yomajo

Abejoju, ar nepažeidžiu forumo taisyklių, reklamuodamas savo knygą, bet manau, kad uzdarbis.lt auditorijai tokia knyga tikrai pasirodys įdomi.
 
Taigi, pristatau e-knygą "Pusę metų dirbu sau", kurioje papasakojau apie pirmą pusmetį mano freelancinimo kelyje - jau pusmetį gyvenu vien tik iš to, dirbu namuose web-programuotoju ir tikrai nesigailiu dėl tokio savo sprendimo.
 
Knyga yra skirta tiems, kas nori dirbti laisviau ar svajoja apie “freelancerio” karjerą, bet bijo žengti pirmuosius žingsnius. Taip pat tiems, kas jau pradėjo laisvai samdomo darbuotojo kelią, bet vis dar susiduria su pirmaisiais sunkumais.
 
Knyga susideda iš trijų esminių dalių, kiekvienoje iš kurių yra po keliolika skyrelių:
- Dalis 1. Apie freelancinimo kelio pradžią. Šioje knygos dalyje sužinosite, kodėl pasirinkau šį kelią ir kaip man sekėsi jo pradžioje
- Dalis 2. Bendravimas su klientais. Kas svarbu derybose dėl projektų ir kaip bandau iš jų išspausti geriausius rezultatus
- Dalis 3. Web-projektų rinkos ypatumai. Apie tai, kokios technologijos ir kokie projektai dabar “ant bangos”
 
Konkretūs klausimai (juos uždavė mano tinklaraščio skaitytojai), į kuriuos atsakymus rasite knygoje:
- Ar dirbi namie ar ofise? Jei namie, ar nekyla problemų su motyvacija ryte išlipti iš lovos ir neįsijungti televizoriaus?
- Ar yra riba dirbant sau? T.y. ar turi kažkokią ribą, kiek pinigų uždirbus, gali leisti sau ilsėtis ar dirbti lėtesniu tempu, mažiau laiko?
- Ar darbo atzvilgiu tapai tikrai laimingesnis? T.y. ar iseina pasirinkti projektus tokius kokiu tikrai nori?
- Kaip atrodo freelancerio atostogos? Ar manai, kad atotosgos tik tiems kas dirba nemėgstamą darba?
- Kaip į tave žiūri šeima ir visuomenė, kai pasakai, kad dirbi sau ir dar sėdi namie?
 
Gal negalėčiau savęs vadinti "sėkmės istorija", bet tikiuosi savo pavyzdžiu įkvėpti tuos, kurie dvejoja ir galvoja, kad iš freelancinimo išgyventi neįmanoma.
 
Prisegu PDF versiją su knygos turiniu ir penkiais pirmais skyriais nemokamai, o visą knygą galite įsigyti šiame puslapyje.
Puse-metu-dirbu-sau-short.pdf

1. Tikslas bei tokie žmonės kaip HOST321. Jeigu atvirai, man patinka dirbti vienam ir kitokio darbo būdo neįsivaizduoju. Tačiau kiekvieno charakteris yra skirtingas, kiti daugiau pasiekia dirbdami kolektyve.
 
2. Nežianu, kodėl turiu silpnybę Forex, tačiau manau patraukė viso proceso sudėtingumas. O kai supratau, kad FX nerųpi nei Google Page Rank, nei tavo įstikinimai, tuomet tai pasirodė labai gera galimybė. Nesvarbu, turi milijoną ar 10, galimybe uždirbti yra ta pati, nes visur yra tik %. Kitaip sakant, uždarbis visada tik didės (jeigu iš to uždirbi). Nemėgau automatikos, patinka kvepuoti pačia rinka. Tarkime vienas žymus pasaulio bankas pasikliovė robotukais ir per krizę labai skaudžiai nukentėjo.
 
----------------------------
 
Koks tas tikslas?
 
Nenorėjau sakyti, bet kadangi daug žmonių manęs nesupranta (nemanau, kad ir supras po atsakymo, bet anyway).
 
Pažiūrėjęs
supratau, kad noriu kažką pakeisti. Tada galvojau, kad kai bus daug metų (ir niekas nerūpies), eisiu su šakėm ir nuversiu dar ten sėdinti Kubilių. Norėjau pakeisti Lietuvos valdžią, švietimo sistemą ir daug kitų dalykų, tačiau vėliau supratau, kad tai galima padaryti ir kitais būdais, kurie man yra daug patrauklesni. Būtent todėl man ir reikia pinigų, turėdamas milijardus litų, galėsiu eiti į valdžią ir viską atiduoti Lietuvai. Nereikės man nei biudžetinių lėšų, nei pensijų. Pats galėsiu spręsti, ką noriu daryti su savo uždirbtais pinigais. 70 metų baigsiu dirbti ir eisiu į politiką, o 70-80 Lietuvai ateis pokyčių metas. Kada žmonės bus laimingi, apsiskaitę bei gerbs save ir kitus. 
Su kuo aš pasidalinsiu šiuo džiaugsmu? Man užteks matyti kitų džiaugsmą, užteks žinoti, kad pasiekiau savo... Taip, pirma norėjau tik pinigų, bet supratau, kad milijono žmonių laimė ir daug svarbiau vieno žmogaus geras gyvenimas. Taip, noriu palikti savo žymę ir tai ketinu padaryti.
 
Tai tiek atsakymų iš mano pusės, sorry. Kai po daug metų per TV pamatysite anonimą stovintį su kaukę, žinokite, kad jau laikas..

V, pamenu pirma karta kai parasiai savo istorija, sedejau biznio pamokoje, atsispausdinau kad galeciau perskaityti kad mokitojai nepamatytu... Idomu buvo paskaityti, ikvepe ir t.t. Praejo metai su trupuciu, rukem cigara ir whisky gerem, snekejom apie gyvenima, tos nakties niekada nepamirsiu.
 
Per pastaruosius 4 or so metus buvai kaip didysis brolis kuris visada spaude mane kad siekciau savo tikslo, kad nesvaistyciau laiko, nors musu nuomuones daznai nesutikgdavo, bet visada vienas kitam patardavom ir padedavom.
 
Sveikata yra dalykas kurio uz pinigus nenupirksi, bet tavo rezimas ir gyvenimo budas ikvepia, jaigu zmones, nors 10% pradetu gyventi kaip tu, pamatytu didelius pasikeitimus!
 
Linkejimu neduosiu, nemirsti gi, tik pasakysiu viena, niekada neziurek kaip kiti gyvena ir ka jie daro, nes jie turetu ziureti I tave, pasiekiai daug per pastaruosius metus palyginus su billiojonais kitu zmoniu kurie sedi vietoj ir nesiruosia nieko keisti nes byjo issukiu.
 
"When you want to give up. Remeber why you held on for so long."
 
-S

Šauni istorija, galbūt iš visų tų žmonių bent vieną priversi susimąstyti, kad sėdėjimas prie kompiuterio gyvenimas virtualiame pasaulyje kenkia sveikatai. Lankai daugybę gydytojų, nė vienas neranda tikslios diagnozės ir priežasties, bet tu pats ją paminėjai savo tekste daug kartų ir pats sau prieštaravai:
Pas tave labai netradicinės vertybės, bet ar verta visiškai joms atsiduoti? Gerbk savo kūną, jei nori, kad jis tau normaliai tarnautų. Sėkmės.

Antroji dalis dvigubai labiau patiko, nei pirmoji. Antroje dalyje tu įterpi savo gyvenimą kartu su savo darbu (aistra) pasakoji savo sunkumus, bet valia ir noras tau padėjo eiti toliau. Kaip filme ...
Ne kiekviena diena išgirsi tokių istorijų, tai buvo geriausiai praleistos 30min. šiais metais :D Neįprasta yra klausytis tokios gyvenimo istorijos. Kad aistra yra visas gyvenimas, jokių vaikystės draugų, jokios meilės, tik forex. Tai yra unikalus žmonės, daugumai atrodo kvaila, tačiau aš Juos gerbiu. Jų dėka, kiti gali mokytis. Tikiuosi, DjiXai, parašysi savo knygą apie Forex, savo gyvenimą .. Nes istorija, tikrai neeilinė.
 
Sėkmes !

DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti
 
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
 
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
 
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
 
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
 
Internete pradėjau dirbti būdamas 15-16 metų...
 
------------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------------
 
Kadangi jau patraukiau jūsų dėmesį...
 
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
 
O viskas buvo taip...
 
Pradžia.
 
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-)
Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-)
Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
 
From: Smile! It increases your face value.
Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
 
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu.
Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t.
E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
 
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt
Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo.
Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo:
MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert
Google radau:
http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
 
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
 
Pirmasis bandymas.
 
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
 
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
 
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
 
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
 
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
 
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
 
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
 
Lūžis. Nuopolis.
 
