Mommyme

Jau ankščiau buvau įkėlęs kelis straipsnius apie savo keliones ir žadėjau, jog straipsniu bus ir daugiau, kai tik bus laiko ir noro. Šiek tiek permaščiau puslapio konceptą ir nusprendžiau neapsiriboti tik kelionių istorijų puslapiu.
Naujas tinklapio turinys susidės iš:
- skrydžių pasiūlymų iš Lietuvos (retkarčiais ir iš kitų artimų šalių)
- naudingų patarimų keliaujant
- straipsnių apie keliones bei įspūdžius
 
Viena iš pagrindinių priežasčių kodėl tai darau, yra, jog keliauju, kai tik yra laisvo laiko, o gerų skrydžių pasiūlymų ieškau nuolatos, tad manau bent daliai iš čia esančiu, bus naudinga.
 
Laikui bėgant planuoju atnaujinti puslapio dizainą, kad pagrindiniame puslapyje matytusi kuo daugiau pasiūlymų.
Jei turite idėjų ar pageidavimų, rašykite.
P.S. mačiau, jog panaši tema egzistuoja, tačiau manau, kuo daugiau pasiūlymų ir konkurencijos, tuo didesnę naudą gauna galutinis vartotojas.
 
Pigus kelionių pasiūlymai iš Lietuvos: Ciao.lt
 
Pirmasis pasiūlymas:
€69 už skrydį į Maroką iš Vilniaus ir atgal
http://ciao.lt/e69-uz-skrydi-maroka-vilniaus-ir-atgal/
 
Gerų kelionių :)

1. dziaukis kad apsukos geros ir pardavimai visiskai virsija lukescius
2. laika kuri skiri mastydamas ir ieskodamas info kaip sukciauti ir slepti pvm - skirk skaiciavimam ko tau reikia kad tvarkingai viska padaryt.
 
Sumokesi ta 21% nuo apyvartos. Tuomet "susigrazinsi" islaidu pvm. Kazkiek liks. Jei apyvarta 100k ir tarkim tau gaunasi issimoketi minimalia alga + apie 10 - 15k dividentu gale metu - viskas pasiseke, normaliai subalansuota. Pasiskaiciuok
 
Nes parduodant 100 prekiu gali nieko ir nelikt mokant pvm, taciau pardavus 200 gali susidaryt tavo 10% proc pelno.
 
3. Jeigu jau taip bijai: pasiekes pvm apyvarta per 6 menesius - kitiem 6 menesiaim stabdyk veikla ir nieko nepardavinek. Bet 15% nuo 45k apyvartos - 6750 euru per metus pelno. Kaip papildoma veikla gal ir nieko, taciau kaip pagrindinis verslas tai nu sorry istikro. Tikrai reiktu plestis.
4. Bandymai apeiti yra mokesciu slepimas/vagimas/seseline ekonomika/baudziama/kis tau i skyle analine visokius istatymus ir draskys kol nenoresi gyventi.
5. susirask gera finansininka konsultacijom. Tiek pricing, tiek mokesciu optimizavimui, tiek luzio tasko apskaivimui ir t.t.
6. Vykdyk veikla UK, cia pvm riba 85k svaru per metus ir importo riba ta pati. :D

jei dabar kelciausi, manau, kad gyvent gerai 2-3k turetu pakakt 🙂

Esu naujas narys.Mano vardas Normantas.Dirbu elektros inžinerijos ir elektros miesto transporto ir infrastrukūros srityse,laisvalaikiu ,arba hobis ,arba gyvenimo būdas ,-aviacija,skraidau kelių tipų orlaiviais ir ultralengvaisiais skraidymo aparatais,buvęs parašiutininkas.Mėgstu dailę ir gerą muziką.

Man irgi būtų įdomu sužinoti kaip tau seksis, nepamiršk atnaujint! Turiu draugų kinų, bet jie labai įvairiai atsiliepia apie Kiniją, bet dažniausiai kaip man buvo pasakyta - Kinija tikrai ne tai, ko dauguma žmonių tikisi iš jos.
 
