sauliuzz

Zmogus praso pagalbos, o ne klausytis jusu su draugais iskrypusiu laisvalaikio uzsiemimu :)

Sveiki, pristatau jums savo ką tik iškeptą projektą - www.Uzsisakau.lt
 
Projekto esmė palengvinti apsipirkimo internete procesą.
Jums, uždarbiečiai, ši idėja tikrai nėra nauja, tačiau mes galime pasiūlyti tikrai mažas tarpininkavimo kainas bei malonų bendradarbiavimą!
 
Kviečiu įvertinti, dalintis pastabomis. Kaip minėjau, projektas naujas, tad gali pasitaikyti ir klaidų. :)
 
 

Sveiki.
Ar Jums butu idomus filmukai kur as prekiauju ar losiu, pasakoju visokias istorijas apie kazino, ivairias zinomas personas arba strategijas bei budus uzdirbti pinigu is gamblingo?
Tai pat karts nuo karto ikelciau video kur investuoju, pasakoju apie tai kokius filtrus, indikatorius naudoju prekiaudamas, kokia strategija, kodel ji veikia ir taip toliau.

"Sportas ar serialas". Cia daugelis zmoniu labai klysta. Taip, sportas turi didesne nauda nei serialo ziurejimas, bet jei zmogus nesimegauja sportu, o serialu ziurejimas jam suteikia dideli malonuma, tai kodel jis turetu rinktis sporta? Kaip Gary Vee sako, jei tu esi laimingas tai ka darai, ar tai butu serialu ziurejimas ar zaidimu losimas - tu laimejai. Tu jau esi laimingas. Tiesiog nereik skustis, kad kazkokiu tai rezultatu nepasieki, jei visa diena zaidimus zaidi. Bet jei nesiskundi ir tuo megaujiesi, pirmyn, tesk ka darai. Juk tam ir atejom i si pasauli, kad megautis gyvenimu, o ne eit i sporto sale vien del to, nes kiti taip nori ir dabar tokia mada. Zinoma, ne visada gali rinktis daryt tik tai, kas tau patinka. Toks gyvenimas. Bet atsisakyt kazko visam laikui, kas teikia malonuma ir daryt tai kas nepatinka - nera protinga.

Dar kartą apie sportą ar serialą. Tai nereiškia du skirtingus skirtingus dalykus, visada galime rinktis abu. Galime subalansuoti ir tai ir tai. Kaip ir Petrasr gerai pasakė, jog tai darome dėl, kad sau rūpime. Sakykim sportas- labai populiari ir didelė tema, daug kas pavydi tiems kas sportuoja, pasiekia daug, bet kartu ir pyksta, kad patys nėra tokie. Kiekvienas galime tokiu būti, tik reikia ryžto, bet ar apsimoka gaišti laiką kiekvieną dieną ar kas 2 dieną? Man dažnai tėvai sako, kam tu ten kočiojies kiekvieną dieną po valandą? Taigi nustosi ir tešla pavirsi...
 
Man asmeniškai tas mąstymas toks atgyvenęs. Tu darai tai ką nori, savo laiką kontroliuoji pats tu. Aš manau, kad viską eina suderinti, mokslus, darbą, sportą, hobius, laisvalaikį, manau, kad pats laimingiausias žmogus yra tas kuris subalansuoja daug skirtingos ir įvairios veiklos, kuri ir išlygina jo gyvenimą. Tada turi prisiminimų iš daug skirtingų vietų, esi daug ką nuveikęs, daug ką pabandęs. Tuo ir esi gyvas, aktyvus, būtent veikla ir experience. Ne kiekvienas sugeba sportuoti ir prisižiūrėti save, bet tikrai visi norėtų, norėtų ir ilgiau gyventi, būti stipresni ir sveikesni, būti pavyzdžiu vaikams, mažiau sirgti, geriau viską prisiminti.
 
+Reikia gyventi šiuo metu. Jei nori atrodyti taip kaip nori tai turi daryti dabar, o ne paskui. Gal kažkas atsitiks, gal nepavyks, gal nespėsi pagyventi taip kaip nori. Gyvenk taip kaip nori dabar, nes laikas eina ir gyveni dabar jau.
 
Smagu paskaityti Tomas4x4 mintis. Džiaugiuosi, kad kiti taip moka džiaugtis gyvenimu. Reikia taip džiaugtis kiekvienam. Dėl to, kad mes visi gyvenam kitokius gyvenimus nereiškia, kad galime džiaugtis mažiau ar daugiau. Visi galime džiaugtis vienodai. Mano mintys kitokios ir siekiai kol kas kitokie, bet gyvenam ir keičiamės.
 
Žiūriu ir serialus, kaip tik dabar pradėjom su drauge 'Orange is the new black'. Lengva komedija, su šie ktiek dramos, patariu.
 
Labai įkvepia žmonės The Rock, Kevin Hart , Pietro Boselli(27m, Phd engineering, dėstytojas ir vienas garsiausių pasaulyje armani modelių). Žodžiu man patinka žmonės, kurie sugeba būti gerais keliose srityse ir moka džiaugtis skirtingais dalykais.
 
Žodžiu gili tema čia... :lol:

Užskaitau tekstą, stipru, bet tinka tik vienišiams kurie gali sau leisti daryti ką nori ir gyventi dėl savęs taip "kontroliuodami laiką". Aš auginu du vaikus trečią pasiėmėme globoti, ir esu ne kartą galvojęs apie tiksinčias sekundes ir laiko kontrolę ir ką aš veikiu šiame gyvenime, bei ką norėčiau daryti pamąstymai atsirado perkopus 3 dešimtį, kai prieš vieną gimtadienį pat susimasčiau, o kiek man sueis metų :). Pasiėmiau popieriaus lapą ir pradėjau rašyti savo norus tikslus esamą padėtį, tada susirašiau kas man nepatinka, bet viso šito pabaigoje aš priėjau išvados, kad man patinka, kaip yra dabar ir man patinka senti, patinka važiuoti į darbą, patinka, kad žmona sensta kartu su manimi, patinka, kad aplinkui laksto būrys vaikų, aš neskaičiuoju laiko, nesvarstau ar jį tinkamai išnaudoju aš džiaugiuosi tai ką turiu. Nes galvodamas apie laiką ir kaip tu jį išnaudoji, pradedi tapti egoistu pradedi norėti gyventi sau dėl savęs.

Apytikriai prieš 2-3 metus pradėjau tai nesąmoningai suvokti. Šiandien jau galiu mintims suteikti žodžius. Dvi esminės prielaidos gyvenimui, priminimo raštelis. Sau, kitiems. Kuo dažniau žmogus tai prisimins, tuo naudingiau jam pačiam.
 
1. Tu miršti.
2. Tu esi kvailys.
 
Vienas. Pažiūrėk į laikrodį. Sekundės tiksi. Tavo sekundės. Nebe pakartojamos. Kiekvieną sekundę tu ir gyveni ir miršti tuo pačiu metu. Teko iš vieno brangaus žmogaus girdėti mintį, kad mirtis ir gyvenimas eina laike kartu. Žmogus neša mirtį visą savo gyvenimą, o šiam pavargus jie pasikeičia. Tai suvokus atsiranda dieviška pagarba laikui. Pirma savo. Tada kitų. Ši prielaida uždeda nano filtrą ant visų gyvenimo pasirinkimų. O iš čia keliai tik du. Arba tu nori išnaudoti savo laiką čia kuo efektyviau, arba tau tiesiog nesvarbu. Sportas ar serialas? Kavinė ar maisto gamyba? Taip ar ne? Dabar ar vėliau? Gal niekad? Ir t.t. Kai įsisąmonini savo egzistenciją laike pradedi gebėti jį stabdyti. Subjektyviai – žinoma. Sustabdytą laiką praeityje geriausia rasti prisiminimuose. Tai, ko nesinori, bet ir neįmanoma ištrinti. Vaizdų, jausmų, garsų, kvapų ir fiziologinių pojūčių visuma užstrigusi atmintyje. O čia į pagalbą Jordan Belfort: “No matter what happened to you in your past, you are not your past, you are the resources and the capabilities you glean from it. And that is the basis for all change.” Taigi turint gebėjimų atpažinti kur laikas sustoja, galima jį stabdyti ir ateityje. Užuomina – ekstraordinarinis reiškinys, patyrimas, vieta, vaizdas, mintis, jausmas ar jų samplaika.
 
Du. Niekada nežinosi visko. Tačiau gali žinoti tikrai daug vienoje ar keliose sferose. Savo darbo vaisiais tapti asu, specu, profesionalu, mokytoju, guru, lyderiu. Čia laukia arogancijos spąstai. „Žiūrėk kaip reikia; tu nieko nemoki“ – dažniau tai sklinda ne taip akivaizdžiai, o apgaudinėjant save ir bandant išlaikyti savo „gero vyruko“ paveikslą. Jei žodžius gebame kontroliuoti, tai kūno kalboje, laikysenoje arba tone šį signalą paslėpti daug sunkiau. Mažas kojos kryptelėjimas šiame kelyje ir supranti, kad atvykai į visai kitą stotelę, nei norėjai. Esi kietas, bet be integralumo. Kažkur pakeliui pametei savo standartines vertybes. Tuomet reikia padaryti reset‘ą – nunulinti save. Tu esi kvailys – nesvarbu ką jau žinai. Imkis naujos veiklos, interesų lauko. Neleisk sau snausti ant laurų, mokykis ir augink savo moralinį kapitalą. Kad ir kokiu keliu beeitum, visada rasi prastesnių, mažiau pažengusių, skurdesnių, kvailesnių ir kitaip silpnesnių žmonių. Lygiai taip pat gali apstulbęs žiūrėti į savo dievaičius. Aktorius, menininkus, rašytojus, verslo atstovus ir nesuvokti kaip jie daro ar padarė tai, kas pakeitė pasaulį. Priklausomai kur save pastatysi į šią eilę ir žiūrėdamas į kaimyną greta tu gali arba sunaikinti save ardydamas savo paskutinius pasitikėjimo savimi likučius arba priešingai – stovėdamas baloje įsivaizduoti, kad esi jūrų kapitonas. Atskaitos taškas turi būti tik tu pats sau. Praeityje. Kartais sustok ir pažiūrėk atgal. Ar pasikeitė tavo požiūris į tam tikrus dalykus? Pokytis, šiuo atveju ne vizualus – geriausias įrodymas, kad nestovi vietoje. Rodos šioje vietoje man pritaria ir F. Dostojevskis: “The cleverest of all, in my opinion, is the man who calls himself a fool at least once a month.”
 
Sėkmės.

Sveiki,
 
Kiek dažniau lankantis šiame forume, vis pastebiu, kad dauguma narių, kurie pardavinėja savo prekes ar paslaugas, dažniausiai nerašo kainos.
Tai pradeda užknisti, nes švaistomas mūsų visų laikas.
 
Būtų gerai, kad atsirastų taisyklė, kuri lieptų visiems forumo skelbimų skilties nariams rašyti kainas savo skelbimuose.
 
Nes dabar gaunasi štai tokia situacija:
 
http://i.imgur.com/AcQUSl8.jpg

Sveiki. Kadangi jau kurį laiką dirbu vienoje iš telekomunikacijų bendrovių prekybos salone, tai dažnai tenka susidurti su telefonų remonto niuansais. Ne, nekalbėsiu aš apie dažniausiai gendančius modelius, nes net jokios statistikos šiuo klausimu neturiu. Bet pakalbėsiu apie garantinį remontą ir dažnai klientams kylančius sunkumus.
 
Kokia didžiausia problema, su kuria susiduria vartotojas? Broko aktas. Tikriausiai dalis net nežino kas tai yra. Jeigu jūsų telefonas garantinis ir dėl kažkokio gedimo kreipiatės į servisą, tai dažnu atveju jį jums tiesiog sutaisys. Bet kartais, kai jie neturi reikiamų dalių ar remontuoti jiems neapsimoka, jie pasilieką jūsų telefoną ir išduoda jums lapelį, su kuriuo per 30 dienų turite kreiptis į savo operatorių ir galite arba atgauti už telefoną sumokėtus pinigus ir panaikinti turimą įsipareigojimą, arba keisti į tokios pačios vertės telefoną su galimybe pasirinkti brangesnį padengiant skirtumą iš savo kišenės ir toliau galioja jūsų turėta sutartis. Tikriausiai galvojate, kur čia problema? Tame, kad dažnai kreipiasi žmonės, kurie nėra telefono savininkai. Jūs iš skelbimų nusiperkate naują telefoną su garantija. Bet jeigu jį išbrokuos, tai tiek atsiimti pinigus, tiek pasikeisti į kitą telefoną gali tik jo savininkas, t.y. žmogus, kuris pasirašė sutartį, o ne jūs, kuris iš jo nusipirkote telefoną. Būna atvejų, kai susisiekia po pusantrų metų nuo pirkimo su tuo jo tikruoju savininku, pasikviečia jį į saloną ir kartu geranoriškai pasikeičia tą telefoną ir išsiskirsto. Bet būna atvejų, kai žmonės su tuo lapeliu drasko akis, nes tikrasis savininkas sėdi kitame Lietuvos gale, užsienyje, ar apskritai su juo net nepavyksta susisiekti. Ir žmogus supranta, kad rankose laiko 800€ vertės popierėlį, su kuriuo po 30 dienų galės nusivalyti užpakalį ir nuleisti jį į unitazą.
 
Pavyzdys, kas tas broko aktas. Kairėje iš mttc, dešinėje iš iDealo
 
http://s9.postimg.org/5d5z3t7lr/brok1.pnghttp://s9.postimg.org/pykqvpp6n/brok2.png
 
Kita panaši situacija. Nusipirkote naują telefoną iš skelbimų. Džiaugiatės, kad tai pavyko padaryti 20% pigiau, nei perkant salone. Laimingi naudojatės savo įrenginiu. Kol po poros mėnesių jis nebegaudo ryšio. Galvojate kas čia nutiko? Nešate į garantinį servisą. O jie nusiunčia pas operatorių. Ir atėję į saloną sužinote, kad telefonas pirktas lizingu, žmogus, kuris jį pirko salone ir pasirašė sutartį nemokėjo nė vienos įmokos už patį telefono aparatą, skola perduota išieškojimui, o jūs turite telefoną su blokuotu IMEI, kuris nesijungia prie tinklo. Norint, kad jis veiktų, galite mokėti už jį kabančią skolą ir jį atsiblokuoti. Arba tiesiog turėti brangų mp4 grotuvą.
 
