Stanley

Lietuviam budinga regresyvinimas mastymas - uzsidaryt mazoj dezutej, nematyt galimybiu, uzsisklest, o poto galvot apie savizudybe, manyciau lietuva yra savizudziu tauta vien del to kad yra uzdari, o uzdari dalinai del to kad pesimistai.
 
Pradek dabar optimistiskai ziurinciam zmogui apie savo ukio versla jis progresyviai isples tavo vos ne kiekviena
sakiny, teigini, o regresyviai ("uzdarinejantis" betkoki pozityviu minciu issiliejima) mastatis lietuvis neigs, neapsimoka, per daug rizikinga, draugui nepasiseke, nera ten galimybiu (tie neiginiai ir neigimai visiskai nekonstruktyvus ir paremti grynai baime, kuri kyla is menkavertiskumo). Visiem tiem lietuviai galiu pasakyti tik tiek kad dabar, siais laikais nieko neveikimas yra zymiai rizikingiau nei bent kazka daryti savo savarankiskai, kaip sako arba tu turi versla arba verslas turi tave :)
 
P.S. Kaip mano vienas pazystamas neperseniausiai issireiske: "Jie visi numirsta iki 25 metu tik palaidoja 80" :)

Neskaitant daugelio parvarytų mašinų savo eiga, buvau važiavęs į tokią kelionę. Važiavom trise su civiku su sportinėm spyruoklėm :) Benzino sąnaudos gavosi 5,8l/100km, nuvažiavom 3500km per 6 dienas, laiko neskaičiavom, autostradų vengėm. Kas dėl mašinos, tai imčiau su dujom, jų dabar visur galima be problemų užsipilt, tik reikėtų adapteriais pasirūpint. Nebent Skandinavijoje sunkiau. O sąnaudos kelionėje nelendant į miestus gautusi tikrai nedidelės, kad ir to pačio subariko neviršytų 10l. Bet kelionei geriausia minivenas. Prieš kelionę pasitkrint skysčius, pasikeist filtrus, kruopščiai patikrinti diržų ir padangų būklę, generatoriaus krovimą, atlikti variklio diagnostiką, padaryti ratų suvedimą. Į auto įsidėkit visų telefonų įkroviklius.
Planuoti maršrutą galima google maps ir viamichelin.com. Suplanavus maršrutą ji perbraižykit į popierinį atlasą. Turiu MarcoPolo firmos, patogus ir ten net gi pažymėti keliai su vaizdingais kraštovaizdžiais. Navigaciją naudoti tik trumpiems atstumams kad nepražiopsot posūkio ir pan. Dėl Baltarusijos, tai keliai ten geresni nei Europoje, bet reikia vizos ir galima po pusę dienos praleisti eilėje pasienyje. Ir šiaip nežinau kas ten įdomaus, nebent jausmas tarsi grįžus 30m į praeitį :) Kadangi važiuojat ne iš taško A į tašką B, o važiuojat pasivažinėt, tai venkit autostradų. Jose važiuot nuobodu ir neįdomu, nieko nepamatysit. Važiuojant krašto keliais aišku kelionė užtruks žymiai ilgiau, bet užtat pamatys pačią šalį, o ne tik akustines sienas.
Nakvoti galima Hosteliuose - hostelworld.com, hostels.com, booking.com. Kelionėje svarbiausia laikytis miego režimo, nesvarbu kad miegoti nesinori. Neišsimiegojus prasideda suirzimai, pagedus nuotaika ir t.t. Be to važiuojant naktį galima pražiopsoti daug įdomių dalykų. Jei vakare į hostelį nespėjat - geriau sustokit ir pamiegokit mašinoj, ar palapinėj. Geriausia išvis nieko niekur nerezervuot ir neskaičiuot laiko.
Dėl pinigų, tai geriausia visur atsiskaitinėti kortelėmis, jokių papildomų mokesčių nėra, aišku grynų taip pat reikia turėti. Degalinėse priima visas korteles, Vokietijoje daugelyje įstaigų priėmė tik Maestro, tai būtent ją ir naudočiau kaip pagrindinę kortelę. Papildomą imčiau Mastercard.
Tai tiek žinių, norėčiau dabar ir pats taip po Europą pavažinėt. Gero kelio ir gerų nuotaikų :)

Aprangą turi sudaryt 80 % baltos spalvos. Dėl batų ir piešinių tikrai nesikabins :)

