ronner

Tu rimtai žiūrėtum į suvirintojo diplomą? Ar jis įgavo kompetenciją ar specialybę - visiškai dzin. Ir ten, ir ten jis mokėsi, o ko išmoko daugiau priklauso nuo jo nei nuo oficialaus lapelio. Tenka daug susidurt su šitais visais formaliais ir neformaliais mokymais, rezultatų prasme tai vienas ir tas pats - iš viso grupės 1-2 normalesni, visi kiti ėjo tik tam, kad neišmestų iš UŽT.
 
Ką pasirinkti - sunku patarti. Jei turi specialybę artimą - imk kompetenciją ir nesuk galvos. Jei neturi jokio specialybės ar ji labai toli nuo suvirintojo - gerai pagalvočiau apie formalų mokymą vien tam, kad darbinantis valstybinėse įstaigose turėtum pranašumą. Nors suvirintojas ir valstybinė įstaiga = gerokai mažesnis atlyginimas.

Individualu labai, bet mano nuomonė yra geriau pasimatuto profesiją - pasibaik kaip kompetenciją, jei tiks ir patiks jau dirbdamas suvirintoju baigsi formaliai ar kokius rimtesnius kursus. Normalus darbdavys jei matys tavyje potencialo išsiųs pats į rimtus kursus. Geras suvirintojas nesimėto be darbo, taip kad jei dirbsi gerai ir turėsi noro mokytis - potencialas čia didelis ir tavo išsilavinimas mažai kam rūpės.

Tu rimtai žiūrėtum į suvirintojo diplomą? Ar jis įgavo kompetenciją ar specialybę - visiškai dzin. Ir ten, ir ten jis mokėsi, o ko išmoko daugiau priklauso nuo jo nei nuo oficialaus lapelio. Tenka daug susidurt su šitais visais formaliais ir neformaliais mokymais, rezultatų prasme tai vienas ir tas pats - iš viso grupės 1-2 normalesni, visi kiti ėjo tik tam, kad neišmestų iš UŽT.
 
Ką pasirinkti - sunku patarti. Jei turi specialybę artimą - imk kompetenciją ir nesuk galvos. Jei neturi jokio specialybės ar ji labai toli nuo suvirintojo - gerai pagalvočiau apie formalų mokymą vien tam, kad darbinantis valstybinėse įstaigose turėtum pranašumą. Nors suvirintojas ir valstybinė įstaiga = gerokai mažesnis atlyginimas.

Žmones žlugdo ir prekybos centrai, nes ten baisūs antkainiai, autoservisai, nes dabar retas net ratą pasikeist moką, anksčiau pusę mašinos perrinkt galėdavo. Stop. Galbūt jei tau to nereikia, tai nėra nesąmonė? Gal tiesiog nesupranti naudos ir vadovaujiesi tuo, ką kalba Lietuvos bankas kartu su komerciniais? Tada taip, pagal juos visi greitų kreditų ėmėjai yra degradai ir idiotai.
 
 
 
Parduotuvės irgi nedorai daro JAMAM ir kitus išpardavimus, didžioji dalis lankytojų moterys, kurių silpnybė apsipirkinėjimas. Refinansavimas gali būti ir lavono spardymas, ir vienintelė sveiko proto išeitis iš labai nekokios padėties.
 
 
 
Jei nebūtų peilių, niekas nenudurtų gatvėje. Jei nebūtų automobilių, niekas nežūtų avarijose, jei nebūtų alkoholio, niekas negertų, jei nebūtų elektros, nebūtų tiek gaisrų, sukeliamų dėl netvarkingos instaliacijos, jei vyrai neturėtų savo organų, jie neprievartautų moterų. Greitas kreditas turi daug pavojų, bet turi ir naudos. Žinau ne vieną atvejį, kuomet kreditas net ir su didelėm palūkanom apsaugojo nuo didelių nuostolių. Tavo pavyzdys netinka, nes negirdėjau, kad bendrovės verstų imti greitą kreditą, o taip pat ir negirdėjau sveiko žmogaus, kuri prašytų, kad jį gatvėj suspardytų.
 
 
Refinansavimas gali būti ne tik palūkanų sumažinimas, bet ir likučio išskaidymas ilgesniam laikotarpiui. Pavyzdžiui, pasiskolinai tiek, kad įmokos būtų po 300 eurų. Praradai dalį pajamų, tad 300 tampa pernelyg didele našta ir dar likusius 12 mėnesių (pvz) nebūsi pajėgus atseikėti tokios sumos. Tokiu atveju imi refinansavimą, dengi šią paskolą ir kitai bendrovei / bankui / unijai moki po 160 ar 180 be jau ne 12 mėn., o 24. Prarandi pinigų kažkiek, bet netampi prasiskolinusiu ar atiduodančiu visą savo uždarbį.
 
