Tw1stex

Jau vienam žmogui siūliau Pabandyk įstoti į:
 
https://www.nfq.lt/apie-akademija/
https://www.devbridge.com/sourcery/academy/
 
 
Tik įstoti sunkoka, nes dažnai bando kokie ~200 įstoti, bet papuola 15-20

Neivertini to, kad IT dalyku pletra pasaulyje dar toli grazu iki uzpildymo, vis daugiau visko keliasi i technologijas/It ir net krize nesustabdytu augimo (darbo vietu poreikio).
 
Skirtingai nuo teisininku ar statybininku.

Labai idomi tema. Turiu drauga kuris baige Vilniuje kodavimo kursus (dotavo darbo birza), testus viska islaike, kursai seip sake ###### visiskas, labiau ismoko viska per youtuba, bet pabaiges kursus virs metu laiko neranda darbo. Dirba su svetainemis ju kodavimas. Kiekviena diena stengiasi, diena pas ji nuo 8 - 17 val. mokosi sau, eina i darbo pokalbius, bet niekas jo naujoko priimt nenori. As sakau gal tu jau pradek dometis kokiu NT brokerio specialybe

mano nuomone tie kodavimo kursai totalus pinigų išmetimas, ieško lengvatikių ir tiek :lol: vieninteliai kurie išlošia tai tiek kurie organziuoja tuos kursus

Man rodos tau nicka laikas pasikeisti i Dumb14 nes tokiame proto lygyje esi siuo metu. Tavo nuomone neparemta nei patirtimi, nei faktais, isviso atrodai kaip kazkoks vaikas bandantis isikisti i saugusiuju pokalbi.
 
 
Tai 99.99% problema jame paciame kad jis virs metu laiko darbo nesusiranda. Reikia tada analizuoti kiekviena interviu ir daryti kazkokias isvadas. Mokejimas bendrauti, manieru turejimas yra lygiai taip pat svarbus kaip ir darbo skillai. Pvz. gal netaip apsirenges, gal kazkas blogai su kalbos maniera(neiskalbus, nezino ka pasakyti ir t.t.), gal jis i interviu ateina visas pasmirdes cigaretemis ir blogu burnos kvapu nuzudanciu visus esancius kamabryje, cia n dalyku gali buti. Ar tas tavo draugas isvis turi seima, kazkokia mergina, ar jis moka bendrauti ir per interviu atrodo kaip normalus zmogus kuris integravosi i visuomene? Ar neturi jis kokiu zalingu iprociu? Turi viska analizuoti ir daryti isvadas. Jau vien tas kad jam teko praeiti darbo birzos kursus kad igyti patirties neskamba labai gerai. Interviu metu zmones tave vertina galvodami ar padirbs su tavim bent 1-2 metus. Del sitos priezasties kartais net idarbina igudziu neturincius zmones kadangi ju charakteris tinka darbo kulturai, tuo tarpu visus keistuolius atmeta nesvarbu kad ir kiek jie ismano.
 
Kitas dalykas tai mazai kam idomus busi jeigu kazkokius kursus darbo birzoje pabaigei (nes visi isivaizduoja kad ten ###### jie). Mazai kam idomu kad sedi kasdiena ir zubrini ten kokius pagrindus (algoritmai, mokyklinio lygio problemos). Patarciau geriau koki projekta igyvendinti kad ir mazesniu mastu, bet uztat nuejes i interviu gali sneketi apie projektus ir kokias technologijas ten panaudojai. Nereikia bijoti nemokamo darbo - laisvai gali pasisiulyti sukurti koki puslapi kokiainors ne pelno siekianciai organizacijai ir turesi ka i cv isirasyti.
 
 
 
Tie ###### kursai naudingi tam tikrose situacijose. Pvz. elektros inzinierius su 10m patirtimi kuris nori pereiti i programavima ir jam atrodo kad viskas ten sudetinga. Uzsikabina uz tu darbo birzos kursu, pamato kad ten easy, viska praeina ir igauna motyvacijos toliau tobuleti. Labai geras pirmas zingsnis pradedantiesiems uzsikabinti. Aisku galva turedamas ant peciu tu gali uzsikabinti ir pagrindus ismokti per ta youtuba, bet ten tiesiog kaip papuga atkartosi kas daroma ir negalesi papildomu klausimu klausineti. Tuo tarpu pradedanciajam labai svarbu yra tureti bent kazkiek patyrusi zmogu salia kuris atsakys i paprastus klausimus. Plius jeigu snekam apie darbo birzos kursus, tai islos visi kadangi jie dazniausiai nemokami.