Dar viena aktuali problema - mechaniniai pažeidimai. Jeigu jūs pirkote telefoną be draudimo ir netyčia jį pažeidėte, tai garantija jums nebegalioja. Yra buvę atvejų, kai miršta telefonas-nukepa motininė. Bet garantinis servisas pasiūlo remontą už ~200-300€, nes įskelta telefono galinės dalies nugarėlė 2mm ir viskas, garantija anuliuojama. Bet koks mechaninis pažeidimas panaikiną jūsų garantiją. Ir nesvarbu, kad gedimai visiškai nesusiję. Garantija panaikinama visam įrenginiui. Lygiai tas pats, jei telefonas buvo remontuojamas ne autorizuotame servise. Pvz iPhono ekranas pakeistas kur pigiau, bet tada sugedo motininė ir jūsų remontas tampa itin brangus, nes mokėsite iš savo kišenės.
 
http://forums.androidcentral.com/attachments/samsung-galaxy-s6/188322d1437663224t-stories-galaxy-s6-s6-edge-acciddental-drop-survival-broken-glass-real-users-samsung.jpg
 
Tai čia dažniausiai pasipiktinimą keliantys atvejai, kai žmonės perka brangų daiktą, stengiasi sutaupyti ir finale lieka ant ledo. Nenoriu nieko moralizuoti ar agituoti pirkti salone. Kiekvienas renkasi kas jam labiau patinka. Galit iš lombardo nusipirk iPhoną ir tikėsis, kad policija nepasibels į duris. Tačiau čia jau primena loteriją, su vis mažėjančia tikimybe joje laimėti.
Ir papildomas patarimas dėl garantinio remonto. Jei kažkas negerai, jei turite pretenzijų dėl telefono ar jo remonto, tai kreipkitės į patį servisą arba vartotojų teises, o ne operatorių. Jame technikai nesėdi ir telefonų neremontuoja. Tam ir yra autorizuoti servisai. Geriausiu atveju kreipiantis į saloną bus galimybė tą patį telefoną išsiųsti į servisą. Viskas. Nieko papildomo. O jūsų priekaištai, kad pirkote telefoną už 100€, bet jis striginėja žaidžiant pokemonus ir neveikia kaip samsungas už 819€. Na.. atsiprašau, bet ir mums jie neįdomūs :)
 
Tai tiek to išminties pliūpsnio šiam kartui. Jei turite kažkokių papildomų klausimų į temą - klauskite, atsakysiu. Jei turite klausimų ne visai į temą-nebijokite parašyti AŽ
 
p.s. dėl „pagerintų“ planų ar pigesnių telefonų prašau nerašinėti ;)

Laba diena,
 
Siandiena rasysiu apie save. Ir savo 7 metu gilia patirti, kainavusia be galo daug pinigu. Visu pirma yra labai sunku susikaupti ir geda rasyti ta, kas is tikro ivyko per siuos metus. Be galo noretusi islaikyti anonimiskuma. Bet jau nebezinau ka daryti savo gyvenime ir kaip ji keisti. Nekalbant apie, tai kad sis gyvenimo etapas sugadino mano pasiekimus, atitolino nuo bendraamziu pasiekimu ir tikriausiai nepataisomai pakeite charakterio savybes. Pradesime nuo pirmuju akimirku.
 
Pats pirmasis mano "susitikimas" su sia be galo didziule pinigu traukimo masina ivyko dar 2008-2009 metais. Tada buvau linksmas studentas, istojas i savo svajoniu specialybe. Gaudavau kisenpinigius is tevu, dirbau vasaros darbuose. Ir atsiminus tas akimirkas, buvau laimyngas. Pinigu uztekdavo savo maziems poreikiams patenkinti. Uztekdavo, net ir 10 litu i diena. Vizdelto gyvenau ne savarankiskai, o studentu pagrindines islaidos buvo pica ir alus. Neturejau jokiu potraukiu, realiai net nerukiau. Pirma pusmeti universitete uzbaigiau vidutiniskai, nevaidinsiu, kad buvau mokslininkas. Bet ir skolu neturejau. Ir kazkaip visai nelauktai i mano akirati pasibelde zodis forex. Be galo patraukdamas mane savo galimybemis programuoti automatini valdyma savije. As juo pradejau dometis, ir palaipsniui deti i ji pinigus. Is idomumo iki bandymo uzdirbti "milijonus" perejimas ilgai netruko. Jeigu neklystu panasiu laiku pradejo populereti greitieji kreditai, ir atsimenu kaip viena diena rukydamas laiptineje jau kalbejausi su vienos imones greituju kreditu vadybininke apie menkus pora tukstanciu litu. O kaip as dziaugiausi juos gaves. Nubegau pas savo "kolega", abu atsisedome ir ideja ta nemenka suma pinigu bandeme kazka krapstyti. Kelis kartus ir iskrapsteme. Tuo metu mano galvoje sklande tik kelios mintys, kaip as pirksiu nauja kompiuteri ir masina. Kaip smagiai leisiu vasara. Zinoma, kaip padesiu beglobiam gyvunam. Ir niekada neeisiu i televizijos laidas, kai tapsiu zinomas. Tikriausiai zinomas jausmas tiems, kurie turi tu paciu bedu?
 
Sapnas ilgai netruko. Bet jauna ir iki siol buka galva, svajones nese toliau. Pirmas saltas dusas, o gal labiau krapnojantis lietutis buvo praradus tuos kelis tukstancius litu. Nors tai ir buvo numatyta, jeigu taip nutiks as turejau begalini tevu pasitikejima ir bet kada tuos pinigus galejau grazinti. Vizdelto ejau toliau. Trumpos paieskos ir man atsidare visas greituju kreditu darzas. Vienas, kitas... Suzinojimas, kad i credit info informacija patenka tik sekancia diena, leido man prisiskolinti tukstanciais euru. Veikiau greitai ir "protingai". Dali pinigu pervedziau i forex ir "vartojau" toliau. Savaite sedejau laimingas. Poto litau su keliais simtais litu. Ir atejo laikotarpis kitam mano gyvenimo etapui. Pirma karta nuejau i kazino.
 
Laba diena, prasome dokumenta. O jus naujas narys, imkite bonusus. Imkite ta, imkite ana. Gal norite nemokamai isgerti. O kokia grazi rulete... Visa tai buvo tikra "spa" terapija po to nelemto uzsiemimo sedint namie. Patogios sofkutes ir po pirmos dienos pakelta suma keliais tukstanciais litu, padare taip, kad cia grysciau dar ne vienus savo gyvenimo metus. Deja visi tie metai toli grazu nebeatrode taip, kaip pirmoji diena. Dar ir siuo metu pamenu ta jausma- kaledos. Eilinis svaigimas, kad siandiena tu islosi ir dar spesi artimiem zmonem nuvaziuoti nupirkti dovanu. Puse dienos praleista kazino. Surukytas pakelis cigareciu. Prarasti dar 700 litu. Bet si suma jau nebestebina. Krupje? Oi tiem graziem zmonem tikrai neparodysi, kad tavo gyvenimas sumautas. Sypsaisi pats, numoji ranka ir palinki geru svenciu. Iseini, taip lyg ta suma tau nieko nebutu reiskusi. Nes gi vistiek reikes gryzti... O tada isejas pamatai sniega, mieste zmones susikabine. Sedi kavinese, keiciasi dovanomis. Apsvaigsta galva... Bet tau dar reikia pereiti kelis kilometrus namo. Nes tas jau nebeturi pinigu ir autobusui.
 
Didelis luzis ivyko, kai pradejau vogti. O pirmieji zmones pasitaike tevai. Kai skolos pradejo smaugti, kazdiena keliesi rytais i begi i pasto dezute tikrinti ar neatejo dar vienas laiskas. Nes niekas is artimuju vis dar nezino, kas pas tave gyvenime darosi. Apsilanko nelabai malonus jausmas. Kuris nuo to laika man nei karto nepraejo ir siandiena as del jo sedziu cia. Taigi atsibundu viena is daugelio sumautu rytu. Ir galvoju, negi viskas? Ka dabar daryti ir kaip suktis. Ir tik pam! Ant palanges pinigine. Pinigineje banko prisijungimo kodas. Slaptazodis... viskas. Sedziu ir imu kreditus tevu vardu. Pasiemiau. Ir po keliu menesiu eiti tikrinti pasto dezutes reikejo dar anksciau.
 
Iki mokslo metu pabaigos tevai nupirko man masina. Ta vasara vazinejau ir man tai visai neberupejo. Per pirmus metus skolos mane spaude tukstanciais. Vienas grazinus, kitu grazinti nebeistengiau. Ir tai tik pirmieji mano metai.
 
Noriu suzinoti, ar skaitentiem tai yra idomu. Reiksminga ar naudinga. O galbut sulauksiu daug kritikos ar trolinimo. Todel kolkas uzbaigiu ties sia dalimi. O ju dar like nemazai. Si izanga pades man nuspresti, ar testi toliau. Aciu skaiciusiem.

Sveiki forumiečiai! Dalinuosi galimybe nemokamai gauti skaitmeninės rinkodaros pagrindus bei Google sertifikatą. Digital Garage yra kompanijos Google atstovas siūlantis visiems įgyti skaitmeninės rinkodaros pradmenis ir licenziją nemokamai (straipsnis apie tai: http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/google-moko-kaip-naudotis-internetu.d?id=71362068).
 
Pradėti mokytis galite su savo Google paskyra prisijungdami į šį puslapį: https://digitalgarage-lt.withgoogle.com/dash
 
http://i1140.photobucket.com/albums/n576/Milanowic/digital%20garage%20kursu%20temos%20zenkleliai_zpskm1zhpze.png
 
Iš viso yra 23 temos - 89 video pamokos, pabaigę kiekvieną jų turėsite atsakyti į kelis apklausos klausimus. Įveikę visą mokomąją medžiagą galėsite laikyti egzaminą, sudarytą iš klausimų, į kuriuos jau būsite atsakę ankstesnėse apklausose.
 
http://i1140.photobucket.com/albums/n576/Milanowic/digital%20garage%20baigiamas_zpsevrrjwrp.png
 
Išlaikę paskutinį egzaminą galėsite atsisiųsti kursų baigimo sertifikatą.
http://i1140.photobucket.com/albums/n576/Milanowic/Digital%20Workshop%20by%20google%20kursu%20baigimo%20sertifikatas_zpssdjuydwr.png
 
Jeigu norite savo žinias sustiprinti šioje ar kitoje sferoje, galite pasinaudoti nemokamu "Lynda" kursų pasiūlymu, aprašytu mano kitoje temoje: https://uzdarbis.lt/t368925/nemokama-linkedin-premium-naryste/page__p__2874444__fromsearch__1?do=findComment&comment=2874444
 
Tikiuosi ši informacija Jums buvo naudinga ir linkiu sėkmės tobulėjant :)

Sveiki uždarbiečiai!
 
Noriu trumpai aprašyti mūsų su drauge šviežią kelionę po Austriją ir apylinkes. Taip pat labai mėgstam fotografuoti todėl nuotraukos gali būti įdomiau nei ką parašysiu, perspėju :)
 
Žodžiu, viskas vyko eksprontu. Tik savaitė prieš išvykimą sugalvojom, kad būtent tai bus Austrija. Įvairios priežastys:
 
Nėra toli.
 
Labai graži ir švari vieta.
 
Vienas gražiusių gamtos kampelių Europoje.
 
Alpės, ežerai, šaltiniai ir švarus oras vienoje vietoje.
 
Sostinė yra vienas iš TOP pasaulio miestų. Švariausias ir geriausias gyvenimo kokybės santykis tokio dydžio miestui.
 
Taip pat vienas iš prioritetų buvo vokiečių kalba, su ja kažkiek siejame savo gyvenimą(labiau draugė, baigusi D/FR kalbų studijas).
 
Viena iš minčių kuri nedavė ramybės tai, kad kiek daug gali nuveikti per 5-7d., atrodo niekada to nesuprasi kol neišeisi iš komforto zonos, kol neišvažiuosi, atrodė savaitė truko kaip mėnesis ir pamatėm tiek kiek gyvendami paprastą rutinišką gyvenima pamatom per kelis metus. Namie ta savaitė atrodo niekas, nei pailsime, nei kažką nuvikiu, eina ir praeina... O čia savaitė gali būti tiek, kad pakeis tavo gyvenimą. Tikrai nuostabi, vertinga ir npakartojama savaitė su daug nuotykių.
 
http://i.imgur.com/Ongsj5x.png
Maršrutas.
 


 
Kelionės laikas 06.18-06.25(7d.)
 

 
Automobilis Skoda Superb 2003m
 

 
Nuvažiuota 4075km.(Didžiausias nuvažiuotas atstumas per dieną 1470km.)
 

 
Išleisti pinigai ~500Eur.(bandėm tiksliai su ct. paskaičiuot, bet pametėm skaičių, bet apytikslė suma tokia)
 
Mūsų tikslai(gal kam prireiks važiuojant):
 


 
1. Viena



 
2. Grossglockner

 


 
3. Wolfgangsee lake

 


 
4. Hallstat(BŪTINAI)

 


 
5. Grossglockner Alpine Road(BŪTINAI)

 


 
6. Villach

 


 
7. Ossiacher See

 


 
8. Klagenfurt

 


 
9. Worthersee(BŪTINAI)

 
Susidarytas toks mini must-see planas savaitei.
 
