heAt0n

Marketingas yra graziai pateikti turimas funkcijas.
Turimas funkcijas pateikti perdetai - marketingnis triukas.
Sakyti, kad turi funkcijas, kuriu neturi - melavimas.

Viskas ką supratau kad esi pinigų vergas, o tai beveik niekuom nesiskiria nuo vergavimo už 400 e. Tas kur 400 gauna gal dar ramiau naktim miega. :)
 
 
WOW! Šitą sakinuką reiketų pridėti prie kiekvienos tavo temos su eiliniais investicijų siūlymais.:)

Tie, kurie kaip ant konvejerio „pakuoja“ knygas, dažniausiai nieko iš jų negauna. Kadangi skaitai autopilotu, nei žodynas pasipildo, nei fantaziją ugdai, nei širdis įsitraukia į knygą (nes knygos neįsileidi į širdį).
Tad aš pasisakau už vidutinio greičio skaitymą: taip, kad vakare paskaitęs, kitos dienos rytą sėdėdamas autobuse galvotumei apie knygos veikėjus, bandytumei nuspėti pabaigą, ieškotumei autoriaus gyvenimo, paslėpto toje knygoje ir pan. :)

Dirbu su IT mokymais, todėl galiu papasakoti apie šią virtuvę ir iš kitos pusės šiek tiek. Gal kai kam tai padės pasirinkti geriausią mokymosi būdą. Patirties turiu įvairios, kadangi esu dirbęs ir mokykloje (5-12 kl.), ir su 3-6 klasių moksleiviais kursuose/būrelyje, o dabar orientuojuosi į suaugusiųjų mokymus arba bent nuo ~16 metų.
 
Pirmiausia, IT kursų tikrai daug ir jie skambiai reklamuojasi, kaip sakė temos autorius pirmoje žinutėje. Daugiausiai matomos kelios stiprios įmonės, turinčios savo arkliukų ir savo minusų, bet apie tai komentuoti būtų neetiška iš mano pusės, visgi tai mano konkurentai. Ką dažniausiai matome? Robotika vaikams/jaunimui ir programavimas suaugusiems, žadant aukso kalnus, nes dabar tai ant bangos. Kiek pastebiu, robotika daugiau žavi vaikų tėvus nei pačius vaikus. Prie to galbūt prisideda ir mokyklos, kuriose yra robotai, nes daugelyje jų dirba ne tik ne entuziastai, bet dar ir patys nelabai tuos robotus mokantys valdyti mokytojai. Informatikų trūkumas mokyklose yra labai didelis ir priimami dirbti beveik bet kas. Turbūt daugelio mokykloje, ypač jei ji mažesnė, informatiką mokė matematikos mokytojai. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur informacinių technologijų specialistai, o tuo labiau, IT mokytojai, yra raudonosios knygos pirmame lape. Na, gal antrame. Dar vienas dalykas - ne kiekvienas vaikas gali namuose įsigyti savo robotą, nes jų kaina, ypač jei mokomasi su LEGO ir panašiais, kandžiojasi. Tuo tarpu kompiuteris yra daugelio namuose*. Nemažai vaikų tokį užsiėmimą meta po metų, tad turi tik labai basic žinias, kas tas robotas ir kaip ten jis valdomas. Po kelių metų tų žinių liks 0. Be abejo, yra išimčių.
 
Kita labai skambi reklaminė žinutė jau suaugusiems - programavimo kursai intensyviai, po mėnesio ar dviejų žadama vos ne programuotojo darbo vieta. Sutinku, kad per mėnesį intensyvaus mokymosi galima būtų pakeisti specializaciją, tačiau nuo 0 išmokti programuoti tikrai ne. Nesižavėkite tokiais pasiūlymais, jei rimtai norite tapti programuotoju. Sudeginsit smegenų ląsteles. Išimtis tik tuo atveju, jei iš tiesų esate tas žmogus, į kurio galvą viskas labai lengvai lenda ir per mėnesį galite įsisavinti tiek, kiek kiti per 2-3 metus. Tačiau dėstytojas irgi žmogus. Mokyti programuoti po 8 valandas (o kartais dar daugiau, čia jau primena lėtą kankinimą) taip pat sunku. Dėstytojas pavargsta ir silpsta jo mokymo kokybė. Žinoma, esant praktikos užduotims kitaip, tačiau intensyviuose kursuose nuo 0 tikrai netruks teorijos, kad ir kaip ten ji supinta su praktika. Jau po kelių valandų gali pintis liežuvis ir sulėtėt mąstymas.
Deja, labai daug žmonių pasigauna ant šito kabliuko, nes gi smagu būtų iš bedarbio per 1-3 mėnesius tapti profesionaliu programuotoju, o dar gi algos tūkstančiais ir užimtumo tarnyba (darbo birža) didžią dalį kainos kompensuoja. Drambliuko svajonės ir liks svajonėmis - programuot pramoksite, bet toli gražu nebūsite profesionalai. Na, bet valstybės pinigus galėsite panaudoti :)
 