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
 
Seni draugai neišduoda.
 
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
 
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
 
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
 
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
 
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
 
Šviežios mintys, naujos idėjos.
 
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
 
Pabaiga.
 
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema.
Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
 
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
 
Papildyta:
 
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
 
http://www.djixas.com/story/p4.png
 
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
 
http://www.djixas.com/story/visiblemails.png
 
http://www.djixas.com/story/diamondmails.png
 
http://www.djixas.com/story/p2.png
 
http://www.djixas.com/story/p3.png
 
---------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------
 
Antra dalis, 2006-2011
 
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
 
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
 
http://www.djixas.com/story/m.jpg
 
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
 
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
 
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
 
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
 
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
 
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
 
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
 
WebMasterio Košmaras
 
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
 
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
 
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
 
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
 
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
 
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
 
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
 
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
 
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
 
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
 
Aukso amžiaus pabaiga
 
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
 
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos
- Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
 
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
 
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
 
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
 
Naujų uždarbio būdų beieškant
 
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
 
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
 
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
 
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
 
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
 
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
 
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
 
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
 
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
 
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
 
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
 
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
 
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
 
Prasideda
 
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
 
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
 
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
 
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
 
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
 
Smūgis žemiau juostos
 
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
 
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
 
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
 
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
 
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
 
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
 
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
 
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
 
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
 
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
 
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
 
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
 
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
 
Meilė iš pirmo žvilgsnio
 
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
 
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
 
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
 
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
 
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
 
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
 
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau
- „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs.
- Sporto klubas
- Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo)
- Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Prekiavimas Forex
- Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support
- Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
 
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
 
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
 
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
 
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
 
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
 
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
 
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
 
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
 
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
 
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
 
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
 
 
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
 
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
 
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
 
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
 
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
 
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
 
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
 

 
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
 
2011
 
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
 
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
 
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas.
Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
 
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
 
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
 
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
 
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
 
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
 
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
 
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
 
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
 
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
 
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
 
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
 
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
 
Sezono finalas
 
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
 
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
 
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
 
Pabaigai
 
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
 
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
 
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
 
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
 
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
 
Tokie žodžiai man reiškia daug...
 
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
 
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
 
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
 
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
 
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
 
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
 
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
 
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
 
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
 
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have
successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
 
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
 
- Turime naują žvaigždę
- Nesveiki krūviai
- Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
 
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
 
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
 
When your mind changes, your body will change.
 
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
 
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
 
Dėjau ant likimo.

Aišku, kad realu :) Aš asmeniškai mokydavau groti būgnais. Tą dariau nemokamai, nes irgi esu savamokslis, todėl nesijaučiau pakankamai kompetetingas, kad galėčiau už tas pamokas imti pinigų. Šiaip ar taip, niekur nesireklamavau, bet žmonės patys susirasdavo mane, siūlė ir pinigų vėliau. Galbūt būtų ir į kažką rimtesnio išaugę, jei ne persikėlimas į UK.
 
Kaip ten bebūtų, imti 20lt už pamoką tikrai nėra daug. Ypač, jei dar iš anksto pasiruošęs duotum daug pridėtinės vertės savo mokiniams : gale pamokos pavyzdžiui galėtum paduoti pagrindinių akordų lapą arba lapą su kokia nors populiaria daina ir jos akordais + lyrics'ais surašytais.
 
Duok pamokas viešai, dalyvauk konkursuose. Aš pavyzdžiui, kai grodavau renginiuose, padarydavau ką nors kieto su būgnais, tada ateidavo keletas žmonių, sakydami "wow, kaip čia taip išmokai" ir pan, atsakymas "sėsk, nori tave išmokysiu?" beveik visada teigiamo atsakymo sulaukdavo ir poto eilė stovėdavo norinčių išmokt :)
 
Kainą labiausiai apsrpręst padės konkurentų kainos. O jau tavo kainos strategiją turėsi nuspręst pats. Darysi labai pigiai - pritrauksi tuos, kurie norės visko, už mažiausią kainą. Darysi už labai labai brangiai - ateis keli klientai ir galbūt nusivils, nes nepateisinsi lūkesčių.
 
Bet jei tarkim pagrindinė gitaros pamokų rinkos kaina eina kokie 40lt už valandą (čia tik pavyzdys), daryk už 30 ir duok klientui daugiau, nei jis tikėjosi (kad ir su tais akordų lapais).
 
Mokymas už dyką veikt turėtų puikiai kaip reklamos priemonė + pirmų klientų sutraukimas. Taip pat visada yra internetas - dalinkis gerom pamokom nemokamai internete ir žmonės tave patys susiras.
 
Na, jei dar reikės patarimų - klausk ar rašyk privačiai, galimybių tikrai labai labai daug :)
 
Justinas

Sporto tema, du kartus ziurejau, ikvepiantis :)

Jonavos politechnikos mokykla http://www.jpm.lt/ turbut sitas

Yra 4 įdomūs filmukai kurie padės tau pasirinkti profesiją.
 
http://www.youtube.com/watch?v=a5n8y2HicsY
http://www.youtube.com/watch?v=7kXO8lVaHZk
http://www.youtube.com/watch?v=GkpJcCFstnc
http://www.youtube.com/watch?v=qVix8yoEQnE

Sveiki,
Taigi, pastebėjau, kad šiame forume, daug žmonių, nemokančių sukurti tinklapio. Šioje pamokoje, jus pamokinsiu sukurti tinklapį, o tiksliau blogą.
 
Pradedame:
 
1.Parsisiunčiame visus reikalingus failus, reikalingus tinklapiui kurti, tai yra FTP klientas bei wordpress'o tinklapio failai.
 
FileZilla:

http://filezilla-project.org/download.php
Wordpress:

http://wordpress.org/download/
 
2. Išarchyvuojame wordpress'ą.
3. Instaliuojame FileZilla.
 
4. Susikuriame nemokamą hostingo saskaitą (jeigu jūs naujokas ar žalias, patarčiau naudoti jums lhosting, nes jis nemokamas).
Einame į tinklapį
http://www.lhosting.info ir spaudžiame
 
5. Viską gražiai užpildome, ir spaudžiame register.
Tada einame į savo El. paštą, ir patvirtiname registraciją (ten tiesiog reikia paspaust ant nuorodos).
Kai patvirtinate viską, ir baigiate registraciją, atsikopijuokite visą informaciją kokia jums pateikiama, nes jums jos reikės tolimesniam kūrimui.
Viskas išsaugota notepade atrodo maždaug taip:
http://img843.imageshack.us/img843/7758/notepad.png
 
6. Einame į lhostingo cpanelį, kad sukurtume mysql duombazę (joje bus saugoma visą mūsų tinklapio informacija)

http://cpanel.lhosting.info
 
Prisijungiame naudodamiesi visais duomenimis, kuriuos atsikopijavimo, tada pasirenkame Dešinei pusei MySQL Databases, iš kategorijos Database Management.
 
Tada, laukelyje įvedame savo duombazės pavadinimą (jis gali būt betkoks) ir spaudžiame create database.
 
http://img202.imageshack.us/img202/162/mysqlq.png
 
7. Einame į FileZilla, serverių tvarkyklę, ir sukuriame naują prisijungiamą. (Naudojame išsaugotus duomenis)
http://img716.imageshack.us/img716/5731/ftpi.png
 
Prisijungiame.
 
8. Sukeliame failus į serverį (taip kaip parodyta)
 
http://img18.imageshack.us/img18/5971/ftp1p.png
 
 
9. Einame į savo tinklapį, ir paleidžiame instaliaciją: (JŪSŲNICKAS pakeičiame į registracijoje įrašytą username)

http;//www.JŪSŲNICKAS.lhosting.info
 
http://codex.wordpress.org/images/thumb/5/5a/install-step3.png/640px-install-step3.png
 
Database name: Įrašome savo duomenų bazės pavadinimą. (jį galime sužinoti cpanelyje, skyriuje MYSQL DATABASES)
username: ih_******** (vietoj ******** įrašykite savo skaičius)
passwordas: čia rašome jūsų slaptažodį
Database host: Šį dalyką susirandame notepade, kur išsaugojome visą informaciją, dažniausiai būna sql312.lhosting.info
Table prefix: galite rašyti ką norite, ar palikti, bet gale visada turi būti _
 
Spaudžiame submit.
 
10. Toliau bus sukurtas konfiguracijos failas, ir jums lieps tinklapis užpildyti pora skilčių, kaip blogo pavadinimas (vėliau galėsite pakeisti), admnistratoriaus slaptažodis ir t.t
 
11. Viskas, turime savo asmeninį blogą.
 
 
Tai pat, patarčiau ištrintiwp-admin/install.php failą, dėl saugumo.
Jeigu turite kažkokių klausimų, rašome į temą.
****Draudžiame kopijuoti be leidimo****
Leidimai:
Jeigu norite, kad sukurciau jums tinklapi, rasot AZ!

