Mommyme

net nezinau ar man taves gaila ar pikta, kad tu aplamai egzistuoji :) akivaizdziai gyveni pas mama, tai ner skirtumo ar uzdirbi 400 ar 500, tokie nieko nesugebantys dalbajobai rezultate pradeda ieskoti gyvenimo dziaugsmo kaifuodami, kol degraduoja tiek kad ir darbo uz 400 niekas tokiam negali pasiulyti. Bet taip suprantu, kad tu toks ne vienas, nes tavo tema palaikino kruva zmoniu, kurie panasu jaucias taip pat.. tai tenka ir man imest tau 50 kapeiku, su viltim, kad prabusi ir prakusi.
 
Jei uzdirbi mazai, reiskia sugebi uz tiek isgyventi.. net jei ir gyveni pas mama, tai nedidindamas poreikiu gali gan greit susikurti pasyvias pajamas, bet tam reikia uzsidirbti pradini kapitala, kad turetum ka investuot, kad uzdirbtum tas savo minimalias pajamas ir galetum sedet sau namuose ir turet laiko ziuret i deze, zaist su deze, ar zaist su savim, kas turbut siuo metu teikia daugiausia dziaugsmo, nes neitariu ka galima gyvenime veikt su 400eur i men.
 
Net jei sita info pasieke apkerpejusias ir pesimizmo apm*ztas smegenis, tai turbut galvoji, kad tada bus blogis kad nesugalvosi ka veikt su tais sukauptais pinigais, tai pasakysiu paprasciau - tam yra zmones ir imones, kurios gali viska padaryti uz tave ir su minimalia rizika.
 
Tau tereikia 27000 lietuvisku pinigu, kad galetum zaist su savim ir nieko neveikt per dienas, o uz tai gauti tuos savo varganus 400. tai issiblaivyk nuo tu pigiu m*zalu ir eik lenkt kupra su sypsena, nes kol gyveni pas mama labai pasistenges gali sutaupyti turbut 300euru net nuo savo varganu 400, ka jau kalbet apie 500 kuriuos galetum uzdirbti, jei nebutum tinginys ir liurbis. Po 90 menesiu vergoves atgausi laisve ir galesi megautis beprasme egzistencija be darbo. Ir visa tai tik del to, kad nenori mastyt.. nenori mastyt kaip igyt kvalifikacija, kaip uzdirbt per menesi 1000 ar 10000, kaip idarbint kitus, kad jie dirbtu igyvendindami tavo idiotiskas idejas, kurios galimai pasiteisintu ir tau niekada nereiktu dirbti..
 
Todel sekmes tau degraduojant arba keiciantis, na o jei netycia noresi baigt vergove surinkes kazkokia dali pinigu ir noresi juos idarbint, tai nebijok kreiptis i mane, parodysiu kaip 1000 paverst i 1 000 000 aisku per ilgus metus kai pinigai dirbs uz tave.

jeigu mūsų balsai kažką lemtų, tai mum iš viso nebūtų leista balsuot ;)

Daug keicia :) 30k euru nera daug. Net pries 10 metu galejai nuvaryti i Norvegija/UK ir per metus atidirbti ta 30k euru (jeigu labai labai noresi ir draskysiesi) arba per 2 metus (jeigu atsiputes). As pats po studiju buvau iklimpes i 3-5k euru skolas ir jos nemenkai mane slege. Galiu tik isivaizduoti kiek galejo slegti 30k :)
 
Tavo atveju pasirinkai kogero sunkiausia kelia - likti cia ir sukti varkes, bandyti prasimusti. Sita nekiekvienas sugeba. Tokios atsakomybes nesimas kainuoja labai daug nervu ir sveikatos. Nuskristi i uzsieni ir padirbti pora metu beveik kiekvienas sugeba ir tai nekainuoja tiek daug nervu :)
 
O del kiekiu tai butu geriau kad pataisytum visur ir eurais rasytum, pavyzdziui sovietniai zmones kurie rubliais viska matuoja visus uzknisa :)
 
 
Manau cia priklauso nuo zmogaus. Vienas laimes 1mln euru is loterijos ir istaskys viska per kelis menesius. Kitas sukurs versla is investiciju ir sugebes iseiti i pliusa ir visiems investuotojams atnesti pelna. Trecias gaves investicijas atmestinai paleis versla ir kai nieks nepaeis ijungs dura isistatys kiaules akis ir nieko negrazins.

Jei butum perskaites ir suprates, tai visi tie zmones investavo papildomai ir patrigubino savo kapitala. Beje tas 100k buvo grazintas pries tuos 6 metus ;)
Bet visada atsiras toks kaip tu, kuris reks nesigilines savo tiesas
Beje, jei jau aš nedirbdamas dėl pinigų esu jų vergas, tai kas tada tu?
 
It depends is kurios puses ziuri :) cia nauda man ar nauda tam, kuriam atrodo neimanoma gauti pinigu ar idarbinti pinigus brangiai ;)
Be to, jei man kasnors su tiek žinių ir patirties būtų trenkęs per smegenis 2007, kai tik pradėjau augti geometrine progresija, arba 2009 kai paleidau netinkamai sukonfigintą verslą, ko pasekoje atėjo antras bankrotas, tai šiuo metu būčiau pasiekęs turbūt 10x daugiau.

Čia gal koks fetishas.. savotiškai žmogui patinka/jaučia malonumą nuo tokio spaudimo

Nesuprantu ko tu laikaisi isikabines tos skyles? Ir kas pasikeis? Su kolektyvu nesutari, valdzia uzsisedus.... Tu dabar esi tas kuris viska daro ir darys blogai. Keistai cia jau labai....

