Mommyme

Sveiki, Uždarbis.lt nariai ir svečiai. Labai įdomi man šitą tema, tai noriu jūsų paklausti :)
Ar jūs noretumete, kad jūms būtų pristatoma kava ir spurgos į namus, biūrą ir t.t. 24/7? Taip pat būtų ir mūsų kavinė, kur galima būtų užsakyti per mobilųjį telefoną ir atsiimti atvažiuojant arba užsakyti vietoje. (VILNIUS)
 
Pvž: Jūs prenumeruojate mūsų kavos ir spurgų pristatymą į namus, mes jūms pristatome ryte, kai jūs pabundate nuo 5 ryto iki 11-os. Jūs sumokate viena kartą maždaug 30 - 50 € ir kiekviena dieną, rytais gaunate skania kavą su spurgomis, arba taip kaip norite, vakarais užsakote ir ryte jau gaunate.
 
Galima visų tipų kava (Cappucino, Latte, Paprasta ir t.t.), Arbata (Juoda, Žalia, Uogų ir t.t.), Gaivinami gerimai, konditerija.

Niekada nesuprasiu tu kurie geria menesiais,ir prageria visus pinigus.Juk gali gerti po truputi,pragerti kiek negaila

2010-2011 metai.
 
Pirmasis losimo etapas pasibaige. Neradau kaip grazinti pinigu, tevai suzinojo apie pirmine mano losimu stadija ir grazino pinigus kredito imonems. Beda tame, kad jie niekada negyveno prastai. O ir gyvenimo pavyzdi turejau neiprastai gera. Apemusi ramybe seke keviena mano diena. Vel dziaugiausi vakarais su savo draugais. Gyvenima vede zmogiskos ir malonios intrigos, merginos. Pasivazinejimai. Didziausia problema ir galvos skausmu vel tapo malonus mokslai universitete. Tada dar nesupratau kaip neiprastai ir labai giliai losimas pakeite mano mastysena.
 
Sako, kad pasamone turi apie 10 lygiu. Ir didzioji dalis to, ka daro zmogus yra sprendziama butent joje. Viena vakara susipykau su tevais del buitiniu dalyku, nervai buvo istampyti. Zinoma santykiai santykiai irgi pakite. Ta diena susikroviau rubu i tase ir pabegau is namu. Gi ne mazas vaikas jau, susitvarkysiu sakiau sau. Nuejau netoli, pas savo buvusia klasioke gyvenusia uz keletos gatviu. Ir buvau begalo laimyngas galedamas visa suknista savaite pas ja sedeti ir nieko neveikti. Nerealus kaifas, is kito zmogaus gauti 100 litu. Niekas neknisa proto. Idomu... Tikriausiai galvojate, ar as tikrai tuo didziuojosi. Ne. Tai yra mano ironija, kuria laikui begant suprasite.
 
Ta nenuobodi kelione per kelias gatves, pakeite mane dar labiau. Ta savaite as su savo drauge nusprendziau- vaziuosime i Anglija. Mokslu man nebereikia. Turime pazystamu, sueis. Jos seimos situacija buvo gana klampi, jai be galo reikejo pinigu. O as begalo norejau pabegti is to kas man atrode kaleimu. Po savaites as susitaikiau su savo seima. Nors galbut jeigu pasakius tiksliau, jie suprato ir susitaike su tuo, koks ###### as gimiau. Ir tiesiog atleido man eilinius issisokimus. Bet gryzdamas i namus jau tvirtai zinojau tiksla- as isvaziuoju. Imu akademines ir uzsidirbsiu tu nelemtu pinigu.Piktumai buvo dideli. Tikriausiai isivaizduojate standartine tokia situacija ir reakcijas. Ju neaprasinesiu. Bet po ilgu pokalbiu ir igimto talento itikineti zmones savo idejom ir teisumu jie man leido tai daryti. Taip pat pasiekiau ir tiksla gauti parama kelionej ir gyvenimo pradziai. Tai buvo gera zinia ir mano draugei, nes pinigu ji neturejo. Viskas kabejo ant mano peciu. Ir stai 3000 svaru ikapsejo i mano kisene.
 