06.18 10.00 išvažiavom iš Vilniaus. Po darbo savaitės šiek pavargę, todėl anksti keltis neskubėjom, išsimiegojom kaip sakant geriau, kad paskui vairuoti sunku nepasidarytų. Pirmas sustojimas buvo ties Lietuvos siena, užsipylėm kuro, gamtiniai reikalai ir tada jau pajudėjom vėl, pravažiavom aplinkeliu Varšuvą, vakare apie 20.00 pasiekėm Katowicus ir ten greitai užkandom. Lenkiškos kainos žinoma visada džiugina. Kol kas ten viskas tikriausiai pigiau. Taigi naudingai ir sočiai praleidom valandą ten, 30% laiko maistas, 70% WIFI. Always.
 
Įvažiavom į Čekiją ir per 2 val ją pravažiavom. Sutemus jau esam netoliese Brno nuo kurio tiek ir liko iki Austrijos. Sustojam miegoti į ne pirmą pasitaikiusią aikštelę išvažiuojant iš Brno.(Visada norisi sustoti ten kur jaukiau ir smagiau miegoti bus, dažnai aikštelės per daug apšviestos, saugumas- taip, bet komforto mažai, suradom puikią aikštelę su minimaliai šviesos ir su visais patogumais šalia, kriauklė, WC). Pirma nakvynė poilsinga.
 
 
http://i.imgur.com/S3xv6II.jpg
1 nakvynė už Brno
Kita dieną jau iš pat ryto atvažiuojam į Vieną. Sekmadienis. Miestas tuščias, jokių kamščių, parkingas nemokamas. Labai mažai laisvų vietų mieste pastatyti mašiną, per pusvalandį radom vietą, pasistatėm ir skyrėm beveik visą dieną Vienai. Aplankėm visus įmanomus parkus, fontanus, skulptūras.
 
http://i.imgur.com/2ypDNXH.jpg
Purpuriniai medžiai Vienoje.
 
http://i.imgur.com/NKJbmY6.jpg
Parkelis Vienoje.
 
http://i.imgur.com/Dks58a1.jpg
Centras.
 
Labai patiko Stadtpark parkelis, labai jauki vieta su daug medžių, ežeriukų, gyvūnijos, nerealiai graži gamta viduryje 2mln. gyventojų dydžio miesto. Valgyti dar turėjom iš Katowicu taigi atsisėdę parkelyje ir pavalgyt spėjom. Viena nereali vieta. Visur švaru, daug žalumos, architektūrinių paminklų, parkų, prižiūrėtas miestas. Daug dviratininkų, kaip ir daug kur užsienyje jie turi savo atskiras juostas ir šviesaforus. Visada tokius miestus užskaitau(Ne taip kaip Vilniuj norėdamas kažkur nuvažiuoti reikia gerai pagalvoti kiek reikės važiuoti šaligatviu, kad manęs toj atkarpoj nepartrenktų). Viena didmiestis, bet tai kaip ten pasijutom tai atrodė lyg miestas būtų didelis nesibaigiantis parkas.
 
http://i.imgur.com/m5r8CRl.jpg
Toliau vaikštom po centrą ir visą dieną tokie vaizdai.
 
http://i.imgur.com/gWAJs74.jpg
Labai žalias miestas.
 
http://i.imgur.com/LuBKTY6.jpg
Pamėgta Humana.
 
 
http://i.imgur.com/eVYafSb.jpg
Antra nakvynė išvažiavus už Vienos. Nuotrauka daryta atsikėlus ryte ~8h.
 
Sekanti stotelė- Hallstat. Iš Vienos pajudėjome link jo, miestelis nedidelis ~900 gyventojų, bet įrašytas į TOP lankomiausias vietas Austrijoje. Turėtų būti įdomu. Nuvažiavus supratome, kad buvo verta. Hallstat garsėja savo druska. Pati pirmoji pasaulio druskų kasykla, 7000m senumo. Pats miestelis atrodo taip pat kaip atrodė 1890m. Niekas nepasiketę, atrodo lyg laike sustojęs. Labai gražu, kalnuota, ežero vanduo permatomas. Labai daug turistų, bet tai nekliudė, viskas buvo pats tas. Aplankyti tikrai verta, keliukai važiuojant link šio miesto nuostabūs, miestelis nepaliestas jokios civilizacijos. Labai gražu kai debesys dengia kalnus ir ežerus ir viskas matosi lyg pro rūką, taip pat labai gaivus ir švarus oras.
 
 
http://i.imgur.com/gi034RH.jpg
St.Gilgen pakeliui i Hallstat.
 
http://i.imgur.com/7wHbHnn.jpg
Hallstat atsiskyrėlis druskos miestas.
 
Kita stotelė Grossglockner Alpine road- gražiausias kelias Europoje. Vien artėjant link šio kelio apima įdomus jausmas. Kelias pradeda siaurėti ir aukštėti. Iš šonų pradeda pilnai apgaubti kalnai ir kriokliai. Privažiaus prie vartų reikia susimokėti, kaina 35Eur mašinai. Kelio ilgis lyg apie 30km ir visa tai 3-4km aukštyje serpantinais. Kelias veda beveik iki pačio viršūnės Grossglockner 3.8km, daug sniego, bet vis dar šilta. Pakeliui kelyje daug karvių, ožkų ir įdomiausiai tai švilpikų. Nežinojau kas jie tokie, bet prieš tai kažkada buvau matęs Youtubej tokius švilpiančius bebrus ar pnš atrodančius. Tai va, čia buvo jie, pilni laukai ir kalnai, kartais prabėgantys pro kelią. Išgirdom tik 1 kartą švilpiantį, garsas didelis ir keistas. Atrodė lyg žmogus garsiai sušvilptų. Įdomi patirtis.
 
http://i.imgur.com/XCF4jYL.jpg
Sustojus prieš Grossglockner road, atsipučiam, užkandam ir įsitaisom po kalnais miegui.
 
http://i.imgur.com/8gbKkth.jpg
Sutemus.
 
http://i.imgur.com/82DkBMX.jpg
Pradžia.
 
http://i.imgur.com/ZhR6Zlq.jpg
Yoga prieš kilimą.
 
http://i.imgur.com/UJUH6Gw.jpg
Driving.
 
http://i.imgur.com/zUZDTIp.jpg
Sustojimas užkąsti.
 
http://i.imgur.com/xRsTmgW.jpg
Debesys.
 
http://i.imgur.com/BqfcW6p.jpg
Pakeleiviai švilpikai.
 
http://i.imgur.com/xgvrNRq.jpg
Kaito stabdžiai leidžiantis, bet visą laiką motyvavau save- jei jis užkilo tai ir aš nusileisiu. :D
 
http://i.imgur.com/pxjzuIo.jpg
Grossglockner road- the most beautiful scenic road in Europe.
 
http://i.imgur.com/Y2LZK9A.jpg
Kilom ir užkilom.
 
http://i.imgur.com/ocV9QaJ.jpg
Jau beveik.
 
http://i.imgur.com/qJTEqdk.jpg
Vaizdas nuo pusiaukelės į viršūnę.
 
http://i.imgur.com/TlsnFgG.jpg
3789m.
 
http://i.imgur.com/5bcuIEz.jpg
Sutikti bendraminčiai tokie pat kalnų fanatikai.
 
http://i.imgur.com/7PdcjF3.jpg
Patiekalų ir kultūrų mainai.
 
Šiam keliui skyrėm beveik visą dieną, svarbiausia pasiruošti mašiną, kad būtų geros būklės ir tt. Viską buvom susitvarkę kas nedavė ramybės(pagrindinis diržas, filtrai, tepalas, naujos padangos), bet stabdžiai leidžiantis labai įkaito, leidomės kokį 15km stačiai iš 4km aukšio, mūsų mašina tokių krūvių nėra patyrusi taigi teko stoti ir pailsėti. Taip ir pavalgyt laiko radom. Tai buvo pati gražiausia vieta šioje kelionėje ir atsiminimai iš ten stipriausi. Labai daug motociklininkų ir suprantu kodėl, pats jaučiu aistrą dviratėm priemonėm todėl galiu tik įsivaizduoti koks jausmas važiuoti gražiausiu Europos keliu, 4km aukštyje tarp nerealaus grožio viršūnių ir gaivaus kalnų oro. O jei dar kompanija gera, palapinės ir tt... Keliukas smagus, vingiuotas, su pilna gyvūnunijos ir kišenėlių pakelėse. Dar vienas iš dalykų dėl ko taip patiko Austrija, viso labai labai daug padaryta dėl žmogaus. Važiuojant keliu kas 200-300m pilna mažyčių aikštelių, visur bus staliukai pavalgyti, šiukšlinės, kranai su šaltinio vandeniu... Viskas apgalvota.
 
http://i.imgur.com/Ra7VkQO.jpg
Leidžiantis į apačią.
 
 
Sutemsta ir stojam vėl miegoti kalnuose.
 
Sustojam į artimiausią miestelį ir užtikus jų vadinamą pležą įeinam ir randam atrankintus dušus ir toletus. Vanduo per šaltas tai nusiprausiam kriauklėje. Pagaliau po ilgos dienos išsiplaunam dantis. Savijauta- vėl pasitikintys, tvarkingi, nusiprausę ir gražūs. Po kiek laiko grįžtam niekam nepamačius į mašiną, susišildom ir atažiuoja tarnyba, turbūt ta kur prižiūri paplūdimį ir mūsų kriaukles. Kaina pasirodo ten lyg 3 Eur už įėjimą, nu nieko apsisukom ir be Eurų. :)
 
http://i.imgur.com/no2mYNL.jpg
Va čia.
 
Tada sugalvojom greit nulėkti iki Venecijos. Kelio apie 400km tai tikėjomes per 3val būti vietoje. Panašiai ir apsisukom. Nuotraukos iš Venecijos labai gražios, bet deja ten nepatiko. Kai buvom mažesni esam buvę Venecijoj ir norėjom tiesiog atnaujinti prisiminimus. Ką galiu pasakyti, užkimšta... Kainos nežmoniškos, Čikagos centre ir tai pigiau... Žodžiu toks kaimas, bet už ledus 4-5 Eur prašo, makaronai ar pica ~20Eur. Žodžiu ne valgyti skirta vieta, iš visų nori išlupti pinigų, pilna babajų, afrikonų siūlančių armani ir gucci tašes, arba indų lakstančių paskui su arbūzu ar mangu atsigaivinti... Kainos aukštos. Žmonių 10 vienam m2. Kamščiai, stumdaisi, karšta... Nepatiko, spėjom per dieną pasiilgti kalnų, ramybės ir ežerų :)
 
Pakeliui į Veneciją. Some fresh spring water for the start. Čia pusiau išsimaudom, vanduo turbūt +10 max.[/font][/size]
 
http://i.imgur.com/XoR3iw1.jpg
 
Ir tada jau Venecija, kelios nuotraukos iš miesto ant vandens:
 
http://i.imgur.com/sAE8QFq.jpg
 
http://i.imgur.com/hNqktet.jpg
 
http://i.imgur.com/5eDPCmY.jpg
 
http://i.imgur.com/SqWDVHq.jpg
 
Nakvynė tarp Venecijos ir kelio atgal į Austriją. Venecijai skyrėm beveik dieną su nuvažiavimu ir parvažiavimu iš jos. Nusiprausėm šaltinio upėje tarp Italijos autobano ir Itališko kaimelio. Sutemo, vanduo stingdantis. Įbridom iki nariukų, šampūnas, dantų pasta ir vėl gražūs ir tvarkingi. Patraukėm atgal į Austriją, miegam netoli sienos, ryt planuojam turėti gerą laiką.
 
http://i.imgur.com/3kJU8KQ.jpg
Itališkas dušas.
 
Baigėsi mūsų alpių kelias ir Venecija, tada patraukėm kur smagiau ir gaiviau- tikslas buvo Worthersee, labai gerai žinomas ežeras Europoje. Didžiulis, kalnų apsuptyje, su permatomu mėlynai žaliu +28 šilumos vandeniu. Įdomu, kad Austrijoje ežerų vanduo geriamas. Permatomas. Buvom labai nustebę tokai tvarka, priešingai nei pas mus pležas visur yra mokamas. Atvykom į Klagenfurt am Worthersee ir įėjimo mokestis į pležą buvo 4 Eur visai dienai. Buvo tikrai verta.
http://i.imgur.com/hPbAKNt.jpg
 
http://i.imgur.com/v1m1u3c.jpg
 
http://i.imgur.com/wJw0elF.jpg
Viskas prižiūrėta, persirengimo kabinos, palei pat krantą kas 15m sustatyti atviri dušai ir šalia geriamo šaltinio vandens kranai su dideliom kriauklėm. Buvo karšta tai gaivintis nespėjome, vakare atvėso iki +34 bet vistiek vis dar buvo sunku būti saulėje. Slėpėsis pavėsyje bet vistiek nemažai nudegėm. Pležas turėjo atskiras zonas vaikams, žaidimų aikšteles pusiau vandenyje, didelę čiuožyklą, šokinėjimo lentas ir lieptelius. Tokiam šiltam vandenyje buvom valandom... :D
 
http://i.imgur.com/6w7kNQu.jpg
 
Nustebino dar tai, kad maži 2-3 metų vaikai sau kaip niekur nieko šokinėja nuo lentų 3-4m aukščio. Man prireikė laiko kol įsidrąsinau, prie vandens nepratęs, bet dėl to ir pikta ant savęs. Norisi dabar kažkur va netoli tokios vietos gyventi, vanduo nerealus, O tie vaikai tai undinės grynai... :D
 
Už parkingą niekur nemokėjome, bet šiaip daug kur mokama ir brangu. Į Vieną atvažiavom savaitgalį taigi buvo nemokama, aikštelėse dažniausiai miegojom austostradoje tai buvo nemokama, mieste miegojom Lidl ir Aldi aikštelėse, o kalnuose miegojom po kalnais. :)
 
Grįžom nuo Klagenfurt (Italijos/Austrijos sienos) į Vilnių per 1 dieną. Išvažiavom 6h ryto, o 12h vakare buvom Vilniuj. Išvis 17h vairavimo, nuvažiuota 1470km.
 
http://i.imgur.com/Hm9gCbr.jpg
 
Antroj savaitės pusėj buvo neįmanomai karšta tai ne tik Turkijoj taip :D +39 ir daugiau, atrodė karščiau... nors nelabai pamenu, svaigo galva...
 
http://i.imgur.com/a14Yvib.jpg
Pakeliui namo...
 