Rašau šį tekstą, nes šiandien mane tiesiog įsiutino vieno nario rašliava apie gyvenimo beprasmybę ir neapkenčiamą darbą. Baisiausia yra tai, kad už ta nesamonių kratinį atsirado krūva narių palikusių jam reputacijos pliusų, kas reiškia, kad jie sutinka su tokiais išsakomais vėjais... Suprantu, kad dauguma čia besilankančių ir skaitančių šias rašliavas galimai jaučiasi panašiai, kaip tas gyvenimo nevykėlis, todėl nusprendžiau sukurti šią temą, kad padėti jums suprasti:
 
Niekas kitas - tik tu - gali pakeisti savo pasaulį
 
Šioje temoje nepasakosiu darbuotojui už 400 į mėn, kaip kurti verslą. Bet visuomet maniau, kad šis forumas yra skirtas verslininkams wanabe, beje ir pats čia daug ko išmokau, tai laikykit, kad čia mano duoklė forumui ir tikiuosi, bent vieną žmogų įkvėps mano istorija ir gal net keliems pavyks pakeisti požiūrį į gyvenimą.
 
Kodėl turėtum skaityti, toliau? Patikėk, kad ir kokioje padėtyje tu dabar esi, aš ten buvau. Kodėl turėtum klausyti mano mokymo ir kas aš per 24bazaras, kad mano rašliava aplamai turi kažkokią reikšmę. Berods 5 metų amžiaus padariau savo pirmąjį pardavimą. Neskaitant to, kad mano pagaminto produkto pirkėjas buvo mano tėvas, bet gavau tikrus pinigus už savo padarytą darbą - vazą. Nuo tos akimirkos mano galva pradėjo virti generuodama įvairias idėjas ką galėčiau padaryt, kad gauti daugiau pinigų. Ir jų man reikėjo ne tam, kad nusipirkt saldainių, nuo mažens mane tėtis mokino, kad reikia taupyti pinigėlius, tam kad pirkti didelius ir reikšmingus daiktus.
To pasekoje dar mokykloje turėjau mini verslą, kurio pagalba uždirbdavau keliskart daugiau nei mane mokantys mokytojai (tais gūdžiais laikais, kai nebuvo interneto aš prekiavau mobiliais telefonais per laikraščius).
Gyvenime esu dirbęs kažkam lygiai dvi savaites. Po mokyklos man atrodė, kad reikia susirast kažkokį šaunų darbą, to pasekoje susižavėjau Nekilnojamojo turto eksperto pozicija vienoje iš agentūrų. Atėjau jaunas entuziastingas ir mane priėmė po pirmo pokalbio, net neskaitant to, kad man vargiai buvo 19. Po dviejų savaičių turėdamas mobilų telefoną ir studento pažymėjimą (bandau pasakyti, kad babkių neprisnigo iš dangaus, nes turėjau nedidelį kapitalą telefonuose, o iš pajamų linksmai gyvenau), aš jau turėjau savo nuosavą NT agentūrą. To pasekoje supratau, kad ir kokio amžiaus būčiau niekada neleisiu kažkam man nurodinėti.
Po to, sekė antras, trečias, ketvirtas verslas. Gyvenau american dream tėvynėje. Brangūs auto, keli butai, nt projektų vystymas ir tada 2008m pabaiga... taip jaunėli, jei naudojiesi google tai turėtum rasti, kad tuo metu atėjo krizė ir šitas dėdė labai skaudžiai užsigavo, parex bankas mano pagrindinei įmonei įkalė ragą ant 1mln litų ir to pasekoje mano įmonių grupė buvo suskaldyta, dalis parduota dalis tiesiog subankrutavo.
Ši patirtis buvo labai brangi, tiek finansiškai, nes buvau pakankamai durnas, kad bandyčiau išgelbėti įmones. Nešdamas pinigus iš namų, kad sumokėt algas nedėkingiem darbuotojam, kaip tas kuris šiandien mane supykdė su savo požiūriu į darbą, likau prie suskilusios geldos. Su nebaigtais vykdyti įsipareigojimais klientam, ko pasekoje dar dabar kažkur internete įmanoma rasti bloga atsiliepimą apie mano buvusią įmonę ir neva mane, nes vienai vištai nebuvo laiku baigtas mūsų parduotas kotedžas :) kuriame ji turbūt po šiai dienai laimingai gyvena. Bet ne apie tai.
Esminis dalykas ką išmokau, tai kad visą laiką taip nebus ir kad jokie žmonės niekada neįvertins tavo pastangų, kad ir ką tu darysi.
Po tos krizės užsireginau į šitą forumą, nes buvau baisiai apsinuodijęs darbu su žmonėm. Norėjau interneto ir lengvo gyvenimo iš pajamų iš interneto, kaip rašo knygose :)
Prisipirkau įvairių projektų ir didelė dalis jų buvo ganėtinai sėkmingi, kol susikoncentravau į kelis pusiau warez reikaliukus, nes jie nešė geras babkes. Rizikos diversifikavimui buvau paleidęs dar vieną fizinį verslą, bet taip nutiko, kad dviejų metų bėgyje mane aplankė antras ir skaudžiausias bankrotas, nes verslui daryti buvau pasiskolinęs 100k pinigų ir nors ir pradžioje sekėsi puikiai ir galėjau kelis kart atiduoti viską kišau atgal į savo verslą, nes norėjosi augti greičiau.
 