Noreciau itraukti truputi daugiau intrigos, i save ziuriu kaip i personaza ir bandau kuo labiau atsiriboti nuo gedos ir kitu slegianciu jausmu. Todel sios dalies pratesima paliksime iki rytojaus. Iki jo, tiesiog palieku klausima. Kas su tais pinigais buvo padaryta? Ar buvo isvaziuota i kelione? Zinoma siu klausimu taip akivaizdziai neklausciau jeigu atsakymai butu paprasti. Iki ryt.

Tai rašė tuo metu nerūkė, o vėliau pradėjo. Šiek tiek tarp eilučių skaityt reikia mokėt.

Įdomi istorija. Laukiam tęsinio.
 
„lietuvis“ rašosi iš mažosios. :)

As pats gyvenime neloses,nebetines,kazino nebuves,bet nelabai ir traukia.O kai paskaitai tokias istorijas,pagalvoju kad gal ir gerai,o jei uzsikabinciau pabandes.

Lauksiu tesinio, taipogi galesiu pasidalinti savo pralosto gyvenimo istorija...

Laba diena,
 
Siandiena rasysiu apie save. Ir savo 7 metu gilia patirti, kainavusia be galo daug pinigu. Visu pirma yra labai sunku susikaupti ir geda rasyti ta, kas is tikro ivyko per siuos metus. Be galo noretusi islaikyti anonimiskuma. Bet jau nebezinau ka daryti savo gyvenime ir kaip ji keisti. Nekalbant apie, tai kad sis gyvenimo etapas sugadino mano pasiekimus, atitolino nuo bendraamziu pasiekimu ir tikriausiai nepataisomai pakeite charakterio savybes. Pradesime nuo pirmuju akimirku.
 
Pats pirmasis mano "susitikimas" su sia be galo didziule pinigu traukimo masina ivyko dar 2008-2009 metais. Tada buvau linksmas studentas, istojas i savo svajoniu specialybe. Gaudavau kisenpinigius is tevu, dirbau vasaros darbuose. Ir atsiminus tas akimirkas, buvau laimyngas. Pinigu uztekdavo savo maziems poreikiams patenkinti. Uztekdavo, net ir 10 litu i diena. Vizdelto gyvenau ne savarankiskai, o studentu pagrindines islaidos buvo pica ir alus. Neturejau jokiu potraukiu, realiai net nerukiau. Pirma pusmeti universitete uzbaigiau vidutiniskai, nevaidinsiu, kad buvau mokslininkas. Bet ir skolu neturejau. Ir kazkaip visai nelauktai i mano akirati pasibelde zodis forex. Be galo patraukdamas mane savo galimybemis programuoti automatini valdyma savije. As juo pradejau dometis, ir palaipsniui deti i ji pinigus. Is idomumo iki bandymo uzdirbti "milijonus" perejimas ilgai netruko. Jeigu neklystu panasiu laiku pradejo populereti greitieji kreditai, ir atsimenu kaip viena diena rukydamas laiptineje jau kalbejausi su vienos imones greituju kreditu vadybininke apie menkus pora tukstanciu litu. O kaip as dziaugiausi juos gaves. Nubegau pas savo "kolega", abu atsisedome ir ideja ta nemenka suma pinigu bandeme kazka krapstyti. Kelis kartus ir iskrapsteme. Tuo metu mano galvoje sklande tik kelios mintys, kaip as pirksiu nauja kompiuteri ir masina. Kaip smagiai leisiu vasara. Zinoma, kaip padesiu beglobiam gyvunam. Ir niekada neeisiu i televizijos laidas, kai tapsiu zinomas. Tikriausiai zinomas jausmas tiems, kurie turi tu paciu bedu?
 
Sapnas ilgai netruko. Bet jauna ir iki siol buka galva, svajones nese toliau. Pirmas saltas dusas, o gal labiau krapnojantis lietutis buvo praradus tuos kelis tukstancius litu. Nors tai ir buvo numatyta, jeigu taip nutiks as turejau begalini tevu pasitikejima ir bet kada tuos pinigus galejau grazinti. Vizdelto ejau toliau. Trumpos paieskos ir man atsidare visas greituju kreditu darzas. Vienas, kitas... Suzinojimas, kad i credit info informacija patenka tik sekancia diena, leido man prisiskolinti tukstanciais euru. Veikiau greitai ir "protingai". Dali pinigu pervedziau i forex ir "vartojau" toliau. Savaite sedejau laimingas. Poto litau su keliais simtais litu. Ir atejo laikotarpis kitam mano gyvenimo etapui. Pirma karta nuejau i kazino.
 
