Raimund

Man įdomu kokia tu žole ten pjovei kad tokios mintys.

Prajuokinai, bet tikrai į tokį restoraną neičiau

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

Tikriausiai tu nepastebėjai, jog kalba eina ne apie vaistinę, o apie asmeninį tobulėjimą, savęs prižiūrėjimą ir mokėjimą taupyti. Paprasti dalykai, nėra vertinami tol, kol jų netenkama :)

Mes su kolegomis gan ilgą laiką kūrėme platfomą kuri leistu paprastiems, eiliniams piliečiams uždirbti.
 
Kadangi pagrindinės sistemos funkcijos yra užbaigtos ir paruoštos naudojimui visiems ANDROID vartotojams norėtume pasiūlyti prisijungti prie platformos.
 
Trumpai apie platformą
 
Kaip programėlės vartotojas galite:
 


 
Labai greitai rasti kažką įdomaus savo mieste ar aplink Jus.
Greitai komunikuoti su paslaugų ar produktų savininkais, pasiteirauti apie paslaugą.
Matyti tikslia paslaugos, produkto buvimo vietą, atstumą.
 

 
Jeigu turite pasiūlyti ką nors įdomaus programėlės pagalba galite:
 
Talpinti į sistemą:
 


 
Transportavimo paslaugas pvz galite paimti žmones, maista, nupirkti produktus, pervežti daiktus ir t..t
Nomuoti transporto priemones t.y žmonėms išnomuoti savo transporto priemonę ir už tai gauti pajamas.
Nomuoti kambarius, namus, patalpas.
Pasiūlyti įdomius renginius, pramogas
Jeigu esate kavinė ar restoranas galite patalpinti savo meniu ir gauti užsakymus.
Ir dar daug kitų dalykų.
 

 
Kaip tai veikia ?
 
Kiekvienas Jūsų į sistema patalpintas produktas ar paslauga patampa automatiškai kaip Jūsų naujas pajamų šaltinis. Platforma Jums suteikia galimybę įjungti/išjungti savo siūlomas paslaugas todėl galite dirbti kada norite.
 
Platforma taip pat suteikia galimybę mygtuko paspaudimu atnaujinti produkto/paslaugos buvimo vieta (t.y Jūsų tuo metu buvimo vietą) todėl jeigu šiuo metu esate Kaune o ne Vilniuje visada galite pasiūlyti savo paslaugas Vilniuje gyvenantiems žmonėms o gryže namo į Kauną vėl kauniečiams.
 
Iš ko uždirbsiu?
Kiekvieną jūsų patalpintą paslaugą ar produktą mato kiti arčiausiai Jūsų esantys programėlės vartotojai, jeigu vartotojas susidomėjo Jūsų produktu ar paslauga jis Jums gali parašyti žinutę ir taip užsisakyti iš Jūsų produktą ar paslaugą.
 
 
Koks būtu teisingas platformos panaudojimo pavizdys?
 
Tomas turi automobilį ir kiekvieną dieną važynėja Vilnius – Kaunas, Kaunas – Vilnius. Kadangi automobilyje turi laisvos vietos tai galėtu pavežėti bent pora žmonių ir iš to uždirbti papildomu pajamų.
 
Tomas prisiregisturoja į mūsų sistemą ir sukuria 2 įrašus:
 


 
Galiu pavežėti žmonės Kaunas – Vilnius X eur.
Galiu pavežėti žmones Vilnius – Kaunas X eur.
 

 
Prie kiekvieno įrašo ideda aprašymą būtent kada jis gali pavežėti, dadeda keleta savo automobilio nuotraukų.
 
Po sėkmingo patalpinimo Tomas savo paskyroje turi 2 įrašus, kadangi jis šiuo metu yra Kaune jis antajį irašą išjungia kadangi nori, kad jo pranešimą matytu tik tie žmonės kurie tuo metu yra Kaune kadangi jis pats šiuo metu yra Kaune.
 
Na ir viskas Tomas tiesiog laukia kol kažkas jam parašys ir Jis gaus savo pirmąjį klientą :)
 
Gaves pirmąjį susidomėjusi žmogų tiek Tomas tiek žmogus susidomėjęs jo paslauga gali pasidalinti savo lokacija ir ją matyti realiu laiku taip abi pusės gali greitai rasti viena kita.
 