 
 
Dėl palūkanų, SAVY palūkanos nėra baisiai didelės. Nuo 12 proc. ar nuo 6 % jei su NT užstatu. Tiek nesiūlo net kreditų unijos. Swedbank vartojimo kreditą man siūlė su ~20 % palūkanomis, terminas 24 mėn., suma ~80% MĖNESINIO atlyginimo. Bigbank palūkanos ~40%, terminas tas pats, suma be problemų galėjo būti 4x mėnesinė alga, gal ir daugiau, tiesiog daugiau nereikėjo. Ką aš pasirinkau? Bigbank. Paskolą grąžinau anksčiau laiko, pabrangimas sumažėjo šiek tiek, jokių finansinių sunkumų dėl to nepatyriau, o paskola, galima sakyti, padėjo ir sutaupyti, nes išvengiau išlaidų, kurias būčiau patyręs keletą mėnesių iš eilės jei nebūčiau skolinęsis. Ar aš galėjau skolintis iš draugų / kolegų / artimųjų? Galbūt, tačiau pasiskolink iš pažįstamo ir rizikuoji prarast gerus santykius.
 
 

Jų yra tokia aibė, kad neverta veltui teršt forumo... Jei konkrečiose srityse, jau būtų kita šneka, bet tam yra įvairūs eshop'ų list'ai

Kurti geros vertės turinį (ypač paranku - nišinį, brangių nišų), turėti aukštą CTR ir t.t.

Turizmas paklausu - turistų iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos Vilniuje, Kaune ir kurortinėse vietose apstu. Absoliuti dauguma jų ieško gidų rusų kalba. Žinoma, tam būtinas gido pažymėjimas. Puiki proga nuo rudens pradėti kursus ir kitam turizmo sezonui turėti :)
Atviros durys daugelyje agentūrų, galimybė dirbti individualiai - kaip tik patinka. Tačiau neišvengiamai būtinas gido pažymėjimas, kitu atveju gresia nemenka bauda.
 
Su menu kiek sunkiau, kadangi tai nėra pelninga / paklausu. Iki tam tikro lygio.
Galima bendradarbiauti su menininkais padedant jiems organizuojantis parodas Rusijoje, kviečiant rusakalbius dalyvius ir t.t., tačiau tai yra per silpna, kad dėl to reikėtų vargti ir ieškoti - dažnai tarp savų atsiranda žmonių galinčių padėti. Gerai Tmaster sako, rusų kalba Lietuvoje ne egzotika, todėl konkurencija žvėriška.
 
 
 
Vertimų biure dažnai reikalauja filologinio išsilavinimo. Verčiant notarinius dokumentus lyg yra papildomi išsilavinimo reikalavimai, kažkokia licencija, tačiau tiksliai apie tai nežinau, esu tik girdėjęs viena ausimi. Šiaip vertimais užsiimti nėra jokių kvalifikacinių reikalavimų, net aš galėčiau dabar apsiimti versti į kokią kinų kalbą, jei tik rasčiau klientų ir turėčiau verslo liudijimą / individualios veiklos pažymą leidžiančia tuo verstis.
 
 

Turizmas paklausu - turistų iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos Vilniuje, Kaune ir kurortinėse vietose apstu. Absoliuti dauguma jų ieško gidų rusų kalba. Žinoma, tam būtinas gido pažymėjimas. Puiki proga nuo rudens pradėti kursus ir kitam turizmo sezonui turėti :)
Atviros durys daugelyje agentūrų, galimybė dirbti individualiai - kaip tik patinka. Tačiau neišvengiamai būtinas gido pažymėjimas, kitu atveju gresia nemenka bauda.
 
Su menu kiek sunkiau, kadangi tai nėra pelninga / paklausu. Iki tam tikro lygio.
Galima bendradarbiauti su menininkais padedant jiems organizuojantis parodas Rusijoje, kviečiant rusakalbius dalyvius ir t.t., tačiau tai yra per silpna, kad dėl to reikėtų vargti ir ieškoti - dažnai tarp savų atsiranda žmonių galinčių padėti. Gerai Tmaster sako, rusų kalba Lietuvoje ne egzotika, todėl konkurencija žvėriška.
 
 
 
Vertimų biure dažnai reikalauja filologinio išsilavinimo. Verčiant notarinius dokumentus lyg yra papildomi išsilavinimo reikalavimai, kažkokia licencija, tačiau tiksliai apie tai nežinau, esu tik girdėjęs viena ausimi. Šiaip vertimais užsiimti nėra jokių kvalifikacinių reikalavimų, net aš galėčiau dabar apsiimti versti į kokią kinų kalbą, jei tik rasčiau klientų ir turėčiau verslo liudijimą / individualios veiklos pažymą leidžiančia tuo verstis.
 
 

Rusų kalbos reikia daugybėje didesnių įmonių, tačiau ir mokančių gerai kalbą netrūksta (ypač žodžiu, rašančių gerai yra kur kas mažiau). Bet kuri įmonė, kuri vykdo veiklą Rusijoje ar bet kurioje kitoje šalyje, buvusioje sovietų sąjungos sudėtyje, dažnai ieško rusakalbių vadybininkų. Tokios kompanijos kaip booking, microsoft reguliariai ieško įvairiomis kalbomis kalbančių pagalbos specialistų, ne kartą savo sraute mačiau ir skelbimų kalbantiems rusiškai.
 