Laba diena, prasome dokumenta. O jus naujas narys, imkite bonusus. Imkite ta, imkite ana. Gal norite nemokamai isgerti. O kokia grazi rulete... Visa tai buvo tikra "spa" terapija po to nelemto uzsiemimo sedint namie. Patogios sofkutes ir po pirmos dienos pakelta suma keliais tukstanciais litu, padare taip, kad cia grysciau dar ne vienus savo gyvenimo metus. Deja visi tie metai toli grazu nebeatrode taip, kaip pirmoji diena. Dar ir siuo metu pamenu ta jausma- kaledos. Eilinis svaigimas, kad siandiena tu islosi ir dar spesi artimiem zmonem nuvaziuoti nupirkti dovanu. Puse dienos praleista kazino. Surukytas pakelis cigareciu. Prarasti dar 700 litu. Bet si suma jau nebestebina. Krupje? Oi tiem graziem zmonem tikrai neparodysi, kad tavo gyvenimas sumautas. Sypsaisi pats, numoji ranka ir palinki geru svenciu. Iseini, taip lyg ta suma tau nieko nebutu reiskusi. Nes gi vistiek reikes gryzti... O tada isejas pamatai sniega, mieste zmones susikabine. Sedi kavinese, keiciasi dovanomis. Apsvaigsta galva... Bet tau dar reikia pereiti kelis kilometrus namo. Nes tas jau nebeturi pinigu ir autobusui.
 
Didelis luzis ivyko, kai pradejau vogti. O pirmieji zmones pasitaike tevai. Kai skolos pradejo smaugti, kazdiena keliesi rytais i begi i pasto dezute tikrinti ar neatejo dar vienas laiskas. Nes niekas is artimuju vis dar nezino, kas pas tave gyvenime darosi. Apsilanko nelabai malonus jausmas. Kuris nuo to laika man nei karto nepraejo ir siandiena as del jo sedziu cia. Taigi atsibundu viena is daugelio sumautu rytu. Ir galvoju, negi viskas? Ka dabar daryti ir kaip suktis. Ir tik pam! Ant palanges pinigine. Pinigineje banko prisijungimo kodas. Slaptazodis... viskas. Sedziu ir imu kreditus tevu vardu. Pasiemiau. Ir po keliu menesiu eiti tikrinti pasto dezutes reikejo dar anksciau.
 
Iki mokslo metu pabaigos tevai nupirko man masina. Ta vasara vazinejau ir man tai visai neberupejo. Per pirmus metus skolos mane spaude tukstanciais. Vienas grazinus, kitu grazinti nebeistengiau. Ir tai tik pirmieji mano metai.
 
Noriu suzinoti, ar skaitentiem tai yra idomu. Reiksminga ar naudinga. O galbut sulauksiu daug kritikos ar trolinimo. Todel kolkas uzbaigiu ties sia dalimi. O ju dar like nemazai. Si izanga pades man nuspresti, ar testi toliau. Aciu skaiciusiem.

aš manau, kad daug parašei kas guli ant širdies ir nervų. Gerai ;) Pats supranti, kas vyksta ir manau logiškai gali įsivertinti. Jei kažkas trolins - neimk į galvą. Čia - internetas. Visi yra drąsūs laido riteriai :)
 
Manau svarbiausia yra įsivardinti tau dabar ko tu tiksliai nori, kad gyventi būtų lengviau. Gal gražinti skolas? Susitaikyti su tėvais? Dalintis reikia, nes vienam yra sunkiau. Uždarbyje tai ne pirma istorija apie šias bėdas. Gali paieškoti.
 
Palaikau (su kritiškumo poskoniu) ir rekomenduoju susirasti darbą, kuris stabiliai neš pajamas (be kurso ar kazino svyravimų) ir po truputį gražinti skolas. Po 50-100eur į mėnesį jei po daugiau neišeina. Svarbu - neklimpti giliau. :) O su kiekvienu gražintu 50eur ateinanti diena bus lengvesnė.