O ko tau čia nesamonė?

motyvacija yra niekas, trosku... ty disciplina yra viskas B-)
 
motyvacija yra fantazioru ismislas. pradeda svaigt apie visokias vidines busenas, skatinimus paskatinimus, mastymai pamastymai, visokios dvasines kancios. zinai kad reik kaska padaryt - eini ir darai. su motyvacija patys matot kaip, zmogus paprastai paskaitai negali pasiruost neprigalvojes visokiu taisykliu, mazesniu tikslu ir saves skatinimu paskatinimu. o su disciplina viskas paprastai, atsikelei ryte ir tau nereik nieko stradalint, draskyt dusios visokiom motyvacijom ar pamastymais apie geresni rytoju. atsikelei, zinai ka reik daryt, eini, darai. disciplina ftw :D
nu gerai, jei gerai padarysi gali paskatint save svyturio raudonu :D

Kaip save motyvuoti?
 
Dažnai žmonės ko nors nepasiekia, nesugeba įveikti paskirtų užduočių, o ir vėliau dėl to gailisi ar griaužia save. Kai kurie bando artimiausioje aplinkoje ieškoti kaltų ir dirgiklių, kurie „atnešė“ nesėkmę. Iš tiesų tik mažas procentas atsitiktinumų, kurie nepriklauso nuo mūsų pačių, "prišaukią" nesėkmes. Nesėkmingą pabaigą 9 iš 10 atvejų nulemia pats žmogus. Viena iš tipinių priežasčių – motyvacijos praradimas.
 
 
Prieš dvejus metus universiteto dėstytojas, sutikęs mane koridoriuje, skubantį į paskaitą, pasiūlė surengti man pasiruošti pranešimui tema: Motyvacija ir jos svarba. Tai nebuvo kažkoks išskirtinis pasiūlymas, tiesiog vyko paskaitų ciklas, susijęs su verslo tendencijomis Europoje ir viena iš praktinių užduočių – vieša 1 valandos paskaita. O motyvacijos svarba aktuali pradedant mokytojais, baigiant verslo guru.
 
Kadangi ši užduotis buvo skirta visai mano subgrupei – iš pradžių truputi suirzau ir paklausiau savęs: "Kodėl būtent aš turėsiu atlikinėti šią užduotį? " Bet supratęs, jog tokiu būdu dėstytojas bando parodyti savo pasitikėjimą manimi, bei suteikia galimybė atsiskleisti – aš sutikau. Pasitikėjimas - tai privilegija, kurią gauna tikrai ne kiekvienas.
Nors ir scenos baimė man buvo mano mažasis priesas, tačiau kartu šio vidinio jausmo aš visuomet pasiilgdavau. Iki šiol dievinu tą adrenalino antplūdį ir akimirką, kai tu atsistoji prieš tau nepažįstamus žmones ir daliniesi savo mintimis.
 
 
Kadangi neturėjau daug laiko, nieko nelaukdamas pasinėriau į darbus. Pirmiausia ėmiau įnirtingai ieškoti informacijos šaltinių, kuriais galėčiau remtis ir taip sukurti įdomią paskaitą ir žinoma praturtinti savo pasakojimą. Besiruošdamas paskaitai – suradau daugybę įdomių, o kartais ir keistų būdų kuriuos žmonės naudoja vienam tikslui - savimotyvacijai. Gerai pamenu, tai buvo tik mokslų metų pradžia ir galbūt tai buvo priežastis, dėl ko jaučiau mane užvaldžiusį mažą tinginį. Bėgant laikui pradėjau vis labiau gilintis į man paskirtą temą ir dėka jos bei atrastos literatūros, aš tarsi atradau būdus, kaip aš galiu sau suteikti kartais taip reikalingos motyvacijos trupinėlį.
 
Manau, kad daugelis iš Jūsų esate susidūrę su tokio tipo problema ir galbūt iki šiol neradote tinkamo atsakymo. Pasidalinsiu su jumis būdais, kaip kurie man padėjo atrasti motyvaciją bet kokiai užduočiai.
 
Užsibrėžtam tikslui sukurkite mažesnius tikslus - arba išskaidyti užduotis
 
Norint pasiekti pagrindinį tikslą, visų pirma, Jums vertėtų ne tik pasiruošti minimalų planą, kaip viską darysite, nusistatyti mažesnio lygio tikslus. Kaip pavyzdį pateiksiu, pasirengimą viešajai paskaitai. Pagrindinis iškeltas tikslas – pasirengti viešai paskaitai. Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo aiškus ir konkretus tikslas. Bet ar mes galime palengvinti sau gyvenimą? Būdas paprastas - tereikia suvokti, kokias užduotis privaloma atlikti, norint pasiekti nustatyto tikslo.
 
Tad išsikelkime papildomų tikslų, kurie padės pasiekti tobulo rezultato:
 
1. Rasti tinkamų 20 literatūros šaltinių
2. Atrinkti 10 tinkamiausių ir įdomiausių literatūros šaltinių
3. Rasti tinkamiausią skaidrių dizainą
4. Iš atrinktų literatūros šaltinių – parengti 5 A4 formato lapų konspektą
5. Sukurti pristatymą, kurio apimtis ne daugiau nei 20 skaidrių, 4-iuose iš jų negali būti joki oteksto – tik temą atspindintys ir patrauklūs paveikslėliai
6. Parengti xxh kalbą
7. Patikrinti gramatines klaidas ir pristatymą pateikti artimiausios kolegos (kad sulaukčiau kritikos).
 
 
Šie 7 mini tikslai man padės pasiekti pagrindinio rezultato. Didelio darbo išskaidymas į mažesnius punktus padeda ne tik labiau susikaupti, bet ir atrasti motyvacijos. Jūs matote visą procesą, žinote kiek pasistūmėjote į priekį ir būtent šie faktas gali tapti teigiamais dirgikliais, kurie Jus , norom – nenorom, privers siekti kažko daugiau – atlikti kitas užduotis.
 
Dažnai asmenis motyvuoja teigiami dalykai ir nudirbti darbai. Pasiekus kiekvieną tikslą vertėtų ne tik pasidžiaugti, tačiau ir pailsėti.
 
 
Poilsis – „kaifas“ smegenims
 
Dažnai dirbdamas, su sudėtingais projektais arba iškilus netikėtom problemom – aš visuomet sustoju ir gerai viską apgalvoju. Lygiai taip pat elgiausi rengdamąsis mano minėtai paskaitai. Nepuoliau atlikti visko per vieną naktį ar kelias paras (iš pradžių pasirengiau kalendorinį planą, tad žinojau kiek laiko aš turiu). Leidau sau, po kiekvienos įgyvendintos mini užduoties – pasiekto mažesnio tikslo – pailsėti: atsigerti kavos, išeiti į miestą ir taip „prapūsti smegenis“.
 
Poilsis – taip pat gali „pridėti“ papildomos motyvacijos. Jūs pasąmonėje žinosite, jog po kiekvienos įgyvendintos užduoties gausite mažą prizą - poilsio minutėlę. Poilsis tampa ypač svarbus – kai darbas reikalauja daug mąstymo, nežmoniško įsitraukimo į atliekamas užduotis ir t.t.
Taip pat poilsio laikas, ne retam tarsi metas, kai smegenys pradeda generuoti papildomų idėjų, netikėtai atranda sprendimus ir atsakymus į pačius sudėtingiausius klausimus.
 
Pailsėkite - „Darbas ne vilkas – į mišką nepabėgs“.
 
 
Nebauskite savęs
 
Turbūt ne vienas iš Jūsų dažnai save nubaudžiate tokiomis frazėmis: „Susimoviau“, „Aš negaliu“, „Koks aš kvailas, kad taip padariau“. Neleiskite vidiniam balsui ir pasąmonei smerkti Jūsų ir ar neigiamai įvertinti atliktų darbų.
 
Jeigu matote, jog kažkas nepavyksta, atliekama užduotis yra neįveikiama – pasinaudokite pastaruoju patarimu – pailsėkite. Neigiamos mintys tik demotyvuos, o tai gali privesti prie baisesnių padarinių: prasto produkto ar paslaugos, suirzimo, nesugebėjimo bendrauti su aplinkiniais ir pan.
 
Raskite laiko pamąstyti ir kartu priežastims, dėl ko Jūs blogai atlikote paskutinę užduotį. Priežasties atskleidimas - tai menas, kurį reikia lavinti, kartu tai dovana, kuria ne kiekvienas gali pasigirti. Raskite būdą kaip įveikti iškilusią problemą, o galbūt vienas iš potencialių sprendimų: tiesiog palikti viską nuošalį ir pasiekti užsibrėžtą galutinį tikslą neįgyvendinus vienos ar kitos mini užduoties?
 