Kiek tu kursu programos esi mates, kad jau gali susidaryti nuomone?
 
Speju, kad 0.

not bad :huh: kokio pobudzio startupas? ką būtent ir su kuo tu programini?

Esu antrame kurse, dirbu nuotoliniu būdu viename iš Lietuvos startup'ų, profesionalios patirties grubiai 5 mėnesiai, gaunu 1350 eurų į rankas.

Na keli pažšįtami baigė tokius kursus, bet dėja programuotajais nepatapo, aišku čia nuo pačio žmogaus priklauso ir tai gali būti kelio pradžia į programuotojo karjerą, tiesiog man atrodo neverta tokių pinigų, nes tikrai tik baigės tokius kursus jokio programuotojo darbo tu negausi. Pasidomėk ką ten dirbą tie žmones kurie baigė, nebent įmonės priglaudžia juos ir investuoja į juos. Aš irgi tada automechanikas galiu sakyti esu, nes žinau kaip veržliaraktis atrodo, moku varžtą atsukti ir užveršti. Sugebčiau ir variklį išimti jeigu reiktų, tik būtų daugiau nuostolių nei pelno. Tai abejoju ar kuris nors autoserviso darbdavys ryžtusi mane samdyti.

Turejau omenyje pasaulio mastu, o ne lietuvos. Pries 15 ta pati apie statybininkus butum sakes.

Kiek tau metu yra kad sneki tokias nesamones?
 
Jei programuotoju pasiula virsytu rinkos paklausa, tai iskart atsirastu naujos uzsienio imones kurios atidarytu papildomus startupus ir visa sita pertekliu susisluotu sau.

Galimas variantas. Ypac jeigu bus kokia ekonomine krize, sustos IT rinkos augimas ir programavimas taps kaip dabar teise :/

Aš manau, kad programuotojai ir apskritai visi, tiek visokie grafinio dizaino vis mažiau uždirba, nes kiekvienais metais iškepa bent po penkiasdešimt naujų konkurentų ir čia realu. Ir taip per 10 metų iškeps po 500 naujų konkurentų

mažiau delfiu ir 15min straipsnių skaityk :lol: visuomenė totaliai suklaidinta yra, nes mano kad informatikai aukso kalnus verčia, dėja taip tikrai nėra, jau betn dabartinėjė Lietuvos rinkoje. Programuotojai uždirba tikrai daugiau, nei Lietuvos vidurkis, bet jau kaip ten žiniasklaidoje rašo tai yra grynas blefas, arba žunralistai rašo bile rašyti arba kažkokie tai užsakyti straipsniai - nežinau. O kad galvoja baigs informatiką arba kodinimo kursus pereis ir gerus pinigus uždirbs, tai nuvilsiu, dirbsit pradžioje už 600-800 eur dabartiniu metu B-) aišku sekmės istorijų būna, kaip ir kiekvenoje profesijoje, bet tendecija išlieka tokia

150eur

Tikrai nemanau, teise labai lokalus dalykas yra, o tarkim jeigu Lietuvoje būtų krize kitos rinkos priglaustu programuotojus labai lengvai, o ir dabar didžioji dalis Lietuvos programuotojų dirba užsienio įmonėms, kurios turi padalinius Lietuvoje.

Kokia programavimo patirtis? :) Nes kaip programuotojui 1300 eur neatrodo labai įspūdinga suma :D

Pats programuotojas?

Pozityvus mąstymas yra labai svarbus gyvenimo elementas, jis teigiamai veikia kūrybą, motyvaciją, darbą, finansus, šeimą, laisvalaikį – visą tavo gyvenimą. Tačiau, daugybė veiksnių lemia kaip tu žiūrėsi į vieną ar kitą situaciją, kokia bus tavo mąstysena ir ar būsi pasiruošęs prisileisti prie saves teigiamus, tave džiuginančius dalykus, o neigiamus pašalinti kaip įmanoma greičiau.
 
