Stanley

Jei kas norit pradet Gariunuose prekiaut, tai pardavinekit tai, ko neturi kiti pardavejai. Nes kai paskutini karta buvau gariunuose, tai labai nusivyliau. 500 pardaveju ir pas visus visiskai identiskas asortimentas, tik kainos siek tiek skiriasi. Puse dienos pravaiksciojau ir beveik nieko neusipirkau. Tuo tarpu parduotuvese visada randu ka noriu ir panasiom ar net mazesnem kainom. Nematau prasmes is tu gariunu...

Žinai planšetės procesoriai nėra tokie galingi kaip laptop'o, todėl planšetė gali išnaudoti tuos
4 branduolius ir kitiem dar truks tos "galios".
 
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_Windows_8_and_RT_tablet_devices

Esu dirbęs tiek Lietuvos tiek Vokietijos paštuose. Nors vakaruose su saugumu viskas daug rimčiau, kiekvienas siuntos žingsnis skenuojamas, visur kameros ir t.t., bet net ir ten jei turi kažkiek smegenų gali vogt siuntas nepagautas. O apie Lietuvą net nėr ką kalbėt. Čia jau ne proto, o žmogaus sąžinės reikalas. Kiekvienas darbuotojas galėtų po pilną bagažinę dėžių kas dien po darbo namo vežtis ir niekas jo nepagautų. Kas nematę pašto vidaus galvoja kad ten viskas blogai, tai žinokit kad viskas dar blogiau. Nepaisant vagysčių siuntos mėtomos, spardomos, ant mažų užmetamos sunkios ir t.t. Nes darbo santykių lygis panašus kaip maximoj - darbuotojai nekenčia savo darbo.

Tinkliniu marketingu neužsiiminėjau, bet buvau su juo susidūręs. Turėjau laisvo laiko, tai vaikščiojau į seminarus, lekcijas, susitikimus ir t.t, taigi perėjau tą visą "verbavimą". Pradžioje niekas tau nesako apie ką eina kalba, pasakoja įvairius gyvenimo faktus, kaip pvz. darbininkas visa gyvenimą aria, o senatvėje nieko neturi, kad verslas iš tikro nėra verslas, jei neturi pasyvių pajamų, rodo įvairiausias schemas, filmukus, animacijas ir pan. Gal tai ir yra smegenų plovimas, bet kaip bebūtų, aš už tą plovimą jiems esu dėkingas, nes pakeitė mano požiūrį į gyvenimą į gerąją pusę. Toliau aiškina kas yra tinklinis marketingas, kaip jis veikia, schema, procentai ir t.t. Kelis kartus minėjo tą pačią D. Trampo citatą (netgi nusijuokiau kai čia ją perskaičiau :D ). Veliau privilioja sumom, sako jei metus uoliai dirbt, galima pasiekti 7000lt/mėn atlygį. Tik pačioje pabaigoje atskleidžia kortas, kad tai yra "Amway" produkcija, pristato prekes, įrodinėja jų kokybę ir t.t. Pagrindinė priežastis dėl ko neįstojau - tai kad startui reikėjo nusipirkti prekių už min 500Lt. Tai man iškart sukėlė abejonių, be to, tais laikais man tai buvo dideli pinigai, ir buvo gaila juos kišt į abejotiną reikalą. Veliau visos abejonės sustiprėjo, kai pamačiau savo "verbuotoją" važiuojanti su sena daužta parūdijusia mašina, nors per lekcijas jis gyrėsi kad jo pajamos 10000lt/mėn.
 
Mano išvados apie tinklinį marketingą būtų tokios:
Teoriškai tai labai stiprus marketingo įrankis gamintojui, ir nuolat didėjančio uždarbio šaltinis jo dalyviui.
 