LABAI SVARBU
 
Su kiekvienu patalpintu įrašu sistemoje Jūs automatiškai sutinkate komunikuoti ir aptarnauti visus susidomėjusius klientus, jeigu Jūs negalėsite to padaryti ir apie tai bus informuota administracija tokios paskyros bus šalinamos be perspėjimo ir be galimybės sugryžti.
 
Įkelinėjant paslaugą ar produktą į sistemą svarbu laikytis tvarkos, pateikti tikslia, tvakinga informaciją, patraukliai atrodančias nuotraukas nes nuo viso to priklausys ar klientas kreipsis į Jus ar ne.
 
Kur rasti programėlę?

 
(play.google.com/store/apps/details?id=com.wnt2)
 

Po šitiek metų blevyzgų skaitymo pirma tema kurioje matau nuoširdžius žmones, pamiršusius visus sarkazmus ir autoriaus žeminimą už kvailą klausimą, ir tiesiog nuoširdžiai bessistengiančius padėti. Taip turėtų būti visos temose. Kaip gera tikrai, net neįsivaizduojat, vis dėl to teisybė egzistuoja!!! Daugiau tokių iniciatyvų!!! Autoriau, galiu 100% užtikrinti, tavo bėdas su tokia komanda čia išspręsim "viens du", arba bet jau rasi atsakymą ką daryt :) pakilo ir man motyvacija iškart :D
 
EDIT #1: aš gal tikrai skaitau per mažai šio forumo įrašų, todėl galėjo toks požiūris susiformuot, bet šita tema yra pavyzdys, kaip turėtų vykt problemų sprendimas, būtent tai ko klausiantis žmogus ir nori, o dažniausiai (kiek aš pastebiu) žmogus negauna tų klausimų ir situacijų, kurios jam padėtų susigaudyt savo problemoj. Visiems dalyvavusiems + karmos taškų nuo manęs!!! Nors aš tikrai nesu tas sensėjus, kuris gali sakyti "tu gerai atsakei, tu gerą, teisingą pagalbą suteikei ir pan.", bet čia viskas tikrai teisingai!!!
 
EDIT #2:Pauliusr7, autoriau, rėžk čia ką galvoji, pasakok ko dar nesupranti, ta bėda yra tokia mažytė, net neįsivaizduoji kaip lengva ją išspręst! :) jei nenori daryt iš savęs "bėdų turgaus" parašyk asmeniškai bet kuriam iš čia pasisakiusių - gausi gaires kaip spręst tą bėda. Man taip pat gali rašyt, padėsiu kuo galėsiu.
 
EDIT #3: šiek tiek pasitikėjimo savimi, apsidairyk kas vyksta, muzikinės pamokėlės:
 
M.O.P Cold As Ice
 

Kas nutiko man?
 
Išsiskyriau su mergina po metu virš laiko (gavau ragus), tada tiek įsileidau depresiją, kad miegodavau po 14 h. per dieną, kitas tiesiog egzistuodavau, susipykau su tėvais, draugais, problemos didėjo, per nieko neveikimą teko sustabdyti studijas, nes buvo skolų virš galvos.... Tada vieną vakarą draugas ištempė iš namų, kartu buvo buvusi klasiokė ir jos kursiokė, kurią visi matėm pirmą kartą. Netyčia (buvau praradęs pasitikėjimą savimi) pradėjau su ja bendrauti, jau pirmą vakarą paėmiau už rankos, pasiūliau kavos išgerti mieste kada..Kuo daugiau bendravau su ja, tuo labiau atsigavau visom prasmėm. Dabar jau trečias mėnuo kaip mes kartu (cha, mažos pergalės) ir gyvenimas eina geryyn.! Kartais vienas žmogus viską pakeičia aukštyn kojom ir iš tamsos padaro šviesą. Ieškok to žmogaus, jį rasi tada, kada mažiausiai to tikiesi.

Visiškai be problemų.

Sveiki, esu grafikos dizaineris Mister Forest.
Malonu prisijungti prie jūsų bendruomenės, pažadu būti pilnavertis narys ir aktyviai įsilieti į čia vykstančias veiklas. Esu nuolat linkęs padėti, tad nesivaržydami kreipkitės įvairiais klausimais.
 