Šio bankroto pliusas buvo tas, kad išmokau pagrindines pamokas gyvenime:
 
1. Reikia skaičiuoti viską - ne tik kiek uždirbi, bet taip pat kiek ir kur išleidi.
2. Niekada nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį (šią pamoką teoriškai išmokau po pirmo bankroto, nes visos įmonės buvo NT sektoriaus), bet nedėk ir į du krepšius, jei jų turi daug.
3. Jei negali metam išvykti ir rasti savo verslą tik dar labiau užaugusį, vadinasi tai ne verslas, o tik gerai apmokamas darbas
4. Niekada nenoriu dirbti net ir sau, tegul dirba pinigai
 
Susikūriau naujus tikslus, daug mokymosi, daug pastangų, bet rezultatas -100k nesėkmės naudai. Sunku įtikinti investuotojus duot pinigų, kai nebeturi nei realaus produkto, nei realios vizijos..
Forex101
F*ck it aš galiu. 1000 pinigų iš nemokamų smscredit ir mes jau pakeliui į 3x per mėn, 2x.. f*ck it reikia apmokėt sąskaitas, ir valgyt norisi. Daugybė bemiegių naktų. Daugybė paskolų paėmimų ir grąžinimų. Ir jokios sėkmės padidinti kapitalą daugiau nei pravalgymas, jau nekalbant apie dienas, savaites ar mėnesius kai reguleriai nepaeina ir džiaugiesi, kad nevisai sudeginai balansą.. Todėl visi tie, kas jaučiatės beviltiškai ir tikit, kad forex jus išgelbės.. jei būsit tarp 5% ir išmoksit degint pinigus be streso tai gal tai bus jums, bet tik ne iš paskutinių ir skolintų pinigų.
Tokia sėkmė priveda iki to, kad po eilinės graikų bail out balsavimo nakties praleistos prie kompo pradedi svarstyt, kad čia ne gyvenimas. Supranti, kad reikia pergalvoti gyvenimą ir atrasti kas sekėsi, o kas ne.
Tokioj situacijoj kiekvienas atrandam savo privalumus ir trūkumus, laimei pas mane tuo metu vienintelis trūkumas buvo pinigai :)
Netrukus radau IT projektą, kuris atsiperka per 6 mėn, jam reikia tarkim 10-15k. Visdar turiu -100k ir gyvenu su drauge iš jos algos ir smscredit forexe keldamas babkes ant pavalgymo. Puikiai atsimenu, kaip nesunkiai galiu parduot telefonus ir kaip nesunkiai juos dalina įmonėms salonai. Pasiimu jų tiek, kad pardavus užtektų nusipirkt projektą. 24men sutartis, o projektas atsiperka per 6 men. Vuolia turim cash flow ir uždirbu svetimais pinigais daugiau nei naktis ir dienas leisdamas prie forex ekrano.
Kai ieškai tų galimybių atsiranda vis daugiau, taupydamas kiekvieną centą žinau kur išleidžiu, todėl visada lieka vietos investicijoms. Pora metų ir aš back on track, netgi berods po dviejų metu pirkom butą (aišku su paskola), pirmą kartą įėjus į savus namus, kuriuos ketini turėti aptinka tas dejavu jausmas, kad nori taip gyvent ir jaustis visada, kad artėji prie tikslo.
Aišku pamatę, kad mano gyvenimas taisosi mano investuotojai, kuriems aš skoloj primena apie seną skolą, o aš žinau, kad jei atidavinėsiu savo varganus pinigučius, tai jiems reiks atidirbinėti daug metų, o tuo metu aš tikrai neaugsiu. To pasekoje parodau ką veikiu ir pasiūlau dalyvauti arba kaip partneriui arba už fiksuotą grąžą. Po to, Beveik per metus sugrąžinau tą 100k. Be to, dauguma mėgsta fiksuotus skaičius, kuriuos aš visada mokėjau pasiūlyti, tai per pastaruosius 6 metus mano investuotojai ne tik atgavo savo pinigus, bet ir kartu su naujai įneštu kapitalu padidino savo kapitalą bent 3 kartus.
Šiuo metu esam investavę į daugiau kaip 10 skirtingų sričių. Nuo švietimo iki statybos, nuo automobilių iki maitinimo, nuo IT iki didmeninės prekybos, nuo logistikos iki autoservisų. Ir kasdien galvoju kur plėstis toliau, bei iš kur paimti daugiau pinigų :)
 
Mano fanai šiame forume niekaip nesupranta, kodėl aš prie investavimo skelbiu tiek pasiūlymus tiek paieškas investicijų :)
Na suprantu, matematika ne visiem sekasi tai paaiškinsiu pagaliau. Visada priimu paskolas ir investicijas už 18%, kartais netgi moku ir 24% per metus, dažnai ir su užstatu :)
 
Whaaat??? Kodėl, juk vidutinė rinkos grąža 9 procentai, o paskolos banke prasideda nuo niekingų 3%?
Į tai turėtų atsakyti kita mano tema, kur aš siūlau investuoti į verslus, kurie gali generuoti 100% per metus ir gan saugiai! Ir nepatikėsit kiek tokių yra :)
 
Taigi, kad jau atskleidžiau visas savo paslaptis, tai ką iš to išmokai tu?
 
Ko tu nori?
Kaip įsivaizduoji savo gyvenimą po 5metų?
Ką norėtum veikti jei turėtum neribotus resursus ir žinotum, kad tau tikrai pasiseks?
 