Labai daug kas priklauso nuo to, ką gali daryti. Mokėti gerai kalbėti, rašyti yra viena, tačiau kur tas žinias gali pritaikyti. Galų gale, bendrinė kalba, net jei ji ir gimtoji, gali būti labai nutolusi nuo tos, kurios gali reikalauti įmonės dėl kokių nors techninių žinių. Rusų kalboje nemažai techninių naujųjų terminų yra anglizmai. Teko susidurt su Vokietijoje gyvenančiu vokiečiu, kuris niekaip negalėjo išversti/paaiškinti techninės dokumentacijos, nes tokių žodžių, kaip jis sakė, niekas nevartoja realiame gyvenime - būtinas tos srities išsilavinimas, kad suprastum, apie ką kalbama.
 
Ar yra koks nors diplomas, studijos baigtos ar dar kažkas, už ko galima kabintis? Be kita ko, jei pilietybė nėra Lietuvos, trečiųjų šalių įdarbinimas mūsų krašte nėra labai jau smagus ir lengvas, todėl ne visi darbdaviai nori.
 
 
 
 
Pedagoginio seniai nėra :D O ir vaikučius papildomai mokyti galima be diplomo :)
 
 
 

Už 50 gal mažai kas skolinasi, nes dabar alternatyvų daug, bet versle tikrai netrūksta greitų paskolų ne iš bankų. Ypač jei kalbam apie naują verslą, nepatvirtintą rinką ar rinką, kurioje yra didesnė rizika.
 
Reali situacija, paskirta ES parama kaimo turizmo sodybai (daugiau nei 10 metų atgal). Paramos suma nemaža ir ji yra garantuota. Iš didžiųjų bankų 4 atmetė, nes kaimo turizmas rizikingas verslas. Nors yra ES paramos garantas, nors yra NT, kas didina likvidumą (skirtingai nei kokio appso kūrimas, kur vienu mygtuku gali visą darbą pašalinti). Daugybė sodybų dėl to rinkosi unijas ar ieškojo kitų finansavimo šaltinių. Deja, kaip ir su renovacijomis daug kur, paramos negali paimti ne per kreditorių, tad tas daug kam kišo kojas.
 
Kita situacija, jau teorinė daugiau: mažoji bendrija, užsiimanti greitai realizuojamo sezoninio produkto kūrimu. Savų lėšų užtektinai nėra, įranga reikiama yra, bet ji stovi be darbo, nes nėra medžiagų. Klientai iš anksto mokėti nelinkę, o bankai rodo duris, nes 1) Nėra finansinės istorijos - įmonei metai ar net ir tų nėra. 2) Mažoji bendrija atsako savo turtu, kurio vertė labai maža arba turto nėra 3) Jei yra įranga, dažnai jos vertė užstatui būna gerokai per maža.
Jei pelnas numatytas yra su nemenka marža, 15-20% metinis pinigų "pabrangimas" tokiai įmonei yra ok, nes kitu atveju tiesiog ir lieka įranga stovėt be darbo arba su per mažu našumu.
 
 
Pinigai daro pinigus, todėl kartais geriau pasiskolint brangiau, bet dabar.
 
Dar viena teorinė galima situacija: fizinis asmuo užsiima individualia veikla, bankams tai nepatinka, paskolos neduoda, o žmogui reikia kažkokio remonto, dantų gydymo ar dar kažko, kas dabar tarkim kainuoja 2000 €, o delsiant gali pabrangti ir dvigubai. Imti dabar su 17% palūkanomis ar bandyti pačiam sutaupyti ir po metų ar poros išleisti 4000?
 
S

Už 50 gal mažai kas skolinasi, nes dabar alternatyvų daug, bet versle tikrai netrūksta greitų paskolų ne iš bankų. Ypač jei kalbam apie naują verslą, nepatvirtintą rinką ar rinką, kurioje yra didesnė rizika.
 
Reali situacija, paskirta ES parama kaimo turizmo sodybai (daugiau nei 10 metų atgal). Paramos suma nemaža ir ji yra garantuota. Iš didžiųjų bankų 4 atmetė, nes kaimo turizmas rizikingas verslas. Nors yra ES paramos garantas, nors yra NT, kas didina likvidumą (skirtingai nei kokio appso kūrimas, kur vienu mygtuku gali visą darbą pašalinti). Daugybė sodybų dėl to rinkosi unijas ar ieškojo kitų finansavimo šaltinių. Deja, kaip ir su renovacijomis daug kur, paramos negali paimti ne per kreditorių, tad tas daug kam kišo kojas.
 
Kita situacija, jau teorinė daugiau: mažoji bendrija, užsiimanti greitai realizuojamo sezoninio produkto kūrimu. Savų lėšų užtektinai nėra, įranga reikiama yra, bet ji stovi be darbo, nes nėra medžiagų. Klientai iš anksto mokėti nelinkę, o bankai rodo duris, nes 1) Nėra finansinės istorijos - įmonei metai ar net ir tų nėra. 2) Mažoji bendrija atsako savo turtu, kurio vertė labai maža arba turto nėra 3) Jei yra įranga, dažnai jos vertė užstatui būna gerokai per maža.
Jei pelnas numatytas yra su nemenka marža, 15-20% metinis pinigų "pabrangimas" tokiai įmonei yra ok, nes kitu atveju tiesiog ir lieka įranga stovėt be darbo arba su per mažu našumu.
 