Žodis turi galią
Klausykis savo žodžių ir kontroliuok ką kalbi. Teigiami žodžiai tave ir tavo aplinkinius motyvuos, padrąsins, pamokys, sukels pozityvias emocijas, o tai reiškia jog turėsi daugiau draugų, geriau seksis darbe, turėsi daugiau galimybių. Kai tuo tarpu neigiami išsireiškimai neigiamai veiks aplinkinius, jei esi itin neigiamas žmogus ir jei su tavim bendraujantys žmonės nuo tavęs neatitolsta – jie taip pat maitinsis tuo negatyviu mąstymu, dalinsis panašiomis mintimis. Venk tokių frazių kaip: ''man nesiseka'', ''esu nelaimingas'', ''bijau to ir to'', ''ateityje bus geriau, o dabar pakentėsiu'' ir panašiai.
Nenori to, nori gyventi pozityvų gyvenimą be problemų? Kartok sau jog neturi problemų iki kol tuom patikėsi. Visus vargus tu meti lauk, nuo šiol tavo gyvenime nėra jokių neigiamų dalykų. Yra tik pozityvus dalykai. Jei kažką neigiamo pamatai – tai išmeti iš savo galvos ir jei reikia, pasirūpini jog fiziškai to nebūtų šalia tavęs (kaip įmanoma greičiau). Negatyvumas yra kaip piktžolė – neleisk jai augti, nes kuo toliau tuo sunkiau bus ją išrauti.
Nekalbėk apie neigiamus dalykus kai to daryti nėra būtina. Viena yra pamineti faktą, kurį tiesiog privalai paminėti, bet kita yra dejuoti, verkšlenti, skųstis. Ar matėte kada žmogų su tobula šeima, neturintį finansinių problemų, neturintį sveikatos problemų, kurios jį erzintų ir kurios jam trukdytų, tiesiog laimintį gyvenime, bet verkšlenantį dėl kiekvieno menknieko? Žinoma, kad ne. Net jei ir tai ne menkniekis, tu galvą gali nukreipti į tą negatyvą arba į kitus pozityvius dalykus savo gyvenime. Tu negali žiūrėti į abu dalykus skirtingose pusėse vienu metu. Ar kada matėte besijuokiantį žmogų, kuris tuo metu būtų nelaimingas? Ne, net jei ir jį kažkas slėgė prieš 10 minučių, jis tą akimirką to atsisakė. Tu turi padaryti tą patį tik visam laikui ir neleisti negatyvioms mintims patekti į tavo pasamonę. Tu nuo to atsiriboji, tai nėra tavo dalis.
Pasiteisinimai
Nesiteisinkinkite kodėl negalite susidoroti su negatyviais dalykais dabar. Aš per storas, plonas, kvadratinis nes ..., tačiau nieko nedarau, o tik verkšlenu. Neturiu pinigų nes visi Lietuvoje vagys, bloga valdžia, nėra darbų, nežinau ko noriu, nėra galimybių, mažos algos. Visa tai tik pasiteisinimai, tai tik neigiami žodziai, o ką padarei, kad būtų kitaip, ką? Turi priėjimą prie interneto kur gali būtų kūrybingas, gali susisiekti su daugeliu žmonių iš įvairių pasaulio šalių, čia nesvarbu koks minimalus atlygis vienoje ar kitoje šalyje. Ar internete ar už jo ribų gali visada dirbti pats sau, kodėl to nedarai jei nepatinka viskas kas yra aplinkui? Nedrįsti, bijai? O kodėl? Jei nepatinka aplinka – tai keisk aplinką (atnaujink arba pakeisk į naują) ir gyvenk taip kaip nori tu. O galbūt tu esi nevykėlis, sugebi tik skųstis ir to nesugebi padaryti?
Atsimink žodžio DABAR galią. Turi problemą? Su ja tvarkaisi dabar, ją pašalini arba bent nusprendi kaip tai pašalinti kuo greičiau. Matai kažką pozityvaus? Tada to imiesi, nepraleidi progos, tai yra tai ką mėgsti, tad kodėl gi ne? Suteik tam prioritetą. Daug bėdų užpuolė? Neužpuolė, jas DABAR meti lauk ir sau pasilieki tik tai kas pozityvu, tai kas negatyvu keliauja į šiukšlinę. Ne kažkada ateityje, o dabar kovoji su visais blogais veiksniais šiuo metu ir nekaupi piktžolių gyvenime.
 