Kad ir kas tai bus, tau reikia pradėti nuo:
1. tavo skilsai - labai sunku dirbti nekvalifikuotus ar tau nepatinkančius darbus, o kurti verslą be žinių yra tas pats kas šokti be parašiuto iš lėktuvo ir tikėtis išgyvent.
2. menas parduoti - kad ir ką tu veiki gyvenime, tu visada parduodi save. Ir nuo tavo mokėjimo parduoti priklauso, kaip brangiai tu parduodi savo laiką
3. taupymas - turtingas ne tas, kuris daug uždirba, o tas kuris daug sukaupia ir moka įdarbinti pinigus
4. investavimas - jei neišmoksi uždirbti kol miegi, dirbsi visą savo varganą gyvenimą
5. sveikata - neprarask sveikatos keldamas milijonus, nes sveikata yra svarbiausia
6. laikas - laikas yra vienintelis resursas, kurio begalybės nėra žemėja
 
Finansinė nepriklausomybė
Nedirbk!
Jei tu dirbi darbą, kurio nekenti, tai tavo pagrindinis tikslas turbūt finansinė nepriklausomybė. Kas pagal google reiškia, kad išlaikai gaunamas pajamas nedirbdamas. Tarkim norint turėti 1500eurų pajamas per mėnesį tau reiktų investuoti 100k į priemonę generuojančią 18% per metus.
Jei nori pasiekti finansinę nepriklausomybę greičiausiai, tau reikia parduoti savo laiką brangiausiai kaip tai įmanoma. Net jei tu neturi kažkokių super skilsų, pasižiūrėk koks darbas yra geriausiai apmokamas ir reikalauja mažai žinių. Kažko pastoviai prisimenu fūristo istoriją, kaip žmogus praradęs verslą (sudegė fabrikas) sėdo vairuoti vilkiką ir per metus turėdamas stogą virš galvos, o tuo pačiu ir darbą (vilkiką) per metus sukaupė pradinį kapitalą investicijoms. Jei ką vilkikų vairuotojai uždirba bent 2000 eurų per mėnesį. tai uždirbdamas 24k per metus vilkiko vairuotojas stipriai taupydamas galėtų išeiti į nepriklausomybę po maždaug 4-5 metų.
Jei tavo tikslas finansinė nepriklausomybė tai galbūt galėsiu tau padėti pasiūlydamas geresne grąžą nei rinkos vidurkis.
 
Jei tavo tikslas verslas, tai neieškok naujų pasiteisinimų, savaitgalius leisk ne su alum, o su knyga rankoje. Pinigus leisk ne naujiem kedam ar treningui, o mokymų kursam. O kai turėsi pakankamai skilsų pradėk veikti.
Jei sugalvosi verslo idėją, kuriai įgyvendinti turėsi pakankamai skilsų, tai kreipkis ir galbūt aš tau padėsiu ją įgyvendinti.
 
Papildymas:
Šios temos tikslas nebuvo parduoti tai ką aš darau ir siūlau žmonėm. Kiekvienas jūsų turi savo įsivaizdavimus ir visi keliai tam pasiekti yra teisingi. Tik vieni bus greitesni, kiti lėtesni. Vieni gali tai pasiekti mokydamiesi iš savo klaidų, kiti mokydamiesi iš svetimų klaidų.
Kažkodėl daug kas komentaruose bando teigti, kad aš pinigų vergas :D Nors aš jau senokai nedirbu pats, kad uždirbti pinigus...
Finansinė nepriklausomybė niekada nebuvo mano pagrindinis tikslas, bet manau kad kiekvienam ji būtina. Nepriklausomai ar tu esi savo srities profas darbuotojas ar turi savo srities pro įmonę, turi suprasti, kad visą laiką taip nebus :) anksčiau ar vėliau ateis tas laikas, kai negalėsi dirbti, ar jei esi verslininkas - bankrutuos tavo įmonė. Kiekvienas dalykas gyvenime turi savo egzistavimo pradžią ir pabaigą. Todėl finansinė nepriklausomybė yra būtinas dalykas kiekvienam, kas nenori vergaut dėl pinigų.
Kai tau nereikia vergauti dėl pinigų tavo diena atrodo kitaip. Mano diena atrodo tikrai kitaip nei daugumos. Galiu keltis iš lovos kada noriu, bet dažniausiai keliuosi apie 8 ir važiuoju sportuoti. Bet jei nuspręsiu, kad šiandien tingiu ir noriu leisti ryta su vaiku, tai taip ir padarysiu. Nes nepriklausomai nuo to ar aš miegu ar sportuoju, at žaidžiu su vaiku aš gausiu tokias pat pajamas kasdien.
Tas laisvas laikas ir galėjimas daryti ką nori, kada nori padeda susipažinti su įvairiais žmonėmis, padeda su jais greitai susitikti (tarkim kažkas baisiai užimtas ir turi 1 val per savaitę laisvą, tai jei aš būčiau toks pats užimtas, tai geriausiu atveju susitikčiau po kelių mėn, dabar man nesunku susidėliot dienotvarkę, kad abiem tiktų).
Ir nenorėčiau, kad vėl kažkaip neteisingai interpretuotumėt, nes realiai tai betkas taip gyventi gali, tiesiog reikia labai norėti ir mokytis tai pasiekti. Būtent tuo tikslu paleisim tokį mokymų projektą, kur gal ir pats vesiu mokymus 1 ar 2 temom, nes iš to "neturėjimo ką veikti" sugalvoju kaip padėt pasauliui būti gražesniam.

Nera vienos tiesos ir vieno verslo modelio.
 