Nauji kelionių aprašymai:
 
Naujoji Zelandija: žalia pasaulio provincija
 
Meksika - piramidės, bažnyčios ir mirtis

Iskelk sau klausyma ka mielai dirbtum be jokio atlygio . Jai atsakymo nezinai tada siulau isbandyti kuo daugiau sriciu ir ziurek kur tau labiau patinka ten ir eik :) Sekmes.

Būtent tai.
 

Aš, pavyzdžiui, prieš penkis metus galvojau ką veikt. Sugalvojau: davai imsiu ir susikursiu blogą. Netyčia šovė į galvą pavadinimas "Debesyla" Tai kažkaip susiję su debesimis, o tai - su lengvumu. Hm! Parašiau straipsnį apie lengvumą. Po trijų metų ir N+ straipsnių supratau, kad man patinka rašyti ir mokyti. Po dar dviejų metų, dabar, iš mokymų ir rašymo ir gyvenu. Ir tai dievinu. :)
Iš esmės čia jokio triuko nebuvo. Tik atsitiktinumas.
 
Ir kas įdomiausia: aš nesu toks vienas.
Pavyzdžiui mano mama taip pradėjo kurti rankų darbo lėles, tėtis užsiimti marmuro apdaila ir židinių statyba, o močiutė - draudimo veikla. Ne iš didelio galvojimo "ką galėčiau daryt, et, et, reikia sąrašo...", o iš bandymo, darymo - ir ei! Žiū! Netikėtai užkliuvai už kažko, kas veža. :)
 
18-kos metų, beje, aš išvis sedėdavau ir visą dieną video žaidimus žaisdavau... :D

Viskas su laiku. Darai vieną darbą, pamatai, kad traukia kažkas kito. Pabandai, užsikabini, tobulėji. Nepajunti, kaip prabėga keli metai. Man 30, bet dar tiksliai nežinau, ar tai ką darau yra mano pašaukimas. Tiesiog stengiuos daryti tai ką sugebu geriausiai ir pastoviai tobulėti.

Tiesiog bandai save visur, kur savęs net negalėtum įsivaizduoti, iš asmeninės patirties galiu pasakyt, kad tai veikia. Dar prieš gerus metus net nebūčiau drįsęs įsivaizduoti save šokantį, na o dabar su malonumu einu į šokių pamokas, aišku tai nėra visiškas savęs atradimas, bet po truputi, po truputi gal ir atrasiu, kas ten žino, tad siūlau Tau tą patį metodą.

Vat būtent dėl tokių visokių klausimų ir sukūriau šią temą.
Dėl gyvenamosios vietos tai patarčiau rinktis bendrabutį. Aš taip pat maniau, kad bus sunku gyventi bendrabutyje, bet pasirodo visai ne! Susipažįstama su daug įvairių žmonių, kurie vėliau tampa draugais. Visų pirma jei turi draugų/pažįstamų kurie taip pat žada gyventi bendrabutyje gali keltis gyventi kartu ir taip išvengsi pakliūti pas gerenčius ir pns. žmones, aš pati apsigyvenau su jau pažįstama panele. Yra galimybė gauti dvivietį kambarį. Aišku gali atsitikti taip, kad tarkim tavo kaimynai bus tusavojantys visada ir ramybės neturėsi, bet tokiu atvėju gali persikelti gyventi į kitą bendrabutį. Dar vienas pliusas gyvenant bendrabutyje yra tai jog univeras matosi pro langą tai nereikia niekur važiuoti(jei studijuosi aplinkos inžinerija tai galiu garantuoti :D ) atsikeli 10 min ir tu jau paskaitoj. Ir bet kokiu atvėju butą išsinuomoti spėsi visada(+ dar žiemą nuomos kainos mažesnės būna nei rudenį). Taigi patarčiau rinktis bendrabutį, bent pradžiai.
Dėl merginų, tai taip jų čia mažiau nei kitur, bet tikrai yra, bent saulėtekyje jų netrūksta. Kompanijose dažniausia būna merginų(čia kiek aš susidūriau). Kaip pavyzdį galiu duoti savo aukšto pusę tai pas mus yra 10 panelių(iš maždaug 25 gyventojų) vienur būna daugiau, kitur mažiau, bet šiaip jei žmonės bendraujantys ir įdomūs kompanijoje merginų jiems tikrai netrūksta. :)
Aš pati gyvenu bendrabutyje ir pilnai galiu pasimokyt, o kai norisi ir atsipalaiduoti. Šiaip jei mėgsti bendrauti ir nori susirasti naujų pažinčių tai yra didžiausia priežastis dėl ko verta gyventi bendrabutyje, nes gyvendami bute dažniausia apsiriboja universitetas-namai-universitetas. :)
Einant gyventi į bendrabutį nereiktu tikėtis, kad tai bus 5* viešbutis ir kad viskas bus idealu, visko bus, bet šiaip gyvenimas čia turi daugiau pliusų, nei minusų.
Na tikiuosi neperdaug skaityt, išsiplėčiau truputį :D