Žmonės ten labai robotizuoti, gyvena vien pagal sistemą, tad labai kažkokių emocingų ar turiningų pokalbių apturėt retas atvejis. Facebook'as, Instagram'as, dalis Google ir netgi Gmail'as jiems yra uždrausti (nesu tikras dėl Youtube, bet ko gero irgi), socialiniams tinklams ir el. paštui visi naudoja QQ programėlę. Apie serialus / filmus online irgi galima pamiršt, na nebent pirktis VPN, bet ir tai labai didelė dalis VPN tiekėjų nepasiekiama Kinijoje. Ir šiaip žmonių kultūra yra tokia, kad jie tau į akis tikrai niekada nepasakys, kad tu jiems nepatinki, bet jie privers tave jaustis taip, jei jiems nepatiksi. Kinai europiečiams yra žmonės iš visai kito pasaulio, daug kas eiliniam lietuviui nėra suprantama jų elgesyje, bet nieko nesakau, "paragaut" azijiečių kultūros gyvenime tikrai reikia.
 
Oro tarša sekanti labai rimta problema, apie aukštesnes mokyklas jei kada galvotum mokytis ten irgi galima tik pasvajot, nes milžiniška konkurencija ir kainuoja nežmoniškas sumas. Ir tikrai nesiskųsk, kad skambina 4 ryto, čia jiems yra visiškai normalu dėl laiko juostų skirtumo, kitu atveju jie tau turėtų skambint vidury nakties patys tad ir skambina darbo valandom. Ir šiaip dauguma kinų yra robotizuoti, jei jiem manager'is pasakė skambint jis ir paskambins ir patikėk manim, apie tai, kad Lietuvoje 4 ryto ko gero pagalvos tik paskutinėj vietoj. :) Kaip ir minėjau, turiu kinų draugų, tad jie truputį mane atvedė į realybę kaip iš tiesų jie gyvena, nes emigranto ar turisto akimis viskas atrodo visiškai kitaip.
 
Patarimas, kurį gavau iš kinės - jei valgai greito maisto restorane ar bet kuriame Kinijos mieste, visada klausk ar maistas bent kiek aštrus, jie ne visuomet žymi, o kinų ,,truputį'' aštrokas maistas yra kažkas tokio, dėl ko kitą dieną gali ir neateit į darbą. :D

Taip, truko realiai ilgiau nei metai viskas.Labai daug popierizmo. Ir kas svarbiausia, kai man reikia kokio popieriaus iš jų tai laukti reikia porą sav mažiausiai, kai jiems reikia iš manęs ko nors, tai tik 1 dieną neatrašau, jau iškart ir skambina kokią 4 ryto, paskui atsiprašinėja kad prižadino. Seniau norėdavo labiau, dabar jau kiek skaitau įvairius naujausius straipsnius, ten tų europiečių ypač didžiuosiuose miestuose pilna. Bet vis dar reikia.
29 man. 2800 jų pinigų

Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
 
Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją.
Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
 
Agentūra
 
Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus.
Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
 
Darbo pokalbiai
 
Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype.
Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados.
Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
 
Popierizmas ir biurokratija
 
Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai.
Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa.
Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
 
Atostogos ir laiko tempimas
 
Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
 
Naujienos
 
Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
 
Galvos skausmai
 
Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos.....
P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
 
Patarimai
 
Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
 
Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
 
1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas
2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku
3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
 
P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
 
P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
 
PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti

klausimas:
 
Ar tikrai reikejo kurti video apie tai kad istrynei komentarus tokius kaip "Lopai", "Duchai" ir pan?
Ta prasme kam skirtas sitas video? Zmogui kuriam parase FB komentara "TU LOPAS" ir jis nezino ka daryti, iesko info googlei ir youtube, klausia mamos, verslo partneriu, visi susieme uz galvos, darbuotuojai neranda ramybes, rengia neeilines sesijos susirinkimus ir svarsto taryboje, tada atranda sita prasme persismelkusi video ir paziurejes nusprendzia istrinti, nes iki tol jam nesusisviete ka daryti, kur detis, bet sis video kaip sviesa tunelio gale ji isgyde nuo agonijos ir depresijos? Rimtai? Tokiu zmoniu buna?
 
Sis video yra visiskai beprasmis, apie nieka, pilstantis is tuscio i kiaura labiau nei power hit radio laidu vedejai, nieko neduodantis, nesuteikiantis informacijos, nieko nepamokantis ir net nuomones normaliai neissakantis.