Atsakymų gali būti daug, tačiau tik Jūs esate padėties šeimininkas, kuris padės visus taškus ant i.
 
 
Sekite savo veiksmus ir apdovanokite save
 
Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus retai save pagiria. Visi mes tarsi laukiame, kol kiti pastebės mūsų nuveiktus darbus ir pagirs, o dar geriau - apdovanos. Tačiau deja, dažnai susiduriame su kitokia realybe. Geri darbai nugrimzta užmarštyje, o ir dažnas vadovas nepagiria darbuotojų už gerai atliktas užduotis, ypač jeigu jos neatneša apčiuopiamos finansinės naudos.
 
Tokiose situacijose Jūsų vidinė būsena, pakylėjimo jausmas priklauso tik asmeninių veiksmų. Nepamirškite savęs pagirti, o kartas nuo karto ir apdovanoti. Tai teigdamas, neturiu omenyje, jog privalote po kiekvienos įveiktos užduoties bėgti į parduotuvę ir pirkti naują automobilį, tačiau apdovanokite save: susitikimu su artimais draugais (jeigu atliekamas darbas išsunkė visą turėtą laisvalaikį), nueikite į kavinę ir išgerkite mėgstamos kavos, o galbūt po kiekvienos užduoties suvalgykite po mėgstamo šokolado gabaliuką? Visa tai priklauso nuo fantazijos ir kūrybingumo.
 
Sekti savo veiksmu – taip pat yra privalu. Pirmiausia – Jūs žinosite, ką jau atlikote ir kas liko padaryti. Antra – po viso triūso galėsite save įvertinti, pvz: kiek pastangų ir jėgų kainavo šis procesas. Susidūrus ateityje su panašia situacija ar panašaus tipo užduotimi žinosite savo galimybes ir galėsite geriau įvertinti kiek laiko ir pastangų Jums reikės "paaukoti". Jeigu nuo šių užduočių tiesiogiai priklauso gaunamas atlygis – tada bus lengviau įvertinti kokius sumos Jums derėtų prašyti?
 
 
Tai tik keletas būdų, kaip galima motyvuoti save. Kiekvienas iš mūsų tikriausiai suranda individualių sprendimų, tačiau aš su Jumis pasidalinau būtent tais , kurie dažnai man padeda įvairiuose situacijose.
 
Sėkmės.
 
Brainstorm

Seminaras skirtas asmenims, planuojantiems studijuoti ne Lietuvoje.
 
Studijos užsienyje ir kaip jas finansuoti?
 
Tiesioginė vaizdo transliacija vyks rugsėjo 20 d., 16 val.. WEBseminarai.lt tinklapyje
 
Seminare sužinosite:
 
- Kokios galimybės Lietuvos universitetų studentui išvykti pastudijuoti užsienyje;
- Į ką kreiptis informacijos;
- Studentų mainų programos;
- Vasaros universitetai – galimybė tobulėti;
- Diplomas ar žinios? Studijų internetu galimybės;
- Valstybės garantuojamos paskolos studijoms Lietuvoje ir užsienyje
- Ar paskola už studijas užkraus skolų kuprą studentui?
- Paskolos atidavimas anksčiau laiko;
- Ar esame pribrendę investuoti į savo išsilavinimą?
 
Pranešėjai:
 
DNB banko Individualių klientų bankininkystės skyriaus vadovė Renata Butko
Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Žaneta Savickienė
 
Regitracija: ČIA

Jei kam įdomu kaip pigiau yra išsiimti pinigus iš BB ar per Payza kortelę ar per BB kortelę, tai aš nuiminėjau po 200 Lt iš bankomato su Payza kortelę ir su Banners Broker kortele, tai štai kokie įkainiai buvo:
 
Banners Broker kortelė (kitas žmogus taip pat mokėjo 4$ mokesčių, nors nusiiminėjo 300$)
http://img155.imageshack.us/img155/9139/screenshot2012090120180.png
 
Payza kortelė
http://img13.imageshack.us/img13/118/screenshot2012090120491.png
 
 
Kaip matome pigiau gaunasi su BB kortele. Dar reik nepamiršti, kad jei Payza sąskaita pas mus yra ne Personal Starter, o Personal Pro, tai mes dar papildomai mokame 2,5% vien už tai, kad gauname pinigus į mūsų Payza sąskaitą. Tai galima pamatyti paveikslėlyje žemiau, kur buvo nuskaičiuota 12,77$ vien už tai, kad gavau pinigus, neskaitant mokesčių už patį pinigų išgryninimą iš BB piniginės 5$ + 1%.
http://img502.imageshack.us/img502/3848/screenshot2012090212592.png

Kaip suprantu, tėvas tiesiog prašo padėti ir kaip vieną iš motyvacijos priemonių pasinaudoja - tavo trokštamu dalykų - galimybe naudotis automobiliu. Turbūt pats niekur nedirbi ir pinigų neuždirbi, kad galėtum įsigyti nuosavą auto.
 
Tad nemalk š ir padėk tevui. Jis dėl tavęs dar ne tiek padarė.
 
Tiesiog tavo tėvukas ieško būdų tave motyvuoti, nes turbūt esi tinginys ir be atlygio negalėtum pats pasiūlyti savo pagalbos. (Jeigu klystų - atsiprašau).

O aš siulyčiau tokias vaikiškas problemas išsispęst pačiam.

Rinkos analizavimas ir rinkos prognozės ateičiai. Dvi frazės kurias reiktų įsiminti

Vienintelį savo gyvenime samdomą darbą dirbau 1992-iais metais. Juokinga, kad daugelis žmonių pasiekę tam tikrą amžiaus ribą, tarkim, po studijų baigimo, atkakliai ieško darbo. Tačiau kaip ir daugelis dalykų, kuriuos daro minia, šis nėra pats išmintingiausias.
Tiesą pasakius, jei esate sąmoningas ir racionalus, darbo susiradimas gali būti blogiausias jums gyvenime nutikęs dalykas. Yra daug geresnių būdų pragyventi užuot pardavinėjus savo laiką darbdaviams. Žemiau pateikiu dešimt priežasčių, kodėl neverta ieškotis darbo.
 
Priežastis nr. 1: reguliarus atlyginimas – tik kvailiams
 
Susirasti darbą ir mainyti savo laiką į pinigus iš pradžių atrodo visai nebloga idėja. Tik viena problema. Tai kvaila! Tai pats kvailiausias būdas generuoti pajamas! Kodėl? Nes jūs gaunate pajamas tik tuomet, kai dirbate. Ar įžvelgiate problemą? O gal jums jau “praplovė” smegenis, kad pinigus galima generuoti tik darbo vietoje?
Ar niekada nesusimąstėte, kad būtų gerai pinigus uždirbti ir tuo metu, kai nedirbate? Kas jums įdiegė nuostatą, jog pinigus galima užsidirbti tik esant darbo vietoje? Galbūt kitas darbuotojas, kuriam smegenys “praplautos” jau seniai?
Ar gyvenimas nebūtų paprastesnis jei jums mokėtų netgi tada, kai miegate, valgote ar žaidžiate su savo vaikais? Užmokestis 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Jūsų augalai auga be jūsų pagalbos. Kodėl nepadarius to paties su savo sąskaita banke?
Kam rūpi, kiek valandų jūs dirbate? Vos keletas žmonių visame pasaulyje domisi, kiek laiko praleidžiate biure. Darbdaviams nerūpi jūsų laikas – jiems rūpi vertė, kurią jie gauna. Kiek laiko man užtrunka parašyti šį straipsnį? 3 valandas. O jeigu užtruktų 6 valandas, ar gaučiau dvigubai didesnį honorarą?
Žinoma, nereikėtų jaustis blogai jei jau kažkas “gręžia” iš jūsų brangų laiką. Daugelis racionalių žmonių pradeda nuo to, tačiau ilgainiui šie supranta, jog mainyti laiką į pinigus yra neefektyvu ir kad yra geresnių būdų pasipelnyti. Ir iš tiesų, geresnių būdų yra.
Protingi žmonės kuria sistemas, kurie generuoja pajamas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai gali būti nuosavas verslas, internetinio portalo sukūrimas, tapimas investuotoju ar pajamų generavimas iš kūrybinės veiklos. Sistema sukuria ilgalaikę vertę, iš kurios generuojamas ateities pelnas. Tuo tarpu visą savo laiką galite sutelkti naujiems pajamų šaltiniams kurti (esamai sistemai tobulinti ar naujai sistemai kurti).
Žinoma, pradžioje teks investuoti nemažai laiko ir pastangų savo pajamų generavimo sistemai sukurti. Bet jums nebūtina išradinėti dviračio – pasinaudokite jau esamomis idėjomis, pritaikykite jas savoje rinkoje. Vos tik pradėsite, palaikymas nebereikalaus tiek daug laiko.
 