Kvailumas
Itin kvailas dalykas kalbant apie pozityvumą – siaubo filmai, žmogus save apgauna jog mato teigiamą dalyką ir nori jį paversti pramoga. Jei žmogus turi sutrikimų ir jam kitų skausmas (kad ir suvaidintas) teikia džiaugsmą, tada su tuo žmogumi yra kažkas ne taip. Tave turi maitinti teigiami, o ne neigiami dalykai. Specialiai gąsdini save, žaidi su savo psichologija bei emocijomis, stebi kraupius (nors ir suvadintus, bet realistiškus dalykus tam jog pakankintumei save ir kažkaip tai paverstumei mėgiamu dalyku). O po to, tokių pomėgių mylėtojai stebisi kodėl jie bijo būti namie vieni, kodėl bijo šešėlių, košmarų ir kitų dalykų, kurių normalus, vien pozityvius dalykus priimantis žmogus niekada nepropaguos ir tuo labiau nesimėgaus. Ką neužtenka negatyvių dalykų gyvenime, jog dar reikia gyvenimą kompensuoti siaubo filmais ar panašiais dalykais? Kokią tau vertę suteiks pamatytas kraujas ar skausmas? Nei iš to sužinosi kažką svarbaus nei pasijuoksi.
Medžioklė. Ar tau patinka žaloti kitą gyvūną? Pašaudyti gali ir į taikinį šaudykloje. Ar jauti pasitenkinimą matydamas kito skausmą? Viena yra žvejoti kai tą žuvį valgysi, o ji ne be reikalo mirs, bet kita yra be priežasties nušauti stirną, stebėti ją kraujo klane ir paskui didžiuotis jos iškamša, tai tiesiog nesveika. Senovėje gyvunus medžiodavome dėl mėsos, čia viskas tvarkoje. Mėsą turime valgyti, tačiau mes turime gerbti kiekvieną gyvybę ir jei ta gyvybė nelemia mūsų išlikimo – jos atimti mes neturime teisės.
Alkoholis, narkotikai, rūkymas. Meti lauk viską kas su tai susiję įskaitant draugus (arba jie irgi meta arba meti juos). Negyveni degradavusio žmogaus gyvenimo ir neturi tokių aplink save. Jei turi tokių įpročių, tada nuo šiol sau nebemeluoji, į galvą įsikali jog tu būsi geresnė savo versija ir savęs nebežalosi! Kaip ir neigiamus žodžius, meti toksiškus įpročius į šiukšlinę!
Tad tavo pozityvūs pasirinkimai turi būti morališkai teisingi ir sveiku protu suvokiami. Nes kitaip gaunasi chaosas, tai kas tau atrodo pozityvu, realybėje yra negatyvu ir daugelį dalykų matai aukštyn kojomis.
Problemos
Niekam tavo verkšlenimai bei dejonės nerūpi. Ar kada girdėjai ką nors sakantį: ''O geras, paverkšlenk daugiau, dar neturėjau užtektinai negatyvumo šią dieną''. Tad negadink gyvenimo kokybės sau ir kitiems.
Negyvenkite su problemomis. Nepatinka darbas - pakeisk jį, neleisk blogam veiksniui tavęs veikti. Negali laikinai jo pakeisti? Viskas tvarkoje, bet tuo metu tą negatyvų dalyką padaryk pozityviu. Pažiurėk kas tau tame darbe patinka, ką gali pakeisti. Kažkas nepatinka? Žiurėk į tai kaip į humorą, ir/ar išbandymą, bet kaip, bet tik be nervų, pykčio, baimės ir kitų blogu emocijų. Tuo tarpu ieškok alternatyvos, nes tu turi turėti teigiamą variantą. Tokį, kuris tavo gyvenimo kokybę kels į viršų. Tad dabar vietoj to jog nekęstumei savo gyvenimo, tu pakeiti požiūri į jį ir gerini jo kokybę.
Neleisk problemoms tavęs valdyti. Susitrenkei ranką ar koją? Žinoma pirmas sekundes yra natūralu reaguoti į skausmą, bet ką darysi po to? Keiksi visa pasaulį ar pozityviai pažiūrėsi į tai kaip atsitiktinį ir/ar juokingą nutikimą kuriam neturi teikti per daug reikšmės?