Neskaitant daugelio parvarytų mašinų savo eiga, buvau važiavęs į tokią kelionę. Važiavom trise su civiku su sportinėm spyruoklėm :) Benzino sąnaudos gavosi 5,8l/100km, nuvažiavom 3500km per 6 dienas, laiko neskaičiavom, autostradų vengėm. Kas dėl mašinos, tai imčiau su dujom, jų dabar visur galima be problemų užsipilt, tik reikėtų adapteriais pasirūpint. Nebent Skandinavijoje sunkiau. O sąnaudos kelionėje nelendant į miestus gautusi tikrai nedidelės, kad ir to pačio subariko neviršytų 10l. Bet kelionei geriausia minivenas. Prieš kelionę pasitkrint skysčius, pasikeist filtrus, kruopščiai patikrinti diržų ir padangų būklę, generatoriaus krovimą, atlikti variklio diagnostiką, padaryti ratų suvedimą. Į auto įsidėkit visų telefonų įkroviklius.
Planuoti maršrutą galima google maps ir viamichelin.com. Suplanavus maršrutą ji perbraižykit į popierinį atlasą. Turiu MarcoPolo firmos, patogus ir ten net gi pažymėti keliai su vaizdingais kraštovaizdžiais. Navigaciją naudoti tik trumpiems atstumams kad nepražiopsot posūkio ir pan. Dėl Baltarusijos, tai keliai ten geresni nei Europoje, bet reikia vizos ir galima po pusę dienos praleisti eilėje pasienyje. Ir šiaip nežinau kas ten įdomaus, nebent jausmas tarsi grįžus 30m į praeitį :) Kadangi važiuojat ne iš taško A į tašką B, o važiuojat pasivažinėt, tai venkit autostradų. Jose važiuot nuobodu ir neįdomu, nieko nepamatysit. Važiuojant krašto keliais aišku kelionė užtruks žymiai ilgiau, bet užtat pamatys pačią šalį, o ne tik akustines sienas.
Nakvoti galima Hosteliuose - hostelworld.com, hostels.com, booking.com. Kelionėje svarbiausia laikytis miego režimo, nesvarbu kad miegoti nesinori. Neišsimiegojus prasideda suirzimai, pagedus nuotaika ir t.t. Be to važiuojant naktį galima pražiopsoti daug įdomių dalykų. Jei vakare į hostelį nespėjat - geriau sustokit ir pamiegokit mašinoj, ar palapinėj. Geriausia išvis nieko niekur nerezervuot ir neskaičiuot laiko.
Dėl pinigų, tai geriausia visur atsiskaitinėti kortelėmis, jokių papildomų mokesčių nėra, aišku grynų taip pat reikia turėti. Degalinėse priima visas korteles, Vokietijoje daugelyje įstaigų priėmė tik Maestro, tai būtent ją ir naudočiau kaip pagrindinę kortelę. Papildomą imčiau Mastercard.
Tai tiek žinių, norėčiau dabar ir pats taip po Europą pavažinėt. Gero kelio ir gerų nuotaikų :)

Papasakokit kas ten buvo, labai grieztai ziuri i apranga? Jei batai ne balti ar ant baltu drabuziu yra kitos spalvos piesiniu ar pan - nesikabins?

Neskaitant daugelio parvarytų mašinų savo eiga, buvau važiavęs į tokią kelionę. Važiavom trise su civiku su sportinėm spyruoklėm :) Benzino sąnaudos gavosi 5,8l/100km, nuvažiavom 3500km per 6 dienas, laiko neskaičiavom, autostradų vengėm. Kas dėl mašinos, tai imčiau su dujom, jų dabar visur galima be problemų užsipilt, tik reikėtų adapteriais pasirūpint. Nebent Skandinavijoje sunkiau. O sąnaudos kelionėje nelendant į miestus gautusi tikrai nedidelės, kad ir to pačio subariko neviršytų 10l. Bet kelionei geriausia minivenas. Prieš kelionę pasitkrint skysčius, pasikeist filtrus, kruopščiai patikrinti diržų ir padangų būklę, generatoriaus krovimą, atlikti variklio diagnostiką, padaryti ratų suvedimą. Į auto įsidėkit visų telefonų įkroviklius.
Planuoti maršrutą galima google maps ir viamichelin.com. Suplanavus maršrutą ji perbraižykit į popierinį atlasą. Turiu MarcoPolo firmos, patogus ir ten net gi pažymėti keliai su vaizdingais kraštovaizdžiais. Navigaciją naudoti tik trumpiems atstumams kad nepražiopsot posūkio ir pan. Dėl Baltarusijos, tai keliai ten geresni nei Europoje, bet reikia vizos ir galima po pusę dienos praleisti eilėje pasienyje. Ir šiaip nežinau kas ten įdomaus, nebent jausmas tarsi grįžus 30m į praeitį :) Kadangi važiuojat ne iš taško A į tašką B, o važiuojat pasivažinėt, tai venkit autostradų. Jose važiuot nuobodu ir neįdomu, nieko nepamatysit. Važiuojant krašto keliais aišku kelionė užtruks žymiai ilgiau, bet užtat pamatys pačią šalį, o ne tik akustines sienas.
Nakvoti galima Hosteliuose - hostelworld.com, hostels.com, booking.com. Kelionėje svarbiausia laikytis miego režimo, nesvarbu kad miegoti nesinori. Neišsimiegojus prasideda suirzimai, pagedus nuotaika ir t.t. Be to važiuojant naktį galima pražiopsoti daug įdomių dalykų. Jei vakare į hostelį nespėjat - geriau sustokit ir pamiegokit mašinoj, ar palapinėj. Geriausia išvis nieko niekur nerezervuot ir neskaičiuot laiko.
Dėl pinigų, tai geriausia visur atsiskaitinėti kortelėmis, jokių papildomų mokesčių nėra, aišku grynų taip pat reikia turėti. Degalinėse priima visas korteles, Vokietijoje daugelyje įstaigų priėmė tik Maestro, tai būtent ją ir naudočiau kaip pagrindinę kortelę. Papildomą imčiau Mastercard.
Tai tiek žinių, norėčiau dabar ir pats taip po Europą pavažinėt. Gero kelio ir gerų nuotaikų :)