Teikiu šias grafinio dizaino paslaugas bei turiu gausią patirtį kiekvienoje iš jų:
 

 
Logotipai,
Prekiniai ženklai,
Įmonės įvaizdžio kūrimas bei palaikymas,
Vartotojo sąsajos dizainas,
Tinklalapių dizainas,
Aplikacijų dizainas,
Reklamos,
Iliustravimas,
Skrajutės,
Plakatai,
Vizitinės kortelės ir kt.
Darbų turiu daug, tačiau pagal susitarimą su užsakovu ne visus turiu teisę viešinti, tad rodau kelis iš krūvos savo darbų, kurie buvo atlikti ne komerciniams tikslams (norėdami daugiau pavyzdžių, susisiekite su manimi žemiau nurodytais kontaktais):
http://www.part.lt/img/0163370dd5352c814d3934c03700163f927.jpg

http://www.part.lt/img/b6becb166b9ec178da2b5d5ddab4e548171.jpg

http://www.part.lt/img/2da68d0e759bd79be8f021a99aa1bc5b794.jpg
http://www.part.lt/img/959a1ee8dddf81ad79da8368a2f83189626.jpg



 
SVARBI INFORMACIJA:
 

 
Darbo proceso metu yra atliekamas tiriamasis darbas, kūrybinės paieškos, dizainas kompiuteriu, taip pat teikiamos konsultacijos dizaino ir marketingo strategijos klausimais, jei to pageidauja užsakovas.
Prieš atliekant daugelį darbų užsakovui yra nusiunčiama "creative brief" anketa, kurią jis užpildęs leidžia man pilnai suprasti jo poreikius, norus, tikslus, tikslinę auditoriją bei visą informaciją norint gauti aukščiausios kokybės rezultatą.
Darbo pabaigoje klientui yra pateikiamos pagrindinės darbo versijos reikalinguose formatuose.
Dėl darbo kainos ir atlikimo termino su kiekvienu klientu tariuosi individualiai, todėl nesivaržydami rašykite man asmeninę žinutę arba susisiekite šiais kontaktais:
 
El.paštu: [email protected]
Skype: kontaktas5

Va nesenai mokykloje rašėm laišką, bei šiek tiek apie jį mokėmės. Taigi, išdėstymas:
pavyzdys:
 
[ ]Dear (name),
 
[ ].................
......
[ ]................
..........
[ ]..................
.........
[ ]Best of luck,
[ ](your name)
 
Nenaudoti!
*Dear Friend,
*Dear Brother,
*Dear Causin,
 
Para 1.
*Say hello, ask a few personal questions and/or make a few chatty comments: how are you? How is your doggy? I hope you are well. The weather here is nasty.(pavyzdžiai)
 
Para 2.
*Or go straight to stating your main reason for writing(this is more formal)
*I'm writing you to + verb/because
*I have recaived your letter and I'm writing at once becase, ...
*Forgive me for not writing you earlier, but...
*I'm sorry it has taken me so long to reply to your last letter...
*How nice it was to hear from ou at least
 
How to start?
*Thank you so much for your long and charming letter and the photos enclosed...
*I was pleased to hear that you are well...
*It was a pleasant surprise to get your ...
*Thank you for your kind letter and ...
*I'm sorry I haven't written for ages, but I've been very busy.
*It was great to hear all yours news!
 
Para 3. Final paragraph
*Finish the letter with an xcuse to top writing
*Well, I have to go now, because...
*Drop me a line when you have ime...
*I miss you very much...
*Please give my love/best wishes to....
*Remember me to your brother...
*I wish you every success in....
*I wish you the best. Please write soon.
*Looking forward to hearing from you..
*I'm looking forward to seeing you all next week...
*Hope you all keeping well..
*Do let me know about ....
*that's all for now. Write soon, and tell me everything you've been up to recently.
Signin off
*My love to all of you,
...
*Love and all good wishes,
...
*With the warmest regards,
...
*Bye for now,
...
*See you soon,
...
*Best of luck,
...
*All the best to you and your kind family,
...
 
ALWAYS mind and check
*Paragraphing
*Linking words
*Margins
*Spelling, use contractions(I'd, I'll)
*Count the number of words. Do not write more than nesscesery.
 
