Stanley

http://www.tax.lt/temos/15951-licencija-automobilio-vertinimui
http://www.atvi.lt/index.php/kvalifikacijos_egzaminai/vertintojo_asistento_zemiausios_kvalifikacijos_suteikimas/127

Jei kas norit pradet Gariunuose prekiaut, tai pardavinekit tai, ko neturi kiti pardavejai. Nes kai paskutini karta buvau gariunuose, tai labai nusivyliau. 500 pardaveju ir pas visus visiskai identiskas asortimentas, tik kainos siek tiek skiriasi. Puse dienos pravaiksciojau ir beveik nieko neusipirkau. Tuo tarpu parduotuvese visada randu ka noriu ir panasiom ar net mazesnem kainom. Nematau prasmes is tu gariunu...

Jei kas norit pradet Gariunuose prekiaut, tai pardavinekit tai, ko neturi kiti pardavejai. Nes kai paskutini karta buvau gariunuose, tai labai nusivyliau. 500 pardaveju ir pas visus visiskai identiskas asortimentas, tik kainos siek tiek skiriasi. Puse dienos pravaiksciojau ir beveik nieko neusipirkau. Tuo tarpu parduotuvese visada randu ka noriu ir panasiom ar net mazesnem kainom. Nematau prasmes is tu gariunu...

Matai, ne visi yra verslūs ir moka/gali/nori ieškoti papildomo uždarbio. Neretai kokiam draugui pasiūlai prasukti kokią "varkę" ir užsidirbti kelių dienų algą, kur jam net savo pinigais rizikuoti nereiktų, tiesiog įdėti kažkiek darbo ir laiko. O jis atsisako ir vietoje to eina arti viršvalandžius už centus. Tiesiog taip jau yra - dalis žmonių yra darbininkai, kita dalis yra verslininkai arba amatininkai (dirbantys ant savęs). Todėl jeigu nemoki užsidirbti - mokykis taupyti.

Ateini susimokėt už degalus, o tau operatorė iš karto pradeda siūlyt "gal kavos?", "gal spurgos?", "gal šokoladuko?", "gal dešrainio?" - tai ir yra marketingas. Net jei nieko nesako, vistiek visur kabo plakatai, pasiūlymai, akcijos - tai irgi marketingas. Bet niekas čia neprisipažins, kad pasidavė jam. Jeigu taip mėgsti kavą, tai pasiimk su savim termosą iš namų, kainuos daug pigiau. Tą kavą paėmiau tik kaip vieną iš šimto pavyzdžių apie smulkias nereikalingas išlaidas. Niekas nesako kišti pinigus į kojines, taupyti ant visko, niekur iš namų neeiti, nieko nepirkti, kaip tai priimta pas tarybinio mąstymo žmones. Reikia gyventi pilnavertišką gyvenimą, bet tam reikia mokėti paskirstyti prioritetus. Jeigu neuždirbi tiek, kad galėtum viską sau leisti, tada reiktų atsisakyti nereikalingų išlaidų, kad galėtum įpirkti tai, ko tau reikia ir ko tu nori labiausiai. Aš pvz galiu sumokėti 1000€ daugiau už geresnę mašiną ir man nebus nei cento negaila, nes ta mašina man patiks ir džiaugsiuos ją vairuodamas, bet parduotuvėj sumokėti už dešrą 20ct daugiau nei ji verta man yra per brangu, nes aš laimingesnis nepatapsiu dėl to, kad permokėjau 20ct :)

Pragyvenimo lygis ir turimų pinigų kiekis priklauso ne tik nuo algos bet ir nuo išlaidų. Turiu daug pažįstamų, kurių pajamos yra gerokai didesnės už mano, tačiau jie gyvena žymiai prasčiau, nes tiesiog nemoka kontroliuoti savo išlaidų. Nieko nesakau apie brangius pirkinius jeigu juose yra prasmė. Nusipirkti brangesnį galingesnį telefoną keliems metams nieko blogo nėra (jeigu neperki kas tris mėnesius išėjusio naujausio modelio). Pasitaupyti ir nusipirkti brangesnę mašiną apie kurią seniai svajojai yra sveikintina, juk dėl svajonių ir gyvenam. Tačiau yra daug kitų išlaidų kurios visiškai nereikalingos arba neatitinka gaunamų pajamų. Pvz., aš nusiperku megztinį už 15€, o draugas, kuris uždirba mažiau nusiperka už 200€. Abu megztiniai atrodo panašiai. Tai kokia prasmė permokėt ir po to skųstis, kad pinigai baigėsi? Nes brand'as ir naujausia kolekcija? Arba nueiti į klubą ir per vakarą ištaškyti 300€ gėrimams? Čia tik keli pavyzdžiai. O šiaip, didžiausios išlaidos yra smulkios išlaidos. Pvz., kasdien gerti kavą degalinėse po kelis kartus. Tarkim kava kainuoja 1,5€, po du puodukus per dieną - per metus gaunasi išmesti 1000€ tik kažkokiam menkniekiui. O ką jau kalbėti apie cigaretes. Tokių žmonių dažniausi pasisakymai būna "nieko čia nepritaupysi", "nuo poros € nenubednėsi" ir t.t. Vos gauna algą iškart pasijaučia karaliais ir taško pinigus į kairę į dešinę, po to tris savaites sėdi basi ir laukia sekančios algos. Ir taip daro ne vienetai, o didelė dalis lietuvių.

Na ką, aprašysiu savo kelionę :)
 
Preliminarus maršrutas:

 
1 diena:
Planuojam išvažiuoti iš pat ryto, bet kaip visada atsirado papildomų reikalų ir išvažiavom popiet. Lazdijuose prigriebiam tranzuotoją, kuris autostopu varo iki Prancūzijos. Kaip tik neseniai buvo Balkanuose, daug ką įdomaus papasakojo. Labai džiaugėsi, kad pamėtėjom jį iki pat Varšuvos, sakė pirmą kartą taip pasisekė :) Važiuojam toliau, jau darosi vėlu, tai stojam miegot. Nors Lenkijoj nakvynė pigi, bet tingim ieškot, tai miegam mašinoje. Ne kažkaip susirietę ant sėdynių, o patogiai, atsilenkę sėdynes ir prisipūtę čiužinį. Beveik nejaučiam skirtumo nuo lovos. Naktį atsibundu nuo šalčio, užkuriu mašiną, įjungiu pečiuką ant max ir miegu toliau. Po kiek laiko atsibundu nuo pirties karščio :D
Beje, per Lenkiją važiuojam S8, po to nr 1 keliu link Katovicų. 1 kelias nors žemėlapyje pažymėtas kaip paprastas, tačiau yra 4 juostų, transporto nedaug, tik nemažai 70 ženklų ir šviesoforų. 7 kelių link Krokuvos nevažiuojam, nes ten dabar labai daug remontų, suremontavus bus geras greitas kelias. Varšuvą apvažiuoti iš rytų būtų tik laiko gaišimas, nes ten jokių greitkelių nėra, tik kaimai.
Pravažiuota 681km.
 