Jei kas norit pradet Gariunuose prekiaut, tai pardavinekit tai, ko neturi kiti pardavejai. Nes kai paskutini karta buvau gariunuose, tai labai nusivyliau. 500 pardaveju ir pas visus visiskai identiskas asortimentas, tik kainos siek tiek skiriasi. Puse dienos pravaiksciojau ir beveik nieko neusipirkau. Tuo tarpu parduotuvese visada randu ka noriu ir panasiom ar net mazesnem kainom. Nematau prasmes is tu gariunu...

Aš kebabus mėgstu ir valgau gan dažnai tiek Lietuvoje tiek užsienyje, nes pigu, greita ir sveikiau už picas ar kokį McŠ*dą. Bet turiu kelis pastebėjimus kebabinėms, kurie pasikartoja labai dažnai ir erzina:
1. Meniu turi būti platus, o ne tik mažas ir didelis kebabai lavaše. Taip pat turėtų būti kebabas pitoje, kebabas iš vištienos, ar iš jautienos, ar iš avienos (nebūtinai visos mėsos, bent jau dvi), taip pat kartais norisi tik užkast, o ne prisivalgyt, todėl būtų gerai ir mini kebabas. Jeigu yra staliukų, tai turi būti ir kebabas lėkštėje. Taip pat siūlykite ir įvairius kompleksus.
2. Jeigu meniu platus, tai turėtų būti ir viskas iš jo. O ne kaip dažniausiai būna kad meniu per visą langą, o iš tikro turi tik jau minėtus du kebabus.
3. Padažo dėkite su protu, geriau jau mažiau, nes užknisa kai visur teka, o pats valgai išsimurzinęs kaip kiaulė.
4. Jeigu klientas prašo aštraus kebabo, tai padarykite tikrai aštrų, nes Lietuvoj dar nevalgiau aštraus kebabo.
5. Plaukite rankas arba dėkites pirštines visada prieš darant kebabus, o ne vieną kartą atėjus į darbą.
6. Jeigu siūlote didelį kebabą už mažo kainą tai ir darykite didelį.
7. Kebabas tai ne patiekalo pavadinimas, kebabu vadinama pati mėsa, todėl jos negailėkite.
8. Pardavėjai turi būti mandagūs ir prisitaikyti prie klientų. Kartais paprašau kad kebabą perpjautų per pusę, tai vieną kartą žalgirio g. pardavėja atrėžė kad negali, nes kamera stebi, o šefas uždraudė taip daryt. Tai apsisukau ir nuėjau į kitą, kur perpjovė be jokių kalbų.
 
Taip pat turiu kelis patarimus verslininkams:
1. Prižiūrėkite savo kebabines, nes pamačius apdriskusį vagonėlį iškart galvojama kad maisto kokybe taip pat nesirūpinama.
2. Naudokite tik šviežius produktus, nes nuo to labiausiai priklauso kebabo skonis.
3. Daugiau įtakos turi ne kebabo skonis, o įtikinimas kad jis skanus. Daug kartu mane draugai vedę į įvairias kebabines, sakė kaip ten skanu, nerealūs kebabai ir t.t.. O paragavus nieko ypatingo, kebabas ir tiek.
4. Svarbiausia yra įvaizdis, jis ir traukia klientus ir dėl jo jie galvoja kad kebabai skanūs.
Pvz. Klaipėdoje, nžn kuriam rajone, prie maximos stovi dvi kebabinės, viena visa graži, tviskanti, matosi kad padirbėta prie marketingo. O šalia paprastas vagonėlis be jokių įmantrybių. Produktus perka iš tenpat, skonis toks pat, vienodo dydžio kebabas negražiam vagonėlyje 5lt, gražiam 7lt. Prie gražaus eilė, o prie negražaus nei vieno.
5. Pavažinėkite po užsienį, pavalgykite ten kebabų, pasižiūrėkit į jų paruošimą, meniu, kebabines, pasisemkit įdėjų, nes toks įspūdis, kad nei vienas kebabinės savininkas nėra buvęs užsienyje.