Begining of sentences
*Anyway, well, right
 
Addition:
*First, also, finally
 
Contrast:
*but
 
Example:
*For example, such as
 
Reason:
*As, because
 
Other:
*Personally, meanwhile, apparently, on the other hand
 
*Bye the way
*I dare say
*If I were you..
*Unfortunately
 
*We all miss you and often talk about you
*When are we going to hear from you again?
*The weather has been bad a couple of days
*Everyone is fine. They all send they're regrds
*I was so pleased to hear from you after such a long time
 
Tu pasirašai: See you soon, .... Tai perdaug nuvalkioti žodžiai, pasimokyk geresnių pasirašymų, kuriuos surašiau. Be to, nepykit jei yra klaidų, nepastebėjau galbūt, kai rašiau.
Sėkmės mokantis ;)

Sveiki! Esu pirmakursė buhalterinės apskaitos studentė. Prisijungiau prie jūsų bendruomenės dėl to, kad esu susidomėjusi verslo kūrimu: ieškau naujų idėjų, patarimų ir įkvėpimo ^_^ Taip pat viliuosi susirasti bendraminčių ir draugų, kurie, galbūt, norėtų kurti verslą kartu ar turėtų panašių interesų. Esu šiuolaikiška ir smalsi, mėginu savęs ieškoti visur: domiuosi naujosiomis technologijomis, kompiuteriniais žaidimais, filmais, menu, sportu ir daugeliu kitų dalykų :)

Kiekvieno žmogaus savijauta ir patirtis yra individuali, tačiau pasidalinsiu savo patirtimi gal kuo padės, gal ne. Prieš 6 metus susirgau liga. Simptomų beveik nejaučiau, jaučiausi sveika, rodos, viskas buvo gerai, tačiau kartą vieno apsilankymo metu mano gydytojai kilo įtarimas ir dėl visa ko liepė atlikti tam tikrus tyrimus. Išrašė siuntimą, pasidariau. Išgirdau diagnozę. Ne vėžys, tačiau ir ta liga bei galimos perspektyvos pakirto tiek kojas, tiek rankas. Nedetalizuosiu visos gydymo eigos ir jausmų, vargu, ar tai kam įdomu, tačiau pasakysiu tik tai, koks supratimas mane aplankė išgyvenus tą sunkų laikotarpį: niekuomet nebūsi laimingas, jei negyvensi taikoje su aplinkiniais ir šeima. Žinau, kad skamba banaliai, tačiau tuos žmones įvertini tik, kai tai prarandi arba esi ant praradimo ribos. Tikrai nieko nėriau brangiau ir svarbiau už šeimą, susitaikyk su jais, atleisk jiems, jeigu kažką ne taip padarė. Nesijausi gerai, jei širdyje laikysi pyktį "ant kažko", tai labai vargina dvasine prasme. Mane irgi dažnai užknisa ir mama su savo moralizavimais, ir vyras su savo kvailais principais, tačiau, kas jei ne šeima mus priims tokius, kokie esame?

Na, šiuo savo pranešimu būsiu žiaurus, bet iš tiesų manau, jog tu esi vienas iš tų mano vadinamų "gyvenimo nevykėlių". Paprastai gyvenime aš taip apibūdinu žmones, kurie kažką siekia, susimauna, ir tiesiog tai užmeta, ir skundžiasi, kad nesiseka. Iš tavo pranešimų sprendžiu, kad tu nei mergytę esi gerai padziobinęs (iš žinučių atrodo kad nė vienos, peršasi mintis, kad gali būti gėjus, ypač po žodžių "man nulis emocijų"), nei darbą gerą turi (nes tiesiog pameni, kad jis retesnis, bet pinigų reikia, nei santykius gerus palaikai su žmonėm, žodžiu niekur nesiseka. Pamastymai apie švarius ir nešvarius pinigus irgi nevykėliški - dažnai tokie intiligentai, kaip tu ir būna pagaunami su narkotikus ar gabenant cigaretes.
 
Ir žinai ką? Turiu dvi naujienas, viena bloga, kita gera.
 
Bloga naujiena yra ta, kad turbūt 80% ką parašiau yra tikra tiesa. Tu tikrai nevykėlis. Ir nesiteisink. Mano standartais vien tavo šitas pranešimas man teigia, kad pas tave vyriškumo maža, tik skundiesi ir slepiesi po anonimiškumo kauke.
 
Gera žinia yra ta, jog viską visada galima pakeisti. Visi gyvenime gali atsidurti tokioje padėtyje, ir tikriausiai kiekvienam reikės stiprios rankos, kad jį iškelti iš depresijos. Aišku, kokia čia gali būti depresija, kai esi jaunas, bet tavo atveju gali - studentai dažnai supranta, jog jų diplomai nieko verti ir jų gyvenimas yra tragedija (o ypač tavo atveju, kai nesi pats sveikiausias žmogaus pasaulyje).
 