 
Pinigai daro pinigus, todėl kartais geriau pasiskolint brangiau, bet dabar.
 
Dar viena teorinė galima situacija: fizinis asmuo užsiima individualia veikla, bankams tai nepatinka, paskolos neduoda, o žmogui reikia kažkokio remonto, dantų gydymo ar dar kažko, kas dabar tarkim kainuoja 2000 €, o delsiant gali pabrangti ir dvigubai. Imti dabar su 17% palūkanomis ar bandyti pačiam sutaupyti ir po metų ar poros išleisti 4000?
 
S

Už 50 gal mažai kas skolinasi, nes dabar alternatyvų daug, bet versle tikrai netrūksta greitų paskolų ne iš bankų. Ypač jei kalbam apie naują verslą, nepatvirtintą rinką ar rinką, kurioje yra didesnė rizika.
 
Reali situacija, paskirta ES parama kaimo turizmo sodybai (daugiau nei 10 metų atgal). Paramos suma nemaža ir ji yra garantuota. Iš didžiųjų bankų 4 atmetė, nes kaimo turizmas rizikingas verslas. Nors yra ES paramos garantas, nors yra NT, kas didina likvidumą (skirtingai nei kokio appso kūrimas, kur vienu mygtuku gali visą darbą pašalinti). Daugybė sodybų dėl to rinkosi unijas ar ieškojo kitų finansavimo šaltinių. Deja, kaip ir su renovacijomis daug kur, paramos negali paimti ne per kreditorių, tad tas daug kam kišo kojas.
 
Kita situacija, jau teorinė daugiau: mažoji bendrija, užsiimanti greitai realizuojamo sezoninio produkto kūrimu. Savų lėšų užtektinai nėra, įranga reikiama yra, bet ji stovi be darbo, nes nėra medžiagų. Klientai iš anksto mokėti nelinkę, o bankai rodo duris, nes 1) Nėra finansinės istorijos - įmonei metai ar net ir tų nėra. 2) Mažoji bendrija atsako savo turtu, kurio vertė labai maža arba turto nėra 3) Jei yra įranga, dažnai jos vertė užstatui būna gerokai per maža.
Jei pelnas numatytas yra su nemenka marža, 15-20% metinis pinigų "pabrangimas" tokiai įmonei yra ok, nes kitu atveju tiesiog ir lieka įranga stovėt be darbo arba su per mažu našumu.
 
 
Pinigai daro pinigus, todėl kartais geriau pasiskolint brangiau, bet dabar.
 
Dar viena teorinė galima situacija: fizinis asmuo užsiima individualia veikla, bankams tai nepatinka, paskolos neduoda, o žmogui reikia kažkokio remonto, dantų gydymo ar dar kažko, kas dabar tarkim kainuoja 2000 €, o delsiant gali pabrangti ir dvigubai. Imti dabar su 17% palūkanomis ar bandyti pačiam sutaupyti ir po metų ar poros išleisti 4000?
 
S

Už 50 gal mažai kas skolinasi, nes dabar alternatyvų daug, bet versle tikrai netrūksta greitų paskolų ne iš bankų. Ypač jei kalbam apie naują verslą, nepatvirtintą rinką ar rinką, kurioje yra didesnė rizika.
 
Reali situacija, paskirta ES parama kaimo turizmo sodybai (daugiau nei 10 metų atgal). Paramos suma nemaža ir ji yra garantuota. Iš didžiųjų bankų 4 atmetė, nes kaimo turizmas rizikingas verslas. Nors yra ES paramos garantas, nors yra NT, kas didina likvidumą (skirtingai nei kokio appso kūrimas, kur vienu mygtuku gali visą darbą pašalinti). Daugybė sodybų dėl to rinkosi unijas ar ieškojo kitų finansavimo šaltinių. Deja, kaip ir su renovacijomis daug kur, paramos negali paimti ne per kreditorių, tad tas daug kam kišo kojas.
 
Kita situacija, jau teorinė daugiau: mažoji bendrija, užsiimanti greitai realizuojamo sezoninio produkto kūrimu. Savų lėšų užtektinai nėra, įranga reikiama yra, bet ji stovi be darbo, nes nėra medžiagų. Klientai iš anksto mokėti nelinkę, o bankai rodo duris, nes 1) Nėra finansinės istorijos - įmonei metai ar net ir tų nėra. 2) Mažoji bendrija atsako savo turtu, kurio vertė labai maža arba turto nėra 3) Jei yra įranga, dažnai jos vertė užstatui būna gerokai per maža.
Jei pelnas numatytas yra su nemenka marža, 15-20% metinis pinigų "pabrangimas" tokiai įmonei yra ok, nes kitu atveju tiesiog ir lieka įranga stovėt be darbo arba su per mažu našumu.
 
 
Pinigai daro pinigus, todėl kartais geriau pasiskolint brangiau, bet dabar.
 