Aš kebabus mėgstu ir valgau gan dažnai tiek Lietuvoje tiek užsienyje, nes pigu, greita ir sveikiau už picas ar kokį McŠ*dą. Bet turiu kelis pastebėjimus kebabinėms, kurie pasikartoja labai dažnai ir erzina:
1. Meniu turi būti platus, o ne tik mažas ir didelis kebabai lavaše. Taip pat turėtų būti kebabas pitoje, kebabas iš vištienos, ar iš jautienos, ar iš avienos (nebūtinai visos mėsos, bent jau dvi), taip pat kartais norisi tik užkast, o ne prisivalgyt, todėl būtų gerai ir mini kebabas. Jeigu yra staliukų, tai turi būti ir kebabas lėkštėje. Taip pat siūlykite ir įvairius kompleksus.
2. Jeigu meniu platus, tai turėtų būti ir viskas iš jo. O ne kaip dažniausiai būna kad meniu per visą langą, o iš tikro turi tik jau minėtus du kebabus.
3. Padažo dėkite su protu, geriau jau mažiau, nes užknisa kai visur teka, o pats valgai išsimurzinęs kaip kiaulė.
4. Jeigu klientas prašo aštraus kebabo, tai padarykite tikrai aštrų, nes Lietuvoj dar nevalgiau aštraus kebabo.
5. Plaukite rankas arba dėkites pirštines visada prieš darant kebabus, o ne vieną kartą atėjus į darbą.
6. Jeigu siūlote didelį kebabą už mažo kainą tai ir darykite didelį.
7. Kebabas tai ne patiekalo pavadinimas, kebabu vadinama pati mėsa, todėl jos negailėkite.
8. Pardavėjai turi būti mandagūs ir prisitaikyti prie klientų. Kartais paprašau kad kebabą perpjautų per pusę, tai vieną kartą žalgirio g. pardavėja atrėžė kad negali, nes kamera stebi, o šefas uždraudė taip daryt. Tai apsisukau ir nuėjau į kitą, kur perpjovė be jokių kalbų.
 
Taip pat turiu kelis patarimus verslininkams:
1. Prižiūrėkite savo kebabines, nes pamačius apdriskusį vagonėlį iškart galvojama kad maisto kokybe taip pat nesirūpinama.
2. Naudokite tik šviežius produktus, nes nuo to labiausiai priklauso kebabo skonis.
3. Daugiau įtakos turi ne kebabo skonis, o įtikinimas kad jis skanus. Daug kartu mane draugai vedę į įvairias kebabines, sakė kaip ten skanu, nerealūs kebabai ir t.t.. O paragavus nieko ypatingo, kebabas ir tiek.
4. Svarbiausia yra įvaizdis, jis ir traukia klientus ir dėl jo jie galvoja kad kebabai skanūs.
Pvz. Klaipėdoje, nžn kuriam rajone, prie maximos stovi dvi kebabinės, viena visa graži, tviskanti, matosi kad padirbėta prie marketingo. O šalia paprastas vagonėlis be jokių įmantrybių. Produktus perka iš tenpat, skonis toks pat, vienodo dydžio kebabas negražiam vagonėlyje 5lt, gražiam 7lt. Prie gražaus eilė, o prie negražaus nei vieno.
5. Pavažinėkite po užsienį, pavalgykite ten kebabų, pasižiūrėkit į jų paruošimą, meniu, kebabines, pasisemkit įdėjų, nes toks įspūdis, kad nei vienas kebabinės savininkas nėra buvęs užsienyje.

Aš kebabus mėgstu ir valgau gan dažnai tiek Lietuvoje tiek užsienyje, nes pigu, greita ir sveikiau už picas ar kokį McŠ*dą. Bet turiu kelis pastebėjimus kebabinėms, kurie pasikartoja labai dažnai ir erzina:
1. Meniu turi būti platus, o ne tik mažas ir didelis kebabai lavaše. Taip pat turėtų būti kebabas pitoje, kebabas iš vištienos, ar iš jautienos, ar iš avienos (nebūtinai visos mėsos, bent jau dvi), taip pat kartais norisi tik užkast, o ne prisivalgyt, todėl būtų gerai ir mini kebabas. Jeigu yra staliukų, tai turi būti ir kebabas lėkštėje. Taip pat siūlykite ir įvairius kompleksus.
2. Jeigu meniu platus, tai turėtų būti ir viskas iš jo. O ne kaip dažniausiai būna kad meniu per visą langą, o iš tikro turi tik jau minėtus du kebabus.
3. Padažo dėkite su protu, geriau jau mažiau, nes užknisa kai visur teka, o pats valgai išsimurzinęs kaip kiaulė.
4. Jeigu klientas prašo aštraus kebabo, tai padarykite tikrai aštrų, nes Lietuvoj dar nevalgiau aštraus kebabo.
5. Plaukite rankas arba dėkites pirštines visada prieš darant kebabus, o ne vieną kartą atėjus į darbą.
6. Jeigu siūlote didelį kebabą už mažo kainą tai ir darykite didelį.
7. Kebabas tai ne patiekalo pavadinimas, kebabu vadinama pati mėsa, todėl jos negailėkite.
8. Pardavėjai turi būti mandagūs ir prisitaikyti prie klientų. Kartais paprašau kad kebabą perpjautų per pusę, tai vieną kartą žalgirio g. pardavėja atrėžė kad negali, nes kamera stebi, o šefas uždraudė taip daryt. Tai apsisukau ir nuėjau į kitą, kur perpjovė be jokių kalbų.
 