Ilgi ir nuobodūs kursai. Mano mėgstamiausi. Būdamas 12okas pats mokiausi būtent taip. Ir vis tiek kursuose išmokau tik pagrindų. Kodėl? Nes mažai laiko skyriau savarankiškam mokymuisi. Tačiau kartu su manimi besimokantys, kurie siejo savo ateitį su programavimu - išmoko labai daug, jų atliekami projektiniai darbai visa galva lenkė mano. Nors dalis jų netgi buvo jaunesni (15-16 metų). Be to, aš prisijungiau nuo antrų metų, tad turėjau labai kvailų spragų. Visgi, po kursų atėjo laikas, kada aš pradėjau daugiau domėtis tuo, ką mokiausi ir man buvo daug kartų lengviau ieškoti informacijos nei prieš kursus. Reziumuojant mano mokymąsi, metus girdėdamas apie programavimą, kažką bandydamas daryti, bent minimaliai besimokydamas aš gavau tų žinių, kurios vėliau leido lengviau pagauti "apie ką mes čia" tutorialuose, online kursuose ir forumuose. Visgi, nuo programavimo aš tai nutolstu, tai vėl priartėju, nėra tai mano pagrindinė sritis ir įdomiausia IT dalis.
 
Kol esat tokio amžiaus, kai nereikia rūpintis savęs, būsto išlaikymo - MOKYKITĖS. Jei yra galimybė, nespjaukit į kursus, tačiau venkit juodo darbo, tai yra, labai nerekomenduoju intensyvių kursų, jei tam nėra kokios nors svarbios priežastis. Duokit smegenims laiko suvirškinti gautą informaciją. Ir be abejo, praktika praktika praktika. Ką išmokot patys, išmokė kursai ar netgi mokykla (sėkmės atveju) - bandykit tai panaudot, sukurt sau naujus uždavinius, realizuokit net ir mini projektus. Kai mokiausi paskalį (mokykloj vietoj c++) susikurdavau sau mini programėles, kurios atlikdavo tokias funkcijas, kurias galėdavau rast bet kur kitur. Susikurdavau tam, kad pajust malonumą sėkmingai veikiančio rezultato + pagilint savo žinias. Ir tai tikrai davė kažkiek naudos.
Kai jau yra šeima, būsto išlaikymo kaštai, vien tik mokytis sunku, reikia derint mokymąsi su darbu ir panašiai. Kursai šitoj vietoj palengvina tai, jog gaunama sukramtyta informacija. Rimtai nusiteikusiems siūlau pasimokyti metus-du kursuose, gauti pagrindus, o toliau tęsti savarankiškai.
Kai pabendrauji su savamoksliu, atėjusiu pagilinti žinių ar pasitaisyt spragų, dažniausiai "išduoda" savo sunkumus mokantis namuose. Dažniausiai tai tinginystė ir motyvacijos trūkumas. Tuo tarpu į kursus eini, nes gi sumokėjai ir aiškus konkretus laikas, o pasimokyti visada galima "rytoj".
 
Nuo 40-50 metų amžiaus ateinantys mokytis kažko su IT (dažniausiai tai WordPress arba su specifinėm programom, ofisu susiję mokymai) labai retai gali mokytis savarankiškai. Veikia savotiška baimė bandyti, nepasitikėjimas savimi ar kažkas panašaus. Tokio amžiaus žmonės daug daugiau žymisi popieriuje, nori kuo tikslesnių paaiškinimų kaip ką daryti. Deja, ne visus pavyksta perlaužti ir didžiausias peilis jiems yra: galima daryti taip, taip arba taip. Per didelis pasirinkimas. Lygiai tas pats su pradinukais, tik šitie rašosi mažiau :)
 