Dar viena teorinė galima situacija: fizinis asmuo užsiima individualia veikla, bankams tai nepatinka, paskolos neduoda, o žmogui reikia kažkokio remonto, dantų gydymo ar dar kažko, kas dabar tarkim kainuoja 2000 €, o delsiant gali pabrangti ir dvigubai. Imti dabar su 17% palūkanomis ar bandyti pačiam sutaupyti ir po metų ar poros išleisti 4000?
 
S

Tu čia kalbi ne apie partner centrą tada, o apie rekomendavimą draugui su nuolaida. Ten kitaip veikia. Gali būti, kad ne visi viešbučiai yra tame promo. Arba reikėtų užklausą į booking'ą siųst.

Kai prisijungi prie Partner Centre eini į Products - Links - Hotel page ir tada jau renkiesi viešbutį konkretų - sugeneruos tau linką.

Rasti už tokią kainą bus sunku, nes nuo dažnai yra lygu dar didelėms išlaidoms pirmam remomtui. Žinoma, rasti įmanoma. Šeima uždirbanti 2000 € (4 asm.) gali sau leisti net ir naują automobilį salone. Jei nėra būsto kredito žvėriško. 300 € per mėn., 2000 € pradinis, jokios likutinės - tiek kainuoja neblogos komplektacijos Peugeot 2008, kuris šeimai be kažkokių didelių poreikių (dažnos ilgos kelionės, 3 šunys ar pan.) tikrai puikiai turėtų tikti. Nepatinka prancūzas ar SUV imitacija - už tokią pat kainą yra Toyota Corolla. Tiek sedanas, tiek hečbekas, tiek ir universalas.
Pradinis įnašas kaip ir minėtos supuvusios slyvos ar nutrešto mersdeso. Žinoma, mėnesio įmoka viršis to seno bmw ar mb remonto kainą (nors kartais ne taip jau žymiai), bet ir remontu per daug rūpintis nereiks kol garantija (techninis aptarnavimas kainuoja, tačiau kiek teko susidurti tokios klasės auto nėra baisiai brangus), ir mašina nauja, ir tarša mažesnė, ir to mokesčio, kurio dar niekas nepriėmė, išvengt išeis.
 
Tik dėl viešojo transporto išvystymo tai nesutiksiu. Čia valstybė su savivaldybėm turi padirbėti kaip reikiant. Privataus vežėjo iniciatyva mano kaime atsirado tiesioginis autobusas į Vilnių. Bet jei juo važiuot ir grįžt, be nakvynės sunkiai apsieit pavyktų.
 
 
Nes 7 klasė yra visada viskuo geriau nei naujas kibiras. Nesvarbu, kad skendo, lipdytas iš dviejų trijų ar dar kokios kitos bėdos. Tiesiog tai yra principo reikalas. Deja, daug kas net ir po mokesčių atsiradimo vis tiek sės į senus prabangius automobilius, nes nori atrodyti kaip rimti verslininkai. Tuo tarpu pažįstu ne vieną tikrai turtingą ir sėkmingą verslininką, kuris iš savo prabangiai ir moderniai įrengto namo nuostabioje vietoje ar jam patogaus būsto senamiestyje išrieda nauju vidutinės klasės automobiliu.
 
 
 
Ne visi vakaruose yra turtingi. Ten irgi yra skurdo riba ir ant jos laviruoja nemažai žmonių. Vokietijoje, kuri dažnai imama kaip pavyzdys, ne kiekviena šeima gali sau leisti turėti automobilį. Net ir į keliones jie važiuoja taupydami, nes šeimą išlaikyti ten nėra pigu. Paslaugos suėda labai daug pinigų. Bepigu emigrantams, kurie maksimaliai stengiasi paslaugas pirkti grįžę į Lietuvą. Vietinis vokietis už sienos to daryti nevažiuoja.
 
Vienišai mamai tikrai nereikia seno dūmijančio passat b5. Vargu ar ji neturėdama daug pinigų važiuoja kur toliau su tais dviem vaikais, tad jai tikrai nereikia ganėtinai didelio automobilio. Kuo jai netinka Toyota Aygo? Mieste - idealus automobilis. Tiesa, gal kiek keblu su vaikiškomis kėdutėmis, jei vaikai dar labai maži, o pati mama aukštesnė - gali netilpti. VW Fox, Peugeot 107, Citroen C1, C3, C3 ar net C4, Dacia gama... Yra pigių automobilių, kurie jos poreikius atitiktų. Deja, viešojo transporto alternatyva yra sunkiai įgyvendinama vien dėl to, jog trūksta tiek kultūros, tiek pritaikymo prie žmonių poreikių - darželiai, mokyklos, būreliai, poliklinika - jei atstumai didesni tikrai keblu be automobilio net ir miestuose.
 