Taip pat turiu kelis patarimus verslininkams:
1. Prižiūrėkite savo kebabines, nes pamačius apdriskusį vagonėlį iškart galvojama kad maisto kokybe taip pat nesirūpinama.
2. Naudokite tik šviežius produktus, nes nuo to labiausiai priklauso kebabo skonis.
3. Daugiau įtakos turi ne kebabo skonis, o įtikinimas kad jis skanus. Daug kartu mane draugai vedę į įvairias kebabines, sakė kaip ten skanu, nerealūs kebabai ir t.t.. O paragavus nieko ypatingo, kebabas ir tiek.
4. Svarbiausia yra įvaizdis, jis ir traukia klientus ir dėl jo jie galvoja kad kebabai skanūs.
Pvz. Klaipėdoje, nžn kuriam rajone, prie maximos stovi dvi kebabinės, viena visa graži, tviskanti, matosi kad padirbėta prie marketingo. O šalia paprastas vagonėlis be jokių įmantrybių. Produktus perka iš tenpat, skonis toks pat, vienodo dydžio kebabas negražiam vagonėlyje 5lt, gražiam 7lt. Prie gražaus eilė, o prie negražaus nei vieno.
5. Pavažinėkite po užsienį, pavalgykite ten kebabų, pasižiūrėkit į jų paruošimą, meniu, kebabines, pasisemkit įdėjų, nes toks įspūdis, kad nei vienas kebabinės savininkas nėra buvęs užsienyje.

Aš kebabus mėgstu ir valgau gan dažnai tiek Lietuvoje tiek užsienyje, nes pigu, greita ir sveikiau už picas ar kokį McŠ*dą. Bet turiu kelis pastebėjimus kebabinėms, kurie pasikartoja labai dažnai ir erzina:
1. Meniu turi būti platus, o ne tik mažas ir didelis kebabai lavaše. Taip pat turėtų būti kebabas pitoje, kebabas iš vištienos, ar iš jautienos, ar iš avienos (nebūtinai visos mėsos, bent jau dvi), taip pat kartais norisi tik užkast, o ne prisivalgyt, todėl būtų gerai ir mini kebabas. Jeigu yra staliukų, tai turi būti ir kebabas lėkštėje. Taip pat siūlykite ir įvairius kompleksus.
2. Jeigu meniu platus, tai turėtų būti ir viskas iš jo. O ne kaip dažniausiai būna kad meniu per visą langą, o iš tikro turi tik jau minėtus du kebabus.
3. Padažo dėkite su protu, geriau jau mažiau, nes užknisa kai visur teka, o pats valgai išsimurzinęs kaip kiaulė.
4. Jeigu klientas prašo aštraus kebabo, tai padarykite tikrai aštrų, nes Lietuvoj dar nevalgiau aštraus kebabo.
5. Plaukite rankas arba dėkites pirštines visada prieš darant kebabus, o ne vieną kartą atėjus į darbą.
6. Jeigu siūlote didelį kebabą už mažo kainą tai ir darykite didelį.
7. Kebabas tai ne patiekalo pavadinimas, kebabu vadinama pati mėsa, todėl jos negailėkite.
8. Pardavėjai turi būti mandagūs ir prisitaikyti prie klientų. Kartais paprašau kad kebabą perpjautų per pusę, tai vieną kartą žalgirio g. pardavėja atrėžė kad negali, nes kamera stebi, o šefas uždraudė taip daryt. Tai apsisukau ir nuėjau į kitą, kur perpjovė be jokių kalbų.
 