2 diena:
Atsikėlę nuvažiuojam į miestelį Częstochowa. Čia buvom suplanavę aplankyti apleistą traukinių depo, kuri nuotraukose atrodė įspūdingai (mėgstam apleistus pastatus). Deja, depo jau veikianti, visur vaikšto darbininkai, tik tolumoj matosi vienas apleistas traukinys. Apsiperkam pigaus maisto ir įvažiuojam į Čekiją, važiuojam nemokamais keliais, pakeliui nusprendžiam, kad per Austriją važiuosim per Alpes. Po to supratom, kad tai buvo mūsų klaida, kadangi jos atėmė nemažai laiko, o vis tiek dar kada nors į Alpes važiuosim atskirai. Prieš Austrijos sieną stojam pavalgyt, kol pigu. Pirmuose keliose kabakuose kainos nemažos, randam pigesnį, išsirenkam kažką iš akcijinio menu, gaunam po didžiulę porciją makaronų su mėsa. Sumokam 10€ už abu. Bevalgant pagaunam wifi ir ieškom nakvynės Austrijoje, pakeliui viskas brangu, tai teks ir šią naktį praleisti savo japoniškame viešbutyje :) Jau kalnuose randam aikštelę, lauko temperatūra žemesnė, tai jau pasimokęs nuo vakar užkuriu mašiną, įjungiu pečiuką ant min ir palieku birbint visą naktį.
Pravažiuota 521km.
 
3 diena:
Atsikeliam, šalta, pasidarom kavos/arbatos, pagalvojam, kad kažkaip lėtai važiuojam, jau dvi nakvynės, o dar tiek mažai km prasukom. Važiuojam toliau per Austriją.

Beje, Austrijoje dujų degalinę pakeliui matėm tik vieną ir dujos kainavo labai brangiai, berods 75ct (pas mus dabar ~50ct). Ir nemokami keliai nėra jau tokie geri. Prieš Slovėnijos sieną navigacija rodo sukti į mokamą kelią, nors buvom nustatę, kad vestų tik per nemokamus. Juk nepirksi dabar vinjetės dėl poros km., tenka važiuot ratą šunkeliais. Įvažiuojam į Sloveniją. Dujos jau bagėsi, o degalinėse dujų vis dar nematyt. Tenka važiuot benzinu. Privažiuojam pirmą savo checkpointą šioje kelionėje "Vintgar" - įspūdingo grožio tarpeklis per kurį galima pasivaikščioti pirmyn - atgal. Kainuoja 4€/asm - negaila nė cento.

 

Važiuojam toliau, bet mūsų kelias uždarytas, sukam į apylanką, bet po to grįžtam į tą patį kelią. Tada jau važiuojam per siauras gatveles vedant navigacijai ir vistiek išlendam ten pat. Trečią kartą jau važiuojam pagal vietinių srautą - ir vualia, ištrūkom :) Privažiuojam ežerą Bled su pilimi saloje vidury jo. Labai gražu.

Toliau važiuojam link Ljublijanos, pakeliui sustojam mcdonalde nemokamo interneto. Susirandam nakvynę per airbnb ir dujų degalines, pasirodo jų ten nemažai, reikia tik žinoti kur :) Įdomus dalykas Slovenijoje - degalinėse niekur nėra iškabų su kainom. Kainos aprašytos tik šalia pistoletų mažom raidėm. Pakeliui stojam šalikelės užeigoje pavakarieniauti, papuolam pas rusus. Labai apsidžiaugė sutikę savus, maloniai pabendravom (taip taip, rusai lietuvius laiko už savus). Pasirodo Slovėnijoje daug rusų, kurie emigravo po to kai prasidėjo tos visos krizės. Užsakėm mėsos asorti - gavom didžiulę lėkštę įvairios mėsos su bulvėm ir visa pintine duonos, bei du bokalus alaus nemokamai :) Sumokam tik 9,50€. Atvykstam į nakvynės vietą, pasitinka mergina su vaikinu, daug visko pripasakoja ką pamatyti Ljublijanoje. Dar įsiūlo nusipirkti visokių naminių gerybių, nusiperku tik buteliuką alaus už 1,5€ - šlamštas. Butas dviejų miegamųjų kambarių su erdvia svetaine ir virtuve. Kitame kambaryje gyveno ispanų porelė, kurios taip ir nesutikau. Butas gražus, bet švaros trūksta. Kaina 23€.
Pravažiuota 447km.
 
Trumpai apie Slovėniją:
Turistų neatrastas kraštas, ypač lietuvių. Iki tol man ji buvo tik kažkoks neypatingas plemas žemėlapyje. Visur labai gražu ir spalvinga tiesiogine prasme. Jaukūs kaimukai su daug gėlių. Gražūs kalnai. Prie jūros nebuvom, tačiau daug kas minėjo, kad ten irgi įspūdinga. Žodžiu gaunat vakarietišką kokybę už lietuvišką kainą ar netgi pigiau :) Aplankyti tikrai verta. Vienintelis trūkumas - visi keliai prasti. Padangos neprakirsit, bet šiek tiek kratytis teks visą laiką.
 
4 diena.
Atsikeliam ryte, man peršti gerklę - nes prapūtė per pravirą langą. Tablečių nuo peršalimo deja nepasiėmiau. Papusryčiaujam ir varom į miestą. Iš įžymybių - drakonų tiltas (nesužavėjo), tiltas stiklinėmis grindimis (įdomu) ir trys tiltai vienas šalia kito (tiltai maži, pėsčiųjų, todėl nieko įdomaus nepamačiau). Tada pakylam į pilies kalną ir grožimės panorama. Šiaip, miestas jaukus, nėra jokių babajų, bet išvaizda nelabai kuo skiriasi nuo kitų Europos miestų.

Toliau važiuojam link Kroatijos. Pakeliui prisimenam, kad reikalinga vaistinė. Užvažiuojam į pirmą - dirba iki 13val (dabar laikas 13:20). Pakeliui apvažiuojam dar kokias tris - visos iki 13val. Įvažiuojam į Kroatiją, nors ji jau Europos sąjungoje, tačiau pasienis vis dar yra. Po sienos įvažiuojam į pirmą vaistinę pakeliui - dirba iki 15val., o dabar jau 15:20 :( Įvažiuojam į Zagrebą, čia aplankom dar kokias 4 vaistines - visos jau uždarytos. Taip pasiekiam savo pagrindinį tikslą šiame mieste - bokštą ant kalno iš kurio atsiveria visas miestas. Kainuoja apie 3€/asm. Eurų neima, bet ima korteles.