Bet praktiškai jis veikia silpnai dėl paprastos priežasties. Kad uždirbti bent centą, nesvarbu kiek žmonių po savęs esi užverbavęs, reikia kad kažkas pirktų tas prekes. O dabar pažiūrėkim į tai iš vartotojo pusės - jeigu mums tarkim baigiasi šampūnas, ar dantų pasta, ar mes ieškosim internete e-parduotuvių, ar skambinsim agentui ir tarsimės kur pasiimt tą šampūną, ar dantų pastos tūtelę? Ne. Tiesiog nueisim į artimiausią parduotuvę, kaip ir didžioji dalis kitų pirkėjų. Pirkti tokias prekes internetu apsimokėtu laiko ir pinigų atžvilgiu tik perkant didesnį kiekį. Prisiminkit, kada paskutinį kartą išėjote iš parduotuvės pilnais maišais šampūnų, valiklių, skalbiklių ir pan?.. Tai ir yra pagrindinė TM nesėkmės priežastis. Visi nori būti verslininkais, bet niekas nenori pirkti.
Kitas dalykas, tai TM veikia piramidės principu. Tai reiškia kad aukščiau sėdintys uždirba iš žemiau sėdinčių. Jei paprastam versle tu turi bent jau teorines viltis būti geriausiam savo srityje, kad ir tą patį google aplenkti, tai TM tai nėra įmanoma - visada bus kažkas virš tavęs, savo pozicijos nepakeisi, gali tik pritraukt žmonių kurie bus po tavimi. Be to, žmonių, galinčiu ir norinčių užsiimti tinkliniu marketingu yra ribotas skaičius. Pirmieji pradėję dar gali kažko pasiekti, bet jei busi vienas paskutiniųjų, tai tau nebebus iš ko užsidirbti, nebebus žmonių tęsiančių piramidę žemyn. Aišku galima plėstis į užsienį, bet be kalbų ir kontaktų tai sunkiai įmanoma.
Iš esmės tinklinis marketingas nėra toks blogis, kaip apie jį daug kur kalbama, jei negaila pinigų nelabai reikalingoms prekėms, kad įstot, turit daug laisvo laiko ir daug pažįstamų, mėgstate daug šnekėti - tai kodėl gi ne. Bet tikėtis iš to uždirbti milijonu tikrai neverta.
 
 
Taip pat galima sutikti kompanijų kurios savo veiklą taip pat apibūdina tinkliniu marketingu, arba verslu, nors nieko panašaus į tai nevykdo. Pvz. "Avon", "Oriflame". Kur perki prekes "su nuolaida" ir su tašėm vaikštai po namus ir pardavinėji. O kas daugiausiai parduos metų gale laimės "Mersedesą" :)
 
Dar skelbimuose mačiau tokį dalyką, kai tomis pačiomis gyvenimo tiesomis tave bandoma įtikinti kad nusipirktum už ~300lt DVD diską, kuris tave išmokys kaip parduoti tą patį diską daugeliui žmonių ir taip tapsi milijonieriumi :D

Idėja (nors ja taip nepavadinsi) labai gera, bet tinklapis primityvus. Siūlau padaryti kažką panašaus į mitfahrgelegenheit.de. Vokietijoje apie tokį portalą žino kiekvienas. Suvedus datą ir miestus į paiešką iškart matai kas kokiu laiku važiuoja, kiek vietų turi ir kiek nori už tai. Pats taip daug kartų keliavęs ir nemažai pakeleivių suradęs. Ši sistema jau yra daugelyje šalių, manau neužilgo turėtų pasiekt ir Lietuvą. Taigi biznieriai susigriebkit kol nevėlu :)

Vienintelį kokį žinau tai netranzuok.lt, kuris dėl kažko man nepatiko, o dabar jau kaip matau uždarytas. O tokie neprigyja todėl, kad jeigu nori susirasti kas paveš - turi peržiūrėti milijoną skelbimų kad sužinotum kad niekas tavo maršrutu nevažiuoja. Taip pat pilna užknisančių busikų reklamų "tipo vežam kasdien lietuva-anglija". Jeigu būtų vieninga patogi sistema kurioje per kelias sekundes galima būtų pasižiūrėti važiuojančius, lyg žiūrėtum autobusų grafikus, tai būtų kitas reikalas. Biški reklamos ir išpopuliarėtų greitai. Lietuviai mėgsta taupyti. O prisijungimą galima būtų padaryt per FB.

Vienintelį kokį žinau tai netranzuok.lt, kuris dėl kažko man nepatiko, o dabar jau kaip matau uždarytas. O tokie neprigyja todėl, kad jeigu nori susirasti kas paveš - turi peržiūrėti milijoną skelbimų kad sužinotum kad niekas tavo maršrutu nevažiuoja. Taip pat pilna užknisančių busikų reklamų "tipo vežam kasdien lietuva-anglija". Jeigu būtų vieninga patogi sistema kurioje per kelias sekundes galima būtų pasižiūrėti važiuojančius, lyg žiūrėtum autobusų grafikus, tai būtų kitas reikalas. Biški reklamos ir išpopuliarėtų greitai. Lietuviai mėgsta taupyti. O prisijungimą galima būtų padaryt per FB.