O dėl piktybiško noro - tikrai taip. Maži miestai, miesteliai ir kaimai tikrai yra piktybiškai B4 passatų naudotojai ir atitinkamo amžiaus Audi ten laikoma kone prabanga. Su žmona dažnai juokiamės, kad kaime yra apie 50% Passat B5.
Vienas buvęs kaimynas turi 3 mašinas. Audi 80 (B4) universlą, žmonai nupirko Audi 80(B4) sedaną ir dar turi Audi A6 (C4). Jiems reikia dviejų automobilių, trijų - tikrai ne (pats sakė, kad C4 nemėgsta, bet didesnė gerai kartais kai toliau važiuoja). Pinigų šeima turi. Galėtų leist netgi naują, jei labai norėtų. Bet nenori. Nes pats gali susitvarkyt greitai ir pigiai. Jokių naujų mašinų neperneša dėl elektronikos. Manai toks vienas? Manau, dauguma.
 
 
 
Ne viskas vyksta pagal vadovėlį. Šiandien tu gali būti finansiškai stabilus, turėt nuostabią antrą pusę, o rytoj neturėt nieko. Ne visi geba priimti idealius sprendimus, kiti rizikuoja, o kiti niekada gyvenime nepasiekia tokio pragyvenimo lygio, kuris užtikrintų, jog šeimai nieko netrūksta. Deja, bet pas mus tokie žmonės iš karto nurašomi. O tarp jų galėtų būti labai puikių šeimų, bet spaudimas ir engimas iš šono dažnai sugadina tokius žmones.
Be to, labai gaji pašalpinių skatinimo sistema prie to irgi prisideda - žmonės aptingsta, nes o kam dirbti, kai iš pašalpų gaunu daugiau. Tai ir su tokiu mokesčiu išlygų didelių čia būti neturėtų. Tačiau mokestis neturėtų būti toks, kad tokie žmonės taptų visiškai nemobilūs. Tai iššauktų naujas bėdas.
 
 
Taršą mažinti reikėtų skatinant, o ne draudžiant ir apmokestinant. Tačiau auto mokestis, panašu, yra tikrai neišvengiamas, kitaip galim gaut ir sankcijų/baudų, nes apie mokestį kalbama labai seniai ir valstybė spaudžiama jį priimti. Tik ar jis padės?
Lietuvoje vidutinis auto amžius (2016 duomenys) - 16,9 metų. Latvijoje - 16 metų. Latvija turi auto mokestį. Be to, Latvijos didžioji dalis gyventojų gyvena VIENAME mieste, kuriame gerokai brangesnis parkingas nei pas mus. Bet skaičiai ne tiek daug ir skiriasi. Pats EU vidurkis 11 metų.
 
 
Su pensininkais yra kita problema. Jie turi savo automobilį ir jo neatsisako, nes jis jiems geras ir taškas. Pensininkas kuris DABAR perka automobilį retai kada perka seną grabą. Bent jau nematau tokių aplink. Primenu, gyvenu kaime, tad čia dar ir požiūrio reikalas skatina juos pirkti senesnius, bet du pensininkus žinau neseniai atnaujinusius savo auto parką. Vienas liko ištikimas Opel ir nusipirko ~2008 astrą prieš 2 metus. Tai grubiai 9 metų automobilis. Kitas šiemet pirko Toyota Corolla Verso panašių metų. Na, nėra EURO 5 turbūt dar, bet vis tiek perkami ne seni grabai, kai yra noro ir bandoma rast galimybių.
 
 
Soduose dar madinga tas mašinas nusiplauti, išsiurbti ir jei reikia pasiremontuoti, nes dar koks įrankis liko sode, o ne mieste, kur garažas jau parduotas. Soduose iš viso gamtos sumažėjo. Bet į sodą atvažiuoti viešuoju ne taip lengva. Reikia stipriai derintis prie grafikų, o kai kur ir paeiti ne porą kilometrų. Kai metų 70+ tai gali būti sunku. Bet ar matėte kada Lietuvoje pensininką su skuteriu (keturračiu vežimėliu)? Retas atvejis. Nes pas mus pritaikyta judėjimui tik popieriuose. Kalbėjau su vienu pensininku, kuris vaikšto, bet labai sunkiai, tad nusipirko tokį. Viskas gerai sako, tik va, ne visur privažiuot arti galiu, tada su lazda tenka baladotis kažkaip.
 
 
Vieni tingi užpakalį pajudint, kiti alternatyvų nemato ar jų realiai nėra. Net ir mieste. Tačiau mieste tikrai nebūtina turėti 2-3-4 automobilių šeimai. Išskyrus atskirus atvejus. Ypač kai yra citybee, eSpark, Bolt, Uber ir n alternatyvų, net pigesnių nei savo auto turėjimas.
Kaime alternatyvų trūksta.
 
 
yra nedidelė viltis, kad visgi tie, kurie perka už 6-7k eur gerokai pavarinėtus automobilius ir keičia juos kas 2-3 metus persės į visiškai naujus, mažesnės klasės ir panaudos juos bent 5 metus kol baigsis lizingas ar garantija.
Gyvenant už miesto tikrai yra bėdos su viešuoju, o uber, citybee ir kitos paslaugos tampa brangios, nepalyginamai nei gyvenant mieste.
 