Priežastis nr. 2: ribota patirtis
 
Jums galbūt atrodo, jog darbą susirasti gerai vien dėl patirties. Jūs įgaunate patirties gyvendami, nepriklausomai nuo to – turite darbą ar ne. Darbas duoda patirties tik darbo srityje, o patirtis įgaunama už jos ribų, taigi naudos praktiškai nėra. Atsisėskite ir nieko nedarykite keliems metams, galėsite vadinti save patyrusiu medituotoju, filosofu ar politiku.
Problema ta, jog darbe jūs kartojate tuos pačius veiksmus daugybę kartų. Jūs nemažai išmokstate pradžioje, o vėliau sustojate. Tai verčia jus pražiopsoti galimybę įgyti naujos patirties, kuri būtų daug vertingesnė. Ir jei jūsų riboti įgūdžiai taps nebepaklausūs rinkoje, tuomet iš patirties visiškai jokios naudos. Paklauskite savęs, kiek jūsų patirtis bus verta po 20-30 metų? Ar jūsų darbo pareigos tuomet egzistuos?
Pagalvokite, kuri patirtis jums būtų naudingesnė: žinios, kaip atlikti konkretų darbą puikiai, t.y. toks, kuriame jūs mainytumėte savo laiką į pinigus, ar žinios, kaip generuoti didelius finansus, t.y. toks, kurio dėka nebereikėtų rūpintis darbu? Nežinau kaip jūs, bet aš mieliau pasirinkčiau antrąjį variantą. Manau, jog tai daug naudingiau.
 
Priežastis nr. 3: visą gyvenimą trunkanti priklausomybė
 
Darbo susiradimas yra, tarytum, įstojimas į žmonių domestikacijos programą. Joje jūs išmokstate, kaip būti geru gyvūnu savo šeimininkui. Apsižvalgykite ir įdėmiai įsižiūrėkite. Ką matote? Ar žmonės, esantys aplink darbe, yra tikrai laisvi žmonės? O gal jūs gyvenate narve, kuriame talpinami sąmoningumo neturintys gyvūnai?
Kai pradedate dirbti naujoje įmonėje, iš pradžių keletą savaičių praleidžiate mokymuose (tai ir yra domestikacijos programa). Jūsų vadovas apdovanoja jus už gerą elgesį, tačiau baudžia už blogą elgesį, t.y. netinkamai atliktą darbą. Ar jūsų viduje dar yra kibirkšties gyventi? Tuomet išsilaisvinkite iš gyvūnų narvo ir tapkite nepriklausomi.
 
Priežastis nr. 4: per daug burnų, kurias reikia išmaitinti
 
Darbuotojų atlyginimas yra labiausiai apmokestinamos pajamos. Mokesčių sistema sukurta taip, jog atskirtų kiek iš tiesų jūs, kaip darbuotojas, sunaudojate darbo išteklių. Net ir darbo stalas biure, kuriuo naudojatės, yra išskaičiuojamas iš jūsų atlyginimo.
Kita dalis jūsų pajamų keliauja bendrovės investuotojams dividendų pavidalu. Tai labai daug burnų, kurias reikia išmaitinti. Jūs gaunate tik labai nedidelę dalį tos vertės, kurią sukuriate. Turėtumėte gauti trigubai daugiau už tai, ką gaunate.
 
Priežastis nr. 5: pernelyg didelė rizika
 
Daugelis žmonių tiki, jog susirasti darbą yra paprasčiausias ir saugiausias būdas išgyventi. Kvailiai. Ar savęs pastatymas į tokią poziciją, kai kitas žmogus gali pasakydamas du žodžius (“Jūs atleistas”) panaikinti visą saugumą? Ar vienas pajamų šaltinis tikrai užtikrina saugumą?
Pati mintis, jog darbas yra pats saugiausias būdas generuoti pajamas yra kvailokas. Jūs negalite būti saugus, jeigu pats nekontroliuojate darbo – darbuotojai turi mažiausią kontrolę įmonėje. Jeigu jūs esate darbuotojas, tikrosios jūsų darbo pareigos vadinasi “profesionalus lošėjas”.
 
Priežastis nr. 6: taikstymasis prie boso
 
Kai susiduriate su idiotu verslininkystės pasaulyje, jūs galite atsukti jam nugarą ir nueiti kita kryptimi. Kai susiduriate su idioti korporaciniame pasaulyje, jūs turite atsukti jam priekį ir pasakyti: “Atsiprašau, bose”. Ar žinojote, kad žodis “bosas” kilęs iš vokiško žodžio, reiškiančio “bulius”?
Daugelyje kompiuterinių žaidimų, bosas yra blogietis, kurį paskutiniame žaidimo lygyje reikia nužudyti. Taigi, jeigu jūsų bosas yra tikras “bulius”, ką tai reiškia jums? Kad jūs privalote taikstytis prie jo. Vėlgi, jokios nepriklausomybės, tik dar vienas trūkumas, sukeliantis diskomfortą.
 
Priežastis nr. 7: maldavimas padidinti atlyginimą
 
Kai norite padidinti savo pajamas, jums reikia prisėsti kartu su savo vadovu ir paprašyti jo padidinti atlyginimą. Ar tai tikrai geras jausmas? O galbūt jus domintų galimybė pačiam nuspręsti kiek norite uždirbti pinigų, t. y. be kitų žmonių leidimo? Tuomet kurkite verslą. Jei vienas klientas jums pasakys “ne”, jūs paprasčiausiai galite imti dirbti su kitu klientu.
 
Priežastis nr. 8: ribotas socialinis gyvenimas
 
Daugelio žmonių socialinis gyvenimas sukasi apie jų darbą. Jie susitikinėja su tais pačiais žmonėms, dirbančiais tame pačiame verslo sektoriuje. Vien tai jau reikštų socialinę mirtį. Šiems žmonėms pokalbiai apie naujausią “Windows” operacinės sistemos versiją ar naujausią konkurentų produktų seriją yra patys įdomiausi.
Jeigu vienas iš jūsų bendravergų parduodamas kitai įmonei – tai reiškia, jog praradote draugą? Jeigu dirbate srityje, kurioje dominuoja vyrai, tai reiškia, jog neturite progos pabendrauti su moterimis? Kodėl nenusprendus pačiam su kuo norite socializuotis?
 
Priežastis nr. 9: laisvės praradimas
 
Reikia nemažai pastangų, jog prijaukintum ir “išdresiruotum” darbuotoją. Pirmas dalykas, kurį privalo padaryti darbdaviai, tai sutramdyti žmogaus savarankiškumo jausmą. Naujiems darbuotojams primetamos taisyklės, apribojimai bei visokios “politikos”. Taip žmogus tampa paklusnus, nes bijo būti nubaustas.
Darbuotojams nurodoma kaip jie turi rengtis, kalbėti, judėti ir t.t. Mes neleidžiame darbuotojams mąstyti patiems, taip? Kartais bendrovės politika net neleidžia pasidėti augalo ant savo darbo stalo.. Laisvi žmonės žino, jog tokios taisyklės ir apribojimai yra kvaila. Vienintelė protingų žmonių politika: “Būk gudrus ir daryk, ką mėgsti”.
 
Priežastis nr. 10: tapimas bailiu
 
Ar pastebėjote, jog samdomi darbuotojai sugeba skųstis apie bendrovės problemas iki soties? Bet jie nenori sprendimų, jiems užtenka pasiskųsti ir suversti kaltinimus kam nors iš aplinkos. Taip, kaip darbo susiradimas atima laisvę, taip ir laisvės praradimas paverčia mus bestuburiais bailiais. Jeigu negalite pavadinti savo boso “šikniumi” nebijodami, kad galite prarasti darbą, tuomet jūs nebesate laisvas. Jūs tapote kažkieno nuosavybe.
Jei dirbate su bailiais visą dieną, ar nemanote, jog dalį to bailumo perimsite ir jūs? Žinoma, kad taip. Tik laiko klausimas, kada imsite aukoti kilniausias savo žmogiškumo dalis vardan baimės: iš pradžių drąsa, po to sąžiningumas, vėliau patikimumas, galiausiai nepriklausomybė. O dabar didžiausia jūsų baimė yra pripažinti tiesą – kuo tapote. Nesvarbu, kiek laiko vergaujate – galite būti nepriklausomas.
 
Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/desimt-priezasciu-neieskoti-darbo-29818.html?page=1
Straipsnio autorius: Styvas Pavlina, verslas.in
 
Man patiko, o ką manote jūs apie tas 10 priežasčių neieškoti darbo?