Sveiki,
Esu VGTU fakultetinės studentų atstovybės narė. Prieš stodama turėjau nemažai klausimų pati, nes tai kas rašoma universitetų puslapiuose dažnai tik atrodo labai gražiai.
Taigi gal kas domitės ir turit klausimų susijusių su studijomis, bendrabučiais? Galiu padėti/pakonsultuoti jums rūpimais klausimais iš studento pusės.

kadangi pats turiu sodybą, tai iš esmės kaimo turizmas per daug netraukia :) na aš turbūt ir nesu tikslinė auditorija. asmeniškai aš niekada nevažiuočiau į sodybą kur nėra normalių patogumų, t.y. nėra normalaus tualeto, dušo. jau ko ko, bet lauko šikinykų pakęsti negaliu. tad sakyčiau mane trauktu šiokia tokia prabanga :) klausimas į ką orientuojamasi...į didesnes kompanijas ar į poreles, norinčias romantiškai pabūti. jeigu poreles - nu tai ten individuali pirtelė, džiakuzi ant terasos, privatumas, romantiška aplinka. jeigu į didesnes kompanijas - pramogos kažkokios (tos pačios baidarės, tinklinis, krepšinis, pirtis, kubilas ir panašiai).
 
bet sakau, asmeniškai man pirmoje vietoje yra kokybė viso ko. nekenčiu kai prašomi nemaži pinigai, o atgal gauni smirdantį tualetą su dušu, sulūžusią sukrypusią sofą-lovą ir pan.
 
nu gal aš ir per daug išpindėjęs... :)

Na biudžetą papasakosim kai kelionė eis į pabaigą. Pasiruošiant brangiausiai kainavo skiepai. Sumokėjom po kokius du šimtus eurų. Taip pat svarbu gera avalynė. Abu turime vienodus Zamberlan batus. Kuprinės Husky, Husky palapinė. Visa kita kuo pigiau. Keliaujant be abejonės daugiausiai kainuos vizos. Dėl išlaidų maistui perdaug nesijaudinam, nes kaip patirtis rodo, mokam iš euro priskaldyti vežimą. Neretai pavaišina žmonės. Pas vieną Vengrą gyvenome net kelias dienas: maitino, nuvežė į begalę lankytinų vietų, tokių kaip nacionalinis gamtos draustinis, muziejai, parkai, architektūros paminklai, aprodė Rumunijos miestą Oradea. Šią akimirką sėdime kavinėje Rumunijoje Miercurea Ciuc mieste ir laukiame to vengro draugo, kuris ketina mus priimti paviešėti. Transportui neišlaidžiame nieko, nakvynėms minimaliai (kai nakvojame pigiausiuose hosteliuose, bet dažniausiai palapinėje). Nemažai kainuops vizos. Žodžiu kiek išleisime net neisivaizduojame. Galime tik spėti. Lėktuvais kolkas neskridome. Veikiausiai skrisime kažkur iš Irano, nes norime išvengti Turkmėnijos, kadangi jos viza brangi.
Planuoti iš anksto labai brangu. Bent jau mums pasiteisina veikti ekspromtu. Niekada negali žinoti kada sutiksi žmogų, kuris pasiūlys pas jį pernakvoti, kažkur su juo apsilankyti. Pavyzdžiui lankytis Transilvanijos regione Rumunijoje visai neplanavome, bet dabar esame Transilvanijoje. Rumunijoje gražu, yra labai daug ką pamatyti ir kolkas vien puikūs įspūdžiai. :)