Žmogus sunkiai serga, žino, kad tikriausiai greitai mirs. Taip, jis gali verkšlenti kaip viskas blogai (tai būtų toleruojama, bet tai nėra teigiama nei aplinkiniams nei jam pačiam). Arba, žmogus gali į tai žiūrėti pozityviai, viską apmąstyti. Tokioje situacijoje suprasi tikrąją gyvenimo vertę ir jei neskirsi laiko verkšlenimui, tą laiką skirsi labai prasmingiems dalykams. Tas trumpas laikas bus daug prasmingesnis nei didelė dalis tavo praeities. Daugybė kitų pozityvių minčių gali aplankyti tokį žmogų, jis gali tai priimti kaip iššūkį su kuriuo nori kovoti. Jei žmogus nėra ateistas, jis supras jog mirtis tai pradžia, o ne pabaiga ir t.t. Toliau kovoji ir lieki pozityvus!
Viskas tik į gerą
Negatyvūs veiksniai anksčiau ar vėliau vistiek bus teigiami, pvz. auto avarija – draudimas, pasimokai, vertini gyvenimą. Tad kam nervuotis dėl to kas jau atsitiko jei tai kas įvyko praeities nepakeis? Tačiau tai nereiškia jog į gyvenimą žiūrėtumei pro rožinius akinius, neprisiimtumei atsakomybės ir panašiai.
Jei taves paklausia kas tau yra ir jei pasakai jog tau skauda galvą, tai nėra ''skundimasis'', tai faktas. Tačiau jei tu toliau dejuoji koks tavo gyvenimas blogas, tada tu jau savo gyvenimą darai neigiamu ir skundiesi. Net jei ir pats nemini neigiamų dalykų gyvenime, bet reikia konstatuoti faktą, tada paversk neigiamą dalyką teigiamu. Skauda galvą nes buvo kupina įspūdžių diena, kuri buvo to verta. Skauda galvą, bet eisi miegoti kas yra pozityvus dalykas, o ryte bus nauja diena be skausmo ir bus teigiamų veiksnių joje.
Sunku nepaminėti kažko neigiamo? Tada nesakyk nieko. Jei kažkurioje vietoje tu nesusilaikai ir pradedi piešti savo gyvenimą neigiamomis spalvomis - tokiomis situacijomis geriau patylėk. Labai dažnai naudojama frazė ''galvok ką kalbi'', bet dažnas vis tiek pasako kažką neigiamo nepagalvojęs. O ar pagalvotumei smarkiau jei suprastumei jog tai stipriai liečia tavo gyvenimo kokybę? Atmink – žodis turi galią, ką mastai - tą ir kalbi, ką kalbi - tas palies tavo ir kitų gyvenimus, tad mąstyk pozityviai.
Mėgaukis tuom ką mėgsti ir leisk tam augti. Mėgsti piešti ir jauti jog tai padaro tave laimingu? Piešk kuo dažniau, taip tavo emocijos bus geresnės ir neigiami dalykai netrukdys. Leisk tiems mėgstamiems veiksniams augti, pagrįsk jais savo gyvenimą, daugiau jų - geresnė gyvenimo kokybė. Tai gali būti mėgstami hobiai, gyvenamoji vieta net minimalūs vienkartiniai dalykai kaip mėgstama daina ar paglostytas gyvūnas, kurie iš tikro nėra vienkartiniai, bet yra dalis to ką tu mėgsti. Apsupk save tuo kas gerina tavo gyvenimo kokybę, nekalbėk ir aplink save neturėk to kas negatyvu. Kuo mažiau negatyvių žmonių, negatyvių naujienų dienraščiuose bei kitos neigiamos aplinkinės informacijos. Galbūt tau atrodo, kad tai tavęs neliūdina, neįžeidžia, netrukdo, bet jei tai nepagerina tavo gyvenimo kokybės, tavęs nepradžiugina, neinformuoja apie kažką svarbaus, nepamoko, tada kam tau to reikia vietoj kažko pozityvaus?
Neigiamas dalykas yra neigiamas nes tu taip manai. Yra puikus lietuviškas posakis: ''Nėra to blogo kas neišeitų į gerą''. Kad ir kas benutiktų, iš to gali išeiti kažkas teigiamo. Sumušė tavo pažįstamą? Galbūt tai sukėlė didžiulį skandalą ir sukėlė persversmą kuris teigiamai paveiks šalį jog tokių nutikimų būtų mažiau. Džiaugtis nereikia, esmė tame jog nepaskęstumei negatyvume. Net ir ekstremalioms situacijomis yra teigiami aspektai. Galbūt susilaužei koją, tačiau tavo nelaimingą atsitikimą pamatęs žmogus iškvietė greitąją ir tapote geriausiais draugais. O galbūt dar nieko teigiamo neįvyko tačiau įvyks būtent dėl tos situacijos, tik tu to nežinai ir be reikalo jaudiniesi. Kad ir kas benutiktų, iš to išsišakos teigiami ir neigiami veiksniai, bet kokie bus tavo prioritetai?
 