Ne taip yra.
 
Nei bankas, nei nuomuotojas nelaukia. Na tiksliau gali susitart su nuomuotoju gal, bet ir su banku gali susitart. Ir bankas netgi daug didesni menesiu atidjima gali padaryt.
 
Tas aregumentas "jei ismes liksi gatvej" tai lygiai tas pats ir jei nuomuotojas ismes.
 
Ir pagrindinis dalykas - jei tu moki nuomuotojui, tavo issikraustymo ar ismetimo atveju prarandi visus pinigus.
Banko paskolos atveju tu atgauni dali, o gal net ir viska ar net daugiau jei busto verte buna pakilus. Viska prarasi nebent smarkia verte nuvaziuos, labai smarkiai. Taigi nuomuotojo atveju tu visada parrandi viska, banko atveju greiciausiai nedaug prarasi.
 
Cia net nera diskusijos kas geriau ar bankui moket (ir taip kiekviena menesi issipirkinet ta busta), ar nuomuotojui (ir taip kiekviena menesi pinigus i sulini ismest).
 
Na tikeciausi, kad uzdarbyje labiau mastantys zmones nei delfi komentatoriu lygiu "bankas ismes, liksi gatvej" stiliumi...

Gali dalyvauti pirminiuose per Skype. Jeigu įmonei taip netinka, tai bus vienas ar keli iš šito sąrašo:
1. Tu jiems per silpnas
2. Jie tau per silpni
3. Naudojasi senom technologijom (čia nebus ką veikt marketingistui)
 
Ieškok, rasi, ypač kai uždirbi vos 2000€ ten. Lietuvoj toks atlyginimas tikrai nebus iš pradžių, bet toli gražu ne riba geram rinkodaros specialistui.

Sneki ligu viska ismanytum bet nesupranti ka reiskia patirtis. Patirtis reiskia sukaupti pakankamai ziniu sprendziant rimtas problemas. Kokias tu technologijas valdysi jeigu niekada nebusi ju pritaikes niekur realiam pasaulyje? Sutinku kad ismoksi teorija ir kelis ir pagrindiniu pritaikymo atvejus, galbut opensource kelis library parasysi githuba patrauklu pasidarysi ir viskas.
 
Bet nesuprasi kaip dideles imones veikia ir nesusidursi su rimtomis problemomis kokios iskyla kai deployini production software. Nemokesi dirbti pagal deadlines nes pries tai juos nusistatinejai pats. Neturesi jokiu office aplinkos skillu.
 
Del to kai jau sukaupi ziniu turi pradeti bent jau freelancinti kuo greiciau. Ir tada kai sukaupsi pakankamai patirties (isspresi pakankamai rimtu production software lygio problemu) tada jausiesi kompetetingas ir galesi sauti i mid-senior level pozicijas ir tai tik jeigu turesi kazka parodyti.
 
Ir isvis, tokiu vunderkindu kurie uzsidare kamurkeje tampa seniorais fullstackais per trumpa laika yra vienetai, ju smegenys yra wired sitam darbui, tai koks tolkas isvis juos cia kisti?
 
Pagal tave kiekvienas cia is intiko privalo viska ismokti ir tada kurti savo verslus. Mes kalbame apie vidutiny zmogely kuris pabaiges uni eina dirbti i corporate ir kopia karjeros laiptais 3-4m kol igyja kompetencija. Ne visi karjeristai, kitiems prioritetas yra seima, draugai ir gerai praleisti laika.

Patys ir turim, bet kai egzistuoja tokie nariai kaip TrueX ir niekas jų nebanina tai iš forumo ir pasidaro šiukšlynas.

Pasakyk kaip senas narys, negaila, kad forumas taip nusivažiavo ? :) Ir liko tik skelbimų lenta, be jokios naujos naudingos informacijos.

Puiku, jog šiame forume vis dar galima pamatyti tokių temų. :)

Faina paskaityti buvo super ;)

Nuoširdžiai pamąsčius - ar apskritai atsirastų žmogus, kuris nenori finansinės nepriklausomybės ir bastytis po pasaulį? Čia kiekvieno žmogaus svajonė. Ar kokiam sandėly/ofise pratūnosi nuo 7 iki 17 ar kopdamas į kalnus, skirtumas didelis ir manau tikrai pakankamai akivaizdu ko didžioji dalis norėtų.
 