Karjera. Arba: kaip rasti teisingą kelią?
 
 
Prasidėjo ruduo, o jis man asocijuojasi su pradžia. Omenyje turiu tai, kad atėjus rudeniui dauguma mūsų pasineria į apmąstymus, į darbus ir kitą veiklą. Baigiasi vasaros džiaugsmai: studentai vėl grįžta į universitetus, mokyklos prisipildo mokinių. Įmonėse dauguma darbuotojų grįžta atgal prie tiesioginių darbų. Tai tarsi metas, kai vėl visi bando „įšokti“ į buvusį gyvenimo ritmą, kurį daugeliui išsibalansavo vasaros laikotarpis.
 
Rudenį ne tik gamta pradeda ruoštis pokyčiams, tačiau ir žmonės. Ne retas pirmakursis ir paskutinių kursų studentas dažnai pradeda iš lėto panirti į apmastymus: ar aš iš tiesų įstojau ten kur norėjau, ar po studijų sugebėsiu Lietuvoje rasti darbą ne už minimumą, kaip man pradėti savo karjeros kelią ir pan.
 
Tokiems apmastymams daugiau laiko atsiranda ir pas dirbančiuosius bei mokinius. Jauni ir seni – dažnai pagalvoja: ar jie iš tiesų užimu tas pareigas, kurių taip visados troškau. Ar šie žmonės gali ką nors pakeisti ir pradėti dirbti sau mielą, o gal net svajonių darbą?
 
 
Šį straipsnį mane įkvėpė parašyti viena, man nutikusi, istorija. Šią liepą sulaukiau netikėto skambučio iš vienos Latvijos kompanijos, kurioje dirba mano studijų laikų draugas. Su juo, studijų metais, praleisdavome nemažai laiko diskutuodami apie įvairius gyvenimiškus dalykus, kurdami mėgėjiškus, pirmuosius, projektus ir t.t. Skambutis buvo gana keistas, kadangi po Tomo (vardas pakeistas) išvykos į Latviją aktyviai nebendravome jau daugiau nei 2-jus metus. Pirmasis sakinys buvo pribloškiantis: -Ar gali padėti? Dirbu įmonėje ir šiuo metu joje patiriame krizę. Darbuotojai nebeturi motyvacijos dirbti, jų aistra dingo. Beje, įmonė užsiima per daug neišsiskiriančia veikla: kuria tinklapius, teikia SEO paslaugas Latvijos regione bei užsiima el. parduotuvių kuravimu ir pan.
 
Tomas nebuvo asmuo, kuris galėtų priimti svarbiausius sprendimus: reorganizuoti įmonės veiklą, atleisti bei samdyti naujus darbuotojus. Jis dirbo programuotoju, tačiau jautė, jog kažkas vyksta ne taip. Tomo pagalba man pavyko susisiekti su įmonės savininku-direktoriumi bei pradėti diskusiją apie įmonės padėti. Po keleto skambučių ir ilgų diskusijų sutarėme susitikti Lietuvoje.
 
Susitikimas buvo keistokas, tačiau produktyvus. Peteris – prasitarė, jog jaučia, kad kažkas įmonėje vyksta ne taip, tačiau jis tik eilinis programuotojas, kuris įkūrė įmonę, o ne psichologas, tad nesugeba suprasti kas yra ne taip. Iš esmės, tai labai blogas nusistatymas, ypač žmogaus, kuris yra vienas iš pagrindinių faktorių įtakojančių įmonės vidinį mikroklimatą. Nereikia būti psichologu, nereikia turėti ekstrasensinių sugebėjimų – vienintelis dalykas, reikia apčiuopti problemos pradžią bei pažvelgti į problemą darbuotojų akimis arba pasitelkti profesionalią pagalbą. Taigi po daug įvairių analizių ir brainstorm sesijų, kurias vykdėme nuolatiniu būdų – buvo nuspręsta, jog reikia motyvuoti pačius darbuotojus. Motyvuoti ne padidinant atlyginimus (kadangi nei vienas iš darbuotojų atvirai nesiskundė dėl per mažo atlyginimo) tačiau bandant motyvuoti juos – sukuriant geresnį mikroklimatą.
 
Nepasakosiu viso proceso, kadangi tai buvo įdomus, tačiau ilgas, daug mikro procesų ir įvykių apimanti veikla. Tačiau, galiausiai mes išsiaiškinome vieną iš pagrindinių priežasčių: darbuotojai nebematė direktoriaus buvusios aistros, keli iš programuotojų pradėjo svarstyti ar jie iš tiesų dirba norimą darbą ir t.t. Pats Peteris – suprato, jog jo „beveža“ pats darbas. Jam reikia kitos krypties, kitokio verslo. Po keleto eksperimentų, kurie vykdomi iki šiol – sugebėjome pakelti įmonės vidinę darbuotojų dvasią: įmonės savininkas atsitraukė nuo įmonės valdymo, paskirdamas vadovauti kitą asmenį. Naujasis vadovas buvo jaunas, tačiau perspektyvus programuotojas, kuris sugebėjo vadovauti, mielai sutiko priimti atsakomybę, jis turėjo užsidegimą pagerinti įmonės veiklą. Peteris – suprato, jog nebenori vadovauti tokio tipo įmonei, jam tas nebeįdomu. Šiandieninėmis mano žiniomis buvęs direktorius pradėjo naują veiklą: atidarę vegetarams skirtą kavinę. Kadangi vegetarizmu domėjosi jau ne vienerius metus ir senai viduje troško turėti ką nors tokio – kaip vegetariškų maisto produktų parduotuvę ar restoraną. Keli programuotojai taip pat išėjo iš darbo – pakeisdami savo specialybes. Vienas iš jų tapo SEO specialistu, kitas pradėjo siūlyti Online Marketing paslaugas. Šios istorijos moralas būtų vienas – visados reikia analizuoti save, tirti savo vidinį pasaulį ir išsiaiškinti ar iš tiesų TU esi taip trokštamoje vietoje.
 
 
Ši istorija, privertė mane pasidalinti savo mintimis ir asmenine patirtimi apie karjeros pradžią, apie svarbą , jog reikia suprasti save patį.
 
Galbūt kai kuriems iš Jūsų jau niežti pirštai parašyti tokio tipo komentarus: Tu per jaunas, kad kitus mokintum. Tu neturi Lietuvoje pripažintos įmonės, kad galėtum kitiems pasakoti, kaip pasiekti svajonės. Viso to manau nereikia, kadangi aš kaip ir daugelis – pradėjau nuo nulio, kol suradau savo kelią ir juo sistemingai einu. Galbūt jis ateityje pasikeis, tačiau šiai dienai jaučiuosi gerai. Aš esu jaunas, nesugadintas pripažinimo (kurio ir nesiekiu), nesugadintas milijoninių sumų, todėl dar puikiai suprantu kaip gyvena paprasti žmonės, kurie tikisi uždirbti keliasdešimt tūkstančių ir taip įsitvirtinti čia Lietuvoje. Nenori „dergti“ žinomų lektorių, kurie turi sėkmingas įmones, tačiau yra teisingas liaudiškas posakis: „Sotus alkano niekada neužjaus“. Tai galioja ir verslo pasaulyje.
 
 
Toliau nepatariu skaityti tiems, kurie tikisi surasti atsakymus ar problemų sprendimo būdus. Šio straipsnio tikslas tik vienas – priversti Jūsų smegenis truputėli dirbti – virpėti.
 
 
Taigi, kaip pradėti karjerą ar kaip jaustis laimingu.
 
 
Mano asmenine nuomone pirmieji žingsniai karjeros link prasideda jau vidurinėje. Kai mes esame priversti rinktis norimus dalykus, kuriuos toliau mokinsimės, vėliau seka laikytinų egzaminų pasirinkimas ir t.t. Jau šiame etape mes nejučiomis pradeda lipti karjeros laiptais. Pradedame lipdyti pirmąsias pamatines plytas, kurios sudarys visą esmę. Juk mokinys norėdamas tapti daktaru, stengsis mokintis dalykus, kurių egzaminų rezultatai jam padėtų įstoti į medicinos universitetą. Įstojęs į vadybos specialybę ir ją baigęs asmuo netaps astronautu ir pan.
 
Tad šie pirmieji sprendimai nors ir atrodo mažareikšmiai, ypač kai tau 16 metų, tačiau dėl tokios švietimo sistemos, kuri egzistuoja Lietuvoje, jaunuoliai privalo priimti brandžius sprendimus. Tad kiekvienas 16-metis privalo nuspręsti kokiu keliu norėtu keliauti toliau. Žinoma pasirinktas kelias yra labai platus ir jį galima koreguoti. Vienas iš įdomių, tačiau nemanau, kad labai veiksmingų būdų yra – karjeros testų pildymas. Jų apstu internete. Šių testų rezultatai galbūt padės jums apsispręsti, kokiu toliau derėtų eiti, kokius dalykus mokintis toliau.
 