Čia pat turizmo informacijoje sužinome kur randasi veikianti vaistinė ir kur galima pasikeisti valiutos. Viskas pasiekiama pėsčiomis. Taip pat labai pasiseka - čia pat visur bokšto teritorijoje nemokamas wifi, kurio pagalba susirandam nakvynę per booking.com. Ieškom kur pavalgyt, visur brangu, bet surandam grill-bar, kur už dvi porcijas ant grilio keptos krūtinėlės su vienu puoduku arbatos sumokam apie 11€. Miestas vėl gi - eilinis Europos didmiestis, mums jau nieko naujo. Važiuojam link nakvynės, kadangi jau tamsu - renkamės mokamą kelią. Vinječių nereikia, mokėti reikia būdelėse kaip Lenkijoje, kainuoja irgi panašiai. Kai važiuoji atskirus gabaliukus mokant po kelis € neatrodo brangu, tačiau nuvažiuot per visą Kroatiją nuo Zagrebo iki Dubrovniko kainuotų apie 30€. Kaip po to supratom, čia keistis pinigus būtų apsimokėję labiau - duodi eurus, o gražą duoda vietine valiuta, kursas daug geresnis nei keityklose. Pasiekiam nakvynę, labai jaukus, tylus ir švarus kambarys. Šeimininkė pavaišina savo gamybos samogonu, taip ir nesupratau iš ko, gal iš slyvų :)
Pravažiuota 265km.
 
5 diena:
Miegam ilgai, niekur neskubam. Atsikėlę privažiuojam "Plitvička Jezera". Gražūs ežerai skirtingame aukštyje su kriokliais ir olom. Dienos bilietas kainuoja apie 14€ žmogui. Yra skirtingi maršrutai, nuo 2 iki 8 valandų trukmės. Pasirenkam 4 valandų. Šiaip tikrai gražu, bet tarpeklis Slovėnijoje buvo įspūdingesnis. Pačiame parke yra užkandinės, kainos gan adekvačios, kava 1,3€, maisto porcija apie 5€. Nepatiko, kad buvo labai daug turistų grupių, siauri vaikščiojimo takeliai, kuriuose kartais susidarydavo spūstys. Baisu pagalvoti kas ten vyksta sezono metu. Bilietus tikrino tik prie įėjimo į parką ir įlipant į laivelį. Tačiau kas nenori mokėti gali tiesiog užeiti nuo kelio - niekas neaptverta.

 

Toliau judam prie jūros, pavažiuojam atkarpą mokamu keliu, kad sutaupyti laiko. Pasiekiam viešbutį, neįspūdingas, užtat vos keli metrai prie jūros.

Randam staliukus ant kranto, pasigaminam pietus ir judam į artimiausią miestą Zadar. Pamatom jau kiek kitokį vaizdą - balti pastatai, palmės, jachtos. Pasiklausom jūros vargonų ir einam apsipirkti. Kainos šiek tiek mažesnės nei pas mus. Grįžtam į savo miestelį, nueinam į jaukų restoraną, kainos jau didesnės, nes kurortas. Sutinkam šį kartą paišlaidaut, užsakinėjam visokių užkandžių, gėrimų, sumokam 26€.
Pravažiuota 208km.
 
6 diena:

Išvykstam vaizdingu maršrutu palei pakrantę, grožimės įspūdingu kraštovaizdžiu, pasiekiam miestą Split. Ten aplankom tikrai įdomų dalyką - išlikusį senovinį miestą su labai siaurais praėjimais. Vietiniame turgelyje nusiperkam vaisių ir važiuojam toliau. Už kelių valandų pasiekiame vieną aukščiausių viršukalnių "Sviety Jure" į kurią reikia kilti apie 23km serpantinais automobiliu, todėl čia jau aš sėdu už vairo (prieš tai dvi dienas nei kiek nevairavau, nes nuo temperatūros jaučiausi kaip girtas ir tabletės nepadėjo). Dar papėdėje šlagbaumas - liepė susimokėti 7€/asm. Kylam į viršų, keliai siauri, jeigu reikia prasilenkt kažkam tenka važiuot atbulom iki artimiausios kišenės. Viena klaida ir ridensies kilomterą žemyn. Man tikras smagumas :) Viršuje žymiai šalčiau, atsiverusių vaizdų žodžiais neatpasakosiu :)

 

 

Sutinkam saulėlydį ir leidžiamės žemyn, jau sutemsta, pakeliui sutinkam laisvai vaikštančius arklius, taip ir nesupratau ar jie laukiniai ar kažkieno :) Nusileidę prie šlagbaumo jau nieko nerandam (jeigu ir čia kas nors norės suchalturint - galėsit atvažiuoti naktį, kad nereikėtų mokėt :D ). Nakvynės neieškom, nes net neįsivaizduoju kur tokioje vietoje rasti wifi. Tai tiesiog stojam pirmoje pasitaikiusioje aikštelėje prie kelio. Pradžioje miegot nedavė pro šalį praskrendančios fūros.
Pravažiuota 335km.
 
Kroatija:
Nors jaučiasi, kad tai jau pietietiška šalis, labai priminė Kretą, tačiau nesijauti toli nuo namų. Visur tvarka, švara, visi keliai labai geri, malonūs žmonės, visi šneka angliškai. Dauguma turistų - vokiečiai, visur iškabos anglų ir vok. kalbomis, netgi padavėjas vokiškai šnekėjo geriau nei angliškai. Kai kurie keliautojai rašo, kad čia brangu, bet nesutikčiau. Kainos gal ir nėra žemiausios, tačiau daug žemesnės nei vakarų Europoje, užtat gauni tą pačią vakarietišką kokybę ir šiltą priėmimą, bei pasakiškus vaizdus. Jeigu svarstote ar praleisti čia atostogas - tikrai verta.
 
7 diena:
Atsikėlęs pamatau kažkokius laiptukus vedančius žemyn. Smalsumo vedamas nusileidžiu ir pasiekiu jūrą ir visiškai tuščią keliuką prie pat. Ot kaip būtų buvę gerai vakar čia miegot :( Važiuojam toliau, randam prekybcentrį kuriame nemokamas wifi, pasijugniam ir ieškome nakvynės Juodkalnijoje. Ieškome ilgai, nes pasirinkimas booking.com labai didelis, o kainos visur mažos. Užbukinam ir varom toliau.

Privažiuojam Bosniją, už jos nieko naujo nepamatom, po ~20km vėl įvažiuojam į Kroatiją. Pasiekiame Dubrovniką.