Tik finansinis klausimas kada kelsimės gyventi į Vieną... Laiko klausimas jau išspręstas. ^_^
 
Reziumė: Keliaukit!
 
Nesvarbu koks oras, kiek pinigų ir su kuo. Keliauti yra gerai. Visi atsiminimai ir nuotykiai tai atperka. Nesvarbu už 200 ar už 2000 eurų, visada galima rasti vaiantą! Mes jauni ir mums viskas įdomu, galim miegot lauke, mašinoj, nesvarbu kur pasiseks ten ir miegosim, bet už tas sutaupytas nakvynes nuvažiuosim dar +1000km, kad pamatytumėm tą ir tą... Taigi, pirmyn! ;)
 
P.S. Nuotraukų padarėm labai daug, su dslr viena nutrauka ~5mb taigi vien dėl to prisiminimai dar gyvesni. Net ir paveikslų iš porą išeitų.
P.P.S Gal kam įdomu nuotraukos iš kelionės į Čikagą ar Kiniją? Noriu taip pat aprašyti, bet laiko trūkumas ir įkvėpimo laukiu... :rolleyes:
P.P.P.S Su tais šriftais čia susipainiojau, bet gal bus įskaitoma. Sorry už tai.

Idomus ir soc. tinklu marketingistus ikvepsiantis straipsnis:
http://www.bloomberg.com/news/articles/2015-07-14/how-daniel-wellington-made-a-200-million-business-out-of-cheap-watches
 
Vieno zmogaus operacija - sugalvoji produkta (net nereikia nieko unikalaus), sukuri dizaina, uzsakai gamini ir imiesi rinkodaros :)
Arba jei uzsiimi tik rinkodara randi partneri, kuris uzsiims produkto kurimu.

Sveiki. Dar praeitais metais svarstydamas ar stoti į magistrą aptikau MOSTA atliktą tyrimą, kur pateikti konkrečių studijų programų ir universitetų / kolegijų absolventų vidutiniai atlyginimai. Duomenys įdomūs, bet pateikimas tragiškas (.pdf), tad norėdamas pasitobulint įgūdžius ir padaryti gerą darbą sudėjau viską į 3 interaktyvius grafikėlius. Man padėjo, tikiuosi ir jūs rasit naudingos info. Gero žaidimosi.
 
Įdomesni faktai:
- MRU teisės magistrai vidutiniškai uždirba daugiau nei VU (12tą mėnesį po baigimo)
- Geriausiai apmokama koleginių studijų programa - Jūrų technologijos (Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla) - 1291 eur "į rankas"
- Jūrų ir aeronautikos inžinieriai vidutiniškai uždirba daugiau nei informatikos inžinerijos absolventai
- Verslo ir vadybos krypties magistrai vidutiniškai uždirba dvigubai daugiau nei tos pačios krypties bakalaurai
- Aeronautikos bakalaurai uždirba daugiau nei magistrai
 
Kiek uždirba universitetų ir kolegijų aboslventai?

Daug kas mėgsta laukt tos naujųjų metų dienos tam, kad galėtų užsibrėžt kažkokius tikslus ateinantiems metams, bet vien pažiūrėjus į tikslus matosi, kad dauguma tų pažadų sau yra pasmerkti jau pačią sausio 1-ą dieną. Kai kurie net kartoja tuos pačius, kaip ir praeitais metais (iš kur ir juokelis "2016-iems pasižadu įgyvendint tuos tikslus, kuriuos buvau užsibrėžęs 2015-iems"), kai kurie dukart pabandę daugiau jų neužsibrėžia apskritai. Aš irgi buvau tame tarpe vienąkart, ir įgyvendinau visus 50% savo pažadų, bet tikrai ne todėl, nes tai buvo "New Year's resolution", bet dėl to, nes buvo kitų motyvatorių. :) Taigi, keletas priežasčių, kodėl TU neįgyvendinsi savo pažadų ir ką daryt, kad taip nebūtų:
 
Vizija be planavimo = useless
 
Čia bene pagrindinė priežastis, iš kurios išplauks visa kita. Tie, kurie turi patirties su projektų valdymu žino dvi skirtingas sąvokas "vizija" ir "planavimas", kur viena apibrėžia ko yra norima ir kas turėtų būt įgyvendinta, o kita - kaip ir kada. Pvz. užsibrėžiamas tikslas "mesti rūkyti", bet nežinomos jokios metodikos (daroma prielaida, kad "per metus kažką sugalvosiu") ir laiko tarpas yra 365 dienos, tai gaunasi taip, kad pusė metų nėra daroma visiškai nieko, nes dar ir taip likę daug laiko, ar ne? O po pusės metų arba pasimirštama, arba dar nukeliama toliau ir t.t., kol galiausiai gruodžio mėnesį padaroma išvada, kad per mėnesį jau sunkiai pavyks rasti tinkamą metodą metimui, tai gal tegu lieka jau kitiems metams...
 
Norint įgyvendint savo tikslą, jį reikia pradėt jau sausio 1-ą dieną, susidaryt bent jau minimalų planą, rasti norimus išmėginti tikslo įgyvenimo būdus (pvz. metimo rūkyti atveju gali būt "perskaitysiu populiarią knygą apie metimą", "mažinsiu po truputį", "naudosiu med. priemones (pleistus ir etc)"), apgalvoti, kas bus daroma, kai priemonės nepasiteisins (po savaitės metimo vėl traukiu cigaretę drebančiom rankom prie -20 C). Pirmosios metų dienos turi būt panaudojamos šių problemų sprendimui - metodų atradimui, planavimui, savo tikslų apgalvojimui ir jų įprasminimui.
 
Pažadas sau nėra "ką aš turėčiau daryt", o "ką aš norėčiau daryt"
 
Labai dažnai tarp daugumos pažadų gali pamatyt tokį dalyką kaip "Reikia pradėt sportuot", "Reikia pradėt sveikai maitintis", "Reikia daryt tą ar aną". T.y. asmuo, sukūręs šiuos pažadus, nenori jų vykdyt, bet žino, kad būtų gerai, kad taip tiesiog nutiktų (na būtų gerai numest tuos 10 kg, būtų gerai užsiaugint šiek tiek raumenukų ir pan.). Pažadai sau savaime neįsivykdys, o pažadai, kurių pats autorius nenori vykdyt (nieko nenoriu keist, bet noriu numest 10 kg) yra tiesiog pasmerkti jų numetimui į šalį.
 
Bet, žinoma, visi norim būt gražūs, produktyvūs ir kt., todėl norint įgyvendint pvz. norą sveikai maitintis, reikėtų jį užsibrėžt kitaip - galbūt tikslą apibrėžt kaip "per parą neviršyti X kcal" ar "atsisakyti šių maisto produktų". Tokiu atveju planavimas yra daug paprastesnis ir kiek labiau įgyvendinamas - per pirmąsias metų dienas galima susidaryti lenteles kalorijoms skaičiuoti ar naudoti app tam, susigalvoti "nuobaudas sau", jeigu režimo nebus laikomasi. Tokiu atveju turint aiškų tikslą ir būdus jam įgyvendinti, įmanoma pradėt jį vykdyt iškart. Abstraktus "reikia sveikai maitintis" dažniausiai reiškia, kad "ai gal nevalgysiu šito burgerio, gi užsibrėžiau sveikai maitintis", bet grįžęs namo tas asmuo sušmaukščia porą steikų. :)
 
Tikslų kopijavimas nuo kitų
 
Na, ir šitam forume pamatom tokių pavyzdžių. Pirmieji postų autoriai parašo kažkokius savo tikslus ir galima matyt, kaip tie patys tikslai kartojasi ir pas kitus. Taip pat, kaip viduryje temos iš niekur nieko atsiradęs tikslas po to pradeda kartotis ir vėliau. Paprastai tariant kai kurie žmonės sudarydami savo tikslus skaito kitų žmonių pažadus ir pagalvoja "jo jo, sportuot būtų gerai, reikia įsirašyt ir man", nors nei jie nori sportuot, nei yra tam pasiryžę. T.y. vėl išlenda tas mąstymas "būtų gerai", ignoruojant tai, kad pats autorius to daryti visai nenori.
 
Sprendimas gana paprastas: nekopijuoti, neskaityti kitų žmonių tikslų nesusidarius savųjų ir užsibrėžt tik tokius tikslus, kuriuos pats nori įgyvendint (ne tuos, kur "būtų gerai <insert stuff>", bet kur "noriu būt <insert stuff>") ir kurių įgyvendinimui jauti, kad turėsi ryžto. Jeigu darai kažką tik dėl to, nes kažkas kitas tą daro, tikėtina, kad to ir neįgyvendinsi.
 
Motyvacijos trūkumas
 
Žinoma, kai pamatai skaičius 2016-01-01 būna motyvacijos įgyvendint tikslus, kuriuos užsibrėžei vakar, bet ar tos motyvacijos užteks visiems metams? Ar jausiesi taip pat pamatęs pvz. 2016-07-14? Paprastai tariant, ar tavo tikslas yra tau tiek svarbus, kad net be jokio papildomo stimulo tu būsi motyvuotas jį įgyvendint? Ar visgi reikės vasarį jau eit į /r/GetMotivated subredditą ir bandyt ieškot kažkokio stimulo? :) Naujųjų metų pažadas yra ypatingai prastas motyvatorius, ir tą reikėtų suprast iškart užsibrėžus tikslus. Paprastai tariant, tu nedarysi kažko dėl to, nes užsibrėžei tokį tikslą praeitų metų gale.
 
Sprendimas būtų neužsibrėžt tikslų, kurie tau nėra labai svarbūs, tokių, kurių įgyvendinimui neturėjai motyvacijos praeitais metais. Stebuklingai šiais metais tos motyvacijos neatsiras ir tikėtina, kad jau vasarį būsi pamiršęs savo tikslą. Taip pat netgi atradus tokius tikslus (ir nepamiršus planavimo stadijos, žinoma), reikėtų rast kažkokių external motivators. Retas žmogus sugeba įgyvendint tikslą vien dėl to, nes užsibrėžė tą padaryt gruodžio 31-ą. Paprastai tikslai yra įgyvendinami dėl kitų, dažniausiai asmeninių, priežasčių.
 
Per daug tikslų
 
Šitas ypatingai aktualus, ir labai yra susijęs su kopijavimu tikslų. Daug žmonių užsibrėžia ypatingai daug tikslų, darydami prielaidą, kad metai juk ilgi (nors dažniausiai nepradeda vykdyt jų iškart dėl tos pačios priežasties - juk dar daug laiko). Deja, metai nėra ilgi, ir dauguma tikslų yra tokie, kuriuos įmanoma įgyvendint tik part-time (darbo metu juk štangų nekilnosi, ar ne?). O to part-time kiekis pas daugumą nėra toks didelis, kad į jį tilptų daug tikslų+liktų laisvo laiko.
 
Savaime nėra blogai užsibrėžt daug tikslų, kurių negali įgyvendint, tačiau reiktų nusistatyt prioritetus ir atsirinkt tikslus taip, kad nebūtum pernelyg perkrautas. Jeigu visgi pasisekė ir iki rugsėjo spėjai įgyvendint savo aukščiausio prioriteto tikslus (kuriuos ir pasižymėjai, kaip 2016-ųjų tikslus), kas dabar draudžia imt sekantį žemesnio prioriteto tikslą ir dirbt prie jo? :) Jeigu visgi nespėjai įgyvendint per visus metus, kitąmet įgausi naudingos patirties ir išmoksi geriau planuot savo tikslus bei laiką - žinosi, kiek gali užsibrėžt tikslų, kad juos įgyvendintum! T.y. tavo kiti metai yra jau užprogramuoti būt geresni! O kai tikslai yra įgyvendinami, tai ir motyvacijos yra daugiau juos vykdant.
 
Nenumatoma, kas bus daroma nepasisekus
 
Šitai galima pridėt prie planavimo stadijos, tačiau norėčiau išsiplėst. Jeigu esi projektų vadovas, visad turi apgalvot variantą, kad kažkas kažko nespės padaryti, kad pritrūks lėšų ar pan. ir susidaryt "kompromisų matricą", t.y. nusibrėžt, kurie kintamieji yra lankstūs, o kurie - ne. Įsivaizduokime situaciją, kuomet mano tikslas yra "mesti rūkyti", bet jau rugsėjis, aš visą šitą laiką labai stengiausi, bet vis tiek surūkau po pakelį per dieną. Ką man dabar daryti? Tikėtina, kad iki gruodžio aš jau nebemesiu rūkyt ir su tuo susitaikau. Mano galimi sprendimai tokiu atveju:
1. Pakeist tikslą iš metimo rūkyti į pvz. "pakeisti įpročius ir rūkyt dvigubai mažiau - po pusė pakelio per dieną". T.y. aš pakeičiu savo tikslo apimtį. Nors ir nebūsiu įgyvendinęs savo tikslo pilnai, bet būsiu jį įgyvendinęs dalinai.
2. Galbūt derėtų patį tikslą perkelti į kitus metus ir toliau stengtis naudojant įvairias metodikas, kurių dar neišbandžiau? Šiuo atveju mano lankstusis kintamasis yra laikas.
3. Sekantis kintamasis būna piniginės lėšos, tačiau jis šiame pavyzdyje nelabai tinka. :)
 
Tikėtina, kad tau nepavyks įgyvendint visų tikslų, tikėtina, kad susidursi su sunkumais, apie kuriuos nepagalvojai planuodamas ar užsibrėždamas viziją. Reiktų būt tam pasiruošus iškart - nuspręst, ką esi pasiryžęs paaukot, jeigu tau nepasiseks.
 
Atidėliojimas
 
Metai - ilgas laiko tarpas. Ypač sausį atrodo, kad gal dar galima patūsint, o viską palikt vėlesniam laikui. Juk iš 365 dienų liks visos 334 dienos - menkas praradimas, ar ne? Ne. Galbūt tavo tikslams įgyvendinti ir užtektų 334 dienų, bet atėjus vasariui atrodys, kad užteks ir 300 ir t.t. Įsisuksi į procrastinatinimo spiralę, iš kurios ištrūkt nėra lengva, todėl reikėtų į ją neįsisukt apskritai.
 