Sekantis būdas – savo norų analizė, populiariausių ir daugiausiai uždirbančių specialybių analizė (Google paieškoje rasite kelerių metų populiariausios specialybes). Populiariausia specialybė gali reikšti vieną - po studijų bus sunku rasti darbą. Reikėtų pasidomėti pasaulinėmis tendencijomis, kokie mega projektai yra planuojami Lietuvoje ir kitose valstybėse. Kaip pavyzdį galiu pateikti: šiai dienai Kaliningrade ir Baltarusijoje trūksta inžinierių, kurie galėtų dirbti su branduolinio tipo projektais. Šiai dienai tai yra terpę, kurioje galima uždirbti didelius pinigus, bei susikurti labai gerą karjerą.
 
 
Sekantis apmąstymų etapas – stojimai baigus vidurinę. Nors ir stojimo galimybes apriboja valstybinių ar mokyklinių egzaminų rezultatai, tačiau net ir gavus norimus rezultatus dažnas gerai pasveria kiekvieną už ir prieš. Tad kaip išsirinkti specialybę ir kas svarbiausia – universitetą?
 
Atsakymas banalus ir paprastas – stenkitės dalyvauti Lietuvoje rengiamose parodose, lankykitės universitetuose per organizuojamas atvirų durų dienas. Stenkitės kalbėtis su vyresniais giminaičiais, draugais ar pažįstamais. Nebijokite parašyti keletą el. laiškų į Jus dominančius universitetus. Jeigu nuoširdžiai rinksite informaciją – atėjus stojimo lapelio pildymo momentui, atsikratysite daug abejonių ir nereikalingų minčių.
 
 
Aš nenoriu stoti!
 
 
Šią frazę šiuo metu ištaria vis daugiau ir daugiau jaunuolių. Mūsų visuomenėje tarsi yra nepriimta nesugebėti įstoti po vidurinės mokyklos. Ne retas patiria psichologinį spaudimą iš tėvų, giminaičių ir yra priversti stoti iškart po vidurinės. Bet, juk, jauni žmonės kartais nori pailsėti. Jeigu jaučiate, jog nesate pasiruošęs pradėti studijas, tikrai patariu pasiimti „Gap Year“. Per juos pasistenkite nedykaduoniauti, pakeliaukite po šalį, pagyvenkite įvairiuose miestuose. Jeigu turite ryžto iškeliauti į pasaulį, apžiūrėti įvairių šalių, susipažinti su skirtingomis kultūromis. Esu girdėjęs ne viena istoriją, kai jaunuolis norėjo stoti į užsienio universitetą, tačiau aplankęs tą šalį suprato, jog tai ne ta vieta, kurioje jis galėtų tobulėti, mokintis ir bręsti.
 
Daugelis bėga į Angliją, Airiją ar Daniją – tačiau aš manau, kad tai tiesiog yra masinė psichozė. Ten vykstama todėl, kad yra neblogos sąlygos mokintis bei rekomenduoja draugai. Bet kodėl retas pasirenka studijas: Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje ar Švedijoje? Galbūt ir TAU nevertėtų pasiduoti bandos jausmui, o stengtis atrasti sau mielą šalį ar miestą.
 
Įstojus prasideda įdomiausi ir kartu sudėtingiausi metai. Tai yra dar vieno karjeros laiptuko lipdymas, kuris yra daug svarbesnis nei prieš tai buvusieji. Studijuojant svarbu nepamiršti, jog tavo aktyvus dalyvavimas universiteto veikloje, bandymai nuo geriau atlikti praktikas (jos reikalaujamos tikrai visur), geras mokymasis (nebūtinai tik 10-ukais) gali patraukti būsimų darbdavių dėmesį. Kai kurie studentai studijuoja tik tam, kad gauti popieriuką, o kiti tam, kad gauti žinių ir tobulėti.
 
Nežadu kalbėti apie pirmąją rūšį, kadangi tai žmonės, kurie neverti dėmesio. Tad jeigu nusprendėte studijuoti tam, kad įgytumėte ne tik žinių, tačiau taptumėte savo srities „specu“, turiu keletą patarimų jums. Visų pirma kaip ir minėjau – stenkitės aktyviai dalyvauti universiteto veikloje, nepraleiskite galimybės pasinaudoti ERASMUS teikiamomis privilegijomis. ERASMUS jums padės ne tik pamatyti kitą šalį, tačiau išmokti gyventi savarankiškai, prisitaikyti prie kultūrinio šoko, išmokti susirasti draugų iš naujo bei užmegzti kontaktus su potencialiais darbdaviais ar net užsakovais/klientais.
 
Vėliau ne ką mažiau svarbus etapas – praktika. Priklausomai nuo universiteto ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių. Jeigu į šią užduotį nežiūrėsite pro pirštus ir susirasite Jums patrauklų darbdavį, turėsi gana daug šansų gauti kvietimą oficialiam bandomajam laikotarpiui. Praktika Jums padės pažinti kitus žmones, padės pamatyti Jums patrauklios įmonės vidų ir žinoma, priklausomai nuo Jūsų charizmos, sugebėjimu ir t.t., susirasti potencialių darbdavį.
 
Iki šiol aš kalbėjau apie mokymąsi, profesijos pasirinkimą. Tačiau dabar norėčiau pakalbėti apie suaugusio, dirbančio asmens tobulėjimą ir teisingo kelio pasirinkimą.
 
Jūs baigėte universitetą, dirbate iš pažiūros patinkantį darbą, tačiau nebejaučiate vidinės motyvacijos, nebeturite to „draivo“, kuris buvo pradžioje. Ką daryti? Ką keisti? O galbūt viskas gerai?
 
Visų pirma vertėtų atlikti kaip įmanoma nuodugnesnę savianalizę. Ją atlikti gana nesudėtinga ir paprasta. Pasiimkite baltą popieriaus lapą, ant jo parašykite Jūsų specialybę. Išvardinkite įgūdžius, kurie Jums reikalingi norint kokybiškai atlikti kasdienes užduotis – SPECIALYBĖS LAPAS.
 
Tada ant kito lapo atlikite savo SSGG analizę. Tai yra, Jūsų asmeninės stiprybės, silpnybės, galimybės (kur jus galite tobulėti ar ką planuojame naujo išmokti), bei grėsmės (kokie veiksniai įtakotų Jūsų asmenybės keitimąsi, karjeros esminiu pokyčius į neigiamą pusę).
 
Kitame lape surašykite kokias žinias Jūs įgijote universitete, dirbant ir laisvalaikiu – ŽINIŲ LAPAS.
Toliau, pasiėmę specialybės ir žinių lapus, iš specialybei reikalaujamų įgūdžių išbraukite tuos, kuriems Jūs turite žinių. Jeigu Jūs iš tiesų dirbate tinkamą darbą – specialybės lape turėtų būti išbraukti visi punktai. Jeigu jų lieką, peržvelkite SSGG analizės lapą, galimybių dalį ar Jūs planavote įgyti reikiamų žinių ar gebėjimų.
 
Toliau, pasiimkite kitą lapą ir surašykite tai, ko Jums trūksta dabartinėje veikloje: mažesnės darbų apkrovos, didesnės laisvės, geresnio bendravimo su kolegomis ir t.t.
 
Sekantis žingsnis – surašę esminius trūkumus peržvelkite dar kartą savo SSGG analizę, stiprinių ir silpnybių dalis. Paanalizuokite ar Jūs sugebėsite šiuos trūkumus panaikinti, juos paversti i teigiamas emocijas? Jeigu daugiau kaip 40proc. neigiamų trūkumų asmeniškai Jūs nesugebėsite pakeisti – Jums laikas rimtai pagalvoti apie veiklos keitimą. Tai nebūtinai reiškia, jog turite iš esmės pradėti dirbti visiškai kitose sferoje. Tačiau galbūt Jūs esate paskirtas vadovu, tačiau nesugebate susidoroti su tuo, o galbūt Jums laikas keisti įmonę, kuri stabdo Jūsų lipimą karjeros laiptais.
 
Tai yra tik keletas pastebėjimų ir būdų kaip tapti laimingu. Kaip pasiekti trokštamos karjeros aukštumų. Kiekvienas iš mūsų randame skirtingą sėkmės formulę. Deja, bet jomis niekas nesidalina ir nesidalins su Jumis. Raskite savo kelią. Nebijokite klysti – nes tik klaidos parodo tiesą.
 