Dalis veza is uzsienio ir nieko nedare parduoda cia su esamais defektais,
Kiti perka parveztus is uzsienio ir aptvarko stambiausius defektus,
Treti perka su jau atvarkytais defektais ar vazinetus Lietuvoje ir juos "ispiderastina" iki idealaus stovio, kad klientas atvaziaves neranda jokios smulkmenos uz ko uzsikabinti.
Yra ir daugiau tu modeliu kaip automobiliu supirkimas, kur gaunami daznai net ir tvarkingi autombiliai uz juokinga kaina. Kiti zaidzia su auto po 200-300e.
Visiems savo.
 
Kaip dirbsi tu, renkiesi pats. Visi auksciau pamineti modeliai nesa pelna, bet jie yra gan skirtingi.
 
Priminsiu tik viena dalyka, kad automobiliui uz 500e tvarkant vaziuokle, keiciant kaladeles ir panasus darbai kainuoja tiek pat kiek ir automobiliui uz 5000e.
Skiriasi tik detaliu kaina, kuri tikrai nera 10x didesne.
Bet pagalvok kaip serviso saskaita pvz 80e atrodo prie 500e vertes automobilio ir kaip tai atrodo prie 5000e.
I tai patariu labai rimtai atsizvelgt.
 
Niekas cia nepasakys eik daryk taip, ir uzdirbsi.
Turi bandyti, is sono sita veikla atrodo labai paprasta, pelninga ir be jokio streso. Deja daznai yra priesingai :)
 
 
O dabar linksiau :)
Turiu ne viena ir ne du draugus kurie bande visa tai.
Ju akimis viskas atrode daug maz sitaip:
Atsikeliu ryte kaip ponas, juk i darba nereikia. Isaunu kavutes su bandele, isijungiu gida ar pliusa ir perku belekuria pasitaikiusia masina pagal savo biudzeta.
Parsivarau ja, nuplaunu, nufotkinu ir rytojaus ryte jau talpinu su savo antkainiu 300-500e. Po dienos koks durnelis atvaziuoja ir ja nuperka, o as einu pirkti kebabo ar draugams parasau kokie jie asilai, nes sedi darbe, o as perekupinu....
Deja realiai visas smagumas baigiasi kai skelbimu portalas atidaromas ne tik paziopsoti skelbimu, bet su tikslu ten rasti varianto nuo kurio pavyks uzdirbti. Nes tiesiog ju nera ir jie taip nesimeto :)))

Aš balsuoju, kad autorius nemoka skelbimo tinkamai pateikt arba lengva "egzotika" pardavinėjama.
Lygiai taip pat, kaip sako, kad jo auto neparsiduoda, bet nepasako nei koks modelis, nei kainos, nei tuo labiau nuorodos į skelbimus neįdeda.
 
Skelbimas galimai atrodytų:
- Nei vienoj foto netelpa visa mašina. Arba komentaras "nuotraukose ne šitas auto, bet parduodu tokią pačią"
- Komentare. "viskas veikia, ką tik pakeisti diržai, filtrai. Kuriasi iš pusės pasukimo tiek šilta tiek šalta" Nuotraukoje skydelis su užsidegusia check engine ir mėlynais dūmais iš duslintuvo.
- auto 20 metų senumo, rida 100 000 ir komentaras "tikra rida, yra serviso knygelė." Knygelėje 80 000 per 3 metus, toliau jokio aptarnavimo.
- nuotraukos darytos naktį, kad išryškinti auto kontūrus nuvaryta ant kaimo žvyrkelio ir pastatyta skersai kelio. Komentare "nuotraukose neplauta, bet kėbulas ledinis".
- Komentaras "Tvarkinga, prižiūrėta ir mylėta mašina". Nuotraukose neplauta šimtą metų, salonas apš****s, variklio per purvą ir tepalo dėmes nesimato.
- Komentaras "Tvarkinga mašina" sekantis sakinys, "pasibaigus TA, bet be problemų praeisit".
- Komentaras "biški rudelių yra, bet nesupuvus", nuotraukose pusės sparno nebėra.

Kaina tikrai nenurodo pardavimo greičio. Viskas priklauso nuo konkretaus modelio. Jeigu šnekam apie dyzelinius tautovežius, tai gal ir taip, nors irgi nebūtinai. Pats esu ne vieną mašiną pardavęs virš rinkos vidurkio ar netgi vieną brangiausių. Gražios foto, detalus aprašymas, gera, reta komplektacija, telefonu susakyti visi smulkūs trūkumai, būklė realybėje atitinkanti skelbimą, jokių debiliškų perekūpinių frazių kaip "nenauja mašina, pirk salone" ir t.t. Rezultate po skelbimo įdėjimo telefonas nenutyla, mašina būna parduota per porą dienų. Aišku ir būklė būna atitinkama.
Yra tekę pardavinėti ir lavonus (na, čia mano supratimu lavonas, eilinio lietuvio supratimu vidutinė būklė :) ), tai tie užsistovėdavo mėnesiais, nors ir kaina būdavo viena mažiausių.
Pvz., prieš kokius metus pardavinėjau giminaičio A6 C4 103kw populiarųjį variantą, tyrinėjau rinką, peržiūrėjau visus skelbimus nuo 500 iki 2000€ - absoliučiai visi jau iš foto matėsi, kad visiški kledarai ir net neverta važiuot žiūrėt. Vienintelis iš foto gyvas variantas stovėjo už 2500€ ir jau buvo štampas "parduota".
Kitas pvz.: prieš porą metų buvo mintis nusipirkt slyvą, tik 530i, mechaną, Mpack, universalą. Ilgai žiūrinėjau skelbimus, išlindo Estijoj gražus variantas už 6k€. Pasiūliau 5k - atrašė "jau parduota". O Lietuvoj tokie po 2-3k vaikšto ir niekam nereik, nes lavonai.
Ko toliau tuo labiau žmonės kreipia dėmesį į būklę ir komplektaciją ir pasiruošę už tai mokėt, tik kad nėra pasirinkimo. Turguj vien pliki ir/arba laužai. Nors gerai, užtat aš turiu darbo :)

Dirbu šioje įmonėje ir tikrai galiu rekomenduoti ir patvirtinti, kad vyrauja pasitikėjimo kultūra - svarbu ne laiškas išbūtas darbe, o rezultatas, kurį pasieki.
 