Taip pat turiu kelis patarimus verslininkams:
1. Prižiūrėkite savo kebabines, nes pamačius apdriskusį vagonėlį iškart galvojama kad maisto kokybe taip pat nesirūpinama.
2. Naudokite tik šviežius produktus, nes nuo to labiausiai priklauso kebabo skonis.
3. Daugiau įtakos turi ne kebabo skonis, o įtikinimas kad jis skanus. Daug kartu mane draugai vedę į įvairias kebabines, sakė kaip ten skanu, nerealūs kebabai ir t.t.. O paragavus nieko ypatingo, kebabas ir tiek.
4. Svarbiausia yra įvaizdis, jis ir traukia klientus ir dėl jo jie galvoja kad kebabai skanūs.
Pvz. Klaipėdoje, nžn kuriam rajone, prie maximos stovi dvi kebabinės, viena visa graži, tviskanti, matosi kad padirbėta prie marketingo. O šalia paprastas vagonėlis be jokių įmantrybių. Produktus perka iš tenpat, skonis toks pat, vienodo dydžio kebabas negražiam vagonėlyje 5lt, gražiam 7lt. Prie gražaus eilė, o prie negražaus nei vieno.
5. Pavažinėkite po užsienį, pavalgykite ten kebabų, pasižiūrėkit į jų paruošimą, meniu, kebabines, pasisemkit įdėjų, nes toks įspūdis, kad nei vienas kebabinės savininkas nėra buvęs užsienyje.

Aš kebabus mėgstu ir valgau gan dažnai tiek Lietuvoje tiek užsienyje, nes pigu, greita ir sveikiau už picas ar kokį McŠ*dą. Bet turiu kelis pastebėjimus kebabinėms, kurie pasikartoja labai dažnai ir erzina:
1. Meniu turi būti platus, o ne tik mažas ir didelis kebabai lavaše. Taip pat turėtų būti kebabas pitoje, kebabas iš vištienos, ar iš jautienos, ar iš avienos (nebūtinai visos mėsos, bent jau dvi), taip pat kartais norisi tik užkast, o ne prisivalgyt, todėl būtų gerai ir mini kebabas. Jeigu yra staliukų, tai turi būti ir kebabas lėkštėje. Taip pat siūlykite ir įvairius kompleksus.
2. Jeigu meniu platus, tai turėtų būti ir viskas iš jo. O ne kaip dažniausiai būna kad meniu per visą langą, o iš tikro turi tik jau minėtus du kebabus.
3. Padažo dėkite su protu, geriau jau mažiau, nes užknisa kai visur teka, o pats valgai išsimurzinęs kaip kiaulė.
4. Jeigu klientas prašo aštraus kebabo, tai padarykite tikrai aštrų, nes Lietuvoj dar nevalgiau aštraus kebabo.
5. Plaukite rankas arba dėkites pirštines visada prieš darant kebabus, o ne vieną kartą atėjus į darbą.
6. Jeigu siūlote didelį kebabą už mažo kainą tai ir darykite didelį.
7. Kebabas tai ne patiekalo pavadinimas, kebabu vadinama pati mėsa, todėl jos negailėkite.
8. Pardavėjai turi būti mandagūs ir prisitaikyti prie klientų. Kartais paprašau kad kebabą perpjautų per pusę, tai vieną kartą žalgirio g. pardavėja atrėžė kad negali, nes kamera stebi, o šefas uždraudė taip daryt. Tai apsisukau ir nuėjau į kitą, kur perpjovė be jokių kalbų.
 
Taip pat turiu kelis patarimus verslininkams:
1. Prižiūrėkite savo kebabines, nes pamačius apdriskusį vagonėlį iškart galvojama kad maisto kokybe taip pat nesirūpinama.
2. Naudokite tik šviežius produktus, nes nuo to labiausiai priklauso kebabo skonis.
3. Daugiau įtakos turi ne kebabo skonis, o įtikinimas kad jis skanus. Daug kartu mane draugai vedę į įvairias kebabines, sakė kaip ten skanu, nerealūs kebabai ir t.t.. O paragavus nieko ypatingo, kebabas ir tiek.
4. Svarbiausia yra įvaizdis, jis ir traukia klientus ir dėl jo jie galvoja kad kebabai skanūs.
Pvz. Klaipėdoje, nžn kuriam rajone, prie maximos stovi dvi kebabinės, viena visa graži, tviskanti, matosi kad padirbėta prie marketingo. O šalia paprastas vagonėlis be jokių įmantrybių. Produktus perka iš tenpat, skonis toks pat, vienodo dydžio kebabas negražiam vagonėlyje 5lt, gražiam 7lt. Prie gražaus eilė, o prie negražaus nei vieno.
5. Pavažinėkite po užsienį, pavalgykite ten kebabų, pasižiūrėkit į jų paruošimą, meniu, kebabines, pasisemkit įdėjų, nes toks įspūdis, kad nei vienas kebabinės savininkas nėra buvęs užsienyje.