 

Tas jausmas, kai pirmą įstoja, o po to pradeda domėtis, kur įstojo.. :D

Nesu lankes nei vienos is minetu mokyklu, taciau turriu siek tiek pasakyti apie vilnius coding school. Jie su manim susisieke su pasiulymu destyti Java paskaitas kai as

neturiu jokios mokymo patirties
esu ka tik baiges bakalaura
turiu labai minimaliai profesionalios patirties dirbant programuotoju
negyvenu lietuvoje

 
Sitai man keltu itarima, kad galbut tai nera labai aukstos kokybes kursai, arba visa mokymo medziaga yra paruosta mokyklos ir destytoju darbas yra praktiskai tiesiog ja perskaityti

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
 
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
 
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
 
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.

Sveiki, gerbiamieji Uždarbiečiai!
 
Įvadas:
 
Dar neseniai vienas uždarbio narys užvedė diskusiją apie parduodamas šiame forume interneto svetaines, kurios yra skirtos uždirbti iš paskolų affiliate programų. Diskusija labai neišsiplėtojo, didelio dėmesio nesulaukė, bet joje trumpai pasidalinau savo patirtimi šioje srityje. Tad kilo mintis pradėti rašyti išsamesnį dienoraštį būtent apie šią sritį, nes jau turiu sukaupęs šiokią tokią, kelerių metų patirtį. Kokia ta mano patirtis? Atsivertus banko sąskaitos išrašą matau, jog pirmasis išmokėjimas, gautas už komisinius iš paskolų affiliate partnerystės programų yra 74.33€ kuris gautas 2015 metais birželio 22 dieną. Tad patirtis - 3 metai. Ką per tuos 3 metus esu pasiekęs šioje srityje? Iš gautų komisinių susidaro nei maža, nei didelė suma - 11 000 - 12 000 Eurų. Bet tai nėra vienintelis uždarbis iš tokio tipo interneto svetainių. Taip pat esu pardavęs šiame forume pelningų tokių interneto svetainių už daugiau nei 9 000 eurų. Per šiuos 3 metus esu igijęs patirties ne tik paskolų affiliate partnerystės programose, bet ir susikaupė šiokia tokia interneto svetainių pirkimo/pardavimo patirtis. Labiausiai džiaugiuosi, jog įgijau apčiuopiamos seo, sem patirties būtent paskolų srityje, kas leido nemažai sutaupyti finansiškai, bei susirasti gerų pažinčių, dėl kurių pavykdavo net ir paspartinti darbą prie tokio tipo interneto svetainių.
 
Kodėl rašysiu dienoraštį?
 