Patys kursai visur turi savo pliusų, savo minusų ir daugiau mažiau jie duos naudos. Siūlyčiau vengti labai didelių grupių, nors, abejoju ar dar kas moko didesnėse nei po 10 realių galvų ir, kaip minėjau, siūlau rinktis truputį laisvesnius, bet ilgesnius kursus - išmoksit tikrai daugiau.
Nors pats organizuoju ir intensyvius kursus, man tai finansiškai netgi naudingiau, tačiau tai labai retas atvejis, dažniausiai žmones perkalbu rinktis ilgesnius. Išimtis įmonės, kurios, toks jausmas, nori kiekio, o ne kokybės.
O jei abejojate dėl kursų, neleidžia finansai ar kitų galimybių trūkumas - mokykitės savarankiškai. Gal užtruksit ilgiau (bet tikrai nebūtinai), gal atsiras kažkokių spragų (jas visada užkišit įgaudami vis daugiau praktikos), gal pradžioj bus beprotiškai sunku, bet realiai norimą rezultatą visuomet galėsite pasiekti. Tereikia stipraus NORO ir rasti laiko. Numatykite konkrečią savaitės diena, konkrečias valandas ir pasislėpkit nuo visų - eikit mokytis. Tada tikrai pasieksit rezultato ir be kursų.
 
 
* - dirbdamas mokykloje labai nustebau, kad kaikurie 5-7 klasių vaikai, kuriems yra grubiai nuo 10 iki 13 metų neturi savo kompiuterio, o kartais (iš ~200 mokinių bent 5 atvejai) namuose nėra jokio kompiuterio - net ir tėvai kompiuteriu naudojasi tik darbe. Suprasčiau, jei tai būtų nepasiturinčios šeimos, tačiau kai kurios jų samdydavo ne tik aukles, bet ir dar daugiau aptarnaujančio personalo. Kompiuterius keičia išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės. Kaip bebūtų, tai tikrai ne į naudą, kadangi tokiu atveju įrenginys tampa 99% tik pramogų objektu.

Koks iš taves web developeris ir kaip tavo paslaugos gali būti kokybiškos, jeigu moki tik html/css pagrindus? Tai kokios tos tavo paslaugos, TVS įrašinėjimas? :DD "profesionaliai" :D

Gal tu nustok čia nusišnekėti. Visiems jau aišku, kad autorius prasileido neparašydamas kokį darbą reikia atlikti. Viso gero.

Kvailas atsakymas.
 
Taip išeina programuotojas yra ekstrasensas ir jis žino, iš žodžio "darbas" kokį darbą jam reiks atlikti. Nes autoriui sunku parašyti ką jam reikia suprogramuoti ar tai tinklapį, ar tai apps'ą smartphone'ui. :)

Bet užsakovas visuomet žino, kad tas darbas "greitas", "trumpas" ir "nesudėtingas" :thumbsup:

zizas - 0
forumiečiai - 1
 
Forumas laimi.

Man asmeniškai, įkvėpimą teikia tie verslininkai, kurie turi neapsakomai didelę konkurenciją, pro kurią sugeba prasimušti ir taip įsitvirtinti rinkoje, va tokie žmonės galėtų pamokinti kaip daryti verslą, kaip išsiskirti, kaip parduoti tą patį produktą kaip kaimynas tik dešimt kartų daugiau. Esu ne kartą domėjesis apie tokio tipo renginius, pasigooglindavau apie kiekvieną "lektorių", bet nei vieno nemačiau, kuris man patiktį, sudaro tokį įspūdį, jog jie ale daro verslus, bet vienintelis jų verslas esi tu ir tavo pinigai.

Bičiukas tvarkingai surinko faktus. Ir spėju visokiose akademijose 90 procentų lektorių yra būtent tokie. Bėda ta, kad paprasti žmogeliai, kurie visiškai nesugeba atsirinkti, kas yra gerai, o kas ne ir toliau pirks šias paslaugas. Liūdna, bet nieko nepakeisi.
 
O čia radau po posto komentaruose, pralinksmino

https://www.facebook.com/miauksiadienis/posts/10215232872948274 its just business
,nothing else

jo jo, grįžo vasarą vaikystės draugas iš danijos "užsihaipines" visas, sako aš bendrauju su milijonieriais, važinėju po pasauli, sėkmingi žmonės šneka ir moko jį kaip veikia dalykai.
O realybė tokia, kad tiek neturi jokio nuosavo būsto, tiek danijoje 2metus, tiek čia lietuvoje nuomoja būstą gyvenimui, važinėja su autobusais ir traukiniais, ir net už pietus paprašė sumokėti man, nes jis ale dabar pinigų neturi. Aišku su jo pasiūlymu eiti į kažkokį seminarą atsisakiau.