Ką galiu rekomenduoti?
a) Susitvarkyk santykius su šeima. Nežinau kaip kitiems, bet jeigu mano santykiai su šeima būna blogi, jaučiuosi kažkaip blogai viduje. Taip neturi būti.
b) Susirask merginą - jos būna linksmos, su jomis gali sportuoti ir iškrauti blogą energiją, galima pasidalinti vargais ir džiaugsmais, kurti ateitį. REKOMENDUOJU rinktis tik už save protingesnę, nes tada ji tave išspaus ir tu pasieksi daugiau. Yra pasakymas, jog daug lengviau iki moters nusileisti ir prieiti prie tokios, iki kurios reikia daaugti.
c) Pinigai negali būti tikslas, nes jie turi savybę mažėti. Geriau ferrari, bentley, abaldytėlna chata, ar kažkas panašaus. Bet svarbiausia savo svajonę įvertinti pinigais - tik taip pasieksi.
d) Atrask save, ką nori veikti. Nedirbk nemėgstamo darbo, nes nieko nebus. Nesimokyk kas nepatinka - nes tai tik iššvaistytas laikas. Geriau pagalvok, ką daryti tau malonu, ir tai mėgink padaryti. Patiko? Daryk tai plačiau.
e) Keliauk. Keliaudamas atrasi save ir į gyvenimą pradėsi žvelgti kitaip.
 
Sėkmės.

Pakeisčiau savo mąstymą, pradėčiau ieškoti naujų vertybių gyvenime. Visų pirma pradėk keisti savo požiūrį į daugelį dalykų. Tokie dalykai kaip šeima turi būti vienas iš didžiausių tavo vertybių apskritai gyvenime, o ne pinigai. Ieškok naujų pomėgių/hobių. Kas tau patiktų, taip susirasi panašių pomėgių turinčių žmonių, praplėsi draugų ratą. Nepamiršk ir studijų draugų. Jie tokie patys žmonės, jie lygiai taip pat gali būti tavo draugai. Toks pasakymas, jog gyvybė tau nesvarbi, man iš viso kelia pasibaisėjimą. Čia galbūt net reikėtų tau ir psichologo pagalbos. IR TIKRAI siūlau nebijoti, ir nueiti pas jį. Čia visuomenė yra sukūrus tokį stereotipą, jog jei jau pas psichologą žmogus eina, tai jis jau kažkoks kitoks ar psichas. Tikrai taip nėra. Tai žmogus, kuris gali tau padėti pasikeisti iš esmės, patarti vienoje ar kitoje situacijoje, jei neturi kas pataria ir panašiai. Pats neesu buvęs pas psichologą, tačiau pažįstu vieną moterį. Tai tokioje situacijoje kaip tavo, jei pradėtų "čiuožti stogas" tikrai nueičiau, nes ten žmonės tikrai žino savo darbą labai gerai, ir kiek teko girdėti atsiliepimų ne vienam padėjo sugrįžti į normalų gyvenimą. Sėkmės!

Alkoholikas gali kontroliuot? Nu tik nereikia juokaut. Plius vaikšto purvini ir apsimyžę ir apsivėmę. Dirbu bare tai net šlykštu kartais, suaugę žmonės o nesugeba sustot gert, penktadienį 7 kartus privėmė žmonės. Mano aplinkoj yra daug vartojančių kažką kartais ir nei vieno net neatpažintum kad kažką vartojo. Amerikoj pradeda po biškį žolę legalizuot net jau :)
 
O atsipirkt atsipirktų, nereiktų švaistyt lėšų kovai su tuo, mažiau tragedijų būtų jei patys tiektų saugias dozes. Kovot čia kaip prieš vėjo malūnus prieš juos. O su pedofiais lygint nėra ko, jei kažką vartoji tai vartoji tik už save, o pedofilai naudoja kitus žmones ar tai kas yra kitų žmonių (kaip kad foto) savo pasitenkinimui. Laisvė turi būt , bet apsiribot ties kito žmogaus laisve.

Dėl šito pilnai pritariu, nusipirkau automobilį už 50k, tai degalinėse visi kai pamato - pila kurą nemokamai, draudimas irgi nekainuoja, nes draudėjai gal galvoja, kad tikrai nenorėčiau sudaužyt tokio automobilio ir saugosiu jį, ir visai negenda, net tepalo nekeičiau dar per pastaruosius aštuonis metus.

į mergas investuok, nors bus ką prisimint senatvėje.