Kalbant į temą - būtina atrasti veiklas, kurios tave "veža" ir kad darant jas nesijaustum, jog dirbi :)

... darbas turi teikti dziaugsma... prasme <---- debilavotu nuosmauku filosofija. Veda tiesiai ten, kur tu esi dabar.
Darbas turi teikti pinigus.
1000 yra sudo kruvele.
Issikelk sau normalu tiksla - uzdirbt 5000 per menesi. Pradziai. Ir siek to betkokiom priemonem. Dirbk per 3 darbus uzsienyje, prekiauk, teik masazo paslaugas senom moterim. Neturek laiko saves grauzimui. Uzsiimk kazkuo nelegalaus. Viskas gerai.
Ir nepirk nauju masinu, nei dar kazko o viska investuok arba tiesiog taupyk.
Ir kai sitos vadinamos ziurkiu lenktynes ikyrės iki gyvo kaulo - o taip ir turi but - turesi tikros gyvenimo patirties ir sioki toki finansini pagrinda po kojomis.
Tada tikrai kils geresniu ideju ka veikt toliau. Ir turėsi visai kitokias salygas tai igyvendinti.
Arba gali kaip kad vienas rase ismokt kazkoki suda dirbt, tuo atveju logotipus, kuriuos gali padaryt 8 klasės moksleivis ir uz savo ubagiska uzdarbi gyvent siltuose krastuose (dristu spet kad pietryciu Azija, kur vidutinis uzdarbis 200 doleriu).

Juk cia uzdarbis.lt maniau dauguma čia esančiu uždirba internetu ar bent turi suvokimą, kad galima tai padaryti. Per visą savo gyvenimą tik metus dirbau tokį samdomą darbą Anglijoje, nemačiau gyvenimo ir pan.. jaučiausi kaip autorius, tačiau supratau, kad galima gyventi lengvesnį gyvenimą ir padariau viską kad tai pasiekčiau. Dabar nuolatos gyvenu šiltuose kraštuose, keliauju, džiaugiuosi gyvenimu, o dirbu tik maždaug dieną per savaitę. Žodžiu, jei labai nori, gali viską pasiekti, vietoje to, kad skųstumeisi

As pats apie sita problema pastaruoju metu galvojau gan nemazai (dirbu programmeriu ofise).
 
Atrodo dariau viska pagal taisykles: 12m mokykloje, 4m univere. Tada pabandziau isidarbinti LT ir man siule darbus po 400EUR i menesi del to nusprendziau net nedirbti Lietuvoje. Del sitos priezasties isvykau 3 metams i uzsieni sukaupti patirties ir susitaupyti pinigu ir t.t.
 
Isviso praleidau 15men Anglijoje, 12men Cekijoje ir tada paskutinius 7men Svedijoje. Uzdirbu gerus pinigus igijau nemazai patirties ir sugebejau nemazai susitaupyti, bet pagrindine problema isliko - tas valandu kiekis ir darbo imitavimas.
 
Labiausiai mane uzknisa kai darbe tau moka uz prasedetas valandas, o ne uz rezultata.
 
Savo akim maciau zmones kurie gauna projektus kuriuos galima igyvendinti per 1 menesi taciau jie samoningai tempia/svaisto laika ir finale uztrunka 3-4 menesius kad padaryti tuos projektus. Kaip sakant dirba imete laisva pavara (gal 1-2h per diena) o likusi laika tiesiog suda mala ten facebooke, 9gag, youtube ar kokiuose forumuose. Ir as tuos zmones pilnai pateisinu nes kas is to jeigu tu greiciau savo darba atliksi? Tavo atlygis bus tas kad darbdaviai pamate koks geras darbinis arklys esi pakels alga ant poros procentu ir mainais uzkraus tau daugiau darbo/atsakomybes. Kam draskytis jeigu papuolei pas isnaudotojus darbdavius? Isvis zmogus sugeba protini darba dirbti ir buti produktyvus tik 4-5 valandas per diena. Likusi laika nori nenori suda malsi. Bet juk kaip atrodys jeigu ofise padares savo dienos darba per 4 valandas atsistosiu ir iseisiu namo? Vajezau.
 
O del tu valandu kiekio tai kaip sakei darbas 8h, pietus +1h ir dar keliavimas i darba ir is darbo +1h (bent jau mano atveju). Tai gaunas 10h per diena. 200h per menesi.
 
As apie sita labai seniai galvojau del to per paskutinius kelis metus pavyko sukurti kelis verslus kurie generuoja pajamas. Del to dabar galiu sau leisti palikti savo fulltime darba ir atsidaryti savo freelancinimo imone. Tiesiog kuo darausi vyresnis tuo labiau darosi aisku jog nera prasmes buti ofisiniu planktonu ir sedeti tas 200h per menesi ofise imituojant darba. Geriau dirbti freelanceriu, gauti pinigus uz rezultata o likusi laika gyventi kaip zmogus :)
 
O del consumerism tai on point tavo komentaras. Kai fulltime darba dirbdamas zmogus pradeda uzdirbti gerus pinigus, tada juos pradeda taskytis ant sudo kurio jam nereikia. Priminei fightclub.
 