Nejaugi jūs iš tikro galvojat kad užsienyje yra kažkokios slaptos vietos, į kurias suvaryti automobiliai už pusę kainos ir apie kurias žino tik išrinktieji? Nesąmonė. Tas pats kas ir Lietuvoj, tiesiog pasiseka rast pigiai, ar nugriebia ką tik išėjusį skelbimą, neblogai nusidera - va tau ir maža kaina.

Jei zmogus turi konkrecia suma pinigu, tai vietoj to kad uz ta suma nusipirkti senesni modeli, bet labai geros bukles, jis pirks nuvazineta naujesni modeli pati pigiausia. Visi nori stebuklo uz juokinga kaina. Ko nori, ta ir gauna. Kiek teko masinu pardavinet, tai kuo blogesne bukle tuo geriau perka. Parvezi ledine masina, tai menesiais kabo, niekas neperka. Bet vos ne kasdien matau kelias simtais litu pigesniu konkurentu grabu skelbimu su antspaudu "parduota". Atvaziavo pirkejai ir nenupirko del to kad nedumija. Sako visi dyzeliai turi dumint, o sitas nedumija, reiskia su varikliu kazkas blogai... Tai kaip po tokiu dalyku nepavadinsi pirkeju asilais? Kartais noris specialiai kazka sulauzyt masinoj, kad tik greiciau nupirktu. Kiek su tralistais snekejau, tai ta pati sako. Parveza visa trala grabu ir viena tikrai gera. Tai grabus is karto isperka, o geros neturi kur det, nebent draugams iskisa.
Del tokios iskreiptos rinkos kaltas iskreiptas poziuris i masinas. Lietuvoje supratimas "gera bukle" (tiek pardaveju tiek pirkeju) reiskia kad kebulas nedauztas ir jo defektu nesimato 50m atstumu, variklis vaziuoja ir gale pro dumus matosi kelias, vaziuokles garsai negarsesni uz radijos, paspaudus stabdzius automobilis po kazkurio laiko sustoja. Viskas! Toliau niekas nerupi, ar salone tvartas, ar variklis tuoj numirs, ar veikia abs, srs, ar kebulas nevirintas ir t.t. - viskas sitas nesvarbu. Svarbiausia kad nusipirkes galetum prie xebros ar kaimynu privaziuot ir kad jie pagirtu kokia gera pigia masina nusipirkai.

Bet kokiam versle pasiula yra reguliuojama paklausos. Pas mus lietuvoje yra iskreipta automobiliu rinka, didzioji dalis pirkeju (nepabijosiu pasakyt) yra asilai. Puse pirkeju perka tik pacius pigiausius skelbimus. Geriau nusipirks simtu litu pigiau, bet po to kis i remontus tukstancius. Uztat gales draugams pasigirt kaip pigiai sumokejo. Kita puse pirkeju ziuri siekt tiek brangesnes uz lavonus, bet iesko 20m senumo masinos naujos kaip is salono, be jokio ibrezimo, su maza rida, su katik praeita TA ir lietu ratu komplektu. O kai neranda trukumu tai dar stengiasi kaina numust per puse. Buna parduodamu tikrai geru automobiliu, pirktu lietuvoje salone, vieno seimininko, su visais tech aptarnavimais, nemaciusiu paprastu servisu ir kinisku daliu, nebuvusiu dauztu, realiai mazai nuvaziavusiu. Pastatoma uz realia kaina ir niekas neima, kabo menesiais, kol neatvaziuoja koks vokietis ir nenusiperka sau i vokietija. Nes lietuvius geros masinos visiskai nedomina. Kol pirkejai nores pigiu lavonu, tol juos ir gaus. Ir nereikia cia ant pardaveju varyt. Kai prades pirkejai pirkt tik geras masinas, tai ir pardavejai importuos tik geras masinas, bet kaina bus 1,5-2 kartus didesne, nes vakaruose stebuklu nebuna, ten geru masinu niekas neatiduoda uz kapeikas.

Su 500k dar nesu pirkęs, nes realiai tokių mašinų niekas net neparduoda. Bet bet koks auto tinkamai prižiūrint nuvažiuos ir milijoną km, šiais laikais nieko čia ypatingo nėra. O kitas gali turėti 100k ridą, bet ne karto tepalų nepakeitęs, drožtas šaltas ir t.t. Kas iš Skandinavijos mašinas varo tai ten net kelių metų senumo auto jau būna rida virš 400k, o mašinų būklė lyg naujų, nes ten žmonės važinėja ilgais atstumais. O dėl tokių kaip tu pardavėjams tenka sukti ridą. Jeigu perki ne mašiną, o skaičiukus ant odometro, tai sėkmės tau ir tavo klientams. Dar pasakyk kad ir į metus žiūri - busi vertas metų tipinio pirkėjo titulo :D

Nejaugi jūs iš tikro galvojat kad užsienyje yra kažkokios slaptos vietos, į kurias suvaryti automobiliai už pusę kainos ir apie kurias žino tik išrinktieji? Nesąmonė. Tas pats kas ir Lietuvoj, tiesiog pasiseka rast pigiai, ar nugriebia ką tik išėjusį skelbimą, neblogai nusidera - va tau ir maža kaina.

