verslo kitiem vergaut sucks. Ir kas mane uzknisa toj anglijoj tai per didele populiacija cia ir viskas privatu nelabai bepasivaiksciosi per pievas ir miskus, saslykiuku su palapkem nepakepsi prie ezerelio kaip Lietuvoj, visur tvoros viskas privatu buna tu public footpath, viena maciau zenklas stovi o prieki suartas laukas ir kad nori eik pasivaiksciok:D

Na tokias uzklausas bent jau as laikau kainu sportu ir i tokius pakalusimus net nereaguoju...

Po ilgojo savaitgalio - pratęskime įkvėpimo seriją web-verslininkams. Kas dar neskaitė - praeita serija čia. Šįkart įkvėpimo pasisemkime ne tik iš užsienio profesionalų, bet ir iš lietuvių verslininkų.
 
- Pradėkime nuo labai teisingų minčių iš Dansu tinklaraščio: Mažiau dirbti = daugiau padaryti arba kodėl 8 valandų darbo diena – atgyvena?
- Kur geriau talpinti reklamą Facebooke: naujienų sraute ar dešiniajame bloke? Know Your Facebook Ad Rates: CPM and Cost Per Page Like by Placement
- Žiūrėkime į konversijos auginimą sistemingai: Unlocking Your Company’s Growth Engine w/ Conversion Rate Optimization w/ Sean Ellis
- Kelių konkrečių pavyzdžių išnagrinėjimas: Website Reviews: How to Get More Blog Subscribers
- Ar apsimoka dalyvauti visuose socialiniuose tinkluose? The Myth Of “Being Everywhere” And The Smarter Path To Traffic
- Kodėl apsimoka naudoti Disqus vietoj paprastų komentarų? What You Need to Know about Blog Comments (And What it’s Been Like using Disqus the Past 6 Months)
- Dar viena lietuviška istorija: 5 Entrepreneurship Lessons Learned at Startup Weekend Kaunas
- 15min.lt įkūrėjo kalba:
- Kurkite startupus – taip mokysitės greičiau: Rate-of-learning: the most valuable startup compensation
- Kaip geriau pradėti verslą, vienam ar su partneriu? Jeigu su partneriu, tai kur ji rasti? Partneris versle [VIDEO]
 
Jei patiko ir norite tokią seriją gauti el.paštu kas savaitę, prenumeruokite VerslasOnline.lt naujienlaiškį.

Ebay gražina prekes, 100proc pinigus, brokuotas prekes keičia į geras ir t.t. Didelių EN kalbos žinių nereikia. Ebay.co.uk žinomumas amžiuje 14-35 metų yra beveik toks pat kaip google. Prekės dedamos iš parduotuvių (taip, ten pilna pirkinių ir registruotų įmonių). Taip pat, atsiskaitymas su paypal, kuris praktiškai riša visus EU bankus (tad žmonės nebeturi problemų su atsiskaitymais). Amžiaus statistika daryta mano, tad yra gan tiksli (prieš ~ metus). Ją atlikau, kadangi panašią idėją kurstė uždarbis.lt narys, ir prašė šiokios tokios pagalbos, ar ją įvygdė - nežinia, kadangi rinkoje jie neblizga. Turėkit omeny, kad perkamumas ,,ebay" turguje LT rinkoje auga itin sparčiai. Iš ties idėja gera, bet MANO nuomonė, ją vygdote per vėlai. Visada galite atlikti naujus tyrimus, kurie parodys tokių parduotuvių poreikį ir prytaikymą LT rinkoje.
 
Sekmės su idėja, tikiuosi Jums pasiseks.
 
p.s. Niekados nepasiduokit ;)

Geras pastebėjimas. Žmonių, kurie gali vienu metu būti abiejose pusėse - tiek techninėje, tiek verslo - yra labai nedaug. Bet būtent jie pasiekia daugiausia - trys populiariausios pasaulyje svetainės šiuo metu - Google, Facebook ir YouTube - nebuvo sukurtos verslininkų - jas sugalvojo ir įgyvendino informatikai. Tai yra, geriausi dalykai gimė galvose žmonių, kurie patys savo rankomis juos galėjo įgyvendinti, - jie nesamdė kitų, kad tai padarytų už juos.
 
Kaip bebūtų, tikrai nedidelė dalis programuotojų bando ką nors sukurti, nors turi puikias galimybes - didžiulį žinių ir įgūdžių bagažą. Jie tiesiog neturi potraukio verslui, rizikai - jiems patinka programuoti ir daugiau nieko nereikia. Mano nuomone, jei daugiau programuotojų būtų verslūs ir kūrybingi, tai informatika būtų specialybė, kurios didžiausia dalis žmonių taptų milijonieriais.
 
Styvas Wozniakas ir Styvas Jobsas yra turbūt geriausias išradėjo ir verslininko duetas kompiuterijos istorijoje. Wozniakui nerūpėjo verslas - jam patiko krapštytis su laidais ir mikroschemomis, programuoti - būtent jis sukonstravo tai, ką dabar kiekvienas vadiname asmeniniu kompiuteriu, - jam kilo mintis, jog kompiuteris turi turėti ekraną, pelę ir klaviatūrą; būtent jis vieną naktį beekspermentuodamas sugebėjo kompiuterio ekrane išgauti spalvas. Tuo tarpu Styvas Jobsas mokėjo parduoti - įtikinti žmones, kad jiems to reikia. Apple atsiradimo pradžioje Wozniakas konstravo kompiuterius, o Jobsas ieškojo pirkėjų ir juos išvežiodavo. Abu darė tai, ką moka geriausiai.
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/57/Apple_II_IMG_4218-black.jpg/600px-Apple_II_IMG_4218-black.jpg