 

Man atrodo, kad darbe reikia isbuti per daug valandu ( T.Y. kiekviena diena 8 val darbo + 1 val pertrauka darbe, kurios gali negauti + 2val pirmyn atgal kelione = 11 valandu per para. Aisku savaitgaliai laisvi, bet to beveik nesijaucia, nes tiesiog istisai reikia GYVENTI DARBE. )
Pamainins irgi yra blogai. As surantu, kad buna daugiau laisvu dienu. Bet nemeluojant, 8 daro val yra labai daug, prabuves 11 val 0 ,o jeigu dar 3 dienas is eiles - tai jauciuosi istines ir nusizudyti norisi.
 
Negana to, kad reikia GYVENTI DARBE, dar ten reikalauja kazkokiu pastangu, imituoti darba ir draskytis. O jeigu anksciau iseini is darbo 10min - tai esi nusikaltelis. ( Ta prasme, as suprantu, kad galima pasistengti tuomet kai yra darbas, kuri galima atlikti per 1-2val. Pvz kai mokykloje budavo talka ( rinkti siuksles per 6 ir 7 pamoka.
Bet kaip galima istisai stengtis, DIENA IS DIENOS 40 METU BE SUSTOJIMO ??? 2 savaites per metus atostogu nesiskaito cia. )
 
Kolegos pradeda skusti jeigu nesistengi. Vadovui tai pastebeti uztruktu dvigubai ilgiau, bet va per kolegas...
Nes kolegos baisiai nori gauti ta 100 euru prieda ( numestas suniui kaulas ). Man tas priedas isvis net nerupi, nes koks skirtumas, gausi 400 ar 500 eur, jeigu istisai turi gyventi darbe? Grizti namo tik permiegoti? Tai tiesa sakant net nera kur tu pinigu isleisti ( protingai arba naudingai ).
-Aisku tu gali pirkti ruba, bet koks tikslas - jeigu su tuo rubu tik is darbo ir i darba, o darbe vistiek turi buti su apranga.
-Gali bute remonta darytis, bet kam tas papildomas bemiegis vargas, jeigu i buta grizti tik permiegoti?
-Darbe net maitinimo nera, maitinimas darbe - tai eiti i maxima ir pirkti saldytas srutas, ir dziaugtis " va kaip mes gerai gyvename, kiti zmones isvis neturi ka valgyti. "
 
Jau daugiau gilintis nebeverta. Darbo 160 val per menesi uztenka, kad ##### gyvenima ir jis taptu kancia, be visisko dziaugsmo ir noro gyventi. As net nesuprantu, kodel idiotai tevai gimdo vaikus - jeigu ju vaikai eis dirbti i fabrika ar kitus sudinus darbus ( argumentas "pinigu uz dyka niekas nedalina", cia yra netikslus ). Ir nesvarbu, net jeigu moka ir 1 000 eur, nes nera ka pirkti?? Masina? Su kuria is darbo ir i darba.
 
Paskutinis dziaugsmas yra nesistengti darbe, neakivaizdziai ignoruoti vadovu nurodymus. Kad gadinti nervus tiem vergvaldziams, tegu nuspringsta nuo to kapitalo, "aptarnavimas, klientai, pardavimai, motyvacija"...
Isvis kodel as i galva turiu kisti "imones vertybes", kai as esu vergas, o apie mano gerove galvoti net nera saraso gale.

o ką tu moki ?
nes visi isvardinti darbai nereikalauja kazka moketi ir sugebeti.
 
Prisimenu tik baiges mokykla (2007 m.) nuėjau vasarai į gamykla padirbti (SCA Packaging, dabar jau kitu pavadinimu). Planas buvo buvo 2-3 mėn padirbti iki studijų pradžios. Pradėjau dirbti eiliniu kroveju (kartono ruosinius deti i irengima, arba paruosta gamini isimti is irengimo ir sukrauti ant paletes). Darbas baisiai sunkus buvo - vasara siaip karsta, o viduje prie irengimu isvis numirti galima, darbas fizinis, kartonas rankas pjaustydavo, kvapas specifinis. Bet zinojau, kad 18likinis - nieko nemoku, ir geriau nei namie guleti ir is tevu prasyti 10 litu, kad i kavine pana nusivesti ar 3 litrus benzino isipilti .
Tokiu kaip as daug buvo, puse po pirmos savaites isejo. Po 2 men is priimtu vasaros pradzioje 8 zmoniu, likom 2. Abu permete mokytis valdyti irengimus, siule stoti i pramones inzerija (jie apmoketu moklus, bet reiktu po mokslu baigimo dar atidirbti kazkiek). Bet buvau jau istojes kitur ir nenorejau keisti. Bet kadangi istojau i neakivaizdini tai likau dirbti. Sekantys pora menesiu nebuvo lengvesni, nes is esmes dirbau ta pati tik dar reikejo ir laisvu laiku stoveti prie"meistro" ir mokytis. Po ~8 men gavau pats valdyti irengima, ir jau po savim turejau toki pati pagalbini kuris juodus darbus dirbo. Is esmes darbas tapo dar sunkesnis - fiziskai lengvesnis, bet emociškai dau sunkiau. Nes aš buvau atsakingas ir už pagamintą produkciją ir planų įvykdymą ir po manimi esančius žmones (jei jie sudo pridarydavo - velniu vistiek gaudavau as). Prisimenu dar siandien kaip kokybe ateina patikrinti ir sako: traskučiu estrella deže per daug raudona, turetu buti daugiau su violetiniu. O tu jau 10 000 deziu net labiau raudonesniu praleides .. Ar cili picos dezes spauda suderinti buvo sunku ir pipiras zalias sokinedavo po 1 cm i visas puses.
Ir dar itampa ne tik is valdzios, bet ir is kolegu, nes planeris irengimui, o ant jo 3 pamanos, jei gryba vienas pripjove tai visi bonusu negauna.
Pradirbau dar 1 metus laiko. Visi sunkumai tapo kasdienybe. Isejau nes universitete is neakivaizdinio sugebejau persivesti i dienini.
 