Neslėpkim, forumas po truputį merdėja, vis rečiau atsiranda kokybiško ir įdomaus turinio uždarbio temomis. Seniau kiti rašydavo savo dienoraščius ir dalindavosi savo patirtimi siekiant susikurti sau darbo vietą ar pajamas. Atvirai pasakius, pasiilgstu tokių temų. Tad kam laukti kol kažkas kitas skelbs naudingą turinį? Manau, kad per tuos beveik 10 metų, kuriuos esu su uždarbis.lt, įgavau labai daug žinių, forumo dėka išbandžiau labai daug veiklų, susipažinau su daug įdomių ir verslių žmonių. Jaučiuosi, jog esu skolingas šiam forumui. Tad tai ir bus mano duoklė/grąža forumui ir jo nariams už tai, ką jis suteikė man per tuos beveik 10 metų.
 
 
Kodėl bandysiu pasiekti po 1000 eurų per mėnesį iš paskolų affiliate partnerystės programų?
 
Aplamai pats uždarbis iš partnerystės programų yra labai viliojantis savo grąža, verta paminėti, jog tai yra sritis, iš kurios gaunamos pajamos yra PASYVIOS. Kitaips sakant, nereikės dirbti nuolatos, jog tos pajamos būtų garantuotos, bet teks dirbti ir investuoti pradžioje, jog ateityje būtų galima užsitikrinti tas pajamas. Taip šiuo dienoraščiu norėsiu parodyti visiems, kad tai nėra lengvas ir pigus būdas užsidirbti. Paskutiniu metu, kai tik įdedu šiame forume skelbimą apie parduodamas svetaines, ar kai ieškau investuotojo tokioms svetainėms, labai jau daug forumiečių bando tapti "konkurentais". Tiesa, kaip greitai atsiranda tie konkurentai, taip greitai jie ir dingsta, nes nesuvokia į ką lenda. Tad šiuo dienoraščiu norėsiu išsklaidyti visas mintis, jog tai yra lengvas būdas užsidirbti pinigų.
 
Apie ką konkrečiai rašysiu?
 
Stengsiuosi bent kartą per savaitę pateikti tokią informaciją:
 
1. Atlikti savaitės darbai
2. Išlaidos
3. Pozicijų pokytis paieškos sistemose
4. Uždarbis
 
Pabaigai:
 
Galutinis tikslas: po 12 mėnesių turėti bent 5 interneto svetaines, kurios per mėnesį uždirbs bendrai bent 1000 eurų per mėnesį (atskaičiavus mokesčius). Šiuo metu 3 interneto svetainės jau veikia, 1 iš jų jau generuoja šiokį tokį pelną. Visos 3 interneto svetainės dar nebaigtos kalbant SEO atžvilgiu. Šias svetaines pristatysiu artimiausiomis dienomis kaip ir šiuo metu gaunamą uždarbį. Šiuo metu svetainės jau pareikalavo 2740 eurų išlaidų, apie kurias plačiau papasakosiu artimiausiomis dienomis. Noriu pabrėžti, jog tai nebus vien mano įdirbis, nes vienas pats nespėčiau paleisti tokio kiekio svetainių ir jas išpopuliarinti. Tad kaip visada, į pagalbą bus/yra pasamdytas forumo narys Unseen kurį samdau nuo pat pirmosios tokio tipo svetainės paleidimo, kurią kaip minėjau, pradėjau prieš 3 metus.
 
Tam kartui viskas. Artimiausias atnaujinimas dar šią savaitę, pakalbėsiu apie konkretesnius skaičius! Tad jeigu turite kokių klausimų ar patarimų, nesidrovėkite ir pasireikškite šioje temoje!
 
Pajamos/išlaidos:
 
Uždarbis iš komisinių:
 
Sausis 310.25
Vasaris 165
Kovas 283.65
Balandis 144.5
Gegužė 232.7
Birželis 122.1
Liepa 102
Rugpjūtis 99
 
Iš viso: 1459.2
 
Išlaidos:
 
2879.81
 
Išlaidas sudaro:
 
Domenai, Hostingas, Straipsniai, Kiti darbai.
 
 
Įrašai:
 
[2018-07-11]Svetainės su kuriomis dirbu/dirbsiu. Pajamos ir išlaidos. Nemalonūs nutikimai
[2018-07-19]Atnaujinimai. Bėdos. Nemažas susidomėjimas
[2018-08-28]Vasaros atostogos baigėsi. Laikas kibti į darbus