Sprendimas yra nurodytas pirmajame punkte - planavimo stadijoje reikia nusibrėžt aiškiai, kada kas bus bandoma įgyvendinti. Ir tas laikas neturi būt "iki gruodžio 31", tai turi būt konkretūs laikai, nurodyti kiekvienam iš tikslų. Taip pat tikslai turi būt pradedami vykdyti iškart.
 
Išvados!
 
Neužsibrėžkit naujųjų metų tikslų. Tokia metodika neveikia. :) Bet jeigu visgi nusprendėt, pasinaudokit patarimais viršuje. Didžiosios kompanijos yra sėkmingos ne dėl to, nes jos turi geriausius programerius, ne dėl to, nes ten dirba labai talentingi UX specialistai ar pan., bet pagrinde dėl to, nes jos sugeba ypatingai gerai ir tiksliai planuot visus procesus - t.y. ne tik taip, kad kažkas išleidžiama laiku, bet ir taip, kad darbuotojai būtų laimingi dirbdami ten. Panašią praktiką (žinoma, ne visiškai tiesiogiai) visad įmanoma panaudoti ir asmeniniame gyvenime. :)
 
Sėkmingų naujųjų 2016-ųjų metų, uždarbiečiai!

Sveiki, uždarbiečiai,
 
Seniai buvau čia. Vis kirba mintis pasidalinti kažkuo naudingu. Dauguma mūsų čia vienaip ar kitaip susiję su verslu ar bent juo domisi. Tikriausiai daugumai ir pritrūksta žinių, patirties pradėti vystyti verslą ar tiesiog paleisti svetainę, kuri generuotų bent ant atlyginimo :) Noriu su jumis pasidalinti puikiu patarimų šaltiniu iš Sam Altman bei visos YCombinator komandos apie verslą ir kaip užauginti greitai augančia miljonų vertės kompaniją.
Nuoroda čia: http://playbook.samaltman.com/
 
Gero skaitymo ir geros verslo pradžios.

Pats uždavei klausymą ir pats į jį atsakei. Tai, jei forumas skirtas IT ir uždarbio tematika tai kodėl, čia turėtume šnekėti apie žmonių kultūra ir socialinius sluoksnius ? Nors yra ir tokių temų. Yra tam tikri forumai kur apie tai ir kalbama. Tai nueik dar į supermamų foruma, paklasuk, kodėl jie šneka apie savo vaikus, kodėl pamiršo gyvūnus ?
 
Žmonės čia ateina pasisemti idėjų, informacijos, padiskutuoti, ieško investuotojų, siūlo savo paslaugas ir panašiai. Tam, kad papildomai užsidirbti o kiti, gal iš to ir pragyvena išlaiko šeima ir dar kitiems padeda.
Labai mažai turbūt skaitei šį forumą arba siaurai mastai.

Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo pastebėjimais ir patirtimi kaip sekėsi išvažiuoti į Angliją.
Taigi nuo pat studijų baigimo galvojau ir norėjau pabandyti emigranto duonos, bet vis bijojau, kai norėdavau nerasdavau galimybių, vis atidėliojau, buvo trukdžių, draugė kuri nenorėjo važiuoti, po to šiokia tokia karjera ir jau nebloga alga. Draugė pasikeitė, darbas pasidarė nuobodus, nusprendėm, kad su drauge varysim į Angliją. Radome pasiųlymą draugei į virtuvę indų plauti, ir staigiai per 1 savaitę susiradau mikriuką, susitvarkėme viską ir išvarėme. Pasiūlymas į Londoną, nors aš Londono labai nenorėjau, man per didelis, ir brangus miestas atrodo.
Kelionė:
Važiavome autobusiuku, nes tiesiog lėktuvu negali daiktų imti daug, tai prisikrovemė pradžiai gyvenimo 4 tašes ir išvarėme, kelionė buvo man net smagi, ta para autobusiuke tikrai visai normaliai. Vairuotojas buvo geras, tikrai nebuvo baisu važiuoti, nuvežė nuo durų iki durų. Ir pamatyti per autobusiuko langą gali europos kažkiek.
Darbas:
Nuvykom penktadienio dieną, draugė jau šeštadienį ėjo į darbą. Aš tik nuvykęs sužinojau, kad ir man jau surasta vieta kitame restorane indus plauti. Taigi sekmadienį jau ir aš ėjau į darbą. Draugė nuo pat pradžių gavo normaliai valandų, su normaliu grafiku, aš dirbau tik kada reikia. Važiuoti į darbą man reikėjo puse val, draugei valandą. Draugės alga 7 svarai, mano minimumas 6,5 svaro, pradžiai viskas atrodė normaliai. Draugė turėjo pastovų grafiką, aš buvo savaičių, kada dirbau tik po 15 val per savaitę. Tas labai nervino pradžioje, po to darbe pastebėjo, kad dirbu geriau, pradėjo leisti ne tik indus plauti, pradėjau ir maistą gaminti, atsirado ir valandų daugiau ir po 40 valandų per savaitę ir daugiau, darbe vien lietuviai, lenkai, italai. Aišku virtuvė lenkai-lietuviai, padavėjai italai. Darbas nesunkus, tik tiek kad visada ant kojų stačiomis.
Institucijos:
Reikėjo kuo greičiau susitvarkyti visus popierius: NIN, bankas
Su NIN buvo lengva, aš dar neatvykęs buvau užregistruotas pokalbiui, tai jau kitą savaitę ėjau į pokalbį. Pokalbis nesunkus, bet labai kabliukų ieškojo, kodėl būtent Londonas, kodėl ne Paryžius, klausinėjo ką veikiau Lietuvoje, ir dar daugybės klausimų. Mano anglų kalba labai prasta, bet susikalbėti pavyko. Viskas tvarkoje, išdavė laikiną ir sakė lauk laiško mėnesio laikotarpį.
SU banku sunkiau, visi reikalauja adreso patvritinimo, o aš beveik benamis, tai tokio dalyko niekaip. Šitame forume sužinojau, kad Barclay bankui tinka NIN laiškas, taigi variau į Barclay banką, prieš tai turbūt apėjau 15-20 kart visų kitų bankų padalinius bandydamas laimę su darbdavio laiškais ir NIN laišku, nesėkmingai. Barclay bankas atmetė mano prašymą, turbųt mano turimas adresas pagal NIN buvo prisidirbęs. Su banku vargau 1,5 mėn, kol galų gale su vadovo pagalba atsidariau HSBC banke. Atrodo visus popierius turiu, palengvės.
Problemos:
Kai atėjo laikas mokėti algą, darbe prasidėjo problemos, vadybininkai pradėjo šnekėti, ai dar sąskaitos neturi, kai atsidariau sąskaitą, tai dabar reikia sutvarkyti viską kol valdžia patvirtins, pirma algą gavau po mėnesio 300 svarų į ranką, kad turėčiau tipo už ką gyventi, pradėjo ir valandas nusukinėti, dirbi iki 23,50 uzraso 23,00, pietauti neini, nes darbo daug, pamatai vistiek valandą pietų pertrauką išminusuoja ir panašiai. Pradėjo nervinti, dar pradėjo skaudėti dantį nuėjus pas dantistą sužinojau, kad normalus tvarkymas apie 700-1000 svarų, truputį žiauru. Dėl darbo grafikų skritumų ir problemų išsiskyriau su drauge.
Pokyčiai:
Susiradau kitame name kambarį, išsikrausčiau, apsitvarkiau dantį pigiausiu variantu, tik tam laikui iki kol grišiu į Lietuvą. Pradėjau darbe reikšti pretenzijas ir ieškotis kito darbo, radau kitame restorane runerio darbą, kažkas vidurį tarp padavėjo ir virtuvės pagalbinio darbuotojo. Restoranas prabangus, viskas tvarka, ne taip kaip aname, labai norėjau, ir priėmė. Viskas pasitaisė
Darbas:
Šiaip darbą susirasti Londone tikrai lengva, darbo pasiūlymų daug. Mano anglų kalba labai silpna, bet dirbu kur darbe internacionalinė komanda, esame 3 lietuviai, aš realiai virtuvėje, vienas bare ir viena vadybininkė. Darbą susirasti kaip sakiau lengva, jeigu esi ne durnas, darbe taip pat gali kilti karjeros laiptais net be kalbos. Tik rodykite norą ir stenkitės, tikrai nėra taip, kai dauguma sako, kad Anglija jau atgyvenusi ir čia jau darbo rinka perpildyta, darbų tikrai pilna ir galimybių daug, aišku jei norite lengvų pinigų jų ilgai ir daug nebūna niekur.
Lietuviai:
Lietuviai užsienyje turi labai blogą sindromą – bijoti ir vengti kitų lietuvių. Taip čia daug atbukusių Lietuvių, kurie nieko nenori, tik atidirba statybose ir varo linksmintis ir pirktis savo NIKE ir ADIDAS. Bet tas keistas dalykas, kai iš visų normalesnių Lietuvių girdi, kad noneri dirbti su Lietuviais, nenori su jais bendrauti ir jų sutikti. O pvz darbe italai, prancūzai, lenkai, jie tik ir stengiasi vienas kitam padėti, vienas kitą šalia įkišti ir burtis į grupes ir padėti vieni kitiems, nesuprantu kodėl Lietuviai tokie bjaurūs vieni kitiems.
Išvada:
Anglija dar tikrai nėra pergrūsta, ir čia darbo yra, aišku Londonas brangus miestas, nuoma ir transportas tragiškai brangūs. Bet darbo pilna ir galimybių kosmosas. Ir tikrai nėra taip, kad be Anglų kalbos čia nieko negalima padaryti, aišku siekti karjeros ar kažko geresnio, reikia kalbos, bet čia atvykus ją lengviau mokytis. Aišku depresija, išvykus ir išsispyrus iš komforto zonos vis dar yra, ir kartais nervina, bet po kolkas manau, kad viskas bus gerai, ir džiaugsiuosi šiuo savo sprendimu
Tai tiek iš mano 3 mėnesių Londone pastebėjimų. PYPT kiek daug gavosi rašliavos ir kokia padrika, reiks po kurio laiko iš naujo perskaityti ir pataisyti, kad rišlesnė būtų
P.S. spjaukite į visuas įdarbinimo agentūras Lietuvoje, jos tikrai šaraškinų kontoros, o realiai pagalbos reikia minimaliai, kad galėtum išvykti ir pradėti viską pats 
 
Šiaip papildymui, gal apie uždarbį, kokia ir viso forumo šio tema :)
Tai dabar galiu paskaičiuoti Jums iš savo pusės:
Alga minimali 6,5 svaro, jeigu susitvarkai mokesčių kodą, į ranką lieka apie 6, jeigu ne apie 5,2, bet metų gale susigrąžini.
5,2*40*4,5=940 svarų į ranką.
Jeigu normaliai atvykus galima gauti 7 svarus, geru atveju pasisekus, arba jau paiklus karjeroje 8 svarai į valandą.
Su 1000 svarų į ranką gaunasi:
~500 nuoma, jei nenori gyventi mažame kambariuke ar kažkur toli nuo centro. Aš gyvenu vienas dviviečiame kambaryje, geroje vietoje, kur ir prekybos centras ir stotys pasiekiamos pėsčiomis 1 mylios spinduliu.
~100 svarų transporto bilietas
~100 svarų kitos išlaidos, maistas, apranga, kitkas įvairūs
~300 lieka pramogoms ar taupymui
 
Taigi nežinau kaip kažkas gali skųstis, kad Londone neina pragyventi iš minimumo. Aišku jei nori viską Londone išbandyti, pamatyti ir daug linksmintis, čia tai kainuoja daug :D

Sveiki,
Praėjo du mėnesiai nuo mano paskutinės kelionės į Lenkiją (https://uzdarbis.lt/index.php?app=forums&module=forums&section=findpost&pid=2753211 ) , kas gali reikšti tik tai, kad atėjo laikas sekančiai avantiūrai.
 
Šį kartą vėjai mane užnešė į dar vieną kaimyninę šalį, Latviją. Kodėl būtent ten? Priežastis paprasta. Labai norėjau apsilankyti viename koncerte, kuris turėjo įvykti Rygoje. Dar viena priežastis – pasirodė kiek keista keliauti po tolimesnes šalis, kai nesi aplankęs savo kaimynų.
 
Taigi prieš geras dvi savaites įsigyjau autobuso bilietus į abi puses bei bilietą į patį koncertą, o dar po savaitės pradėjau ieškoti vietos, kur galėčiau apsistoti dviems naktims (bilietus nusipirkau nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ankstaus ryto). Ieškojau vėl ten pat, portale Couchsurfing (iš jų pusės būtų labai logiška man jau mokėti už reklamą kiekviename straipsnyje). Buvo išsiųsta apie 35 užklausų, bet arba negaudavau jokio atsakymo, arba gaudavau neigiamus atsakymus.
 
Ir štai atėjo penktadienis, kai lipau į autobusą ir vis dar nežinojau, ką veiksiu atvykęs į vietą. Ar vėl naktinėsiu po miestą, ar pirmą kartą gyvenime išbandysiu hostelį. Ten pat, autobuse, su pakeleive pradėjau apie tai kalbėti, domėtis kur yra geresni ir nebrangūs hosteliai, tuo pačiu, kol dar nebuvau kirtęs sienos ir turėjau internetą su lietuviška sim kortele, išsiunčiau dar apie 20 užklausų nakvynei. Po valandos iš vieno vaikino gavau atsakymą: “Atleisk, bet šiandien jau turiu dvi merginas iš Lietuvos, kurios nakvoja pas mane”. Kadangi kartais esu gana naglas, atrašiau, jog man tinka bet kokios sąlygos ir galiu drąsiai būti vertėju tarp lietuvių bei latvių kalbų (juoko forma žinoma). Dar po kurio laiko gaunu dar vieną atsakymą: “Na jei tikrai neturi kur gyventi, paklausiu merginų, gal jos nebus prieš” bei parašė savo tel. numerį. Nuotaika jau šiek tiek pagerėjo.
 