Neskaitant daugelio parvarytų mašinų savo eiga, buvau važiavęs į tokią kelionę. Važiavom trise su civiku su sportinėm spyruoklėm :) Benzino sąnaudos gavosi 5,8l/100km, nuvažiavom 3500km per 6 dienas, laiko neskaičiavom, autostradų vengėm. Kas dėl mašinos, tai imčiau su dujom, jų dabar visur galima be problemų užsipilt, tik reikėtų adapteriais pasirūpint. Nebent Skandinavijoje sunkiau. O sąnaudos kelionėje nelendant į miestus gautusi tikrai nedidelės, kad ir to pačio subariko neviršytų 10l. Bet kelionei geriausia minivenas. Prieš kelionę pasitkrint skysčius, pasikeist filtrus, kruopščiai patikrinti diržų ir padangų būklę, generatoriaus krovimą, atlikti variklio diagnostiką, padaryti ratų suvedimą. Į auto įsidėkit visų telefonų įkroviklius.
Planuoti maršrutą galima google maps ir viamichelin.com. Suplanavus maršrutą ji perbraižykit į popierinį atlasą. Turiu MarcoPolo firmos, patogus ir ten net gi pažymėti keliai su vaizdingais kraštovaizdžiais. Navigaciją naudoti tik trumpiems atstumams kad nepražiopsot posūkio ir pan. Dėl Baltarusijos, tai keliai ten geresni nei Europoje, bet reikia vizos ir galima po pusę dienos praleisti eilėje pasienyje. Ir šiaip nežinau kas ten įdomaus, nebent jausmas tarsi grįžus 30m į praeitį :) Kadangi važiuojat ne iš taško A į tašką B, o važiuojat pasivažinėt, tai venkit autostradų. Jose važiuot nuobodu ir neįdomu, nieko nepamatysit. Važiuojant krašto keliais aišku kelionė užtruks žymiai ilgiau, bet užtat pamatys pačią šalį, o ne tik akustines sienas.
Nakvoti galima Hosteliuose - hostelworld.com, hostels.com, booking.com. Kelionėje svarbiausia laikytis miego režimo, nesvarbu kad miegoti nesinori. Neišsimiegojus prasideda suirzimai, pagedus nuotaika ir t.t. Be to važiuojant naktį galima pražiopsoti daug įdomių dalykų. Jei vakare į hostelį nespėjat - geriau sustokit ir pamiegokit mašinoj, ar palapinėj. Geriausia išvis nieko niekur nerezervuot ir neskaičiuot laiko.
Dėl pinigų, tai geriausia visur atsiskaitinėti kortelėmis, jokių papildomų mokesčių nėra, aišku grynų taip pat reikia turėti. Degalinėse priima visas korteles, Vokietijoje daugelyje įstaigų priėmė tik Maestro, tai būtent ją ir naudočiau kaip pagrindinę kortelę. Papildomą imčiau Mastercard.
Tai tiek žinių, norėčiau dabar ir pats taip po Europą pavažinėt. Gero kelio ir gerų nuotaikų :)

Man tai mociute sake, kad labai blogi kvepalai, nes pas ja buvo sloga ir kvapa niekaip neuzuode Paklausiau jos ir nepirkau kvepalu

Kaip užknisa tas valdininkų komunistinis požiūris į pilietį. Nužudei žmogų - niekai, lengvas nusikaltimas, gausi pora metų. Nuslėpei mokesčių pardavinėdamas daiktus internete - jau vos ne recidyvistas...

Prie ko čia PVM? Vienas pasakė ir jau visi kartoja. Ne PVM, o GPM (gyventojų pajamų mokestis). Gavai algą - moki gpm. Kažką pardavei - moki GPM, suteikei paslaugą ir gavai už tai pinigų - moki GPM.
Jei konkrečiai dėl automobilių: nupirkai pigiau, pardavei brangiau, parodai VMI abi sutartis - moki 5% nuo skirtumo. Nupirkai brangiau, pardavei pigiau - nieko nemoki. Jei neturi nupirkimo sutarties - moki mokestį nuo visos pardavimo kainos. Jei mašiną pas save išlaikei daugiau nei 3 metus - jokių mokesčių mokėt nereikia.