 
Brainstorm

Sugalvojau sukurti naują temą kurioja būtų talpinamos nuorodos, miniatiūros, ar šiaip pamąstymai, kurie leistų uždarbiečiams keliauti pigiau. Visi kas keliauja žino, kad viešbutį geriausia užsakinėti savarankiškai, todėl labiau akcentuosiu skrydžių pasiūlymus. Norėčiau, kad ir kiti palaikytų temą ,jei ką nors vertingo surastų.
Šiuo metu suradau KLM super kainas į Rio de Janeiro rugsėjo mėnesį. Pirmyn/atgal iš Hamburgo tik už 562 eurų. Kaip į Rio tai tikrai labai pigu. Nes Rio De Janeiro yra ganėtinai nutoles nuo EU, net Brazilijos mastais, todėl bilietai į ten tradiciškai labai brangūs. Net pačioje Brazilijoje aš norėjau skristi iš Natalo į Rio man paskaičiavo 400 eur, pirmyn /atgal.

Jei kam įdomu, kaip baigiasi kai kurie konfliktai (vagystės), prasidėję šiame forume:
 
http://www.eteismai...._from=&date_to=

Ar visi http://www.eteismai.lt minėti asmenys gaus teistumą? Jei taip, tai žiauru visa gyvenimą susigadinti dėl 300 Lt (http://www.eteismai....ord=uzdarbis.lt )
 
P.s. Kad scam'ui būtų aiškesnė uzdarbis.lt politika vagysčių atveju, rekomenduoju uzdarbis.lt užsidėti e-policija ženkliuką "Visuomet bendradarbiaujam su policija". Efektyvi ir paprasta priemonė. https://www.epolicija.lt/help/-/wiki/Main/Reklamin%C4%97s+ePolicija.lt+juostos

Rekomenduojami tinklalapiai:
 

http://girdzijauskas.blogspot.com/ http://www.aguoga.lt/ http://www.sekmingat...autos_tradiciją http://www.desimtukas.com/ http://www.zeitgeist.lt/ http://120proc.blogas.lt/ http://www.laimingi.lt/ http://www.dirbusau.lt/ http://www.great.lt/straipsniai http://www.sekmeavansu.lt/ http://cukrineavele.blogas.lt/ http://www.marketingospecialistas.lt/ http://kaipsukurti.lt/ http://geranaujiena.lt/ http://www.ruvi.lt/category/saviugda/ http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/ http://www.nestresuok.lt/
 
Rekomenduojama literatūra:
 
http://files.tavosekme.lt/200000021-42d0b43ca8/jack%20canfield%20sekmes%20principai.jpg
Jack Canfield knyga "Sėkmės principai" - pavadinčiau ją Sėkmės enciklopedija. Verta knyga.
 
 
http://files.tavosekme.lt/200000099-ab91bac8bb/sekmes%20uni.jpg
Og Mandino "Sėkmės universitetas" - tikrai gera knyga
 
 
http://files.tavosekme.lt/200000098-7ec757fc15/kibalionas.jpg
"Kibalionas" - itin vertinga knyga, norintiems atverti naują puslapį į Egipto dvasinį pasaulį.
 
 
http://files.tavosekme.lt/200000024-e2c08e3bae/knyga%20banglentininkas.jpg
Robin Šarma "Šventasis, banglentininkas ir Vadovas". Gera knyga - tikrai gera įžangą į sėkmės kelią.
 
 
http://files.tavosekme.lt/200000023-e1ffde2f99/knyga%20VienuolisKurisPardaveFerrari.jpg
Robin Šarma "Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį". Labai gera knyga kiekvienam.
 
 
http://files.tavosekme.lt/200000041-539ab54949/knyga%20didz%20pasaulio%20prekeivis%20I%20dalis.jpg
Og Mandino kygų serijos "Didžiausias pasaulio prekeivis". Super.
 
http://files.tavosekme.lt/200000029-0b9190c8b8/knyga%20du%20teciai%20paugliams.jpg
Rober Kiosaki "Du tėčiai - turtingas ir vargšas. Paaugliams". Verta dėmesio knyga, taipogi ir visa Kiosaki knygų serija.
 
 
http://files.tavosekme.lt/200000031-8208683025/knyga%20fanki%C5%A1kas%20verslas.jpg
"Kitoks, fankiškas verslas" - apie kitokį verslą.
 
http://files.tavosekme.lt/200000026-bd5fabe5ab/knyga%20kuriamoji%20vizualizacija.gif
http://files.tavosekme.lt/200000113-175941853c/saolinas%20knyga.jpg
http://files.tavosekme.lt/200000028-6f1db70179/knyga%20paul%20mcena%20pekeisk%20gyvenima%20per%207%20d.jpg
Ir dar keletas knygu...
 
 
O tiems kam smegenys vis dar neveikia, 90 paprastų verslo įdėjų:
 
1. Parduoti nebenešiojamus rūbus;
2. Prižiūrėti vaikus;
3. Tvarkyti namus;
4. Vedžioti šunis pasivaikščioti;
5. Rašyti darbus (kursinius, diplominius…);
6. Gaminti įvairius papuošalus;
7. Pagal užsakymą megzti;
8. Būti surogatine motina ;
9. Vesti vaikus į mokyklą darželį;
10. Valyti langus;
11. Taisyti automobiliu;
12. Rašyti straipsnius (pvz.: į alfa);
13. Pataisyti drabužius (pvz.: atlenkti kelnes);
14. Groti, dainuoti gatvėje;
15. Valyti automobilių salonus;
16. Ravėti daržus;
17. Skinti pomidorus;
18. Kapoti malkas;
19. Pinti kasytes;
20. Daryti manikiūrą;
21. Masažuoti;
22. Kurti internetines svetaines;
23. Pardavinėti verslo idėjas;
24. Prekiauti čeburėkais pajūryje (kol nepagaus ) ;
25. Dalinti skrajutes;
26. Studentams, važiuojant į gimtąjį miestą pasiskelbt, atsiras kompanijos;
27. Taisyti techniką;
28. Perrašinėti windowsus;
29. Atlikinėti namų darbus;
30. Būti korepetitoriumi;
31. Versti tekstus;
32. Dresuoti šunis;
33. Turint techniką, apdirbinėti kaimynams laukus;
34. Rinkti miško gėrybes;
35. Perpardavinėti sklypus;
36. Auginti karvę ir gaminti sūrius;
37. Užsiauginti daugiau daržovių, nei tik savo reikmėm ir prekiauti turguje;
38. Dažyti namus;
39.Tapetuoti kambarius;
40. Kloti plyteles;
41. Auginti gėles;
42. Prausti šunis;
43. Pepardavinėti mobiliuosius telefonus;
43. teikti brokerio paslaugos;
44. Skolinti pinigus;
45. Taisyti dviračius;
46. Išvalyti mobiliuosius telefonus;
47. Mokyti vairuoti;
49. Kartais pavertėjauti;
50. Auginti paršelius ()parduoti ūkininkų turguje);
51. Gaminti naminukę;
52. Piešti atvirukus;
53. Sudarinėti verslo planus;
54. Nusipirkus didmenoje, pardavinėti mažmenininko kainomis (žinau tai daro su sauskelnėmis "Pamper");
55. Gaminti kirviams, grėbliams, kastuvams kotus;
56. Iš medžio drožti šaukštus, pypkes ir pan.;
57. Siūti skudurines onutes;
58. Mokyti nardyti;
59. Mokyti jodinėti;
60. Verti auskarus;
61. Daryti tatuiruotes;
62. Pešioti antakius;
63. Depiliuoti plaukelius iš tam tikrų zonų;
64. Kirpti plaukus;
65. Siūti rūbus;
66. Skusti barzdas;
67. Atlikinėti tyrimus, vaikštant pas respondentus į namus;
68. Organizuoti aktyvų laisvalaikį;
69. Savam mieste padirbėti gidu;
70. Dirbti palydovu;
71. Kirpti avis;
72. Išpjaustyti katalizatorius;
73. Supirkinėti metalo laužą;
74. Teikti konsultacijas, apie sferą, kurią puikiai išmanai;
75. Užsiimti kontrabanda;
76. Pjauti žolę;
77. Žvejyboje sugautą žuvį išrūkyti ir pardavinėti;
78. Rūšiuoti atliekas;
79. Auginti sliekus rūsyje;
80. Kirpti kačiukam, šuniukam nagus;
81. Nakties metu prekiauti alkoholiu;
82. Suvirinti metalo gaminiu (pvz.: duslintuvą);
83. Suteikti sandėliavimo paslaugas;
84. Išnuomoti būstą;
85. Tvarkyti vamzdžius;
86. Būti grupės seniūnu;
87. Būti studentų atstovybės nariu;
88. Kur tik įmanoma rengti projektus gauti pinigams;
89. Turėti du veislinius šunis, kad būtų veislinių šuniukų ir aišku juos pardavinėti;
90. Mokyti šokti ( jei pats moki )