Ką norejau pasakyti - jog lengvu darbu nera. Ir nieko nemokant vistiek nuo shudo turi pradeti.

Šiltas dušas ryte labai išvargina, po jo būni kažkoks mieguistas, tingus. Aš naudojuosi šaltu, nes po jo atsiranda motyvacijos dirbti, tvarkyti reikalus ir pan. Be to šaltas vanduo pigesnis už šiltą ;)

2 metus maudausi tik po šaltu vandeniu, išskyrus tada, kai sergu ir galvą taip pat plaunu po šiltu vandeniu. Dėl odos gražėjimo ar spuogų - bullshit :) Imunintetą stiprina manau visiem skirtingai, bet privalumų tikrai daug ir kiekvienas manau juos atranda vis kitus.

na nezinau, as po saltu dusu maudaus tik tada, kai karsto vandens nebuna ir dazniausiai labai sparciai, per 10 sekundziu speju nusipraust

Neblogas dalykas visgi tas šaltas dušas. Tikrai turintis nemažai privalumų:
 
Stiprina imunitetą.
Gerina kraujo cirkuliaciją.
Gražina odą. Pastebejau, kad rekomenduojama žmonėms turintiems spuogų ant kūno, neva tai mažina jų augimą.
Skatina testosterono gamybą.
Atsiranda daugiau energijos.
Mažina depresiją.
 
Ir dar daug kitų privalumų.
 
Patys maudotės po šaltu dušu? Aš jau porą savaičių kaip maudaus. Ir pastebėjau, kad energijos atsirado tikrai žymiai daugiau.

Matyt audiobooks dar nelabai populiaru Lietuvoje. :) Niekas nešneka apie muzikos klausymąsi. Daug žmonių visame pasaulyje klauso audiobooks tvarkydamiesi namus, vairuodami, pusryčiaudami, pietaudami ir t.t. Dar užsistatai 1.5x, 2x greitį ir po kelias knygas per savaitę būsi perklausęs. Jei dabar manai, kad 2x yra per greitai tai tikriausiai nesi išbandęs. :) Man informacija lenda labai gerai bent jau iš audiobooks. Sutikčiau, tik su tuo, kad daug smagiau yra turėt pačią knygą rankoje ir gal netgi po to kaip ir kolekciją kažkokią pasidaryt lentynoje. Manau taip pat priklauso ir kokio pobūdžio knygos yra skaitomos. Bent jau mano atveju mėgstu psichologines, motyvuojančias, kažko pamokančias, tokias kaip:
 
1. Psycho Cybernetics (Maxwell Maltz) (perskaičiau, dabar antrą kartą perklausau audio)
2. Positive words, Poweful results (Hal Urban) (perskaityta)
3. The 1% rule (Tommy Baker) (audio)
4. Outliers (Malcolm Gladwell) (perskaičiau)
 
ir panašios. :)

Tie, kurie kaip ant konvejerio „pakuoja“ knygas, dažniausiai nieko iš jų negauna. Kadangi skaitai autopilotu, nei žodynas pasipildo, nei fantaziją ugdai, nei širdis įsitraukia į knygą (nes knygos neįsileidi į širdį).
Tad aš pasisakau už vidutinio greičio skaitymą: taip, kad vakare paskaitęs, kitos dienos rytą sėdėdamas autobuse galvotumei apie knygos veikėjus, bandytumei nuspėti pabaigą, ieškotumei autoriaus gyvenimo, paslėpto toje knygoje ir pan. :)

Geras specialistas elektrikas, dazytojas, kebulistas, variklistas ir pan. Uzdirbs daugiau darydamas tai ka moka, nei bandydamas perparduot. Viskas saugu, be rizikos.
Cia nebent pazaidimui dar ta masina parsivaryt, bet geriau ta laika investuot i tai ka moki.

Siūlau peržiūrėti, nors ne tik apie piešimą kalba:

Nusipirk ir perskaityk pradžiai 10 gerų knygų, arba investuok į keletą gerų mentorių, kad nereikėtų tokių klausimų uždavinėti anoniminiuose forumuose :) Jeigu rūpi finansinė ateitis - neturėtum klausinėti patarimų iš atsitiktinių žmonių, o dirbti ties kryptingu žinių kaupimu, mąstysenos (mindset) ugdymu, įrankių įvaldymu ir ilgalaikės strategijos nusistatymu bei vykdymu su geležine disciplina.
 
P.S. Ir jokiu būdu neklausyk ką atsitiktiniai, plačiai besišypsantys banko konsultantai bando tau parduoti. Išsiugdęs mąstyseną, išmoksi vos keliais klausimais juos nuginkluoti. Sėkmės.