Kažkas panašaus čia ^_^ Pirmą kartą išties nustebino :D
 
http://oligerta.ovh.org/thought-reading1.html
 
Jei jau kas žinot kaip veikia viešai neskelbkit

Lietuvis.....

Visiškai pritariu ir remiu šio žmogaus mintis. Ypač patiko ši vieta, apie žmogaus vidinį pasirinkimą:
 
Ar tokie suvokimai kažką keičia Tavo vidinėje motyvacijoje?
 
Jei Tu išdrožtas iš medienos – gal ir ne.
 
Bet jei Tu gyva, jaučianti ir mąstanti būtybė – neabejotinai.]
 
 
Kai 12 metų esi ruošiamas tam, kad likusią savo gyvenimo dalį tiesiog dirbtum, o ne gyventum, esi visiškai sudaiktinamas. Ir, žiūrint iš vienos pusės, šioje vietoje negali rinktis, nes jei rinksiesi nebeplaukti pasroviui, darysi kaip tau atrodo, jog yra geriau, kol mokysies, didžiosios dalies žmonių akyse tu būsi tiesiog debiIas. Aš pasirinkau spjauti į edukacinę sistemą, kai supratau, kad viskas daroma "dėl akių". Kartais nebeinu dienomis į mokyklą. Na ir kas, pasiteisinti pamokas - nieko sudėtingo. Ką aš darau tuo laiku? Dirbu su grafikos dizainu ir nenoriu girtis, bet sekasi visai neblogai, po truputį einu link pastovios 2k litų per mėnesį ribos.
 
Prieš 5-6 metus (dabar aš abiturientas) kai atradau grafikos dizainą kažkodėl iškart pajaučiau, kad tai gali mane kažkur nuvesti. Dieną iš dienos mokiausi viską, kiek mano anglų k. žinios leido. Gal prieš 4 metus kai uždirbau pirmus 200lt dizaino konkurse, šiame forume, visi buvo apšalę, kad visgi galima internete užsidirbti, bet aš nebuvau itin patenkintas, nes man visąlaik atrodė, kad galima pasiekti daugiau, išmokti daugiau ir taip pat, uždirbti daugiau. Begalės konkursų, begalės klientų, susiformavau savo požiūrį į dizainą ir gyvenimą. O pvz. mano draugeliai, kaip prieš 5 metus, taip ir dabar tebežaidžia CS tik + geria, rūko ir tiek teužaugo. O planas ateičiai paprastas - išvažiuot į užsienį, užsidirbt, grįžt, kartot.
 
Ką tuo noriu pasakyti tai, kad dabartinė mokykla visiškai neformuoja žmogaus, formuoja tik įvykiai gyvenime. O galėtų. Galėtų suteikti bent kažkokį common sense apie gyvenimą, visumą, leisti suprasti, kad reikia dažniau klausti, analizuoti ir nešališkai vertinti viską, kas sukasi aplink mus. Nes kartais, kai kurių mano pažįstamų man tiesiog gaila, nors aišku to nesakau, bet giliai širdį negera, kad žmogus sunkiai supranta aplinką.
 
Galų gale, šita tema kaip ir politika ar religija - neišsiamema, tad diskusijų gali būti daug, bet ar tai pakeis ką nors? Greičiausiai ne, bet visgi giliai tikiu, kad ateis tas laikas ir viskas pakils iš apmąstymų lygio :)

Kai buvo 10 metų, ėjau su draugu iš mokyklos ir kažkaip žvilgtelėjom į skelbimų lentą, ten pamatėm skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Draugas iš karto atsisakė, o aš ta patį savaitgalį, šaltą žiemą, su broliu nuvažiavom jų rinkt. Kitą savaitgali, jau be vyresnio brolio, galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, o jų surinkt neįmanoma, tai aš pasiūliau draugams padėt rinkt, bet už mažesnę kainą, tai suorganizavau jiems ir kelionę į mišką, pririnkom žiauriai daug atsimenu per visą savaitgalį. Taip būdamas ketvirtokas ne tik labai padoriai užsidirbau, bet ir įdarbinau 3 draugus. :D

Suzalota vaikyste.

beleką, ai, nebeskaityk tu daugiau gal tų knygų, o eik alaus atsigert - bent gyvenimas gražesnis pasirodys..

So deep even Adele can't roll in it.

Ne piniguose laimė. Žmogus turėdamas 5 milijonus, tikrai nėra laimingesnis tas kuris turi tik 3 milijonus :D