Va ką man primena Vadimai Zizai visi :)
 

Nu jo...free nėra, tai tada jau nebedomina narystė, nes nu aišku kur aš čia dabar mokėsiu 2 eurus per mėnesį, kad ateityje gaučiau pasiūlymus, geriau paprašysiu, kad asmenine žinutę atsiųstų, kai bus koks geras pasiūlymas, nes gi vis tiek neturi ką veikti gyvenime.

Aš tai manau, kad taksistai yra arogantiški.

Iš kur čia tas išmislas, kad internete draudžiama kritikuoti tai, kas man nepatinka? :D Pastebėjau, kad youtubėje visokie vaikai po savo dievaičių video, pamatę kritiką, amžinai spjaudosi „nepatinka – nekomentuokit!!!“. O kam tuomet komentarai skirti? Tik liaupsinti ir ploti savo stabukui? :D Jei taip, tuomet komentarų išvis nereikia, nes tam paliaupsinimui užtenka patinka mygtuko.

Jei mes nesam tikslinė auditorija, tai mes negalim išsakyt savo nuomonės? Čia kas per variantas toks?
 
Tai neskirta man? Ta prasme, pirmą dieną kai tik įkėlė tą savo motyvacinio seminaro video - youtube man jį parekomendavo, tuomet ir pasižiūrėjau tas kelias pirmas "bullshit story". Ar rašiau ir kritikavau jį komentaruose po jo video? Ne. Nors mintys tokios pat buvo, bet nu "parekomendavo, tai parekomendavo, komentuot nebūtina man čia, tebūnie, negaišiu laiko". BET dabar jis papostino šitą video forume, kurio nariu esu jau dešimtmetį - tiesiogiai ir tikslingai paskleidė turinį mano "aplinkoje". Dabar tai jau liečia ir mane, ir yra "skirta man".
 
Įsivaizduok, kad tu esi dailininkas ir atidarei savo parodą. Į ją aš neisiu ir nežiūrėsiu tavo paveikslų. Jei netyčia, neturėdamas ką veikti ir užsuksiu - nepulsiu komentuot, kritikuot ar pan - nesu meno kritikas ir užsukau į tavo parodą tik laiko prastūmimui. Apie meną nieko nenusimanau, ir didžioji dalis "miano", man atrodo š***s. BET, jei tu atneši savo paveikslą man į namus ir paklausi "šita, žiūrėk čia va tokį paveikslą papaišiau, ką manai?" - tikėtina, kad ir pasakysiu viską, ką manau apie jį, nesvarbu ar patiks, ar nepatiks jis man. Jei š***s, tai š***s. Ateidamas pas mane į namus, tu padarai mane "tiksline savo auditorija".
 
Dar kažkas ten "gerbkit, o ne kiškit pagalius į ratus mūsų fellow verslininkui", nu tai irgi sorry. :) Naivu, jei tikiesi, kad taip veikia pasaulis.
 
p.s. ant scenos be problemų galiu iškalbėti daugiau nei penkias minutes. Ir esu tą daręs ne vieną ir ne du kartus. Ir, netgi, mėgaujuosi tuo.

Vieninteli zizo filma ziurejau kai kalbino arsauska. Domiuosi biski apie tai ka arsauskas daro, tai ir paziurejau. Nu sorry, nelipo :) dar as kazkiek motyvuotas, nereikia man tokiu moryvaciniu filmuku ziuret kad kazka gyvenime daryciau.
Labai keistas tas akcentavimas kad visus pazystu, matem ta, matem ana.... Proto industrija paziurekit, ten kuriama reali ir apciuoma verte, be jokio bullshit

Ai, o jei į temą, tai mano nuomonė apie seminarą - tipinis motyvacinis seminaras, kuris realiai jokios naudos neneša. Galbūt kažkokiems "svajotojams" ir užsidegs akys pasiklausius "sėkmės istorijų", bet realiai tai nu.. Pasižiūrėjau kelias tas "bullshit story", tai tas formatas "story" ir kažkokio fenomenalaus pavyzdžio pateikimas tai biški taip.. nu per silpna ir tiesiog pritempta :)
 
Čia panašiai kaip kad visuomet visi tipo "nx man tas mokslas styvas jobsas ir geitsas nieko nebaigę ir va kokie multimilijonieriai", bet kad N kartų daugiau žmonių be išsilavinimo stroikėse dirba tai px. Bet jūs nebijokit, motyvuokitės, imkit paskolas, nesėdėkit vietoje ir DARYKIT!!!!! jei pasisekė vienam iš milijono - pasiseks ir jums, just do it - reikia tik noro ir žiūrėk jau su maxima konkuruosit :) O jei nepasiseks (t.y. netapsit sekančiu jobsu) - ką padarysi, bandykit dar kartą, ir dar kartą, ir dar kartą - kadanors tikrai pasiseks, gi va pasisekė keliems iš kelių milijardų, kažkada ir jūsų eilė ateis! :D
 