«Tarp kitko, šį kartą bandžiau filmuoti dabar madingą “vlogą”, aprodant miestą, išgyvenant įspūdžius ir įterpiant savo komentarą. Bet nufilmavau tik pirmą parą, ir tai ne viską. Gal dėl to, kad man tai yra kažkas naujo, gal dar dėl kažkokios priežasties, bet jau sekmadienį nutraukiau filmavimus.»
 
Po gerų keturių valandų išlipau jau Rygos autobusų stotyje. Nužygiavau į artimiausią prekybos centrą ir nusipirkau vietinę sim kortelę už 6 eurus. Parašiau žinutę, jog jau esu Rygoje ir galiu susitikti reikiamu adresu ir nuėjau link senamiesčio (laimei ir nelabai, Rygoje yra begalė rusakalbių, todėl su komunikacija su vietiniais gyventojais nebuvo absoliučiai jokių problemų, tad užkalbinti merginą arba paklausti kelio buvo labai paprasta).
 
http://puu.sh/j7CEm/7bd937acbe.jpg
 
http://puu.sh/j7CJx/b0b4f4a28d.jpg
 
Užsukęs į pirmą pasitaikusį parką pastebėjau daug prekybinių palapinių ir pradėjau klausinėtis, koks čia renginys vyksta. Pasirodo pataikiau į vietinę Kaziuko mugę. Bet man toks scenarijus nelabai įdomus, todėl ilgai čia neužsibuvau. Ir čia pat sulaukiau skambučio iš vaikino, kuris galėjo mane priimti nakvoti. Po 15 minučių jau susitikome prie parduotuvės, nusipirkau sau alkoholinės giros bei nuėjome pas jį į namus. Ten pat susipažinau su dar dviem jo butiokais bei lietuvaitėmis, apie kurias rašiau aukščiau.
 
Nuo 22 val. Iki daugmaž 1 val. nakties bendravome apie įvairiausias temas, kol galiausiai nuėjome apžiūrėti naktinio Rygos gyvenimo ir apsilankyti skirtinguose baruose. Viskas užsitesė iki šešių ryto. Visi griūvome miegoti ir nauja diena prasidėjo jau vidurdienį. Dar vakar, vos išlipęs iš autobuso ir norėjęs užkasti, užsukau į pirmą pasitaikusį Subway. Ten dirba visai miela mergina, todėl pasiėmiau tel. numerį ir paprašiau, kad rytoj aprodytų man miestą. Deja šeštadienį ji paraše, jog išvyksta į draugės gimtadienį, todėl daugiau jos ir nemačiau.
 
http://puu.sh/j7CLD/e0c890db81.jpg
 
http://puu.sh/j7COq/abd59ea7ad.jpg
 
http://puu.sh/j7CRR/9c4394e450.jpg
 
Vakare turėjau koncertą, todėl turėjau visą dieną Rygos pažinimui. Užkasiau kavinėje, ir ilgai nelaukdamas, nuėjau apžiūrėti Rygos apylinkes, atokiau nuo centro ir senamiesčio. Nuėjau į nelabai pažįstamą vietovę ir prasidėjo lietus. Pralaukęs pusvalandį telefone peržiūrėjau, jog lietus tik stiprės supratau, jog reikia gaudyti viešąjį transportą ir važiuoti link centro, kadangi iki koncerto buvo likusios trys valandos, o dar turėjau papietauti ir rasti pastatą, kur viskas vyks. Laimei, savo telefone turėjau aplikaciją, kur yra detalūs visų baltijos šalių viešojo transporto tvarkaraščiai, todėl greitai apsisprendžiau, kuris troleibusas man tinka (tarp kitko kiekvieną kartą įsitikinu, kad be išmanaus telefono bet kokia kelionė tampa žymiai nuostolingesnė ir labiau komplikuota.
 
Sulaukęs troleibuso, įlipau į jį. Jokių bilietėlių neturėjau, todėl teko nusipirkti iš vairuotojos. Važiavau vos 6 stoteles. Sumokėjau už tai 2 eurus. Nepigus malonumas. Perkant ne iš vairuotojo, kaina – 1.20 Eur. Išlipau vėl šalia stoties, užsukau į kavinę ir papietavau, pailsėjau bei pajudėjau link koncerto.
 
Dabar atskirai apie patį koncertą. Atvykau vienas iš pirmųjų. Koncertuoti turėjo rapo grupė iš Rusijos (taip, gana specifiškas koncertas daugeliui). Grupėje yra trys atlikėjai. Vos atvykęs į koncerto salę, sužinojau, jog du iš atlikėjų – neatvyks. Vienas nespėjo į lėktuvą, kitam užlaikė pasą. Todėl tą dieną už 2.30 val. (23:30) turėjo pasirodyti tik vienas iš jų. Organizatoriai praneše, jog šiandienos koncertas tiems, kas turi bilietus, bus nemokamas, o visos grupės koncertas perkeliamas po mėnesio. Iš vienos pusės nuliūdau, kadangi tai buvo viena pagrindinių priežasčių čia važiuoti. Iš kitos – apsidžiaugiau. Reiškia šis koncertas bus nemokamas, o po mėnesio galėsiu dar kartą čia atvykti. Patį bilietą (vertė 30 eurų) galiausiai palikau salėje, todėl greičiausiai daugiau čia nevyksiu. Vietoje sutikau kelis Lietuvius, pabendravom ir po koncerto išsiskyrstėme.
 
Apie antrą valandą nakties grįžau prie namo, kur turėjau nakvoti. Ir čia prasidėjo linksmybės. Pamiršau, kelintame bute gyvena mano latviški draugai. Iš lauko langai degė trečiame aukšte, tačiau laiptinėje garsai sklindo iš antrame aukšte esančio buto. Laiptinėje užtrukau apie 15 minučių, vis bėgiojau iš aukšto į aukštą. Klausiausi iš kur vis dėlto sklinda balsai, bandžiau belstis į duris (skambinti labai nenorėjau, visgi antra valanda nakties, o suklysti ir paskambinti kaimynams tikimybė buvo kaip minimum 50%). Ir vis galvojau, kaip atrodau iš šono, kai antrą valandą nakties nepažįstamas su fotoaparato blykste žiūrinėjo duris, klausėsi, kas darosi už durų ir bandė atsargiai patraukti už rankenos. Telefonas, žinoma, buvo jau seniai miręs, todėl ir paskambinti ir paprašyti, kad įleistų į butą, negalėjau. Ir čia man nusišypsojo laimė. Išgirdau, kad kažkas užeina į laiptinę. Ten buvo keturi mano laikini butiokai (viena visgi buvo likusi bute). Jie grįžo iš pasivažinėjimo dviračiais ir pagaliau visi kartu užėjome į butą ir nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/j7Dzc/86e002e2c9.jpg
 
Lietuvaičių nerodau. Deja nepaklausiau ar galiu naudoti jų nuotraukas, todėl iš etikos paslėpiau veidus.
 
 
http://puu.sh/j7DiD/f6fb152938.jpg
 
Taip pat naktį parke sutikau bebrą.
 
 
Sekančią dieną supratau, kad Rygos man pakanka ir reikia aplankyti artimiausią miestą. Buvau įsitikinęs, kad tai bus Jurmala, kuri yra vos už 35 km. nuo Rygos. Tačiau visi iki vieno sakė, jog ten nieko įdomaus ir man vertėtų aplankyti Siguldą, kuri yra kiek toliau, 50 km. nuo Rygos. Vos išėjęs iš namų pradėjau ieškoti vietos, kur papusryčiauti. Ilgai ieškodamas, radau kavinę “City Diner”. Tai yra amerikietiško stiliaus jauki kavinė. Skanus maistas, malonus aptarnavimas. Beje, dėl aptarnavimo. Taip gavosi, kad vėl pasiėmiau padavėjos telefono numerį su sąlyga, kad šiandien po darbo ji man aprodys Rygą. Tarp kitko, prieš tai, buvau vėl netyčia sutikęs moterį, su kuria kartu važiavau į Ryga iš Vilniaus. Visgi tikrai nėra Ryga tokia jau didelė. Vėliau senamiestyje netyčia užtikau Sovietų okupacijos muziejų. Įėjimas – kiek negaila. Aš sumokėjau po apsilankymo. Autobuso stotyje susipažinau dar su trimis vaikinais, du iš Olandijos, vienas iš Belgijos. Pabendravome ir įlipome į autobusą.
 
http://puu.sh/j7CTt/b1e361ecd2.jpg
 
http://puu.sh/j7CWj/4bfc50af24.jpg
 
Čia prasidėjo įdomiausia dalis. Atsisėdau šalia merginos ir užmigau, atsibudau jau Siguldos autobusų stotyje. Kažkaip labai greitai visi žmonės išsibarstę ir likome tik aš ir mergina, su kuria važiavau. Paklausęs, ar ji taip pat nežino kur judėti, pasiūliau palaikyti man kompaniją ir Siguldą apžiūrėti kartu su manimi. Labai greitai radome bendrą kalbą ir susipažinome. Tai buvo Orli iš Atlantos, JAV. Ji prieš porą mėnesių baigė studijas universitete ir dabar pusmetį keliaus po pasaulį. Prieš porą dienų buvo ir Vilniuje. Siguldoje žinojome, jog mūsų laukia daug gamtos, kalnai, uola ir kelios pilys. Tačiau į žemėlapį pažiūrėjome tik vieną kartą, pradžioje. Vėliau nutarėme, kad įdomiau eiti tiesiog ten, kur jaučiame, jog bus teisingas kelias. Pakeliui į pirmą pilį užsukome į bažnyčią, užlipome į viršų, kad apžiūrėti apylinkes, tačiau nieko apart medžių gausybės nematėme. Nutariau, kad jei jau užlipom, tai reikia bent kartą pagroti varpu. Orli iki paskutiniojo manė, jog juokauju. Bet ne, padariau tai. Buvo garsiai. Greitai nusileidom ir nuėjome toliau. Pakeliui visą laiką linksminomės ir prašiau Orli’es, kad mokintų mane anglų kalbos ir taisytų, jeigu kažka pasakysiu ne taip. Pakeliui klausinėjome praeivių, kurie ėjo link mūsų, kas gero yra toje pusėje iš kur jie eina ir tuo pačiu žaidėme žaidimą. Kokių žmonių sutiksime daugiau, rusakalbių ar angliakalbių. Jei sutikdavom pirmus – kalbėjau aš, jei antrus – ji. Ir štai mes pamatėme pirmą pilį, jeigu tai galima taip pavadinti. Iš kart už jos – nuostabus vaizdas.
 
http://puu.sh/j7CXT/48f3898ab1.jpg
 
http://puu.sh/j7D1H/17791b54f1.jpg
 
http://puu.sh/j7D38/7d4b9385f5.jpg
 
http://puu.sh/j7D4T/393ff473ff.jpg
 
Už kelių kilometrų radome žymiąją uolą, kur šiek tiek pailsėjome, papildėm vandens atsargas ir nuėjome ieškoti kitų pilių.
 
http://puu.sh/j7D5W/d1a471b57c.jpg
 
http://puu.sh/j7D8E/b29d0e7147.jpg
 
Dar už geros valandos toli radome dar vieną. Tačiau jau buvome pavargę ir nenuėjome ten. Vietoj to nuėjome prie upės kranto, kur vėl pasėdėjom ir tiesiog pasimėgavome supančiu grožiu. Ir galiausiai pajudėjome link stoties. Paskutinis autobusas jau buvo nuvažiavęs, todėl teko važiuoti traukiniu.
 
http://puu.sh/j7Dbw/1df5f5ea6f.jpg
 
http://puu.sh/j7Ddj/7152a661b3.jpg
 
Po valandos grįžome į Rygą. Orli nuvyko persirengti į savo hostelį. Aš tame pačiame pastate, McDonalds’e jos palaukiau ir nuėjome pasivaikščioti po vakarinę Rygą. Po valandos turėjome išsiskirti, kadangi Orli turėjo susitikti su kitais draugais. Per tas 7 valandas, kurias praleidome kartu, tapome labai artimi, kaip brolis ir sesė. Sužinojome labai daug vienas apie kitą, daug juokėmės ir draugiškai tyčiojėmės vienas iš kito, todėl skirtis buvo labai sunku. Tačiau kadangi Orli dar ilgai keliaus, pažadėjome, kad padarysime viską įmanomą, kad susitikti dar kartą, kurioj nors šalyje. Nuotaika kiek suprastėjo, todėl nuėjau į naktinę senąją Rygą, pažiūrėti dar kartą, kas ten būna per vidurnaktį.
 
http://puu.sh/j7DeC/dc549f0146.jpg
 
http://puu.sh/j7Dgz/5de66db71c.jpg
 
Prieš porą valandų, kai dar galvojau, jog su Orli užtruksiu ilgiau, Viktorijai (padavėjai iš City Diner) parašiau, jog deja nesigaus susitikti. Todėl likusią naktį praleidau visai vienas. Valandą pasibasčiau po senamiestį, prisėdau ant suoliuko. Po kurio laiko priėjo benamis, kuris man papasakojo labai “įdomias” istorijas, kaip Amerika traukia Baltijos šalis žemyn, kaip Baltijos šalys parsidave vakarams, kaip Latvija jau ne tokia kaip buvo prieš sankcijas, kai čia buvo gausybė turistų iš Rusijos. Su lengva ironija dešimt minučių išklausiau jo ir tiesiog nuėjau link stoties, kadangi pradėjo lyti. Pralaukęs ten porą valandų sulaukiau autobuso ir šeštą valandą ryto jau buvau Vilniuje.
 

 
Taip ir praėjo dar viena kelionė. Ši buvo trumpiausia iš aprašytų, tačiau supratau, jog vos per dvi dienas labai pailsėjau (ir pavargau). Pailsėjau morališkai, aplankiau daug objektų ir vietovių, susipažinau su gausybe žmonių. Per savaitgalį praėjau lygiai 50 kilometrų (8 iš jų – kalnuotoje Siguldoje). Labai skatinu kada nors spontaniškai tiesiog nusipirkti autobuso ar lėktuvo (kas bus pigiau) bilietus ir nuvykti į nežinomą šalį, bent porai dienų. Man, kai daug ką pamačiau ir nesėdėjau vienoje vietoje, tos dvi dienos praėjo kaip penkios, todėl grįžau ne kaip po savaitgalio, o kaip po nedidelių atostogų.