Sveiki :)




Esu Tautvydas Šlevas. Kartu su drauge Kamile Jokšaite nusistatėme tikslą mažiausiai metus autostpu ir kitais būdais keliauti po pasaulį :) Jau spėjome patirti neužmirštamų nuotykių. Šiuo metu keliaujame po Europą. Jau sukorėme nemažai kilometrų, sutikome daug naujų draugų. Kai nakvojome Zakopanėje kalnų apsupty atėjo ūkininkas su penkiais šunimis aiškintis kas tie įsibrovėliai pasistatę palapinę jo žemėje, bet galiausiai leido pasilikti, kitą dieną pakvietė į svečius, vaišino naminiais valgiais. Slovakijoje nakvojome ant upės kranto trys šimtai metrų nuo Lenkijos-Slovakijos sienos. Kai buvom Košice - turėjom reikalų su policija. Vengrijoje susipažinom su pačiais nuostabiausiais žmonėmis. Žmogus sustojo mūsų pavežti, o už pusvalandžio jau sėdėjome su jo šeima už stalo. Tris dienas gyvenome pas jį. Buvom maitinami tradiciniais vengriskais valgiais, aplankėm dešimtis architektūros paminklų. Aplankėm nacionalinį parką ir sielojomės kai atėjo laikas atsisveikinti... Šiuo metu esame Rumunijoj. Keliausim po nuostabųjį Transilvanijos regioną. :) Po Europos keliausime į Aziją (labai laukiam kada atvyksime į Iraną), Australiją...


Mums reikalingas Jūsų palaikymas.




Mano žavioji mergina kurs trumpametražius filmukus, o aš rašysiu straipsnius.


Mūsų dienoraštis (InvisusMundi.lt)
Kelionė aplink pasaulį

Facebook puslapis su daugybe nuotraukų
https://www.facebook.com/invisusmundi



Palaikykite Kamilę sekdami jos youtube puslapį. Mums reikia surinkti mažiausiai 100 subscribe, kad taptume "tikru" Youtube kanalu.
Youtube kanalas -->

Naujausias įrašas iš nuotykių Zakopanėje


Krokuva




Sekite mūsų asmeninius Facebooko puslapius :)


https://www.facebook...autvydas.slevas

https://www.facebook.com/kjoksaite



Mūsų Instagram


https://www.instagra...amile_joksaite/

https://www.instagram.com/tslevas/



Twitter


https://twitter.com/kami_jok

https://twitter.com/tslevas



http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/1-4.jpg



http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/2-3.jpg




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/5.jpg


http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/16.jpg


http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/6.jpg


http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/15.jpg

Straipsnis veikia kaip priminimas, kad negalima atidaryti kavinės ir visiškai nieko neveikiant laukti kol užeis klientai ir pasipils pinigėliai. Labai teisingai pastebėta ir aš tai matau visur- visi subanalėjo, niekas nesistengia, taiko tas pačias schemas ir tiesiog ieškant "geriausio" varianto norint kažką nupirkti atidarant puslapį po puslapio nieko išskyrus kainą palyginti kaip ir negali (aišku jeigu tau svarbi tik kaina ir niekas daugiau tai jau visai kita kalba). Čia teisingai pastebėta - išsiskirk, pasiūlyk ko nesiūlo kiti. Deja, žmonės nėra visi gabūs ar mėgstantis padirbti daugiau. Todėl dauguma nemato prasmės ar tiesiog nesugeba sugalvoti naujų idėjų kaip tapti originalesniam. Aišku už "ypatingumą" tektu sumokėti daugiau - tarkim pateiktas pavyzdys siūlo tarkim taikyti kur tai aktualu - nemokamas papildomas konsultacijas kas reikalaus daugiau laiko iš tinklapio savininko/darbuotojo šiam procesui. Kita vertus čia argumentuotai dėstoma, kad jeigu viską teisingai daryti - investuotas laikas pritrauks daugiau klientų, kas garantuos pelno augimą. Puikus trumpas straipsnis-priminimas, kuris verčia susimastyti, apgalvoti kaip dar galima ką nors gerinti savo versle siekiant išsiskirti. O kas verčia susimastyti tas motyvuoja. Tai pliusas už straipsnį man patiko, trumpai ir aiškiai :)