 
 
 
 
Atsakiau į daugybę žinučių, bet apibendrinant apie tai, kas šiaip labai didelis nuokrypis nuo temos, auto mokesčio nepalaikau, nes pas mus nėra aiškaus plano nei kaip, nei kur, nei kam, nei kodėl. Pas mus matosi noras surinkti daugiau pinigų į biudžetą ir viskas. Tai yra blogai. Arba yra labai bloga komunikacija su žmonėmis. Visgi, man labiau patinka mokėjimas už važiavimą nei už stovėjimą, tad skatinčiau verčiau per akciją, galbūt apmokestint kai kuriuos kelius, apmokestint įvažiavimus į miestų senamiesčius (ypač Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) ir skatinti viešąjį transportą sukuriant jį patogų. Park n Ride stotelės yra kamščių pabaigoje - jokios logikos. Man įvažiuojant į Vilnių (Nemenčinės pl.) nėra nei vienos stotelės ir su viešuoju ten ne pyragai. Mieste trūksta greito VT. Kai Autobusas iš vieno miesto galo į kitą važiuoja per patį centrą tai kai reikia nuo pradžios iki galo yra neracionalu rinktis VT. Aišku, taip daugiau keleivių, bet tada automatiškai atkrenta tie, kurie važiuoja ilgą atstumą.
 
Auto prekeiviams, tiksliau didžiajai jų daliai, siūlomas mokesčio variantas, kai apmokestinamas taršių auto įvežimas, būtų verslo pabaiga. Ypač tų, kur varinėja 2-3k eurų vertės transportą.
 
Ir taip, aš vairuoju seną automobilį - 2006 metų miniveną ir dar dyzelį (tiesiog neradau tinkamo benzininio varianto). Už tą kainą tikrai galėjau gaut 2010 metų mažą automobilį, tačiau šis naudojamas kaip šeimos pagrindinis transportas, kuriame: 2 maži vaikai ir didelis šuo + dažnai keliaujam po Lietuvą. Daugiausiai važinėju užmiestyje. Kitas šeimos automobilis senas, bet techniškai tvarkingas - 2001 metų mažiukas benzinas. Ir kai ateis antram automobiliui galas, greičiausiai ieškosime galimybių pirkti visiškai naują arba bent jau labai mažai naudotą nedidelį automobilį, tinkamą užmiesčiui (ne su 50kw varikliu). Automobilį dažniausiai naudojam netolimom kelionėm (iki artimiausio miesto 35 km), ar kai nieko daug nereikia vežtis. Deja, naujas minivenas ar mikroautobusiukas, kuris atitiktų mano keliamus komforto (ypač sėdynių) reikalavimus yra man neįperkamas, tad tenka važinėti senesniu.

Nestabilios pajamos jiems yra grėsmė, todėl beveik visada žiūri bent jau metus. Jei pajamos dar ir iš verslo ar individualios veiklos, prašo net ir 2-3 metų duomenų, analizuoja pokyčius.
 
Jei nori rodyt tik 6 mėn. pajamas, žiūrės tada tik į fiksuotą dalį ir priedus vertins nuliu arba artimu skaičiumi.

Kada paskutinį kartą pirkai šviežių sulčių?
O kada kebabą/hamburgerį/hotdogą/picą?
 
Paklausa sulčių yra minimali. Buvo ant bangos želmenų sultys, bet labai greitai baigėsi ta mada. Buvo iššokę kažkokie burbuliukų gėrimai, kur realiai moki už orą ir pateikimą (burbulų pavidalu). Žaidė grynai ant vaikų ~10-12 metų, lindo į mokyklas ir t.t. Pasiėmė pinigus ir dingo, nes ilgalaikė perspektyva artima nuliui. Taip pat ir su šaltyje džiovintomis uogomis - kaina kosminė, banga ėjo ir praėjo, po to maximoj stovėjo su 70% nuolaida.
 
 
 
 
 
 
Dabar šitas vietos reguliavimas yra supaprastintas, daugybės leidimų nereikia kaip anksčiau. Aišku, vidury gatvės nesustosi taip paprastai, bet susiderint jau kur kas lengviau.

Street food nelygu HQ food.
Aišku reikia laviruot tarp gero skonio, kokybės ir pigių kainų. Pirkti super brangius produktus valgymui gatvėje neverta tikrai.
 
Dažnai kai kurios FB grupėse matau ieškomų food truckų vienam ar kitam renginiui, būna net vieta nemokama, tik atvažiuok ir dirbk. Tai jei turi gerą produktą tikrai rasi kur dirbt.
 
Pritarsiu sakantiems, kad reikėtų išskirtinio food trucko, turinčio kažką unikalaus ir pastebimo.

Street food nelygu HQ food.
Aišku reikia laviruot tarp gero skonio, kokybės ir pigių kainų. Pirkti super brangius produktus valgymui gatvėje neverta tikrai.
 
Dažnai kai kurios FB grupėse matau ieškomų food truckų vienam ar kitam renginiui, būna net vieta nemokama, tik atvažiuok ir dirbk. Tai jei turi gerą produktą tikrai rasi kur dirbt.
 
Pritarsiu sakantiems, kad reikėtų išskirtinio food trucko, turinčio kažką unikalaus ir pastebimo.