Miestas - vairuotojo košmaras. Per centrą prasukom kokius tris ratus ieškodami vietos kur prisiparkuoti, taip ir neradom, pasistatėm šiek tiek ant linijos, iš karto pribėgo vietinis kroatas ir įspėjo, kad policija nubaus greit. Važiuojam ieškoti toliau, randam vietą tik už 2km, pasistatom, stovi ženklas, kad parkingas mokamas, gretima mašina jau su bauda už lango, o automato kur mokėti nėra. Apeinam viską aplinkui 0,5km spinduliu, bet jokio automato nerandam, žmonės taip pat nežino. Už lango palieku vakarykštį parkingo lapelį, laikas sutampą, tik diena kita. Gal praslysim, o gal ir ne :) Jeigu ne, tai bauda ne tokia ir didelė - 17€. Nueinam į centrą, vienintelė verta dėmesio įžymybė - gynybinė siena, kuri iš arti visiškai neįdomi. Grįžtam į mašiną, baudos nėra - valio! :) Sugaišom labai daug laiko, o nieko nepamatėm. Toliau kylam į kalną iš kurio atsiveria visas miestas ir ta pati gynybinė siena. Vaizdai pasakiški.

 

Judam link Juodkalnijos, pakeliui stojam apsipirkti, kad išleisti likusius kroatiškus pinigus. Įvažiuojam į Juodkalniją. Čia jau jokiais įspūdingais kraštovaizdžiais ar kurortais nekvepia (neskaitant kalnų šone), iškart pasijaučia, kad išvažiavai už ES ribų, visur trūksta tvarkos ir švaros, daug šiukšlių. Visas kelias palei pakrantę - kaip vienas nesibaigiantis miestelis su daug visokių pramoninių dalykų šalikelėse, nieko turistinio nėra. Labai daug policijos pakelėje, kaip kažkada Lietuvoje, 90km atkarpoje matėme gal 5 ekipažus, kažkas šaudė greitį, kažkas šiaip stabdė, tiesa kiek pastebėjau tik vietinius. Privažiuojam vietą kur galima arba plaukti keltu arba važiuoti ratuką aplinkui. Kadangi jau temo, tai ėmėm keltą, kainavo 4,50€ mašinai.

Pasiekėm nakvynės vietą, kuri labai nuvylė. Nors kaina buvo žema - 27€ dviem naktim, bookinge reitingas buvo labai aukštas, beveik 9, tačiau realiai neatrodė net ant 5. Tuo metu vyko remonto darbai, visur mėtėsi statybinių medžiagų ir t.t. Buvo gan triukšminga ir daug kitų minusų. Labiausiai nusivylėm todėl, kad čia nakvynę ėmėm dviem naktim, kad vieną dieną pailsėt, pasidegint ir t.t. Net buvo minčių nelikt antrai nakčiai, bet pagalvojau, kad atostogose ne viešbutis svarbiausia. Pavakarieniaujam romantiškame viešbutyje ant jūros kranto. Vėl imam mėsos asorti, gaunam didžiulę mėsos lėkštę, kurios užtektų 4-iem žmonėm + salotos, alus, vynas - už viską sumokam 12€. Bent jau kainos džiūgina :) Tiesa, nepatiko, kad už duoną paskaičiavo papildomą 1€, nors net neklausė ar jos reikia. Ir nebuvo labai skanu.
Pravažiuota 256km.
 
8 diena:
Atsikeliam neskubant, lova nepatogi, po jos abiem skauda kaklą. Einam prie jūros, deginamės, maudomės, oro temperatūra 27, jūros vanduo šiltas. Tiesa paplūdimys ne smėlėtas, o akmenuotas. Po to einam pasivaikščioti per miestelį Bar. Tikėjomės rasti kažkokių pramogų, kokia valtim paplaukiot - bet nieko neradom. Miestelis tuščias, nuobodus, nieko gražaus nėra. Viduryje miestelio didelė pieva, vidury pievos krūmai, o krūmuose čigonai pasidarę mini taborą :D Bet daugiau Juodkalnijoje neteko matyti čigonų ar babajų.
Pravažiuota 0km.
 
Juodkalnija:
Kaip jau minėjau - jaučiasi, kad tai ne ES valstybė. Tiesa, turi įsivedus eurą. Žmonės gan malonūs, bet Kroatijoje ir Slovėnijoje buvo malonesni. Jeigu Kroatijoje viskas buvo pusiau angliška - pusiau vokiška, tai čia jau viskas pusiau angliška - pusiau rusiška, nes ten daug rusų oligarchų, kurie perka vietinį NT. Keliai prastoki, vairuotojai vairuoja blogai, dažnai išlenda iš šalutinio, nepraleidžia pėsčiųjų, važiuoja daug lėčiau nei leistinas greitis, naktį važiuoja be gabaritų ir t.t. Žodžiu šalis nepatiko. Pervažiuot per jos kalnus pasigrožėt vaizdais verta, bet likti atostogauti bent jau aš nelikčiau vėl.
 
9 diena:
Atsikeliam ir važiuojam į sostinę Podgoricą. Visiškai nieko nepamatom - kažkoks nedidelis miestas lyg koks Alytus, tik baisesnis. Važiuojam toliau link Bosnijos - Sarajevo. Važiuojam palei tarpeklį su upe, pakeliui maži tuneliai olose, lyg kokiam senam NFS žaidime - labai gražu :)

Privažiuojam Bosnijos sieną kuri yra siauras medinis tiltukas. Po to veda labai prastas vingiuotas pusiau asfaltuotas kelias, kuriame daugiau 50 neįsibėgėsi. Net negalėjau įsivaizduot, kad tarp dviejų Europos sostinių gali būti toks kelias. Bet po pirmo didesnio miestelio kelias jau tampa normalus. Užsukam į degalinę - dujos 32ct, benzinas 83ct - pasaka :) Priima ir kortelėmis ir eurais geru kursu. Vedami uolų privažiuojam Sarajevą. Miestas iš karto labai priminė Vilnių :) Buvo daug pastatų likusių sušaudytų po karo, keli netgi subombarduoti, tarsi specialiai palikti atminimui.

 

Tačiau nepaisant apšaudytų pastatų miestas neatrodo apgriuvęs - kaip tik labai gyvybingas. Pačiam mieste žiūrinėjom kur pavalgyti - kainos buvo didelės, jau išvažiuodami iš miesto sustojom pakelės užeigoje, kur padavėjas nešnekėjo nei angliškai nei kaip kitaip, kokybės irgi truko. Užtat pavalgėm už 4,5e - sakyčiau pigiau grybo :) Prisijungę per wifi randam nakvynę pakeliui. Judam toliau, kadangi sutemo, tai važiuojam geru mokamu keliu, kuris po to baigiasi, bet paprastas kelias tranzitinis, tiesus, kilometrai sukasi gan greitai. Pasiekiame nakvynę - visas butas su virtuve pas šeimininkus privačiame name. Viskas labai švaru ir gražu, nemokamas alus, mineralinis ir obuoliai nemokamai :) Kainavo 23€ nakčiai. Labai gaila, kad ne tokį būstą turėjom praėjusias dvi dienas...
Pravažiuota 446km.
 