Nemanau, kad verslas yra skirtas visiems. Nemanau, kad betkam, kas įdės pastangų ir noro - pasiseks. Ne visi turi pakankamai "košės" galvoje, kad sugebėtų prasisukti. Bet - visi turi svajonę būti sėkmingu, važinėt bugačiu, gyvent viloje ir pan. Tokie seminarai, kur kažkas bando motyvuoti - didžiajai daliai žmonių tik suteikia tuščių vilčių ir iliuziją, kad pasisekti gali ir jiems. Nepykit, būkim realistais, bet taip nėra. Ir tada vat pagalvot reikėtų, ar gerai tos tuščios viltys, ar, visgi, ne? :)
 
p.s. dar pridėsiu - mano nuomone, seminaras būtų kurkas įdomesnis ir kokybiškesnis, jei kiekvieną "bullshit story" paneigtum SAVO (na ar bent jau kažkokiu žemiškesniu) pavyzdžiu, o ne tokiais average joe kaip edisonas, fordas, linkolnas, ronaldo, džeksonas ir kt.

As ir negeriu, bet tokie zodziai "uosiuose.. atleidę, visų pirma SAU.. pamilę save iš naujo.. Nersim į save.. Atskleisti tikrąjį save išdrįsim." skamba dar baisiau, nei "dw einam prisigert".

Praleist laiką su veganais, vegetarais ar religijos fanatikais tai nepatarčiau, nei vienam. Siauro mastymo, kuriems argumentai ir mokslas nėra žinomas.

sorry, bet skamba, kaip veganų, hipių, ir kitų "kitokių" žmonių susibūrimas. Labai liūdnas ir nuobodus renginys turėtų būti

Aš pats negeriu, bet ar gali dar kas nors liūdniau skambėt, nei "sveikinsim vieni kitus su vandens sklidinomis taurėmis"

Kokie buvo šie metai lietuviams, pristačiusiems savo idėjas "Kickstarter" ir "Indiegogo" sutelktinio finansavimo platformose? Prieš kelis mėnesius sudariau lietuviškų projektų, kurie surinko bent €5000, sąrašą (jį galite rasti čia: https://www.igyvendinkideja.lt/lietuviu-top-projektai-kickstarter-ir-indiegogo-platformose/) ir jį nuolat papildau naujais projektais.
 
Šiais metais turėjome septynis labai skirtingus projektus. Net du jų (arbata "Tealure" ir dviračių parkavimo sistema "Parkis") dalyvauja "Kickstarter" platformoje jau ne pirmą kartą. Didelio atgarsio susilaukusių kampanijų nebuvo, tačiau džiugu, kad lietuviai nestovi vietoje ir drąsiai pristato savo idėjas. 2018m. projektų sąrašas (surikiuotas nuo vėliausiai pristatyto) ir suma, kuri buvo surinkta sutelktinio finansavimo kampanijos metu:
 

[indiegogo] Išmanieji pelėkautai „Smart Mouse Trap“ - €10255
[Kickstarter] Šeimos biblija „The World's Most Beautiful Illustrated Family Bible“ - €15728
[indiegogo] Komiksai „THE POWER PACK OF KEN REID“ - €15220
[indiegogo] Filmas „Isaac“ („Izaokas“) - €8974
[Kickstarter] Rūšinė arbata iš Nepalo „Tealure“ (antras sėkmingas projektas) - €8163
[Kickstarter] Dviračių parkavimo sistema „Parkis“ (antras sėkmingas projektas) - €18139
[indiegogo] Alternatyvios muzikos ir meno bendruomenės kultūros centras - €11477

Beje, viename iš projektų išbandėme registruoti "Kickstarter" kampaniją per "Revolut" sąskaitą (kaip žinote, "Kickstarter" neleidžia lietuviams registruoti kampanijų ir yra būtina sąskaita šalyje, kurią platforma palaiko).
Jei kam bus įdomi ši istorija, parašykite ir tuomet sukursiu atskirą temą ir ten pateiksiu daugiau informacijos.
Belieka palinkėti sėkmės mūsų tautiečiams ir su nekantrumu laukiu, kokių naujų lietuviškų projektų sulauksime 2019-aisiais! :rolleyes:
O ar jūs turite kokių nors idėjų, kurias norėtumėte pristatyti per sutelktinio finansasavimo platformas?