Street food nelygu HQ food.
Aišku reikia laviruot tarp gero skonio, kokybės ir pigių kainų. Pirkti super brangius produktus valgymui gatvėje neverta tikrai.
 
Dažnai kai kurios FB grupėse matau ieškomų food truckų vienam ar kitam renginiui, būna net vieta nemokama, tik atvažiuok ir dirbk. Tai jei turi gerą produktą tikrai rasi kur dirbt.
 
Pritarsiu sakantiems, kad reikėtų išskirtinio food trucko, turinčio kažką unikalaus ir pastebimo.

Šie katalogai nėra vien tik paprastas SEO, jei ieškot naudos. Rekvizitai yra labai lankomas ir stipriai išdirbtas projektas, žmonės moka pinigus už reklamą ten, nes kartais tiesiog negooglinama, o ieškoma tam tikrų paslaugų teikėjų per ten.
Ypač aktualu veiklą vykdantiems mažesniuose miestuose, kadangi yra rūšiavimas pagal įmonės registracijos vietą. Man bent kelios užklausos atėjo garantuotai iš tokio tipo paieškos rekvizituose ar panašiame kataloge.
SEO nauda, be abejo, irgi yra.

Šie katalogai nėra vien tik paprastas SEO, jei ieškot naudos. Rekvizitai yra labai lankomas ir stipriai išdirbtas projektas, žmonės moka pinigus už reklamą ten, nes kartais tiesiog negooglinama, o ieškoma tam tikrų paslaugų teikėjų per ten.
Ypač aktualu veiklą vykdantiems mažesniuose miestuose, kadangi yra rūšiavimas pagal įmonės registracijos vietą. Man bent kelios užklausos atėjo garantuotai iš tokio tipo paieškos rekvizituose ar panašiame kataloge.
SEO nauda, be abejo, irgi yra.

Nereikia ir vadybininkų visokių. Dirbti per 50 km nuo namų yra normalu, jei dirbi ne pardavėju / sandėlininku (nors ir jie važinėja). Pažįstamas medikas dirba Vokietijoj, gyvena Belgijoj. Į darbą kas dieną 50+ į vieną pusę ir nemato tame jokios problemos. Kartais net ir porą kartų tenka suvažinėt dėl vienokių ar kitokių priežasčių. 30-40k km per metus pas juos visus yra normalu. Ypač jei mašina didesnė, galingesnė. Su tokiais kaip smart ir panašiai tai galima tikėtis ir 10 metų su <100k rida. Bet jei koks passat, 5 kl. bmw ar tuolab minivenas - 3 metų mašina su tokia rida yra norma.
 
Labai gerai matosi visi polizinginiai. Ridos 150-200k stabiliai.

Neblogos įžvalgos, bet galiu šiek tiek iš savo patirties.
Dėl pirmo, tai labai dažnai tai ne gyvenamoji vieta, o registracijos adresas. Tuo įsitikinau, kai pamačiau vieną prašytoją iš savo kaimo. Nors kaimas ir didelis, bet nepavyko identifikuoti niekaip konkretaus amžiaus žmogaus, turinčio darbą, kurį dirbą gal 2 žmonės 40 km spinduliu, o alga akivaizdžiai bent jau 1,5 karto didesnė nei mokama aplink dar didesniu spinduliu. Labai tikėtina, kad registruotas tėvų namuose, o realiai dirba Vilniuje ar kitame dideliame mieste. O ar mieste, ar kaime - pabėgimas bus toks pats, nebent į užsienį. Antstoliai kaimuose dirba pilnu tempu :)
 
Dėl antro aš renkuosi bent 6 mėn., bet visada prioritetas ilgiau dirbantiems.
Kodėl manai, kad sandėlio darbuotojas negali gauti 1500 €? Šiai dienai tikrai yra žmonių, kurie net Lietuvoje sandėliuose uždirba pakankamai daug, ypač dirbdami savaitgaliais, naktimis ar paryčiais. Ir sandėlio darbuotojas gali būti su visais pažymėjimais ir t.t., tada algos žymiai kyla. Bet va kai įmonės ar skyriaus vadovas ir rodoma alga 500 į rankas tai man jau kvepia rizikos grupe didele. Ypač didžiuosiuose miestuose.
 
O dėl vaikų tai rizika ten įdomi ir labai sunku ją įvertinti. Kiek suprantu, išlaikomų asmenų skaičius irgi nurodomas savanoriškai - duomenų netikrina platformos. Bet jei pajamos nedidelės, išlaikomų asmenų skaičius du ar daugiau - rizika labai auga.
 
Dėl turto pilnai sutinku - gali nurodyt ką tik nori. Abejoju ar prašo įrodyti. Nebent gal jei kosmosą nurodysi, tada prašys dokumentų, bet abejoju.
 
 
 
Papildomai: Labai rekomenduoju stebėti skolų ir sutarčių su paskolom/lizingu istoriją. Jei žmogus skolinasi nemažai, bet visada laiku grąžina - didelis šansas, kad grąžins ir šitą paskolą. Bet jei skolų reguliariai vis atsiranda bent kuriam laikui - vertinčiau atsargiai.