10 diena:
Prieš išvažiuodami iš Bosnijos prisipilam pilną baką pigaus benzino, dujų ir pavalgom vėl už 4,5€ :) Kroatiją pervažiuojam mokamais keliais gan greitai, įvažiuojam į Vengriją, pasienyje šį kartą kažkodėl į mus įtartiniau žiūrėjo nei įprastai, bet nesikabinėjo. Pirmoje degalinėje perkam vinjetę, tiesa dabar nebereikia klijuoti jokių lipdukų ant lango, kasininkė suveda mašinos nr į aparatą ir atspausdina čekį. 10 dienų kainuoja 11€. Vengrijoje stojam apsipirkti, labai pigus alkoholis, beveik visas vynas po 1€ už butelį, brangiausias vynas kainavo gal 4€ :) Užtat dujos brangios, beveik 70ct/l. Įvažiuojam į Slovakiją, vinjetę perkam ant sienos, yra specialus pardavimo pastatas, sistema ta pati kaip ir Vengrijoje. Bratislavoje pastovime kamštyje, jau sutemus pasiekiame Lenkiją. Nusprendžiame apsipirkti dabar, kad išnaudoti laiką ir mažiau vairuoti tamsoje. Apsiperkame sėkmingai, važiuojam link namų, nuo Katovicų jau tuo pačiu keliu. Nenakvojam, vairuojam pasikeisdami ir pasiekiam namus priešpiet.
Pravažiuota 1726km.
 
Reziumė:
Kelionė labai patiko, tikrai daug ką pamatėm, o kainavo palyginus nedaug. Šalys gražios, įdomios, žmonės malonūs, kainos nedidesnės už lietuviškas. Nėra babajų, bomžų, narkomanų, poprošaikų ar kitokio erzinančio brūdo. Dujų yra visur, tik reiktų pasižiūrėt kur yra degalinės www.mylpg.eu, iš ten taip pat galima parsisiųsti poi į navigaciją. Popierinių pasų ar vizų nereikia, visur pasieniuose tinka ID kortelės. Mašinos dokumentus ir žalią kortą prašė tik Bosnija ir Juodkalnija. Niekas nei mašinos nei daiktų netikrina, net išlipti nereikia, tiesiog per langelį paduodi popierius. Didesnių eilių pasieniuose nebuvo, ilgiau nei 5min niekur neužtrukom.
 
Mūsų fail'ai:
Namie neišsirinkom tikslaus maršruto ir neperpaišėm jo į popierinį atlasą kaip tai darom visada. Dėl to keliose vietose grybavom ir gaišom laiką rinkdamiesi maršrutą navigacijoje.
Per tranzitines šalis kaip Čekija ir Austrija reikėjo šaut tiesiai kuo greičiau, kad kuo daugiau laiko liktų pagrindiniam tikslui.
 
Techninė info:
Nuvažiuota 4885km.
Kelionė kainavo 720€ su viskuo. Nevaikštant per kabakus ir dažniau miegant mašinoje galima būtų tilpt į 500€ ar net mažiau. Jeigu pasiimti mažesnę, ekonomiškesnę mašiną (pvz civicą ar corolla su dujom), važiuoti tik nemokamais keliais, miegoti tik mašinoje arba palapinėje, tai galima išleisti vos kelis šimtus, nes mūsų atveju kuras kainavo tik 257€. Palyginimui kelionių agentūroje panaši kelionė tuo metu kainavo 1000€ dviems neįskaičiavus maisto, tai būtų lėktuvas pirmyn ir autobusas atgal ir tik Slovėnija su Kroatija.
 
Jeigu dvejojate ar keliauti automobiliu - keliaukite kol jauni. Prisiminsite tai ilgai ir įspūdžių patirsite tikrai daugiau nei kur nors banaliai nuskrist ir savaitę pragulėt prie baseino. Aišku reikia turėti omenyje, kad pakeliui mašina gali sugesti, todėl reikia iš anksto pasirūpinti jos būkle ir apgalvoti ką darysit jeigu taip nutiks. Bet rizika to verta :)

Pastebėjau, kad Lietuvoj daug žmonių, kurie neranda savęs, neapsisprendžia kokiam darbui yra gabūs ir kiek yra verti. Vieni su išsilavinimu ir patirtim sėdi metų metus už tą patį minimalų atlyginimą ir bijo kažką keisti. Kiti nieko nemoka, patirties neturi, bet sėdi ant sofos, nieko nedaro ir laukia kol jiems kas nors ant lėkštutės atneš darbą už 2000€, nes pigiau dirbt neapsimoka. Ir vieni ir kiti skundžiasi, kaip Lietuvoje yra blogai, nėra darbo, mažos algos, darbdaviai išnaudoja ir t.t. Kai dabar pats atsidūriau darbdavių pusėje, tai pradėjau puikiai juos suprasti. Surasti gerą darbuotoją yra labai sunku ir atima begales laiko. Skambina visokie, sako "ką tik profkę baigiau, nieko dar neišmanau, kalbų nemoku, bet 1500€ mažiausiai turiu uždirbt" arba "20 metų su mašinom dirbu, viską žinau, viską išmanau", o kai paklausi elementaraus klausimo apie variklio veikimo principą, tai tik akis išpučia ir sako "nežinau, bet čia galima išmokt greitai"...

Matai, ne visi yra verslūs ir moka/gali/nori ieškoti papildomo uždarbio. Neretai kokiam draugui pasiūlai prasukti kokią "varkę" ir užsidirbti kelių dienų algą, kur jam net savo pinigais rizikuoti nereiktų, tiesiog įdėti kažkiek darbo ir laiko. O jis atsisako ir vietoje to eina arti viršvalandžius už centus. Tiesiog taip jau yra - dalis žmonių yra darbininkai, kita dalis yra verslininkai arba amatininkai (dirbantys ant savęs). Todėl jeigu nemoki užsidirbti - mokykis taupyti.

Pragyvenimo lygis ir turimų pinigų kiekis priklauso ne tik nuo algos bet ir nuo išlaidų. Turiu daug pažįstamų, kurių pajamos yra gerokai didesnės už mano, tačiau jie gyvena žymiai prasčiau, nes tiesiog nemoka kontroliuoti savo išlaidų. Nieko nesakau apie brangius pirkinius jeigu juose yra prasmė. Nusipirkti brangesnį galingesnį telefoną keliems metams nieko blogo nėra (jeigu neperki kas tris mėnesius išėjusio naujausio modelio). Pasitaupyti ir nusipirkti brangesnę mašiną apie kurią seniai svajojai yra sveikintina, juk dėl svajonių ir gyvenam. Tačiau yra daug kitų išlaidų kurios visiškai nereikalingos arba neatitinka gaunamų pajamų. Pvz., aš nusiperku megztinį už 15€, o draugas, kuris uždirba mažiau nusiperka už 200€. Abu megztiniai atrodo panašiai. Tai kokia prasmė permokėt ir po to skųstis, kad pinigai baigėsi? Nes brand'as ir naujausia kolekcija? Arba nueiti į klubą ir per vakarą ištaškyti 300€ gėrimams? Čia tik keli pavyzdžiai. O šiaip, didžiausios išlaidos yra smulkios išlaidos. Pvz., kasdien gerti kavą degalinėse po kelis kartus. Tarkim kava kainuoja 1,5€, po du puodukus per dieną - per metus gaunasi išmesti 1000€ tik kažkokiam menkniekiui. O ką jau kalbėti apie cigaretes. Tokių žmonių dažniausi pasisakymai būna "nieko čia nepritaupysi", "nuo poros € nenubednėsi" ir t.t. Vos gauna algą iškart pasijaučia karaliais ir taško pinigus į kairę į dešinę, po to tris savaites sėdi basi ir laukia sekančios algos. Ir taip daro ne vienetai, o didelė dalis lietuvių.

O aš galiu drąsiai prisipažinti, kad nemoku taupyti ir kai kurių narių pasisakymuose įžvelgiu save. Viskas iš tiesų skamba gražiai: planuok savo finansus, kontroliuok/stebėk išlaidas, neišlaidauk nesąmonėms, dalį pinigų investuok ir t.t. Kalbėdamas apie save, galiu pasakyti, kad nesiskundžiu uždarbiu, atrodo, skaičiai tikrai neprasti, tačiau niekaip nesugebu sukontroliuoti kvailų išlaidų, kurios dažniausiai padaromos tiesiog maisto prekių parduotuvėje, nes jaučiu, kad per savaitę vien paprasčiausiam maistui išleidžiu tikrai daugiau, nei turėčiau/galėčiau išleisti. Į kvailas išlaidas taip pat įeina nors ir reti, tačiau apsilankymai klube, kažkur mieste, kavinėse (kad ir tiesiog papietauti) kur tikrai galiu išleisti sąlyginiai nemažą sumą, nors tai visiškai nebuvo būtina ir neatnešė nei superinio džiaugsmo, nei naudos. Kita blogybė, kurią jaučiu, kad turiu - pataupymas ten, kur nereikėtų. Ne vieną kartą esu save užgaudęs, kad pataupau pirkdamas kažkokį daiktą, dėl kurio po to tenka nusivilti ir vis tiek pirkti brangesnį ir kokybiškesnį (čia labai tinka pasakymas "skūpus moka du kartus"). Šiaip niekada neteko gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo ir jaučiu, kad išleidžiu mažiau nei uždirbu (nors to konkrečiais skaičiais neseku), tačiau suprantu, kad sukontroliavęs savo išlaidas galėčiau paspartinti taupymą didesnio tikslo link. Taigi, viską kaip ir suvokiu, suprantu, bet imtis konkrečių veiksmų (t.y. atsisakyti kvailų išlaidų, kontroliuoti išlaidas ir pan.) - nepavyksta arba pavyksta tik labai iš dalies.
Reziumuojant noriu pasakyti, kad visi tie patarimai ir pamąstymai, atsiradę šioje temoje, yra daugmaž teisingi ir naudingi, bet esu beveik įsitikinęs, kad nei rašydami ir patarinėdami čia, nei sakydami tai į akis, nepakeisite nemokančių taupyti žmonių mąstymo. Matyt, turi kažkas viduje persiversti ir ateiti tas "vidinis apšvietimas", kad būtų kažkokių ryškesnių pokyčių žmogaus finansiniame gyvenime. :) O kai kuriems tas "apšvitimas" tikriausiai taip ir neateis...

Matai, ne visi yra verslūs ir moka/gali/nori ieškoti papildomo uždarbio. Neretai kokiam draugui pasiūlai prasukti kokią "varkę" ir užsidirbti kelių dienų algą, kur jam net savo pinigais rizikuoti nereiktų, tiesiog įdėti kažkiek darbo ir laiko. O jis atsisako ir vietoje to eina arti viršvalandžius už centus. Tiesiog taip jau yra - dalis žmonių yra darbininkai, kita dalis yra verslininkai arba amatininkai (dirbantys ant savęs). Todėl jeigu nemoki užsidirbti - mokykis taupyti.

Matai, ne visi yra verslūs ir moka/gali/nori ieškoti papildomo uždarbio. Neretai kokiam draugui pasiūlai prasukti kokią "varkę" ir užsidirbti kelių dienų algą, kur jam net savo pinigais rizikuoti nereiktų, tiesiog įdėti kažkiek darbo ir laiko. O jis atsisako ir vietoje to eina arti viršvalandžius už centus. Tiesiog taip jau yra - dalis žmonių yra darbininkai, kita dalis yra verslininkai arba amatininkai (dirbantys ant savęs). Todėl jeigu nemoki užsidirbti - mokykis taupyti.

Ateini susimokėt už degalus, o tau operatorė iš karto pradeda siūlyt "gal kavos?", "gal spurgos?", "gal šokoladuko?", "gal dešrainio?" - tai ir yra marketingas. Net jei nieko nesako, vistiek visur kabo plakatai, pasiūlymai, akcijos - tai irgi marketingas. Bet niekas čia neprisipažins, kad pasidavė jam. Jeigu taip mėgsti kavą, tai pasiimk su savim termosą iš namų, kainuos daug pigiau. Tą kavą paėmiau tik kaip vieną iš šimto pavyzdžių apie smulkias nereikalingas išlaidas. Niekas nesako kišti pinigus į kojines, taupyti ant visko, niekur iš namų neeiti, nieko nepirkti, kaip tai priimta pas tarybinio mąstymo žmones. Reikia gyventi pilnavertišką gyvenimą, bet tam reikia mokėti paskirstyti prioritetus. Jeigu neuždirbi tiek, kad galėtum viską sau leisti, tada reiktų atsisakyti nereikalingų išlaidų, kad galėtum įpirkti tai, ko tau reikia ir ko tu nori labiausiai. Aš pvz galiu sumokėti 1000€ daugiau už geresnę mašiną ir man nebus nei cento negaila, nes ta mašina man patiks ir džiaugsiuos ją vairuodamas, bet parduotuvėj sumokėti už dešrą 20ct daugiau nei ji verta man yra per brangu, nes aš laimingesnis nepatapsiu dėl to, kad permokėjau 20ct :)

Pastebėjau, kad Lietuvoj daug žmonių, kurie neranda savęs, neapsisprendžia kokiam darbui yra gabūs ir kiek yra verti. Vieni su išsilavinimu ir patirtim sėdi metų metus už tą patį minimalų atlyginimą ir bijo kažką keisti. Kiti nieko nemoka, patirties neturi, bet sėdi ant sofos, nieko nedaro ir laukia kol jiems kas nors ant lėkštutės atneš darbą už 2000€, nes pigiau dirbt neapsimoka. Ir vieni ir kiti skundžiasi, kaip Lietuvoje yra blogai, nėra darbo, mažos algos, darbdaviai išnaudoja ir t.t. Kai dabar pats atsidūriau darbdavių pusėje, tai pradėjau puikiai juos suprasti. Surasti gerą darbuotoją yra labai sunku ir atima begales laiko. Skambina visokie, sako "ką tik profkę baigiau, nieko dar neišmanau, kalbų nemoku, bet 1500€ mažiausiai turiu uždirbt" arba "20 metų su mašinom dirbu, viską žinau, viską išmanau", o kai paklausi elementaraus klausimo apie variklio veikimo principą, tai tik akis išpučia ir sako "nežinau, bet čia galima išmokt greitai"...

Ateini susimokėt už degalus, o tau operatorė iš karto pradeda siūlyt "gal kavos?", "gal spurgos?", "gal šokoladuko?", "gal dešrainio?" - tai ir yra marketingas. Net jei nieko nesako, vistiek visur kabo plakatai, pasiūlymai, akcijos - tai irgi marketingas. Bet niekas čia neprisipažins, kad pasidavė jam. Jeigu taip mėgsti kavą, tai pasiimk su savim termosą iš namų, kainuos daug pigiau. Tą kavą paėmiau tik kaip vieną iš šimto pavyzdžių apie smulkias nereikalingas išlaidas. Niekas nesako kišti pinigus į kojines, taupyti ant visko, niekur iš namų neeiti, nieko nepirkti, kaip tai priimta pas tarybinio mąstymo žmones. Reikia gyventi pilnavertišką gyvenimą, bet tam reikia mokėti paskirstyti prioritetus. Jeigu neuždirbi tiek, kad galėtum viską sau leisti, tada reiktų atsisakyti nereikalingų išlaidų, kad galėtum įpirkti tai, ko tau reikia ir ko tu nori labiausiai. Aš pvz galiu sumokėti 1000€ daugiau už geresnę mašiną ir man nebus nei cento negaila, nes ta mašina man patiks ir džiaugsiuos ją vairuodamas, bet parduotuvėj sumokėti už dešrą 20ct daugiau nei ji verta man yra per brangu, nes aš laimingesnis nepatapsiu dėl to, kad permokėjau 20ct :)

Pragyvenimo lygis ir turimų pinigų kiekis priklauso ne tik nuo algos bet ir nuo išlaidų. Turiu daug pažįstamų, kurių pajamos yra gerokai didesnės už mano, tačiau jie gyvena žymiai prasčiau, nes tiesiog nemoka kontroliuoti savo išlaidų. Nieko nesakau apie brangius pirkinius jeigu juose yra prasmė. Nusipirkti brangesnį galingesnį telefoną keliems metams nieko blogo nėra (jeigu neperki kas tris mėnesius išėjusio naujausio modelio). Pasitaupyti ir nusipirkti brangesnę mašiną apie kurią seniai svajojai yra sveikintina, juk dėl svajonių ir gyvenam. Tačiau yra daug kitų išlaidų kurios visiškai nereikalingos arba neatitinka gaunamų pajamų. Pvz., aš nusiperku megztinį už 15€, o draugas, kuris uždirba mažiau nusiperka už 200€. Abu megztiniai atrodo panašiai. Tai kokia prasmė permokėt ir po to skųstis, kad pinigai baigėsi? Nes brand'as ir naujausia kolekcija? Arba nueiti į klubą ir per vakarą ištaškyti 300€ gėrimams? Čia tik keli pavyzdžiai. O šiaip, didžiausios išlaidos yra smulkios išlaidos. Pvz., kasdien gerti kavą degalinėse po kelis kartus. Tarkim kava kainuoja 1,5€, po du puodukus per dieną - per metus gaunasi išmesti 1000€ tik kažkokiam menkniekiui. O ką jau kalbėti apie cigaretes. Tokių žmonių dažniausi pasisakymai būna "nieko čia nepritaupysi", "nuo poros € nenubednėsi" ir t.t. Vos gauna algą iškart pasijaučia karaliais ir taško pinigus į kairę į dešinę, po to tris savaites sėdi basi ir laukia sekančios algos. Ir taip daro ne vienetai, o didelė dalis lietuvių.

Pragyvenimo lygis ir turimų pinigų kiekis priklauso ne tik nuo algos bet ir nuo išlaidų. Turiu daug pažįstamų, kurių pajamos yra gerokai didesnės už mano, tačiau jie gyvena žymiai prasčiau, nes tiesiog nemoka kontroliuoti savo išlaidų. Nieko nesakau apie brangius pirkinius jeigu juose yra prasmė. Nusipirkti brangesnį galingesnį telefoną keliems metams nieko blogo nėra (jeigu neperki kas tris mėnesius išėjusio naujausio modelio). Pasitaupyti ir nusipirkti brangesnę mašiną apie kurią seniai svajojai yra sveikintina, juk dėl svajonių ir gyvenam. Tačiau yra daug kitų išlaidų kurios visiškai nereikalingos arba neatitinka gaunamų pajamų. Pvz., aš nusiperku megztinį už 15€, o draugas, kuris uždirba mažiau nusiperka už 200€. Abu megztiniai atrodo panašiai. Tai kokia prasmė permokėt ir po to skųstis, kad pinigai baigėsi? Nes brand'as ir naujausia kolekcija? Arba nueiti į klubą ir per vakarą ištaškyti 300€ gėrimams? Čia tik keli pavyzdžiai. O šiaip, didžiausios išlaidos yra smulkios išlaidos. Pvz., kasdien gerti kavą degalinėse po kelis kartus. Tarkim kava kainuoja 1,5€, po du puodukus per dieną - per metus gaunasi išmesti 1000€ tik kažkokiam menkniekiui. O ką jau kalbėti apie cigaretes. Tokių žmonių dažniausi pasisakymai būna "nieko čia nepritaupysi", "nuo poros € nenubednėsi" ir t.t. Vos gauna algą iškart pasijaučia karaliais ir taško pinigus į kairę į dešinę, po to tris savaites sėdi basi ir laukia sekančios algos. Ir taip daro ne vienetai, o didelė dalis lietuvių.

Pragyvenimo lygis ir turimų pinigų kiekis priklauso ne tik nuo algos bet ir nuo išlaidų. Turiu daug pažįstamų, kurių pajamos yra gerokai didesnės už mano, tačiau jie gyvena žymiai prasčiau, nes tiesiog nemoka kontroliuoti savo išlaidų. Nieko nesakau apie brangius pirkinius jeigu juose yra prasmė. Nusipirkti brangesnį galingesnį telefoną keliems metams nieko blogo nėra (jeigu neperki kas tris mėnesius išėjusio naujausio modelio). Pasitaupyti ir nusipirkti brangesnę mašiną apie kurią seniai svajojai yra sveikintina, juk dėl svajonių ir gyvenam. Tačiau yra daug kitų išlaidų kurios visiškai nereikalingos arba neatitinka gaunamų pajamų. Pvz., aš nusiperku megztinį už 15€, o draugas, kuris uždirba mažiau nusiperka už 200€. Abu megztiniai atrodo panašiai. Tai kokia prasmė permokėt ir po to skųstis, kad pinigai baigėsi? Nes brand'as ir naujausia kolekcija? Arba nueiti į klubą ir per vakarą ištaškyti 300€ gėrimams? Čia tik keli pavyzdžiai. O šiaip, didžiausios išlaidos yra smulkios išlaidos. Pvz., kasdien gerti kavą degalinėse po kelis kartus. Tarkim kava kainuoja 1,5€, po du puodukus per dieną - per metus gaunasi išmesti 1000€ tik kažkokiam menkniekiui. O ką jau kalbėti apie cigaretes. Tokių žmonių dažniausi pasisakymai būna "nieko čia nepritaupysi", "nuo poros € nenubednėsi" ir t.t. Vos gauna algą iškart pasijaučia karaliais ir taško pinigus į kairę į dešinę, po to tris savaites sėdi basi ir laukia sekančios algos. Ir taip daro ne vienetai, o didelė dalis lietuvių.

Pastebėjau, kad Lietuvoj daug žmonių, kurie neranda savęs, neapsisprendžia kokiam darbui yra gabūs ir kiek yra verti. Vieni su išsilavinimu ir patirtim sėdi metų metus už tą patį minimalų atlyginimą ir bijo kažką keisti. Kiti nieko nemoka, patirties neturi, bet sėdi ant sofos, nieko nedaro ir laukia kol jiems kas nors ant lėkštutės atneš darbą už 2000€, nes pigiau dirbt neapsimoka. Ir vieni ir kiti skundžiasi, kaip Lietuvoje yra blogai, nėra darbo, mažos algos, darbdaviai išnaudoja ir t.t. Kai dabar pats atsidūriau darbdavių pusėje, tai pradėjau puikiai juos suprasti. Surasti gerą darbuotoją yra labai sunku ir atima begales laiko. Skambina visokie, sako "ką tik profkę baigiau, nieko dar neišmanau, kalbų nemoku, bet 1500€ mažiausiai turiu uždirbt" arba "20 metų su mašinom dirbu, viską žinau, viską išmanau", o kai paklausi elementaraus klausimo apie variklio veikimo principą, tai tik akis išpučia ir sako "nežinau, bet čia galima išmokt greitai"...

Puikūs ellypse, Fakktas ir kai kurių kitų pasisakymai. O šiaip, šitie punktai turėtų padėti laimingiau gyventi.
 
1. Išsikraustot iš Vilniaus, jei jums ten nemiela gyventi, nuoma brangi ir pan.
2. Būtinai rašykit ir analizuokit savo pajamas/išlaidas. Tikrai pamatysit, kad galite sutaupyti labai daug.
3. Pagalvokit ar jums tikrai reikia naujausių telefonų, rūbų ir pan., ar tai tėra sušiktas noras pasirodyti prieš aplinkinius?
4. Susitaupykit bent tiek, kad be jokių pajamų galėtumėt pragyventi bent 3 mėnesius (rekomenduočiau 6, ar daugiau). Tuomet galėsit laisviau bendrauti su darbdaviu, ar drąsiau rizikuoti investuodami.
5. Jei darbas nepatinka, einat lauk ir nebegaištat savo brangaus laiko.
6. Darykit tai ką mokat geriausia, tai ką mėgstat ir nuolat tobulėkit. Jei darbdavys neįvertins, jau būsit atradę galymybių, kaip išgyventi pačiam.
7. Išvykit lauk iš savęs pavydą.

Na jūs pavarot. Senam golfui žiūrėt ar kapotas nedažytas čia jau žiauru. Net apynaujoms auto vokiečių autohausai kapotus perdažinėja, kad nebūtų nuskilimų nuo akmenukų, o čia norit seną mašiną nedažytą rast. Žiūri ar nebuvo stipriai daužtas, ar nėra špakliaus kilogramų ar niekas neišpuvę - tiek to tikrinimo ir reikia.

Už 1000 eur Lietuvoje galima tikrai neblogai pragyventi. Taip - nevažinėsi nauju automobiliu iš salono, nekeliausi kelis kartus per metus į kanarus, bet oriai tikrai gali pragyventi. O jeigu dar šeimoje abu uždirba po 1000 eur. Jeigu tų 1000 eur neužtenka, gal tiesiog reikėtų peržiūrėti savo poreikius. O jei uždirbi 2000 eur, tai manau normalu, kad kyla poreikiai ir jau tas 1000 eur atrodo juokinga suma.
 
Pats gyvenu vienas Vilniuje, buto paskola ~220 eur, komunaliniai, automobilio išlaikymas, kuras, etc, maistas.... Visoms būtinosioms išlaidoms apie 500-600 eur mėn. Likę 400-500 eur lieka nenumatytoms išlaidoms, pramogoms ir iš tos sumos dar lieka pasitaupymui, kad galėtum drąsiai pakeliauti ir turėtum santaupų.

Gyvenu Klaipedoje, nuomos kainos pakilo, zinoma ne kaip Vilniuje, bet siuo metu tikrai neapsimoka nuomoti, geriau bankui moketi paskola, kai kuriais atvejais net pigiau siuo metu. Kaip minejau gaunu apie 1200e plius is pardavimu ir t.t. 100-600e, galiu sau leisti ir keliones i siltus krastus ir masina geresne tureti, ir valgyti tai ka noriu o ne tai kas akcija. Zinoma dirbu, ne po 8h, bet jau toks gyvenimas, zinau kad Uz LT ribu gauciau daugiau (esu buves ir dirbes keliose salyse) bet ten ir isleisciau daugiau, kolkas man cia gerai, aisku kaip tikras Lietuvis norisi geriau, bet ir nesedziu vietoje, ziuriu ir darau kad butu geriau.

Man tai irgi keista - visi vos baigę universitetus ir padirbę metus jau nori turėti nuosavą butą/namą, apynaujį automobilį ir uždirbti bent 1500€ per mėn (ir dar jaustis per mažai įvertintais).
"Tas 1000€" - jei abu po tūkstantį uždirbą šeimoj (ai, nors dabar tokių šeimų mažai - kiekvienas sau, kad tik naudos kuo daugiau išpešt), tai viena alga pragyvenimui kita būstui taupyt/paskolai. Ai nors irgi dabar ne taip... Gi reikia naujausio aifono, firminių rubų, prabangių papuošalų, paošti prabangiausiuose klubuose, premium ar limuzino klasės automobilio (lavono, nes pigiausią pirko ir dar derėjosi ilgai) su kuriuo per metus 10k tepravažiuoji ir tai tik mieste daugiausia - juk prestižas viskas. Po to išsikelt vestuves už buto kainą, paskui išsiskirt, teliką per pusę pjaunant, ir prašant buto šeimininko gražiuoju nutraukt nuomos sutartį, nes nei vienas nenori pasilikti tokiam dideliam bute gyvent...