Sveiki,
 
Prieš kurį laiką buvau sukuręs temą apie savo nuotykius Prancūzijoje https://uzdarbis.lt/t339974/mano-keliones-i-prancuzija-istorija/ . Straipsnis forumo lankytojams pasirodė įdomus, kas negalėjo nedžiuginti ir jo autoriaus.
 
Įkvėptas tokiu susidomėjimu, nutariau aprašyti ir savo kelionės į Lenkiją nuotykius. O jų ir vėl netrūko. Šį kartą vėl bus daug teksto, tačiau nuotraukų bus dar daugiau.
Balandžio viduryje užtikau šiame forume temą, kur narys eXPy (dėkui už informaciją) pasidalino ypatingu pasiūlymu. Vienas Lenkijos autobusų vežėjų paskelbė akciją, kurios metu 100 000 kelionių kainavo vos po vieną zlotą + 1 zlotą kainavo registracijos mokestis. Iš karto prisiminiau, jog prieš kurį laiką norėjau aplankyti labai įdomią ir kažkiek bauginančią vietą, kuri randasi Krakuvoje. Kalbu apie koncentracinę stovyklą Auschwitz (Oswięcim). Bet apie tai vėliau.
 
Iš karto puoliau ieškoti bilietų. Žinojau, jog reikia keturių maršrutų: Vilnius – Varšuva, Varšuva – Krokuva, Krokuva – Varšuva bei Varšuva – Vilnius. Deja pigius bilietus pavyko nusipirkti tik trimis kryptimis. Taip, trys kryptis kainavo po du zlotus, o iš Krokuvos į Varšuva “net” 26 zlotus. Bendrai – 32 zlotai. Beje, konvertuoti į eurus labai paprasta. Vienas euras yra lygu keturiems zlotams. Todėl autobusų bilietai kainavo 8 eurus. O čia nei daug, nei mažai, virš 1500 kilometrų kelio.
Vos įsigyjęs bilietus, išsiprašiau porai dienų iš darbo (laimei, dar viena diena prisidėjo, kadangi išpuolė gegužės pirmoji, kuri buvo laisvadieniu). Iki kelionės liko savaitė ir nutariau visą ją skirti pagrindiniam kelionės tikslui, koncentracinės stovyklos analizei. Daug literatūros, nuotraukų, dok. filmų... Paraleliai, žinoma, ieškojau vietos, kur apsistoti Varšuvoje dvi naktis bei tiek pat Krokuvoje.
 
Kai tik pradėjau ieškoti nakvynės Couchsurfing’e, supratau, jog lenkai taip pat švenčia gegužės pirmąją (maža to, pas juos nuo gegužės pirmosios iki trečiosios yra valstybinės šventės) ir tai buvo man prasta žinia. Šitas faktas labai pasunkino nakvynės paiešką. Beveik iš visų žmonių gaudavau atsakymą, jog dėl ilgojo savaitgalio išvyksta arba pas artimuosius arba į kelionę. Todėl radau nakvynę tik Varšuvoje (dviems naktims) ir Krokuvoje (vienai nakčiai). Ir tai man labai pasisekė, kadangi bendrai išsiunčiau apie šimtą užklausų.
 
Ir štai atėjo ta diena. Visų pirmą, labai patiko autobusas, kuriuo teko važiuoti. Tylūs, komfortiški, raudoni, su wi-fi bei įkrovimo lizdais (nežinau, gal čia tik mane nustebino, kadangi neteko dar važiuoti autobusu į kitas šalis). Išvykau, jeigu neklystu, apie 16 Lietuvos laiku. Kelionė truko apie 8 valandas. Labai varginantis dalykas. Ir nesvarbu, jog autobusas geras ir turėjau dvi vietas. Užmigti beveik neįmanoma, todėl gelbėjo tik muzika.
 
Bet pagaliau atvykau. Varšuvoje buvau apie vidurnaktį. Žmogus, kuris turėjo mane priimti, žinojo, jog atvyksiu vėlai vakare. Dar kelionėje rašė man, jog jeigu turėsiu noro, galėsime nueiti į vakarėlį, kad susipažinčiau su dar daugiau vietinių gyventojų. Nusileidau į metro, tačiau neturėjau nė vieno zloto bei banko kortelės. Pasisekė, jog šalia stovėjo lenkas, kuris keliavo į Austriją, todėl iškeičiau eurą į vieną metro bilietą, kurį nupirko pastarasis. Išlipau senamiestyje, kur vietinių merginų paklausiau, kaip nusigauti iki tam tikros gatvės. Paaiškino. Einu. Deja lenkiškos SIM kortelės neturėjau su internetu, todėl telefonas su GPS nelabai kuo galėjo padėti. Ieškojau apie 45 minučių reikiamos gatvės, klausinėjau dar kitų žmonių, bet visi rodydavo vis į skirtingas puses. Tačiau jaučiau, jog po truputį esu vis arčiau. Galiausiai, apie pirmą val. nakties radau reikiamą namą ir sutikau buto savininką. Labai nustebo, jog radau pats. Manė, jog prašysiu jo mane pasitikti.
 
http://puu.sh/iviVs/b1714673b2.png
 
Buvo jau gyli naktis, buvome abudu pavargę (jis taip pat tą pačią dieną grįžo iš kelionės po Gruziją ir nemiegojo), todėl nutarėme, jog vakarėlis atšaukiamas. Apie valandą pabendravome, užkasėm ir nuėjom miegoti. Tarp kitko, puikiai moku lenkų kalbą, todėl jokių kalbos barjerų nebuvo.
 
Ryte neturėjau didelių planų, išskyrus aplankyti vieną namą, kur prieš 10 metų savaitę gyvenau lenkų šeimoje pagal mainų programą. Turėjau tik adresą ir pavardę. Sužinojau, kuris autobusas važiuoja į tą pusę ir iškeliavau. Išlipau paskutinėje stotelėje (tame rajone, kur buvo reikalingas man adresas). Vėl pradėjau klausinėti vietinių kelio, tačiau niekas net nebuvo girdėjęs tokios gatvės. Patarimas buvo tiesiog eiti pagrindine gatve. Galiausiai kelionė pėsčiomis į vieną pusę užtruko kurį laiką, kadangi atstumas – 5 km. Ir čia jau su pagyvenusių vietinių žmonių pagalba radau reikiamą gatvę bei namą. Bet, žinoma kaip dažniausiai būna, šeimininkų nebuvo. Pavyko paskambinti į kaimynų vartus ir paaiškinti situaciją. Nedrąsiai, tačiau įleido mane į savo namus ir liepė palikti savo kontaktus, kuriuos perdėtų man reikalingiems žmonėms.
 
Tą ir padariau. Apsisukau ir pajudėjau link reikiamos stotelės. Staiga prasidėjo lietus ir pradėjau žvalgytis vietos, kur galėčiau nuo jo pasislėpti. Ir čia pastebėjau mokyklą, kurioje prieš 10 metų mokiausi visą savaitę, užplūdo nostalgija, apibėgau aplink visą mokyklą, ir pasislėpiau po stogeliu. Po pusvalandžio pajudėjau toliau, vėl penki kilometrai į vieną pusę.
 
http://puu.sh/iviTf/ebf1022837.png
 
Tarp kitko, kas labai nepatiko Lenkijoje – gausybė reklamos. Visur. Beveik kiekvieno nuosavo namo šeimininkai parduoda plotą ant savo tvoros reklamai.
 
http://puu.sh/iviYc/02f8153156.png
 
http://puu.sh/ivj3k/8c6cde71b2.png
 
Įlipau į autobusą. Turėjau 90 min. trunkantį bilietą. Iki centro nuvykau per pusvalandį, gal kiek daugiau. Tačiau pradėjo vėl lyti ir nutariau nuvažiuoti iki maršruto pabaigos, tuo pačiu pažiūrėsiu kaip atrodo Varšuva atokiau centro. Kažkiek nustebino tai, jog tie atokesni rajonai labai primena musiškius, kaip Naujininkai. Kai kur net gatvės taip pat užvadintos (pvz. Konarskio g.).
 
http://puu.sh/ivj4J/f67a2361e5.png
 
http://puu.sh/ivj6L/0cc8599e6b.png
 
Taip gavosi, kad neliko laiko bilietėlyje visiškai grįšti į centrą, todėl teko išlipti apie 5km nuo centro. Ir žinoma prasidėjo dar stipresnis lietus. Palaukiau 15 minučių stotelėje ir pajudėjau link centro. Dar šiek tiek pasivaikščiojau ir nuvykau link mano laikinųjų namų. Atvykęs ten, manęs jau laukė ne tik buto šeimininkas, bet ir dar du keliautojai (pora). Jie yra iš Krokuvos, todėl sužinoję, jog rytoj ten keliauju, papasakojo ką galima aplankyti. Dar pabendravome ir nuėjom miegoti. Sekančią dieną buto šeimininkas palydėjo mane iki stoties, iš kur buvo mano autobusas į Krokuvą. Atsisveikinom, aš likau laukti autobuso, o naujas draugas nuėjo ruoštis kitų svečių priėmimui (laukė vokiečių, kurie keliavo aplink pasaulį).
 
http://puu.sh/ivj80/93b3085204.png
 
http://puu.sh/ivjep/1840d3e32a.png
 
http://puu.sh/ivjgS/3522366700.png
 
http://puu.sh/ivji6/3dfb010852.png
 
Ir vėl varginanti kelionė į Krokuvą, laimei “vos” apie 4 valandos. Vis galvojau, ką veiksiu, kadangi neturėjau nakvynės. Vos atvykęs į Krokuvą, nužygiavau į vietinį “Akropolį”, kuris yra sujungtas su stotimi. Todėl realiai netoli reikėjo eiti. Išsiunčiau dar keliasdešimt užklausų nakvynei ir palikau viename iš parduotuvių krautis telefoną. Pats nuėjau pasivaikščioti po miestą, link senamiesčio. Buvo apie 21 val. , jau tamsu. Apėjau visą senamiestį ir pastebėjau mano kelyje turistus. Priėjęs arčiau išgirdau, jog tai lietuviai. Susipažinau su merginomis iš pajūrio, pabendravome ir išsiskirstėm. Turėjau skubėti, kadangi PPC dirbo iki 22 val. , o ten dar mano telefonas kraunasi.
 
http://puu.sh/ivjs5/37faff1071.png
 
Pasiėmęs telefoną pamačiau, jog negavau jokio atsakymo, todėl supratau, jog laukia bemiegė naktis. Nuo 22 iki 1val. vaikščiojau po miestą, vėliau pavargęs nutariau nueiti į stotį pasėdėti ir pailsėti bei užkasti. Kaip minėjau, stotis yra sujungta su prekybos ir pramogų centru, todėl viskas yra po stogu.
 
http://puu.sh/ivjuD/2791677100.png
 
http://puu.sh/ivjzO/1a679b44d8.png
 
http://puu.sh/ivkbu/8f2136551f.png
 
http://puu.sh/ivkeN/6d8168e9e5.png
 
http://puu.sh/ivkhP/b1fb0ca2ba.png
 
http://puu.sh/ivklc/206584baf4.png
 
Po kurio laiko priėjo vaikinukas, paklausė ar turiu iPhonui pakrovėją. Atsakiau, jog ne. Dar po pusvalandžio nutariau pasivaikščioti po stotį. Vėl sutikau tą patį vaikiną. Priėjau prie jo ir pradėjom bendrauti.
 
Pasirodo, jog jis yra iš Rusijos, Nižnij Novgorod miesto. Per Lenkiją su draugu keliavo į Čekiją, kur norėjo stebėti ledo ritulio čempionatą ir palaikyti savo šalį. Tačiau vos pora minučių pavėlavo į traukinį, kuris važiavo į Prahą ir liko Krokuvoje. Blogiausia tai, jog draugas nuvažiavo kartu su visais daiktais, įskaitant dokumentus, pinigus bei drabužius. Todėl dar vienas naujas draugas liko tik su išsikrovusiu telefonu, 10 eurų bei marškinėliais. Dar apie valandą smagiai pabendravom ir nutarėme pasivaikščioti po senamiestį, kadangi mane jis sužavėjo ir norėjau, kad tą patį pamatytų ir jis. Lauke buvo 5 laipsniai šilumos, todėl paskolinau jam savo ploną megztinį, pats likau su plonu džemperiu (be marškinėlių).
 
http://puu.sh/ivjB6/454f61689a.png
 
http://puu.sh/ivjCa/c60c34a2da.png
 
Dar po 1.5 val. grįžome į stotį. Dar apie valandą pabendravome ir išsiskyrėm, kadangi manęs 5:32 ryto laukė autobusas į Auschwitz stovyklas (Oswięcim mieste). Sulaukiau autobuso, įlipau. Laukė kelionė apie 35 km į vieną pusę. Kainavo 13 zlotų. Labai jaudinausi. Žinojau, kas tai per vieta, kur važiuoju ir kas manęs ten laukia. Ir pagaliau atvykau. Prie vartų buvau visiškai pirmas, lygiai 7 jau buvau čia. Pats muziejus atsidaro 8-tą. Nieko kito neliko, kaip pasivaikščioti po apylinkes. Tarp kitko kažkiek net norėjau, kad tą dieną būtų prastas oras. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet norėjau, kad atmosfera būtų kuo niūresnė ir sąlygos būtų kuo prastesnės, kad pajusti bent 1% tai, ką jautė žmonės, kurie ten “gyveno” prieš virš 70 metų. Ir dalinai pavyko, bet tik ryte. Buvo gana šalta, ypač kai teko 20 minučių stovėti lauke (kaip minėjau, tada jau buvo apie 10 laipsnių šilumos, aš tik su plonu megztiniu ir džemperiu.
 