Užskaitau tekstą, stipru, bet tinka tik vienišiams kurie gali sau leisti daryti ką nori ir gyventi dėl savęs taip "kontroliuodami laiką". Aš auginu du vaikus trečią pasiėmėme globoti, ir esu ne kartą galvojęs apie tiksinčias sekundes ir laiko kontrolę ir ką aš veikiu šiame gyvenime, bei ką norėčiau daryti pamąstymai atsirado perkopus 3 dešimtį, kai prieš vieną gimtadienį pat susimasčiau, o kiek man sueis metų :). Pasiėmiau popieriaus lapą ir pradėjau rašyti savo norus tikslus esamą padėtį, tada susirašiau kas man nepatinka, bet viso šito pabaigoje aš priėjau išvados, kad man patinka, kaip yra dabar ir man patinka senti, patinka važiuoti į darbą, patinka, kad žmona sensta kartu su manimi, patinka, kad aplinkui laksto būrys vaikų, aš neskaičiuoju laiko, nesvarstau ar jį tinkamai išnaudoju aš džiaugiuosi tai ką turiu. Nes galvodamas apie laiką ir kaip tu jį išnaudoji, pradedi tapti egoistu pradedi norėti gyventi sau dėl savęs.

perskaičiau pavadinimą, atsirado noras skaityti turinį. Perskaičiau. Emocijų kažkaip nėra. Parašyta visiems žinoma tiesa, bet neįkvepia kažkaip. Problema yra, kad visi apie tokius dalykus susimasto anksčiau ar vėliau, bet nieko nedaro, nesistengia, nesuranda jėgų keistis ar vystytis. Pats toks esu, žinau ko reikia, žinau kaip, bet rutina mane skandina ir nieko negaliu padaryti. Tiesiog susimastai apie visą situaciją, supranti, kad reik kažką keisti, bet nieko nedarai, nėra jėgų, aplinka smerkia, supranti koks esi vienišas kartu su savo idėjomis ir norisi tiesiog vėl skęsti rutinoje.

Apytikriai prieš 2-3 metus pradėjau tai nesąmoningai suvokti. Šiandien jau galiu mintims suteikti žodžius. Dvi esminės prielaidos gyvenimui, priminimo raštelis. Sau, kitiems. Kuo dažniau žmogus tai prisimins, tuo naudingiau jam pačiam.
 
1. Tu miršti.
2. Tu esi kvailys.
 
Vienas. Pažiūrėk į laikrodį. Sekundės tiksi. Tavo sekundės. Nebe pakartojamos. Kiekvieną sekundę tu ir gyveni ir miršti tuo pačiu metu. Teko iš vieno brangaus žmogaus girdėti mintį, kad mirtis ir gyvenimas eina laike kartu. Žmogus neša mirtį visą savo gyvenimą, o šiam pavargus jie pasikeičia. Tai suvokus atsiranda dieviška pagarba laikui. Pirma savo. Tada kitų. Ši prielaida uždeda nano filtrą ant visų gyvenimo pasirinkimų. O iš čia keliai tik du. Arba tu nori išnaudoti savo laiką čia kuo efektyviau, arba tau tiesiog nesvarbu. Sportas ar serialas? Kavinė ar maisto gamyba? Taip ar ne? Dabar ar vėliau? Gal niekad? Ir t.t. Kai įsisąmonini savo egzistenciją laike pradedi gebėti jį stabdyti. Subjektyviai – žinoma. Sustabdytą laiką praeityje geriausia rasti prisiminimuose. Tai, ko nesinori, bet ir neįmanoma ištrinti. Vaizdų, jausmų, garsų, kvapų ir fiziologinių pojūčių visuma užstrigusi atmintyje. O čia į pagalbą Jordan Belfort: “No matter what happened to you in your past, you are not your past, you are the resources and the capabilities you glean from it. And that is the basis for all change.” Taigi turint gebėjimų atpažinti kur laikas sustoja, galima jį stabdyti ir ateityje. Užuomina – ekstraordinarinis reiškinys, patyrimas, vieta, vaizdas, mintis, jausmas ar jų samplaika.
 