Save verslininku pavadinu tik juokais :)
Nors draugai visada taip vadina, o nemaža dalis ir viso to pavydi (viduje smagu)
 


 
Sporto papildų prekyba,
Lieknėjimo papildų prekyba (tai visiškai kas kita nuo papildu sportuojantiems),
Anksčiau taip pat prekiavau laikrodžių analogais (šiuo metu stengiuosi grįžti prie to)

 
Visada stebiu skelbimus telefonai, kompiuteriai, drabužiai, aksesuarai ir begalė kitko, matęs gerą skelbimą nedelsiant nuperku daiktą ir parduodu brangiau.
 
Investavau į draugės "verslą" pinigus, dabar ji turi galimybę taipogi dirbti sau (mums).
 
PLIUSAI:


 

 
Galiu planuotis laiką, šia vasara atostogavau mėnesi Palangoje, kiek dirbančiu tai gali daryti? Dirbdavau po 2-3h į dieną iš ten, po atostogų dar parsivežiau pinigų.
Uždirbu tiek kiek man joks darbas mano mieste, pagal mano specialybe (prekybos vadyba) man nepasiūlys.
Darau tai ką tikrai noriu daryti ir džiaugiuosi dirbdamas sau.
Į mano dienotvarke įtrauktas sportas, tad sportuoju kaip ir darbo metu, negaišdamas asmeninio laiko.

 
MINUSAI:


 
Neturiu nevienos išeiginės, man skambina/rašo tuo metu kai pramogauju, kai baliavojų, kai myliuosi... Draugei ilgai buvo sunku su tuo susitaikyti, dabar įprato.
Draugai ir kiti žmonės nesupranta, kad vidury dienos aš dirbu, o ne šiaip sėdžiu prie kompo ir kreipiasi pagalbos, jos negavę įsižeidžia ir lieka nesupratę.
Nebemoku ir neturiu stimulo dirbti kitiems, tai yra žiaurus minusas.

 
 
Trumpai tariant tikrai nesu toks verslininkas kaip kai kurie forumo septyniolikmečiai (spaudžiu jums ranka chebra), bet pagaliau uždirbu pajamas kurios man leidžia pilnai save išsilaikyti, ne tik pramogas, bet ir busta, automobili ir t.t.
 
Ateičiai planų yra nemažai kaip plėstis.

Kaip užknisa tas valdininkų komunistinis požiūris į pilietį. Nužudei žmogų - niekai, lengvas nusikaltimas, gausi pora metų. Nuslėpei mokesčių pardavinėdamas daiktus internete - jau vos ne recidyvistas...

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Papasakosiu šiek tiek apie Hostelius, kadangi šiais metais juose praleidau turbūt daugiau naktų nei namie :)
Visų pirma paneigsiu daugelio nuomonę, kad hosteliai tai kažkokios benamių ar narkomanų landynės su tarakonais ir t.t. Nepaisant žemos kainos, viskas būna tvarkinga, kadangi hosteliai labai konkuruoja ir visada stengiasi palaikyti aukštą lygį.
Kas liečia švarą, tai visur buvo švaru, nors aš ne pedantas, tai kruopščiai netikrinau :).
Kas liečia interjerą, tai visur gražu ir tvarkinga, kai kurie hosteliai stengiasi nustebinti įvairiom detalėm. Baisiausia buvo Berlyno rytuose, kur pasijutau tarsi grįžęs į sovietų sąjungą :D Bet tas netrukdė pigiai pailsėti.
Dėl kambariokų, tai čia turbūt antras pliusas po kainos, kadangi tenka pabendrauti su įdomiais žmonėmis iš viso pasaulio - europiečiai, australai, amerikiečiai, japonai, brazilai, lima, peru ir t.t. Tikrai praplečia pasaulėžiūrą. Neretai būna turčiai, kurie galėtų išsinuomoti prezidentinį numerį, tačiau specialiai ima dormą kad galėtų susipažint su naujais žmonėm.
O šiaip hostelis hosteliui nelygu. Gali užtaikyt į dvivietį kambarį, o gali ir į 16 lovų. Kambarys gali būti pilnas, o gali jame būti ir vienas. Vienur lova jau būna paklota, kitur tenka pasikloti pačiam. Vienur po dvi rozetes prie lovos, kitur viena per visą kambarį. Vienur tualetas su vonia kambaryje, kitur per visą aukštą. Vienur wi-fi nemokamas per visą hostelį, kitur nemokamas tik foje, dar kitur mokamas. Vienur pusryčiai įskaičiuoti, kitur nebrangūs, dar kitur brangūs arba išvis nėra. Kai kur būna vienkartinis poros eurų patalynės mokestis. Kai kur reikia primokėti už rankšluostį. Kai kur būna rakinamos spintelės.
Kas liečia kainas, tai jos priklauso nuo sezono ir nuo konkurencijos tame mieste. Pvz. sezono metu vieninteliam to miesto hostelyje pigiausią lovą galimą paimt už 30eur. Didmiestyje nesezono metu galima rasti ir už 8.
Tinklapiai kur reikia ieškoti hostelių: hostelbookers.com, hostelworld.com, hostels.com, booking.com. Būtina praeiti per visus, nes kiekvienam portale gali būti skirtingų hostelių.
Dažniausiai kylantys klausimai:
Ar buvau kada apvogtas? Ne
Ar buvo kokių konfliktų su kambariokais? Ne
Koks buvo įsimintiniausias hostelis? Netoli Amsterdamo, prie ežero kranto krūva vagonėlių kurie kaip kambariai, grynas oras, kažkas grillina, kažkas pučia ganją, kažkas tusinasi, kažkas maudosi. Vnž kaifas :)
 