http://puu.sh/ivcIU/6778ab1999.png
 
Ir pagaliau įėjau į vidų. Labai nustebino patikra. Kaip oro uoste. Reikia ištraukti visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus, praeito pro “skenuojančius” vartus ir viską atgal paimti. Pagaliau atsiduriau stovyklos teritorijoje. Dabar šiek tiek informacijos apie patį Auschwitz, manau daug kam bus naudinga.
 
http://puu.sh/ivcLN/7575c27d26.png
 
Oswięcim (antro pasaulinio karo metu pavadinimas buvo pakeistas į vokišką Auschwitz) – miestas, kur antro pasaulinio karo metu fašistai buvo įkūrę tris koncentracines stovyklas (viena jų mažai kam žinoma ir neįdomi, todėl apie ją nepasakosiu). Mano kelionės metu aplankiau Auschwitz I bei Auschwitz Birkenau stovyklas. Karo metu jos buvo didžiausios bei baisiausios iš visų esamų. Pagrinde ten patekdavo žydai (virš milijono asmenų), vėliau raudonos armijos kariai (virš 100 000 karių) bei kiti asmenys, politiniai veikėjai, ir panašiai. Gyvenimo sąlygos buvo tragiškos (ypač Birkenau). Nuo ryto iki vakaro reikėjo dirbti sunkų fizinį darbą. Valgyti gaudavo minimaliai. Dauguma miršdavo nuo išsekimo, tiesiog darbo metu. Iš tikrųjų labai nelengva pasakoti apie viską, kadangi nežinai nuo ko pradėti. Todėl siūlau peržiūrėti nuotraukas su komentarais.
 
http://puu.sh/ivcOQ/acf35ca53b.png
 
Realaus dydžio kalinio maketas.
 
http://puu.sh/ivcXX/b1792e61a2.png
 
Kalinių forma. Ant sienos – jų nuotraukos. Tokių nuotraukų yra labai daug, išmėtytos po visą muziejų.
 
http://puu.sh/ivd2I/0235f6ddef.png
 
“Mirtis Hitlerio okupantams”
 
http://puu.sh/ivd5o/49d5bd3897.png
 
Šioje vietoje kiekvieną rytą rikiavosi kaliniai ir buvo tikrinama, ar visi vietoje. Jeigu bent vieno trūko – visi kiti turėjo stovėti ir laukti, kol neras. Kartais tekdavo stovėti visą dieną, net žiemą. Apie šiltus drabužius nebuvo nė kalbos.
 
http://puu.sh/ive7Q/ef0295fa19.png
 
Vieta, kur buvo kariami kaliniai. Tikrai keistas jausmas stovėti toje vietoje, kur stovi gėlės.
 
http://puu.sh/ivdcw/4d12933a04.png
 
Tokiu nejaukių vietų pastatuose yra labai daug, kur girdisi traukinių garsai, kai kur mažos mergaitės meldžiasi, kai kur jos dainuoja, vietomis tikrai baisoka. Ypač kai esi vienas tame pastate.
 
http://puu.sh/ivdls/8cb46c0a42.png
 
Vienas iš kalinių. Prieš stovyklą ir po jos.
 
Toliau eina “eikskliuzyvinės" nuotraukos. Fotografuoti čia negalima.
 
http://puu.sh/ivdr4/78bd85d3bb.png
 
Gydytojo kabinetas, kur atsivesdavo nesunkiai sergančius kalinius. Su sunkiai sergančiais niekas ten “nežaidė” ir negydė.
 
http://puu.sh/ivehX/e2630d8935.png
 
Kalinių kambarys.
 
http://puu.sh/ivdJQ/5cdb795e03.png
 
Kalinių, kurie prižiūrėjo kitus kalinius, kambarys. Tokie asmenys turėjo tam tikras privilegijas, kaip pvz. erdvesnis kambarys.
 
http://puu.sh/ivdxj/0a5a1504b1.png
 
Karceris
 
http://puu.sh/ivdCz/144dd384b6.png
 
Dar vienas karceris. Tokiuose “kambariukuose”, 1x1m. dydžio turėjo sutilpti keturi kaliniai ir visą nakti stovėjo. Atsisėsti, kaip matote, nebuvo kur. Kai kurie miršdavo tiesiog stovėdami. Kiti, išgyvenę, po tokios nakties iš pat ryto ėjo dirbti fizinį darbą.
 
http://puu.sh/ivelm/01c77f0a9c.png
 
Vieta, kur kaliniai palikdavo savo rūbus prieš sušaudymą.
 
http://puu.sh/ivdRm/9b89d607d5.png
 
Siena, prie kurios buvo sušaudomi kaliniai.
 
http://puu.sh/ivdTK/4bdc39b35e.png
 
Krematoriumas
 
http://puu.sh/ivdVy/a21848ee9d.png
 
Įėjimas į krematoriumą
 
http://puu.sh/iveqH/506cdcc301.png
 
Vieta, kur po to, kai raudonoji armija išlaisvino kalinius 45-ais metais, buvo pakartas stovyklos vadas
 
http://puu.sh/ivdYf/bd7a8c8f33.png
 
Galiausiai vieta, kuri vaizduojama visuose suvenyruose. Užrašas reiškia "Darbas išlaisvina".
 
Kitos nuotraukos be komentarų:
 
http://puu.sh/iveN1/7831d406c3.png
 
http://puu.sh/iveRs/74b4fb2223.png
 
http://puu.sh/iveUt/6c07ccc7ad.png
 
http://puu.sh/iveYm/c974de77cf.png
 
Vos išėjęs iš stovyklos teritorijos supratau, jog teisingai padariau, kad aplankiau tą vietą iš pat ryto, kadangi arčiau pietų armija iš šimtų turistų tapo armija iš poros tūkstančių turistų. Smagu, jog spėjau apeiti visą muziejų dar kai palyginus nebuvo daug žmonių. O kai kur, kaip minėjau, iš viso buvau vienintelis žmogus. Tarp kitko sutikau ir kelis lietuvius.
 
Nuėjau prie parkingo, kur reikėjo laukti nemokamo autobuso į Birkenau. Jis kursuoja kas pusvalandį. Distancija – 3 kilometrai. Ir štai aš jau antroje stovykloje. Šita išgarsėjo dar žiauresnėmis sąlygomis, kur visą parą krematoriumuose buvo deginami kūnai. Dėl to ši stovykla įgavo pavadinimą “Mirties fabrikas”.
Ši stovykla atrodo tiesiog milžiniška. Ženkliai didesnė, nei prieš tai aplankyta.
 
http://puu.sh/ivfwN/65a3f3c9d5.png
 
Ir vėl gi nuotraukos su komentarais.
 
http://puu.sh/ivfFt/d95df1cd15.png
 
Šitais bėgiais traukiniais buvo vežami žydai iš visos Europos. Daugumai jų nesakė, kur jie važiuoja, todėl važiavo su savo brangiausiais daiktais. Dažnai vežė vagonais, kurie buvo skirti vežti gyvūnus. Kartais traukiniai stovėdavo vietoje daug valandų, kartais net parą. Todėl žmonėms buvo arba labai karšta, arba šalta. Nebuvo kuo kvėpuoti. Vėl gi, dažnai žmonės miršdavo tiesiai vagonuose. Čia buvo jų paskutinė stotelė. Kaliniai išlipdavo. Daktaras paskirsdavo visus žmones į dvi dalis. Darbingus į vieną, nėsčius ir nedarbingus į kitą. Pirmieji likdavo stovykloje, antri – iš karto sudeginami.
 
http://puu.sh/ivg6A/95d79db3d9.png
 
Kalinių barakai.
 
http://puu.sh/ivfVR/b7e72c73e6.png
 
Barakai, kur gyveno kaliniai. Dažnai būdavo šalta, todėl kai kas nors naktį miršdavo – baisu, bet kai kuriems tai buvo gera žinia. Reiškia galima paimti to žmogaus rūbus. Kiekvienas gaudavo metalinę lėkštę valgymui.
 
http://puu.sh/ivgot/d796208dd0.png
 
Čia dugne randasi tūkstančių žmonių pelenai.
 
http://puu.sh/ivgFH/a06e43762b.png
 
Asmeniniai kalinių daiktai.
 
Ir kitos nuotraukos be komentarų.
 
http://puu.sh/ivgLL/09a7ad94da.png
 
http://puu.sh/ivgO4/9c1224961b.png
 
http://puu.sh/ivgPy/7afda06eaf.png
 
http://puu.sh/ivgRk/2f4d1f4bae.png
 
http://puu.sh/ivgVO/72dedc83dd.png
 
Labai ne rekomenduoju užsakinėti gido paslaugų. Geriau prieš tai pačiam išstudijuoti viską ir rinktis individualią ekskursiją. Oficialus muziejaus interneto adresas: http://auschwitz.org/ . Visos sąlygos surašytos čia.
 
Apsilankymas nemokamas, tik būtina iš anksto užsiregistruoti. Iš kitų turistų matėsi, jog kelionė su gidu yra labai varginanti. Žinoma gal su jais aš kažką daugiau sužinočiau, tačiau nežinau ar verta.
 
Pabaigai – video. Pastatas, kur buvo vedami atvykę nauji kaliniai. Čia jie palikdavo savo asmeninius daiktus, rūbus, buvo dezinfekuojami, nuskutami ir gaudavo tatuiruotes – numerius. Nuo šiol jie neturėjo vardų. Jie turėjo numerius.
 

 
Po įdomios ir gana sunkios psichologiškai ekskursijos pajudėjau link Krokuvos. Kelionė tiek pat kainavo.
Šį kartą buvo kiek paprasčiau, kadangi žinojau, jog šiąnakt turėsiu nakvynę.
 
Dar kartą susisiekiau su vaikinu, pas kurį turėjau apsistoti, pasitikslinau adresą. Krokuvoje buvau apie pietus. Kadangi vaikinas turėjo atvykti tik vakare, turėjau daug laiko pasivaikščiojimams. Vėl aplankiau senamiestį, vėliau nutariau nueiti duotu adresu, kad žinoti, kur nakvosiu. Radau reikiamą gatvę, tačiau reikiamo namo ieškojau apie valandą. Klausinėjau bene kiekvieno praeivio, tačiau niekas nežinojo, kur randasi reikalingas man namas. Kaip specialiai ir telefonas buvo išsikrovęs eilinį kartą. O vaikino telefono numeris ten liko. Todėl dar po kurio laiko sutikau jauną vaikiną, kuris sutiko priimti mane į savo butą, kur galėjau pasikrauti telefoną, ir šiek tiek pailsėti. Prabuvęs svečiuose apie 20 minučių išėjau į lauką. Po kurio pagaliau pavyko susitikti su vaikinu, kuris mane apgyvendins. Priežastis buvo labai paprasta. Sumaišiau buto numerį su namo. Praėjau n+1 kartą pro reikiamą namą, tačiau buvau tikras, kad man reikalingas kitas numeris.
 
http://puu.sh/ivkmU/ed97a635e8.png
 
Čia buvo šiokia tokia staigmena. Negaliu pasakyti, jog labai maloni. Pasirodo vaikinas gyvena ne vienas, o su dar dviem savo draugais. Bet tiek to, kelio atgal nėra. Be to vaikinai pasirodė labai malonūs ir draugiški. Visi studentai, gyvena apie 500 metrų nuo senamiesčio, dideliame bute senos statybos daugiabutyje (su aukštomis lūbomis). Iki vidurnakčio bendravome, ir kaip priimta, ieškojom panašumų ir skirtumų tarp Lietuvos bei Lenkijos. Nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/ivk5L/42f49ea8cf.png
 
http://puu.sh/ivk7J/2aa3ae5b28.png
 
Ketvirtą ryto atsikėliau, kadangi apie šeštą turėjau autobusą į Varšuvą. Po atvykimo į Vilnių paaiškėjo, kad netyčia pasiėmiau to vaikino iPhone’o pakrovėją. Negražus poelgis, todėl teko nusiųsti pinigus, kiek yra vertas laidas. Pagaliau vėl esu autobuse. Nuotaika ne itin gera, kadangi žinau, jog kelionės pabaiga jau čia pat, be to šiandien laukia virš 11 valandų kelyje, link namų. Pakeliui iš Krokuvos į Vilnių autobusas sustojo dvejuose mažuose miesteliuose. Viename iš jų įlipo įdomi mergina. Todėl bent dalį kelionės iki Varšuvos ji palaikė kompaniją. Išlipęs Varšuvoje, turėjau dar porą valandų, kol atvyks mano autobusas link Vilniaus. Skiriau tą laiką suvenyrų bei skanumynų artimiesiems bei pažįstamiems pirkimui.
 
Po atvykimo į Vilnių iš dalies atsipūčiau. Buvau labai pavargęs. Per tą labai ilgą savaitgalį paskaičiavus praėjau virš 75 kilometrų. Vilniaus stotyje iš autobuso išlipau vidurnaktį. Kadangi manęs pasiimti atvažiavo artimas žmogus, negalėjau nepasiūlyti pasimetusiai lenkaitei, kuri važiavo tuo pačiu autobusu, nuvežti ją iki hostelio prie rotušės, paaiškinęs, jog tokiu laiku prie stoties trintis yra gana pavojinga. Juo labiau ji sunkiai orientavosi, kur randasi. Ji žinoma sutiko. Taip ir baigėsi dar viena kelionė.

Pataisiau savo citata, kadangi siek tiek netaip zodzius sudejau, taip pat pridedu dar kelias citatas:
 
Geras elgesys nulemia žmogaus laimę. (Aristotelis)
 
Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. (Aristotelis)
 
Geriausias būdas padrąsinti save – tai padrąsinti ką nors kitą. (Markas Tvenas)
 
Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad tau darytų. (Konfucijus)

Ernestas Hemingvejus is ,,Senio ir juros''. ,,Zmogu galima sunaikinti, taciau nugaleti jo neimanoma''.

Ernestas Hemingvejus is ,,Senio ir juros''. ,,Zmogu galima sunaikinti, taciau nugaleti jo neimanoma''.

Ernestas Hemingvejus is ,,Senio ir juros''. ,,Zmogu galima sunaikinti, taciau nugaleti jo neimanoma''.

Ernestas Hemingvejus is ,,Senio ir juros''. ,,Zmogu galima sunaikinti, taciau nugaleti jo neimanoma''.