Du. Niekada nežinosi visko. Tačiau gali žinoti tikrai daug vienoje ar keliose sferose. Savo darbo vaisiais tapti asu, specu, profesionalu, mokytoju, guru, lyderiu. Čia laukia arogancijos spąstai. „Žiūrėk kaip reikia; tu nieko nemoki“ – dažniau tai sklinda ne taip akivaizdžiai, o apgaudinėjant save ir bandant išlaikyti savo „gero vyruko“ paveikslą. Jei žodžius gebame kontroliuoti, tai kūno kalboje, laikysenoje arba tone šį signalą paslėpti daug sunkiau. Mažas kojos kryptelėjimas šiame kelyje ir supranti, kad atvykai į visai kitą stotelę, nei norėjai. Esi kietas, bet be integralumo. Kažkur pakeliui pametei savo standartines vertybes. Tuomet reikia padaryti reset‘ą – nunulinti save. Tu esi kvailys – nesvarbu ką jau žinai. Imkis naujos veiklos, interesų lauko. Neleisk sau snausti ant laurų, mokykis ir augink savo moralinį kapitalą. Kad ir kokiu keliu beeitum, visada rasi prastesnių, mažiau pažengusių, skurdesnių, kvailesnių ir kitaip silpnesnių žmonių. Lygiai taip pat gali apstulbęs žiūrėti į savo dievaičius. Aktorius, menininkus, rašytojus, verslo atstovus ir nesuvokti kaip jie daro ar padarė tai, kas pakeitė pasaulį. Priklausomai kur save pastatysi į šią eilę ir žiūrėdamas į kaimyną greta tu gali arba sunaikinti save ardydamas savo paskutinius pasitikėjimo savimi likučius arba priešingai – stovėdamas baloje įsivaizduoti, kad esi jūrų kapitonas. Atskaitos taškas turi būti tik tu pats sau. Praeityje. Kartais sustok ir pažiūrėk atgal. Ar pasikeitė tavo požiūris į tam tikrus dalykus? Pokytis, šiuo atveju ne vizualus – geriausias įrodymas, kad nestovi vietoje. Rodos šioje vietoje man pritaria ir F. Dostojevskis: “The cleverest of all, in my opinion, is the man who calls himself a fool at least once a month.”
 
Sėkmės.

nereik tu agenturu niekam, jos tik is oro uz nieka pinigus lupa. susirask miesto i kuri vaziuoji facebook grupe, paskaityk skelbimus del nuomos, susiskambink su seimininku, arba issinuomok koki viesbutuka pigiausia porai trejetui dienu kol susirasi kokia skyle i vsio, turi kur miegot, pasiguglini zemelapyje vietiniu agenturu adresus, nueini sakai ''i need job'', kita diena jau varai i darba. lietuviska agentura nuples kokius du tris simtus eu, paguglins telefona is feisbuko kokio ''landlordo'', irasys jo tel tau i a lia sutarti (tipo jis kaip atsakingas asmuo) ir viskas. pradesi su juo sneket apie darba, sakys ka cia spanksti, kambari nori, nenori, pisk ######. gerai jei ant kokio geresnio zmogelio uzsirausi, nuves tave i agentura parodys kur randas. arba dar gali but variantas turi jie pazystamu vietiniu kokiu, pavedzios jus visur uz rankos, nuves prie to landlordo supazindins, nuves i agentura uzregistruos, bet kad lietuviskos agenturos turetu tiesiogines sutartis su fabrikais, su fermeriais tai man kaskaip nelabai tikisi. kam tiem fabrikam su kaskokia saraskino kontora prasidet uz dvieju tukstanciu km, kai vietiniu yra daugiau negu reik, emigrantu ir cia pat yra pakankamai privaziave jau, kam tas gimarojus jiem

negyvenu Japonijoj, negaliu pasakyt ;)