Jei kyla kokių klausimų - klauskit :)

Papasakosiu šiek tiek apie Hostelius, kadangi šiais metais juose praleidau turbūt daugiau naktų nei namie :)
Visų pirma paneigsiu daugelio nuomonę, kad hosteliai tai kažkokios benamių ar narkomanų landynės su tarakonais ir t.t. Nepaisant žemos kainos, viskas būna tvarkinga, kadangi hosteliai labai konkuruoja ir visada stengiasi palaikyti aukštą lygį.
Kas liečia švarą, tai visur buvo švaru, nors aš ne pedantas, tai kruopščiai netikrinau :).
Kas liečia interjerą, tai visur gražu ir tvarkinga, kai kurie hosteliai stengiasi nustebinti įvairiom detalėm. Baisiausia buvo Berlyno rytuose, kur pasijutau tarsi grįžęs į sovietų sąjungą :D Bet tas netrukdė pigiai pailsėti.
Dėl kambariokų, tai čia turbūt antras pliusas po kainos, kadangi tenka pabendrauti su įdomiais žmonėmis iš viso pasaulio - europiečiai, australai, amerikiečiai, japonai, brazilai, lima, peru ir t.t. Tikrai praplečia pasaulėžiūrą. Neretai būna turčiai, kurie galėtų išsinuomoti prezidentinį numerį, tačiau specialiai ima dormą kad galėtų susipažint su naujais žmonėm.
O šiaip hostelis hosteliui nelygu. Gali užtaikyt į dvivietį kambarį, o gali ir į 16 lovų. Kambarys gali būti pilnas, o gali jame būti ir vienas. Vienur lova jau būna paklota, kitur tenka pasikloti pačiam. Vienur po dvi rozetes prie lovos, kitur viena per visą kambarį. Vienur tualetas su vonia kambaryje, kitur per visą aukštą. Vienur wi-fi nemokamas per visą hostelį, kitur nemokamas tik foje, dar kitur mokamas. Vienur pusryčiai įskaičiuoti, kitur nebrangūs, dar kitur brangūs arba išvis nėra. Kai kur būna vienkartinis poros eurų patalynės mokestis. Kai kur reikia primokėti už rankšluostį. Kai kur būna rakinamos spintelės.
Kas liečia kainas, tai jos priklauso nuo sezono ir nuo konkurencijos tame mieste. Pvz. sezono metu vieninteliam to miesto hostelyje pigiausią lovą galimą paimt už 30eur. Didmiestyje nesezono metu galima rasti ir už 8.
Tinklapiai kur reikia ieškoti hostelių: hostelbookers.com, hostelworld.com, hostels.com, booking.com. Būtina praeiti per visus, nes kiekvienam portale gali būti skirtingų hostelių.
Dažniausiai kylantys klausimai:
Ar buvau kada apvogtas? Ne
Ar buvo kokių konfliktų su kambariokais? Ne
Koks buvo įsimintiniausias hostelis? Netoli Amsterdamo, prie ežero kranto krūva vagonėlių kurie kaip kambariai, grynas oras, kažkas grillina, kažkas pučia ganją, kažkas tusinasi, kažkas maudosi. Vnž kaifas :)
 
Jei kyla kokių klausimų - klauskit :)

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.