Nejaugi jūs iš tikro galvojat kad užsienyje yra kažkokios slaptos vietos, į kurias suvaryti automobiliai už pusę kainos ir apie kurias žino tik išrinktieji? Nesąmonė. Tas pats kas ir Lietuvoj, tiesiog pasiseka rast pigiai, ar nugriebia ką tik išėjusį skelbimą, neblogai nusidera - va tau ir maža kaina.

Nejaugi jūs iš tikro galvojat kad užsienyje yra kažkokios slaptos vietos, į kurias suvaryti automobiliai už pusę kainos ir apie kurias žino tik išrinktieji? Nesąmonė. Tas pats kas ir Lietuvoj, tiesiog pasiseka rast pigiai, ar nugriebia ką tik išėjusį skelbimą, neblogai nusidera - va tau ir maža kaina.

Esu dirbes kazkada kazkokioj statybu imonej lb senai, bet ir tai 2 sav tesugebejau pradirbt nes visokios dulkes, tu statybiniu prekiu smarve ir kiekviena diena tas pats per ta pati kniso uzdirbau kelis simtus ir isejau. Is esmes darbinaus vien tam, kad suprasciau kas yra na toks vidutinisko zmogaus darbas, kasdienybe, tiesiog smalsumo vedamas isidarbinau.
 
Siuo metu dirbu namuose, esu pats sau vadas, pats sau moku atlyginima :D Zinau, kad kai kam tai yra vos ne svajoniu darbas sedi sau namuose siltai prie puodelio kavos ir kali litus, bet taip nera atsiranda tam tikru problemu su disciplina, problemos su miegu, sunku planuoti, maisosi asmeninis gyvenimas su darbu, kartais buna taip, kad atrodo asmeninio gyvenimo nebeturi yra tik darbas. Pliusu manau net neverta vardint jie yra akivaizdus, laisvas grafikas, miegi kiek nori, dirbi kada nori is kur nori, neribotos galimybes ir perspektyvos.
 
Kad pilnai galeciau save isilaikyt vien is interneto prireike gal kokiu 3-5 metu tokio vos ne juodo darbo ir labai didelio noro (buvo daug galvos skausmo) na o poto kai jau atkali viska daugmaz ismokti kazka nauja ar perparsti esme yra labai paprasta, sunkiausia yra pradzia.
 
Apie uzdarbi nekalbesiu (tai yra normali suma), bet galiu pasakyti tik tiek, kad esme yra ne tiek kiek uzdirbi o tai kaip tu tai uzdirbi :)

projekto ideja gal ir nieko, bet kol lietuvoje prigis reikes daug laiko. o kadangi tokie ikainiai, tai to isvis niekada nebus. parduodi tarkim kompa uz 2000lt ir turi sumoketi 65lt vien uz aukciona. kosmosas. o kad skelbiu.lt ne konkurentas tai labai klystate. pardavejas tas pats, pirkejas tas pats, preke ta pati. skiriasi tik pardavimo budas. o kai skelbimo/pardavimo kaina desimtis kartu didesne tai kazin ar kas rinksis aukcionus

projekto ideja gal ir nieko, bet kol lietuvoje prigis reikes daug laiko. o kadangi tokie ikainiai, tai to isvis niekada nebus. parduodi tarkim kompa uz 2000lt ir turi sumoketi 65lt vien uz aukciona. kosmosas. o kad skelbiu.lt ne konkurentas tai labai klystate. pardavejas tas pats, pirkejas tas pats, preke ta pati. skiriasi tik pardavimo budas. o kai skelbimo/pardavimo kaina desimtis kartu didesne tai kazin ar kas rinksis aukcionus

Sąskaitų numeriai:
http://www.sodra.lt/draudeju_portalas/imoku_mokejimas/surenkamosios_saskaitos2012
 
Įmokos kodas 313, kas mėnesį po 90 Lt.

Mano manymu, planšetinis kompiuteris tai netikslus pavadinimas, sugalvotas tik dėl marketingo. Tikras pavadinimas būtų planšetinis telefonas. Nes planšetė tai tik didelis telefonas. O netbook'as tai jau mažas kompiuteris. Taigi turi pats apsispresti ko tau reikia, mažo kompo, ar didelio telefono.

negrazina nebent kokioj vokietijoj. lietuviai issinuomoja ir parsivaro i lietuva ant daliu. o siaip girdejes tokiu prikolu kai pas zmogu sugenda masina, o detale labai brangi, tai issinuomoja tokia pacia ir sukeicia dalis :ph34r: