vienzo

Mačiau keli žmonės klausia, apie web aplikacijas - pasistengsiu trumpai paaiškinti.
 
Java kuo puikiausiai tinka webui kurti. Žinoma, pati aplikacijų struktūra gerokai skiriasi nuo PHP, bet perkandus, galima daug geresnių rezultatų pasiekti su Java negu su tuo pačiu PHP.
 
Struktūra.
 
Yra keli variantai. Pateiksiu patį paprasčiausią: naudoti Servlet ir JSP plius kokį nors duomenų bazės jungtį (Osvaldo atveju MySQL Connector/J). Kaip tas veikia? Rašote Java kodą, kuris per DB jungtį gauna duomenis, o Servlet tuos duomenis pateikia webui. JSP, kas yra daugmaž PHP atitikmuo, naudoja tuos Servleto pateiktus duomenis, kad sukurtų dinaminį puslapį. Pvz:
 
Prekių katalogas.
1. Duomenų bazėje turit prekių lentelę.
2. Rašote Java klasę, kuri per MySQL Connector/J gauna visas arba dalį prekių. Ten taip pat galite suprogramuoti prekių filtravimą pagal kainą ar paiešką pagal pavadinimą. Didesnėm aplikacijom gerai būtų pasidaryti Cache, kad nereiktų kaskart į DB kreiptis to pačio.
3. Parašote Servletą, kuris webui (JSP puslapiui) grąžina jums reikiamas prekes.
4. Sukuriate JSP, kuris atvaizduotų tas prekes HTML. (Velocity beje yra panašu į JSP - užpildant "templeitą" dinamiškai kuriamas HTML puslapis)
 
Greitis.
 
Dauguma žmonių pasakytų, kad Java daug lėtesnė webui negu PHP, ir dalinai tai gali būti tiesa. Viskas priklauso nuo to, kaip suprogramuota. Gerai parašyta Java web aplikacija veiks taip pat greitai kaip ir PHP. Šis Javos lėtumo mitas atėjo iš visų "bankinių aplikacijų", kurios dėl saugumo ir sudėtingumo turi naudoti pernelyg komplikuotą struktūrą, kuri savaime yra lėta (kam įdomu pasigūglinkit - Enterprise Java Beans, EJB - atgyvenusi technologija, kurią iki šiol naudoja didžiosios kompanijos). Keletas dalykų į ką atkreipti dėmesį rašant applikaciją, kai greitis yra labai svarbus:
 
1. Duomenis, kuriuos dažnai naudojate, laikykite "Cache". Duomenų bazės iškvietimai 1000x lėtesni nei skaitant iš atminties (RAM).
2. Kur įmanoma naudokit paprastą HTML vietoj JSP.
3. Atsargiai rinkitės bibliotekas, kurias naudojate. Kai kurios gali gerokai sulėtinti užklausas.
 
Kol kas tiek, jei kas konkrečiai domina, klauskit :)
 
Pamiršau paminėti IDE - mačiau daug diskutavote šita tema.
 
Jei norite rimtai mokintis Java, pamirškite visus JGrasp, notepadus ir visokias jų versijas. Yra pritaikytos aplinkos, kurios ŽYMIAI sutrumpina programavimo laiką. Geriausios iš jų:
 
NetBeans - neblogas pradedantiesiems, turi gerą UI kūrimo įrankį.
Eclipse - ilgai naudojau, buvo super. Paskutinės versijos pasidarė ypač lėtos, tai pakeičiau į IntelliJ
IntelliJ - šiuo metu geriausias IDE. Turi nemokamą community versiją, kuri tinka 75% atvejų
 
Sėkmės

Kartas nuo karto man vis prireikia geresnės kokybės "neišgooglintų" iliustracijų, nuotraukų.
Todėl turiu nemažą nemokamų nuotraukų archyvų sąrašą, galbūt ir Jums pravers :)
P.S. Su artėjančiomis ;)
 


 
http://startupstockphotos.com/
https://stocksnap.io/
https://unsplash.com/
http://www.gratisography.com/
http://negativespace.co/
http://www.splitshire.com/
http://littlevisuals.co/
http://www.lifeofpix.com/
http://deathtothestockphoto.com/
http://superfamous.com/
https://picjumbo.com/
http://www.imcreator.com/free
http://nos.twnsnd.co/
http://getrefe.tumblr.com/
http://lockandstockphotos.com/
http://snapwiresnaps.tumblr.com/
http://jaymantri.com/
https://stock.tookapic.com/?filter=free
http://kaboompics.com/
https://foodiesfeed.com/
http://picography.co/
http://fancycrave.com/
https://pixabay.com/
http://compfight.com/
http://www.imcreator.com/free
http://photopin.com/
http://wefunction.com/category/free-photos/
https://pjrvs.com/a/photos
http://shop.madeinmoments.com/
http://realisticshots.com/
http://www.designerspics.com/
http://goodstock.photos/
http://stokpic.com/
http://freenaturestock.com/
http://www.freemagebank.com/
http://barnimages.com/
http://epicantus.tumblr.com/
http://cupcake.nilssonlee.se/
http://skitterphoto.com/
http://jeshoots.com/
http://raumrot.com/
http://mmt.li/
http://www.freeepy.com/
http://travelcoffeebook.com/
http://moveast.me/

 
Jei žinote daugiau, būtų smagu, jog papildytumėte sąrašą :)

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Nepaskaičius komentaro C simbolis man pirmiausia asociavosi su Turkijos vėliava. Paskaičius aprašymą - vis tiek tas pats :)

Universali reputacijos sistema - nerealu. Medikas gali būti visiškai bukas verslo klausimais, o aš esu visiškai prastas patarėjas žmonių psichologijoje ar motociklų pasirinkime, tad jei įsijungsiu į diskusiją apie motociklus ir mane ten matys su kokiu 1000 reputacijos taškų, tai galvos, kad aš labai protingas toje sferoje, nors iš tiesų visi tie taškai bus gauti iš IT pokalbių ar kokio ūkio. Labai sunkus reikalas tai atskirti.
 
Pastebėjimas dėl kai kurių narių išsireiškimų sumenkinant idėjas labai teisingas, bet minusavimai buvo panaikinti dėl įvairių priežasčių.

Sveiki,
 
Šia tema sukurti žadėjau jau prieš kelis mėnesius, bet prisiruošiau tik dabar. Ši tema tai iš dalies nusiskundimas forumo nariais.
Kaip supratote tema apie tai, kad google pagerank(PR) yra mires! Jis nebeatnaujinamas apie pusantrų metų, o dažnai atnaujinamas buvo tik prieš kokius 3 metus. Ir jis turbūt nebegrįš niekad. Netikit manim? Paklausykit Google darbuotojo oficialiame Google webmaster hangout'e(20:30).
https://youtu.be/-GlxLlpm3Ew?t=20m30s
 
Citata iš video:
,,We will probably not going to be updating it (PageRank) going forward"
 
Kodėl apie tai rašau?
Todėl, kad nuėjus į reklamos pardavimų/mainų skiltį didelė narių dalis nurodo PR kaip vienintelę puslapio SEO statistiką. Kam išvis ją rašyti jei ji nesikeitė jau 2 metus? Manau priežastis viena - bandymas puslapį parodyti geresniu nei išties yra. O viskas daroma taip, nusiperkamas senas domenas po karantino su pakankamai aukštu PR, tokio domeno kaina lygiai tokia pat kaip ir bet kurio kito laisvo domeno. Kadangi PR neatnaujinamas, rizikos, kad jis sumažės nėra, todėl, kad ir ką bedarytum ir, kad ir kokia svetainė besukurtum jos PR išliks pastovus. O lietuviams tai puiki proga pasipelnyti iš SEO naujokų. Jie pardavinėja "Galingus" PR5 Backlinkus kurie iš tiesų dažnai yra beverčiai. Nesakau, kad taip daro visi nariai tačiau tokių tikrai yra. O jei svetainė su aukštu PR turi aukštus ir kitus rodiklius jų nurodimas tikrai niekam nepakenks.
 
Kaip įvertinti svetainę be PR?
Trys populiariausi rodikliai rinkoje yra šie:
PA - Page authority - Plačiau apie šį rodiklį
DA - Domain authority - Plačiau apie šį rodiklį
Moz rank - Plačiau apie šį rodiklį
Šiuos tris rodiklius pasitikrinti galite čia: http://www.seoreviewtools.com/bulk-seomoz-authority-checker
 
Pora rečiau naudojamų, bet taip pat daug pasakantys rodikliai:
Trust Flow - Plačiau apie šį rodiklį
Citation Flow - Plačiau apie šį rodiklį
Juos pasitikrinti galite čia: https://majestic.com
 
Tikiuosi ši tema privers dalį narių bent jau į pardavimų temas pridėti ir kitą statistika, o ne tik PR, o SEO naujokai nebepirks nuorodų aklai.

Labai nesiplėsiu, bet paskaičius Uždarbiečių Idėjas (Idėjų skyriujs) susidarė nuomonė, kad dauguma nesupranta, kas yra Verslas ir jį painioja su Bizniuku.
Nežinau ar yra straipsnių ar mokslinių darbų šia tema, tačiau organizuoti verslą yra - nerandu lietuviško žodžio - žymiai sunkiau nei prasukti bizniuką.
"orders of magnitude harder" - gal kas išvers.
 
Taigi - kas Jūsų nuomone yra verslas, o kas bizniukas?
Aš manau, kad verslas daromas, bizniukas prasukamas.
Verslas yra pajamas nešančių struktūrų kūrimas, bizniukas dažniausiai vienkartinis arba trumpalaikis.
Uzdarbyje pasigendu būtent struktūrinio požiūrio, dažniausiai aptariamos primityvios idėjos "pirk pigiai, parduok brangiai", arba "turiu unikalią idėją, reikia pinigų įgyvendinimui".
 
Verslas tai buhalterija, teisės ir įstatymų išmanymas ir pasinaudojimas šiomis žiniomis. Verslas - tai įvairūs fondai ir programos, sutartys ir tarptautinis bendradarbiavimas. Verslas - tai samdomi darbuotojai, patalpos, resursai, kapitalas.
 
Gal tokių temų yra, šios skyriaus dar nenagrinėjau, būtų įdomu jei atsirastų norinčių rimčiau pašnekėti apie abstraktų verslo darymą.
Kas svarbu, o kas ne?
Ką daryti pirmiausia?
Ar reikalinga nauja unikali idėja, ar užtenka imti jau egzistuojančią sritį su esama rinka ir tiesiog atkąsti nuo jos gabalą?
Manyčiau, ne man vienam tai įdomu.

ataskaitos atskleidė, kad Jungtinė Karalystė (JK) gali labai greitai tapti šalimi, kurioje nebebus naudojami grynieji pinigai
 
 
Kam uždėjai tokį pavadinimą?

Neseniai rašiau kaip galima nemokamai pritraukti lankytojų į jūsų svetainę, o dabar nusprendžiau plačiau apžvelgti vieną iš tų priemonių ir pasidalinti patirtimi apie, turbūt, mano patį mėgstamiausią socialinį tinklą – Twitter. Nesivelsiu į detales, kodėl tai man labiausiai patinkantis socialinis tinklas, tiesiog per daug metų išsivystė jam simpatija ir viskas :)
 
Prieš pradedant, norėčiau tik pabrėžti, kad lietuvių ratas šiame tinkle yra tikrai labai mažas, ir jei jūs orientuojatės būtent į Lietuvos rinką, tai geriau rinkitės kitus socialinius tinklus, nes iš Twitter naudos turėsit labai mažai arba išvis jos neturėsite. O jei auditorija tarptautinė, tuomet pirmyn.
 
Stengsiuosi viską pateikti kuo glausčiau, per daug nenuklystant į visokias smulkmenas, nes noriu palikti vietos ir patiems kažkiek pamąstyti bei pasitelkti šiek tiek fantazijos. Pateiksiu tik tai ką svarbu žinoti, o toliau laisvė jums spręsti ir kurti. Tikiuosi tai pavyks :D Taigi, pradedam!
 
Pamirškite žodžius "fake", "bot" , "spam" ir pan.
 
Tikiu, kad daugelis ir taip supranta, bet noriu dar kartą pasikartoti, kad tikrai visi perskaitytų ir suprastų, kad jokiu būdu nepirkite sekėjus už pinigus, nepaverskite paskyros bot'u ir nespaminkite. Tai pats tiesiausias kelias į nesėkmę. Geriau tuomet negaiškite laiko, ir nuveikite kažką naudingo kitoje srityje :D Jei norite kurti bendruomenę aplink save ar savo produktą, apie tokius dalykus negali būti net minties. Dabar naujienų srautas Twitter'yje yra milžiniškas, todėl naudotojai atsargiau renkasi, ką sekti, o ko ne. Taip pat yra nemažai sukurtų įrankių, kurie gana tiksliai parodo, kiek daug turite netikrų sekėjų. Todėl, jei nenorite susigadinti savo gero vardo, būtinai venkite tokių nesąmonių.
 
Pirmas žingsnis – Jūsų anketa.
 
Kurdamiesi anketą užpildykite kiek įmanoma daugiau informacijos. Būtinai pateikite tikrovę atitinkančius faktus, jokių apgavysčių. Būtinai naudokite su jumis susijusį paveiksliuką. Jei dalyvaujate šiame socialiniame tinkle kaip asmuo, naudokite savo geriausią asmeninę nuotrauką, o jei kaip įmonė ar produktas, tuomet naudokite logotipą. Jokių vogtų ar svetimų nuotraukų, jokių užrašų (nebent toks jūsų logotipas), jokių nuogų mergų (nebent tokia jūsų niša) ar kitokių efektingų paveiksliukų. Ir nepalikite kiaušinio :D Naudokite tokias pačias nuotraukas, kurias naudojate ir kituose socialiniuose tinkluose, taip tapsite lengviau atpažįstamas internete.
Taip pat nepamirškite užpildyti informacijos apie save. Trumpai, 1-2 sakiniais nušvieskite kas jūs esate ir kuo užsiimate. Galite panaudoti kokį populiarų hashtag'ą susijusį su savo veikla, arba pateikti nuorodą, tarkim, į kitos įmonės paskyrą, jei esate jos atstovas ar darbuotojas. Štai keletas pavyzdžių, kaip atrodo gerai sutvarkytos paskyros.
 



 
Būtinai išnaudokite didžiosios nuotraukos plotą. Tai puiki proga pareklamuoti savo naują produktą/paslaugą, renginį, knygą ir pan. Kaip matote aukščiau pateiktuose paveikslėliuose būtent taip ir padaryta.
 
Pasiruošimas
 
Tai labai svarbi dalis. Kuo geriau pasiruošite, tuo bus lengviau dirbti toliau. Štai pagrindinių darbų eiga:

Susidarykite visų tiesioginių konkurentų sąrašą
Susidarykite sąrašą žmonių, turinčių didžiausią įtaką jūsų nišoje
Susidarykite visų populiariausių Hashtag'ų sąrašą, susijusių jūsų niša
Išanalizuokite konkurentus ir susikurkite strategiją, kokią informaciją pateikinėsite Twitter'yje

Tam, kad būtų lengva sekti kitas Twitter paskyras, patarčiau būtinai naudoti sąrašus (Lists). Galite susidaryti kiek tik norite skirtingų sąrašų ir vėliau pagal juos tikrinti naujienų srautus. Pavyzdžiui, galite susidėlioti atskirus sąrašus pagal tokias paskyras:

Konkurentai
Įtakingi asmenys
Labiausiai su jumis bendraujantys
Partneriai
Kitos nišos specialistai ir pan

Taip galėsite lengviau stebėti, kas vyksta aplink jus.
 
Žinučių skelbimas
 
Pirmiausia keletas svarbių dalykų, kuriuos jums reikėtų žinoti skelbiant žinutes:

Niekada nenaudokite „Retweet“ mygtuko. Jeigu norite pasidalinti kieno nors mintimis, tuomet geriau nukopijuokite žinutę ir gale pridėkite nuorodą į jo paskyrą:

Taip pat nenaudokite nuorodos į kitą paskyrą žinutės pradžioje, nes tokiu atveju tekstas bus matomas tik jums ir žmogui, kuriam tai skirta. Būtinai pradžioje padėkite bent jau taškelį, o dar geriau, nuorodą nukelkite į galą kaip ankstesniame pavyzdyje.
Maksimalus žinutės ilgis gali būti 140 ženklų.

 
Pradžioje, prieš pradedant vilioti sekėjus, patarčiau keletą dienų skelbti žinutes tuščioje anketoje, kad atėję lankytojai galėtų susidaryti pirmą įspūdį apie tai, kokios informacijos iš jūsų gali tikėtis ateityje.
Štai keletas patarimų kaip reikėtų ir kaip nereikėtų elgtis Twitter'yje:

Planuokite žinutes į priekį. Tai galima daryti pačiame Twitter'yje, bet patogiau naudoti atskirą įrankį. Aš, pavyzdžiui, naudoju TweetDeck. Su šiuo įrankiu galiu patogiai susiplanuoti žinutes į priekį ir nereikia kas keletą valandų prisijunginėti, kad paskelbti kažką naujo.
Stenkitės kuo dažniau prie teksto naudoti nuotraukas. Tokiu atveju jūsų žinutė labiau išsiplečia ir tampa geriau matoma tarp kitų naujienų.
Stenkitės skelbti ne daugiau kaip vieną žinutę per valandą. Tai yra maždaug 24 žinutės per parą. Per didelis žinučių srautas ima erzinti sekėjus. Nebūtina griežtai laikyti 24 žinučių per parą strategijos. Galima ir rečiau – kiekvienas individualiai turi surasti idealiausią intervalą.
Neskelbkite vien tik nuorodas be jokio teksto. Kuo skambesnė antraštė tuo daugiau šansų, kad jūsų žinutė paplis tarp vartotojų.
Jeigu cituojate kito žmogaus žinutę, būtinai įtraukite jo paskyros nuorodą į savo tekstą. Už tai žmonės dažnai padėkoja jus paminėdami savo paskyroje.
Būtinai žinutėje naudokite populiarius Hashtag'us. Patartina nedaugiau kaip 2-3. Man asmeniškai didžioji dalis žinučių, turinčių bent vieną Hashtag'ą, pasiekiamumas yra beveik dvigubai didesnis nei be jų.

 
80/20 taisyklė
 
Taip jau protingų žmonių nustatyta, kad norint sėkmingai vystyti savo Twitter paskyrą, reikėtų laikytis šios taisyklės – 80 procentų jūsų skelbiamos informacijos turėtų būti paskyrų, kurias jūs sekate ir 20 procentų grynai jūsų pačios sukurtos informacijos.
Aš asmeniškai tik iš dalies sutinku su šia taisykle. Naujoms paskyroms – taip, ši taisyklė turėtų būti taikoma. Nes šioje stadijoje jums svarbu atkreipti į save dėmesį bei užsitarnauti gerą vardą.
Tačiau vėliau, kai jau esate labiau pastebimas kitų, tokia strategija, mano manymu, yra netikslinga. Šiame etape reikėtų pradėti labiau aktyvinti savo paties reklamą ir didinti tokių žinučių skaičių. Jums svarbiausia visą auditoriją nukreipti į savo svetainę ir paversti juos gerais pirkėjais. Svarbu tai daryti kuo subtiliau ir nesistengti viską kišti tiesiogiai. Sugalvokite kuo patrauklesnius variantus, tokius kaip tinklaraščių naujienas, nemokamus pavyzdžius, konkursus ir pan. Svarbiausia neįkyrėti.
 
 
Taigi, šiek tiek aptarėme bendrus dalykus, kaip reikėtų elgtis Twitter'yje, todėl dabar galime žengti į įdomiausią dalį – tai kaip vis dėlto prisivilioti kuo daugiau sekėjų!?
 
Follow/Unfollow
 
Tai bene populiariausias ir geriausiai visiems žinomas būdas. Tiesiog jūs sekate kitus vartotojus ir tikitės, kad jie atsakys tuo pačiu. Patarčiau per dieną prie savo paskyros priskirti apie 50-60 naujų vartotojų (jei mėgstate riziką, tai galite bandyti iki 100). Jei pradėsite masiškai sekti po kelis šimtus vartotojų per dieną, tai labai greitai jūsų anketa gali būti pašalinta.
 
Ieškokite tokių paskyrų, kurios gali būti susidomėjusios jūsų siūlomu produktu. Jas rasti galite tokiais būdais:

Pasinaudojate pradžioje surinktu konkurentų sąrašu. Nueinate į jų paskyras ir tiesiog pradedate sekti jų sekėjus
Susirandate labai populiarius straipsnius, kuo glaudžiau susijusius su jūsų niša, ir per topsy.com susirandate visus vartotojus, kurie dalinosi šia nuoroda bei pradedate juos sekti
Pasinaudojate Twitter paieška. Įvedate su jūsų niša susijusius raktažodžiu ir iš pateikto sąrašo atsirenkate jums tinkamas paskyras.

 
Svarbu žinoti, kad nauja anketa gali sekti tik 2000 vartotojų. Pasiekus šią ribą, automatiškai imamas skaičiuoti sekamų vartotojų ir sekėjų santykis. Norint, kad sistema leistų sekti virš 2000 vartotojų, jūsų sekėjų skaičius turi sudaryti bent 80% jūsų sekamų vartotojų. Tai yra, norint, kad leistų pridėti daugiau nei 2000 vartotojų, jūsų sekėjų skaičius turi viršyti 1800 paskyrų.
 
Todėl, kad negautumėte to limito, reikia reguliariai prasivalyti sekamų vartotojų sąrašą, pašalinant tuos, kurie jūsų nepradėjo sekti. Man patogiausia tai daryti naudojant šį įrankį: https://manageflitter.com. Nemokama versija leidžia nusifiltruoti sąrašą vartotojų, kurie jūsų neseka ir kasdien pašalinti po 100 tokių paskyrų iš sąrašo. Tokį apsivalymą reikėtų daryti reguliariai, ir šalinti tuos vartotojus, kurie nepradėjo jūsų sekti per maždaug 4-7 dienas, nes tai greičiausiai reiškia, kad jie ir nepradės.
 
Favourite
 
Čia mano šių metų atradimas :) Štai šioje vietoje bus puiki proga panaudoti turimą hashtag'ų sąrašą. Taktika paprasta. Tiesiog vedate vieną iš hashtag'ų į paiešką ir jums pateikia visas žinutes su šiuo raktažodžiu. Tuomet tiesiog skenuojate per visas žinutes ir jei pamatote, kad tai susiję su jūsų niša, spaudžiate patinka ir viskas. Šiuo atveju negaliu pasakyti tikslios ribos, kiek patartina tokių paspaudimų atlikti per dieną, kad nesukelti įtarimo, bet aš padarau apie 50-100.
 
PAPILDYTA:
 
Neseniai radau vieną įdomų straipsnį apie Twitter, kur buvo aprašyta, kaip galima suspaudinėti "Favorite" ant keletos šimtų žinučių per keletą sekundžių. Pasirodo, dienos limitas tam yra 1000 paspaudimų. Tačiau tą padaryt rankiniu būdu tikrai užimtų daug laiko, todėl yra būdas kaip tai automatizuoti.
 
Taigi, atsidarote Twitter paskyra su Google Chrome. Einate į paiešką, nusifiltruojate žinutes pagal kokį nors raktažodį ar hashtag'ą. Tuomet su Ctrl+Shift+J pasileidžiate Javascript komandinę eilutę ir įkeliate tokį kodą:
 

a = setInterval(function () { window.scrollTo(0,document.body.scrollHeight); $('.ProfileTweet-actionButton.js-actionButton.js-actionFavorite:visible').click(); }, 1000)
 
Spaudžiate ENTER. Puslapis automatiškai pradės scrollintis ir spaudinėti "Favorite" ant kiekvienos žinutės. Kai norėsite sustabdyti procesą, įveskite naują eilutę:
 

clearInterval(a)
 
Ir procesas sustos. Tokiu būdu sutaupysite nemažai laiko eidami per kiekvieną žinutę ir spaudinėdami jas. Tik svarbu, kad pasirinktumėte raktažodžius artimus jūsų nišai.
 
Bendraukite su kitais vartotojais
 
Norint atkreipti į save dėmesį, neužtenka vien kokybiškų žinučių. Būtina stengtis susibendrauti su kuo daugiau žmonių, kurie vėliau gali jums padėti dar labiau sustiprinti savo vardą. Keletas patarimų, kaip tai daryti:

Dalinkitės kitų vartotojų žinutėmis ir būtinai paminėkite jų autorius
Jei pamatėte gerą žinutę, prieš pasidalindami savo rate, nepabijokite ją pakomentuoti. Tik venkite banalių frazių, tokių kaip: „geras straipsnis“, „man patiko“ ir pan. Arba užduokite kokį nesudėtingą klausimą arba trumpai pakomentuokite, kodėl patiko
Jei kažkas jus pacitavo, būtinai jam už tai padėkokite. Padėkoję, dar galite pabandyti užduoti kokį nesudėtingą klausimą, kad palaikyti ilgesnį bendravimą.
Nebijokite savo paskyroje viešai skelbti įvairius nesudėtingus klausimus. Tokiu atveju, turėsite progą užmegzti naujus pokalbius su įvairiais žmonėmis.

 
JustRetweet
 
Ši platforma yra skirta būtent tam, kad padėtų jums padidinti savo auditoriją. Veikimo principas yra labai paprastas. Užsiregistruojate šiame puslapyje su savo Twitter paskyra.
Pagrindiniame puslapyje matote sąrašą žinučių ir šalia kreditų skaičių, kiek gausite už tai jei pasidalinsite šia žinute. Atsirenkate žinutes pagal jums tinkamą kategoriją ir dalinatės šia informacija savo paskyroje ir už tai renkate kreditus. Vėliau už surinktus kreditus lygiai taip pat galite siūlyti savo žinutes kitiems vartotojams, kad pasidalintų savo paskyroje.
 
Viral Content Buzz
 
Veikimo principas lygiai toks pat kaip ir prieš tai paminėtoje platformoje, tik su griežtesne kontrole. Kiekviena paskelbta žinutė turi būti patvirtinta administracijos ir tik tada atsiranda pagrindiniame puslapyje.
Taip pat, pastebėjau, kad čia lankosi šiek tiek rimtesni žmonės. Neseniai pavyko gauti vieną „Retweet“ iš tikrai man gerai žinomo žmogaus, kuris turėjo virš 15.000 sekėjų. Naudos buvo tikrai daug.
 
Twitter chats
 
Paskutiniu metu tokie pokalbiai pasidarė labai populiarūs Twitter'yje. Dažniausiai šiuo pokalbius organizuoja koks įtakingas žmogus ar prekinis ženklas, kuris turi daug sekėjų. Tiesiog, yra paskelbiama tiksli data ir laikas, kada pokalbis vyks ir visi norintys gali jame sudalyvauti. Svarbiausia yra turėti, ką pasakyti. Šiuose pokalbiuose, galima lengvai susirasti ne tik nemažai sekėjų bet ir pažinčių, todėl tikrai patarčiau pabandyti sudalyvauti. Norėdami sužinoti, kur kada ir kokie pokalbiai vyksta, gana didelį tvarkaraštį galite rasti čia: http://chatsalad.com
O norėdami daugiau sužinoti, kaip šie pokalbiai vyksta ir kokios taisyklės galioja, patarčiau perskaityti šį straipsnį: http://www.postplanner.com/how-to-participate-in-twitter-chats/
 
Pabaigai
 
Taigi, štai mano trumpas (gal ir ne visai trumpas) gidas, kaip galima pradėti sunkų kelią link Twitter'io grietinėlės. Noriu dar kartą perspėti, kad tai nėra vienas iš super greitų būdų, kaip galima išpešti naudos iš Twitter'io. Svarbu kantrybė, o rezultatus tikrai pamatysite. Aišku, kaip ir visiems bus sunkiausia pradžioje, nes žmonės nėra labai linkę sekti nedideles ir naujas anketas (nebent esate tikrai gerai žinomas žmogus). Bet praėjus šį etapą bus tik lengviau ir sekėjų skaičius vis greičiau augs.
 
Taip pat nuolat eksperimentuokite ir stebėkite, kada auditorija pradės pati organiškai augti ir nebebus poreikio naudoti kai kurių aukščiau išvardintų strategijų. Kai jūsų sekėjai vis dažniau pradės reaguoti į jūsų pranešimus, dalintis jūsų žinutėmis, tai reiškia, kad jau po truputį tampate atpažįstami. Tuomet patarčiau atsisakyti kitų anketų sekimo ir tiesiog leisti auditorijai augti natūraliai. Geriau skirkite daugiau dėmesio kuo geresnio turinio sukūrimui, kuriuo norėtų dalintis kuo daugiau žmonių.
 
Taip pat nepamirškite labai galingo įrankio: https://analytics.twitter.com. Sekite statistiką, kokie žmonės jus seka, kokios žinutės turi daugiausiai pasisekimo ir kuriuo paros metu jūsų auditorija yra aktyviausia.
 
Taigi, sėkmės visiems. Jei turite kokių nors klausimų, pastabų ar papildymų, būtinai rašykite. Bandysiu atsakyti ir tuo pačiu pildyti šį straipsnį.

Stai zmogus neatsiskaite nei su vienu uzdarbieciu per du menesius, kurie idejo pastangu jam galvodami pavadinimus, del varganu 5euru.
Stai sioje temoje SPAUSTI CIA
 
Kodel korupcija? Nes palikau neigiama atsiliepima, bet korumpuota adminsitracija tiesiog pasalino ta neigiama atsiliepima, matomai autorius turi itakos vienam is administratoriui.
 
Zinau negrazu skustis, bet jei yra taisykles, tai kodel kaikurie turi turet issimtys?

Veikia, bet turesi daug problemu. Rinkis CoreOS ir tada jame leisk konteinerius.
 
 
+1 uz DO, geriau su Docker supportu nerasi (kaina/kokybe).
 
 
Remiasi i zinias. Is klausimo galima suprasti, kad trecia karta girdi apie dockeri :))))
 
 
Tai jeigu jus nesupportinat docker'io, tai kokia nauda is 24/7 supporto ? Kiek pas jus docker konteineriu sukasi ? 0 ? :)))
 
Siulau rinktis DO ir nesukti galvos.

Tai jie irgi ne nemokamai suteikiami, plius dar bounty ant savęs užsidėti :D Tai dar galima betinti kurią mėnesio dieną mirsi ir statymus priimti :)
 
Gyvenime mažiau apie tokius dalykus reikia galvoti, tiek finansine, tiek pasaulėžiūros prasmes. Va tada tai ilgai ir smagiai gyvensi :)

Atsiprašau, negaliu susilaikyti - prenumeruoju šitą forumo skiltį, bet ji pastaruoju metu pavirto išmaldą prašančių moksleivių ir studentų susirinkimu.
 
Sakai kolegijoje gavai užduotį bet nenusimanai programavime - tai jau nekalbant kodėl tada ten stojai, tai man įdomu, jei prašytų 100m prabėgti per fizinį, irgi sakytų studentai kad nenusimano ir prašytų ko nors kad prabėgtų?
 
Sorry autoriau, čia ne tau asmeniškai, bet bendrai užkniso kad apie *programavimą* programavimo temoje niekas nebešneka, tik prašo namų darbus padaryti.

Na ir buria visi iš tirščių... Ką jūs žinot ką jie sugalvojo? Galbūt padarys tą ar aną... Na ir kas? Neatsinaujinsit jeigu padarys. Aplamai, pastebiu, kad dažnai skundžiasi ( nebūtinai čia ) tie, kurie gyvenime nėra turėję legalių windows. Ne vienas jau rašė - Valio gausiu legalius nemokamai! Oj pala, spėju rodys man reklamas ir teks kažką pirkti....
 
Gal kaip tik Microsoft duos metus laiko nemokamai savo Windows 10 visiems tam, kad populiarinti naują OS? O tada tiesiog po metų - reikės nusipirkti kaip ir visus iki šiol reikėdavo :) Arba padarys, kad pvz norint pereiti į Windows 11 ( pagal taisyklę galbūt net 12 ) reikės susimokėti ką nors ir viskas.
 
ps. Tikslo rodyti reklamas visur - jiems nėra. Tada pabėgs žmonės. Tikslo padaryti mėnesinį mokestį - nėra. Tada pabėgs žmonės. Tikslas padaryti nemokamą priėjimą kažkuriam laikotarpiui visiems - YRA! Taip pritrauks žmonių ir juos paskatins naudotis LEGALIAIS windows.
 
Tokia jau mano nuomonė... Mažiau reikėtų verkti ankščiau laiko, kol niekas nežinoma ir tiek. Aš tikiuosi, kad bus geras produktas ir tiek. O mokamas ar ne - man giliai dzin, nes jei bus geras - žmonės jį vistiek pirks.

Dėkui :) Kuomet gyvenime nemyli savęs ir nematai prasmės tobulėti, lieka tik padėti atrasti tą džiaugsmą kitiems teikiant kažką, kas turi naudos.
 
P.S. Programuoju nemokamai ir toliau. PM.

StartupHighway paskelbė, kad vėl kviečia startup'ų kūrėjus teikti idėjas finansavimui iki 25 tūkstančių eurų gauti.
 
Kovo 3 dieną, pirmasis Baltijos šalių verslo akseleratorius “StartupHighway” paskelbė kvietimą gauti iki 25 tūkstančių eurų investiciją, teikiant paraiškas pradedančiųjų verslų akseleravimo programai. Paraiškos su verslo idėjomis laukiamos iki balandžio 15 d. Jas teikti galima “StartupHighway” interneto svetainėje apsilankius adresu http://startuphighway.com/startas ir užpildant trumpą anketą.
 
Daugiau informacijos http://www.bznstart.lt/verslas/verslo-salygos/2198/StartupHighway-isdalins-tukstancius-euru-startuoliams

Visai sudomino tavo klausimas, tai užmečiau akį kaip tas avia.lt veikia.
 
Visų pirma, pabandžius JAVA ir JSoup, su kai kuriais puslapiais nėra problemų, pvz: https://avia.lt/pigus-skrydziai/ ištraukti skrydžius tereikia kelių eilučių:
 

Document doc = Jsoup.connect("https://avia.lt/pigus-skrydziai/").get(); Elements els = doc.select(".white_block > .smaller table div"); for (Element e: els) { System.out.println(e.text()); }
 
Dabar su paieškos puslapiu šiek tiek įdomiau - pažiūrėjus į jų dinamiškai gaunamus duomenis (chrome/firefox/opera: inspect element > network, filtruojam pagal XHR) ir atfiltravus visokį social ir trackingo šū** lieka jų kreipimasis į https://aviago.com.ua/includes/sr/get_offers.php, kuris pasirodo grąžina skrydžių duomenis json formatu! Pažiūrėjus užklausos formos siunčiamus duomenis, nieko ypatingo, tik galbūt session gali kelti problemų. Headeriai irgi neturėtų užkliūti. Taigi, permetam viską į bet kokį REST klientą (aš naudoju Postman, Chrome extension'ą) ir paleidžiam identišką užklausą su visais form parametrais. Viskas gražu, duomenys ateina ir be avia.lt pagalbos. Lieka session parametras, bet pabandžius be jo ir vėl viskas veikia:
 

 
Belieka peržiūrėti, kaip kainos atvaizduojamos tame json dokumente. Šiek tiek Ctrl+F ir galima susidaryti vaizdą:
 
flexibleOfferList.flexibleOffer turi duomenis apie pasiūlymus su kainomis, o pačiuose pasiūlymuose yra nuorodos į konkrečius skrydžius - flexibleOfferList.flexibleOffer.combinations.indexList laiko identifikatorius į sectorAvailabilityList.sectorAvailability.sectorAvailabilityId, kur laikomi tarpiniai skrydžiai.
 
Jei yra noro, galima viską susidėlioti į vietas (kelionės trukmę, skrydžių segmentus ir t.t.), o jei ne, tai išrūšiavus flexibleOfferList pagal kainą gaunam pigiausius skrydžius tai užklausai, o keičiant iata[1], iata[2], arrDate, depDate parametrus galima rasti viską, ko reikia.
 
Sėkmės scrapinant ;)

Visai sudomino tavo klausimas, tai užmečiau akį kaip tas avia.lt veikia.
 
Visų pirma, pabandžius JAVA ir JSoup, su kai kuriais puslapiais nėra problemų, pvz: https://avia.lt/pigus-skrydziai/ ištraukti skrydžius tereikia kelių eilučių:
 

Document doc = Jsoup.connect("https://avia.lt/pigus-skrydziai/").get(); Elements els = doc.select(".white_block > .smaller table div"); for (Element e: els) { System.out.println(e.text()); }
 
Dabar su paieškos puslapiu šiek tiek įdomiau - pažiūrėjus į jų dinamiškai gaunamus duomenis (chrome/firefox/opera: inspect element > network, filtruojam pagal XHR) ir atfiltravus visokį social ir trackingo šū** lieka jų kreipimasis į https://aviago.com.ua/includes/sr/get_offers.php, kuris pasirodo grąžina skrydžių duomenis json formatu! Pažiūrėjus užklausos formos siunčiamus duomenis, nieko ypatingo, tik galbūt session gali kelti problemų. Headeriai irgi neturėtų užkliūti. Taigi, permetam viską į bet kokį REST klientą (aš naudoju Postman, Chrome extension'ą) ir paleidžiam identišką užklausą su visais form parametrais. Viskas gražu, duomenys ateina ir be avia.lt pagalbos. Lieka session parametras, bet pabandžius be jo ir vėl viskas veikia:
 

 
Belieka peržiūrėti, kaip kainos atvaizduojamos tame json dokumente. Šiek tiek Ctrl+F ir galima susidaryti vaizdą:
 
flexibleOfferList.flexibleOffer turi duomenis apie pasiūlymus su kainomis, o pačiuose pasiūlymuose yra nuorodos į konkrečius skrydžius - flexibleOfferList.flexibleOffer.combinations.indexList laiko identifikatorius į sectorAvailabilityList.sectorAvailability.sectorAvailabilityId, kur laikomi tarpiniai skrydžiai.
 
Jei yra noro, galima viską susidėlioti į vietas (kelionės trukmę, skrydžių segmentus ir t.t.), o jei ne, tai išrūšiavus flexibleOfferList pagal kainą gaunam pigiausius skrydžius tai užklausai, o keičiant iata[1], iata[2], arrDate, depDate parametrus galima rasti viską, ko reikia.
 
Sėkmės scrapinant ;)

Radau gan įdomų straipsnį, kuris šiek tiek remiasi Žako Fresko teorijomis bei pastebėjimais. Manau, jog bent keliems iš forumiečių bus įdomu skaityti ir pasvarstyti šia tema.
 
Taigi, ar kada bandėte į savo ar kitų gyvenimą pažvelgti iš “aukščiau”? Įsivaizduoti, kad pasaulis – tai tiesiog didelė žaidimų lenta, kurioje jūs bandote kažką laimėti? Aš pabandžiau ir pašiurpau mūsų realybės iliuziškumu. Pasirodo, nėra jokios realybės. Tai tik itin tobulo žaidimo sukurta iliuzija. Bet užbėgu įvykiams už akių. Pradžiai norėčiau pakalbėti apie tendenciją, kurios mes niekaip nepastebime…
 
Žaidimai, žaidimai. Stalo, lauko, virtualus, socialiniai, sekso – kokių tik pageidausite. Panagrinėjus žmogaus gyvenimą, atrodo, kad visas jo gyvenimas – tai tik daugybė įvairiausių žaidimų, kuriuos jis žaidžia vienu ar kitu tikslu. Ir kuo toliau mes judame, tuo vis įdomesnius ir keistesnius žaidimus žmogus sukuria. Turbūt, tiesiogiai, tai suprantama. Bet pažvelkime, kiek yra dalykų gyvenime, kurių mes nevadiname žaidimais. Šeima, vaikai, darbas, visuomenė, civilizacija… Retas, kuris pasakys, kad tai žaidimas. Daugumai – tai tikrų tikriausia realybė ir joks vaikiškas žaidimas. O kas jei jie klysta? Kas, jei viskas, kas mus supa yra tik vienas didelis žaidimas? Žaidimas vardu realybė, vardu gyvenimas. Suprantu, stiprus pasakymas. Prieš šimtmetį, už tokio lygio pasisakymus, tiesiog sudegindavo ar akmenimis užmėtydavo. Mūsų laikai šiek tiek tolerantiškesni. Gausi vieną kitą išpeikimą ir tuo viskas pasibaigs.
 
Vienaip ar kitaip, aš tokį klausimą nebijau užduoti. Nebijau paklausti: ar gyvenimas ir viską ką mes darome kartais nėra žaidimas, kurio taisyklių mes visiškai nežinome ir net nenorime žinoti? Nors esu dar pakankamai jaunas ir su nedideliu bagažu patirties, tačiau niekaip negaliu sutikti su visų taip suprantama realybe. Tokį nesutikimą aš galiu pagrįsti (bent jau sau).
 
Pirmas ir labai svarbus klausimas yra, kas leidžia daryti net tokią prielaidą, kad mūsų egzistuojama realybė yra tik vienas didelis žaidimas? Fantastikos, filmų ir animacijos mėgėjams į pagalbą ateina žymūs kūriniai, tokie kaip “Ghost in the shell” ar “Matrix”. Ten kalbama apie tai, jog mes išties gyvename virtualiuose pasauliuose sukurtuose dirbtinio intelekto. Apie tai nesiplėsiu, tačiau tuo noriu pasakyti, kad nors tai ir fantazijos vaisius, bet jis turi labai gilią prasmę. Tik viskas daug paprasčiau. Nėra jokių piktų robotų. Kam dar kartą perkurti tai, kas jau tobulai sukurta? Gyvenimas, juk tėra ištisas žaidimas…
 
Tačiau grįžtant prie prielaidos egzistavimo galimybės. Ar jums neatrodo keista, kad kažkodėl žaidimai, o šiuo žodžiu turiu omenyje bet kokią veiklą, kuri suteikia pageidaujamą rezultatą, yra itin trokštamas dalykas? Faktiškai viskas, ką žmogus daro yra orientuota į kuo didesnių, įdomesnių žaidimų sukūrimą? Vieni tai gali vadinti pramogomis, kiti technologiniu progresu, bet absoliučiai viskas, ką žmogus daro, tėra bandymas žaisti įvairius žaidimus ir taip patirti malonumą. Nenoriu to suprimityvinti iki kompiuterinių žaidimų lygio, bet būtent jie yra idealus pavyzdys, kaip žmonės stengiasi pabėgti nuo realybės. Ir ne tik jie. Imkime fantastikos ir fantazijos kūrinius. Knygos, filmai, animacija. Atrodo, kad viskas kas yra daroma yra daroma, kad sukurti kuo realistiškesnį žaidimą. Ir nebūtina taip toli bėgti į fantazijos pasaulius. Muilo operos, realybės šou, net siekis sukurti šeimą tėra noras pažaisti tuos smulkius žaidimus.
 
SUB ŽAIDIMAI
 
Aš niekaip negaliu atsistebėti, kiek išties žmogus įdeda pastangų kurdamas ir tobulindamas žaidimus. Toli žvalgytis nereikia, pažiūriu į savo gyvenimą ir matau, kad darau lygiai tą patį. Bet tada kodėl, vieniems tai sekasi geriau, o kitiems prasčiau? Nors ne. Taip galima teigti tik žiūrint iš šono. Išties, nežinau ar šiame pasaulyje yra žmonių, kurie žaidžia gyvenimą. Vietoj to, dauguma bėga į primityvesnius ir paprastesnius žaidimus. Galbūt, mums per sunku žaisti gyvenimą? Geras klausimas, kuris reikalauja atskiro panagrinėjimo. Bet apie tai kiek vėliau. Noriu užakcentuoti prielaidos egzistavimo galimybę. O su ja yra taip, kad ji nei įrodoma, nei neįrodoma. Paprastam žmogui tai atrodo neįtikima ir nelogiška. Ir nesistengsiu to įrodinėti, tačiau galiu pasakyti, kad pasigilinus į kvantinės ir teorinės fizikos pasaulį, tai tampa bauginančiai realu. Yra net teorijų, kurios tvirtina, kad realybė yra tokia, kokia ją susikuri. Ji nėra kažkas bendra ir visiems vienodo. Bet paliksiu tai fizikams nagrinėti. Geriau panagrinėkime paraleles.
 
Kuo skiriasi gyvenimas nuo žaidimo? Paprastumo dėlei nuo šiol žaidimu vadinsiu virtualios realybės simuliatorius. T.y kompiuterinius žaidimus. Kuo ji skiriasi nuo realybės? Bet kuris sveiko proto žmogus iškart pasakytų, kad tai, kas vyksta žaidime, tėra skaitmeninė informacija. Jokio lytėjimo, jokio skausmo, jokios atsakomybės ir, beabejo, jokios mirties. Viskas čia suprantama. Bet ar tai tikrai validus argumentas? Taip, šiuo metu yra taip, bet, galbūt, tik dėl to, kad mūsų technologijos dar nesugeba perteikti tokio lygio realistiškumo? Kokie dar argumentai gali būti lyginant žaidimą su gyvenimu? Asmeniškai, man sunkoka sugalvoti, nes viskas atsiremia į technologijas. Tai jei (kai) mes pasieksime tokį technologijų lygį, kad galėsime visų 100% pasinerti į virtualią realybę – kas atskirs, kas tikra, kas ne? Aha! Tikiu, kad kažkam kilo mintis: “Aš žinosiu, kad tai netikra”. Žinosite? O ar tikrai? Ir dar svarbesnis klausimas: Ar norėsite žinoti?
 
Štai čia ir prasideda linksmybės, jei atvirai. Kartais net pats painiojuosi apie tai galvodamas. Įsivaizduokime naujausios kartos žaidimą su fantastiniu pasauliu, personažais ir galimybėmis. Jaunoji karta tokius žaidimus greitai pamėgsta ir žaidžia valandų valandas. Tai vadinami MMORPG. Juose simuliuojama kone viskas. Nuo kasdieniškų dalykų, kaip apsirūpinimas maistu, iki personažo asmeninių įgudžių tobulinimo ir įspūdingų kovų su išgalvotais monstrais ar kitais personažais. Tai yra žaidimas. Žmonės tą supranta ir žaidžia. Nors būna atvejų, kai žaidėjai tiek į tai pasineria, jog praranda kontaktą su “realiu” pasauliu. Pastebėkite kabutes “realiu”. Taip sakau todėl, kad visgi negalima teigti, jog viena yra tikrai realu, o kita ne.
 
O dabar kas yra gyvenimas? Gimimas (naujo personažo sukūrimas), augimas, mokymasis (personažo tobulinimas), darbas (apsirūpinimas reikmėmis žaidime), pramogos (pvz. kovos žaidime), tobulėjimas (žaidimo įvaldymas). Panašumas juk akivaizdus. Žinoma, jau girdžiu kažką sakant, žaidime nėra mirties ir nėra atsakomybės, todėl tai ir yra žaidimas. O ar tikrai? Atsakomybė tikrai yra ir gana rimta. Ją susikuria patys žaidėjai. Visur yra savos taisyklės. Ir jei nenori pasitraukti iš žaidimo ar būti išmestas – privalai jų laikytis. Taip pat, kaip ir gyvenime. Kas dėl mirties klausimo… Štai čia yra dar linksmiau ir baisiau.
 
Žaidime fiziškai nemirsi. Ir netgi virtualiai nemirsi. Dažnai žaidėjui suteikiama galimybė pakartoti viską nuo ankstesnio taško ar atgimti. Ir viskas tampa daug paprasčiau. Tačiau, išties dideli žaidimų fanatikai labai mėgsta vieną galimybę. T.y pasirinkti, kad personažas gali mirti tik vieną kartą. Po to, vėl viską reikia pradėti iš pradžių. Nieko neprimena? Man, šiek tiek mūsų gyvenimą… Bet visgi dar yra skirtumas, kad žaidime žinai, kad mirsi ir galėsi iš naujo pradėti, o gyvenime – mirties bijo visi, nes nežino, kas bus po jo. Religija tikina, kad yra pomirtinis gyvenimas, kad yra atgimimas, mokslas to įrodyti negali. Kiti mano, kad miršti ir viskas, nieko iš tavęs nelieka. Kad gyvenimas yra tik vienas. Daugybė žmonių, daugybė požiūrių. Tačiau čia aš pastebiu dar vieną įdomų momentą. Kaip ir minėjau anksčiau, mūsų sukurti žaidimai yra itin primityvūs. O dabar nors akimirkai įsivaizduokime, kad gyvenimas, tai išties žaidimas. Bet to negana, įsivaizduokite, kad esate ne naujas žaidėjas, o jau ne kartą žaidęs. Dabar sau nuoširdžiai atsakykite į du klausimus: ar norėsite žinoti, kad jau žaidėte? Ir ar norėsite žinoti, kad mirtis, tai nėra žaidimo pabaiga? Bet kuris užkietėjęs žaidimų fanatikas pasakytų, kad jokiais būdais. Tai iškart sumažintų visą įdomumą, nes jau žinotų daugybę dalykų, o žaidžiant žinant, kad nemirsi, tiesiog neįdomu. O kartoti žaidimą tuo pačiu scenarijumi ir žiniomis yra mažų mažiausiai įdomu ir retas, kuris tai daro.
 
Skamba neįtikinamai? Manote, kad norėtume viską žinoti? O tada kam taip suprimityvinti tobulą žaidimą, kurį vadiname gyvenimu? Jei tobulas žaidimas – tobulai ir žaiskime? Suprantu, kad mintis tiesiog “nupučia”. Tai, ką aš matau savo akimis, yra visiškas tobulo žaidimo ignoravimas ir žaidimas primityvesniais variantais. Tikiu, kad jaunesnioji karta mano mintį pagauną. Vyresniems, nemačiusiems arba mažai mačiusiems virtualaus pasaulio, turbūt sunku suprasti. Galbūt, vėliau, man pavyks išplėtoti mintį ir jiems suprantama kalbama. Sekanti man įdomi tema – sub žaidimai.
 
O KAS JEIGU?
 
Jaučiu, kad jums kirba mintis apie tai, kad jei mes priimtume gyvenimo kaip žaidimo teoriją, kas būtų toliau? Kaip viskas yra? Kodėl mes čia? Ką pasirinkome pažaisti? Į šį klausimą norėčiau atsakyti nukeldamas jus į beribę erdvę, kurioje jūs esate ir viskas, ir niekas, ir vieną ir daugybę, kurioje esate absoliutas. Įsivaizduokite, kad iš visų pusių jus supa žvaigždės. Jus galite pavirsti į ką norite, galite būti kur norite, kaip norite. Jokių ribų. Staiga priešais jus atsiranda mūsų planeta – Žemė. Atminkite, kadangi esate absoliutas, jus negalite nieko pajausti, patirti. Jus negalite vertinti, nes jūs neturite atskaitos taško. Jūs tiesiog egzistuojate ir turite visas įmanomas žinias apie mus supančią erdvę. Jums pavaldi tiek materija, tiek erdvė.
 
Ko jūs tada norėtumėte? Iš principo, aš piešiu jums Dievo vaizdą. Galite daryti bet ką, visiškai bet ką. Bet ar matote ko trūksta? Neapsunkinsiu jums galvos: jums trūksta potyrio. Kas iš to, kad jūs viską žinote ir viską galite, jei jūs negalite to patirti ir įvertinti? Ir tai suprantama, juk jūs – absoliutas. Kaip patirsite džiaugsmą, be skausmo? Kaip patirsite meilę be neapykantos? Kaip jausite juoką, jei nebūsite verkę? Pagaunate mintį? Jums reikia santykinumo. Ir tada tampa aišku, kodėl šalia absoliuto atsiranda santykinimumas. T.y. mūsų pasaulis, mūsų žaidimas. Ir jis nėra vienintelis galimas, tik vienas iš begalybės. Jūs pasirenkate, kokio norite ir ką norite patirti. Ir įsikūnijate. Žaidimo terminais – pradedate naują žaidimo partiją. Jūsų fizinis kūnas – tai personažas, su kuriuo pasirinkote patirti tai, ką žinote. Tačiau jūs žinote, kad norint patirti, jūs turite viską pamiršti, kitaip patirtis nebus tikra ir stipri. Jūs savo noru atsisakote visko, ką žinote ir atsiduodate santykinimumo pasauliui. Jūsų tikslas ateinant į santykinumo pasaulį – patirti ! O ką patirti – jau kiekvieno žaidėjo klausimas. Ir jis labai svarbus. Tik mūsų taip mylimas sub žaidimas trukdo į jį atsakyti. Kas gi šiais laikais sau beužduoda klausimą, ką jis čia veikia? Ir kokiu tikslu čia atėjo?
 
Tai štai, jums šiokia tokia vizija. Ir kas pasakė, kad tai nerealu? Jei mūsų protas sugebėjo tai sugalvoti, vadinasi tai jau yra realu. Nėra nieko nerealaus, nes mintis – materiali. Tai tik suvokimo ir laiko klausimas. Kas prieš 30 metų būtų pasakęs, kad šiandien mes žaisime tokius realius kompiuterinius žaidimus? Ogi niekas. Tai atrodė nerealu. Kas patikėjo, kad Žemė sukasi aplink Saulę, Koperniko laikais? Kas tikėjo, kad gerbiamas seras A.C. Klarkas sugebės savo fantastinėmis knygos išpranašauti tiek ateities technologijų? Tiesiog, nėra negalimo dalyko. Bet kartu ir yra, nes viskas yra santykinume.
 
Šia žaidimo tema galima plėstis ir plėstis. Ir stengsiuosi tai daryti, nes man tai įdomi ir perspektyvi tema. Juolabiau, kad vadovaujantis tokia logika, galima pasiekti tikrai didelių dalykų. Sutinku, persilaužti itin sunku. Iš savęs žinau. Bet netgi ir mažyčiams gyvenimo dalykams pritaikius tokį mąstymo modelį, viskas tampa daug paprasčiau. Čia, taip pat, galima paminėti dar vieną labai didelį žaidimo teorijos privalumą – tai NPC (non playable characters). Išvertus tai reiškia, kad tam žaidėjai visi kiti – tai tarsi statistai ir niekieno “nevaldomi”.
 
Tai reiškia, jog žaidime tik tu esi vienintelis realus personažas. Visi kiti – pagalbiniai. Turėjo nuskambėti labai egoistiškai. O taip ir yra. Nes šios idėjos pagrindas – aš esu pasaulio centras. Tai yra, kiekvienas žmogus žaidėjas šiame pasaulyje, o kiti žaidėjai yra tarsi nežaidžiami personažai, kurie papildo jį. Pritaikius multi dimensijų teoriją, tai tampa gana logiška. Nes jei žmogus gali rinktis įvykių baigtį, o kitas žmogus gali rinktis kitą įvykių baigtį – jos niekada nesusikirs, nes tiesiog tai įvyks skirtingose visatose (dimensijose). Tikiu, kad painu tai suvokti. Bet gerai pagalvojus, tai paprasta. Kiek žmonių, kiek jų pasirinkimų – tiek visatų. O tai reiškia vieną – būti egoistu ir savanaudžiu nėra blogai. Kaip tik, būti ne ego centrišku ir nuolankiu kitų tarnų – yra žaidimo galimybių neišnaudojimas. Tu, žmogau, esi su sąmonę ir tai suvoki. Kodėl ja nesinaudoti? Kodėl padaryti iš savęs statistą? Atėjai pažaisti – tai žaisk. Skamba gana žiauriai, bet tame nėra jokio žiaurumo. Imkime bet kokį žaidimą vaidmenimis. Tavo personažas keliauja po pasaulį ir su juo santykiauja: kalbasi su NPC, kovoja. Žodžiu – žaidžia. Ir kas dabar būtų, jei jis imtų vykdyti tai, ką jam sako NPC? Arba net kiti žaidėjai? Ar kartais žaidimas nepasidarytų nuobodus? Juk žaidimų idėja – veiksmų laisvė.
 
Kai kas gali imti samprotauti, kad tokia logika remiantis nebeliktų jokios moralės, sąžinės, atsakomybės ir viskas tiesiog sugriutų. Prasidėtų nusikaltimai, žudynės ir panašiai. Leiskite paklausti, o dabar tai nevyksta? Arba geriau paimkime tai iš kitos pusės. Tu esi žaidėjas. Žaidi ir darai taip, kad tau geriau būtų. O tada ar tau būtų GERAI, jei tu nužudytum ar pasinaudotum kitu? Abiem atvejais – tai tavo pasirinkimas. Svarbiausias dalykas – kad tau būtų gerai. Žinoma, galima galvoti, kad atsiras kitų, kurie darys blogai tavo atžvilgiu, bet argi čia ne paradoksas? Juk žaidimai visada atkuria gėrio ir blogio kovą. Ir visiškai nesvarbu kokio formoje tai vyksta…
 
Jau girdžiu sakant “sugriūtų mūsų taip ilgai vystytą civilizaciją”. Atsakysiu į tai pacituodamas jums vieno Amerikos čiabuvio žodžius:
 
“Prieš ateinant mūsų baltiesiems broliams mes neturėjome kalėjimų, nes neturėjome nusikaltėlių. O nusikaltėlių negali turėti neturėdamas kalėjimų. Mes neturėjome nei spynų, nei raktų ir todėl neturėjome vagių. Jei žmogus buvo vargšas ir neturėjo arklio, pastogės ar užkloto, kas nors jam tai duodavo.
 
Mes buvome perdaug necivilizuoti, kad suteiktume vertę asmeniniams daiktams. Mes norėjome turėti daiktus, kad galėtų juos kam nors duoti. Mes neturėjome pinigų, todėl žmogaus vertė nebuvo jais matuojama. Mes neturėjome rašytinių įstatymų, teisėjų, politikų, todėl negalėjome sukčiauti.
 
Mes buvome tikrai blogame kelyje, prieš ateinant baltajam žmogui, ir aš nesuprantu kaip mes galėjome išgyventi be paprasčiausių dalykų, kuriuos mums teigė, kad būtina turėti norint būti civilizuotu ir sukurti civilizuotą visuomenę…”
 
Šiek tiek ironijos ar ne? Tai ar tikrai neverta šio mūsų taip garbinamo sub žaidimo pakeisti į tai ką patys norime, o ne ką mums bando įteigti? Šiuolaikinis žmogus kabinasi paskutinio siūlo kai pradedama grasinti jo susiformavusiai pasaulėžiūrai ir gyvenimo sampratai. Štai todėl, kalbėdamas apie gyvenimo kaip žaidimo teorija, aš nesiekiu nieko įrodinėti. Kaip ir sakiau, tai nėra absoliuti tiesa. Tiesos išvis nėra. Kiekvienas ją supranta savaip. Čia gyvenimo suvokimo pasirinkimas. O geriausias pasirinkimas yra išties pradėti jį gyventi – žaisti.
 
Tik yra vienas yra bet… Jei pradėsi žaisti tikrąjį žaidimą. Beveik garantuotai iškrisi iš sub žaidimo Visuomenė. Šis sub žaidimas tiesiog nepakęs, kad pradėtum daryti ką nors kitaip nei jis reikalauja. Tai yra, jei pažeisi Visuomenės žaidimo taisykles, tave išmes iš žaidimo. Ir tai padarys ne kas kitas, o kiti jo žaidėjai. Taip tiesiog yra. Negali išsiskirti šiame žaidime, nes jei tai padarysi, iškart busi nušluotas. Todėl norint pradėti žaisti tikrąjį žaidimą, reikia turėti beprotiškai daug drąsos. Kuris dabar iš žmonių norėtų tapti visiškai atstumtas ir laikomas keistuoliu ar išvis bepročiu? Atsakymas paprastas – retas kuris, nes norime to ar nenorime mums labai svarbu įsikomponuoti į Visuomenės žaidimą. Statusas jame yra viskas. Nes be jo – game over.
 
PINKLĖS
 
Tarkime, kad jums tapo priimtina idėja, apie šiuos žaidimus ir kaip mes juos žaidžiame. Jūs panorote atsikratyti priklausomybės Visuomenės žaidimui. Kaip tai padaryti? Atrodo paprasta – spjovei į viską ir pradedi žaisti tikrąjį žaidimą – gyvenimą. Deja, taip tik atrodo. Kaip jau ir kalbėjau, Visuomenės žaidimas lengvai nepaleidžia.Teisingiau nepaleidžia be pasekmių. Įsivaizduokite, kas įvyktų jei staiga pradėtumėte nepaisyti Visuomenės sukurtų taisyklių. Jau pirmą dieną jūs būtumėte paskelbti jos priešu. Kalbu apie tokias visuomenės taisykles, kaip visuotinai priimtos moralės, etikos, kultūros normos. Kas būtų jei spjautumėte į viską ir išeitume nuogas į gatves? Policija iškart “supakuotų”. Nesakau, kad tai gerai ar blogai, bet tai jau yra pasirinkimas ir noras nepaisyti suformuotos pasaulėžiūros. Kitas “normalesnis” pavyzdys – atsisakote mokintis pagal jums siūlomas švietimo metodikas. Neturite jokio popierėlio, kuris liūdytų apie jūsų išsilavinimą. Kas tada? Ogi paprasta – jūs tampate visuomenei nereikalinga ir išnaudojama “mėsa”. Ir tik dėl to, kad atsisakėte elgtis pagal siūlomas taisykles. Iš esmės, Visuomenės to kaltinti negalima. Tai yra toks žaidimas su savomis taisyklėmis. Ir jūs turite rinktis ar jį žaisti ar ne. Žinoma, galite žaisti ir sukčiaudami, bet ir čia Visuomenė turi apsaugos mechanizmus. Tokius žaidėjus, gana neretai sučiumpa ir suteikusi sau pačiai įvairias galias, su žaidėju elgiasi kaip nori.
 
Bet yra dar toks dalykas kaip statusas ir įvaizdis. Be jo Visuomenės žaidime, iš principo, nieko nepasieksi. Ir, netgi, gerai pagalvojus šį žaidimą galima laimėti tik vienu būdu – sukūrus įspūdingą įvaizdį apie save. Manote išsigalvoju? Stebėkite verslininkus, žvaigždes, ir kaip jie save pateikia. Pažįstu ir tokių, ir tokių. Ir 99% jų sėkmės yra įvaizdis. Jie gali būti buki, ne itin turtingi, bet jei jie turės gerą įvaizdį kitų žaidėjų akyse – jie bus viršuje. Tai menas. Likusioji žaidėjų dalis bando nors dalinai tai atkurti. Jiems lygiai taip pat yra svarbus įvaizdis ir statusas. Todėl toks dalykas, kaip “neišsilavinimas” iškart yra traktuojamas kaip didžiausia nuodėmė. Nesvarbu, kad, galbūt, tas žmogus turi daug daug žinių už kitus. Niekam tai neįdomu. Įvaizdis – štai kas svarbiausia.
 
Ką aš noriu pasakyti? Ogi tai, kad neturėdamas statuso ir įvaizdžio tu, žaidėjas, šiame sub žaidime esi tiesiog “suvalgomas”. Visuomenė verčia kitus žaidėjus į tave žiūrėti kaip atmata, kuri niekam nereikalinga. Ir tai natūralu, nes tu nežaidi pagal tau primetamas taisykles. O šito labai bijo visi Visuomenės žaidėjai. Ir tai labai gerai pasireiškia tada, kai kažkas išdrįsta prabilti apie tai, kas nėra įprasta, arba apie tai, ką visi tyliai žino, bet nė vienas nesugeba garsiai ištarti. Visiems tai gerai žinoma ir su tuo susiduriama gana dažnai. Tiek mokslo pasaulyje, tiek religijos ar net kasdienybėje.
 
Kaip jūs manote sutinkamos naujos idėjos mokslo pasaulyje? Gausybė atakų ir bandymų paneigti. Ir kuo radikalesnė idėja, nors ir nėra nuneigiama, tuo aršiau ji puolama. Atrodo, kad visi įsitikinę dabarties “tiesa” ir nė už ką neįsileis naujų vėjų. Čia yra Visuomenės taisyklių pasekmė – žutbūt išlaikyti status quo.
 
O kas būna su tuo vargšeliu žmogeliu, kuris vaikosi pačių radikaliausių idėjų? Jis greitai tampa atskirtuoju, nepageidajamu, juoda avimi tarp baltų bandos. Taip veikia Visuomenės taisyklės. Vaikystėje tai ypač akivaizdu. Jei vaikas kažkiek kitoks negu kiti: ar mąstymu, ar išvaizda. Jis labai greitai tampa atstumtuoju. Sakote, kad čia tik vaikai taip elgiasi? Suaugę žmonės elgiasi protingiau? Nustokime sau meluoti. Taip nėra. Netgi dar akivaizdžiau. Tiesiog pasikeičia įvertis tų dalykų, pagal kuriuos nurašome žmones į keistuolius ir bepročius.
 
Kas to pasekoje įvyksta? Totalus Visuomenės žaidimo pralaimėjimas. Prarandamas įvaizdis, statusas. Nors žaidėjas ir suteikia sau minties laisvę ir pradeda į viską žiūrėti kitaip, pralaimėjimas Visuomenėje, jam stipriai suriša rankas. Juk gyventi tai reikia. O jei tu nepageidaujamas jos narys? Iš kur maisto gausi? Vogsi? Visuomenė to nepakęs. Viskas suprantama. Tiesiog kalbu apie problemą, kad norint nustoti žaisti Visuomenę, reikia turėti labai daug drąsos, nes tada prarandama viskas, kas buvo įprasta. Ar kuris iš mūsų tai išdrįstume patys padaryti? Ne. Niekados. Prie to mus priveda kiti dalykai. Vienas iš jų atstumimas dėl prigimtinių savybių, o kitas – dėl stipraus šoko ar nutikimo gyvenime.
 
Dėl pirmojo tai viskas paprasta. Susiformuoja netipinis mąstymo ir elgsenos modelis ir natūraliai iškrentama iš Visuomenės žaidimo. Tik ne visada tai būna į naudą. Kartais taip norima sugrįžti atgal į šį žaidimą, kad imamasi kardinalių priemonių, o tai tik arba dar labiau pablogina situaciją arba išties pavyksta tai padaryti. Kiek tai gerai ar blogai – spręsti neapsiimsiu. O štai antrasis variantas yra greitesnis, bet ir efektyvesnis. Dažnai, mirties slenksčio akivaizdoje, žmoguje staiga atsiveria visai kitas mąstymas. Jis tarsi pabunda. Pradeda peržiūrėti savo gyvenimo vertybes. Pradeda bandyti išsivaduoti iš Visuomenės kasdienybės, užduoti klausimus, kurie verčia ilgai ir rimtai susimąstyti. Tada iš Visuomenės žaidėjo gimsta tikrojo gyvenimo žaidėjas. Žinoma, taip būna ne visada. Bet esu matęs realius pavyzdžius, kuriems šokas tarsi prikelia į naują gyvenimą. Jie išsivaduoja nuo kasdienybės, nuo to niekur nevedančio sub žaidimo – Visuomenė.
 
Bet kad ir kaip pažiūrėsi ir kad ir kaip bandysi užbaigti šį žaidimą, vistiek susidursi su ta pačia problema – įvaizdžio ir statuso problema. Tai žmonėms tiesiog įaugę į kraują. Ir net jei kas teigia, kad jam nesvarbi kitų nuomonė – jis meluoja. Norime ar nenorime, tai mums svarbu. Kitaip negalėtume gyventi šioje visuomenėje. Taip tiesiog yra.
 
Ir nors aš rašau apie šią žaidimo koncepciją, aš vistiek nesugebu atsikratyti Visuomenės pančių. Tai yra sunku, kai visą gyvenimą augi vienam žaidime, ir staiga jį reiktų užbaigti. O kas blogiausia – mes visi esamę jo apsėsti. Pabandykite jūs man atimti iš užkietėjusio kompiuterinių žaidimų žaidėjo jo mėgstamą žaidimą. Pamatysite kas bus… Tas pats ir mums. Ir nors, kaip ir sakiau, suprantu visą tai, ką čia dėstau, vistiek negaliu paimti ir viską spjauti. Nes aš toks pats šio sub žaidimo maniakas, kaip ir bet kuris iš jūsų. Tačiau, atminkite, niekas ir neliepia į viską spjauti iškart. Daugumai, tai fiziškai neįmanoma. Bet įmanoma tai padaryti ir neskubant. Ir čia į pagalba ateina NPC logika. Ją pritaikius, kad ir mažuose gyvenimo dalykuose, galima palengva išsimušti iš Visuomenės žaidimo.
 
Realus pavyzdys. Jums reikia pakalbėti konferencijoje. Pripažinkime, dauguma žmonių turi scenos baimę. Tačiau tuo metu pabandžius įsivaizduoti, kad jūsų klausosi NPC, kurie realiai neturi įtakos jūsų gyvenime, jums bus daug paprasčiau. Kas jie tokie? Statistai. Viskas tuom pasakyta. Žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti. Bet pabandžius tikrai patirsite įdomių dalykų. Kažkada, vienoje situacijoje, taip pagalvojęs, pradėjau šypsotis iš absurdiškumo, kad anksčiau to nedariau. Viskas tapo žymiai lengviau. Ir čia tik vienas pavyzdys. Svarbu tiesiog reikiamu momentu save pagauti, kada naudinga yra įjungti žaidimo mąstymą. Ir jei tai pavyks, toliau situacija klostysis tik į gerą.
 
VALDYTOJAI
 
Kiekvienas žaidimas turi turėti žaidimo valdytojus arba kitaip tariant prižiūrėtojus, kurie sužiūrėtų, kad būtų tvarka. Tačiau, Visuomenė yra toks unikalus žaidimas, kuriam jų nereikia. Patys žaidėjai juos susikuria. Per tiek tūkstantmečių, tai tapo kone tobula. Kažkada buvo vergovės laikai, tada sistema dar nebuvo tobula. Prižiūrėtojų reikėjo. O dabar viskas daug paprasčiau. Sub žaidimas ištobulėjo tiek, kad sugebėjo žmonėms suteikti laisvę. Teisingiau – iliuzinę laisvę. Žaidėjams buvo pakištos siekiamybių idėjos, kurios visiškai nutolino nuo tikrosios laisvės troškimo. Įvairūs materialiniai dalykai ir pramogos – štai mūsų žaidimo siekiamybės.
 
O kam reikia prižiūrėtojų “laisviems” žmonėms? Žinoma, kad nereikia. Jie niekur nebėgs. Praeitame skyriuje kalbėjau apie pinkles. Štai jums tobulas mechanizmas, kurio dėka nereikia jokių prižiūrėtojų. Tai padaro patys žaidėjai.
 
Dauguma žmonių įsivaizduoja ir tiki, kad už visko slepiasi pikti dėdės, kurie valdo visą žmoniją. Žinoma, taip patogiau, nes galima besti pirštu. O kai jiems pasakoma, kad jie patys save valdo ir laiko uždarę kalėjime – jie netiki. Tai vėlgi Visuomenės žaidimo pasekmės. Žaidėjams įteigta, kad viskas turi vykti struktūrizuotai ir kontroliuojamai. Taip nėra. Ir nereikia kad būtų. Bet kuris ekonomistas pasakytų, kad makro procesų tiesiogiai kontroliuoti neįmanoma ir nereikia. Tereikia taisyklių rinkinio, kurių dėka “traukinys nenuriedėtų nuo bėgių”. Manote su mūsų gyvenimu kitaip? Ir Visuomenė pažengė dar toliau. Ji leido mums paties tobulinti tas taisykles. Mes tarsi gavome laisvę viską keisti į ką norime. Bėda tik ta, kad mes norime viską keisti ta kryptimi, kurios siekia Visuomenė. O ar tai gerai ar blogai – jau nebesvarbu. Kaip ir sakiau – “tobulas” žaidimas.
 
O mūsų laikais, demokratijos laikais vis dažniau išlenda šio sub žaidimo galimybės akivaizdumas. Kada paskutinį kartą masių sprendimas buvo bent jau kažkiek teisingas? Dabar netgi labai dažnai galioja principas, kad beveik niekada nebūna tiesos. Kodėl? Todėl, kad masėmis lengva manipuliuoti. Tai dar viena žaidimo prižiūrėjimo sistemos galimybė. Tereikia žinoti kaip tai daryti. Ir tam net atskiras mokslas yra ! Argi ne puikus šis žaidimas? Save koreguojanti sistema, bet koreguojanti tik sau į naudą. O mes tapome savo sub žaidimo auka. Skamba drąstiškai – tikiu. Greičiausiai daugumai skaitančių, net sunku susitaikyti su mintimi, kad Visuomenė – tai tik dirbtinų taisyklių visuma, kurią sukūrėme patys ir dabar ji jau valdo mus.
 
Ir visgi, aš nesistengiu nieko įrodyti. Apie šį reiškinį jau iki manęs kalbėjo šimtai ir tūkstančiai žmonių. Gal naudojo kitokią formą, gal kalbėjo švelniau ar griežčiau – esmės tai nekeičia. Mes įtraukti į šį žaidimą, o kai mums jame nesiseka – ieškome kaltų. Kol galiausia prieiname iki įvairiausių sąmokslo teorijų ir beviltiškai bandome pakeisti viską į “gerą”. Tuo pačiu nesuvokdami, kad tik padedame žaidimui. Visi “pasaulio gelbėtojai” yra tarsi sistemos balansuotojai. Jei prisimenate, kalbėjau apie santykininumą. Ir jis puikiai tai įrodo. Yra kas bando išsaugoti status quo, ir yra, kas žutbūt bando jį nutraukti. Taip ir vyksta nuolatinis balansavimas. Čia kaip Matricos filme, kas žiūrėjo.
 
Štai jums beprotiška idėja – o kas jeigu staiga dingtų visi “gelbėtojai”? Kas būtų? Gal netyčia visas šis užsuktas sub žaidimas paimtų ir baigtųsi? Tiksliai niekas negali atsakyti. Gal atsirastų kitas svertas? Todėl visiškai nėra prasmės galvoti apie visišką sub žaidimo sustabdymą. Tai tik leis jam toliau gyvuoti.
 
Tačiau grįžkime prie pradinės idėjos apie prižiūrėtojus. Ar jų tikrai nėra? Paskutiniu metu paplitęs piramidės principo taikymas hierarchiniame žmonių susiskirstyme, kurio dėka vis norima besti į keletą asmenų, kurie atsakingi už visas pasaulio nelaimes ir problemas. Ir net jei yra tokie asmenys, kurie gali įtakoti labai daug, jie patys to net nesupranta. Tai žaidimo taisyklių rezultatas ! Šis žaidimas yra save balansuojantis mechanizmas, todėl ten kur yra daug ir su mažai teisių, turi būti ir mažai su daug teisių ir galimybių. Ir per visą žaidimo tobulėjimo istoriją šioje vietoje beveik niekas nesikeitė. Galbūt, keitėsi tik to pasiskirstymo akivaizdumas, ir žmonės keitėsi sluoksniais, bet galutiniame rezultate vistiek viskas išliko taip pat. Todėl, dar kartą sakau, nėra prasmės badyti pirštais į kitus šio žaidimo žaidėjus. Tiesiog jie yra ten kur yra. O jūs esate ten kur jūs esate. Ir jei išties jums pradeda rūpėti kaip čia pagaliau atsisakius Visuomenės žaidimo, tam yra daugybė būdų. Kai kuriuos iš jų pateiksiu ateityje, tačiau galiu pasakyti, kad tam yra daugybė literatūros ir kiekvienas būdas kiekvienam iš mūsų yra mažiau ar daugiau patrauklus. Tereikia pasirinkti. Nėra vieno galimo varianto.
 
Žymus Nobelio laureatas Noamas Chomskis yra pasakęs: “Visi susirūpinę terorizmo sustabdymu. Štai labai paprastas būdas tai padaryti: nustokite jame dalyvauti”. Šią frazę galima pateikti ir mano aptariamam dalykui: Visi nori pakeisti Visuomenę. Štai labai paprastas būdas tai padaryti: nustokitę ją žaisti”. Argi ne paprastai skamba tai? Tiesiog paimti ir nustoti. Bet kaip ir ne kartą sakiau, nėra viskas taip paprasta. Žmogui reikia atsisakyti daugybės Visuomenės sugalvotų ir primestų normų, dogmų, taisyklių. Iš esmės reikia išvalyti visą protą norint pasiekti pastebimų rezultatų. O kaip tai padaryti – didelė dilema. Negana to, kad reikia dar ir panorėti – taip pat, reikia ir milžiniškų pąstangų. Ypatingai mąstymo procese.
 
Kodėl būtent mąstyme? Todėl, kad mes esame įtikinti, jog viskas kas yra tikra turi būti tiksliai apibrėžiama ir nusakoma. Mums reikia “pačiupinėti”, kad galėtume tai pripažinti. Todėl ir badome pirštais į piktus dėdes. O žinote, koks yra pats sunkiausias darbas žmogui? Ogi mąstymas? Ne, ne tas kasdieninis ar tikslinis, užduočiai atlikti. Atviras, “out of the box”, gyvenimo prasmės mąstymas. Štai kur beveik visi palūžta. Nes tai beprotiškai sunku. Mūsų to niekas nemokino. Nei tėvai, nei mokykloje ar universitete. Kaip tik, visą tai buvo slopinama tiksliai apibrėžiant kaip turime mąstyti. Visuomenė augina sau paklusnius žaidėjus, ir tai yra natūralu. Jei staiga visi pradėtų į viską žvelgti kitaip, šiam sub žaidimui galas. Jei nesutinkate su tuo, pabandykite kasdien nors 15 min skirti tokiems klausimams: kas aš esu? Koks mano tikslas? Kam aš čia? Ir jei sugebate į tai atsakyti, pagalvokite dar kartą. Ir dar kartą. Ar sugebate tai pagrįsti natūraliais dėsniais, o ne Visuomenės sugalvotais? Ar jums išties jie tenkina ar tiesiog nebenorite apie tai galvoti?
 
Atrodo kas čia sudėtingo ar ne? Gerai, pagalvokite tai kasdien savaitę, dvi savaites, mėnesį ar net metus. Ir tada palyginkite savo mąstymą prieš ir po. Skirtumą pajusite tikrai.
 
ATSIRIBOJIMAS
 
Kadangi jau prabilau šiek tiek apie tai, kaip galima būtų pradėti išsivaduoti iš šio žaidimo. Štai dar vienas būdas, kurį aptarsiu plačiau. Tai yra atsiribojimas. Klausiate koks? Koks tik norite, bet pradėsiu nuo atsiribojimo nuo informacijos, kuri pateikiama masėms. Taip, būtent – žiniasklaidos. Tai idealus būdas kontroliuoti žmogaus protą. Kodėl? Tuoj papasakosiu.
 
Bet akimirkai grįžkime prie vienos iš teorijų, kad mus valdo pikti dėdės. Dažnai yra teigiama, kad tai pavyksta todėl, kad jie žino daugiau už mus ir laiko didžiąją dalį žmonijos gilioje tamsoje. Dalinai su tuo sutinku. Neišprususį žaidėją žymiai lengviau manipuliuoti. Daug kas tai patvirtins. Bet ar tikrai didesnis informacijos kiekis leis jam lengviau irtis šiuo Visuomenės žaidimu? Atrodytų logiška, bet yra vienas didelis bet – filtrai ! Kas tie filtrai? Tai kruopščiai, bet nesąmoningai atrinkta informacija ir jos perteklius. Patys pagalvokite, kas iš tos informacijos jei jos turite begalę, bet ji yra išrinkta ir pateikta tik tokiu ir ne kitokiu būdu. Galite būti vaikščiojanti enciklopedija ir vistiek nesugebėti padaryti elementariausių išvadų.
 
Sprendimas būtų patiems atsirinkti reikiamą informaciją. Bet ar tikrai toks noras išpildomas? Šiais laikais, logika, kad žmogus negali gauti informacijos jau nebegalioja. Ne viduramžiai visgi. Čia Visuomenės tobulėjimas. Informacijos bet kiek. Neužtektų šimto gyvenimo visą ją apdoroti. Štai kur labai gerai pasitarnauja švietimo sistema, žiniasklaida. Jau vaikystėje mums yra pateikiama informacija, kuri yra laikoma kaip “naudinga”. O ar tikrai ji naudinga? Ją formavo žmonės palaikantys Visuomenės žaidimo egzistavimą. Taigi ji tinkama tik žaisti šį žaidimą. Vadinasi, nors iš šono jaunas žmogus žino daug, išties jis žino tik tai, ką reiktų žinoti, būnant paklusniu sub žaidimo žaidėju.
 
Ir netgi kai žmogus užauga ir atrodo jau galėtų pats rinktis kokią informaciją, jis vistiek yra sėkmingai pumpuojamas įvairaus “šlamšto”, kuris iš jo daro paklusnų žaidėją. Žiniasklaida, čia pirmas ginklas. Ir kas įdomiausia, niekas specialiai (nors kartais ir taip būna) neatrinkinėja, ką rodyti ir ką rašyti, kaip teigia kai kurios sąmokslo teorijos. Tam nėra reikalo. Patys žmonės diktuoja, ką jie nori girdėti. Krizės, ligos, pedofilijos skandalai, politika, karai. Viso to trokšta patys informacijos gavėjai. Ir niekas net nepajaučia kaip iš to padaromi didžiuliai informacijos burbulai, kurie norom nenorom pripumpuoja smegenims, to burbulo egzistavimo metu, aktualią informaciją. Ir čia yra dar viena tendencija. Visi tie burbulai dažnai būna tik dviejų pusių. Už arba prieš, taip arba ne. Atrodo, kad griežtas pasirinkimas sukelia dar didesnį susidomėjimą. Žiniasklaida tuo ir naudojasi.
 
Bet dabar atsakykite sau, kiek ta informacija jums aktuali? Kiek laiko ji jums bus naudinga? Taip, ji verčia patirti tam tikras emocijas ir čia tobulai veikia Visuomenės manipuliavimo mechanizmas. Žmonės retai būna abejingi ir jei susikerta požiūriai tai jie patyria aibes emocijų. O ar tai kiek prisideda prie žaidėjo išprūsimo? Laikraščiai, žurnalai, televizija. Visi daro vieną ir tą patį – pateikia informaciją, kurią nori žinoti žmonės. O kodėl jie to nori? Taip įpratinti. Atimkite dabar iš kurio nors galimybę gauti tą informaciją. Galima sakyti – išprotės. Bet štai čia ir prieinu prie atsiribojimo temos.
 
Atsiriboti nuo bet kokios masinės informacijos – tai puikus būdas priversti smegenis dirbti kita linkme. Meskite į šalį laikraščius, žurnalus, televizija ir internetinius portalus. Jų informacija naudinga tik jūsų emocijoms, kurios dažniausiai būna neigiamos. O neigiamos emocijos, kaip žinote, trumpina gyvenimą. Pradėkite domėtis kitais dalykais. Tie, kurie išties jums yra naudingi. Aš nesiūlau atsisakyti visiškai nė vieno iš šių informacijos skleidėjų. Tiesiog tos dalies, kuri yra masiškai teikiama. Tai yra žiniasklaidos. Tai esu padaręs gana senai ir patikėkite, viskas žymiai lengviau. Nereikia be reikalo nervintis, koks pasaulis blogas, nereikia ginčytis. Gyvenimas išties prašviesėja. Geriau, atsiradusi laiką skirkite savo pomėgiams, o dar geriau, tiesiog, mąstymui.
 
Tai padarę, jūs greitai suprasite, kiek laiko sugaišdavote tam iš ko negaudavote visiškai nieko naudingo. Ir vietoj to, jūs išties galėsite pradėti judėti link mąstymo praplėtimo ir galbūt lengvesnio Visuomenės žaidimo atsisakymo. Žinoma, ne visiems vienodai tai padės. Todėl tai ką sakau tėra patariamojo tipo. Kiekvienas turi savaip rasti būdą, kaip sau padėti. Niekas už tai nepadarys. Ir skirtingai nei kiti įvairių teorijų skleidėjai, kurie sako, kad viską įmanoma pasiekti labai lengvai, kone per kelias minutes per dieną, aš sakau, jog tai bus sunku. Nes taip ir yra. Negalite dvidešimt, keturiasdešimt ar net šešiasdešimt gyvenimo metų taip paimti ir nušluoti. Jūs, kaip ir aš augote, Visuomenės suformuotoje aplinkoje. Visus mus mokino būti jos paklusniais nariais. Todėl negali taip įvykti, kad per vieną naktį pakeisite absoliučiai visą savo suvokimą. Nors ir tai yra įmanoma, tačiau nereikia naiviai tikėti, kad tai tikrai įvyks.
 
Grįžtant prie atsiribojimo. Tobuliausias būdas tai padaryti, ko gero būtų – tapimas tarzanu ar kažkas panašaus. Atsiriboti nuo civilizacijos, visuomenės. Būti vienam su savimi. Yra žmonių, kurie tai daro. Ypatingai apie tokius žmonės kalbama rytų kultūroje. Įvairiausi vienuoliai, kurie medituoja metų metais. Bet būkime realistai, dauguma šiuolaikinių žmonių, vargu ar sugebėtų pusdienį “pamedituoti”. Mes esame pripranti prie skubėjimo, judėjimo, nors jis mūsų niekur taip ir nenuveda. Tik į pilką gyvenimo pabaigą. Švelnesnė atsiribojimo alternatyva būtų buvimas gamtoje. Tą tikrai gali padaryti beveik kiekvienas. Porą dienų be technologijų, be civilizacijos – puikus būdas išjudinti mąstymą. Žinoma, tas buvimas neturi būti eilinis poilsiavimas, su alkoholiu ir draugais. Vienatvė yra raktas į sėkmę. Nes tada jūs norom nenorom pradėsite galvoti. O tai jau yra gerai. Kas žino, gal jums užteks keletos dienų ir viskas jūsų gyvenime pradės keistis. Pradėsite kitaip galvoti ir galbūt netgi atrasite save. Savo tikrąją paskirtį šiame pasaulyje ir šiame gyvenime. Kodėl nepabandžius? Juk tai tik keletas dienų iš jūsų gyvenimo. Kai vos ne penkioliką metų, dvidešimtas keturias valandas per parą, per visą savo gyvenimą, jūs pradirbate. Kas tos keletą dienų?
 
Taigi, patarimai, kaip matote, paprasti, tačiau akivaizdu, kad juos dauguma žmonių yra užmiršę arba tiesiog ignoruoja. Vis skuba kažkur, nuolat nervinasi, stresuoja ir tai vadina gyvenimu. Tai nėra gyvenimas tai – egzistavimas. Kaip bulvė darže, kuri auga ir tiek. Atminkite, jūs čia atėjote patirti. O ar atėjote patirti nuolatinį vergavimą, stresą, neigiamas emocijas ir skausmą, čia yra jūsų asmeninis klausimas… Aš niekaip su tuo sutikti negaliu, ir turbūt todėl mano protas taip aktyviai ieško atsakymo, ką aš čia atėjau patirti išties. Pabandykite ir jūs. Tikrai nepažadu, kad bus lengva. Bus labai sunku. Gali net prie savižudybės minčių privesti (manęs dar neprivedė ir neprives, nes turiu aišku tikslą). Tai pavojinga. Visuomenės žaidimas jokiais būdais nenorės paleisti žaidėjų. Bet viskas yra įmanoma. Todėl kad nėra absoliuto, nėra vienos realybės ir nėra vienos tiesos. Yra tik jūsų pasirinkta atskaitos sistema, jūsų pasirinkta realybė ir jūsų laukiama tiesa…
 
Straipsnio autorius yra Andrius Virbičianskas

Sėkmės.

Visai sudomino tavo klausimas, tai užmečiau akį kaip tas avia.lt veikia.
 
Visų pirma, pabandžius JAVA ir JSoup, su kai kuriais puslapiais nėra problemų, pvz: https://avia.lt/pigus-skrydziai/ ištraukti skrydžius tereikia kelių eilučių:
 

Document doc = Jsoup.connect("https://avia.lt/pigus-skrydziai/").get(); Elements els = doc.select(".white_block > .smaller table div"); for (Element e: els) { System.out.println(e.text()); }
 
Dabar su paieškos puslapiu šiek tiek įdomiau - pažiūrėjus į jų dinamiškai gaunamus duomenis (chrome/firefox/opera: inspect element > network, filtruojam pagal XHR) ir atfiltravus visokį social ir trackingo šū** lieka jų kreipimasis į https://aviago.com.ua/includes/sr/get_offers.php, kuris pasirodo grąžina skrydžių duomenis json formatu! Pažiūrėjus užklausos formos siunčiamus duomenis, nieko ypatingo, tik galbūt session gali kelti problemų. Headeriai irgi neturėtų užkliūti. Taigi, permetam viską į bet kokį REST klientą (aš naudoju Postman, Chrome extension'ą) ir paleidžiam identišką užklausą su visais form parametrais. Viskas gražu, duomenys ateina ir be avia.lt pagalbos. Lieka session parametras, bet pabandžius be jo ir vėl viskas veikia:
 

 
Belieka peržiūrėti, kaip kainos atvaizduojamos tame json dokumente. Šiek tiek Ctrl+F ir galima susidaryti vaizdą:
 
flexibleOfferList.flexibleOffer turi duomenis apie pasiūlymus su kainomis, o pačiuose pasiūlymuose yra nuorodos į konkrečius skrydžius - flexibleOfferList.flexibleOffer.combinations.indexList laiko identifikatorius į sectorAvailabilityList.sectorAvailability.sectorAvailabilityId, kur laikomi tarpiniai skrydžiai.
 
Jei yra noro, galima viską susidėlioti į vietas (kelionės trukmę, skrydžių segmentus ir t.t.), o jei ne, tai išrūšiavus flexibleOfferList pagal kainą gaunam pigiausius skrydžius tai užklausai, o keičiant iata[1], iata[2], arrDate, depDate parametrus galima rasti viską, ko reikia.
 
Sėkmės scrapinant ;)

Tikrai juokingi kai kurių narių pasisakymai. Kiek temų mačiau, visada paprašius pateikti argumentų, prasideda lakoniški atsakymai ir, nuorodos į savotiškus youtube video arba minčių kratiniai. Čia žinoma kalbu apie Latvių gatvės darbuotojus ;) Kas liūdina, tai kad tokių veikėjų vis dar atsiranda, ypač uždarbyje.
Į temą - brangioji motulė Rusija kaip ir atitinka fašistinės valstybės aprašymą. Turiu draugų Maskvoje - baisiai gailisi ir atsiprašo už pastarųjų mėnesių (jau turbūt ir metų) putkos politiką, dalyvauja mitinguose ir laukia geresnių laikų. Daugiau nėra ką ir diskutuoti.

O mums ne problema? Kiek kartu Rusija buvo isiverzus i JAV teritorija? Gal nori palygint su Lietuva? :]]]]
 
Kas cia dristat kalbet, visos tautos turi blogos patirties. Jus idiotai paskutiniai, jus taip pasakytumet per ziniasklaida, jus pastatytu salia Paleckiuko. Bloga patirti reikia pripazinti, uz padarytas klaidas reikia sumoketi, negi mama to nemoke?
Vokietija pralaimejo pasaulini kara, uz padaryta blogi tik neseniai issimokejo priteista zala. Kuri dabar sviesesne tauta? Vokietija ar Rusija? Rusija juk laimejo ta kara, kiekvienais metais mini ta savo pergale. Kadangi rusai patyre dideliu nuostoliu, tai vakarai net leido okupuoti daugybe saliu, kaip pergales grobi.
 
Ar Rusija siandien pripazino savo klaidas, ar pripazino savo piktadarystes? NE PO GALAIS! Tik dar labiau juokina pasauli savo pareiskimais ir savo nusistatymu.
 
O cia dar atsiranda gudrociu, ziuri zinias, iesko melagysciu, propagandos. Atranda samokslo teorijas, atkapstineja kokia nuotrupa, va sako, Amerika daug ginklu turi, ji turbut bloga. Tokio lygio snekos. Nebejuokinkit.
 
 
Dar pasakykit, dabartiniai amerikieciai kariavo su indenais ir juos iszude ir isvijo, bet amerika tai neigia. Amerika turbut neigia ir karus artimuosiuose rytuose, amerika taip pat neigia, kad jos saly juadaodziai kaskada buvo vergai. Is tikruju, tai juodaodziai patys norejo buti vergais.
 
Oi jus svieto lygintojai didieji.
 
 
Jeigu netikit nei viena ziniasklaida, tai bent sveiku protu tikekit. Zinoma, jeigu tau visi istorijos faktai atrodo suklastoti, absoliuciai i nieka netiki, tai susirandi koki nors viena zmogu is salies, kuris ten kaskur pogrindi sedi ir atskleidzia visas tiesas, ir tada pradedi tiket, nes tai nera oficialu, nes viskas kas oficialu yra suklastota galinguju :]]
 
 
Niekas neneigia, kad vakarai nori sunaikinti Rusijos valdzia, o kas nenoretu? :]] Ar rusai rakstis subinej? Tai zinoma, to irgi niekas neneigia. Ar Rusija teisi, kai nori sitaip apsiginti, nes ja puola ir nori sunaikinti? NE, ji neteisi. Tik rusas gali pasakyti, kad Rusija teisi.

Be įgyvendintos idėjos nelabai ko vertas ;)
 
Bet skamba gerai, aš užeičiau į tokį, vien dėl gražaus lietuviško žodžio jame!

Visų pirma - arba mokėk daniškai, arba nusisamdyk kokį nors vietinį, kuris tau tvarkytų popierius - Danijoj su verslu labai daug popierizmo ir neturėdamas žinių gali netyčia "užsiraut" ant mokesčių. Ten labai daug smulkių niuansų. Šiaip sėkmės, man patinka drąsiai mastantys žmonės :)
 
1.Kokie tinklapiai , kur galėčiau paieškoti patalpų?
 
http://www.oline.dk/ledigelokaler
http://www.lokaleportalen.dk/
 
2.Ko reikia,kad galėčiau atsidaryti įmonę?(leidimai ,mokesčiai ? )
 
Turi bentjau būti registruotas Danijoje, t.y. turėti CPR (kaip jį gauti čia atskira istorija, bet jei klausiam apie verslą, vadinasi matyt jau būsi užsiregistravęs). Prieš porą metų jie padarė, kad įmanoma įmonę atsidaryti per keletą valandų. Galbūt galima angliškai rasti info, bet google translate ir šis tiks nuoroda.
Mokesčių svetainė: https://www.skat.dk/skat.aspx?oId=1757326&vId=0
 
3.Higienos reikalavimai ?
 
Kiek žinau užsieniečius tikrina daug ir nuobodžiai, ir kabinėjasi prie smulkmenų, nes ten žiauriai daug Artimųjų Rytų maisto įmones atidarę - valdžia bijo, kad nuodys jų žmones. O jei rimtai, tai tiesiog mažina konkurenciją daniškoms kompanijoms, nors ir jas gerai skalbia.
 
4.Kiek procentų sudaro privalomas draudimas darbuotojų?
 
http://lietuvos.businessindenmark.dk/pvm-ir-mokesciai
 
5.Elektros kilovato kaina ,dujų kaina ?
 
1kWh ~0.9DKK (www.elpristavlen.dk)
1m3 dujų ~6.90DKK (http://gasprisguiden.dk/)
 
6.Ar yra kažkokios nuolaidos jauniems verslininkams? Ar įmanoma gauti kažkokią paskolą jei turi pradinį kapitalą pvz? ( ar užtneka ten būt pragyvenus pora metų ?)
 
Į didelius bankus gali nesikreipt, jie nepadės. Bet kaip ir visur, matyt rasi kokį vietinį banką/uniją, su neaiškiom perspektyvom.. O vyriausybė pastaraisiais metais laikosi griežtos politikos prieš užsieniečius, iš jų irgi gali pamiršt. Taigi, nedėčiau daug vilčių į veslo paskolas.