Visuomet smagu skaityti, kad kažkam pavyko ir tikrai neabejoju, kad tau tai kainavo daug sunkaus darbo. Man asmeniškai būtų labai įdomu sužinoti kaip tvarkydavais su dienomis kai norėdavosi mesti viską velniop ir kas labiausiai tave motyvavo judėt į priekį.
 
Šiuo metu einu lygiai tuo pat keliu, kaip ir tu ir net su tais pačiais tikslais. Taip pat visiškai atsisakiau alkoholio, pradėjau sportuoti ir galiu patikinti, kad būtent sportas suteikia nemažai motyvacijos. Sėkmės Tau!

Šaunuolis Juozapas įkvepia istorijos

Reik tik džiaugtis, kad forumiuka radai, o tai buxus butum toliau spaudes kaip as :D
Arba egold burbulus sprogdines :D

Kodėl 2? :) Rašiau 'kelias' :) Pabėgimo kambariai, baidarės, bernvakariai, mergvakariai, vaikų gimtadieniai, elektroninė knyga, pažintys suaugusiems, SEO linku buildinimas.

Na Juozapai... 10 metų kartu su uždarbis.lt tai galėjai ir plačiau papasakoti apie tuos 10 metų! Žinau, kad turi ką papasakoti. ;) Tikėjausi kažko panašaus į DjiXas istoriją. :D
 
Bet kaip tie 10 metų greitai praėjo, džiugu, kad pavyko įgyvendinti savo svajones. :)

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

Wow.. Skaitydamas pagalvojau.. kas mano mokykloje buvo panašaus??

Labai gera tema, pagaliau kažkas apčiuopiamo šiuo klausimu. Senai apie tai galvojau, apie šį lietuvių minusą. Čia ne tiek kiek švietimas, bet ir žmonių mentalitetas kaltas. Visuomenė tokia, todėl ir mokyklos tokios, nėra noro nieko keisti, niekas niekam nėra svarbu.
 
Papasakosiu savo pavyzdį. Kadangi mokausi viename iš Didžiosios Britanijos universitetų, turėjau vieną itin šaunų dėstytoją. Įsivaizduokite, kiekvieną paskaitą, absoliučiai kiekvieną, kad ir kokia rimta ji bebūtų buvusi, visada turėdavome ''Joke of the day''. Ir tai ne bet koks anekdotas, o jo paties sugalvotas ir būtent susijęs su dėstomu dalyku. Plius dėstytojas dažnai susitinka ir nepaskaitų metų, pasisveikina, pakalba su studentais. Kitaip sakant - itin šaunus bičas.
 
O kas svarbiausia - metų jam virš 50, o energijos tiek, kad pas retą paauglį rasi.
 
Tad linkiu visiems suprasti kas per durni nusistatymai yra Lietuvoje, ir nebūkit patys tokie kaip tie niurzgos aplinkiniai. Būkit savimi, darykite tai ką norite daryti, išreikškite save.

Ir esmė ta, kad dažniausiai atsiranda mokytojų pensininkių, kurios užima jaunų, katik baigusių žmonių vietas. jei esi pensijoje, tai eik į pensiją. Gaila, kad jauni pedagogai dabar beveik visi be darbo :(

Pas mus ir taip pamokose juoko terapija... Beveik nebūna tokių pamokų, kad kas nors nesuveltų kokio juokelio. Ir kažkaip jau patys mokytojai nebepyksta.
 
O čia paskaitęs dar kartą pagalvojau, kad mokytojams turėtų būti leidžiama dirbti iki tol kol sulauks max 40 metų. Mes irgi turim jau seną istorijos mokytoja, tai tikrai jau senatvinė proto krizė. Net savo darbo normaliai atlikti nesugeba. Pvz: Ji surenka pratybas visų, ir tarkim tu 2 savaites sergi ir negalėjai atnešti jų. Grįžęs po ligos jų nebegali duoti arba tiesiog įrašo 4. Nes ale tu nusirašyti galėjai ir panašiai..